Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 45-1288

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CENTRINĖS KREDITO

UNIJOS

ĮSTATYMAS

2000 m. gegužės 18 d. Nr. VIII-1682

Vilnius

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROJI DALIS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

nustato Centrinės kredito unijos demokratinius kooperatinės veiklos pagrindus,

narystės joje sąlygas, Centrinės kredito unijos steigimą, valdymą,

reorganizavimą ir likvidavimą bei veiklos priežiūrą, taip pat Centrinėje

kredito unijoje sudaromo Kredito unijų stabilizacijos fondo, skirto kredito

unijų veiklos stabilumui užtikrinti bei sutrikusiam mokumui atkurti, veiklos

principus.

tikslas - sukurti ir įtvirtinti kooperatinės bankininkystės sistemą Lietuvoje.

2

straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

kredito unija - kooperatiniais pagrindais suorganizuota, juridinių asmenų

kredito unijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

įsteigta ir šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga,

veikianti kaip kooperatinė bendrovė. Centrinė kredito unija veikia pajinio

kapitalo pagrindu ir atlieka kredito unijų likvidumo palaikymo ir mokumo

atkūrimo funkcijas, priima indėlius bei grąžintinas lėšas ir teikia paskolas

bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę, taip pat, atlikdama šio

įstatymo 5 straipsnyje nustatytas funkcijas bei operacijas, verčiasi kita šio

įstatymo nustatyta veikla.

unija - kooperatiniais pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių

asmenų kartu su Lietuvos Respublikoje įregistruotomis visuomeninėmis

organizacijomis, profesinių sąjungų organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis

ir bendrijomis, žemės ūkio kooperatyvais savanoriškai įsteigta ir Lietuvos

Respublikos kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito

įstaiga, telkianti savo narių ir savo asocijuotų narių bei klientų pinigus šių

narių ūkiniams bei socialiniams poreikiams, numatytiems kredito unijos įstatuose,

tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką

bei atsakomybę.

unijų asociacijos - įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos kredito unijų

sąjungos, atstovaujančios Lietuvoje veikiančioms kredito unijoms bei

išreiškiančios savo narių interesus.

• kredito įstaigų licencijavimą bei veiklos priežiūrą vykdančios institucijos

(toliau - priežiūros institucija) Centrinės kredito unijos veiklai išduotas

raštiškas leidimas verstis įstatuose nurodyta veikla ir atlikti šio įstatymo 5

straipsnyje nustatytas visas operacijas ar jų dalį.

pajus - Centrinės kredito unijos nario įsigytas pajus, suteikiantis teisę

Centrinės kredito unijos aukščiausiojo valdymo organo - visuotinio Centrinės

kredito unijos narių susirinkimo metu turėti vieno balso teisę sprendžiant

visus šio įstatymo 27 straipsnyje nustatytus visuotinio susirinkimo

kompetencijos klausimus ir suteikiantis teisę gauti dividendus. Minimalus

Centrinės kredito unijos nario pagrindinio pajaus dydis - 1000 litų.

pajai - Centrinės kredito unijos narių įsigyti pajai, nesuteikiantys balso

teisės, tačiau suteikiantys teisę gauti dividendus. Kiekvieno šių pajų dydis -

1000 litų, o įgyjamas šių pajų skaičius neribojamas.

stabilizacijos fondas (toliau - Stabilizacijos fondas) - šio įstatymo 23

straipsnyje nustatytu būdu sudarytas fondas, skirtas kredito unijų veiklos

stabilumui bei tęstinumui užtikrinti ir veikiantis kaip paskutinis skolinimosi

šaltinis kredito unijos sutrikusiam mokumui atkurti.

kredito unijos kapitalas - pagrindinio ir papildomų kapitalų suma.

kapitalas - pajinio kapitalo, atsargos kapitalo ir praėjusių metų

nepaskirstyto pelno (nuostolių) suma.

kapitalas - atskaitymai iš Centrinės kredito unijos pelno.

kapitalas - Stabilizacijos fondo, gautų subordinuotų paskolų, jeigu jos

atitinka priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus, einamųjų metų

nepaskirstyto pelno (nuostolio), pagrindinių priemonių perkainavimo rezervo ir

kitų Centrinės kredito unijos įstatuose numatytų kapitalų ir rezervų suma.

kredito unijos likvidumas - būklė, kai kredito unijos likvidumas pasidaro

mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito unijos turto ir

įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams iš dalies yra

nesubalansuota ir gali sutrikdyti įvykdyti įsipareigojimus.

kredito unijos mokumas - būklė, kai kredito unija nevykdo kapitalo

pakankamumo normatyvo, taip pat būklė, kai yra požymių, kad kredito unijos

turtas (grynąja verte) gali tapti mažesnis už jos balansinius ir nebalansinius

įsipareigojimus.

3

straipsnis. Centrinės kredito unijos statusas

Centrinė kredito unija nuo jos

įregistravimo šio įstatymo nustatyta tvarka turi juridinio asmens teises ir

savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais

bei teisės aktais, taip pat savo įstatais. Lietuvos Respublikos kooperatinių

bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nuostatos taikomos Centrinės kredito unijos

veiklai tiek, kiek jos neprieštarauja Centrinės kredito unijos įstatymui.

4

straipsnis. Centrinės kredito unijos nuosavybė

kredito unijos turtas, sukauptas iš jos narių pajų, steigimo įnašų bei iš

savo veiklos, nuosavybės teise priklauso Centrinei kredito unijai.

fondo lėšos bei iš šio fondo veiklos sukauptas turtas nuosavybės teise taip pat

priklauso Centrinei kredito unijai. Stabilizacijos fondo lėšas bei turtą šio

įstatymo nustatyta tvarka valdo ir naudoja Stabilizacijos fondo komisija.

ANTRASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS FUNKCIJOS, TEISĖS IR PAREIGOS

5

straipsnis. Centrinės kredito unijos funkcijos

kredito unija:

1) palaiko

kredito unijų likvidumą;

2) atstovauja

kredito unijų Centrinės kredito unijos narių interesams;

3) techniškai

aptarnauja Stabilizacijos fondą, sudarytą Centrinėje kredito unijoje;

4) priima

sprendimus dėl narystės Centrinėje kredito unijoje;

5) priima

neterminuotus ir terminuotus indėlius iš savo narių, kredito unijų asociacijų,

Lietuvos Respublikoje įregistruotų visuomeninių organizacijų, religinių

bendruomenių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) savivaldybių įgaliotų

institucijų, Lietuvos Respublikos, tarptautinių ir (ar) užsienio valstybių

labdaros (paramos) fondų ir finansų institucijų;

6) skolinasi

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

7) teikia

paskolas, garantijas bei Centrinės kredito unijos įstatuose numatyta tvarka

finansinę pagalbą kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms;

8) investuoja laisvas

lėšas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko

vertybinius popierius bei užsienio valstybių, turinčių aukščiausio lygio

reitingą (A grupės šalys), vyriausybių vertybinius popierius;

9) atlieka

kliringo operacijas tarp savo narių ir dalyvauja kliringo atsiskaitymų

operacijose per Lietuvos banko atsiskaitymų centrą bei kitas kliringo

institucijas;

10) dalyvauja

Lietuvos Respublikos ir kitų šalių įvairių institucijų inicijuotose programose

bei projektuose, skirtuose kredito unijoms, ir priima su tomis programomis bei

projektais susijusias lėšas ir turtą; palaiko ryšius su panašiomis kitų šalių

bei tarptautinėmis institucijomis, atstovauja jose Lietuvos kredito unijoms,

priima iš institucijų lėšas, techninę ir kitokią pagalbą ir su tuo susijusius

įsipareigojimus;

11) stebi ir,

kai būtina, tikrina kredito unijas Centrinės kredito unijos nares ir teikia

informaciją, siūlymus bei rekomendacijas priežiūros institucijai dėl nustatytų

pažeidimų bei riziką ribojančių normatyvų nevykdymo;

12) atlieka

pinigų pervedimo operacijas;

13) leidžia

mokėjimo priemones (mokėjimo korteles, kelionės čekius, vekselius) ir jas

aptarnauja;

14) atlieka

operacijas užsienio valiuta;

15) teikia

pastabas ir pasiūlymus dėl kredito unijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų;

16) konsultuoja

kredito unijas ir jų asociacijas;

17) organizuoja

kredito unijų darbuotojų mokymus kooperatinės bankininkystės klausimais ir

teikia metodinę pagalbą kredito unijoms;

18) nustato

kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms vienodo standartizuoto

dokumentų tvarkymo formas ir taisykles, informacines sistemas, finansines

ataskaitas;

19) atlieka

kitas kredito įstaigai būdingas funkcijas bei operacijas, kurias Centrinei

kredito unijai paveda jos nariai visuotiniame susirinkime tvirtindami Centrinės

kredito unijos įstatus.

kredito unija šiame straipsnyje nustatytas visas funkcijas bei operacijas ar jų

dalį gali atlikti, jei joms yra gavusi priežiūros institucijos licenciją.

6

straipsnis. Centrinės kredito unijos teisės

Centrinė kredito

unija, vykdydama ar atlikdama šio įstatymo 5 straipsnyje numatytas funkcijas

bei operacijas, turi teisę:

1) veikti kaip

kredito unijų laikinasis administratorius bei likvidatorius Lietuvos

Respublikos kredito unijų įstatymo, Centrinės kredito unijos įstatų ir

priežiūros institucijos priimtų teisės aktų nustatyta tvarka;

2) deleguoti

atstovus į savo narių kredito unijų visuotinius susirinkimus patariamojo balso

teise;

3) turėti

sąskaitas Lietuvos banko atsiskaitymų centre, kituose bankuose nacionaline ir

užsienio valiuta Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka;

4) turėti savo

antspaudą, jį keisti bei naudoti savo nuožiūra;

5) pirkti ar kitais būdais įgyti

reikalingą savo veiklai palaikyti bei plėtoti turtą, taip pat jį parduoti,

išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti;

6) sudaryti

sandorius ir prisiimti įsipareigojimus, neprieštaraujančius šiam įstatymui,

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymui bei kitiems teisės aktams;

7) leisti,

tvirtinti, priimti ir diskontuoti vekselius, čekius, kitus mokestinius

įsipareigojimus;

8) atlikti

kliringo operacijas tarp savo narių ir dalyvauti kliringo atsiskaitymų

operacijose per Lietuvos banko Atsiskaitymų centrą bei kitas kliringo

institucijas;

9) gauti iš

kredito unijų informaciją, reikalingą Centrinės kredito unijos bei

Stabilizacijos fondo funkcijoms bei operacijoms vykdyti;

10)

reorganizuotis ar likviduotis šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka;

11) nustatyti

privalomas sąlygas, kurių turi laikytis kredito unija, kai jai teikiama

finansinė pagalba;

12) nustatyti tikslines Centrinės

kredito unijos narių įmokas, jų dydžius, taip pat atlyginimo už teikiamas

paslaugas įkainius;

13) nustatyti

savo organizacinę struktūrą;

14) mokėti

palūkanas už likvidumo palaikymo rezerve ir kitose Centrinės kredito unijos

sąskaitose pagal indėlio ar banko sąskaitos sutartį laikomas lėšas;

15) imti

palūkanas už paskolas bei gauti atlygį už teikiamas paslaugas;

16) turėti kitas teises,

numatytas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose.

TREČIASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS NARIAI, JŲ REGISTRAVIMAS,

TEISĖS IR

PAREIGOS

7

straipsnis. Centrinės kredito unijos nariai

kredito unijos nariai yra jos steigėjai, po Centrinės kredito unijos įsteigimo

į ją įstojusios kitos kredito unijos.

kredito unijos steigėjai tampa jos nariais po to, kai įstatymų nustatyta tvarka

Centrinė kredito unija yra įregistruota.

Centrinės kredito unijos nariu tampama po to, kai Centrinės kredito unijos

valdyba patenkina asmens prašymą priimti į Centrinę kredito uniją ir kai šis

išperka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Centrinėje kredito unijoje

turimą vieną iš papildomų pajų. Šis pajus tampa naujo Centrinės kredito unijos

nario pagrindiniu pajumi. Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pardavus

visus savo turimus papildomus pajus, taip pat ir vieną savo turėtą pagrindinį

pajų, naujas Centrinės kredito unijos narys priimamas, kai jis išperka naują

pagrindinį Centrinės kredito unijos pajų.

8

straipsnis. Centrinės kredito unijos narių registravimas

kredito unijos nariai turi būti registruojami Centrinės kredito unijos narių

registre, kurį tvarko Centrinės kredito unijos valdyba. Registre nurodoma:

kredito unijos ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos pavadinimas, kodas,

adresas, įstojimo data, sumokėto pajaus suma bei įmokėjimo tvarka, kitos

Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytos įmokos bei nustatyti įmokų

dydžiai.

įregistruojama Centrinės kredito unijos valdybai pateikus prašymą tapti

Centrinės kredito unijos nare, kitus Centrinės kredito unijos valdybos

reikalaujamus dokumentus, įmokėjus pagrindinį pajų ir Centrinės kredito unijos

valdybai patenkinus prašymą.

9

straipsnis. Centrinės kredito unijos nario teisės ir pareigos

kredito unijos narys turi šias teises:

1) paskirti savo

atstovą dalyvauti Centrinės kredito unijos visuotiniuose narių susirinkimuose

ir balsuojant turėti vieną balsą. Centrinės kredito unijos nario atstovas gali

rinkti Centrinės kredito unijos valdymo ir kontrolės organus ir būti į juos

išrinktas;

2) gauti

informaciją apie Centrinės kredito unijos bei Stabilizacijos fondo veiklą, jų

finansinę-ūkinę būklę ir turtą bei pareikalauti, kad Centrinė kredito unija

pateiktų jam susipažinti ar kopijuoti metinę bei tarpinę finansinę

atskaitomybę, valdybos parengtas Centrinės kredito unijos bei Stabilizacijos

fondo veiklos ataskaitas, visuotinių susirinkimų protokolus. Kiti dokumentai

gali būti Centrinės kredito unijos nariui pateikiami, jeigu juose nėra

paslapčių, kurių atskleidimas padarytų Centrinei kredito unijai, Stabilizacijos

fondui ar Centrinės kredito unijos nariams turtinę žalą. Atsisakyti suteikti

informaciją dėl kitų priežasčių draudžiama. Atsisakymas pateikti prašomus

dokumentus turi būti įforminamas raštu, jeigu to reikalauja Centrinės kredito

unijos narys. Ginčus dėl nario teisės gauti informaciją sprendžia teismas;

3) apskųsti

teismui Centrinės kredito unijos visuotinio susirinkimo ir kitų valdymo organų

nutarimus;

4) Centrinėje kredito

unijoje turėti papildomų pajų;

5) Centrinės

kredito unijos narė kredito unija turi teisę gauti paskolas, garantijas, taip

pat kitą šiame įstatyme numatytą finansinę pagalbą iš Centrinės kredito unijos

bei Stabilizacijos fondo šiame įstatyme, Centrinės kredito unijos įstatuose ir

sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis;

6) laikyti

neterminuotus ir terminuotus indėlius Centrinėje kredito unijoje;

7) gauti nariams

skirstomo pelno dalį - dividendą, proporcingą turimų pagrindinio ir papildomų

pajų Centrinėje kredito unijoje dydžiui;

8) naudotis

kredito unijoms teikiamomis kitomis paslaugomis įstatuose ir šiame įstatyme

nustatytomis sąlygomis;

9) gauti

likviduojamos Centrinės kredito unijos turto dalį, proporcingą savo pajų

dydžiui;

10) išstoti iš

Centrinės kredito unijos tik tada, kai apie rengimąsi išstoti buvo paskelbta

„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir kai dėl išstojimo bus

gauti šios kredito unijos kreditorių - Centrinės kredito unijos ir kredito

unijų, esančių Centrinės kredito unijos narėmis, raštiški sutikimai.

Išstojančios kredito unijos pajai bei lėšos, laikomos Centrinės kredito unijos

likvidumo palaikymo rezerve ir indėliuose, yra grąžinami Centrinės kredito

unijos įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.

kredito unijos įstatuose gali būti numatyta ir kitų nario teisių,

neprieštaraujančių Lietuvos Respublikos įstatymams.

kredito unijos narės kredito unijos atstovas neturi teisės balsuoti, kai

visuotinis susirinkimas, valdyba ar Stabilizacijos fondo komisija sprendžia

paskolos suteikimo šio atstovo kredito unijai ar finansinės paramos suteikimo

šiai kredito unijai klausimus, taip pat kitais įstatų numatytais atvejais, kada

Centrinės kredito unijos narė kredito unija bei jos atstovas yra tiesiogiai suinteresuoti

sprendimo rezultatais.

kredito unijos narys privalo:

1) šiame

įstatyme bei Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytais terminais ir tvarka

įmokėti pajus ir kitas nustatytas tikslines įmokas;

2) laikytis

Centrinės kredito unijos įstatų, dalyvauti Centrinės kredito unijos veikloje.

kredito unijos narė kredito unija privalo:

1) vykdyti

kredito unijos įsipareigojimus Centrinei kredito unijai bei Centrinės kredito

unijos valdymo ir kontrolės organų nutarimus;

2) tinkamai ir

laiku vykdyti su Centrine kredito unija sudarytas paskolų, indėlių ir kitas

sutartis;

3) savo lėšas

pagal indėlio ar banko sąskaitos sutartis laikyti tik Centrinėje kredito

unijoje, išskyrus atvejus, kai yra gautas Centrinės kredito unijos valdybos

sutikimas šias lėšas laikyti konkrečiuose kituose bankuose;

4) gauti

Centrinės kredito unijos valdybos sutikimą, jei nori skolintis ar priimti

indėlius tiesiogiai iš kitų kredito unijų ar bankų;

5) laikyti dalį

lėšų Centrinėje kredito unijoje specialiai likvidumo palaikymui atidarytoje

sąskaitoje pagal šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytas sąlygas;

6) išpirkti

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Centrinėje kredito unijoje turimus

papildomus pajus pagal Centrinės kredito unijos steigimo sutartyje bei kituose

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir Centrinės kredito unijos

susitarimuose nustatytas sąlygas bei tvarką.

kredito unijos įgaliotas atstovas dalyvauti Centrinės kredito unijos valdymo ar

kontrolės organuose iš savo kredito unijos išstoja ar pašalinamas, jis privalo

atsistatydinti arba turi būti atstatydintas iš Centrinės kredito unijos

visuotinio susirinkimo atstovo, valdybos nario, Stabilizacijos fondo komisijos

nario pareigų ir negali toliau vykdyti savo funkcijų Centrinės kredito unijos

organuose.

10

straipsnis. Narystės Centrinėje kredito unijoje pasibaigimas

kredito unijos narės kredito unijos narystė Centrinėje kredito unijoje

pasibaigia likvidavus ar reorganizavus kredito uniją Lietuvos Respublikos

kredito unijų įstatyme numatytais atvejais, taip pat išstojus kredito unijai iš

Centrinės kredito unijos šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta

tvarka.

kredito unijos narės Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos narystė

Centrinėje kredito unijoje pasibaigia išpirkus iš Vyriausybės jai

priklausančius pajus.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS STEIGIMAS IR LIKVIDAVIMAS

11

straipsnis. Minimalus pagrindinis kapitalas

Centrinės kredito unijos pagrindinis kapitalas - 5 milijonai litų.

kredito unijos pagrindinis kapitalas turi būti įregistruotas priežiūros

institucijoje, tačiau jo dydis negali būti mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje

nustatytą.

12

straipsnis. Steigimo būdas ir steigėjai

kredito unija steigiama neribotam laikui.

kredito unijos steigimo išlaidos dengiamos iš steigėjų įnašų ir pajų. Kiekvieno

steigėjo įnašas yra proporcingas steigėjo įmokėtų pinigais bei turtiniais

įnašais pajų dydžiui. Visus pajus steigimo metu apmoka tik steigėjai savo

piniginiais ir turtiniais įnašais.

kredito unijos steigėjas gali būti bet kuri Lietuvos Respublikoje įregistruota

kredito unija.

jos įgaliota institucija pagal šį įstatymą yra Lietuvos Respublikoje steigiamos

tik vienos Centrinės kredito unijos viena iš steigėjų.

kredito uniją gali steigti mažiausiai 20 kredito unijų.

gali būti steigėja, jeigu stojimo į Centrinę kredito uniją metu jai nėra

pritaikyta jokia Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme numatyta poveikio

priemonė ir jei ji vykdo visus nustatytus kredito unijos veiklos riziką

ribojančius normatyvus.

steigėjas, išskyrus Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją, privalo Centrinės

kredito unijos steigimosi metu įsigyti ir apmokėti vieną 1000 litų vertės

pagrindinį pajų, kuris apmokamas piniginiais įnašais.

jos įgaliota institucija Centrinės kredito unijos steigėja privalo šios unijos

steigimo metu įsigyti vieną 1000 litų vertės pagrindinį pajų, kuris apmokamas

piniginiu įnašu, ir 5299 papildomus pajus, kurių kiekvieno vertė po 1000 litų

ir kurie gali būti apmokėti piniginiais ir (ar) turtiniais įnašais. Turtiniai

įnašai negali viršyti 10 procentų visų Vyriausybės įsigyjamų pajų vertės.

jos įgaliota institucija Centrinės kredito unijos narė per vienerius metus nuo

Centrinės kredito unijos įsteigimo ir įregistravimo įsigyja dar 4000 papildomų

pajų, kurių kiekvieno vertė po 1000 litų, arba suteikia Centrinei kredito

unijai vidutinio termino subordinuotą paskolą palankiomis Centrinei kredito

unijai sąlygomis.

Centrinei kredito unijai nesuteikta licencija:

1) jos steigėjui

yra draudžiama parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims jo įgytą ir

steigimo sutartimi nustatytą Centrinės kredito unijos pajinio kapitalo ar (ir)

balsavimo teisės dalį;

2) jai

draudžiama išleisti naujus pajus bei priimti naujus narius ar kitaip keisti

steigimo sutartyje nustatytą pagrindinio pajinio kapitalo dydį ar steigėjų

sudėtį.

Centrinę kredito uniją steigėjams atstovauja jų įgalioti atstovai.

13

straipsnis. Centrinės kredito unijos steigimo sutartis

sudaro Centrinės kredito unijos steigimo sutartį. Šioje sutartyje turi būti

nurodyta:

1) Centrinės

kredito unijos pavadinimas;

2) steigėjai ir

jų adresai;

3) Centrinės

kredito unijos buveinė, kuri turi būti Lietuvos Respublikoje;

4) steigėjų

teisės ir pareigos steigiant Centrinę kredito uniją bei atsakomybė už

įsipareigojimų nevykdymą;

5) steigėjų

įgaliotinis (įgaliotiniai) sandoriams sudaryti bei kitiems veiksmams,

susijusiems su Centrinės kredito unijos steigimu, atlikti;

6) kiekvieno

steigėjo piniginio įnašo ir turtinio įnašo dydis, taip pat šių pajų įmokėjimo

bei turtinių įnašų perdavimo terminai ir piniginių įnašų (lėšų) laikino naudojimo

tvarka Centrinės kredito unijos steigimo laikotarpiu;

7) steigimo

įnašų dydis, jų įmokėjimo, naudojimo tvarka, steigimo išlaidų kompensavimo

tvarka ir šių išlaidų nurašymas steigėjų sąskaita;

8) ginčų tarp

steigėjų sprendimo tvarka.

pasirašo visi steigėjų atstovai. Sutartis turi būti patvirtinta steigėjų

antspaudais. Šia tvarka sudaryta sutartis suteikia teisę atidaryti lėšų kaupimo

sąskaitas Lietuvos banke ar (ir) kitame Lietuvos Respublikoje įregistruotame

banke.

susirinkimo steigėjai turi užregistruoti juridinius asmenis, įmokėjusius

(perdavusius) steigiamos Centrinės kredito unijos pajų, pajininkų registre.

steigiamojo susirinkimo turi būti sukauptas visas minimalus pajinis kapitalas

ir apmokėti (perduoti) steigėjų pajai.

steigiamojo susirinkimo bet kuris iš steigėjų, turintis kitų steigėjų

įgaliojimą, turi teisę iš steigimo įnašų lėšų sudarinėti sandorius dėl

steigiamos Centrinės kredito unijos. Šie sandoriai Centrinei kredito unijai

sukuria prievoles po to, kai steigiamasis susirinkimas juos patvirtina. Jeigu

susirinkimas tokių sandorių nepatvirtina, už prievoles, pagrįstas šiais

sandoriais, atsako juos sudarę steigėjai. Steigėjui pasiūlius, Centrinės

kredito unijos steigiamasis susirinkimas gali perkelti Centrinei kredito unijai

prievoles, kilusias iš sandorių, kuriuos steigėjas sudarė savo vardu, ir

atlyginti steigėjams Centrinės kredito unijos steigimo išlaidas.

14

straipsnis. Centrinės kredito unijos steigiamasis susirinkimas ir steigimo ataskaita

kredito unijos steigėjai privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą ne vėliau

kaip per 4 mėnesius nuo steigimo sutarties pasirašymo dienos.

susirinkimas:

1) svarsto ir

tvirtina Centrinės kredito unijos įstatus;

2) renka valdymo

organų narius pirmajai ketverių metų kadencijai ir kas dveji metai atnaujina ne

mažiau kaip pusę valdymo organų narių;

3) tvirtina

steigimo ataskaitą;

4) sprendžia

kitus visuotinio susirinkimo kompetencijos klausimus.

susirinkime turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 pajininkų registre įregistruotų

steigėjų atstovų.

susirinkimui pirmininkauja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos atstovas.

rašomas steigiamojo susirinkimo protokolas. Protokolą pasirašo susirinkimo

pirmininkas ir sekretorius.

vėliau kaip per 7 dienas nuo steigiamojo susirinkimo dienos privalo perduoti

išrinktai valdybai Centrinės kredito unijos steigimo dokumentus ir įgytą turtą.

kredito unijos steigėjai privalo parengti steigimo ataskaitą ir pateikti ją

tvirtinti steigiamajam susirinkimui. Ataskaitoje turi būti nurodyta:

1) steigimo

išlaidos ir jų pagrindimas;

2) pagrindinių

pajų, kuriuos apmokėjo steigėjai, kiekis ir suma;

3) papildomų

pajų, kuriuos apmokėjo (perdavė) kiekvienas steigėjas, kiekis ir suma;

4) prievolės,

kilusios iš sandorių, kurias steigėjai perduoda Centrinei kredito unijai.

15

straipsnis. Centrinės kredito unijos personalas ir techninis pasirengimas

Licencija

Centrinės kredito unijos veiklai suteikiama tada, kai Centrinė kredito unija

yra tam pasirengusi:

1) buhalteriniai

įrašai, finansinė apskaita, pervedimų, kliringo operacijos atliekamos

kompiuteriais;

2) taikoma

vidaus kontrolės sistema;

3) turi

priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančio personalo;

4) turi

technines, informacines, technologines, fizinės apsaugos užtikrinimo priemones

ir veiklai tinkamas patalpas, apdraustą turtą;

5) turi valdymo

struktūrą ir sistemas bei reikiamo techninio personalo.

16

straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos įteisinimas

Centrinė kredito unija gali vykdyti savo funkcijas bei teikti visas finansines

paslaugas arba jų dalį, kaip numatyta šio įstatymo 5 straipsnyje, tik gavusi

priežiūros institucijos licenciją.

1 dalyje nurodytos nuostatos, priežiūros institucijos leidimas taip pat yra

būtinas:

1) įstatų

pakeitimams įregistruoti šio ir kitų įstatymų numatytais atvejais;

2) Centrinei

kredito unijai reorganizuoti;

3) Centrinei

kredito unijai likviduoti;

4) inicijuoti

bankroto procedūrą Centrinei kredito unijai;

5) steigti

skyrius, atstovybes ar kitus padalinius, neturinčius juridinio asmens teisių ir

esančius kitoje, negu yra Centrinės kredito unijos buveinės adresas, Lietuvos

Respublikos vietoje;

6) sustabdyti visas ar dalį

operacijų, kurioms atlikti išduodama licencija, arba perleisti teises atlikti

šias operacijas kitiems asmenims.

straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų leidimų ir licencijų suteikimo Centrinei

kredito unijai sąlygas ir tvarką nustato šis įstatymas ir priežiūros

institucijos teisės aktai.

17

straipsnis. Centrinės kredito unijos įstatai

teisinis dokumentas, kuriuo savo veikloje vadovaujasi Centrinė kredito unija.

Įstatus parengia Centrinės kredito unijos steigėjai ir tvirtina steigiamajame

susirinkime. Įstatus pasirašo visi Centrinės kredito unijos steigėjų atstovai.

Jų parašai tvirtinami steigėjų antspaudais.

turi būti nurodyta:

1) Centrinės

kredito unijos visas pavadinimas ir, jeigu reikia, sutrumpintas pavadinimas;

2) buveinės

adresas;

3) steigimo

tikslas ir principai;

4) veiklos

pobūdis (kredito unijų likvidumo palaikymas ir sutrikusio mokumo atkūrimas,

indėlių bei kitų grąžintinų lėšų priėmimas, paskolų teikimas ir prisiimama su

tuo susijusi rizika, kitos kooperatinės bankininkystės paslaugų rūšys ir kita

veikla);

5) narių teisės

ir pareigos;

6) priėmimo į

Centrinę kredito uniją, išstojimo ir pašalinimo iš jos bei narystės pasibaigimo

pagrindai ir tvarka;

7) Centrinės

kredito unijos valdymo struktūra;

8) Centrinės

kredito unijos kapitalų sudėtis ir kaupimas; Vyriausybės papildomų pajų

skaičius, šių pajų išpirkimo bei perleidimo kitiems Centrinės kredito unijos

nariams tvarka;

9) pagrindinio

pajaus ir papildomų pajų sudarymo, apmokėjimo (perdavimo) bei papildomų pajų

perleidimo tvarka;

10) visuotinių

susirinkimų kompetencija, jų šaukimo bei balsavimo juose tvarka;

11) stebėtojų

tarybos, valdybos, Stabilizacijos fondo komisijos ir revizorių komisijos

rinkimo tvarka, jų kompetencija; šių organų vadovų rinkimo tvarka, jų teisė,

pareigos ir atsakomybė;

12) kredito

unijų likvidumo palaikymo rezervo, Stabilizacijos fondo sudarymo, lėšų

naudojimo bei disponavimo jomis tvarka;

13) pelno ir

nuostolių patvirtinimo tvarka, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo

tvarka;

14) finansinės

atskaitomybės sudarymo, tikrinimo, auditavimo ir tvirtinimo tvarka;

15) Centrinės

kredito unijos reorganizavimo ir likvidavimo tvarka;

16) Centrinės

kredito unijos pranešimų skelbimo tvarka;

17) kas yra

laikoma Centrinės kredito unijos paslaptimi.

gali būti ir kitų šiam įstatymui bei kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams

neprieštaraujančių nuostatų, reglamentuojančių Centrinės kredito unijos veiklą

ir nustatančių narių turtinius ir kitus santykius bei Centrinės kredito unijos

santykius su trečiaisiais asmenimis.

18

straipsnis. Leidimas steigti Centrinę kredito uniją

steigti Centrinę kredito uniją suteikiamas tik tuomet, kai steigiama Centrinė

kredito unija atitinka šio įstatymo reikalavimus dėl įstaigos organizacinės

formos (įmonės rūšies), juridinio statuso, steigėjų, pagrindinio kapitalo.

kredito unijos steigėjų įgaliotiniai pateikia prašymą kredito įstaigų veiklos

priežiūrą vykdančiai institucijai leisti steigti Centrinę kredito uniją. Prie

šio prašymo pridedama:

1) steigimo

sutartis;

2) steigiamojo

susirinkimo protokolas ir dalyvių sąrašas;

3) steigiamos

Centrinės kredito unijos įstatai;

4) dokumentas,

patvirtinantis, kad steigėjai įmokėjo (perdavė) pagal šį įstatymą reikiamus

pajus bei kitas nustatytas įmokas ir sukaupė pakankamą steigiamos Centrinės

kredito unijos kapitalą;

5) duomenys apie

steigėjų juridinį statusą ir identifikavimo dokumentai;

6) steigiamos

įmonės vardo įregistravimo pažymėjimas;

7) valstybės

rinkliavos sumokėjimą patvirtinantis dokumentas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-280, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1350 (2001 05 09)

19

straipsnis. Centrinės kredito unijos registravimas

Centrinės

kredito unijos steigėjai, gavę priežiūros institucijos leidimą steigti Centrinę

kredito uniją, ją įregistruoja laikydamiesi Lietuvos Respublikos įmonių

registro nustatytos tvarkos.

20

straipsnis. Licencija Centrinės kredito unijos veiklai

Centrinės kredito unijos veiklai šios kredito įstaigos prašymu suteikia kredito

įstaigų veiklos priežiūrą vykdanti institucija jos nustatyta tvarka.

būti nurodyta, kokioms Centrinės kredito unijos veiklos rūšims bei operacijoms

vykdyti norima gauti licenciją, Centrinės kredito unijos buveinės adresas ir

oficialus pavadinimas (vardas).

prašymu Centrinė kredito unija privalo pateikti:

1) Centrinės

kredito unijos įstatus ir registravimo pažymėjimą;

2) dokumentus,

patvirtinančius, kad piniginė Centrinės kredito unijos pagrindinio kapitalo

dalis yra nustatyta tvarka įmokėta ir jos steigimo išlaidoms nepanaudotų

pagrindinio kapitalo lėšų likutis yra ne mažesnis kaip šio įstatymo 11

straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalaus pagrindinio kapitalo dydis;

3) steigėjų

sąrašą;

4) jos vadovų, kuriems rinkti ar skirti privalo būti

gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą bei priežiūros institucijos

nustatytos formos ir turinio informaciją apie šiuos asmenis;

5) veiklos planą

pirmiesiems trejiems metams ir dokumentus, patvirtinančius, kad yra priežiūros

institucijos nustatytus reikalavimus atitinkantis personalas bei pakankamas

techninis pasirengimas patikimai kredito įstaigos veiklai užtikrinti;

6) organizacinės

struktūros aprašymą, valdymo schemą, valdymo organų vadovų kompetenciją

patvirtinančius dokumentus;

7) duomenis, kad

Centrinė kredito unija turi reikalavimus atitinkančią informacijos kaupimo,

apdorojimo ir perdavimo sistemą;

8) detalų

buhalterinės apskaitos sistemos aprašymą;

9) duomenis, jog

yra pasirengta tiesiogiai vykdyti pinigų pervedimo operacijas per Lietuvos

Respublikoje veikiančią bankų tarpusavio atsiskaitymų sistemą ir sertifikuotų

informacinių sistemų auditorių patvirtinimą, kad tam naudojama informacinė

sistema yra apsaugota nuo pašalinio įsibrovimo;

10) duomenis,

kad yra galimybė teikti pinigų pervedimo paslaugas užsienio valiuta, tiesiogiai

jas vykdant per veikiančias tarptautinių atsiskaitymo ir (ar) kliringo sistemas

ar netiesiogiai - per kitą kredito įstaigą;

11) kitų

priežiūros institucijų leidimus teikti kitas, kredito įstaigai nebūdingas,

finansines paslaugas, jeigu to reikalauja įstatymai.

kredito unija gali pradėti vykdyti savo funkcijas bei teikti dalį arba visas

jos įstatuose nurodytas finansines paslaugas tik gavusi iš priežiūros institucijos

licenciją kredito įstaigos veiklai ir apie tai paskelbusi „Valstybės žinių“

priede „Informaciniai pranešimai“.

21

straipsnis. Centrinės kredito unijos likvidavimas

kredito unija gali būti likviduojama:

1) Centrinės

kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nutarimu, priimtu priežiūros

institucijos teikimu;

2) sumažėjus šio

įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytam Centrinės kredito unijos pagrindinio

kapitalo minimumui, jeigu per priežiūros institucijos nurodytą laiką jis

neatkuriamas ir nėra šios priežiūros institucijos pasiūlymo Centrinę kredito

uniją reorganizuoti;

3) likus mažiau

Centrinės kredito unijos narių, negu nustatyta šio įstatymo 12 straipsnio 5

dalyje, jeigu šis narių skaičius neatkuriamas per priežiūros institucijos

nurodytą laiką ir nėra šios priežiūros institucijos pasiūlymo Centrinę kredito

uniją reorganizuoti;

4) įsiteisėjus

teismo sprendimui Centrinę kredito uniją likviduoti.

kredito unijos likvidavimo tvarką nustato jos įstatai, šis ir kiti Lietuvos

Respublikos įstatymai bei priežiūros institucijos teisės aktai.

priėmęs sprendimą likviduoti Centrinę kredito uniją, skiria likvidatorių.

Likvidatoriaus kandidatūrą teikia priežiūros institucija.

likvidatorių, Centrinė kredito unija įgyja likviduojamos kredito įstaigos

statusą, jos funkcijas vykdo likvidatorius, o Centrinės kredito unijos valdymo

organai netenka savo įgaliojimų. Vykdydamas funkcijas, likvidatorius:

1) praneša

Centrinę kredito uniją įregistravusiai institucijai ir priežiūros institucijai

apie Centrinės kredito unijos statuso pasikeitimą ir savo duomenis;

2) viešai

spaudoje tris kartus, su ne mažesniais kaip 2 mėnesių intervalais, paskelbia

apie Centrinės kredito unijos likvidavimą arba praneša raštu apie tai kiekvienam

Centrinės kredito unijos nariui ir kreditoriui;

3) atstovauja

likviduojamai Centrinei kredito unijai teismuose, taip pat palaikant santykius

su valstybės valdžios ir valdymo institucijomis bei kitais juridiniais ir

fiziniais asmenimis;

4) atlieka kitas

įstatymų priskirtas funkcijas.

kredito unijos likvidavimo procedūra atliekama pagal šį įstatymą ir kitus

Lietuvos Respublikos įstatymus bei teisės aktus, reglamentuojančius kredito

įstaigų likvidavimą.

Centrinės kredito unijos dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos teisės aktų

nustatyta tvarka.

21 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatyta Centrinės kredito unijos

reorganizacija gali būti vykdoma tik įsigaliojus šio įstatymo pakeitimams ir

papildymams, reglamentuojantiems Centrinės kredito unijos reorganizavimą.

PENKTASIS

SKIRSNIS

KREDITO UNIJŲ

LIKVIDUMO PALAIKYMAS BEI SUTRIKUSIO

MOKUMO ATKŪRIMAS

22

straipsnis. Kredito unijų Centrinės kredito unijos narių likvidumo palaikymas

unijos Centrinės kredito unijos narės Centrinėje kredito unijoje specialiai tam

tikslui atidarytoje sąskaitoje turi laikyti lėšas, kurios sudarytų ne mažiau

kaip Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nustatytą procentą

visų terminuotų ir neterminuotų indėlių kredito unijoje litais ir užsienio

valiuta. Lėšų laikymo, papildymo bei grąžinimo tvarką bei palūkanų dydį nustato

Centrinės kredito unijos valdyba, vadovaudamasi visuotinio narių susirinkimo

patvirtintais kredito unijų likvidumo palaikymo programos reikalavimais.

straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos sudaro kredito unijų likvidumo palaikymo

rezervą. Į apskaitą jos įtraukiamos kaip specialios paskirties lėšos ir

naudojamos kredito unijų likvidumo palaikymo reikmėms.

kredito unijų likvidumo palaikymo rezervą įstojusios į Centrinę kredito uniją

kredito unijos privalo pervesti per vienerius metus.

kredito unija paskolas kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms

likvidumui palaikyti teikia ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui. Valdybai

nutarus, paskolos terminas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip dar pusės metų

laikotarpiui, šios paskolos pratęsimo ir grąžinimo sąlygas bei paskolos

grąžinimo užtikrinimo priemones nustatant sutartyje.

kredito unijos likvidumui palaikyti gali būti teikiamos, kai kredito unijos

likvidumas tampa mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito

unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams

rodo tam tikrą nesubalansuotumą, galintį sutrikdyti įvykdyti įsipareigojimus.

likvidumui palaikyti teikiamų paskolų grąžinimo terminus bei palūkanų normas

nustato Centrinės kredito unijos valdyba, vadovaudamasi šio įstatymo 27

straipsnio 2 dalies 7 punktu .

palaikyti unijai teikiamų paskolų suma negali viršyti 60 procentų šios kredito

unijos įsipareigojimų litais ir užsienio valiuta, taip pat 5 procentų Centrinės

kredito unijos lėšų ir kito turto.

paskola išduodama iš karto visa arba dalimis pagal poreikį. Kredito unija,

pateikdama paraišką dėl paskolos likvidumui palaikyti, kartu turi pateikti

paskolos grąžinimą pagrindžiančius skaičiavimus. Paskolos grąžinimas turi būti

garantuotas bent viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta

prievolių užtikrinimo priemone.

23

straipsnis. Stabilizacijos fondas

1.

Stabilizacijos fondas sudaromas Centrinėje kredito unijoje. Jį valdyti

išimtines teises turi Stabilizacijos fondo komisija, sudaroma ir veikianti šio

įstatymo 26, 27 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 35, 36 ir 37 straipsniuose

nustatyta tvarka. Stabilizacijos fondas veikia kaip paskutinis pasiskolinimo

šaltinis kredito unijų Centrinės kredito unijos narių sutrikusiam mokumui

atkurti.

2.

Stabilizacijos fondo lėšos yra skaičiuojamos bei laikomos atskiroje sąskaitoje.

3.

Stabilizacijos fondo dydis turi būti ne mažesnis kaip 1% visų Centrinės kredito

unijos narių kredito unijų aktyvų ir ne mažesnis kaip vienam nariui

vidutiniškai tenkančių aktyvų dydis finansinių metų gale. Šis dydis gaunamas

padalijus bendrus Centrinės kredito unijos narių kredito unijų aktyvus iš

Centrinės kredito unijos narių kredito unijų skaičiaus. Stabilizacijos fondo

dydis perskaičiuojamas Stabilizacijos fondo komisijos nustatytais periodais.

kredito unijos narės kredito unijos įnašas į Stabilizacijos fondą yra kredito

unijos išlaidos.

Stabilizacijos fondas negrąžintinai sudaromas iš Centrinės kredito unijos narės

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos pinigų ir turi

būti ne mažesnis kaip 700 000 litų.

Stabilizacijos fondo lėšas sudaro:

1) kredito unijų

Centrinės kredito unijos narių privalomi įnašai, proporcingi kredito unijų

aktyvams. Įnašų į Stabilizacijos fondą tvarką ir sąlygas nustato Stabilizacijos

fondo komisija;

2) pajamos,

gautos iš laisvų Stabilizacijos fondo lėšų investavimo į Lietuvos Respublikos

Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius bei

užsienio valstybių, turinčių aukščiausio lygio reitingą (A grupės šalys),

vyriausybių vertybinius popierius;

3) tikslinės

įmokos iš Centrinės kredito unijos pelno, skirto Stabilizacijos fondui;

4) iš kredito

unijų asociacijų, paramos fondų, tarptautinių finansinių institucijų ir

Vyriausybės tikslinių programų gaunamos lėšos;

5) perimtas

turtas už neįvykdytus kredito unijos įsipareigojimus.

7.

Stabilizacijos fondo lėšas šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, jomis

disponuoja ir už jų racionalų bei efektyvų naudojimą pagal paskirtį yra

atsakinga Stabilizacijos fondo komisija.

unijoms iš Stabilizacijos fondo gali būti suteikiamos paskolomis, vadovaujantis

šio įstatymo 2 straipsnio 13 dalies, 35 ir 36 straipsnių nuostatomis bei

Stabilizacijos fondo komisijos nustatyta tvarka.

24

straipsnis. Atsiskaitymas su Centrinės kredito unijos narėmis kredito unijomis jų

likvidavimo

atveju

Nustatyta tvarka

paskelbus bankroto procedūrą ir paskelbus kredito unijos likvidavimą, ši

kredito unija įgyja reikalavimo teisę į Centrinės kredito unijos turtą,

neviršijantį jos įmokėtų (perduotų) sumų į pajus, kredito unijų likvidumo

palaikymo rezervą, atsižvelgiant į kredito unijos įsipareigojimus Centrinei

kredito unijai.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS VALDYMAS

IR VEIKLOS

KONTROLĖ

25

straipsnis. Centrinės kredito unijos valdymo pagrindai

Centrinė kredito unija yra valdoma

kooperatiniais pagrindais: vienas narys - vienas balsas.

26

straipsnis. Centrinės kredito unijos valdymo organai

1.

Centrinės kredito unijos valdymo organai yra visuotinis narių susirinkimas,

stebėtojų taryba, valdyba ir Stabilizacijos fondo komisija. Centrinės kredito

unijos valdymo organų nariais gali būti tik kredito unijų įgalioti atstovai bei

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Centrinės

kredito unijos steigėjų paskirti atstovai.

kredito unijos valdyba sudaro administraciją šio įstatymo 39 straipsnio

nustatyta tvarka ir deleguoja administracijai funkcijas, susijusias su

atstovavimo bei sprendimų, numatytų šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 ir 6

punktuose, įgyvendinimu. Kol administracija nesudaryta, jos funkcijas atlieka

Centrinės kredito unijos valdyba.

27

straipsnis. Visuotinis Centrinės kredito unijos narių susirinkimas

Centrinės kredito unijos narių susirinkimas (toliau - visuotinis susirinkimas)

yra aukščiausias Centrinės kredito unijos valdymo organas.

visuotinis susirinkimas gali:

1) tvirtinti,

keisti ir papildyti Centrinės kredito unijos įstatus;

2) priimti

narėmis į Centrinę kredito uniją kredito unijas bei nutraukti jų narystę;

3) tvirtinti

Centrinės kredito unijos steigimo ataskaitą;

4) keisti

stojamojo mokesčio dydį;

5) rinkti ir

atšaukti stebėtojų tarybos, valdybos, Stabilizacijos fondo komisijos, revizorių

komisijos narius ir šių organų pirmininkus;

6) nagrinėti

Centrinės kredito unijos narių bei jų atstovų skundus ir pasiūlymus dėl

stebėtojų tarybos, valdybos ir Stabilizacijos fondo komisijos darbo;

7) nustatyti

pagrindinius kredito unijų likvidumo palaikymo principus ir patvirtinti šių

principų įgyvendinimo programą, taip pat kredito unijų likvidumo palaikymo

rezerve laikomų lėšų procentą, numatytą šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje;

8) nustatyti

Stabilizacijos fondo sudarymo bei naudojimo pagrindinius principus;

9) nustatyti

palūkanų mokėjimo už Centrinėje kredito unijoje laikomas lėšas bei paskolų

teikimo principus, taip pat Stabilizacijos fondo laisvų lėšų patikimo

investavimo principus;

10) nustatyti

revizorių komisijos narių atlyginimus ir metines išmokas (tantjemas) iš pelno

Centrinės kredito unijos valdymo organų nariams, jeigu tai numatyta Centrinės

kredito unijos įstatuose;

11) nustatyti

limitą lėšų, kurias galima skirti finansinės atskaitomybės nepriklausomo

auditoriaus darbo apmokėjimui;

12) tvirtinti

metinį Centrinės kredito unijos veiklos planą ir metinę pajamų bei išlaidų

sąmatą;

13) tvirtinti

metinę Centrinės kredito unijos finansinę atskaitomybę, priimti nutarimą dėl

pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo;

14) spręsti

pagrindinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo klausimus;

15) priimti

nutarimą reorganizuoti ar likviduoti Centrinę kredito uniją šio įstatymo 21

straipsnyje numatytais atvejais;

16) įvertinti

Centrinės kredito unijos valdymo organų ir revizorių komisijos ataskaitas;

17) susirinkimo

metu spręsti valdybos ar Stabilizacijos fondo komisijos klausimus, jei to šie

organai prašo;

18) spręsti

kitus Centrinės kredito unijos įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus.

28

straipsnis. Visuotinio susirinkimo šaukimo pagrindai

susirinkimą šaukia Centrinės kredito unijos valdyba.

visuotinio susirinkimo šaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba,

valdyba, Stabilizacijos fondo komisija ar ne mažiau kaip 1/2 Centrinės kredito

unijos narių. Neeilinis visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu:

1) Centrinė

kredito unija negali įvykdyti finansinių įsipareigojimų arba ji yra skelbiama

nemokia;

2) to reikalauja

iniciatyvos teisę turintys Centrinės kredito unijos nariai, stebėtojų taryba,

valdyba ir Stabilizacijos fondo komisija;

3) Centrinės

kredito unijos valdybos narių skaičius tapo mažesnis, negu numatyta Centrinės

kredito unijos įstatyme bei įstatuose, ir nėra galimybės trūkstamus valdybos

narius pakeisti išrinktais kandidatais;

4) per 3

mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos nebuvo sušauktas eilinis visuotinis

susirinkimas ir dėl to į teismą kreipėsi nors vienas Centrinės kredito unijos

narys;

5) į teismą

kreipėsi neeilinio visuotinio susirinkimo iniciatoriai, nes valdyba nesušaukė

tokio susirinkimo per šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką.

29

straipsnis. Visuotinio susirinkimo kvorumas ir nutarimų priėmimas

susirinkimas gali priimti nutarimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų

Centrinės kredito unijos narių atstovų. Nesant kvorumo, turi būti sušauktas

pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus pagal prieš tai

šaukto ir neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir be kvorumo.

susirinkime dalyvaujantys Centrinės kredito unijos narių atstovai registruojami

pasirašytinai registravimo sąraše, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir

sekretorius. Dalyvauti visuotiniame susirinkime patariamojo balso teise gali ir

administracijos vadovas. Centrinės kredito unijos narės atstovas,

nedalyvaujantis visuotiniame susirinkime, bet susipažinęs su darbotvarke bei

nutarimo projektu, gali raštu pranešti visuotiniam susirinkimui, ar jis yra už

ar prieš. Šie pranešimai yra įskaitomi į susirinkimo kvorumą, taip pat į

balsavimo rezultatus, bet tik to klausimo, už kurį įgaliotinis balsavo raštu.

visuotiniame susirinkime yra atviras. Slaptai balsuojama, jei to reikalauja ne

mažiau kaip 1/4 dalyvaujančių susirinkime Centrinės kredito unijos narių

atstovų.

susirinkimo nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Šio įstatymo 27

straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 14 ir 15 punktuose numatytais atvejais

nutarimams priimti reikia 2/3 dalyvaujančiųjų visuotiniame susirinkime balsų.

susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir nors

vienas susirinkimo įgaliotas įgaliotinis. Prie protokolo turi būti pridedamas

susirinkimo dalyvių sąrašas ir, jeigu buvo balsuojama raštu, balsavimo

biuleteniai, kurie turi būti saugomi iki kito visuotinio susirinkimo pabaigos.

30

straipsnis. Visuotinių susirinkimų šaukimo terminai ir tvarka

visuotinį susirinkimą šaukia Centrinės kredito unijos valdyba kasmet, bet ne

vėliau kaip per 3 mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos. Apie šaukiamą eilinį

visuotinį susirinkimą valdyba privalo paskelbti Centrinės kredito unijos

įstatuose nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki susirinkimo.

visuotinio susirinkimo šaukimo iniciatoriai pateikia valdybai paraišką, kurioje

nurodoma: susirinkimo šaukimo pagrindas, tikslas ir darbotvarkės projektas.

Valdyba, gavusi paraišką, privalo per 10 dienų nuo paraiškos pateikimo jai

dienos paskelbti Centrinės kredito unijos narėms apie neeilinio visuotinio

susirinkimo sušaukimą ir ne vėliau kaip per 20 dienų nuo paskelbimo apie tai

sušaukti neeilinį visuotinį susirinkimą.

Centrinės kredito unijos visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas per 10

dienų nuo neįvykusio susirinkimo dienos, o Centrinės kredito unijos narės

informuojamos ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio susirinkimo.

susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šių terminų, jeigu visi Centrinės

kredito unijos nariai su tuo sutinka ir tai patvirtina raštu Centrinei

kredito unijai.

apie visuotinį susirinkimą turi būti nurodyta:

1) susirinkimo

data, laikas ir vieta;

2) susirinkimo

darbotvarkė ir nutarimų projektai.

vėliau kaip likus 5 dienoms iki susirinkimo Centrinės kredito unijos narėms

turi būti sudaryta galimybė susipažinti su dokumentais, susijusiais su

planuojamo susirinkimo darbotvarkėje numatytais klausimais.

susirinkimo pirmininkas kiekvieną kartą renkamas iš Centrinės kredito unijos

narių atstovų, o iki jo išrinkimo pirmininkauja valdybos pirmininkas, jeigu

kitaip nenustato Centrinės kredito unijos įstatai.

susirinkimas neturi teisės priimti nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais

klausimais, jeigu jame dalyvauja mažiau kaip 2/3 Centrinės kredito unijos narių

atstovų. Pakartotiniame susirinkime galioja tik neįvykusio susirinkimo

darbotvarkė.

31

straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba

taryba yra Centrinės kredito unijos veiklos teisėtumą ir tikslingumą

prižiūrintis organas.

tarybos narių skaičių - ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 - nustato

Centrinės kredito unijos įstatai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka

visuotinis susirinkimas ketveriems metams ir kas dveji metai atnaujina ne

mažiau kaip pusę narių.

tarybos nariu negali būti Centrinės kredito unijos valdybos narys,

Stabilizacijos komiteto narys ar revizorius. Stebėtojų tarybos narys negali

pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims.

stebėtojų taryboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos, jeigu tai numatyta

Centrinės kredito unijos įstatuose.

32

straipsnis. Stebėtojų tarybos kompetencija

taryba:

1) stebi ir

analizuoja Centrinės kredito unijos, jos valdybos ir Stabilizacijos fondo

komisijos veiklą, finansinių išteklių kaupimą ir naudojimą, darbo apmokėjimą,

finansinę būklę;

2) pateikia

visuotiniam susirinkimui Centrinės kredito unijos valdymo organų darbo

ataskaitą su savo išvadomis ir pasiūlymais;

3) įspėja

Centrinės kredito unijos valdybą, Stabilizacijos fondo komisiją ir (ar)

administraciją, kad nedelsiant pašalintų nustatytus veiklos Centrinėje kredito

unijoje pažeidimus, arba praneša apie tai visuotiniam susirinkimui; taip pat

gali siūlyti visuotiniam susirinkimui atšaukti valdybos ir Stabilizacijos fondo

komisijos narius, kurie, stebėtojų tarybos įsitikinimu, pažeidė šį įstatymą,

kitus teisės aktus, Centrinės kredito unijos įstatus ar taisykles;

4) pateikia

visuotiniam susirinkimui išvadas ir pasiūlymus dėl Centrinės kredito unijos

metinio buhalterinio balanso, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo

projektų, taip pat pasiūlymus dėl revizorių komisijos nustatytų pažeidimų bei

kitų darbo trūkumų;

5) atstovauja

Centrinei kredito unijai teisme nagrinėjant ginčus tarp Centrinės kredito

unijos ir jos valdybos, tarp Centrinės kredito unijos ir Stabilizacijos fondo

komisijos, tarp Centrinės kredito unijos narių ir valdybos, tarp Centrinės

kredito unijos narių ir Stabilizacijos fondo komisijos;

6) siūlo valdybai,

Stabilizacijos fondo komisijai atšaukti jų priimtus neteisėtus nutarimus arba

prašo visuotinį susirinkimą atšaukti neteisėtus valdybos, Stabilizacijos fondo

komisijos nutarimus;

7) gali perduoti

jos kompetencijai priskirtus klausimus spręsti visuotiniam susirinkimui;

8) sprendžia

kitus įstatuose numatytus klausimus.

taryba turi teisę pasikviesti ekspertą arba nepriklausomą auditorių patikrinti

ir įvertinti Centrinės kredito unijos buhalterinį balansą ir kitą finansinę

atskaitomybę.

tarybai pareikalavus, Centrinės kredito unijos valdyba, Stabilizacijos fondo

komisija ir (ar) administracija privalo pateikti jai dokumentus, susijusius su

Centrinės kredito unijos veikla.

tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių.

Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Stebėtojų

tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną

balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas.

tarybos nariai privalo saugoti Centrinės kredito unijos paslaptis.

tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas.

33

straipsnis. Centrinės kredito unijos valdyba

kolegialus vykdomasis ir tvarkomasis Centrinės kredito unijos organas, kurio

veiklai vadovauja pirmininkas. Valdybos narių skaičių, kuris turi būti

nelyginis ir ne mažesnis kaip 3, nustato Centrinės kredito unijos įstatai.

Valdybos narius ir pirmininką renka Centrinės kredito unijos visuotinis susirinkimas

ne daugiau kaip ketveriems metams. Valdybos nariu bei jos pirmininku negali

būti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, Stabilizacijos fondo komisijos

ar revizorių komisijos narys.

pagrindinių valdybos narių, tam pačiam laikui gali būti renkami ne daugiau kaip

3 kandidatai į valdybos narius, kurie, sumažėjus valdybos narių skaičiui,

pakeičia nebegalinčius eiti savo pareigų valdybos narius. Šie kandidatai turi

teisę dalyvauti valdybos posėdžiuose patariamojo balso teise.

kredito unijos valdybos narių liko mažiau, negu numatyta Centrinės kredito

unijos įstatuose, ir nėra galimybės trūkstamus valdybos narius pakeisti

išrinktais kandidatais, likusieji valdybos nariai privalo sušaukti neeilinį

Centrinės kredito unijos susirinkimą.

valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos, jeigu tai numatyta Centrinės

kredito unijos įstatuose.

34

straipsnis. Centrinės kredito unijos valdybos kompetencija

jos narių kompetenciją nustato Centrinės kredito unijos įstatai, o darbo tvarką

• jos priimtas darbo reglamentas.

1) rengia ir

teikia pasiūlymus visuotiniam susirinkimui dėl naujų narių priėmimo į Centrinę

kredito uniją, sustabdo kredito unijų Centrinės kredito unijos narių narystę ir

teikia pasiūlymus visuotiniam susirinkimui dėl jų narystės nutraukimo;

2) atstovauja

Centrinei kredito unijai teisme, arbitraže bei kitose institucijose;

3) organizuoja

ir šaukia Centrinės kredito unijos visuotinius susirinkimus;

4) nustato

Centrinės kredito unijos teikiamų paskolų, indėlių ir kitų grąžintinų lėšų

palūkanų normas, vadovaudamasi šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktų

reikalavimais;

5) Centrinės

kredito unijos vardu sudaro darbo sutartis su administracijos vadovu;

6) Centrinės

kredito unijos vardu sudaro sandorius su trečiaisiais asmenimis ir su Centrinės

kredito unijos narėmis, tarp jų sutartis su kredito unijomis dėl paskolų

sutrikusiam kredito unijų mokumui atkurti bei jų veiklos patikimumui užtikrinti

pagal šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka priimtus sprendimus;

7) kartu su

Stabilizacijos fondo komisija kontroliuoja, kad būtų laiku ir visiškai sumokėti

kiekvienos kredito unijos įnašai į Stabilizacijos fondą. Šias funkcijas valdyba

gali perduoti administracijai;

8) svarsto

revizorių komisijos pateiktą medžiagą, administracijos veiklą ir pateikia savo

išvadas stebėtojų tarybai bei visuotiniam susirinkimui;

9) parengia

Centrinės kredito unijos buhalterinio balanso, pelno paskirstymo bei nuostolių

atlyginimo tvarkos ir kitos finansinės atskaitomybės projektus;

10) investuoja

laisvas Centrinės kredito unijos lėšas į Vyriausybės vertybinius popierius,

Lietuvos banko vertybinius popierius bei užsienio valstybių, turinčių

aukščiausio lygio reitingą (A grupės šalys), vyriausybių vertybinius popierius;

11) priima

sprendimus dėl Centrinės kredito unijos valdomų lėšų skolinimo Centrinės

kredito unijos narėms kredito unijoms, dėl indėlių iš kredito unijų priėmimo,

dėl paskolų ėmimo iš bankų, kitų institucijų;

12) priežiūros

institucijai ir Stabilizacijos fondo komisijai teikia reikalingus duomenis apie

Centrinę kredito uniją ir savo nares kredito unijas bei jų specialaus

inspektavimo rezultatus;

13) svarsto

kitus Centrinės kredito unijos veiklos ir valdymo klausimus, nepriklausančius

išimtinei visuotinio susirinkimo, stebėtojų tarybos ir Stabilizacijos fondo

komisijos kompetencijai.

priima nutarimus jos kompetencijai šio įstatymo ar įstatų priskirtais

klausimais. Valdybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė

narių. Valdybos nariai turi lygias balsavimo teises. Nutarimai priimami

paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po

lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas.

nariai ir kandidatai į valdybos narius privalo saugoti Centrinės kredito

unijos, jos narių paslaptis.

veiklą valdyba atsiskaito visuotiniam susirinkimui ir stebėtojų tarybai

Centrinės kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą

per metus.

35

straipsnis. Stabilizacijos fondo komisija

1.

Stabilizacijos fondo komisija yra Stabilizacijos fondo valdymo organas.

Stabilizacijos fondo komisija yra atskaitinga visuotiniam susirinkimui ir vykdo

jo nustatytą Stabilizacijos fondo sudarymo ir naudojimo politiką, o laikotarpiu

tarp visuotinių susirinkimų - stebėtojų tarybai ir atlieka šio įstatymo 23, 35

ir 36 straipsniuose nustatytas funkcijas ir pareigas.

2.

Stabilizacijos fondo komisijos narių skaičių - ne mažiau kaip 3 ir ne

daugiau kaip 7 - nustato Centrinės kredito unijos įstatai. Stabilizacijos fondo

komisiją ir jos pirmininką renka Centrinės kredito unijos visuotinis

susirinkimas ne daugiau kaip trejiems metams iš Centrinės kredito unijos narių

deleguotų atstovų.

3.

Stabilizacijos fondo komisijos nariu negali būti Centrinės kredito unijos

valdybos narys, taip pat revizorių komisijos narys. Stabilizacijos fondo

komisijos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims.

4.

Stabilizacijos fondo komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau

kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų

dauguma. Stabilizacijos fondo komisijos nariai turi lygias teises. Balsavimo

metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia

komisijos pirmininko balsas.

5.

Stabilizacijos fondo komisijos nariai privalo saugoti kredito unijų ir

Centrinės kredito unijos paslaptis.

6.

Stabilizacijos fondo komisijos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo

reglamentas.

Stabilizacijos fondo komisijoje jos nariams gali būti mokamos tantjemos, jeigu

tai numatyta Centrinės kredito unijos įstatuose.

36

straipsnis. Stabilizacijos fondo komisijos pareigos ir teisės

Centrinės kredito unijos valdyba arba jos pavedimu kartu su administracija

Stabilizacijos fondo komisija stebi kredito unijų veiklą (kontrolė). Centrinės

kredito unijos administracija, o kai būtina, ir atitinkama kredito unija

Centrinės kredito unijos narė privalo pateikti Stabilizacijos fondo komisijai

jos nustatytu būdu, forma ir dažnumu reikalaujamus duomenis bei kredito unijų

Centrinės kredito unijos narių veiklos finansines ataskaitas.

į šio straipsnio 1 dalyje pateiktą informaciją, o prireikus ir į kredito unijų

specialaus inspektavimo medžiagą bei rezultatus, Stabilizavimo fondo komisija

analizuoja ir įvertina kredito unijų aktyvų kokybę, likvidumo, mokumo, rezervų

dydžio ir kitus veiklos rizikai darančius įtaką veiksnius.

3.

Stabilizacijos fondo komisija taip pat turi teisę keistis konfidencialia

informacija apie kredito unijų veiklą bei jų inspektavimo rezultatus su

priežiūros institucija bei, informavusi valdybą, pavesti Centrinės kredito

unijos administracijai atlikti kredito unijos veiklos specialų inspektavimą ir

apie rezultatus informuoti priežiūros instituciją. Priežiūros

institucija turi teisę priežiūros tikslais gautą informaciją pateikti Centrinei

kredito unijai pagal susitarimą nustatyta tvarka bei terminais.

4.

Stabilizacijos fondo komisija turi teisę pakviesti nepriklausomą auditorių

kredito unijos būklei nustatyti, kai yra sutrikęs kredito unijos mokumas.

5.

Stabilizacijos fondo komisija nustato kredito unijų įmokų į Stabilizacijos

fondą dydį, įmokėjimo tvarką ir sąlygas vadovaudamasis šio įstatymo 23

straipsnio reikalavimais.

6.

Stabilizacijos fondo komisija kartu su Centrinės kredito unijos valdyba arba

jos pavedimu administracija kontroliuoja, kad būtų laiku ir visiškai įmokėtos

kiekvienos kredito unijos įmokos į Stabilizacijos fondą. Jeigu kredito unija ne

kartą pažeidė šiuos reikalavimus, Stabilizacijos fondo komisija turi teisę

teikti pasiūlymus valdybai ir atstovų visuotiniam susirinkimui dėl šios kredito

unijos narystės Centrinėje kredito unijoje tęstinumo.

7.

Stabilizacijos fondo komisija nustato sąlygas bei palūkanas už kitų institucijų

ne Centrinės kredito unijos narių laikomas lėšas Stabilizacijos fonde ir priima

sprendimus dėl šio fondo laisvų lėšų investavimo tik į Vyriausybės vertybinius

popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius bei užsienio valstybių,

turinčių aukščiausio lygio reitingą (A grupės šalys), vyriausybių vertybinius

popierius.

8.

Stabilizacijos fondo komisija sudaro veiksmų planus ir sutarčių su kredito

unijomis dėl paskolų suteikimo sutrikusiam kredito unijų mokumui atkurti bei jų

veiklos patikimumui užtikrinti projektus, juos aprobuoja komisijos posėdžiuose

ir perduoda Centrinės kredito unijos valdybai toliau įforminti sandorius, taip

pat prižiūri, kaip šie planai ir sutarčių įsipareigojimai vykdomi.

kredito unijų mokumo atkūrimo plane, be kita ko, būtina:

1) nurodyti

kredito unijos mokumo sutrikimo priežastis ir įvertinti esamą mokumo būklę bei

perspektyvas;

2) numatyti

strategiją ir veiksmus, užtikrinančius išeitį iš mokumo krizės, pagrįsti

skaičiavimais mokumo atkūrimo planui įgyvendinti reikalingas lėšas;

3) pagrįsti

kredito unijos valdybos arba valdybos pirmininko ar daugiau kaip pusės valdybos

narių, įskaitant valdybos pirmininką, nušalinimo ir naujos valdybos bei

pirmininko išrinkimo tikslingumą;

4) pagrįsti

kredito unijos visos administracijos nušalinimo ir laikino Stabilizacijos fondo

komisijos pasiūlyto laikino administratoriaus paskyrimo tikslingumą;

5) numatyti

kredito unijos reorganizavimo ar likvidavimo galimybes ir su tuo susijusių

išlaidų dydį;

6) pagrįsti

kredito unijos mokumui atkurti iš stabilizacijos fondo numatomą paskolinti lėšų

sumą ir šių lėšų panaudojimą;

7) nurodyti

numatomus rezultatus ir pasekmes.

dėl Stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo kredito unijos sutrikusiam mokumui

atkurti pagal šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytą planą priima Stabilizacijos

fondo komisija, gavusi ir įvertinusi iš Centrinės kredito unijos

administracijos bei iš kredito unijas prižiūrinčios institucijos atitinkamą

informaciją, kuri numatyta šiame straipsnyje.

37

straipsnis. Centrinės kredito unijos, jos stebėtojų tarybos, valdybos ir

Stabilizacijos fondo komisijos narių atsakomybė

tarybos, valdybos ir Stabilizacijos fondo komisijos narių veiksmais Centrinės

kredito unijos nariui padarytą žalą atsako Centrinė kredito unija Lietuvos

Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Centrinė kredito unija turi

teisę regreso tvarka išieškoti žalos atlyginimą iš ją padariusių asmenų.

atlyginti nuostolius atleidžiami tik tie stebėtojų tarybos, valdybos ir

Stabilizacijos fondo komisijos nariai, kurie balsavo prieš nutarimus,

pažeidžiančius šį įstatymą, Centrinės kredito unijos įstatus ar kitus Lietuvos

Respublikos įstatymus, ar nedalyvavo tokius nutarimus priimant. Šiais atvejais

jie privalo per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį nutarimą,

įteikti posėdžio pirmininkui rašytinį protestą.

38

straipsnis. Centrinės kredito unijos revizorių komisija

komisijos narių skaičių - ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 5 - nustato

Centrinės kredito unijos įstatai. Revizorių komisijos pirmininką renka

visuotinis susirinkimas ne daugiau kaip trejiems metams.

komisijoje turi būti bent vienas revizorius, kurį renka visuotinis susirinkimas

Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip trejų metų

laikotarpiui. Revizoriais gali būti Centrinės kredito unijos nario

įgalioti atstovai, įgiję revizoriui reikalingą kvalifikaciją. Revizoriumi

negali būti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos,

Stabilizacijos fondo komisijos narys ar Centrinėje kredito unijoje dirbantis

administratorius, vyriausiasis finansininkas (buhalteris). Revizoriumi taip pat

negali būti Centrinės kredito unijos narių kredito unijų valdybos, stebėtojų

tarybos ar paskolų komitetų bei administracijos darbuotojai.

kontroliuoja Centrinės kredito unijos ir Stabilizacijos fondo finansinę-ūkinę

veiklą, visuotinio susirinkimo ir stebėtojų tarybos priimtų nutarimų vykdymą.

Atlikdama šias funkcijas, revizorių komisija turi teisę reikalauti pateikti jai

reikalingus Centrinės kredito unijos ir Stabilizacijos fondo buhalterinius bei

finansinius dokumentus.

komisija pateikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam susirinkimui

finansinės-ūkinės veiklos patikrinimo metinę ataskaitą. Ji privalo nedelsiant

informuoti valdybą ir stebėtojų tarybą apie nustatytus Centrinės kredito unijos

bei Stabilizacijos fondo finansinės-ūkinės veiklos pažeidimus, taip pat saugoti

jų paslaptis.

komisijos nariams gali būti mokamas atlyginimas visuotinio susirinkimo

nustatyta tvarka.

komisijos nariai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka už

nepatenkinamą Centrinės kredito unijos bei Stabilizacijos fondo veiklos

kontrolę ir veiklos trūkumų nuslėpimą.

39

straipsnis. Centrinės kredito unijos administracija

kredito unijos valdyba sudaro Centrinės kredito unijos administraciją, į kurią

įeina centrinio valdymo aparato, struktūrinių padalinių bei filialų (skyrių),

steigiamų Lietuvos Respublikoje, vadovai ir jų pavaduotojai.

kredito unijos administracija vadovauja Centrinės kredito unijos veiklai ir

vykdo visuotinio susirinkimo bei valdybos nutarimus.

kredito unijos administracija taip pat vykdo Stabilizacijos fondo komisijos

nurodymus, susijusius su šio įstatymo 36 straipsnio įpareigojimais.

kredito unijos administracijos, jos vadovo pareigas nustato Centrinės kredito

unijos įstatai ir valdybos patvirtintas administracijos darbo reglamentas.

kredito unijos administraciją ir jos vadovą skiria Centrinės kredito unijos

valdyba.

kredito unijos administracijos vadovas negali atlikti vyriausiojo finansininko

(buhalterio) pareigų, būti kredito unijos ar banko valdybos nariu ar dirbti

kredito unijos ar banko administracijoje.

unijos administracijos vadovas sudaro darbo sutartis su kitais administracijos

darbuotojais.

kredito unijos administracijos vadovo pareigas gali eiti Centrinės kredito

unijos valdybos pirmininkas ar kitas valdybos narys.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS KAPITALAI, DIVIDENDAI, APSKAITA, FINANSINĖ ATASKAITA IR AUDITAS

40

straipsnis. Centrinės kredito unijos kapitalų rūšys

Centrinė kredito

unija turi pagrindinį ir papildomą kapitalą.

41

straipsnis. Pagrindinis kapitalas

kredito unijos pagrindinį kapitalą sudaro pajinio kapitalo, atsargos kapitalo

ir praėjusių metų nepaskirstytojo pelno (nuostolio) suma.

kredito unija, gavusi išankstinį priežiūros institucijos leidimą, gali

sumažinti savo pagrindinį kapitalą iki nustatyto minimalaus pagrindinio

kapitalo dydžio.

kapitalas sudaromas iš kredito unijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos pagrindinių ir papildomų pajų.

Centrinės kredito unijos nario pagrindinio pajaus dydis - 1000 litų. Narys gali

turėti tik vieną pagrindinį pajų.

kredito unijos nario papildomo pajaus dydis - 1000 litų. Narių įsigyjamų

papildomų pajų skaičius neribojamas. Šiuos pajus įsigyja tik Centrinės kredito

unijos nariai šio įstatymo 7 straipsnyje, 9 straipsnio 5 dalies 6 punkte ir 12

straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

susirinkimo sprendimu Centrinės kredito unijos pagrindinis kapitalas gali būti

mažinamas nuostolių suma ar jų dalimi šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje

numatytais atvejais. Mažinimas turi būti vykdomas atitinkamai denominuojant

Centrinės kredito unijos narių pajus.

kapitalo paskirtis - garantuoti Centrinės kredito unijos finansinį stabilumą.

Atsargos kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos pelno, likusio

atskaičius mokesčius, kasmet atskaitant ne mažiau kaip 10 procentų iš šio

pelno, kol atsargos kapitalas sudarys ne mažiau kaip 5 procentus ilgalaikių

investicijų ir išduotų paskolų sumos, nustatytos metinio buhalterinio balanso

pagrindu. Panaudojus dalį atsargos kapitalo Centrinės kredito unijos

nuostoliams padengti, iš pelno vėl atskaitoma į atsargos kapitalą tiek, kad jis

taptų nustatyto dydžio.

42

straipsnis. Papildomas kapitalas

Centrinės

kredito unijos papildomą kapitalą sudaro Stabilizacijos fondas, subordinuotos

paskolos, jeigu jos atitinka nustatytus priežiūros institucijos reikalavimus,

einamųjų metų nepaskirstytasis pelnas (nuostolis), pagrindinių priemonių

perkainavimo rezervas ir kiti Centrinės kredito unijos įstatuose numatyti

kapitalai bei rezervai.

43

straipsnis. Pelno paskirstymas

pelnas yra lėšos, kurios lieka iš Centrinės kredito unijos finansinių metų

pajamų atskaičius tų metų išlaidas ir nuostolių sumas.

būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius po finansinių metų pabaigos,

prieš tai patvirtinus metinį buhalterinį balansą šio ir kitų Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

pelno paskirstymo turi būti nurodyta:

1) nepaskirstytasis

pelnas (nepadengtas nuostolis) finansinių metų pradžioje;

2) grynasis

finansinių metų pelnas arba nuostolis;

3)

paskirstytinasis rezultatas (pelnas arba nuostolis);

4) pelno

paskirstymas nuostoliams atlyginti;

5) pelno

atskaitymai į atsargos kapitalą;

6) pelno

atskaitymai į Stabilizacijos fondą;

7) pelno

atskaitymai į kitus kapitalus bei rezervus, numatytus Centrinės kredito unijos

įstatuose;

8) pelno

paskirstymas dividendams išmokėti;

9) pelno dalis,

skiriama metinėms išmokoms (tantjemoms) Centrinės kredito unijos valdymo organų

nariams, darbuotojų premijoms bei kitiems tikslams, numatytiems Centrinės

kredito unijos įstatuose;

10)

nepaskirstytasis pelnas (nepadengtas nuostolis), perkeliamas į kitus metus.

būti skirstomas laikantis šio straipsnio 3 dalyje išdėstytų punktų eiliškumo.

44

straipsnis. Centrinės kredito unijos išmokami dividendai

yra pajininkui paskirta pelno dalis, kuri proporcinga jo turimų pagrindinio bei

papildomų pajų nominaliai vertei.

balanse yra apskaičiuoti nuostoliai, tai visuotinis susirinkimas neturi teisės

skelbti ir išmokėti dividendų, kol šie nuostoliai nebus atlyginti

ar jų dalimi nebus sumažintas pagrindinis Centrinės kredito unijos kapitalas.

Sprendimai dėl nuostolių atlyginimo ar pagrindinio kapitalo sumažinimo

nuostolių dydžiu ir dividendų skelbimo bei išmokėjimo gali būti priimti tame

pačiame susirinkime. Dividendai pajininkams gali būti išmokami tik atlyginus

nuostolius ar sumažinus pagrindinį kapitalą nuostolių dydžiu.

po atskaitymų į šio įstatymo bei Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytus

kapitalus ir (ar) fondus bei rezervus, negali būti taip pat išmokėtas ir

tantjemomis, jeigu dėl to minimalus pagrindinis Centrinės kredito unijos kapitalas

ir kapitalo pakankamumas lieka mažesni už priežiūros institucijos nustatytus

dydžius.

kredito unija privalo išmokėti dividendus ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo

sprendimo dėl pelno paskirstymo priėmimo dienos. Dividendus mokėti avansu

draudžiama.

Centrinė kredito unija išmoka pinigais. Jeigu pajininkas neprieštarauja,

dividendai jam gali būti išmokėti kaip Centrinės kredito unijos papildomi

pajai.

tie nariai, kurie buvo Centrinės kredito unijos nariais per visą ataskaitinį

laikotarpį.

45

straipsnis. Centrinės kredito unijos buhalterinė apskaita ir atskaitomybė

kredito unijos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

kredito unijos buhalterinę apskaitą, atskaitomybės tvarką nustato Lietuvos

Respublikos įstatymai ir priežiūros institucijos teisės aktai.

mėnesius nuo finansinių metų pabaigos Centrinė kredito unija priežiūros

institucijai pateikia nepriklausomo auditoriaus patikrintą ir visuotinio

susirinkimo patvirtintą metinę finansinę ataskaitą.

kredito unijos finansinė ataskaita viešai skelbiama priežiūros institucijos

nustatyta tvarka iki einamųjų metų gegužės 1 dienos. Už metinėje finansinėje

ataskaitoje pateiktos informacijos teisingumą Centrinė kredito unija atsako

įstatymų nustatyta tvarka.

AŠTUNTASIS skirsnis

CENTRINĖS KREDITO UNIJOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA IR DALYVAVIMAS ATLIEKANT

KREDITO UNIJŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRĄ

46

straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos priežiūros institucija, veiklos

priežiūrą

ribojantys

normatyvai ir priežiūros institucijos taikomos poveikio

priemonės

kredito įstaigų veiklos priežiūros institucija ir patvirtinti jos nuostatai,

Centrinės kredito unijos veiklą prižiūri bei licencijas suteikia Lietuvos

bankas.

priežiūros institucija nustato Centrinės kredito unijos veiklos priežiūros

atlikimo tvarką.

nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:

1) kapitalo pakankamumo;

2) likvidumo;

3) maksimalios

atviros pozicijos užsienio valiuta;

4) maksimalios

paskolos sumos vienam skolininkui;

5) didelių

paskolų.

dydžius, jų apskaičiavimo bei taikymo metodiką nustato priežiūros institucija.

institucija Centrinei kredito unijai gali taikyti šias poveikio priemones:

1) įspėti

Centrinę kredito uniją dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų

pašalinimo terminus;

2) laikinai arba

visam laikui atšaukti leidimą atlikti vieną, kelias ar visas operacijas

(moratoriumas);

3) reikalauti

nušalinti arba nušalinti Centrinės kredito unijos valdybos narį (narius) ir

administracijos vadovą;

4) reikalauti

sustabdyti ar sustabdyti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nario

(narių) įgaliojimus;

5) sustabdyti

Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos įgaliojimus, nušalinti valdybą,

administracijos vadovą ir paskirti laikinąjį administratorių;

6) apriboti

disponavimą sąskaitomis, esančiomis Lietuvos banke;

7) atšaukti

Centrinės kredito unijos licenciją.

institucija savo kolegialiu nutarimu gali taikyti poveikio priemones Centrinei

kredito unijai, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) priežiūros

institucijai suteikta neteisinga informacija;

2) priežiūros

institucijai nepateikta būtina Centrinės kredito unijos priežiūrai vykdyti

informacija ar dokumentai;

3) nesilaikyta

nustatytų normatyvų;

4) pažeisti

Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai.

institucijų sankcijų taikymo tvarką nustato, taikytinos sankcijos rūšį ir

terminus parenka priežiūros institucija, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, jo

galimas pasekmes Centrinei kredito unijai, taip pat į numatomos taikyti

sankcijos pasekmes visos kredito unijų sistemos stabilumui bei patikimumui.

priežiūros institucijų sankcijos taikymo privalo būti priimtas per tris

mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių

padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai, priežiūros institucijų

sankcijos negali būti taikomos.

institucijos nutarimas dėl priežiūros institucijų sankcijos taikymo Centrinei

kredito unijai ar jos vadovams gali būti apskųstas teismui Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

47

straipsnis. Centrinės kredito unijos dalyvavimas atliekant kredito unijų

veiklos

priežiūrą

Suderinusi

veiksmus su priežiūros institucija, Centrinė kredito unija nuolat stebi kredito

unijų savo narių veiklą, o prireikus ir specialiai inspektuoja šių kredito

unijų veiklą, vertina veiklos rizikas ir teikia rekomendacijas priežiūros

institucijai dėl poveikio priemonių taikymo kredito unijoms.

48

straipsnis. Centrinės kredito unijos dokumentų saugojimas

kredito unija per visą sutarčių galiojimo laiką ir 10 metų jam pasibaigus

saugo:

1) paskolų,

garantijų, laidavimo, įkeitimo ir kitas sutartis;

2) kitus

Centrinės kredito unijos partnerių dokumentus, kuriais remiantis buvo sudaryta

sutartis;

3) kitus

priežiūros institucijos numatytus dokumentus.

kredito unija gali saugoti ir kitus dokumentus bei nustatyti kitokį saugojimo

laiką, bet ne trumpesnį, negu yra nustatyta šio straipsnio 1 dalyje ar Lietuvos

archyvų departamento.

49

straipsnis. Centrinės kredito unijos paslapčių saugojimas

buvę Centrinės kredito unijos valdymo organų nariai, revizoriai, auditoriai,

administracija bei darbuotojai privalo laikyti paslaptyje informaciją, gautą

dirbant Centrinėje kredito unijoje, ir nenaudoti jos asmeninei ar kitų asmenų

naudai.

priežiūros institucija pareikalauja, jai turi būti pateikti visi dokumentai ir

informacija, susijusi su Centrinės kredito unijos steigimu ir veikla.

Dokumentai ir informacija kitų institucijų reikalavimu teikiama Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

kredito unija privalo pateikti mokesčių inspekcijai informaciją, numatytą

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo.

saugojimo tvarką nustato Centrinės kredito unijos įstatai.

50

straipsnis. Atsakomybė už Centrinei kredito unijai padarytus nuostolius

Centrinės

kredito unijos valdymo organų, administracijos darbuotojų atsakomybę už dėl jų

kaltės padarytus nuostolius Centrinei kredito unijai nustato Lietuvos

Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai bei Centrinės kreditų unijos

įstatai.

DEVINTASIS skirsnis

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

51

straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė:

1) rengdama bei

tvirtindama Privatizavimo fondo 2001 metų pirmojo pusmečio pajamų ir išlaidų

sąmatą, numato lėšų (6 mln. litų) steigiamos Centrinės kredito unijos kapitalui

ir Stabilizacijos fondui sudaryti. Pagrindinis kapitalas gali būti apmokėtas

pinigais ir turtiniais įnašais. Turtiniai įnašai negali viršyti 10 procentų

Vyriausybės įnašo į pagrindinį kapitalą. Stabilizacijos fondas sudaromas tik iš

piniginių įmokų;

2) ne vėliau

kaip iki 2000 m. liepos 1 d. paskiria įgaliotą asmenį arba Vyriausybei

pavaldžią instituciją, kuri atstovautų steigiant Centrinę kredito uniją ir

inicijuotų jos steigimo procedūras bei užtikrintų, kad šiame įstatyme

Vyriausybei nustatyti įpareigojimai būtų įvykdyti laiku, kvalifikuotai ir

operatyviai ir Centrinė kredito unija būtų įsteigta iki 2001 m. lapkričio 1 d.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         VALDAS ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-280, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1350 (2001 05 09)

CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2001 05 10)

autrap@lrs.lt

4 straipsnis.

Centrinės kredito unijos teikiamos finansinės paslaugos ir kita veikla

kredito unija turi teisę teikti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytiems

asmenims licencines finansines paslaugas bei kitas finansines paslaugas, tarp

jų ir finansines paslaugas užsienio valiuta, jei šios teisės neapribotos šio ar

kitų įstatymų nustatyta tvarka. Centrinė kredito unija privalo teikti šio

Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas licencines

finansines paslaugas.

paslaugas:

1) savo nariams;

2) kredito unijų, kurios yra Centrinės kredito unijos

narės, nariams;

3) Lietuvos Respublikoje įsteigtoms kredito unijų

asociacijoms;

4) kitoms Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų

įstaigoms.

kredito unija, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, gali priimti ir iš

Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų,

profesinių sąjungų organizacijų, tų viešųjų įstaigų, kurių steigėjai nėra

valstybės institucijos, Lietuvos Respublikos, tarptautinių ar užsienio

valstybių labdaros ir paramos fondų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar

savivaldybių įgaliotų institucijų, užsienio valstybių finansų įstaigų. Centrinė

kredito unija taip pat turi teisę teikti šioje dalyje nurodytiems asmenims pinigų

pervedimo paslaugas.

kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo ir šio Įstatymo 5 straipsnyje

nustatytų funkcijų atlikimo, gali verstis tik tokia kita veikla, be kurios

neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas

ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu.

5.

Jeigu Centrinė kredito unija nusprendžia pati nevykdyti tam tikros veiklos, be

kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines

paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu, ir

sudaryti sandorius su kitais asmenimis dėl atitinkamų paslaugų teikimo

Centrinei kredito unijai (toliau – Centrinės kredito unijos veiklą papildančių

paslaugų pirkimas), prieš sudarydama tokius sandorius, ji privalo pranešti

priežiūros institucijai ir pateikti jai šios institucijos teisės aktų nustatytą

informaciją. Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti Centrinės

kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo reikalavimus.

6.

Centrinė kredito unija turi veikti taip, kad jos veikla būtų stabili

ir patikima.

Respublikos teismai, kitos įstatymų nustatytos institucijos ar pareigūnai,

prieš priimdami sprendimus, kuriais apribojama Centrinės kredito unijos

galimybė disponuoti jos sąskaitose esančiomis lėšomis ar kuriais kitaip

apribojama Centrinės kredito unijos teisė teikti finansines paslaugas Centrinės

kredito unijos klientams, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl šių

sprendimų įtakos Centrinės kredito unijos ir visos kredito unijų sistemos

stabilumui ir patikimumui.

5 straipsnis.

Centrinės kredito unijos funkcijos ir teisės

kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo, atlieka šias funkcijas:

1) šio Įstatymo

nustatyta tvarka palaiko kredito unijų Centrinės kredito unijos narių

likvidumą;

2) šio Įstatymo

nustatyta tvarka palaiko kredito unijų Centrinės kredito unijos narių mokumą;

3) stebi kredito

unijų Centrinės kredito unijos narių veiklą ir, kai būtina, tikrina šias

kredito unijas bei teikia informaciją priežiūros institucijai dėl nustatytų

pažeidimų;

4) dalyvauja

Lietuvos Respublikos ir kitų šalių įvairių institucijų inicijuotose programose

bei projektuose, skirtuose kredito unijoms, ir priima su tomis programomis bei

projektais susijusias lėšas, turtą, taip pat prisiima įsipareigojimus;

5) organizuoja

kredito unijų darbuotojų mokymus kooperatinės bankininkystės klausimais ir

teikia metodinę pagalbą kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms.

kredito unija, be kitų įstatymuose nustatytų teisių, taip pat turi teisę:

1) įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka veikti kaip kredito unijų laikinasis

administratorius bei likvidatorius;

2) deleguoti

atstovus į savo narių kredito unijų visuotinius susirinkimus patariamojo balso

teise;

3) gauti iš

kredito unijų, kurios yra Centrinės kredito unijos narės, informaciją,

reikalingą Centrinės kredito unijos bei stabilizacijos fondo administravimo

funkcijoms atlikti.

ANTRASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS

6

straipsnis. Centrinės kredito unijos steigimo tvarka

kredito unija steigiama Civilinio kodekso, šio Įstatymo ir, jei šis Įstatymas

nenustato kitaip, Finansų įstaigų įstatymo, Kooperatinių bendrovių

(kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.

viena Centrinė kredito unija.

kredito unija gali būti steigiama tik neribotam laikui.

kredito unija gali būti įsteigta tik gavus priežiūros institucijos leidimą

įsteigti Centrinę kredito uniją.

įstatai turi būti pateikti juridinių asmenų registrui ir ši unija turi būti

įsteigta per 9 mėnesius nuo įstatų pasirašymo. To per šį terminą neatlikus,

Centrinės kredito unijos įstatai netenka galios ir sumokėti pajiniai įnašai

grąžinami.

uniją visi pajiniai įnašai turi būti įmokėti iki steigiamojo susirinkimo

sušaukimo dienos.

steigiamasis susirinkimas turi teisę spręsti Centrinės kredito unijos

visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.

7

straipsnis. Centrinės kredito unijos steigėjai

steigėju gali būti kredito unija, taip pat valstybė.

kredito uniją gali steigti ne mažiau kaip 20 steigėjų.

asmenys, kurie negali būti finansų įstaigų steigėjais pagal Finansų įstaigų

įstatymą, ir asmenys, kurie negali būti Centrinės kredito unijos nariais.

privalo įsigyti Centrinės kredito unijos pagrindinį pajų.

8 straipsnis.

Leidimas įsteigti centrinę kredito uniją

kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros

institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

steigėjai, norėdami gauti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, priežiūros

institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus

dokumentus bei duomenis, tarp jų:

1) sudarytą Centrinės kredito

unijos steigimo sutartį;

2) Centrinės kredito unijos

įstatus;

3) steigiamojo susirinkimo

protokolą;

4) Centrinės kredito unijos

veiklos metmenis;

5) steigėjų sąrašą, dokumentus ir

duomenis apie Centrinės kredito unijos steigėjų tapatybę ir kiekvieno iš jų

įsigytus pajus, taip pat dokumentus ir duomenis, įrodančius, kad panaudotos

pajiniams įnašams lėšos yra gautos teisėtai;

6) dokumentus, patvirtinančius,

kad Centrinės kredito unijos pajiniai įnašai yra visi įmokėti;

7) steigiamojo susirinkimo

išrinktų Centrinės kredito unijos vadovų, kuriems rinkti ar skirti turi būti

gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą.

išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo įsteigti

Centrinę kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo

gavimo dienos.

atsisakyti išduoti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, jei:

1) pateikti dokumentai neatitinka

šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,

pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar

jie yra neteisingi;

2) Centrinės kredito unijos

įstatų nuostatos neužtikrina saugios ir patikimos Centrinės kredito unijos

veiklos ar prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės aktams;

3) steigiamos Centrinės kredito

unijos teisinė forma, steigėjai, minimalus Centrinės kredito unijos kapitalas,

Centrinės kredito unijos vadovai neatitinka šio Įstatymo nustatytų reikalavimų.

leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti priežiūros institucija

raštu praneša juridinių asmenų registrui.

leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, kol Centrinei kredito unijai neišduota

licencija, Centrinės kredito unijos steigėjui draudžiama parduoti ar kitaip

perleisti jo įsigytus ir steigimo sutartimi nustatytus pajus, o Centrinei

kredito unijai draudžiama keisti steigimo sutartyje nustatytą pajinio kapitalo

dydį ar steigėjų sudėtį.

įsteigimo turi teisę atšaukti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, jeigu:

1) leidimas buvo

gautas apgaulės būdu ar kitaip pažeidus įstatymus;

2) Centrinė kredito unija nebuvo įsteigta per šio

Įstatymo nustatytą terminą.

atšaukti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją priežiūros institucija raštu

praneša Centrinės kredito unijos steigėjams ir juridinių asmenų registrui.

9

straipsnis. Licencija

licencija) suteikia teisę Centrinei kredito unijai teikti licencines finansines

paslaugas. Priežiūros institucija, išduodama Centrinei kredito unijai

licenciją, gali apriboti jos teisę teikti vieną ar kelias licencines finansines

paslaugas, jei to prašo Centrinė kredito unija ar jei ji nėra pasirengusi

teikti visas licencines finansines paslaugas. Apribojimai teikti licencines

finansines paslaugas panaikinami, jei Centrinė kredito unija pateikia prašymą

ir dokumentus bei duomenis, įrodančius, kad Centrinė kredito unija yra

pasirengusi teikti visas licencines finansines paslaugas.

neterminuotam laikui.

licencijos suteikiamas teises ar kitaip leisti kitam asmeniui teikti licencines

finansines paslaugas ne Centrinės kredito unijos vardu ir ne šios unijos

naudai.

registre įregistruotai Centrinei kredito unijai išduoda priežiūros institucija

įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

norėdama gauti licenciją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir

priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus bei duomenis, tarp

jų:

1) juridinių asmenų registre

įregistruotus Centrinės kredito unijos įstatus ir Centrinės kredito unijos

registravimo pažymėjimą;

2) dokumentus,

patvirtinančius, kad Centrinės kredito unijos pajinio kapitalo dydis yra ne

mažesnis kaip šio Įstatymo nustatytas minimalus Centrinės kredito unijos

kapitalo dydis;

3) Centrinės

kredito unijos narių sąrašą, kuriame nurodyti kiekvieno iš jų įsigyti pagrindiniai

ir papildomi pajai ir pajinių įnašų dydžiai;

4) įsteigus

Centrinę kredito uniją išrinktų (paskirtų) Centrinės kredito unijos vadovų,

kuriems rinkti ar skirti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas,

sąrašą;

5) veiklos pirmųjų trejų metų planą;

6) valdymo ir organizacinės

struktūros aprašymą;

7) apskaitos politikos projektą

ir detalų apskaitos sistemos aprašymą;

8) dokumentus ir informaciją,

patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija turi saugią ir patikimą Centrinės

kredito unijos veiklą užtikrinančius: vidaus kontrolės sistemą, darbuotojus,

technines, informacines, technologines apsaugos priemones, patalpas ir turto

draudimą;

9) kitų valstybės institucijų

išduotas išvadas, leidimus ar kitus dokumentus dėl pasirengimo teikti

licencines finansines paslaugas, jeigu to reikalauja kiti įstatymai.

teisę patikrint vietoje, ar Centrinė kredito unija yra pasirengusi teikti

finansines paslaugas.

institucijos prašymu valstybės ir savivaldybės institucijos, taip pat kiti

asmenys privalo nedelsdami jai pateikti turimą informaciją apie Centrinės

kredito unijos steigėjus, narius, vadovus, jų finansinę būklę, veiklą, įstatymų

ir kitų teisės aktų pažeidimus, tikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą

informaciją, kuri priežiūros institucijai reikalinga priimant sprendimą dėl

licencijos išdavimo.

išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo

ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jei priežiūros

institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar duomenų, sprendimas turi būti

priimamas per 3 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir duomenų gavimo. Tačiau bet

kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos išdavimo turi būti priimtas per 12

mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.

Centrinės kredito unijos įstatai, veiklos planas, valdymo ir organizacinė

struktūra, apskaitos sistema, vidaus kontrolės sistema, techninės,

informacinės, technologinės apsaugos priemonės, patalpos, turto draudimas turi

užtikrinti saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą ir atitikti tai

reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat Centrinė kredito unija turi atitikti

kitus šio Įstatymo nustatytus reikalavimus, tarp jų teisinės formos, minimalaus

kapitalo, reikalavimus buveinei, Centrinės kredito unijos nariams, Centrinės

kredito unijos vadovams, ir būti pasirengusi saugiai ir patikimai teikti

finansines paslaugas.

atsisakyti išduoti licenciją, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka

šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,

pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar

jie yra neteisingi;

2) Centrinė kredito unija

neatitinka šio straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų;

išduoti licenciją ar jos neišduoti pranešama juridinių asmenų registrui šio

registro nuostatų nustatyta tvarka bei paskelbiama „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“.

teisę pradėti teikti finansines paslaugas tik gavusi licenciją.

kredito unija visada turi atitikti leidimo steigti Centrinę kredito uniją

išdavimo ir licencijos išdavimo reikalavimus. Centrinė kredito unija šio

Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka

privalo informuoti priežiūros instituciją apie duomenų, kurie buvo pateikti

licencijai gauti, pasikeitimus.

10 straipsnis.

Licencijos atšaukimas

nustato Finansų įstaigų įstatymas. Be Finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2

dalyje nustatytų pagrindų, licencija gali būti atšaukiama priežiūros

institucijos sprendimu, jeigu:

1) Centrinė kredito unija

neatitinka leidimo įsteigti Centrinę kredito uniją išdavimo ar licencijos

išdavimo reikalavimų;

2) Centrinė kredito unija

pasibaigia dėl reorganizavimo ar priimamas sprendimas ją likviduoti;

3) Centrinė kredito unija neįmoka

pirmosios (avansinės) draudimo įmokos pagal Indėlių ir įsipareigojimų

investuotojams draudimo įstatymą, jei ji privalo ją mokėti ar jeigu draudimas

nutraukiamas.

jos galiojimo sustabdymą pranešama Centrinei kredito unijai ir juridinių asmenų

registrui šio registro nuostatų nustatyta tvarka bei paskelbiama „Valstybės žinių“

priede „Informaciniai pranešimai“.

sprendimas atšaukti Centrinės kredito unijos licenciją turi būti motyvuotas.

atšaukiama ar jos galiojimas gali būti sustabdomas šio Įstatymo devintajame

skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

kredito unija neturi teisės teikti finansinių paslaugų, išskyrus, kiek tai

būtina atsiskaitant su Centrinės kredito unijos kreditoriais, ir šio Įstatymo

dešimtajame ir vienuoliktajame skirsniuose nustatyta tvarka turi būti

sprendžiamas klausimas dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo ar bankroto

bylos jai kėlimo.

11

straipsnis. Centrinės kredito unijos įstatai

kredito unijos įstatų pakeitimai gali būti įregistruoti juridinių asmenų

registre tik gavus priežiūros institucijos leidimą, jei keičiamos įstatų

nuostatos dėl:

1) Centrinės

kredito unijos pavadinimo ar buveinės;

2) pagrindinio

pajaus suteikiamų teisių;

3) Centrinės

kredito unijos organų kompetencijos, jų rinkimo ir atšaukimo tvarkos.

kredito unijos įstatų pakeitimus išduoda priežiūros institucija šio Įstatymo ir

priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

norėdama gauti leidimą įregistruoti įstatų pakeitimus, priežiūros institucijai

pateikia prašymą ir kitus priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus

dokumentus ir duomenis.

išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo įregistruoti

Centrinės kredito unijos įstatų pakeitimus išdavimo ne vėliau kaip per 30 dienų

nuo prašymo gavimo dienos.

atsisakyti išduoti leidimą įregistruoti Centrinės kredito unijos įstatų

pakeitimus, jei:

1) pateikti dokumentai neatitinka

šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,

pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar

jie yra neteisingi;

2) padarius pakeitimus, Centrinės

kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrins saugios ir patikimos Centrinės

kredito unijos veiklos ar jos prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės

aktams.

12

straipsnis. Centrinės kredito unijos filialai ir kiti padaliniai

kredito unija filialus ir kitus padalinius gali steigti tik Lietuvos

Respublikoje.

filialo nuostatai, jos filialo ir kitų padalinių, teikiančių finansines

paslaugas, valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema, apsaugos

priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą jų

veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus.

filialai ir kiti padaliniai, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, turi

turėti ryšio priemones informacijai apie atliktas operacijas perduoti į

Centrinės kredito unijos buveinę realiu laiku.

kredito unija, įsteigusi filialą ar kitą padalinį, kuriame teikiamos finansinės

paslaugos, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo įsteigimo dienos pranešti

apie tai priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės

aktų nustatytą informaciją ir dokumentus. Pasikeitus pateiktai informacijai,

Centrinė kredito unija privalo per 15 dienų nuo pasikeitimo pranešti apie tai

priežiūros institucijai ir pateikti jai priežiūros institucijos teisės aktų

nustatytą informaciją ir dokumentus.

13

straipsnis. Centrinės kredito unijos atstovybės

atstovybes gali steigti tik Lietuvos Respublikoje.

atstovybė neturi teisės teikti finansinių paslaugų.

kredito unija, įsteigusi atstovybę, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo

įsteigimo dienos pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti

priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus.

Pasikeitus pateiktai informacijai, Centrinė kredito unija privalo per 15 dienų

nuo pasikeitimo pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti jai

priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus.

TREČIASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS NARIAI

14 straipsnis.

Centrinės kredito unijos nariai

kredito unijoje negali būti mažiau kaip 20 narių.

unija ir valstybė.

gali būti tik priežiūros institucijos išduotą licenciją turinti kredito unija.

Priežiūros institucijai atšaukus licenciją, kredito unija turi būti pašalinama

iš Centrinės kredito unijos narių.

nare, jei teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka priežiūros institucijai

nepateikia duomenų, leidžiančių nustatyti jos dalyvius, veiklą, finansinę

būklę, vadovus, lėšų, panaudotų pajiniams įnašams, įgijimo teisėtumą, arba jei

pateikti duomenys neįrodo, kad pajiniams įnašams panaudotos lėšos yra įgytos teisėtai.

įstatymo nustatyta tvarka tvarkyti savo dalyvių (narių) sąrašą. Centrinė

kredito unija savo dalyvių (narių) sąrašo duomenis privalo pateikti priežiūros

institucijai per 15 dienų po eilinio Centrinės kredito unijos narių visuotinio

susirinkimo ar priežiūros institucijos pareikalavimu ir kitais atvejais.

teisėmis naudotis ir pareigas vykdyti taip, kad Centrinė kredito unija veiktų

stabiliai ir patikimai.

kredito unijos narys neturi teisės balsuoti Centrinės kredito unijos narių

visuotiniame susirinkime, kai susirinkimas sprendžia jo narystės Centrinėje

kredito unijoje klausimą, taip pat kitais Centrinės kredito unijos įstatuose

numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai suinteresuotas.

kitą asmenį balsuoti už jį Centrinės kredito unijos narių visuotiniame

susirinkime ar atlikti kitus veiksmus. Tas pats asmuo Centrinės kredito unijos

narių visuotiniame susirinkime gali atstovauti tik vienam Centrinės kredito

unijos nariui ar pagal sutartį įsigyti balsavimo teisę tik iš vieno Centrinės

kredito unijos nario. Centrinės kredito unijos nario atstovu negali būti

Centrinės kredito unijos vadovai ar kiti Centrinės kredito unijos nariai.

kitų įstatymuose nustatytų nario pareigų, taip pat privalo:

1) savo lėšas

pagal indėlio ar banko sąskaitos sutartis laikyti tik Centrinėje kredito

unijoje, išskyrus atvejus, kai yra gautas centrinės kredito unijos valdybos

sutikimas šias lėšas laikyti kitose kredito įstaigose;

2) gauti Centrinės kredito unijos valdybos sutikimą,

jei nori skolintis tiesiogiai iš kitų kredito įstaigų.

15

straipsnis. Atsiskaitymas su asmeniu, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje

pasibaigė

kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje

pasibaigė, pajinius įnašus, privalo juos proporcingai, atsižvelgdama į

Centrinės kredito unijos metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas Centrinės

kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti.

Centrinėje kredito unijoje pasibaigė, Centrinė kredito unija atsiskaito

išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą ir kitas išmokas, susijusias su jo

dalyvavimu Centrinės kredito unijos pajiniame kapitale, ne vėliau kaip per 12

mėnesių nuo narystės Centrinėje kredito unijoje pasibaigimo dienos.

kredito unijos narystei Centrinėje kredito unijoje ar priėmus sprendimą kredito

uniją likviduoti, Centrinė kredito unija grąžina kredito unijai lėšas, laikomas

likvidumo palaikymo rezerve, atsižvelgdama į kredito unijos įsipareigojimus

pagal sutartis, kurių pagrindu buvo gautos lėšos iš likvidumo palaikymo

rezervo. Centrinės kredito unijos narių įmokos į stabilizacijos fondą,

pasibaigus centrinės kredito unijos nario narystei Centrinėje kredito unijoje,

negrąžinamos.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS VALDYMAS

16 straipsnis.

Centrinės kredito unijos organai

turi būti šie organai: visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba

ir administracijos vadovas.

valdymo organai yra Centrinės kredito unijos valdyba ir administracijos

vadovas. Centrinės kredito unijos įstatuose nustatyta Centrinės kredito unijos

valdybos kompetencija ir funkcijos turi būti aiškiai atribotos nuo Centrinės

kredito unijos administracijos vadovo kompetencijos ir funkcijų.

organų sudarymo ir darbo tvarką, kompetenciją ir funkcijas, atsakomybę nustato

Centrinės kredito unijos įstatai, Civilinis kodeksas, šis Įstatymas, taip pat

Finansų įstaigų įstatymas ir Kooperatinių bendrovių įstatymas, jeigu šis

Įstatymas nenustato kitaip.

kai Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas priima įstatų

pakeitimus dėl stebėtojų tarybos, valdybos ar kitų organų narių skaičiaus,

išrinkti nauji šių organų nariai savo veiklą gali pradėti ne anksčiau kaip nuo

įstatų pakeitimų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.

17

straipsnis. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas

kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali būti pakeistas Centrinės

kredito unijos narių atstovų susirinkimu.

Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas šaukiamas kasmet, bet ne

vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Centrinės kredito

unijos visuotinis narių susirinkimas, be kitų įstatymuose nustatytų pagrindų,

šaukiamas ir priežiūros institucijos nurodymu.

susirinkimas, be kitų Centrinės kredito unijos įstatuose ir įstatymuose

nustatytų teisių ir galių:

1) renka ir

atšaukia stebėtojų tarybos, valdybos narius, stabilizacijos fondo komisijos

narius ir šių organų pirmininkus, audito tarnybą;

2) vertina

stebėtojų tarybos, stabilizacijos fondo komisijos, Centrinės kredito unijos

valdymo organų ir audito tarnybos darbą bei svarsto ir tvirtina valdybos,

stabilizacijos fondo komisijos ir audito tarnybos pateiktas ataskaitas;

3) renka ir

atšaukia audito įmonę;

4) nustato

pagrindinius kredito unijų likvidumo palaikymo principus ir patvirtina šių

principų įgyvendinimo programą, taip pat indėlių kredito unijoje litais ir

užsienio valiuta procentą, pagal kurį nustatomas lėšų, kurias kredito unijos

Centrinės kredito unijos narės turi laikyti likvidumo palaikymo rezerve, dydis;

5) nustato

stabilizacijos fondo sudarymo bei naudojimo pagrindinius principus ir įmokų į

stabilizacijos fondą dydį;

6) nustato

palūkanų mokėjimo už Centrinėje kredito unijoje laikomas lėšas bei paskolų

teikimo principus;

7) sprendžia

klausimus dėl premijų mokėjimo Centrinės kredito unijos darbuotojams ir (ar)

kitų centrinės kredito unijos įstatuose nustatytų išmokų (tantjemų) mokėjimo

Centrinės kredito unijos vadovams ir stabilizacijos fondo komisijos nariams.

Šiuos klausimus Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali

spręsti tik finansiniams metams pasibaigus;

8) sprendžia

klausimus dėl kredito unijų dokumentų standartinių formų ir vidaus taisyklių bei

reikalavimų kredito unijos informacinėms sistemoms nustatymo;

9) sprendžia

klausimus dėl Centrinės kredito unijos narių kredito unijų tikslinių įmokų

nustatymo ir jų dydžio.

narių susirinkimas gali priimti nutarimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė

visų Centrinės kredito unijos narių. Jeigu tiek Centrinės kredito unijos narių

į susirinkimą neatvyko, susirinkimas tais pačiais darbotvarkės klausimais turi

būti šaukiamas pakartotinai. Pakartotinai sušauktame susirinkime sprendimai gali

būti priimami esant bet kokiam Centrinės kredito unijos narių skaičiui.

kredito unijos nariai, nedalyvaujantys visuotiniame narių susirinkime, bet

susipažinę su darbotvarke bei nutarimo projektu, gali raštu pranešti

visuotiniam susirinkimui, ar jie yra už ar prieš. Šie pranešimai yra įskaitomi

į susirinkimo kvorumą, taip pat į balsavimo rezultatus.

18 straipsnis.

Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba

kolegialus Centrinės kredito unijos veiklos priežiūrą atliekantis organas,

kurio veiklai vadovauja pirmininkas.

skaičių – ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 – nustato centrinės kredito

unijos įstatai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka visuotinis narių

susirinkimas ne daugiau kaip 4 metams. Visuotinis narių susirinkimas gali

atšaukti visą stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius ir nesibaigus jų

kadencijai. Stebėtojų taryba ar pavieniai jos nariai renkami ir atšaukiami

paprasta balsų dauguma. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

būti Centrinės kredito unijos valdybos narys, stabilizacijos fondo komisijos

narys, administracijos vadovai, audito tarnybos nariai.

atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs

stebėtojų tarybą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.

atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas ir ne

mažiau kaip 1/10 Centrinės kredito unijos narių - pavienių

stebėtojų tarybos narių rinkimui prieštarauja, veikianti stebėtojų taryba turi

būti atšaukiama ir visa stebėtojų taryba renkama iš naujo. Jeigu renkami

pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų

tarybos kadencijos pabaigos.

19 straipsnis.

Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos kompetencija

Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytų galių:

1) stebi ir analizuoja Centrinės

kredito unijos, jos valdybos veiklą ir kaip vykdomi Centrinės kredito unijos

narių visuotinio susirinkimo sprendimai;

2) tvirtina Centrinės kredito

unijos veiklos planus;

3) užtikrina, kad Centrinėje

kredito unijoje būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema;

4) pateikia visuotiniam narių

susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus dėl metinės finansinės atskaitomybės,

pelno paskirstymo ir (ar) nuostolių atlyginimo projektų bei valdybos parengtos

Centrinės kredito unijos veiklos ataskaitos, taip pat dėl audito tarnybos ir

auditoriaus nustatytų pažeidimų bei kitų trūkumų;

5) atstovauja Centrinei kredito

unijai teisme nagrinėjant ginčus tarp Centrinės kredito unijos ir jos valdybos

narių, stabilizacijos fondo komisijos narių, administracijos vadovo;

6) siūlo valdybai,

administracijos vadovui nutraukti įstatymų ir kitų teisės aktų, Centrinės

kredito unijos įstatų ar kitų Centrinės kredito unijos dokumentų pažeidimus ar

atšaukti neteisėtus sprendimus;

7) svarsto ar sprendžia

klausimus, kuriuos pagal šį Įstatymą turi svarstyti ar spręsti Centrinės

kredito unijos stebėtojų taryba.

stebėtojų taryba jos kompetencijai priskirtus klausimus gali perduoti spręsti

tik Centrinės kredito unijos narių visuotiniam susirinkimui.

turi būti protokoluojami. Protokole turi būti:

1) nurodyta posėdžio vieta ir

laikas, posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai, posėdžio pirmininkas,

ar yra kvorumas, posėdžio darbotvarkė;

2) išdėstyta

kiekvieno svarstomo klausimo esmė, nurodyti dokumentai ir informacija, kurių

pagrindu svarstomas kiekvienas klausimas, išdėstyta, ką kalbėjo posėdžio

dalyviai, ir jų pasiūlymai kiekvienu svarstomu klausimu, įrašyti balsavimo

rezultatai ir priimti sprendimai, pridėtos posėdžio dalyvių atskirosios

nuomonės ir protestai.

būti pridėti dokumentai, kurie buvo pateikti svarstant darbotvarkės klausimus,

taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai.

unijos stebėtojų tarybos posėdžio protokolas ne vėliau kaip per 5 dienas turi

būti pateiktas susipažinti visiems stebėtojų tarybos nariams, tarp jų ir

nedalyvavusiems posėdyje, o jei tokios galimybės nėra – nedelsiant, kai tik

atsiranda galimybė. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys privalo

patvirtinti, kad susipažino su stebėtojų tarybos protokolu, ir, jeigu nesutinka

su priimtais sprendimais ar mano, kad jie įforminti netinkamai, nedelsdamas

raštu pareikšti protestą stebėtojų tarybai.

unijos stebėtojų tarybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad

stebėtojų taryba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad

sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitų

įstatymų nustatytas pareigas. Centrinės kredito unijos tarybos narys,

nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktuose

nustatytas pareigas, atsako taip kaip valdymo organų nariai pagal įstatymus,

Centrinės kredito unijos įstatus, su Centrine kredito unija sudarytas sutartis.

teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas

priimtu, jei už jį balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje stebėtojų tarybos

narių negu prieš. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu

kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia

stebėtojų tarybos pirmininko balsas. Jeigu stebėtojų tarybos narys negali

atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio

projektu jis susipažinęs, gali pranešti raštu.

pasikviesti ekspertą arba nepriklausomą auditorių patikrinti ir įvertinti

Centrinės kredito unijos finansinę atskaitomybę ir buhalterinę apskaitą.

Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali nustatyti limitą

lėšų, kurias galima skirti audito įmonės paslaugoms apmokėti.

pareikalavimu Centrinės kredito unijos valdyba ir administracijos vadovai

privalo pateikti tarybai dokumentus, susijusius su Centrinės kredito unijos

veikla, taip pat sudaryti sąlygas patikrinti Centrinės kredito unijos veiklą.

tvarką nustato jos priimtas stebėtojų tarybos darbo reglamentas.

turi būti rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Eilinius stebėtojų

tarybos posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas. Neeiliniai posėdžiai

šaukiami, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių ar

priežiūros institucijos nurodymu. Posėdžių šaukimo tvarka nustatoma stebėtojų

tarybos darbo reglamente.

20 straipsnis.

Centrinės kredito unijos valdyba

valdyba:

1) renka (skiria) ir atšaukia

administracijos vadovą ir jo pavaduotoją;

2) be atskiro Centrinės kredito

unijos narių visuotinio susirinkimo sprendimo priima sprendimus dėl disponavimo

Centrinės kredito unijos turtu bei ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių

paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų

prievoles, net jei turto vertė ar sandorio suma viršija 1/10 Centrinės kredito

unijos nuosavo kapitalo, jei Centrinės kredito unijos visuotinis narių

susirinkimas 2/3 balsų dauguma priėmė sprendimą valdybai suteikti tokią teisę

ir tokia valdybos teisė numatyta Centrinės kredito unijos įstatuose;

3) priima

sprendimus dėl narių priėmimo į Centrinę kredito uniją;

4) sprendžia

klausimą, ar suteikti kredito unijoms paskolas jų likvidumui palaikyti, nustato

palūkanų normas;

5) svarsto

kredito unijų prašymus skirti iš stabilizacijos fondo lėšų mokumui atkurti bei

jų mokumo atkūrimo planus, teikia išvadas ir pasiūlymus stabilizacijos fondo

komisijai;

6) stebi ir

kontroliuoja įmokų į stabilizacijos fondą mokėjimą bei kredito unijoms suteiktų

lėšų naudojimą arba paveda tai atlikti Centrinės kredito unijos administracijos

vadovui, taip pat sprendžia kitus visuotinio narių susirinkimo bei

stabilizacijos fondo komisijos nutarimuose nustatytus stabilizacijos fondo

naudojimo klausimus;

7) parengia

Centrinės kredito unijos metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo ir

(ar) nuostolių atlyginimo projektų bei Centrinės kredito unijos veiklos

ataskaitą;

8) nustato

įkainius už Centrinės kredito unijos teikiamas paslaugas;

9) priima

sprendimus dėl filialų, atstovybių steigimo, jų nuostatų patvirtinimo ir

keitimo, jų veiklos nutraukimo, jų valdymo organų skyrimo, taip pat dėl

struktūrinių padalinių, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, steigimo ir

veiklos nutraukimo;

10) priima sprendimus tapti kitų

juridinių asmenų steigėja, dalyve;

11) svarsto ir

sprendžia klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ji turi svarstyti ir

spręsti.

veiklą valdyba atsiskaito visuotiniam susirinkimui ir stebėtojų tarybai

Centrinės kredito unijos įstatų nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per

metus.

valdybos posėdžių protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti taip, kaip nustatyta

šio Įstatymo 19 straipsnio 3–5 dalyse.

unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad valdyba spręstų

jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų

nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas.

Centrinės kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis

šią pareigą ar kitų teisės aktų nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus,

Centrinės kredito unijos įstatus, su Centrine kredito unija sudarytas sutartis.

valdybos darbo reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos

nurodymu.

Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys, stabilizacijos fondo komisijos

narys, audito tarnybos nariai.

21

straipsnis. Centrinės kredito unijos administracijos vadovas ir jo pavaduotojas

kredito unijoje turi būti administracijos vadovas ir jo pavaduotojas.

2.

Centrinės kredito unijos administracijos vadovas arba jo pavaduotojas turi būti

valdybos pirmininkas.

3.

Centrinės kredito unijos administracijos vadovai vadovauja Centrinės kredito

unijos veiklai ir vykdo visuotinio susirinkimo stebėtojų tarybos bei valdybos

nutarimus.

kredito unijos administracijos vadovai negali atlikti vyriausiojo buhalterio

pareigų, būti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nariais, kredito

unijos ar banko valdybos nariais ar administracijos vadovais.

22 straipsnis.

Centrinės kredito unijos vadovai ir darbuotojai

vadovai yra:

1) stebėtojų tarybos nariai;

2) valdybos nariai;

3) administracijos vadovai;

4) vidaus audito tarnybos

vadovas;

5) Centrinės

kredito unijos filialų, atstovybių vadovai, taip pat kiti Centrinės kredito

unijos darbuotojai ir kiti asmenys, kuriems pagal Centrinės kredito unijos

įstatus, valdybos nutarimus, administracijos darbo reglamentą ar

administracijos vadovų sprendimu yra suteikti įgaliojimai savarankiškai priimti

sprendimus dėl finansinių paslaugų teikimo ir Centrinės kredito unijos vardu

sudaryti priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus kriterijus

atitinkančius sandorius, turinčius rizikos požymių.

nepriekaištingos reputacijos bei turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią

tinkamai eiti pareigas. Centrinės kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir

patirties reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Centrinės

kredito unijos vadovais negali būti asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros

institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka

tvarkytų šiame Įstatyme numatytiems leidimams, licencijoms ir sutikimams

išduoti reikalingus duomenis apie juos, tarp jų asmens duomenis bei informaciją

apie asmens teistumą, sveikatą.

būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) buvo

nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai

sunkų nusikaltimą arba už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir

turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar už

juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius

įstatymus, nepaisant to, ar teistumas išnyko;

2)

piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar

alkoholiu.

institucija turi teisę pripažinti asmenį nesančiu nepriekaištingos reputacijos

ir atsižvelgdama į tai:

1) ar jis buvo

nuteistas už šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nenurodytą nusikaltimą ar

baudžiamąjį nusižengimą, ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal

užsienio valstybių įstatymus;

2) ar juridiniam

asmeniui, kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių

dalį jis turi ar turėjo arba kurio vadovu jis yra ar buvo, buvo pritaikytos

įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio priemonės) arba toks juridinis asmuo

buvo likviduotas dėl nemokumo arba teismo sprendimu ar nuosprendžiu dėl

netinkamos veiklos ar už teisės aktų pažeidimus;

3) ar jam turint

finansų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių

dalį įstatymų nustatyta tvarka jau buvo sustabdyta teisė naudotis balsavimo

teise finansų įstaigos dalyvių susirinkime;

4) ar nėra kitų

reikšmingų aplinkybių, dėl kurių asmens reputacija negali būti laikoma

nepriekaištinga.

pirmininkas turi mokėti lietuvių kalbą ir nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

vadovais gali tapti tik asmenys, turintys tam priežiūros institucijos leidimą.

Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti atvejus, kada toks

priežiūros institucijos leidimas nereikalingas.

priežiūros institucijos teisės aktus asmuo gali tapti Centrinės kredito unijos

vadovu tik turėdamas priežiūros institucijos leidimą, tai Centrinė kredito

unija (iki Centrinės kredito unijos įsteigimo – jos steigėjai) bent prieš 30

dienų iki tokio asmens rinkimo, skyrimo ar įgaliojimų asmeniui suteikimo

(toliau šiame straipsnyje – skyrimas ar rinkimas) privalo apie tai pranešti

priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės aktų

nustatytus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad asmuo atitinka teisės

aktų nustatytus reikalavimus.

institucija gauna pateiktus dokumentus ir duomenis, Centrinė kredito unija

negauna priežiūros institucijos prašymo pateikti papildomą informaciją ar

sprendimo neišduoti leidimo, laikoma, kad leidimas rinkti ar skirti Centrinės

kredito unijos vadovą yra išduotas. Jei paprašoma papildomos informacijos, 30

dienų terminas skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo.

atsisakyti išduoti leidimą rinkti ar skirti Centrinės kredito unijos vadovus,

jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka

priežiūros institucijos teisės aktais nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi

teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie yra

neteisingi;

2) Centrinės kredito unijos

vadovai neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų;

3) asmeniui, kurį rinkti ar

skirti prašoma išduoti leidimą, draudžiama eiti šias pareigas pagal kitus

įstatymus.

panaikina leidimą rinkti ar skirti Centrinės kredito unijos vadovą, jeigu:

1) leidimas buvo gautas apgaulės

būdu ar kitaip pažeidus įstatymus;

2) asmuo, kuriam rinkti ar skirti

buvo išduotas leidimas, nebeatitinka šio Įstatymo ar kitų įstatymų nustatytų

reikalavimų leidimui išduoti.

panaikinti leidimą pranešama Centrinei kredito unijai. Priežiūros institucijai

priėmus sprendimą leidimą panaikinti, Centrinė kredito unija priežiūros

institucijos reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka nedelsdama atšaukti

vadovą iš pareigų ir (ar) nutraukti su juo sudarytą sutartį.

darbuotojų kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus gali nustatyti

priežiūros institucijos teisės aktai.

23 straipsnis.

Centrinės kredito unijos veiklos vidaus kontrolė

Centrinės

kredito unijos veiklos vidaus kontrolės reikalavimus nustato Finansų įstaigų

įstatymas bei priežiūros institucijos teisės aktai.

24 straipsnis.

Centrinės kredito unijos komitetai

turėti nuolat veikiantį paskolų komitetą. Klausimą dėl vidaus audito komiteto

sudarymo sprendžia ir šio komiteto veiklą kontroliuoja Centrinės kredito unijos

stebėtojų taryba.

teisę turėti ir kitų Centrinės kredito unijos įstatuose numatytų komitetų.

komitetų sudarymo ir veikos tvarką bei kompetenciją nustato Centrinės kredito

unijos įstatai ir kiti Centrinės kredito unijos organų priimti dokumentai.

Centrinės kredito unijos komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos bei kompetencijos

reikalavimus gali nustatyti ir priežiūros institucijos teisės aktai.

PENKTASIS

SKIRSNIS

KREDITO UNIJŲ LIKVIDUMO PALAIKYMAS

BEI MOKUMO ATKŪRIMAS

25

straipsnis. Centrinės kredito unijos narių likvidumo palaikymas

unijos Centrinės kredito unijos narės Centrinėje kredito unijoje specialiai tam

tikslui atidarytoje sąskaitoje privalo laikyti lėšas, kurios sudarytų ne mažiau

kaip Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nustatytą procentą

visų indėlių kredito unijoje litais ir užsienio valiuta. Lėšų laikymo,

papildymo ir grąžinimo tvarką bei palūkanų dydį nustato Centrinės kredito

unijos valdyba, vadovaudamasi Centrinės kredito unijos narių visuotinio

susirinkimo patvirtintais kredito unijų likvidumo palaikymo programos

reikalavimais.

straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos sudaro kredito unijų likvidumo palaikymo

rezervą.

kredito unija paskolas kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms

likvidumui palaikyti teikia ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui.

Centrinės kredito unijos valdyba gali nuspręsti paskolos terminą pratęsti ne

ilgesniam kaip dar pusės metų laikotarpiui. Šios paskolos pratęsimo ir grąžinimo

sąlygos bei paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės nustatomos sutartyje.

kredito unijos likvidumui palaikyti gali būti teikiamos, kai kredito unijos

likvidumas tampa mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito

unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams

rodo tam tikrą nesubalansuotumą, galintį sutrukdyti įvykdyti įsipareigojimus.

dalimis pagal poreikį. Kredito unija, pateikdama paraišką dėl paskolos

likvidumui palaikyti, kartu turi pateikti paskolos grąžinimą pagrindžiančius

skaičiavimus.

26

straipsnis. Stabilizacijos fondas

1.

Stabilizacijos fondas – tai Centrinėje kredito unijoje sudarytas Centrinės

kredito unijos narių kredito unijų mokumui atkurti skirtas fondas, kurį sudaro

Centrinės kredito unijos narių kredito unijų įmokėtos lėšos ir kitas turtas.

unijos Centrinės kredito unijos narės moka į stabilizacijos fondą įmokas, kurių

dydį nustato Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas. Centrinės

kredito unijos narės kredito unijos įmokos į stabilizacijos fondą yra kredito

unijos išlaidos.

3.

Stabilizacijos fondo turtą sudaro:

1) Centrinės

kredito unijos narių įmokos;

2) pajamos,

gautos iš laisvų stabilizacijos fondo lėšų investavimo;

3) tikslinės

įmokos iš Centrinės kredito unijos pelno;

4) perimtas

turtas už neįvykdytus kredito unijos įsipareigojimus dėl grąžinimo lėšų, gautų

iš stabilizacijos fondo;

5) lėšos, gautos

iš kredito unijų asociacijų, paramos fondų ar kitų asmenų.

4.

Stabilizacijos fondo laisvos lėšos gali būti investuojamos į Lietuvos

Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius

popierius ir užsienio valstybių, turinčių aukščiausio lygio reitingą (A grupės

šalys), vyriausybių vertybinius popierius.

5.

Stabilizacijos fondas turi būti atskirtas nuo kito Centrinės kredito unijos

turto ir jo apskaita turi būti tvarkoma atskirai.

unijoms iš Stabilizacijos fondo gali būti suteikiamos paskolomis, turinčiomis

pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymių, išperkant kredito unijos

išleistus ilgalaikius skolos vertybinius popierius arba kredito unijai

negrąžintinai skiriant lėšų, kurios turi patekti į kredito unijos privalomąjį

rezervą arba rezervinį kapitalą.

unija, norėdama gauti lėšų iš stabilizacijos fondo mokumui atkurti, privalo

Centrinei kredito unijai pateikti prašymą bei mokumo atkūrimo planą.

unijos mokumo atkūrimo plane, be kita ko, būtina:

1) nurodyti

kredito unijos mokumo praradimo priežastis ir įvertinti esamą mokumo būklę bei

perspektyvas;

2) numatyti

strategiją ir veiksmus, užtikrinančius išeitį iš mokumo krizės, pagrįsti

skaičiavimais mokumo atkūrimo planui įgyvendinti reikiamas lėšas;

3) numatyti

kredito unijos reorganizavimo ar likvidavimo galimybes ir su tuo susijusių

išlaidų dydį;

4) pagrįsti

kredito unijos mokumui atkurti iš stabilizacijos fondo numatomą gauti lėšų sumą

ir šių lėšų panaudojimą.

27

straipsnis. Stabilizacijos fondo komisija

1.

Stabilizacijos fondo komisija sprendžia stabilizacijos fondo naudojimo

klausimus. Stabilizacijos fondo komisija yra atskaitinga visuotiniam narių

susirinkimui.

2.

Stabilizacijos fondo komisiją sudaro Centrinės kredito unijos visuotinio narių

susirinkimo nustatytas narių skaičius. Jis turi būti nelyginis. Stabilizacijos

fondo komisiją ir jos pirmininką renka Centrinės kredito unijos visuotinis

narių susirinkimas ne daugiau kaip 3 metams iš Centrinės kredito unijos narių

deleguotų atstovų.

3.

Stabilizacijos fondo komisijos nariu negali būti Centrinės kredito unijos

stebėtojų tarybos ar valdybos narys, taip pat audito tarnybos narys.

Stabilizacijos fondo komisijos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų

kitiems asmenims.

4.

Stabilizacijos fondo komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau

kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų

dauguma. Stabilizacijos fondo komisijos nariai turi lygias teises. Balsavimo

metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia

komisijos pirmininko balsas.

5.

Stabilizacijos fondo komisijos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo

reglamentas.

fondo komisijos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad komisija

spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų

teisės aktų nustatytus reikalavimus. Stabilizacijos fondo komisijos narys,

nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktų nustatytas

pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

fondo komisija svarsto kredito unijų prašymus mokumui atkurti skirti lėšų iš

stabilizacijos fondo, mokumo atkūrimo planus, Centrinės kredito unijos valdybos

pateiktas išvadas ir pasiūlymus ir sprendžia klausimus dėl stabilizacijos fondo

lėšų panaudojimo kredito unijos Centrinės kredito unijos narės mokumui atkurti.

8.

Stabilizacijos fondo komisija turi teisę gauti funkcijoms atlikti reikiamą

informaciją iš Centrinės kredito unijos organų ir kredito unijų Centrinės

kredito unijos narių.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS KAPITALAS

IR PELNO

PASKIRSTYMAS

28

straipsnis. Centrinės kredito unijos kapitalas

Centrinės

kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas kapitalas ir skolintas kapitalas.

29

straipsnis. Nuosavas kapitalas

kredito unijos nuosavą kapitalą sudaro:

1) pajinis

kapitalas;

2) atsargos

kapitalas;

3) praėjusiųjų

metų nepaskirstytasis pelnas arba nuostolis;

4) ilgalaikio

materialiojo turto perkainojimo rezervas;

5) finansinio

turto perkainojimo rezervas;

6) privalomasis

rezervas arba rezervinis kapitalas;

7) einamųjų metų

nepaskirstytasis pelnas (nuostolis);

8) kiti

rezervai.

kredito unijos įstatuose turi būti nurodomi Centrinėje kredito unijoje sudaromi

kapitalai ir rezervai.

30

straipsnis. Skolintas kapitalas

Centrinės

kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias Centrinė kredito unija

įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius išleisdama ilgalaikius

skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis,

jei gautų lėšų grąžinimo terminas yra ne trumpesnis kaip 2 metai ir skolos

vertybiniai popieriai (obligacijos) bei gautos paskolos turi visus

pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius.

31 straipsnis.

Minimalus Centrinės kredito unijos kapitalas

29 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nustatytų Centrinės kredito unijos

nuosavo kapitalo dalių suma, išreikšta eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą

oficialų lito ir euro santykį, turi būti ne mažesnė kaip 1 milijonas eurų.

valdyba, nustačiusi, kad Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo dalių,

nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, suma yra mažesnė už minimalų Centrinės

kredito unijos kapitalą, privalo apie tai nedelsdama pranešti priežiūros

institucijai ir tuoj pat sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą.

Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas privalo priimti

sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti Centrinės kredito unijos

kapitalą iki minimalaus Centrinės kredito unijos kapitalo dydžio. Apie

Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus dėl

kapitalo atkūrimo Centrinės kredito unijos valdyba praneša priežiūros

institucijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

32

straipsnis. Pajinis kapitalas ir Centrinės kredito unijos pajai

kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų Centrinės kredito unijos pajinių

įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė. Pajiniai įnašai gali

būti tik piniginės įmokos, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus.

kredito unijos steigimo metu nariai pagrindinį pajų apmoka piniginiu įnašu, o

įsigyjamus papildomus pajus gali apmokėti piniginiais ir (ar) turtiniais

įnašais. Turtiniai įnašai negali viršyti 10 procentų visų įsigyjamų pajų

vertės.

kredito unijos nario pagrindinio pajaus dydis – 1000 litų. Narys gali turėti

tik vieną pagrindinį pajų.

kredito unijos nario papildomo pajaus dydį nustato Centrinės kredito unijos

įstatai. Narių įsigyjamų papildomų pajų skaičius neribojamas. Šiuos pajus

įsigyja tik Centrinės kredito unijos nariai.

kredito unijos pajams Vertybinių popierių rinkos įstatymas netaikomas.

Centrinės kredito unijos pajai yra nematerialūs.

33

straipsnis. Perskaičiuotas kapitalas

Centrinės kredito

unijos perskaičiuotas kapitalas yra Centrinės kredito unijos kapitalo suma,

sumažinta priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais dydžiais ir tvarka.

34

straipsnis. Kapitalai ir rezervai

kredito unijos atsargos kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos narių

papildomų įnašų ar (ir) atskaitymų iš Centrinės kredito unijos pelno. Centrinės

kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis – garantuoti Centrinės kredito

unijos finansinį stabilumą. Centrinės kredito unijos atsargos kapitalas Centrinės

kredito unijos narių eilinio visuotinio susirinkimo sprendimu gali būti

panaudojamas tik Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.

perkainojimo rezervas yra ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma,

gauta perkainojus turtą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas

mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas, nukainojamas ar

perleidžiamas kitiems asmenims. Rezervo dalis, likusi nepanaudota nurašius,

nudėvėjus ar perleidus kitiems asmenims ilgalaikį materialųjį turtą,

finansiniams metams pasibaigus gali būti pervedama į paskirstytinąjį rezultatą.

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas negali būti tiesiogiai

naudojamas Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.

turto perkainojimo rezervas – tikrąja verte įvertinto ir perkainojamo

finansinio turto, kuris priskirtinas galimam pardavimui, vertės pokyčiai.

rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos

grynojo pelno. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra

privalomi ir negali būti mažesni kaip 20 procentų Centrinės kredito unijos

grynojo pelno, kol privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudarys 1/5

Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo. Privalomasis rezervas arba

rezervinis kapitalas Centrinės kredito unijos narių eilinio arba neeilinio

visuotinio susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik Centrinės kredito

unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį privalomojo rezervo arba

rezervinio kapitalo Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti, iš

grynojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą

tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.

rezervai, kurių sudarymas ir naudojimas numatytas Centrinės kredito unijos

įstatuose.

35

straipsnis. Pelno (nuostolio) paskirstymas

kredito unijos pelnas arba nuostolis yra Centrinės kredito unijos finansinis

metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos

finansinių metų pajamų atskaičius tų metų Centrinės kredito unijos sąnaudas.

pelnas arba nuostolis yra grynasis Centrinės kredito unijos finansinis metinės

veiklos rezultatas. Jis apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos finansinio

metinės veiklos rezultato atimant ataskaitinio laikotarpio apskaičiuotas

mokesčių sumas.

finansinius metus gautas grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas

arba nuostolis) turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus

finansiniams metams. Eilinis visuotinis Centrinės kredito unijos narių

susirinkimas tvirtina metinę finansinę atskaitomybę.

pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje Centrinės kredito

unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra

teigiama (pelnas), Centrinės kredito unijos narių susirinkimas priima sprendimą

dėl pelno paskirstymo. Sprendime turi būti nurodyta:

1)

nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) finansinių metų pradžioje;

2) grynasis

finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostolis);

3) atskaitymai į

privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą;

4) pelno dalis,

skirta stabilizacijos fondui papildyti;

5) atskaitymai į

kitus Centrinėje kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus;

6) pelno dalis,

skiriama apyvartai proporcingoms išmokoms ir (ar) dividendams mokėti;

7) pelno dalis,

skiriama kitiems Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytiems tikslams;

8)

nepaskirstytasis pelnas.

straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytiems mokėjimams atlikti pelnas gali būti

skiriamas tik po to, kai yra sumokėti privalomi atskaitymai į Centrinėje

kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus bei yra padengti Centrinės

kredito unijos nuostoliai.

pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje Centrinės

kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato

suma yra neigiama (nuostolis), Centrinės kredito unijos nariai priima sprendimą

padengti šį nuostolį. Nuostolis dengiamas:

1) pervedamomis

sumomis iš privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo;

2) pervedamomis

sumomis iš atsargos kapitalo.

rezervų pervedamų sumų nepakanka nuostoliui padengti:

1) likęs

nepaskirstytas nuostolis gali būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos

dalyvių įnašų arba perkeliamas į kitų finansinių metų pradžią, jei dėl

susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas kapitalas netampa

mažesnis už nustatytą minimalų Centrinės kredito unijos kapitalą;

2) likęs nepaskirstytas

nuostolis privalo būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos dalyvių įnašų, jei

dėl susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas kapitalas tampa

mažesnis už nustatytą minimalų kapitalą.

Centrinės kredito unijos veiklos įvertinimą paaiškėja, kad dėl Centrinėje

kredito unijoje susidariusių nuostolių nuosavas kapitalas tampa mažesnis už

nustatytą Centrinės kredito unijos minimalų kapitalą, Centrinės kredito unijos

nariai privalo įmokėti papildomus įnašus į Centrinės kredito unijos atsargos

kapitalą arba įnešti papildomus pajinius įnašus. Papildomus pajinius įnašus

arba papildomus įnašus į atsargos kapitalą Centrinės kredito unijos nariai taip

pat privalo atlikti tais atvejais, kai to reikalauja priežiūros institucija,

kada, jos nuomone, iškyla pavojus saugiai, stabiliai ir patikimai Centrinės

kredito unijos veiklai.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS VEIKLOS RIZIKA IR JOS APRIBOJIMAS, CENTRINĖS KREDITO UNIJOS

KLIENTŲ INTERESŲ APSAUGA

36

straipsnis. Veiklos rizikos prisiėmimas ir ribojimas

kredito unijos veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo reikalavimus nustato

Finansų įstaigų įstatymas.

sudaryti atidėjinius (atidėjimus) savo veiklos rizikai sumažinti, vadovaudamasi

priežiūros institucijos teisės aktais ir atsižvelgdama į kiekvieno savo

sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į kliento finansinę ir

ekonominę būklę, į prievolių pagal sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo

vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones bei kitas

aplinkybes, turinčias įtakos Centrinės kredito unijos turto vertei.

37

straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai

kredito unijai nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:

1)

kapitalo pakankamumo;

2)

likvidumo;

3)

maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais;

4)

maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui;

5)

didelių paskolų;

6) kiti

normatyvai, nustatyti priežiūros institucijos teisės aktuose atsižvelgiant į

Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijas ir Europos Sąjungos

direktyvas.

maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, kredito unijos

Centrinės kredito unijos narės nelaikomos tarpusavyje susijusiais asmenimis.

Kitiems Centrinės kredito unijos skolininkams, skaičiuojant maksimalios

paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, taikomi priežiūros institucijos

nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai.

dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

38

straipsnis. Investicijų apribojimai

kredito unija turi teisę steigti tik tokią įmonę ar įsigyti tik tokios įmonės

įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, kuri yra:

1) finansų

įstaiga ir teikia finansines paslaugas tik Centrinės kredito unijos nariams bei

jos narių kredito unijų nariams;

2) įmonė, kuri

verčiasi veikla, be kurios Centrinei kredito unijai neįmanoma teikti finansinių

paslaugų, kuri padeda Centrinei kredito unijai teikti finansines paslaugas ar

kuri yra kitaip tiesiogiai susijusi su Centrinės kredito unijos teikiamomis

finansinėmis paslaugomis.

straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai juridinio asmens

įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalys įsigyjamos laikinai (ne

ilgiau kaip vieniems metams) kliento likvidavimo, restruktūrizavimo ar

reorganizavimo metu arba kai jos gautos išplatinti, įsigytos Centrinės kredito

unijos vardu kitų asmenų naudai ar įsigytos neturint tikslo naudotis jų

suteikiamomis teisėmis.

39

straipsnis. Investicijų į nekilnojamąjį turtą apribojimai

investicijos į nekilnojamąjį turtą negali viršyti 5 procentų Centrinės kredito

unijos perskaičiuoto kapitalo.

netaikoma, jei:

1) nekilnojamasis turtas įsigytas

tiesioginei Centrinės kredito unijos veiklai užtikrinti (pastatai, kuriuose yra

Centrinės kredito unijos buveinė ar kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, ir

pan.);

2) nekilnojamasis turtas įsigytas

finansinės nuomos (lizingo) paslaugai teikti;

3)

nekilnojamasis turtas įsigytas siekiant sumažinti nuostolius, atsiradusius dėl

klientui suteiktos finansinės paslaugos, jeigu tokį turtą Centrinė kredito

unija nuosavybės teise turi ne ilgiau kaip vienus metus nuo jo įsigijimo datos.

40

straipsnis. Skolinimas

straipsniuose skolinimu laikomas sandorių, iš kurių kyla Centrinės kredito

unijos piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas Centrinės kredito unijos

piniginis įsipareigojimas, sudarymas.

unijos skolinimo apribojimai:

1) vidinio skolinimo;

2) skolinimo su Centrine kredito

unija susijusiems asmenims;

3) skolinimo Centrinės kredito

unijos pajiniams įnašams atlikti.

41

straipsnis. Vidinio skolinimo apribojimai

Centrinės kredito unijos vadovams ir su Centrinės kredito unijos vadovais

artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susijusiems asmenims negali

viršyti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nustatytų dydžių. Tokio

skolinimo sąlygas ir tvarką nustato stebėtojų taryba. Sprendimus dėl tokio

skolinimo turi priimti Centrinės kredito unijos valdyba. Priimant tokį

sprendimą, su skolinimu susijęs asmuo negali dalyvauti.

sąlygos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims negali būti palankesnės,

negu kitiems Centrinės kredito unijos klientams nustatytos skolinimo sąlygos.

42

straipsnis. Skolinimo su Centrine kredito unija susijusiems asmenims

apribojimai

kredito unija susijusiais asmenimis laikomi:

1) juridiniai

asmenys, kurių kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių

dalį turi Centrinė kredito unija, šių juridinių asmenų vadovai bei su jais

artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susiję fiziniai asmenys;

2) Centrinės

kredito unijos narių kredito unijų vadovai bei su jais artimos giminystės, taip

pat svainystės ryšiais susiję fiziniai asmenys.

kredito unija gali skolinti su Centrine kredito unija susijusiems asmenims ne

daugiau kaip 20 procentų perskaičiuoto Centrinės kredito unijos kapitalo.

nustatyta tvarka atlieka jungtinę (konsoliduotą) visos centrinės kredito unijos

finansinės grupės priežiūrą, priežiūros institucija turi teisę nustatyti kitus

reikalavimus skolinimui su Centrine kredito unija susijusiems asmenims, kurie

yra Centrinės kredito unijos kontroliuojamos įmonės.

unija susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką turi patvirtinti Centrinės kredito

unijos stebėtojų taryba. Sprendimą skolinti su Centrine kredito unija

susijusiam asmeniui turi priimti Centrinės kredito unijos valdyba ne mažiau

kaip dviem trečdaliais valdybos narių, dalyvaujančių valdybos posėdyje, balsų.

43 straipsnis. Skolinimo apribojimai Centrinės

kredito unijos pajiniams įnašams atlikti

Centrinė kredito

unija neturi teisės skolinti įsigyjamo savo pajaus pajiniam įnašui atlikti,

subordinuotai paskolai sau suteikti ar Centrinės kredito unijos išleidžiamiems

skolos vertybiniams popieriams, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos)

paskolos požymius, įsigyti.

44 straipsnis.

Centrinės kredito unijos paslaptis

paslaptimi laikomi visi Centrinei kredito unijai žinomi duomenys ir informacija

apie:

1) Centrinės

kredito unijos kliento turimas Centrinėje kredito unijoje sąskaitas, lėšų

likučius šiose sąskaitose, kliento vykdomas operacijas su jo sąskaitoje

esančiomis lėšomis, sutarčių, pagal kurias klientui buvo atidarytos sąskaitos,

sąlygas;

2) Centrinės

kredito unijos kliento skolinius įsipareigojimus Centrinei kredito unijai,

sutarčių, pagal kurias atsirado šie skoliniai įsipareigojimai, sąlygas;

3) kitas

Centrinės kredito unijos klientui suteiktas finansines paslaugas, sutarčių,

pagal kurias teikiamos finansinės paslaugos, sąlygas;

4) Centrinės

kredito unijos kliento finansinę būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus,

skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims ar sandorius su kitais asmenimis,

kliento komercines (gamybines) ar profesines paslaptis.

darbuotojai ir bet kurie kiti asmenys, kurie žino Centrinės kredito unijos

paslaptį sudarančią informaciją, privalo neribotą laiką neatskleisti tokios

informacijos, išskyrus šio straipsnio 3–5 dalyse nustatytus atvejus.

paslaptį sudaranti informacija gali būti atskleista tik Centrinės kredito

unijos klientui, su kuriuo susijusi Centrinės kredito unijos paslaptį sudaranti

informacija, arba jo rašytiniu prašymu, kuriame nurodyta, kam ir kokia

informacija turi būti atskleista.

teisę atskleisti informaciją, sudarančią Centrinės kredito unijos paslaptį,

teismui ar kitiems asmenims, jei tai būtina ginant Centrinės kredito unijos

teisėtus interesus, ir tik tiek, kiek tai būtina jos interesams ginti.

Centrinės kredito unijos paslaptį sudarančią informaciją Pinigų plovimo

prevencijos įstatyme nurodytoms institucijoms, taip pat įstatymų nustatyta

tvarka kitiems asmenims, jei pagal įstatymus Centrinė kredito unija privalo

joms teikti tokią informaciją.

45 straipsnis.

Klientų interesų apsauga

kredito unija teikia finansines paslaugas klientams, kiekvienam galimam

klientui laisvai prieinamoje vietoje privalo būti nurodytas Centrinės kredito

unijos pavadinimas ir finansinės paslaugos, kurias turi teisę teikti Centrinė

kredito unija, taip pat turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti su šio

straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija.

finansinių paslaugų teikimo, Centrinė kredito unija privalo suteikti klientui

išsamią informaciją apie finansinių paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kainą,

paslaugų teikimo terminus, galimas pasekmes bei kitą informaciją, turinčią

įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.

klientui, jeigu jis prašo, Centrinė kredito unija privalo pateikti metinę

finansinę atskaitomybę ir auditoriaus išvadą, kurią pagal teisės aktus Centrinė

kredito unija turi pateikti visuomenei.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS KREDITO UNIJOS APSKAITA, FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ IR AUDITAS

46 straipsnis. Apskaita1. Centrinė kredito unija privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat Centrinės kredito unijos pasirinkta apskaitos politika, kuri įgyvendinama atsižvelgiant į konkrečias sąlygas bei vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais.2. Apskaitos politika turi apimti bendruosius apskaitos principus, apskaitos metodus ir taisykles, skirtas Centrinės kredito unijos apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti.3. Centrinės kredito unijos veiklos apskaitos sistema privalo būti organizuota taip, kad:1) finansinė atskaitomybė rodytų tikrą Centrinės kredito unijos finansinę būklę ir veiklos rezultatus;2) sudarytų sąlygas Centrinės kredito unijos vadovams saugiai ir patikimai naudoti bei valdyti Centrinės kredito unijos turtą ir juo disponuoti;3) sudarytų sąlygas Centrinės kredito unijos nariams ir įstatymų įgaliotoms institucijoms susipažinti su Centrinės kredito unijos finansine būkle.4. Už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal šio Įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atsako Centrinės kredito unijos valdyba. 47 straipsnis. Finansinė atskaitomybė1. Centrinės kredito unijos finansinę atskaitomybę ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės konsoliduotą finansinę atskaitomybę sudaro tarpinė finansinė atskaitomybė ir metinė finansinė atskaitomybė.2. Tarpinė finansinė atskaitomybė – tai finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis. Tarpinės finansinės atskaitomybės sudėtį ir pateikimo priežiūros institucijai periodiškumą nustato priežiūros institucijos teisės aktai.3. Metinę finansinę atskaitomybę sudaro:1) balansinė ataskaita;2) pelno (nuostolio) ataskaita;3) pinigų srautų ataskaita; 4) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;5) aiškinamasis raštas.4. Pasibaigus finansiniams metams, Centrinė kredito unija privalo:1) per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki eilinio visuotinio narių susirinkimo, pateikti priežiūros institucijai audito įmonės patikrintą metinę finansinę atskaitomybę (metines finansines ataskaitas), sprendimo dėl pelno paskirstymo projektą bei auditoriaus išvadą;2) per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki eilinio visuotinio narių susirinkimo, sudaryti sąlygas Centrinės kredito unijos nariams susipažinti su audito įmonės patikrinta metine finansine atskaitomybe (metinėmis finansinėmis ataskaitomis), sprendimo dėl pelno paskirstymo projektu bei auditoriaus išvada;3) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos visuotinio narių susirinkimo sprendimu patvirtinti metinę finansinę atskaitomybę ir priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo;4) per 3 dienas po visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo priėmimo pateikti priežiūros institucijai šio susirinkimo patvirtintą metinę finansinę atskaitomybę ir sprendimą dėl pelno paskirstymo; 5) per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos pateikti visuomenei savo ir konsoliduotą Centrinės kredito unijos finansinės grupės (jei ji yra) metinę finansinę atskaitomybę ir auditoriaus išvadą.5. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali svarstyti ir tvirtinti metinės finansinės atskaitomybės, jeigu neatliktas jos auditas.6. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali priimti sprendimo dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra atliktas metinės finansinės atskaitomybės auditas.7. Už metinėje finansinėje atskaitomybėje pateiktos informacijos teisingumą Centrinės kredito unijos valdyba atsako įstatymų nustatyta tvarka.

48 straipsnis. Auditas 1. Audito įmonė turi atlikti Centrinės kredito unijos ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės (jei ji yra) finansinės metinės atskaitomybės auditą ir tuo remdamasi pateikti auditoriaus išvadą dėl šios atskaitomybės, tai yra išvadą, ar Centrinė kredito unija bei finansinė grupė:1) savo metinėje finansinėje atskaitomybėje teisingai ir tiksliai parodė metinės veiklos rezultatus ir finansinę būklę;2) finansinę atskaitomybę parengė pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius buhalterinę apskaitą reglamentuojančius įstatymus, kitus teisės aktus bei tarptautinius apskaitos standartus;3) tiksliai ir kvalifikuotai įvertino turtą;4) atliko privalomus turto vertės patikslinimus bei nurašymus;5) sudarė privalomus ir būtinus kapitalus, rezervus ir atidėjinius (atidėjimus) veiklos rizikai sumažinti;6) laikosi šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų kapitalo reikalavimų;7) veiksmingai ir patikimai valdo nuosavybę bei užtikrina saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą;8) turi tinkamas vidaus kontrolės ir informacines sistemas.2. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas renka audito įmonę einamųjų ir ne daugiau kaip 2 būsimųjų finansinių metų metinei finansinei atskaitomybei patikrinti.3. Centrinė kredito unija iki einamųjų finansinių metų pirmojo pusmečio pabaigos privalo su visuotinio narių susirinkimo išrinkta audito įmone sudaryti sutartį dėl metinės finansinės atskaitomybės audito ir pateikti ją priežiūros institucijai. 49 straipsnis. Reikalavimai auditoriui ir audito įmonei, jų pareigos ir  atsakomybėReikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų pareigas ir atsakomybę nustato Finansų įstaigų įstatymas.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS PRIEŽIŪRA

50 straipsnis. Priežiūros

institucija

bankas yra priežiūros institucija, atliekanti Centrinės kredito unijos priežiūrą

ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą)

priežiūrą.

vadovaujantis šiuo Įstatymu, Finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos banko įstatymu

ir priežiūros institucijos teisės aktais.

51 straipsnis. Priežiūros

tikslams gautos informacijos apsauga

gauta priežiūros tikslui, negali būti skelbiama viešai, kam nors perduodama ar

kitokiu būdu padaroma prieinama, išskyrus šiame Įstatyme nustatytus atvejus.

straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo privalo laikytis priežiūros

institucija, jos esami ar buvę darbuotojai, priežiūros institucijos vardu

veikiantys auditoriai ar kiti asmenys, taip pat bet kurie kiti asmenys, kuriems

įstatymų nustatyta tvarka buvo perduota priežiūros tikslui gauta informacija.

straipsnio 1 dalis netaikoma informacijai, kuri jau yra viešai paskelbta ar

prieinama, ar iš kurios tiesiogiai ar netiesiogiai negalima nustatyti duomenų

apie konkrečius asmenis.

institucija turi teisę priežiūros tikslams gautą informaciją, įskaitant ir

informaciją, gautą iš užsienio valstybių priežiūros institucijų, naudoti

priežiūros funkcijoms atlikti, tarp jų ir poveikio priemonėms taikyti, ar jei

įstatymų nustatyta tvarka yra apskųstas priežiūros institucijos sprendimas.

tikslui gauta informacija gali būti perduota:

1) Baudžiamojo proceso kodekse

nustatytais pagrindais, jei ji reikalinga ikiteisminiam tyrimui atlikti ar

baudžiamajai bylai teisme nagrinėti, taip pat Pinigų plovimo prevencijos

įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka;

2) teismui, kai

ji reikalinga nagrinėjant Centrinės kredito unijos bankroto bylą ar bylą dėl

Centrinės kredito unijos priverstinio likvidavimo;

3) Lietuvos

finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo veiklos bei finansų rinkų

priežiūros institucijoms, jei ji reikalinga priežiūros funkcijai atlikti;

4) užsienio

valstybių kredito įstaigų ir kitų finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo

veiklos bei finansų rinkų priežiūros institucijoms, jei ji reikalinga priežiūros

funkcijai atlikti;

5) valstybės įmonei Indėlių ir

investicijų draudimas, jei ji reikalinga jos funkcijoms atlikti;

6) Centrinės

kredito unijos ar finansinės grupės, kuriai priklauso Centrinė kredito unija,

auditoriams, jei ji reikalinga jų funkcijoms atlikti.

straipsnio 5 dalies 3–6 punktuose nurodytoms institucijoms priežiūros tikslams

gauta informacija gali būti perduodama, jei joms taikomi reikalavimai saugoti

informaciją yra ne mažesni, negu numatyta šiame Įstatyme.

straipsnio 5 dalies 4 punktą informacija gali būti perduota užsienio valstybės,

kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, priežiūros institucijai, jei su ja

sudaryta sutartis, numatanti apsikeitimą priežiūros tikslams gauta informacija,

ir jei pagal tos valstybės įstatymus užsienio valstybės priežiūros institucijai

taikomi reikalavimai saugoti informaciją yra ne mažesni, negu numatyta šiame

Įstatyme.

tikslams iš užsienio valstybės, kuri yra Europos Sąjungos narė, priežiūros

institucijos gauta informacija gali būti perduota pagal šio straipsnio 7 dalį,

jei yra gautas tos užsienio valstybės priežiūros institucijos sutikimas, ir tik

tam tikslui, kuriam buvo duotas sutikimas.

52

straipsnis. Prašymų išduoti licenciją, leidimą, sutikimą ar atlikti kitus veiksmus

nagrinėjimas ir priežiūros institucijos sprendimai

Įstatymo nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus ar atlikti kitus veiksmus

(toliau šiame straipsnyje – išduoti leidimus) pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų

išdavimo sąlygas ir tvarką bei detalius pateikiamų dokumentų reikalavimus

nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

išduoti leidimą išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per šiame Įstatyme

nustatytus terminus, o jei terminai šiame Įstatyme nenustatyti – per priežiūros

institucijos teisės aktuose nustatytus terminus. Priežiūros institucija turi

teisę pareikalauti papildomų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui

priimti. Jei priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ir informacijos,

tai prašymo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo

papildomai pareikalautų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.

sprendimą dėl leidimo išdavimo priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo sprendimo priėmimo informuoja pareiškėjus. Priežiūros

institucijos atsisakymas išduoti leidimą turi būti motyvuotas.

53 straipsnis.

Priežiūros institucijos pareigos ir teisės

kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija turi

teisę:

1) duoti Centrinei kredito unijai

šio straipsnio 2 dalyje nustatytus nurodymus, o Centrinė kredito unija privalo

juos įvykdyti per priežiūros institucijos nustatytą laiką ir nedelsdama raštu

apie tai pranešti priežiūros institucijai;

2) jei Centrinės

kredito unijos organų priimti sprendimai kelia pavojų Centrinės kredito unijos

veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą,

kad jie, esant Civilinio kodekso nustatytiems pagrindams, būtų pripažinti

negaliojančiais;

3) sudaryti

sutartis su audito įmonėmis, turto vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją

turinčiais asmenimis dėl Centrinės kredito unijos patikrinimo, kad būtų

nustatyta Centrinės kredito unijos turto vertė, Centrinės kredito unijos

finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrintos kitos Centrinės

kredito unijos veiklos sritys. Pagal sutartis su priežiūros institucija

veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys turi teises, nustatytas šio Įstatymo

55 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Jei atlikus patikrinimą nustatoma, kad Centrinė

kredito unija priežiūros institucijai pateikė neteisingą informaciją, ar

nustatomi kiti padaryti teisės aktų pažeidimai, tai priežiūros institucijos

turėtas patikrinimo organizavimo išlaidas kompensuoja Centrinė kredito unija;

4) reikalauti, kad būtų pakeista

Centrinės kredito unijos finansinę atskaitomybę tikrinanti audito įmonė, jei ji

ar auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų.

pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės

kredito unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui

ir patikimumui, turi teisę duoti Centrinei kredito unijai tokius raštiškus

nurodymus:

1) per priežiūros institucijos nustatytą laiką

pašalinti teisės aktų pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus;

2) nesudaryti tam tikrų sandorių ar sumažinti tokių

sandorių apimtis, įskaitant sandorius dėl Centrinės

kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo, dėl kitų juridinių

asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių ar nekilnojamojo

turto įsigijimo, arba parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims turimą kitų

juridinių asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį ar

nekilnojamąjį turtą;

3) per priežiūros institucijos nustatytą laiką atlikti

Centrinės kredito unijos tarpinės finansinės atskaitomybės auditą;

4) parengti ir

įgyvendinti per priežiūros institucijos nustatytą laiką jai priimtiną Centrinės

kredito unijos veiklos pertvarkymo ar (ir) nustatytų pažeidimų ir (ar) trūkumų

pašalinimo priemonių planą;

5) sušaukti Centrinės kredito

unijos visuotinį narių susirinkimą ar stebėtojų tarybos arba valdybos posėdį ir

jame svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus;

6) Centrinės kredito unijos

vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus. Priežiūros

institucija apie nurodymą Centrinės kredito unijos vadovams atvykti į

priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai;

7) atlikti kitus veiksmus ar neatlikti tam tikrų

veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar Centrinės kredito unijos

veiklos trūkumai arba kad Centrinės kredito unijos veikla būtų stabili ir

patikima.

pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės

kredito unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui

ir patikimumui, turi teisę laikinai Centrinei kredito unijai nustatyti

individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus

reikalavimus dėl rizikos ribojimo.

gali būti duodami kartu su taikomomis poveikio priemonėmis.

institucijos darbuotojai turi teisę dalyvauti Centrinės kredito unijos organų

ir Centrinės kredito unijos komitetų darbe – dalyvauti susirinkimuose ar

posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti Centrinės kredito unijos

organų, komitetų ir Centrinės kredito unijos vadovų veiklą.

vadovaudamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais turi

teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis apie Centrinės kredito unijos

skolininkus. Centrinė kredito unija priežiūros institucijai privalo teikti

duomenis apie savo skolininkus ir turi teisę naudotis šiais duomenimis

priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

54

straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo)  apskundimas

institucijos sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų

saugomi interesai pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti

teismui.

padavimas teismui iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo sprendimo ar veiksmo

vykdymo.

55 straipsnis. Centrinės kredito

unijos inspektavimas (tikrinimas)

1.

Centrinę kredito uniją inspektuoja (tikrina) priežiūros institucijos

darbuotojai. Priežiūros institucija, inspektuodama (tikrindama) Centrinę

kredito uniją, gali pasitelkti ir kitų asmenų.

2.

Centrinė kredito unija privalo sudaryti šias sąlygas inspektavimui (tikrinimui)

atlikti:

1)

inspektuojantiems (tikrinantiems) asmenims pateikti visą jų prašomą informaciją

ir dokumentus;

2) suteikti

galimybę inspektavimą (tikrinimą) atliekantiems asmenims naudotis Centrinės

kredito unijos informacinių sistemų duomenimis;

3) suteikti

inspektuojantiems (tikrinantiems) asmenims atskiras patalpas su telefono ryšio

tinklu.

3.

Inspektuojantys (tikrinantys) asmenys turi teisę:

1)

inspektuojamos (tikrinamos) Centrinės kredito unijos darbo metu nekliudomi

įeiti į Centrinės kredito unijos ir jos padalinių patalpas;

2) reikalauti ir

gauti inspektavimui (tikrinimui) atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus

(originalus arba patvirtintus jų nuorašus), Centrinės kredito unijos vadovų ir

kitų darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar raštu;

3) reikalauti

padaryti pateiktų dokumentų kopijas ar patys juos kopijuoti Centrinės kredito

unijos lėšomis;

4) turėti teisės

aktų nustatytų kitų teisių.

inspektavimą (tikrinimą), jo rezultatai raštu pateikiami Centrinei kredito

unijai. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos nariai,

administracijos vadovai privalo pasirašytinai susipažinti su inspektavimo

(tikrinimo) rezultatais.

institucijos teisės aktai nustato detalią inspektavimo (tikrinimo) ir jo

rezultatų įforminimo tvarką.

straipsnio nustatyta tvarka priežiūros institucija turi teisę inspektuoti

(tikrinti) ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės narius, jei ji atlieka

finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.

56

straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Bendrijų Komisija ir  Europos Sąjungos

valstybių narių priežiūros institucijomis

Priežiūros institucija praneša

Europos Bendrijų Komisijai apie šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotas ir

atšauktas licencijas, taip pat jai ir Europos Sąjungos valstybių narių

priežiūros institucijoms teikia kitą informaciją. Pranešimų ir informacijos

teikimo atvejus ir tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

57 straipsnis.

Poveikio priemonės

institucija turi teisę licenciją turinčiai Centrinei kredito unijai taikyti

šias poveikio priemones:

1) įspėti dėl

šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą

Centrinių kredito unijų veiklą, pažeidimo, veiklos trūkumų arba priežiūros

institucijos nurodymų nevykdymo ar netinkamo vykdymo;

2) skirti šio

Įstatymo nustatytas baudas;

3) laikinai

nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos

narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo

pareigų arba nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį

(narius), valdybos narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos

vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir

(ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;

4) laikinai

uždrausti teikti vieną ar kelias finansines paslaugas;

5) laikinai ar

visam laikui uždrausti vieno ar kelių Centrinės kredito unijos filialų ar kitų

padalinių veiklą. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti

filialo ar kito padalinio veiklą, filialas ar kitas padalinys neturi teisės

teikti finansinių paslaugų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti filialo

ar kito padalinio veiklą, Centrinė kredito unija, be to, privalo nedelsdama

priimti sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito padalinio veiklą;

6) laikinai

apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei

kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu;

7) atšaukti

išduotą licenciją ar laikinai sustabdyti jos galiojimą.

institucija turi teisę taikyti vieną ar kelias poveikio priemones.

institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo ir parinkdama

konkrečią poveikio priemonę (priemones), atsižvelgia į nustatytų pažeidimų ir

veiklos trūkumų turinį, apimtį, kartotinumą, jų įtaką indėlininkų ir kitų

kreditorių interesams, Centrinės kredito unijos finansinę būklę, Centrinės

kredito unijos narių ir vadovų pasirengimą bei galimybes pašalinti pažeidimus

ir trūkumus, nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti

poveikio priemonės (priemonių) pasekmes Centrinės kredito unijos ir kredito

unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.

institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę įsigalioja kitą dieną po jo

priėmimo dienos, jeigu šiame Įstatyme ar sprendime nenustatyta kitaip.

institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti

motyvuotas ir įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

Sprendimo, išskyrus sprendimą skirti šio Įstatymo nustatytas baudas,

apskundimas nesustabdo šio sprendimo vykdymo. Teismas nevertina ir nesprendžia

klausimo dėl poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos taikymo tikslingumo.

priemonės, kurios pritaikomos laikinai, galioja iki priežiūros institucijos

sprendime taikyti poveikio priemonę nurodyto termino. Šis terminas gali būti

apibrėžtas konkrečia data, laikotarpiu ar susietas su tam tikrų sąlygų

atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent priežiūros institucija priima

sprendimą jas atšaukti anksčiau nustatyto termino.

58 straipsnis. Poveikio priemonių

taikymo pagrindai ir tvarka

institucija turi teisę taikyti šiame Įstatyme nustatytas poveikio priemones,

išskyrus šio Įstatymo nustatytas baudas, jei yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) per nustatytą

laiką nepateikiama šio Įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktų

nustatyta arba pareikalauta informacija ar pateikiama neteisinga informacija;

2) nustatyta

tvarka nevykdomi remiantis šiuo Įstatymu priežiūros institucijos duoti

nurodymai;

3) nebetenkinami

reikalavimai, nustatyti leidimui įsteigti Centrinę kredito uniją ar licencijai

gauti;

4) pažeidžiami

įstatymų, reglamentuojančių saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą,

bei priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimai arba yra grėsmė, kad dėl

Centrinės kredito unijos veiklos arba finansinės būklės būtų pažeisti

visuomenės ir (arba) klientų interesai.

institucija, prieš spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę, per

protingumo kriterijų atitinkantį terminą praneša Centrinei kredito unijai apie

klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką bei pateikia jai informaciją apie

nustatytus faktinius duomenis, kurie yra poveikio priemonės taikymo pagrindas,

ar sudaro galimybę Centrinės kredito unijos vadovams susipažinti su tokiais

faktiniais duomenimis. Centrinė kredito unija turi teisę iki klausimo

nagrinėjimo dienos raštu pateikti paaiškinimus. Poveikio priemonės taikymo

klausimas svarstomas dalyvaujant Centrinės kredito unijos vadovams. Vadovų

neatvykimas ar paaiškinimų nepateikimas netrukdo spręsti poveikio priemonės

taikymo klausimo. Neatidėliotinais atvejais priežiūros institucija turi teisę

spręsti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo, neatsižvelgdama į šios dalies

nuostatas. Jeigu Centrinė kredito unija, kuriai pritaikyta poveikio priemonė,

po jos pritaikymo raštu pateikia argumentuotus paaiškinimus, kad nebuvo

pagrindo taikyti poveikio priemonę, priežiūros institucija svarsto klausimą dėl

poveikio priemonės atšaukimo.

priemonės gali būti skiriamos, jei praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo

padarymo dienos, o jei yra tęstinis ar trunkamas pažeidimas – nuo paskutinių

tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamo pažeidimo pasibaigimo

dienos.

taikyti poveikio priemonę pateikiamas Centrinei kredito unijai. Informacija

apie taikomą poveikio priemonę skelbiama priežiūros institucijos teisės aktų

nustatyta tvarka, tačiau priežiūros institucija gali priimti sprendimą

neskelbti viešai tokios informacijos, jeigu jos paskelbimas viešai gali turėti

neigiamos įtakos Centrinės kredito unijos ir (ar) kredito unijų sistemos

stabilumui ir patikimumui.

59 straipsnis.

Baudos

institucija turi teisę Centrinei kredito unijai skirti šias baudas:

1) už šio Įstatymo ar priežiūros institucijos

teisės aktų nustatytos arba pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą

per nustatytą laiką ar neteisingos informacijos pateikimą – iki 0,5 procento

bendrųjų metinių pajamų;

2) už priežiūros

institucijos pagal šį Įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą –

iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų arba iki 5000 litų už kiekvieną nurodymo

nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną;

3) už veiksmų,

kuriuos ji turi teisę atlikti tik gavusi priežiūros institucijos leidimą,

atlikimą be priežiūros institucijos leidimo – iki 1,5 procento bendrųjų metinių

pajamų;

4) už veiksmus

ar veiklą, kuriuos draudžia šis Įstatymas, arba finansinių paslaugų teikimą,

jei tokia teisė apribota pagal šį Įstatymą, – iki 2 procentų bendrųjų metinių

pajamų;

5) už kitus

saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą reglamentuojančių teisės

aktų pažeidimus – iki 0,1 procento bendrųjų metinių pajamų.

skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę,

anksčiau taikytas poveikio priemones ir kitas svarbias aplinkybes.

valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kurią

Centrinė kredito unija gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą.

Bauda, skirta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, už kiekvieną nurodymo

nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną turi būti sumokama į valstybės biudžetą

kiekvieną dieną. Jei bauda per nurodytus terminus, o priežiūros institucijos sprendimą

apskundus teismui – per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nesumokama,

ji priežiūros institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (be Centrinės

kredito unijos, kuriai paskirta bauda, nurodymo nurašyti lėšas) iš Centrinės

kredito unijos, kuriai paskirta bauda, piniginių lėšų, esančių kredito

įstaigose, arba priežiūros institucijos sprendimas vykdomas Civilinio proceso

kodekso nustatyta tvarka.

60

straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nario (narių), valdybos

nario (narių), Centrinės kredito unijos administracijos vadovo (vadovų)

nušalinimas nuo pareigų

priežiūros institucijos sprendimo laikinai nušalinti Centrinės kredito unijos

stebėtojų tarybos narį (narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį

(narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų

pateikimo Centrinei kredito unijai dienos nušalintas nuo pareigų asmuo neturi

teisės atlikti savo funkcijų ir visi jo po tokio sprendimo įsigaliojimo dienos

priimti sprendimai yra negaliojantys.

institucija priima sprendimą nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų

tarybos narį (narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį (narius),

Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų ir

reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta

sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, tai Centrinės kredito unijos

organas, kuriam suteikta tokia teisė, privalo per priežiūros institucijos

sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir (ar) nutraukti

su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus.

priimtą sprendimą nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį

(narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį (narius), Centrinės kredito

unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų pranešama Centrinei kredito

unijai ir juridinių asmenų registrui bei paskelbiama „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“.

61

straipsnis. Laikinas teisės disponuoti lėšomis ir kitu turtu apribojimas

nusprendus taikyti šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą

poveikio priemonę, Centrinė kredito unija neturi teisės disponuoti lėšomis,

esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu,

kurie nurodyti priežiūros institucijos sprendime.

teisę laikinai apriboti teisę disponuoti visomis lėšomis, esančiomis sąskaitose

Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir visu kitu turtu ar lėšų ir kito

turto dalimi.

sprendimas laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose

Lietuvos banke bei kitose Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito įstaigose,

ir kitu Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto

aktu ir teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas turto arešto

aktų registre. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys,

reikalingi priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti turto arešto aktų

registre. Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais

atvejais priežiūros institucijos sprendimas gali būti įregistruotas turto

arešto aktų registre laikinai.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS KREDITO

UNIJOS PABAIGA

62

straipsnis. Centrinės kredito unijos reorganizavimo ir likvidavimo procedūrų

teisinis reglamentavimas, Centrinės kredito unijos pertvarkymas

kredito unija reorganizuojama ir likviduojama Civilinio kodekso, šio Įstatymo,

Finansų įstaigų įstatymo ir, jei šis Įstatymas nenustato kitaip, Kooperatinių

bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.

kredito unija negali būti pertvarkoma.

63

straipsnis. Centrinės kredito unijos reorganizavimas

1.

Reorganizuojant Centrinę kredito uniją jungimo būdu, kitas reorganizavime

dalyvaujantis ar reorganizuojamas subjektas gali būti tik finansų įstaiga.

2.

Reorganizuojant Centrinę kredito uniją skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių

asmenų, kuriems išdalijamos Centrinės kredito unijos teisės ir pareigos ar

kurie įsteigiami, turi būti Centrinė kredito unija ar bankas.

reorganizuojant Centrinę kredito uniją įsteigiama nauja Centrinė kredito unija,

ji šio Įstatymo nustatyta tvarka turi gauti licenciją. Tokiu atveju prašymas

išduoti licenciją ir licencijai išduoti reikalingi dokumentai bei duomenys

priežiūros institucijai pateikiami kartu su prašymu išduoti leidimą

reorganizuoti Centrinę kredito uniją. Kartu su sprendimu dėl leidimo

reorganizuoti Centrinę kredito uniją išdavimo priimamas sprendimas dėl

licencijos išdavimo.

4.

Reorganizavime dalyvaujanti ir reorganizuojama Centrinė kredito unija šio

Įstatymo nustatytais atvejais privalo gauti priežiūros institucijos sutikimą

reorganizuoti ir priežiūros institucijos leidimą reorganizuoti Centrinę kredito

uniją.

64

straipsnis. Sutikimas reorganizuoti Centrinę kredito uniją

kredito unija bus reorganizuojama jungimo būdu, apie numatomą reorganizavimą

privaloma informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos sutikimą

reorganizuoti.

reorganizuoti, reorganizavime dalyvaujanti ar reorganizuojama finansų įstaiga

bei Centrinė kredito unija priežiūros institucijai pateikia prašymą ir

priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus. Sutikimą

reorganizuoti išduoda priežiūros institucija šio Įstatymo ir priežiūros

institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimas išduoti sutikimą

priimamas atsižvelgiant į priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus

sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus.

sprendimą dėl sutikimo išdavimo per 1 mėnesį nuo prašymo išduoti sutikimą

gavimo dienos.

65

straipsnis. Leidimas reorganizuoti Centrinę kredito uniją

kredito unijos reorganizavimas gali būti baigtas tik gavus priežiūros

institucijos leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją.

kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros

institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

reorganizuoti Centrinę kredito uniją, reorganizavime dalyvaujanti ar

reorganizuojama finansų įstaiga bei Centrinė kredito unija priežiūros

institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus

dokumentus bei duomenis, tarp jų:

1) reorganizavimo sąlygas;

2) Centrinės kredito unijos valdybos

ataskaitą;

3) reorganizavimo sąlygų

įvertinimą;

4) Centrinės kredito unijos

organo sprendimą dėl Centrinės kredito unijos reorganizavimo;

5) dokumentus ir duomenis,

patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus

leidimui steigti Centrinę kredito uniją gauti, jei reorganizavimo metu

steigiama nauja Centrinė kredito unija;

6) dokumentus ir duomenis,

patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus

licencijai gauti, jei Centrinė kredito unija tęs veiklą po reorganizavimo.

išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo reorganizuoti

Centrinę kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo

gavimo dienos.

atsisakyti išduoti leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją, jei:

1) pateikti dokumentai neatitinka

įstatymų bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,

pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar

šie duomenys yra neteisingi;

2) yra šio Įstatymo 8 straipsnio

4 dalyje nustatyti pagrindai, kai reorganizavimo metu steigiama nauja Centrinė

kredito unija;

3) yra šio Įstatymo 9 straipsnio

10 dalyje nustatyti pagrindai, kai Centrinė kredito unija tęs veiklą po

reorganizavimo.

leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti priežiūros

institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui.

66 straipsnis.

Centrinės kredito unijos likvidavimas

unija gali būti likviduojama jos narių sprendimu ar kitais įstatymų nustatytais

pagrindais.

kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimą nutraukti

Centrinės kredito unijos veiklą ir ją likviduoti tik gavęs priežiūros

institucijos leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją.

kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros

institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

kredito unija, norėdama gauti leidimą likviduotis, priežiūros institucijai

pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus

bei duomenis, taip pat Centrinės kredito unijos valdybos parengtą Centrinės

kredito unijos likvidavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais planą, kuriame, be

kita ko, turi būti nurodyti atsiskaitymo su kreditoriais terminai ir šaltiniai,

taip pat ekspertų išvadas dėl Centrinės kredito unijos turto vertės. Kartu turi

būti pateiktas prašymas atšaukti licenciją.

išnagrinėti pateiktus dokumentus ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo

gavimo dienos priimti sprendimą dėl leidimo likviduoti Centrinę kredito uniją

išdavimo.

būti likviduojama Centrinės kredito unijos narių visuotinio susirinkimo

sprendimu tik tuo atveju, jeigu ji pajėgi visiškai atsiskaityti su

kreditoriais.

atsisakyti išduoti leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka

įstatymų bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,

pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar

šie duomenys yra neteisingi;

2) galima daryti išvadą, kad

Centrinė kredito unija yra nepajėgi visiškai atsiskaityti su kreditoriais

(Centrinės kredito unijos turto nepakanka, kad būtų galima patenkinti visus

kreditorių reikalavimus).

leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti priežiūros

institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui.

Centrinės kredito unijos visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą

likviduoti Centrinę kredito uniją ir paskirti Centrinės kredito unijos

likvidatorių Centrinė kredito unija per 3 darbo dienas turi pranešti priežiūros

institucijai.

institucijos sprendimu licencija atšaukta, visuotinis narių susirinkimas

privalo priimti sprendimą nutraukti Centrinės kredito unijos veiklą. Šiuo

atveju netaikoma šio straipsnio 2 dalis.

kredito unija likviduojama teismo sprendimu, jeigu Centrinės kredito unijos

licencija atšaukta ir jos visuotinis narių susirinkimas per priežiūros

institucijos nustatytą terminą nepriima sprendimo nutraukti Centrinės kredito

unijos veiklą. Kreiptis į teismą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo turi

teisę priežiūros institucija, Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba,

valdyba arba bent vienas jos narys. Teismas sprendimą dėl Centrinės kredito

unijos likvidavimo turi priimti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo

priėmimo.

sprendimą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo kitais nei šio straipsnio 11

dalyje nustatytais pagrindais, privalo informuoti priežiūros instituciją ir

gauti jos išvadą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo.

atvejais teismas, priėmęs sprendimą likviduoti Centrinę kredito uniją, per 3

darbo dienas nuo sprendimo priėmimo privalo apie tai pranešti priežiūros

institucijai.

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS BANKROTAS

67

straipsnis. Centrinės kredito unijos bankroto procedūros teisinis

reglamentavimas

Centrinės

kredito unijos bankroto procedūras reglamentuoja šis Įstatymas, Finansų įstaigų

įstatymas ir Įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis Įstatymas bei Finansų įstaigų

įstatymas nenustato kitaip.

68

straipsnis. Sąlygos pripažinti Centrinę kredito uniją nemokia

kurioms esant Centrinė kredito unija gali būti pripažįstama nemokia, ir

Centrinės kredito unijos nemokumo apskaičiavimo ir įvertinimo tvarką nustato

priežiūros institucijos teisės aktai.

unijos bankroto bylą teismas iškelia tik jeigu yra priežiūros institucijos

išvada dėl Centrinės kredito unijos nemokumo.

69 straipsnis.

Centrinės kredito unijos bankroto byla

nutartį iškelti Centrinės kredito unijos bankroto bylą, Centrinės kredito

unijos kreditoriai apie tai nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu

būdu ir dviejuose didžiausiu tiražu leidžiamuose šalies dienraščiuose viešai

paskelbiamas bankroto bylą nagrinėjantis teismas, bylos numeris,

bankrutuojančios Centrinės kredito unijos rekvizitai bei terminai, iki kada yra

priimami kreditorių reikalavimai. Teismas arba teisėjas šioje dalyje nustatytus

veiksmus gali pavesti atlikti Centrinės kredito unijos administratoriui.

nustatytas terminas, iki kada Centrinės kredito unijos kreditoriai turi teisę

pareikšti savo reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo teismo

nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

priėmus nutartį iškelti Centrinei kredito unijai bankroto bylą:

1) administratorius

pradeda atlikti savo funkcijas, o Centrinės kredito unijos organai netenka savo

įgaliojimų. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus nutartį iškelti

Centrinei kredito unijai bankroto bylą, Centrinės kredito unijos organai toliau

atlieka savo funkcijas. Tokiu atveju teismas praneša juridinių asmenų registrui

apie Centrinės kredito unijos teisinio statuso pasikeitimą;

2) draudžiama

vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo,

tarp jų - mokėti

palūkanas, netesybas, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas, iš

bankrutuojančios Centrinės kredito unijos išieškoti skolas teismo ar ne ginčo

tvarka;

3) nutraukiamas

netesybų ir palūkanų už visas Centrinės kredito unijos prievoles, tarp jų už

išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali

būti nustatoma priverstinė hipoteka.

straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti draudimai netaikomi įstatymų,

reglamentuojančių mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų

funkcionavimą bei kitų įstatymų nustatytais atvejais, kai yra tiesiogiai

nurodyta, kad Centrinė kredito unija privalo vykdyti prievoles po teismo

nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.

kredito unijos administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo nutarties

iškelti Centrinės kredito unijos bankroto bylą priėmimo dienos privalo pateikti

teismui tvirtinti Centrinės kredito unijos lėšų sumą, kurią administratorius

turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol bus patvirtinta

administravimo išlaidų sąmata.

Centrinės kredito unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo

patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Įmonių bankroto įstatyme

nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę sudaryti ir keisti

kreditorių komitetą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas

sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi

būti valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas.

7.

Administratorius privalo priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka bei

terminais reguliariai teikti informaciją apie Centrinės kredito unijos bankroto

procedūros eigą.

Centrinės kredito unijos bankroto bylą, taikos sutartis negali būti sudaroma.

70

straipsnis. Bankrutavusios Centrinės kredito unijos likvidavimas

pripažįsta Centrinę kredito uniją bankrutavusia ir priima nutartį Centrinę

kredito uniją likviduoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties

patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

tvarka neparduotos ir kreditorių neperimtos Centrinės kredito unijos

reikalavimo teisės neatlygintinai perduodamos Vyriausybės nustatytai

institucijai.

kiekvieną atsiskaitymą su kreditoriais Centrinės kredito unijos likvidatorius

pateikia teismui tvirtinti atsiskaitymų su kreditoriais planą. Jame turi būti

nurodyti atsiskaitymo terminai, išmokėtinų sumų dydžiai ir kreditorių

reikalavimų tenkinimo mastas perduodant kreditoriams turtą, įskaitant

reikalavimo teises.

kredito unijos kreditorių reikalavimai užsienio valiuta tenkinami Lietuvos

Respublikos nacionaline valiuta pagal oficialų nacionalinės valiutos ir

užsienio valiutos santykį, buvusį teismo nutarties iškelti Centrinei kredito

unijai bankroto bylą priėmimo dieną.

71

straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė

yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai

atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine

liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe.

tenkinami valstybės įmonės Indėlių ir investicijų draudimas reikalavimai dėl

išlaidų, susijusių su draudimo išmokų Centrinės kredito unijos indėlininkams ar

investuotojams, nurodytiems Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo

įstatyme, išmokėjimu.

tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei privalomojo

valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip

pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija.

eile tenkinami kiti Centrinės kredito unijos kreditorių, išskyrus nurodytus šio

straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse, reikalavimai.

tenkinami kreditorių reikalavimai pagal sutartis, kurių sąlygos atitinka

pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos sąlygas.

tenkinami Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos ir Centrinės

kredito unijos administracijos vadovų reikalavimai.

DVYLIKTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

72

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo

Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

73 straipsnis.

Įstatymo taikymas veikiančiai Centrinei kredito unijai

Įstatymo įsigaliojimo įsteigtai Centrinei kredito unijai (toliau šiame

straipsnyje – veikianti Centrinė kredito unija) nustato griežtesnius ar

papildomus reikalavimus, negu nustatė teisės aktai iki šio Įstatymo

įsigaliojimo, ir dėl tokių reikalavimų reikia veikiančios Centrinės kredito

unijos veiklą pertvarkyti, ji privalo įvykdyti šiuos reikalavimus ne vėliau

kaip per vienus metus nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos.

reglamentuojančios Centrinės kredito unijos steigimą, reorganizavimą,

pertvarkymą, likvidavimą, bankrotą, taikomos procedūroms, pradėtoms įsigaliojus

šiam Įstatymui. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojęs Centrinės kredito unijos

įstatymas taikomas veikiančios Centrinės kredito unijos reorganizavimo,

likvidavimo ir bankroto procedūroms, jei sprendimai dėl jos likvidavimo ar bankroto

priimti iki šio Įstatymo įsigaliojimo.

įsigaliojimo priežiūros institucijai yra paduoti prašymai išduoti leidimus, jie

nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo metu galiojusių teisės aktų

nustatyta tvarka.

laikoma, kad licenciją turinti veikianti Centrinė kredito unija turi teisę

teikti šio Įstatymo nustatytas finansines paslaugas, jei šios teisės neriboja

išduota licencija ar ji kitaip neapribota iki šio Įstatymo įsigaliojimo.

Įsigaliojus šiam Įstatymui, veikiančios Centrinės kredito unijos turima

licencija priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir terminais pakeičiama

naujos formos licencija.

turi bent vieną veikiančios Centrinės kredito unijos pajų, priimamas naujas Centrinės

kredito unijos narys privalo išpirkti valstybės turimą pajų už nominalią vertę

ir šis pajus tampa naujo Centrinės kredito unijos nario pagrindiniu pajumi.

Centrinės kredito unijos narės valstybės narystė Centrinėje kredito unijoje pasibaigia,

kai išperkami visi valstybei priklausantys pajai. Pirmiausiai išperkami

papildomi valstybei priklausantys pajai.

Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondui sudaryti negrąžintinai

panaudojamos lėšos, kurias į Centrinę kredito uniją kredito unijos pervedė už

pajus, išperkamus iš valstybės, sudarančius Centrinėje kredito unijoje

valstybės turimą paskutinę 700 000 litų nominalios vertės pajų dalį.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         VALDAS ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

Centrinės

kredito unijos

įstatymo

priedas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMU ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS

TEISĖS AKTAI

Tarybos direktyva 78/660/EEB dėl tam tikrų bendrovių metinių ataskaitų.

gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų

metinių ataskaitų ir konsoliduotų ataskaitų.

15 d. Tarybos direktyva 93/6/EEB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų

kapitalo pakankamumo.

birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/31/EB, iš dalies

pakeičianti Tarybos direktyvą 93/6/EEB dėl investicinių įmonių ir kredito

įstaigų kapitalo pakankamumo.

20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/12/EB dėl kredito įstaigų

steigimosi ir veiklos.

rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/46/EB dėl

elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios

priežiūros.

rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/65/EB, iš dalies

pakeičianti Direktyvas 78/660/EEB, 83/349/EEB ir 86/635/EEB dėl vertinimo

taisyklių rengiant tam tikrų bendrovių, taip pat bankų ir kitų finansų įstaigų

metinę ir konsoliduotą finansinę atskaitomybę.

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-280, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1350 (2001 05 09)

CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2101,

2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 61-2181 (2004-04-27)

CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą

dienos.

Nauja įstatymo redakcija

*** Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2004-04-29)

autrap@lrs.lt

3 straipsnis. Centrinės kredito unijos

pavadinimas, teisinė forma, jos veiklą  reglamentuojantys teisės aktai

„Centrinė kredito unija“ ar kitokius šių žodžių junginius arba vedinius

Lietuvos Respublikoje gali vartoti savo pavadinime, reklamoje ar kitais

tikslais tik pagal šį Įstatymą veikianti Centrinė kredito unija, išskyrus

atvejus, kai akivaizdu, kad šių žodžių vartojimas nesusijęs su licencinių

finansinių paslaugų teikimu. Centrinės kredito unijos pavadinimui Kooperatinių

bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostata netaikoma.

kredito unijos, kaip juridinio asmens, teisinė forma gali būti tik kooperatinė

bendrovė.

savo įstatais, Civiliniu kodeksu, šiuo Įstatymu ir priežiūros institucijos

priimtais teisės aktais. Centrinė kredito unija taip pat vadovaujasi Finansų

įstaigų įstatymu, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu ir kitais

teisės aktais, jeigu šis Įstatymas nenustato kitaip.

4

straipsnis. Centrinės kredito unijos teikiamos finansinės paslaugos ir kita

veikla

kredito unija turi teisę teikti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytiems

asmenims licencines finansines paslaugas bei kitas finansines paslaugas, tarp

jų ir finansines paslaugas užsienio valiuta, jei šios teisės neapribotos šio ar

kitų įstatymų nustatyta tvarka. Centrinė kredito unija privalo teikti šio

Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas licencines

finansines paslaugas.

paslaugas:

1) savo nariams;

2) kredito unijų, kurios yra Centrinės kredito unijos

narės, nariams;

3) Lietuvos Respublikoje įsteigtoms kredito unijų

asociacijoms;

4) kitoms Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų

įstaigoms.

kredito unija, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, gali priimti ir iš

Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų,

profesinių sąjungų organizacijų, tų viešųjų įstaigų, kurių steigėjai nėra

valstybės institucijos, Lietuvos Respublikos, tarptautinių ar užsienio

valstybių labdaros ir paramos fondų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar

savivaldybių įgaliotų institucijų, užsienio valstybių finansų įstaigų. Centrinė

kredito unija taip pat turi teisę teikti šioje dalyje nurodytiems asmenims pinigų

pervedimo paslaugas.

kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo ir šio Įstatymo 5 straipsnyje

nustatytų funkcijų atlikimo, gali verstis tik tokia kita veikla, be kurios

neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas

ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu.

5.

Jeigu Centrinė kredito unija nusprendžia pati nevykdyti tam tikros veiklos, be

kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines

paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu, ir

sudaryti sandorius su kitais asmenimis dėl atitinkamų paslaugų teikimo

Centrinei kredito unijai (toliau – Centrinės kredito unijos veiklą papildančių

paslaugų pirkimas), prieš sudarydama tokius sandorius, ji privalo pranešti

priežiūros institucijai ir pateikti jai šios institucijos teisės aktų nustatytą

informaciją. Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti Centrinės

kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo reikalavimus.

6.

Centrinė kredito unija turi veikti taip, kad jos veikla būtų stabili

ir patikima.

Respublikos teismai, kitos įstatymų nustatytos institucijos ar pareigūnai,

prieš priimdami sprendimus, kuriais apribojama Centrinės kredito unijos

galimybė disponuoti jos sąskaitose esančiomis lėšomis ar kuriais kitaip

apribojama Centrinės kredito unijos teisė teikti finansines paslaugas Centrinės

kredito unijos klientams, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl šių

sprendimų įtakos Centrinės kredito unijos ir visos kredito unijų sistemos

stabilumui ir patikimumui.

5

straipsnis. Centrinės kredito unijos funkcijos ir teisės

kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo, atlieka šias funkcijas:

1) šio Įstatymo

nustatyta tvarka palaiko kredito unijų Centrinės kredito unijos narių

likvidumą;

2) šio Įstatymo

nustatyta tvarka palaiko kredito unijų Centrinės kredito unijos narių mokumą;

3) stebi kredito

unijų Centrinės kredito unijos narių veiklą ir, kai būtina, tikrina šias

kredito unijas bei teikia informaciją priežiūros institucijai dėl nustatytų

pažeidimų;

4) dalyvauja

Lietuvos Respublikos ir kitų šalių įvairių institucijų inicijuotose programose

bei projektuose, skirtuose kredito unijoms, ir priima su tomis programomis bei

projektais susijusias lėšas, turtą, taip pat prisiima įsipareigojimus;

5) organizuoja

kredito unijų darbuotojų mokymus kooperatinės bankininkystės klausimais ir

teikia metodinę pagalbą kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms.

kredito unija, be kitų įstatymuose nustatytų teisių, taip pat turi teisę:

1) įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka veikti kaip kredito unijų laikinasis

administratorius bei likvidatorius;

2) deleguoti

atstovus į savo narių kredito unijų visuotinius susirinkimus patariamojo balso

teise;

3) gauti iš

kredito unijų, kurios yra Centrinės kredito unijos narės, informaciją,

reikalingą Centrinės kredito unijos bei stabilizacijos fondo administravimo

funkcijoms atlikti.

ANTRASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS

6

straipsnis. Centrinės kredito unijos steigimo tvarka

kredito unija steigiama Civilinio kodekso, šio Įstatymo ir, jei šis Įstatymas

nenustato kitaip, Finansų įstaigų įstatymo, Kooperatinių bendrovių

(kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.

viena Centrinė kredito unija.

kredito unija gali būti steigiama tik neribotam laikui.

kredito unija gali būti įsteigta tik gavus priežiūros institucijos leidimą

įsteigti Centrinę kredito uniją.

įstatai turi būti pateikti juridinių asmenų registrui ir ši unija turi būti

įsteigta per 9 mėnesius nuo įstatų pasirašymo. To per šį terminą neatlikus,

Centrinės kredito unijos įstatai netenka galios ir sumokėti pajiniai įnašai

grąžinami.

uniją visi pajiniai įnašai turi būti įmokėti iki steigiamojo susirinkimo

sušaukimo dienos.

steigiamasis susirinkimas turi teisę spręsti Centrinės kredito unijos

visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.

7

straipsnis. Centrinės kredito unijos steigėjai

steigėju gali būti kredito unija, taip pat valstybė.

kredito uniją gali steigti ne mažiau kaip 20 steigėjų.

asmenys, kurie negali būti finansų įstaigų steigėjais pagal Finansų įstaigų

įstatymą, ir asmenys, kurie negali būti Centrinės kredito unijos nariais.

privalo įsigyti Centrinės kredito unijos pagrindinį pajų.

8

straipsnis. Leidimas įsteigti centrinę kredito uniją

kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros

institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

steigėjai, norėdami gauti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, priežiūros

institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus

dokumentus bei duomenis, tarp jų:

1) sudarytą Centrinės kredito

unijos steigimo sutartį;

2) Centrinės kredito unijos

įstatus;

3) steigiamojo susirinkimo

protokolą;

4) Centrinės kredito unijos

veiklos metmenis;

5) steigėjų sąrašą, dokumentus ir

duomenis apie Centrinės kredito unijos steigėjų tapatybę ir kiekvieno iš jų

įsigytus pajus, taip pat dokumentus ir duomenis, įrodančius, kad panaudotos

pajiniams įnašams lėšos yra gautos teisėtai;

6) dokumentus, patvirtinančius,

kad Centrinės kredito unijos pajiniai įnašai yra visi įmokėti;

7) steigiamojo susirinkimo

išrinktų Centrinės kredito unijos vadovų, kuriems rinkti ar skirti turi būti

gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą.

išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo įsteigti

Centrinę kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo

gavimo dienos.

atsisakyti išduoti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, jei:

1) pateikti dokumentai neatitinka

šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,

pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar

jie yra neteisingi;

2) Centrinės kredito unijos

įstatų nuostatos neužtikrina saugios ir patikimos Centrinės kredito unijos

veiklos ar prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės aktams;

3) steigiamos Centrinės kredito

unijos teisinė forma, steigėjai, minimalus Centrinės kredito unijos kapitalas,

Centrinės kredito unijos vadovai neatitinka šio Įstatymo nustatytų reikalavimų.

leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti priežiūros institucija

raštu praneša juridinių asmenų registrui.

leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, kol Centrinei kredito unijai neišduota

licencija, Centrinės kredito unijos steigėjui draudžiama parduoti ar kitaip

perleisti jo įsigytus ir steigimo sutartimi nustatytus pajus, o Centrinei

kredito unijai draudžiama keisti steigimo sutartyje nustatytą pajinio kapitalo

dydį ar steigėjų sudėtį.

įsteigimo turi teisę atšaukti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, jeigu:

1) leidimas buvo

gautas apgaulės būdu ar kitaip pažeidus įstatymus;

2) Centrinė kredito unija nebuvo įsteigta per šio

Įstatymo nustatytą terminą.

atšaukti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją priežiūros institucija raštu

praneša Centrinės kredito unijos steigėjams ir juridinių asmenų registrui.

9

straipsnis. Licencija

licencija) suteikia teisę Centrinei kredito unijai teikti licencines finansines

paslaugas. Priežiūros institucija, išduodama Centrinei kredito unijai

licenciją, gali apriboti jos teisę teikti vieną ar kelias licencines finansines

paslaugas, jei to prašo Centrinė kredito unija ar jei ji nėra pasirengusi

teikti visas licencines finansines paslaugas. Apribojimai teikti licencines

finansines paslaugas panaikinami, jei Centrinė kredito unija pateikia prašymą

ir dokumentus bei duomenis, įrodančius, kad Centrinė kredito unija yra

pasirengusi teikti visas licencines finansines paslaugas.

neterminuotam laikui.

licencijos suteikiamas teises ar kitaip leisti kitam asmeniui teikti licencines

finansines paslaugas ne Centrinės kredito unijos vardu ir ne šios unijos

naudai.

registre įregistruotai Centrinei kredito unijai išduoda priežiūros institucija

įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

norėdama gauti licenciją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir

priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus bei duomenis, tarp

jų:

1) juridinių asmenų registre

įregistruotus Centrinės kredito unijos įstatus ir Centrinės kredito unijos

registravimo pažymėjimą;

2) dokumentus,

patvirtinančius, kad Centrinės kredito unijos pajinio kapitalo dydis yra ne

mažesnis kaip šio Įstatymo nustatytas minimalus Centrinės kredito unijos

kapitalo dydis;

3) Centrinės

kredito unijos narių sąrašą, kuriame nurodyti kiekvieno iš jų įsigyti pagrindiniai

ir papildomi pajai ir pajinių įnašų dydžiai;

4) įsteigus

Centrinę kredito uniją išrinktų (paskirtų) Centrinės kredito unijos vadovų,

kuriems rinkti ar skirti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas,

sąrašą;

5) veiklos pirmųjų trejų metų planą;

6) valdymo ir organizacinės

struktūros aprašymą;

7) apskaitos politikos projektą

ir detalų apskaitos sistemos aprašymą;

8) dokumentus ir informaciją,

patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija turi saugią ir patikimą Centrinės

kredito unijos veiklą užtikrinančius: vidaus kontrolės sistemą, darbuotojus,

technines, informacines, technologines apsaugos priemones, patalpas ir turto

draudimą;

9) kitų valstybės institucijų

išduotas išvadas, leidimus ar kitus dokumentus dėl pasirengimo teikti

licencines finansines paslaugas, jeigu to reikalauja kiti įstatymai.

teisę patikrint vietoje, ar Centrinė kredito unija yra pasirengusi teikti

finansines paslaugas.

institucijos prašymu valstybės ir savivaldybės institucijos, taip pat kiti

asmenys privalo nedelsdami jai pateikti turimą informaciją apie Centrinės

kredito unijos steigėjus, narius, vadovus, jų finansinę būklę, veiklą, įstatymų

ir kitų teisės aktų pažeidimus, tikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą

informaciją, kuri priežiūros institucijai reikalinga priimant sprendimą dėl

licencijos išdavimo.

išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo

ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jei priežiūros

institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar duomenų, sprendimas turi būti

priimamas per 3 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir duomenų gavimo. Tačiau bet

kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos išdavimo turi būti priimtas per 12

mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.

Centrinės kredito unijos įstatai, veiklos planas, valdymo ir organizacinė

struktūra, rizikos valdymo sistema, apskaitos sistema, vidaus kontrolės

sistema, techninės, informacinės, technologinės apsaugos priemonės, patalpos,

turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos

veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat Centrinė

kredito unija turi atitikti kitus šio Įstatymo nustatytus reikalavimus, tarp jų

teisinės formos, minimalaus kapitalo, reikalavimus buveinei, Centrinės kredito

unijos nariams, Centrinės kredito unijos vadovams, ir būti pasirengusi saugiai

ir patikimai teikti finansines paslaugas.

atsisakyti išduoti licenciją, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka

šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,

pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar

jie yra neteisingi;

2) Centrinė kredito unija

neatitinka šio straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų;

išduoti licenciją ar jos neišduoti pranešama juridinių asmenų registrui šio

registro nuostatų nustatyta tvarka bei paskelbiama „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“.

teisę pradėti teikti finansines paslaugas tik gavusi licenciją.

kredito unija visada turi atitikti leidimo steigti Centrinę kredito uniją

išdavimo ir licencijos išdavimo reikalavimus. Centrinė kredito unija šio

Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka

privalo informuoti priežiūros instituciją apie duomenų, kurie buvo pateikti

licencijai gauti, pasikeitimus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1039,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)

10

straipsnis. Licencijos atšaukimas

nustato Finansų įstaigų įstatymas. Be Finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2

dalyje nustatytų pagrindų, licencija gali būti atšaukiama priežiūros

institucijos sprendimu, jeigu:

1) Centrinė kredito unija

neatitinka leidimo įsteigti Centrinę kredito uniją išdavimo ar licencijos

išdavimo reikalavimų;

2) Centrinė kredito unija

pasibaigia dėl reorganizavimo ar priimamas sprendimas ją likviduoti;

3) Centrinė kredito unija neįmoka

pirmosios (avansinės) draudimo įmokos pagal Indėlių ir įsipareigojimų

investuotojams draudimo įstatymą, jei ji privalo ją mokėti ar jeigu draudimas

nutraukiamas.

jos galiojimo sustabdymą pranešama Centrinei kredito unijai ir juridinių asmenų

registrui šio registro nuostatų nustatyta tvarka bei paskelbiama „Valstybės

žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

sprendimas atšaukti Centrinės kredito unijos licenciją turi būti motyvuotas.

atšaukiama ar jos galiojimas gali būti sustabdomas šio Įstatymo devintajame

skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

kredito unija neturi teisės teikti finansinių paslaugų, išskyrus, kiek tai

būtina atsiskaitant su Centrinės kredito unijos kreditoriais, ir šio Įstatymo

dešimtajame ir vienuoliktajame skirsniuose nustatyta tvarka turi būti

sprendžiamas klausimas dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo ar bankroto

bylos jai kėlimo.

11

straipsnis. Centrinės kredito unijos įstatai

kredito unijos įstatų pakeitimai gali būti įregistruoti juridinių asmenų

registre tik gavus priežiūros institucijos leidimą, jei keičiamos įstatų

nuostatos dėl:

1) Centrinės

kredito unijos pavadinimo ar buveinės;

2) pagrindinio

pajaus suteikiamų teisių;

3) Centrinės

kredito unijos organų kompetencijos, jų rinkimo ir atšaukimo tvarkos.

kredito unijos įstatų pakeitimus išduoda priežiūros institucija šio Įstatymo ir

priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

norėdama gauti leidimą įregistruoti įstatų pakeitimus, priežiūros institucijai

pateikia prašymą ir kitus priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus

dokumentus ir duomenis.

išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo įregistruoti

Centrinės kredito unijos įstatų pakeitimus išdavimo ne vėliau kaip per 30 dienų

nuo prašymo gavimo dienos.

atsisakyti išduoti leidimą įregistruoti Centrinės kredito unijos įstatų

pakeitimus, jei:

1) pateikti dokumentai neatitinka

šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,

pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar

jie yra neteisingi;

2) padarius pakeitimus, Centrinės

kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrins saugios ir patikimos Centrinės

kredito unijos veiklos ar jos prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės

aktams.

12

straipsnis. Centrinės kredito unijos filialai ir kiti padaliniai

kredito unija filialus ir kitus padalinius gali steigti tik Lietuvos

Respublikoje.

filialo nuostatai, jos filialo ir kitų padalinių, teikiančių finansines

paslaugas, valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema, apsaugos

priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą jų

veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus.

filialai ir kiti padaliniai, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, turi

turėti ryšio priemones informacijai apie atliktas operacijas perduoti į

Centrinės kredito unijos buveinę realiu laiku.

kredito unija, įsteigusi filialą ar kitą padalinį, kuriame teikiamos finansinės

paslaugos, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo įsteigimo dienos pranešti

apie tai priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės

aktų nustatytą informaciją ir dokumentus. Pasikeitus pateiktai informacijai,

Centrinė kredito unija privalo per 15 dienų nuo pasikeitimo pranešti apie tai

priežiūros institucijai ir pateikti jai priežiūros institucijos teisės aktų

nustatytą informaciją ir dokumentus.

13

straipsnis. Centrinės kredito unijos atstovybės

atstovybes gali steigti tik Lietuvos Respublikoje.

atstovybė neturi teisės teikti finansinių paslaugų.

kredito unija, įsteigusi atstovybę, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo įsteigimo

dienos pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros

institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus. Pasikeitus

pateiktai informacijai, Centrinė kredito unija privalo per 15 dienų nuo

pasikeitimo pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti jai

priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus.

TREČIASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS NARIAI

14

straipsnis. Centrinės kredito unijos nariai

kredito unijoje negali būti mažiau kaip 20 narių.

unija ir valstybė.

gali būti tik priežiūros institucijos išduotą licenciją turinti kredito unija.

Priežiūros institucijai atšaukus licenciją, kredito unija turi būti pašalinama

iš Centrinės kredito unijos narių.

nare, jei teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka priežiūros institucijai

nepateikia duomenų, leidžiančių nustatyti jos dalyvius, veiklą, finansinę

būklę, vadovus, lėšų, panaudotų pajiniams įnašams, įgijimo teisėtumą, arba jei

pateikti duomenys neįrodo, kad pajiniams įnašams panaudotos lėšos yra įgytos

teisėtai.

įstatymo nustatyta tvarka tvarkyti savo dalyvių (narių) sąrašą. Centrinė

kredito unija savo dalyvių (narių) sąrašo duomenis privalo pateikti priežiūros

institucijai per 15 dienų po eilinio Centrinės kredito unijos narių visuotinio

susirinkimo ar priežiūros institucijos pareikalavimu ir kitais atvejais.

teisėmis naudotis ir pareigas vykdyti taip, kad Centrinė kredito unija veiktų

stabiliai ir patikimai.

kredito unijos narys neturi teisės balsuoti Centrinės kredito unijos narių

visuotiniame susirinkime, kai susirinkimas sprendžia jo narystės Centrinėje

kredito unijoje klausimą, taip pat kitais Centrinės kredito unijos įstatuose

numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai suinteresuotas.

kitą asmenį balsuoti už jį Centrinės kredito unijos narių visuotiniame

susirinkime ar atlikti kitus veiksmus. Tas pats asmuo Centrinės kredito unijos

narių visuotiniame susirinkime gali atstovauti tik vienam Centrinės kredito

unijos nariui ar pagal sutartį įsigyti balsavimo teisę tik iš vieno Centrinės

kredito unijos nario. Centrinės kredito unijos nario atstovu negali būti

Centrinės kredito unijos vadovai ar kiti Centrinės kredito unijos nariai.

kitų įstatymuose nustatytų nario pareigų, taip pat privalo:

1) savo lėšas

pagal indėlio ar banko sąskaitos sutartis laikyti tik Centrinėje kredito

unijoje, išskyrus atvejus, kai yra gautas centrinės kredito unijos valdybos

sutikimas šias lėšas laikyti kitose kredito įstaigose;

2) gauti Centrinės kredito unijos valdybos sutikimą,

jei nori skolintis tiesiogiai iš kitų kredito įstaigų.

15

straipsnis. Atsiskaitymas su asmeniu, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje

pasibaigė

kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje

pasibaigė, pajinius įnašus, privalo juos proporcingai, atsižvelgdama į

Centrinės kredito unijos metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas Centrinės

kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti.

Centrinėje kredito unijoje pasibaigė, Centrinė kredito unija atsiskaito

išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą ir kitas išmokas, susijusias su jo

dalyvavimu Centrinės kredito unijos pajiniame kapitale, ne vėliau kaip per 12 mėnesių

nuo narystės Centrinėje kredito unijoje pasibaigimo dienos.

kredito unijos narystei Centrinėje kredito unijoje ar priėmus sprendimą kredito

uniją likviduoti, Centrinė kredito unija grąžina kredito unijai lėšas, laikomas

likvidumo palaikymo rezerve, atsižvelgdama į kredito unijos įsipareigojimus

pagal sutartis, kurių pagrindu buvo gautos lėšos iš likvidumo palaikymo

rezervo. Centrinės kredito unijos narių įmokos į stabilizacijos fondą,

pasibaigus centrinės kredito unijos nario narystei Centrinėje kredito unijoje,

negrąžinamos.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS VALDYMAS

16

straipsnis. Centrinės kredito unijos organai

turi būti šie organai: visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba

ir administracijos vadovas.

valdymo organai yra Centrinės kredito unijos valdyba ir administracijos

vadovas. Centrinės kredito unijos įstatuose nustatyta Centrinės kredito unijos

valdybos kompetencija ir funkcijos turi būti aiškiai atribotos nuo Centrinės

kredito unijos administracijos vadovo kompetencijos ir funkcijų.

organų sudarymo ir darbo tvarką, kompetenciją ir funkcijas, atsakomybę nustato

Centrinės kredito unijos įstatai, Civilinis kodeksas, šis Įstatymas, taip pat

Finansų įstaigų įstatymas ir Kooperatinių bendrovių įstatymas, jeigu šis

Įstatymas nenustato kitaip.

kai Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas priima įstatų

pakeitimus dėl stebėtojų tarybos, valdybos ar kitų organų narių skaičiaus,

išrinkti nauji šių organų nariai savo veiklą gali pradėti ne anksčiau kaip nuo

įstatų pakeitimų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.

17

straipsnis. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas

kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali būti pakeistas Centrinės

kredito unijos narių atstovų susirinkimu.

Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas šaukiamas kasmet, bet ne

vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Centrinės kredito

unijos visuotinis narių susirinkimas, be kitų įstatymuose nustatytų pagrindų,

šaukiamas ir priežiūros institucijos nurodymu.

susirinkimas, be kitų Centrinės kredito unijos įstatuose ir įstatymuose

nustatytų teisių ir galių:

1) renka ir

atšaukia stebėtojų tarybos, valdybos narius, stabilizacijos fondo komisijos

narius ir šių organų pirmininkus, audito tarnybą;

2) vertina

stebėtojų tarybos, stabilizacijos fondo komisijos, Centrinės kredito unijos

valdymo organų ir audito tarnybos darbą bei svarsto ir tvirtina valdybos,

stabilizacijos fondo komisijos ir audito tarnybos pateiktas ataskaitas;

3) renka ir

atšaukia audito įmonę;

4) nustato

pagrindinius kredito unijų likvidumo palaikymo principus ir patvirtina šių

principų įgyvendinimo programą, taip pat indėlių kredito unijoje litais ir

užsienio valiuta procentą, pagal kurį nustatomas lėšų, kurias kredito unijos

Centrinės kredito unijos narės turi laikyti likvidumo palaikymo rezerve, dydis;

5) nustato

stabilizacijos fondo sudarymo bei naudojimo pagrindinius principus ir įmokų į

stabilizacijos fondą dydį;

6) nustato

palūkanų mokėjimo už Centrinėje kredito unijoje laikomas lėšas bei paskolų

teikimo principus;

7) sprendžia

klausimus dėl premijų mokėjimo Centrinės kredito unijos darbuotojams ir (ar)

kitų centrinės kredito unijos įstatuose nustatytų išmokų (tantjemų) mokėjimo

Centrinės kredito unijos vadovams ir stabilizacijos fondo komisijos nariams.

Šiuos klausimus Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali

spręsti tik finansiniams metams pasibaigus;

8) sprendžia

klausimus dėl kredito unijų dokumentų standartinių formų ir vidaus taisyklių

bei reikalavimų kredito unijos informacinėms sistemoms nustatymo;

9) sprendžia

klausimus dėl Centrinės kredito unijos narių kredito unijų tikslinių įmokų

nustatymo ir jų dydžio.

narių susirinkimas gali priimti nutarimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė

visų Centrinės kredito unijos narių. Jeigu tiek Centrinės kredito unijos narių

į susirinkimą neatvyko, susirinkimas tais pačiais darbotvarkės klausimais turi

būti šaukiamas pakartotinai. Pakartotinai sušauktame susirinkime sprendimai

gali būti priimami esant bet kokiam Centrinės kredito unijos narių skaičiui.

unijos nariai, nedalyvaujantys visuotiniame narių susirinkime, bet susipažinę

su darbotvarke bei nutarimo projektu, gali raštu pranešti visuotiniam

susirinkimui, ar jie yra už ar prieš. Šie pranešimai yra įskaitomi į

susirinkimo kvorumą, taip pat į balsavimo rezultatus.

18

straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba

kolegialus Centrinės kredito unijos veiklos priežiūrą atliekantis organas,

kurio veiklai vadovauja pirmininkas.

skaičių – ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 – nustato centrinės kredito

unijos įstatai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka visuotinis narių

susirinkimas ne daugiau kaip 4 metams. Visuotinis narių susirinkimas gali

atšaukti visą stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius ir nesibaigus jų

kadencijai. Stebėtojų taryba ar pavieniai jos nariai renkami ir atšaukiami

paprasta balsų dauguma. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

būti Centrinės kredito unijos valdybos narys, stabilizacijos fondo komisijos

narys, administracijos vadovai, audito tarnybos nariai.

atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs

stebėtojų tarybą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.

atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas ir ne

mažiau kaip 1/10 Centrinės kredito unijos narių - pavienių

stebėtojų tarybos narių rinkimui prieštarauja, veikianti stebėtojų taryba turi

būti atšaukiama ir visa stebėtojų taryba renkama iš naujo. Jeigu renkami

pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų

tarybos kadencijos pabaigos.

19

straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos kompetencija

Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytų galių:

1) stebi ir analizuoja Centrinės

kredito unijos, jos valdybos veiklą ir kaip vykdomi Centrinės kredito unijos

narių visuotinio susirinkimo sprendimai;

2) tvirtina Centrinės kredito

unijos veiklos planus;

3) užtikrina, kad Centrinėje

kredito unijoje būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema;

4) pateikia visuotiniam narių

susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus dėl metinės finansinės atskaitomybės,

pelno paskirstymo ir (ar) nuostolių atlyginimo projektų bei valdybos parengtos

Centrinės kredito unijos veiklos ataskaitos, taip pat dėl audito tarnybos ir

auditoriaus nustatytų pažeidimų bei kitų trūkumų;

5) atstovauja Centrinei kredito

unijai teisme nagrinėjant ginčus tarp Centrinės kredito unijos ir jos valdybos

narių, stabilizacijos fondo komisijos narių, administracijos vadovo;

6) siūlo valdybai,

administracijos vadovui nutraukti įstatymų ir kitų teisės aktų, Centrinės

kredito unijos įstatų ar kitų Centrinės kredito unijos dokumentų pažeidimus ar

atšaukti neteisėtus sprendimus;

7) svarsto ar sprendžia

klausimus, kuriuos pagal šį Įstatymą turi svarstyti ar spręsti Centrinės

kredito unijos stebėtojų taryba.

stebėtojų taryba jos kompetencijai priskirtus klausimus gali perduoti spręsti

tik Centrinės kredito unijos narių visuotiniam susirinkimui.

turi būti protokoluojami. Protokole turi būti:

1) nurodyta posėdžio vieta ir

laikas, posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai, posėdžio pirmininkas,

ar yra kvorumas, posėdžio darbotvarkė;

2) išdėstyta

kiekvieno svarstomo klausimo esmė, nurodyti dokumentai ir informacija, kurių

pagrindu svarstomas kiekvienas klausimas, išdėstyta, ką kalbėjo posėdžio

dalyviai, ir jų pasiūlymai kiekvienu svarstomu klausimu, įrašyti balsavimo

rezultatai ir priimti sprendimai, pridėtos posėdžio dalyvių atskirosios

nuomonės ir protestai.

būti pridėti dokumentai, kurie buvo pateikti svarstant darbotvarkės klausimus,

taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai.

unijos stebėtojų tarybos posėdžio protokolas ne vėliau kaip per 5 dienas turi

būti pateiktas susipažinti visiems stebėtojų tarybos nariams, tarp jų ir

nedalyvavusiems posėdyje, o jei tokios galimybės nėra – nedelsiant, kai tik

atsiranda galimybė. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys privalo

patvirtinti, kad susipažino su stebėtojų tarybos protokolu, ir, jeigu nesutinka

su priimtais sprendimais ar mano, kad jie įforminti netinkamai, nedelsdamas

raštu pareikšti protestą stebėtojų tarybai.

unijos stebėtojų tarybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad

stebėtojų taryba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad

sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitų

įstatymų nustatytas pareigas. Centrinės kredito unijos tarybos narys,

nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktuose

nustatytas pareigas, atsako taip kaip valdymo organų nariai pagal įstatymus,

Centrinės kredito unijos įstatus, su Centrine kredito unija sudarytas sutartis.

teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas

priimtu, jei už jį balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje stebėtojų tarybos

narių negu prieš. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu

kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia

stebėtojų tarybos pirmininko balsas. Jeigu stebėtojų tarybos narys negali

atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio

projektu jis susipažinęs, gali pranešti raštu.

pasikviesti ekspertą arba nepriklausomą auditorių patikrinti ir įvertinti

Centrinės kredito unijos finansinę atskaitomybę ir buhalterinę apskaitą.

Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali nustatyti limitą

lėšų, kurias galima skirti audito įmonės paslaugoms apmokėti.

pareikalavimu Centrinės kredito unijos valdyba ir administracijos vadovai

privalo pateikti tarybai dokumentus, susijusius su Centrinės kredito unijos

veikla, taip pat sudaryti sąlygas patikrinti Centrinės kredito unijos veiklą.

tvarką nustato jos priimtas stebėtojų tarybos darbo reglamentas.

turi būti rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Eilinius stebėtojų

tarybos posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas. Neeiliniai posėdžiai

šaukiami, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių ar

priežiūros institucijos nurodymu. Posėdžių šaukimo tvarka nustatoma stebėtojų

tarybos darbo reglamente.

20

straipsnis. Centrinės kredito unijos valdyba

valdyba:

1) renka (skiria) ir atšaukia

administracijos vadovą ir jo pavaduotoją;

2) be atskiro Centrinės kredito

unijos narių visuotinio susirinkimo sprendimo priima sprendimus dėl disponavimo

Centrinės kredito unijos turtu bei ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių

paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų

prievoles, net jei turto vertė ar sandorio suma viršija 1/10 Centrinės kredito

unijos nuosavo kapitalo, jei Centrinės kredito unijos visuotinis narių

susirinkimas 2/3 balsų dauguma priėmė sprendimą valdybai suteikti tokią teisę

ir tokia valdybos teisė numatyta Centrinės kredito unijos įstatuose;

3) priima

sprendimus dėl narių priėmimo į Centrinę kredito uniją;

4) sprendžia

klausimą, ar suteikti kredito unijoms paskolas jų likvidumui palaikyti, nustato

palūkanų normas;

5) svarsto

kredito unijų prašymus skirti iš stabilizacijos fondo lėšų mokumui atkurti bei

jų mokumo atkūrimo planus, teikia išvadas ir pasiūlymus stabilizacijos fondo

komisijai;

6) stebi ir

kontroliuoja įmokų į stabilizacijos fondą mokėjimą bei kredito unijoms suteiktų

lėšų naudojimą arba paveda tai atlikti Centrinės kredito unijos administracijos

vadovui, taip pat sprendžia kitus visuotinio narių susirinkimo bei

stabilizacijos fondo komisijos nutarimuose nustatytus stabilizacijos fondo

naudojimo klausimus;

7) parengia

Centrinės kredito unijos metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo ir

(ar) nuostolių atlyginimo projektų bei Centrinės kredito unijos veiklos

ataskaitą;

8) nustato

įkainius už Centrinės kredito unijos teikiamas paslaugas;

9) priima sprendimus

dėl filialų, atstovybių steigimo, jų nuostatų patvirtinimo ir keitimo, jų

veiklos nutraukimo, jų valdymo organų skyrimo, taip pat dėl struktūrinių

padalinių, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, steigimo ir veiklos

nutraukimo;

10) priima sprendimus tapti kitų

juridinių asmenų steigėja, dalyve;

11) svarsto ir

sprendžia klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ji turi svarstyti ir

spręsti.

veiklą valdyba atsiskaito visuotiniam susirinkimui ir stebėtojų tarybai

Centrinės kredito unijos įstatų nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per

metus.

valdybos posėdžių protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti taip, kaip

nustatyta šio Įstatymo 19 straipsnio 3–5 dalyse.

unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad valdyba spręstų

jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų

nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas.

Centrinės kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis

šią pareigą ar kitų teisės aktų nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus,

Centrinės kredito unijos įstatus, su Centrine kredito unija sudarytas sutartis.

valdybos darbo reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos

nurodymu.

Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys, stabilizacijos fondo

komisijos narys, audito tarnybos nariai.

21

straipsnis. Centrinės kredito unijos administracijos vadovas ir jo pavaduotojas

kredito unijoje turi būti administracijos vadovas ir jo pavaduotojas.

2.

Centrinės kredito unijos administracijos vadovas arba jo pavaduotojas turi būti

valdybos pirmininkas.

3.

Centrinės kredito unijos administracijos vadovai vadovauja Centrinės kredito

unijos veiklai ir vykdo visuotinio susirinkimo stebėtojų tarybos bei valdybos

nutarimus.

kredito unijos administracijos vadovai negali atlikti vyriausiojo buhalterio

pareigų, būti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nariais, kredito

unijos ar banko valdybos nariais ar administracijos vadovais.

22

straipsnis. Centrinės kredito unijos vadovai ir darbuotojai

vadovai yra:

1) stebėtojų tarybos nariai;

2) valdybos nariai;

3) administracijos vadovai;

4) vidaus audito tarnybos

vadovas;

5) Centrinės

kredito unijos filialų, atstovybių vadovai, taip pat kiti Centrinės kredito

unijos darbuotojai ir kiti asmenys, kuriems pagal Centrinės kredito unijos

įstatus, valdybos nutarimus, administracijos darbo reglamentą ar

administracijos vadovų sprendimu yra suteikti įgaliojimai savarankiškai priimti

sprendimus dėl finansinių paslaugų teikimo ir Centrinės kredito unijos vardu

sudaryti priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus kriterijus

atitinkančius sandorius, turinčius rizikos požymių.

nepriekaištingos reputacijos bei turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią

tinkamai eiti pareigas. Centrinės kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir

patirties reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Centrinės

kredito unijos vadovais negali būti asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros

institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka

tvarkytų šiame Įstatyme numatytiems leidimams, licencijoms ir sutikimams

išduoti reikalingus duomenis apie juos, tarp jų asmens duomenis bei informaciją

apie asmens teistumą, sveikatą.

būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) buvo

nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai

sunkų nusikaltimą arba už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir

turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar už

juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius

įstatymus, nepaisant to, ar teistumas išnyko;

2)

piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar

alkoholiu.

institucija turi teisę pripažinti asmenį nesančiu nepriekaištingos reputacijos

ir atsižvelgdama į tai:

1) ar jis buvo

nuteistas už šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nenurodytą nusikaltimą ar

baudžiamąjį nusižengimą, ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal

užsienio valstybių įstatymus;

2) ar juridiniam

asmeniui, kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių

dalį jis turi ar turėjo arba kurio vadovu jis yra ar buvo, buvo pritaikytos

įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio priemonės) arba toks juridinis asmuo

buvo likviduotas dėl nemokumo arba teismo sprendimu ar nuosprendžiu dėl

netinkamos veiklos ar už teisės aktų pažeidimus;

3) ar jam turint

finansų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių

dalį įstatymų nustatyta tvarka jau buvo sustabdyta teisė naudotis balsavimo

teise finansų įstaigos dalyvių susirinkime;

4) ar nėra kitų

reikšmingų aplinkybių, dėl kurių asmens reputacija negali būti laikoma

nepriekaištinga.

valdybos pirmininkas turi mokėti lietuvių kalbą ir nuolat gyventi Lietuvos

Respublikoje.

vadovais gali tapti tik asmenys, turintys tam priežiūros institucijos leidimą.

Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti atvejus, kada toks

priežiūros institucijos leidimas nereikalingas.

priežiūros institucijos teisės aktus asmuo gali tapti Centrinės kredito unijos

vadovu tik turėdamas priežiūros institucijos leidimą, tai Centrinė kredito

unija (iki Centrinės kredito unijos įsteigimo – jos steigėjai) bent prieš 30

dienų iki tokio asmens rinkimo, skyrimo ar įgaliojimų asmeniui suteikimo

(toliau šiame straipsnyje – skyrimas ar rinkimas) privalo apie tai pranešti

priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės aktų

nustatytus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad asmuo atitinka teisės

aktų nustatytus reikalavimus.

institucija gauna pateiktus dokumentus ir duomenis, Centrinė kredito unija

negauna priežiūros institucijos prašymo pateikti papildomą informaciją ar

sprendimo neišduoti leidimo, laikoma, kad leidimas rinkti ar skirti Centrinės

kredito unijos vadovą yra išduotas. Jei paprašoma papildomos informacijos, 30

dienų terminas skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo.

atsisakyti išduoti leidimą rinkti ar skirti Centrinės kredito unijos vadovus,

jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka

priežiūros institucijos teisės aktais nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi

teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi;

2) Centrinės kredito unijos

vadovai neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų;

3) asmeniui, kurį rinkti ar

skirti prašoma išduoti leidimą, draudžiama eiti šias pareigas pagal kitus

įstatymus.

panaikina leidimą rinkti ar skirti Centrinės kredito unijos vadovą, jeigu:

1) leidimas buvo gautas apgaulės

būdu ar kitaip pažeidus įstatymus;

2) asmuo, kuriam rinkti ar skirti

buvo išduotas leidimas, nebeatitinka šio Įstatymo ar kitų įstatymų nustatytų

reikalavimų leidimui išduoti.

panaikinti leidimą pranešama Centrinei kredito unijai. Priežiūros institucijai

priėmus sprendimą leidimą panaikinti, Centrinė kredito unija priežiūros

institucijos reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka nedelsdama atšaukti

vadovą iš pareigų ir (ar) nutraukti su juo sudarytą sutartį.

darbuotojų kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus gali nustatyti

priežiūros institucijos teisės aktai.

23

straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos vidaus kontrolė

Centrinės

kredito unijos veiklos vidaus kontrolės reikalavimus nustato Finansų įstaigų

įstatymas bei priežiūros institucijos teisės aktai.

24

straipsnis. Centrinės kredito unijos komitetai

turėti nuolat veikiantį paskolų komitetą. Klausimą dėl vidaus audito komiteto

sudarymo sprendžia ir šio komiteto veiklą kontroliuoja Centrinės kredito unijos

stebėtojų taryba.

teisę turėti ir kitų Centrinės kredito unijos įstatuose numatytų komitetų.

komitetų sudarymo ir veikos tvarką bei kompetenciją nustato Centrinės kredito

unijos įstatai ir kiti Centrinės kredito unijos organų priimti dokumentai.

Centrinės kredito unijos komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos bei kompetencijos

reikalavimus gali nustatyti ir priežiūros institucijos teisės aktai.

PENKTASIS

SKIRSNIS

KREDITO UNIJŲ LIKVIDUMO PALAIKYMAS

BEI MOKUMO

ATKŪRIMAS

25

straipsnis. Centrinės kredito unijos narių likvidumo palaikymas

Centrinės kredito unijos narės Centrinėje kredito unijoje specialiai tam

tikslui atidarytoje sąskaitoje privalo laikyti lėšas, kurios sudarytų ne mažiau

kaip Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nustatytą procentą

visų indėlių kredito unijoje litais ir užsienio valiuta. Lėšų laikymo,

papildymo ir grąžinimo tvarką bei palūkanų dydį nustato Centrinės kredito

unijos valdyba, vadovaudamasi Centrinės kredito unijos narių visuotinio

susirinkimo patvirtintais kredito unijų likvidumo palaikymo programos

reikalavimais.

straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos sudaro kredito unijų likvidumo palaikymo

rezervą.

kredito unija paskolas kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms

likvidumui palaikyti teikia ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui.

Centrinės kredito unijos valdyba gali nuspręsti paskolos terminą pratęsti ne

ilgesniam kaip dar pusės metų laikotarpiui. Šios paskolos pratęsimo ir

grąžinimo sąlygos bei paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės nustatomos

sutartyje.

kredito unijos likvidumui palaikyti gali būti teikiamos, kai kredito unijos

likvidumas tampa mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito

unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams

rodo tam tikrą nesubalansuotumą, galintį sutrukdyti įvykdyti įsipareigojimus.

dalimis pagal poreikį. Kredito unija, pateikdama paraišką dėl paskolos

likvidumui palaikyti, kartu turi pateikti paskolos grąžinimą pagrindžiančius

skaičiavimus.

26

straipsnis. Stabilizacijos fondas

1.

Stabilizacijos fondas – tai Centrinėje kredito unijoje sudarytas Centrinės

kredito unijos narių kredito unijų mokumui atkurti skirtas fondas, kurį sudaro

Centrinės kredito unijos narių kredito unijų įmokėtos lėšos ir kitas turtas.

unijos Centrinės kredito unijos narės moka į stabilizacijos fondą įmokas, kurių

dydį nustato Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas. Centrinės

kredito unijos narės kredito unijos įmokos į stabilizacijos fondą yra kredito

unijos išlaidos.

3.

Stabilizacijos fondo turtą sudaro:

1) Centrinės

kredito unijos narių įmokos;

2) pajamos,

gautos iš laisvų stabilizacijos fondo lėšų investavimo;

3) tikslinės

įmokos iš Centrinės kredito unijos pelno;

4) perimtas

turtas už neįvykdytus kredito unijos įsipareigojimus dėl grąžinimo lėšų, gautų

iš stabilizacijos fondo;

5) lėšos, gautos

iš kredito unijų asociacijų, paramos fondų ar kitų asmenų.

4.

Stabilizacijos fondo laisvos lėšos gali būti investuojamos į Lietuvos

Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius

popierius ir užsienio valstybių, turinčių aukščiausio lygio reitingą (A grupės

šalys), vyriausybių vertybinius popierius.

5.

Stabilizacijos fondas turi būti atskirtas nuo kito Centrinės kredito unijos

turto ir jo apskaita turi būti tvarkoma atskirai.

unijoms iš Stabilizacijos fondo gali būti suteikiamos paskolomis, turinčiomis

pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymių, išperkant kredito unijos

išleistus ilgalaikius skolos vertybinius popierius arba kredito unijai

negrąžintinai skiriant lėšų, kurios turi patekti į kredito unijos privalomąjį

rezervą arba rezervinį kapitalą.

unija, norėdama gauti lėšų iš stabilizacijos fondo mokumui atkurti, privalo Centrinei

kredito unijai pateikti prašymą bei mokumo atkūrimo planą.

unijos mokumo atkūrimo plane, be kita ko, būtina:

1) nurodyti

kredito unijos mokumo praradimo priežastis ir įvertinti esamą mokumo būklę bei

perspektyvas;

2) numatyti

strategiją ir veiksmus, užtikrinančius išeitį iš mokumo krizės, pagrįsti

skaičiavimais mokumo atkūrimo planui įgyvendinti reikiamas lėšas;

3) numatyti

kredito unijos reorganizavimo ar likvidavimo galimybes ir su tuo susijusių

išlaidų dydį;

4) pagrįsti

kredito unijos mokumui atkurti iš stabilizacijos fondo numatomą gauti lėšų sumą

ir šių lėšų panaudojimą.

27

straipsnis. Stabilizacijos fondo komisija

1.

Stabilizacijos fondo komisija sprendžia stabilizacijos fondo naudojimo

klausimus. Stabilizacijos fondo komisija yra atskaitinga visuotiniam narių

susirinkimui.

2.

Stabilizacijos fondo komisiją sudaro Centrinės kredito unijos visuotinio narių

susirinkimo nustatytas narių skaičius. Jis turi būti nelyginis. Stabilizacijos

fondo komisiją ir jos pirmininką renka Centrinės kredito unijos visuotinis

narių susirinkimas ne daugiau kaip 3 metams iš Centrinės kredito unijos narių

deleguotų atstovų.

3.

Stabilizacijos fondo komisijos nariu negali būti Centrinės kredito unijos

stebėtojų tarybos ar valdybos narys, taip pat audito tarnybos narys.

Stabilizacijos fondo komisijos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų

kitiems asmenims.

4.

Stabilizacijos fondo komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau

kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų

dauguma. Stabilizacijos fondo komisijos nariai turi lygias teises. Balsavimo

metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia

komisijos pirmininko balsas.

5.

Stabilizacijos fondo komisijos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo

reglamentas.

fondo komisijos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad komisija

spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų

teisės aktų nustatytus reikalavimus. Stabilizacijos fondo komisijos narys,

nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktų nustatytas

pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

7.

Stabilizacijos fondo komisija svarsto kredito unijų prašymus mokumui atkurti

skirti lėšų iš stabilizacijos fondo, mokumo atkūrimo planus, Centrinės kredito

unijos valdybos pateiktas išvadas ir pasiūlymus ir sprendžia klausimus dėl

stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo kredito unijos Centrinės kredito unijos

narės mokumui atkurti.

fondo komisija turi teisę gauti funkcijoms atlikti reikiamą informaciją iš

Centrinės kredito unijos organų ir kredito unijų Centrinės kredito unijos

narių.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS KAPITALAS

IR PELNO

PASKIRSTYMAS

28

straipsnis. Centrinės kredito unijos kapitalas

Centrinės

kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas kapitalas ir skolintas kapitalas.

29

straipsnis. Nuosavas kapitalas

kredito unijos nuosavą kapitalą sudaro:

1) pajinis

kapitalas;

2) atsargos

kapitalas;

3) praėjusiųjų

metų nepaskirstytasis pelnas arba nuostolis;

4) ilgalaikio

materialiojo turto perkainojimo rezervas;

5) finansinio

turto perkainojimo rezervas;

6) privalomasis

rezervas arba rezervinis kapitalas;

7) einamųjų metų

nepaskirstytasis pelnas (nuostolis);

8) kiti

rezervai.

kredito unijos įstatuose turi būti nurodomi Centrinėje kredito unijoje sudaromi

kapitalai ir rezervai.

30

straipsnis. Skolintas kapitalas

Centrinės

kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias Centrinė kredito unija

įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius išleisdama ilgalaikius

skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis,

jei gautų lėšų grąžinimo terminas yra ne trumpesnis kaip 2 metai ir skolos

vertybiniai popieriai (obligacijos) bei gautos paskolos turi visus

pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius.

31

straipsnis. Minimalus Centrinės kredito unijos kapitalas

29 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6 punktuose nustatytų Centrinės kredito unijos

nuosavo kapitalo dalių suma, išreikšta eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą

oficialų lito ir euro santykį, turi būti ne mažesnė kaip 1 milijonas eurų.

valdyba, nustačiusi, kad Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo dalių,

nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, suma yra mažesnė už minimalų Centrinės

kredito unijos kapitalą, privalo apie tai nedelsdama pranešti priežiūros

institucijai ir tuoj pat sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą.

Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas privalo priimti

sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti Centrinės kredito unijos

kapitalą iki minimalaus Centrinės kredito unijos kapitalo dydžio. Apie

Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus dėl kapitalo

atkūrimo Centrinės kredito unijos valdyba praneša priežiūros institucijai ne

vėliau kaip per 3 darbo dienas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1039,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)

32

straipsnis. Pajinis kapitalas ir Centrinės kredito unijos pajai

kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų Centrinės kredito unijos pajinių

įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė. Pajiniai įnašai gali

būti tik piniginės įmokos, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus.

kredito unijos steigimo metu nariai pagrindinį pajų apmoka piniginiu įnašu, o

įsigyjamus papildomus pajus gali apmokėti piniginiais ir (ar) turtiniais

įnašais. Turtiniai įnašai negali viršyti 10 procentų visų įsigyjamų pajų

vertės.

Centrinės kredito unijos nario pagrindinio pajaus dydis – 1000 litų. Narys gali

turėti tik vieną pagrindinį pajų.

kredito unijos nario papildomo pajaus dydį nustato Centrinės kredito unijos

įstatai. Narių įsigyjamų papildomų pajų skaičius neribojamas. Šiuos pajus

įsigyja tik Centrinės kredito unijos nariai.

kredito unijos pajams Vertybinių popierių rinkos įstatymas netaikomas.

Centrinės kredito unijos pajai yra nematerialūs.

33

straipsnis. Perskaičiuotas kapitalas

Centrinės

kredito unijos perskaičiuotas kapitalas yra Centrinės kredito unijos kapitalo

suma, sumažinta priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais dydžiais ir

tvarka.

34

straipsnis. Kapitalai ir rezervai

kredito unijos atsargos kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos narių

papildomų įnašų ar (ir) atskaitymų iš Centrinės kredito unijos pelno. Centrinės

kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis – garantuoti Centrinės kredito

unijos finansinį stabilumą. Centrinės kredito unijos atsargos kapitalas

Centrinės kredito unijos narių eilinio visuotinio susirinkimo sprendimu gali

būti panaudojamas tik Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.

perkainojimo rezervas yra ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma,

gauta perkainojus turtą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas

mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas, nukainojamas ar

perleidžiamas kitiems asmenims. Rezervo dalis, likusi nepanaudota nurašius,

nudėvėjus ar perleidus kitiems asmenims ilgalaikį materialųjį turtą,

finansiniams metams pasibaigus gali būti pervedama į paskirstytinąjį rezultatą.

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas negali būti tiesiogiai

naudojamas Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.

turto perkainojimo rezervas – tikrąja verte įvertinto ir perkainojamo

finansinio turto, kuris priskirtinas galimam pardavimui, vertės pokyčiai.

rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos

grynojo pelno. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra

privalomi ir negali būti mažesni kaip 20 procentų Centrinės kredito unijos

grynojo pelno, kol privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudarys 1/5

Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo. Privalomasis rezervas arba

rezervinis kapitalas Centrinės kredito unijos narių eilinio arba neeilinio

visuotinio susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik Centrinės kredito

unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį privalomojo rezervo arba

rezervinio kapitalo Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti, iš

grynojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą

tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.

rezervai, kurių sudarymas ir naudojimas numatytas Centrinės kredito unijos

įstatuose.

35

straipsnis. Pelno (nuostolio) paskirstymas

kredito unijos pelnas arba nuostolis yra Centrinės kredito unijos finansinis

metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos

finansinių metų pajamų atskaičius tų metų Centrinės kredito unijos sąnaudas.

pelnas arba nuostolis yra grynasis Centrinės kredito unijos finansinis metinės

veiklos rezultatas. Jis apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos finansinio

metinės veiklos rezultato atimant ataskaitinio laikotarpio apskaičiuotas

mokesčių sumas.

finansinius metus gautas grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas

arba nuostolis) turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus

finansiniams metams. Eilinis visuotinis Centrinės kredito unijos narių

susirinkimas tvirtina metinę finansinę atskaitomybę.

pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje Centrinės

kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato

suma yra teigiama (pelnas), Centrinės kredito unijos narių susirinkimas priima

sprendimą dėl pelno paskirstymo. Sprendime turi būti nurodyta:

1)

nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) finansinių metų pradžioje;

2) grynasis

finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostolis);

3) atskaitymai į

privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą;

4) pelno dalis,

skirta stabilizacijos fondui papildyti;

5) atskaitymai į

kitus Centrinėje kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus;

6) pelno dalis,

skiriama apyvartai proporcingoms išmokoms ir (ar) dividendams mokėti;

7) pelno dalis,

skiriama kitiems Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytiems tikslams;

8)

nepaskirstytasis pelnas.

straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytiems mokėjimams atlikti pelnas gali būti

skiriamas tik po to, kai yra sumokėti privalomi atskaitymai į Centrinėje

kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus bei yra padengti Centrinės

kredito unijos nuostoliai.

pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje Centrinės

kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato

suma yra neigiama (nuostolis), Centrinės kredito unijos nariai priima sprendimą

padengti šį nuostolį. Nuostolis dengiamas:

1) pervedamomis

sumomis iš privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo;

2) pervedamomis

sumomis iš atsargos kapitalo.

rezervų pervedamų sumų nepakanka nuostoliui padengti:

1) likęs

nepaskirstytas nuostolis gali būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos

dalyvių įnašų arba perkeliamas į kitų finansinių metų pradžią, jei dėl

susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas kapitalas netampa

mažesnis už nustatytą minimalų Centrinės kredito unijos kapitalą;

2) likęs

nepaskirstytas nuostolis privalo būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos

dalyvių įnašų, jei dėl susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas

kapitalas tampa mažesnis už nustatytą minimalų kapitalą.

Centrinės kredito unijos veiklos įvertinimą paaiškėja, kad dėl Centrinėje

kredito unijoje susidariusių nuostolių nuosavas kapitalas tampa mažesnis už

nustatytą Centrinės kredito unijos minimalų kapitalą, Centrinės kredito unijos

nariai privalo įmokėti papildomus įnašus į Centrinės kredito unijos atsargos

kapitalą arba įnešti papildomus pajinius įnašus. Papildomus pajinius įnašus

arba papildomus įnašus į atsargos kapitalą Centrinės kredito unijos nariai taip

pat privalo atlikti tais atvejais, kai to reikalauja priežiūros institucija,

kada, jos nuomone, iškyla pavojus saugiai, stabiliai ir patikimai Centrinės

kredito unijos veiklai.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS VEIKLOS RIZIKA IR JOS APRIBOJIMAS, CENTRINĖS KREDITO UNIJOS

KLIENTŲ INTERESŲ APSAUGA

36

straipsnis. Veiklos rizikos prisiėmimas ir ribojimas

kredito unijos veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo reikalavimus nustato

Finansų įstaigų įstatymas.

sudaryti atidėjinius (atidėjimus) savo veiklos rizikai sumažinti, vadovaudamasi

priežiūros institucijos teisės aktais ir atsižvelgdama į kiekvieno savo

sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į kliento finansinę ir

ekonominę būklę, į prievolių pagal sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo

vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones bei kitas

aplinkybes, turinčias įtakos Centrinės kredito unijos turto vertei.

37

straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai

kredito unijai nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:

1)

kapitalo pakankamumo;

2)

likvidumo;

3)

maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais;

4)

maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui;

5) didelių

paskolų;

6) kiti

normatyvai, nustatyti priežiūros institucijos teisės aktuose atsižvelgiant į

Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijas ir Europos Sąjungos

direktyvas.

maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, kredito unijos

Centrinės kredito unijos narės nelaikomos tarpusavyje susijusiais asmenimis.

Kitiems Centrinės kredito unijos skolininkams, skaičiuojant maksimalios

paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, taikomi priežiūros institucijos

nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai.

dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

38

straipsnis. Investicijų apribojimai

kredito unija turi teisę steigti tik tokią įmonę ar įsigyti tik tokios įmonės

įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, kuri yra:

1) finansų

įstaiga ir teikia finansines paslaugas tik Centrinės kredito unijos nariams bei

jos narių kredito unijų nariams;

2) įmonė, kuri

verčiasi veikla, be kurios Centrinei kredito unijai neįmanoma teikti finansinių

paslaugų, kuri padeda Centrinei kredito unijai teikti finansines paslaugas ar

kuri yra kitaip tiesiogiai susijusi su Centrinės kredito unijos teikiamomis

finansinėmis paslaugomis.

straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai juridinio asmens

įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalys įsigyjamos laikinai (ne

ilgiau kaip vieniems metams) kliento likvidavimo, restruktūrizavimo ar

reorganizavimo metu arba kai jos gautos išplatinti, įsigytos Centrinės kredito unijos

vardu kitų asmenų naudai ar įsigytos neturint tikslo naudotis jų suteikiamomis

teisėmis.

39

straipsnis. Investicijų į nekilnojamąjį turtą apribojimai

investicijos į nekilnojamąjį turtą negali viršyti 5 procentų Centrinės kredito

unijos perskaičiuoto kapitalo.

netaikoma, jei:

1) nekilnojamasis turtas įsigytas

tiesioginei Centrinės kredito unijos veiklai užtikrinti (pastatai, kuriuose yra

Centrinės kredito unijos buveinė ar kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, ir

pan.);

2) nekilnojamasis turtas įsigytas

finansinės nuomos (lizingo) paslaugai teikti;

3)

nekilnojamasis turtas įsigytas siekiant sumažinti nuostolius, atsiradusius dėl

klientui suteiktos finansinės paslaugos, jeigu tokį turtą Centrinė kredito

unija nuosavybės teise turi ne ilgiau kaip vienus metus nuo jo įsigijimo datos.

40

straipsnis. Skolinimas

straipsniuose skolinimu laikomas sandorių, iš kurių kyla Centrinės kredito

unijos piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas Centrinės kredito unijos

piniginis įsipareigojimas, sudarymas.

unijos skolinimo apribojimai:

1) vidinio skolinimo;

2) skolinimo su Centrine kredito

unija susijusiems asmenims;

3) skolinimo Centrinės kredito

unijos pajiniams įnašams atlikti.

41

straipsnis. Vidinio skolinimo apribojimai

Centrinės kredito unijos vadovams ir su Centrinės kredito unijos vadovais

artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susijusiems asmenims negali

viršyti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nustatytų dydžių. Tokio

skolinimo sąlygas ir tvarką nustato stebėtojų taryba. Sprendimus dėl tokio

skolinimo turi priimti Centrinės kredito unijos valdyba. Priimant tokį

sprendimą, su skolinimu susijęs asmuo negali dalyvauti.

sąlygos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims negali būti palankesnės,

negu kitiems Centrinės kredito unijos klientams nustatytos skolinimo sąlygos.

42 straipsnis. Skolinimo su Centrine

kredito unija susijusiems asmenims apribojimai

kredito unija susijusiais asmenimis laikomi:

1) juridiniai

asmenys, kurių kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių

dalį turi Centrinė kredito unija, šių juridinių asmenų vadovai bei su jais

artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susiję fiziniai asmenys;

2) Centrinės

kredito unijos narių kredito unijų vadovai bei su jais artimos giminystės, taip

pat svainystės ryšiais susiję fiziniai asmenys.

kredito unija gali skolinti su Centrine kredito unija susijusiems asmenims ne

daugiau kaip 20 procentų perskaičiuoto Centrinės kredito unijos kapitalo.

nustatyta tvarka atlieka jungtinę (konsoliduotą) visos centrinės kredito unijos

finansinės grupės priežiūrą, priežiūros institucija turi teisę nustatyti kitus

reikalavimus skolinimui su Centrine kredito unija susijusiems asmenims, kurie

yra Centrinės kredito unijos kontroliuojamos įmonės.

unija susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką turi patvirtinti Centrinės kredito

unijos stebėtojų taryba. Sprendimą skolinti su Centrine kredito unija

susijusiam asmeniui turi priimti Centrinės kredito unijos valdyba ne mažiau

kaip dviem trečdaliais valdybos narių, dalyvaujančių valdybos posėdyje, balsų.

52 straipsnis. Prašymų išduoti

licenciją, leidimą, sutikimą ar atlikti kitus veiksmus nagrinėjimas ir

priežiūros institucijos sprendimai

Įstatymo nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus ar atlikti kitus veiksmus

(toliau šiame straipsnyje – išduoti leidimus) pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų

išdavimo sąlygas ir tvarką bei detalius pateikiamų dokumentų reikalavimus

nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

išduoti leidimą išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per šiame Įstatyme

nustatytus terminus, o jei terminai šiame Įstatyme nenustatyti – per priežiūros

institucijos teisės aktuose nustatytus terminus. Priežiūros institucija turi

teisę pareikalauti papildomų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui

priimti. Jei priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ir

informacijos, tai prašymo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas

skaičiuojamas nuo papildomai pareikalautų dokumentų ir informacijos gavimo

dienos.

sprendimą dėl leidimo išdavimo priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo sprendimo priėmimo informuoja pareiškėjus. Priežiūros

institucijos atsisakymas išduoti leidimą turi būti motyvuotas.

53

straipsnis. Priežiūros institucijos pareigos ir teisės

kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija turi

teisę:

1) duoti Centrinei kredito unijai

šio straipsnio 2 dalyje nustatytus nurodymus, o Centrinė kredito unija privalo

juos įvykdyti per priežiūros institucijos nustatytą laiką ir nedelsdama raštu

apie tai pranešti priežiūros institucijai;

2) jei Centrinės

kredito unijos organų priimti sprendimai kelia pavojų Centrinės kredito unijos

veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą,

kad jie, esant Civilinio kodekso nustatytiems pagrindams, būtų pripažinti

negaliojančiais;

3) sudaryti

sutartis su audito įmonėmis, turto vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją

turinčiais asmenimis dėl Centrinės kredito unijos patikrinimo, kad būtų

nustatyta Centrinės kredito unijos turto vertė, Centrinės kredito unijos

finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrintos kitos Centrinės

kredito unijos veiklos sritys. Pagal sutartis su priežiūros institucija

veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys turi teises, nustatytas šio Įstatymo

55 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Jei atlikus patikrinimą nustatoma, kad Centrinė

kredito unija priežiūros institucijai pateikė neteisingą informaciją, ar

nustatomi kiti padaryti teisės aktų pažeidimai, tai priežiūros institucijos

turėtas patikrinimo organizavimo išlaidas kompensuoja Centrinė kredito unija;

4) reikalauti, kad būtų pakeista

Centrinės kredito unijos finansinę atskaitomybę tikrinanti audito įmonė, jei ji

ar auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų.

pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės

kredito unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui

ir patikimumui, turi teisę duoti Centrinei kredito unijai tokius raštiškus

nurodymus:

1) per priežiūros institucijos nustatytą laiką

pašalinti teisės aktų pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus;

2) nesudaryti tam tikrų sandorių ar sumažinti tokių

sandorių apimtis, įskaitant sandorius dėl Centrinės

kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo, dėl kitų juridinių

asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių ar nekilnojamojo

turto įsigijimo, arba parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims turimą kitų

juridinių asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį ar

nekilnojamąjį turtą;

3) per priežiūros institucijos nustatytą laiką atlikti

Centrinės kredito unijos tarpinės finansinės atskaitomybės auditą;

4) parengti ir

įgyvendinti per priežiūros institucijos nustatytą laiką jai priimtiną Centrinės

kredito unijos veiklos pertvarkymo ar (ir) nustatytų pažeidimų ir (ar) trūkumų

pašalinimo priemonių planą;

5) sušaukti Centrinės kredito

unijos visuotinį narių susirinkimą ar stebėtojų tarybos arba valdybos posėdį ir

jame svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus;

6) Centrinės kredito unijos

vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus. Priežiūros

institucija apie nurodymą Centrinės kredito unijos vadovams atvykti į

priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai;

7) atlikti kitus veiksmus ar neatlikti tam tikrų

veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar Centrinės kredito unijos

veiklos trūkumai arba kad Centrinės kredito unijos veikla būtų stabili ir

patikima.

pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės

kredito unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui

ir patikimumui, turi teisę laikinai Centrinei kredito unijai nustatyti

individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus

reikalavimus dėl rizikos ribojimo.

gali būti duodami kartu su taikomomis poveikio priemonėmis.

institucijos darbuotojai turi teisę dalyvauti Centrinės kredito unijos organų ir

Centrinės kredito unijos komitetų darbe – dalyvauti susirinkimuose ar

posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti Centrinės kredito unijos

organų, komitetų ir Centrinės kredito unijos vadovų veiklą.

vadovaudamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais turi

teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis apie Centrinės kredito unijos

skolininkus. Centrinė kredito unija priežiūros institucijai privalo teikti

duomenis apie savo skolininkus ir turi teisę naudotis šiais duomenimis

priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

54 straipsnis. Priežiūros institucijos

sprendimų, veiksmų (neveikimo)  apskundimas

institucijos sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų

saugomi interesai pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti

teismui.

padavimas teismui iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo sprendimo ar veiksmo

vykdymo.

55

straipsnis. Centrinės kredito unijos inspektavimas (tikrinimas)

kredito uniją inspektuoja (tikrina) priežiūros institucijos darbuotojai.

Priežiūros institucija, inspektuodama (tikrindama) Centrinę kredito uniją, gali

pasitelkti ir kitų asmenų.

kredito unija privalo sudaryti šias sąlygas inspektavimui (tikrinimui) atlikti:

1)

inspektuojantiems (tikrinantiems) asmenims pateikti visą jų prašomą informaciją

ir dokumentus;

2) suteikti

galimybę inspektavimą (tikrinimą) atliekantiems asmenims naudotis Centrinės

kredito unijos informacinių sistemų duomenimis;

3) suteikti

inspektuojantiems (tikrinantiems) asmenims atskiras patalpas su telefono ryšio

tinklu.

3.

Inspektuojantys (tikrinantys) asmenys turi teisę:

1)

inspektuojamos (tikrinamos) Centrinės kredito unijos darbo metu nekliudomi

įeiti į Centrinės kredito unijos ir jos padalinių patalpas;

2) reikalauti ir

gauti inspektavimui (tikrinimui) atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus

(originalus arba patvirtintus jų nuorašus), Centrinės kredito unijos vadovų ir

kitų darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar raštu;

3) reikalauti

padaryti pateiktų dokumentų kopijas ar patys juos kopijuoti Centrinės kredito

unijos lėšomis;

4) turėti teisės

aktų nustatytų kitų teisių.

inspektavimą (tikrinimą), jo rezultatai raštu pateikiami Centrinei kredito unijai.

Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos nariai, administracijos

vadovai privalo pasirašytinai susipažinti su inspektavimo (tikrinimo)

rezultatais.

institucijos teisės aktai nustato detalią inspektavimo (tikrinimo) ir jo rezultatų

įforminimo tvarką.

straipsnio nustatyta tvarka priežiūros institucija turi teisę inspektuoti

(tikrinti) ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės narius, jei ji atlieka

finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.

56 straipsnis. Bendradarbiavimas su

Europos Bendrijų Komisija ir  Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros

institucijomis

Priežiūros institucija praneša

Europos Bendrijų Komisijai apie šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotas ir

atšauktas licencijas, taip pat jai ir Europos Sąjungos valstybių narių

priežiūros institucijoms teikia kitą informaciją. Pranešimų ir informacijos

teikimo atvejus ir tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

57

straipsnis. Poveikio priemonės

institucija turi teisę licenciją turinčiai Centrinei kredito unijai taikyti

šias poveikio priemones:

1) įspėti dėl

šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą

Centrinių kredito unijų veiklą, pažeidimo, veiklos trūkumų arba priežiūros

institucijos nurodymų nevykdymo ar netinkamo vykdymo;

2) skirti šio

Įstatymo nustatytas baudas;

3) laikinai

nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos

narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo

pareigų arba nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį

(narius), valdybos narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos

vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir

(ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;

4) laikinai

uždrausti teikti vieną ar kelias finansines paslaugas;

5) laikinai ar

visam laikui uždrausti vieno ar kelių Centrinės kredito unijos filialų ar kitų

padalinių veiklą. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti

filialo ar kito padalinio veiklą, filialas ar kitas padalinys neturi teisės

teikti finansinių paslaugų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti filialo

ar kito padalinio veiklą, Centrinė kredito unija, be to, privalo nedelsdama

priimti sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito padalinio veiklą;

6) laikinai

apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei

kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu;

7) atšaukti

išduotą licenciją ar laikinai sustabdyti jos galiojimą.

institucija turi teisę taikyti vieną ar kelias poveikio priemones.

institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo ir parinkdama

konkrečią poveikio priemonę (priemones), atsižvelgia į nustatytų pažeidimų ir

veiklos trūkumų turinį, apimtį, kartotinumą, jų įtaką indėlininkų ir kitų

kreditorių interesams, Centrinės kredito unijos finansinę būklę, Centrinės

kredito unijos narių ir vadovų pasirengimą bei galimybes pašalinti pažeidimus

ir trūkumus, nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti

poveikio priemonės (priemonių) pasekmes Centrinės kredito unijos ir kredito

unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.

institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę įsigalioja kitą dieną po jo

priėmimo dienos, jeigu šiame Įstatyme ar sprendime nenustatyta kitaip.

institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti

motyvuotas ir įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

Sprendimo, išskyrus sprendimą skirti šio Įstatymo nustatytas baudas,

apskundimas nesustabdo šio sprendimo vykdymo. Teismas nevertina ir nesprendžia

klausimo dėl poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos taikymo tikslingumo.

priemonės, kurios pritaikomos laikinai, galioja iki priežiūros institucijos

sprendime taikyti poveikio priemonę nurodyto termino. Šis terminas gali būti

apibrėžtas konkrečia data, laikotarpiu ar susietas su tam tikrų sąlygų

atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent priežiūros institucija priima

sprendimą jas atšaukti anksčiau nustatyto termino.

58

straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka

institucija turi teisę taikyti šiame Įstatyme nustatytas poveikio priemones,

išskyrus šio Įstatymo nustatytas baudas, jei yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) per nustatytą

laiką nepateikiama šio Įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktų

nustatyta arba pareikalauta informacija ar pateikiama neteisinga informacija;

2) nustatyta

tvarka nevykdomi remiantis šiuo Įstatymu priežiūros institucijos duoti

nurodymai;

3) nebetenkinami

reikalavimai, nustatyti leidimui įsteigti Centrinę kredito uniją ar licencijai

gauti;

4) pažeidžiami

įstatymų, reglamentuojančių saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą,

bei priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimai arba yra grėsmė, kad dėl

Centrinės kredito unijos veiklos arba finansinės būklės būtų pažeisti

visuomenės ir (arba) klientų interesai.

institucija, prieš spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę, per

protingumo kriterijų atitinkantį terminą praneša Centrinei kredito unijai apie

klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką bei pateikia jai informaciją apie

nustatytus faktinius duomenis, kurie yra poveikio priemonės taikymo pagrindas,

ar sudaro galimybę Centrinės kredito unijos vadovams susipažinti su tokiais

faktiniais duomenimis. Centrinė kredito unija turi teisę iki klausimo

nagrinėjimo dienos raštu pateikti paaiškinimus. Poveikio priemonės taikymo

klausimas svarstomas dalyvaujant Centrinės kredito unijos vadovams. Vadovų

neatvykimas ar paaiškinimų nepateikimas netrukdo spręsti poveikio priemonės

taikymo klausimo. Neatidėliotinais atvejais priežiūros institucija turi teisę

spręsti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo, neatsižvelgdama į šios dalies

nuostatas. Jeigu Centrinė kredito unija, kuriai pritaikyta poveikio priemonė,

po jos pritaikymo raštu pateikia argumentuotus paaiškinimus, kad nebuvo

pagrindo taikyti poveikio priemonę, priežiūros institucija svarsto klausimą dėl

poveikio priemonės atšaukimo.

priemonės gali būti skiriamos, jei praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo

padarymo dienos, o jei yra tęstinis ar trunkamas pažeidimas – nuo paskutinių

tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamo pažeidimo pasibaigimo

dienos.

taikyti poveikio priemonę pateikiamas Centrinei kredito unijai. Informacija

apie taikomą poveikio priemonę skelbiama priežiūros institucijos teisės aktų

nustatyta tvarka, tačiau priežiūros institucija gali priimti sprendimą

neskelbti viešai tokios informacijos, jeigu jos paskelbimas viešai gali turėti

neigiamos įtakos Centrinės kredito unijos ir (ar) kredito unijų sistemos

stabilumui ir patikimumui.

59

straipsnis. Baudos

institucija turi teisę Centrinei kredito unijai skirti šias baudas:

1) už šio Įstatymo ar priežiūros institucijos

teisės aktų nustatytos arba pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą

per nustatytą laiką ar neteisingos informacijos pateikimą – iki 0,5 procento

bendrųjų metinių pajamų;

2) už priežiūros

institucijos pagal šį Įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą –

iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų arba iki 5000 litų už kiekvieną nurodymo

nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną;

3) už veiksmų,

kuriuos ji turi teisę atlikti tik gavusi priežiūros institucijos leidimą,

atlikimą be priežiūros institucijos leidimo – iki 1,5 procento bendrųjų metinių

pajamų;

4) už veiksmus

ar veiklą, kuriuos draudžia šis Įstatymas, arba finansinių paslaugų teikimą,

jei tokia teisė apribota pagal šį Įstatymą, – iki 2 procentų bendrųjų metinių

pajamų;

5) už kitus

saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą reglamentuojančių teisės

aktų pažeidimus – iki 0,1 procento bendrųjų metinių pajamų.

skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę,

anksčiau taikytas poveikio priemones ir kitas svarbias aplinkybes.

valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kurią

Centrinė kredito unija gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą.

Bauda, skirta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, už kiekvieną nurodymo

nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną turi būti sumokama į valstybės biudžetą

kiekvieną dieną. Jei bauda per nurodytus terminus, o priežiūros institucijos

sprendimą apskundus teismui – per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo,

nesumokama, ji priežiūros institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (be

Centrinės kredito unijos, kuriai paskirta bauda, nurodymo nurašyti lėšas) iš

Centrinės kredito unijos, kuriai paskirta bauda, piniginių lėšų, esančių kredito

įstaigose, arba priežiūros institucijos sprendimas vykdomas Civilinio proceso

kodekso nustatyta tvarka.

60

straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nario (narių), valdybos

nario (narių), Centrinės kredito unijos administracijos vadovo (vadovų)

nušalinimas nuo pareigų

priežiūros institucijos sprendimo laikinai nušalinti Centrinės kredito unijos

stebėtojų tarybos narį (narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį

(narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų

pateikimo Centrinei kredito unijai dienos nušalintas nuo pareigų asmuo neturi

teisės atlikti savo funkcijų ir visi jo po tokio sprendimo įsigaliojimo dienos

priimti sprendimai yra negaliojantys.

institucija priima sprendimą nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų

tarybos narį (narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį (narius),

Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų ir

reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta

sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, tai Centrinės kredito unijos

organas, kuriam suteikta tokia teisė, privalo per priežiūros institucijos

sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir (ar) nutraukti

su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus.

priimtą sprendimą nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį

(narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį (narius), Centrinės kredito

unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų pranešama Centrinei kredito

unijai ir juridinių asmenų registrui bei paskelbiama „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“.

61

straipsnis. Laikinas teisės disponuoti lėšomis ir kitu turtu apribojimas

nusprendus taikyti šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą

poveikio priemonę, Centrinė kredito unija neturi teisės disponuoti lėšomis,

esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir kitu

turtu, kurie nurodyti priežiūros institucijos sprendime.

teisę laikinai apriboti teisę disponuoti visomis lėšomis, esančiomis sąskaitose

Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir visu kitu turtu ar lėšų ir kito

turto dalimi.

sprendimas laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose

Lietuvos banke bei kitose Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito įstaigose,

ir kitu Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto

aktu ir teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas turto arešto

aktų registre. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys,

reikalingi priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti turto arešto aktų

registre. Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais

atvejais priežiūros institucijos sprendimas gali būti įregistruotas turto

arešto aktų registre laikinai.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS KREDITO

UNIJOS PABAIGA

62 straipsnis. Centrinės kredito unijos

reorganizavimo ir likvidavimo procedūrų teisinis reglamentavimas, Centrinės

kredito unijos pertvarkymas

kredito unija reorganizuojama ir likviduojama Civilinio kodekso, šio Įstatymo,

Finansų įstaigų įstatymo ir, jei šis Įstatymas nenustato kitaip, Kooperatinių

bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.

kredito unija negali būti pertvarkoma.

63

straipsnis. Centrinės kredito unijos reorganizavimas

1.

Reorganizuojant Centrinę kredito uniją jungimo būdu, kitas reorganizavime

dalyvaujantis ar reorganizuojamas subjektas gali būti tik finansų įstaiga.

2.

Reorganizuojant Centrinę kredito uniją skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių

asmenų, kuriems išdalijamos Centrinės kredito unijos teisės ir pareigos ar

kurie įsteigiami, turi būti Centrinė kredito unija ar bankas.

Centrinę kredito uniją įsteigiama nauja Centrinė kredito unija, ji šio Įstatymo

nustatyta tvarka turi gauti licenciją. Tokiu atveju prašymas išduoti licenciją

ir licencijai išduoti reikalingi dokumentai bei duomenys priežiūros

institucijai pateikiami kartu su prašymu išduoti leidimą reorganizuoti Centrinę

kredito uniją. Kartu su sprendimu dėl leidimo reorganizuoti Centrinę kredito

uniją išdavimo priimamas sprendimas dėl licencijos išdavimo.

4.

Reorganizavime dalyvaujanti ir reorganizuojama Centrinė kredito unija šio

Įstatymo nustatytais atvejais privalo gauti priežiūros institucijos sutikimą

reorganizuoti ir priežiūros institucijos leidimą reorganizuoti Centrinę kredito

uniją.

64

straipsnis. Sutikimas reorganizuoti Centrinę kredito uniją

kredito unija bus reorganizuojama jungimo būdu, apie numatomą reorganizavimą

privaloma informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos sutikimą

reorganizuoti.

reorganizuoti, reorganizavime dalyvaujanti ar reorganizuojama finansų įstaiga

bei Centrinė kredito unija priežiūros institucijai pateikia prašymą ir

priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus. Sutikimą

reorganizuoti išduoda priežiūros institucija šio Įstatymo ir priežiūros

institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimas išduoti sutikimą

priimamas atsižvelgiant į priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus

sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus.

sprendimą dėl sutikimo išdavimo per 1 mėnesį nuo prašymo išduoti sutikimą

gavimo dienos.

65

straipsnis. Leidimas reorganizuoti Centrinę kredito uniją

kredito unijos reorganizavimas gali būti baigtas tik gavus priežiūros

institucijos leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją.

kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros

institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

reorganizuoti Centrinę kredito uniją, reorganizavime dalyvaujanti ar

reorganizuojama finansų įstaiga bei Centrinė kredito unija priežiūros

institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus

dokumentus bei duomenis, tarp jų:

1) reorganizavimo sąlygas;

2) Centrinės kredito unijos

valdybos ataskaitą;

3) reorganizavimo sąlygų

įvertinimą;

4) Centrinės kredito unijos

organo sprendimą dėl Centrinės kredito unijos reorganizavimo;

5) dokumentus ir duomenis,

patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus

leidimui steigti Centrinę kredito uniją gauti, jei reorganizavimo metu

steigiama nauja Centrinė kredito unija;

6) dokumentus ir duomenis,

patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus

licencijai gauti, jei Centrinė kredito unija tęs veiklą po reorganizavimo.

išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo reorganizuoti

Centrinę kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo

gavimo dienos.

atsisakyti išduoti leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją, jei:

1) pateikti dokumentai neatitinka

įstatymų bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,

pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar

šie duomenys yra neteisingi;

2) yra šio Įstatymo 8 straipsnio

4 dalyje nustatyti pagrindai, kai reorganizavimo metu steigiama nauja Centrinė

kredito unija;

3) yra šio Įstatymo 9 straipsnio

10 dalyje nustatyti pagrindai, kai Centrinė kredito unija tęs veiklą po

reorganizavimo.

leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti priežiūros

institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui.

66

straipsnis. Centrinės kredito unijos likvidavimas

kredito unija gali būti likviduojama jos narių sprendimu ar kitais įstatymų

nustatytais pagrindais.

kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimą nutraukti

Centrinės kredito unijos veiklą ir ją likviduoti tik gavęs priežiūros

institucijos leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją.

kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros

institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

kredito unija, norėdama gauti leidimą likviduotis, priežiūros institucijai

pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus

bei duomenis, taip pat Centrinės kredito unijos valdybos parengtą Centrinės

kredito unijos likvidavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais planą, kuriame, be

kita ko, turi būti nurodyti atsiskaitymo su kreditoriais terminai ir šaltiniai,

taip pat ekspertų išvadas dėl Centrinės kredito unijos turto vertės. Kartu turi

būti pateiktas prašymas atšaukti licenciją.

išnagrinėti pateiktus dokumentus ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo

gavimo dienos priimti sprendimą dėl leidimo likviduoti Centrinę kredito uniją

išdavimo.

būti likviduojama Centrinės kredito unijos narių visuotinio susirinkimo

sprendimu tik tuo atveju, jeigu ji pajėgi visiškai atsiskaityti su

kreditoriais.

atsisakyti išduoti leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka

įstatymų bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,

pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar

šie duomenys yra neteisingi;

2) galima daryti išvadą, kad

Centrinė kredito unija yra nepajėgi visiškai atsiskaityti su kreditoriais

(Centrinės kredito unijos turto nepakanka, kad būtų galima patenkinti visus

kreditorių reikalavimus).

leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti priežiūros

institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui.

Centrinės kredito unijos visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą

likviduoti Centrinę kredito uniją ir paskirti Centrinės kredito unijos

likvidatorių Centrinė kredito unija per 3 darbo dienas turi pranešti priežiūros

institucijai.

priežiūros institucijos sprendimu licencija atšaukta, visuotinis narių

susirinkimas privalo priimti sprendimą nutraukti Centrinės kredito unijos

veiklą. Šiuo atveju netaikoma šio straipsnio 2 dalis.

kredito unija likviduojama teismo sprendimu, jeigu Centrinės kredito unijos

licencija atšaukta ir jos visuotinis narių susirinkimas per priežiūros

institucijos nustatytą terminą nepriima sprendimo nutraukti Centrinės kredito

unijos veiklą. Kreiptis į teismą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo turi

teisę priežiūros institucija, Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba,

valdyba arba bent vienas jos narys. Teismas sprendimą dėl Centrinės kredito

unijos likvidavimo turi priimti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo

priėmimo.

sprendimą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo kitais nei šio straipsnio 11

dalyje nustatytais pagrindais, privalo informuoti priežiūros instituciją ir

gauti jos išvadą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo.

atvejais teismas, priėmęs sprendimą likviduoti Centrinę kredito uniją, per 3

darbo dienas nuo sprendimo priėmimo privalo apie tai pranešti priežiūros

institucijai.

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS BANKROTAS

67 straipsnis. Centrinės kredito unijos

bankroto procedūros teisinis reglamentavimas

Centrinės

kredito unijos bankroto procedūras reglamentuoja šis Įstatymas, Finansų įstaigų

įstatymas ir Įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis Įstatymas bei Finansų įstaigų

įstatymas nenustato kitaip.

68

straipsnis. Sąlygos pripažinti Centrinę kredito uniją nemokia

esant Centrinė kredito unija gali būti pripažįstama nemokia, ir Centrinės

kredito unijos nemokumo apskaičiavimo ir įvertinimo tvarką nustato priežiūros

institucijos teisės aktai.

kredito unijos bankroto bylą teismas iškelia tik jeigu yra priežiūros

institucijos išvada dėl Centrinės kredito unijos nemokumo.

69

straipsnis. Centrinės kredito unijos bankroto byla

nutartį iškelti Centrinės kredito unijos bankroto bylą, Centrinės kredito

unijos kreditoriai apie tai nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu

būdu ir dviejuose didžiausiu tiražu leidžiamuose šalies dienraščiuose viešai

paskelbiamas bankroto bylą nagrinėjantis teismas, bylos numeris,

bankrutuojančios Centrinės kredito unijos rekvizitai bei terminai, iki kada yra

priimami kreditorių reikalavimai. Teismas arba teisėjas šioje dalyje nustatytus

veiksmus gali pavesti atlikti Centrinės kredito unijos administratoriui.

nustatytas terminas, iki kada Centrinės kredito unijos kreditoriai turi teisę

pareikšti savo reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo teismo

nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

priėmus nutartį iškelti Centrinei kredito unijai bankroto bylą:

1)

administratorius pradeda atlikti savo funkcijas, o Centrinės kredito unijos

organai netenka savo įgaliojimų. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus

nutartį iškelti Centrinei kredito unijai bankroto bylą, Centrinės kredito

unijos organai toliau atlieka savo funkcijas. Tokiu atveju teismas praneša

juridinių asmenų registrui apie Centrinės kredito unijos teisinio statuso

pasikeitimą;

2) draudžiama

vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo,

tarp jų - mokėti

palūkanas, netesybas, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas, iš bankrutuojančios

Centrinės kredito unijos išieškoti skolas teismo ar ne ginčo tvarka;

3) nutraukiamas

netesybų ir palūkanų už visas Centrinės kredito unijos prievoles, tarp jų už

išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali

būti nustatoma priverstinė hipoteka.

straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti draudimai netaikomi įstatymų,

reglamentuojančių mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų

funkcionavimą bei kitų įstatymų nustatytais atvejais, kai yra tiesiogiai nurodyta,

kad Centrinė kredito unija privalo vykdyti prievoles po teismo nutarties

iškelti bankroto bylą priėmimo.

kredito unijos administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo

nutarties iškelti Centrinės kredito unijos bankroto bylą priėmimo dienos

privalo pateikti teismui tvirtinti Centrinės kredito unijos lėšų sumą, kurią

administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol bus

patvirtinta administravimo išlaidų sąmata.

Centrinės kredito unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo

patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Įmonių bankroto įstatyme

nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę sudaryti ir keisti

kreditorių komitetą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas

sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi

būti valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas.

7.

Administratorius privalo priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka bei

terminais reguliariai teikti informaciją apie Centrinės kredito unijos bankroto

procedūros eigą.

Centrinės kredito unijos bankroto bylą, taikos sutartis negali būti sudaroma.

70

straipsnis. Bankrutavusios Centrinės kredito unijos likvidavimas

pripažįsta Centrinę kredito uniją bankrutavusia ir priima nutartį Centrinę

kredito uniją likviduoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties

patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

tvarka neparduotos ir kreditorių neperimtos Centrinės kredito unijos reikalavimo

teisės neatlygintinai perduodamos Vyriausybės nustatytai institucijai.

kiekvieną atsiskaitymą su kreditoriais Centrinės kredito unijos likvidatorius

pateikia teismui tvirtinti atsiskaitymų su kreditoriais planą. Jame turi būti

nurodyti atsiskaitymo terminai, išmokėtinų sumų dydžiai ir kreditorių

reikalavimų tenkinimo mastas perduodant kreditoriams turtą, įskaitant

reikalavimo teises.

kredito unijos kreditorių reikalavimai užsienio valiuta tenkinami Lietuvos

Respublikos nacionaline valiuta pagal oficialų nacionalinės valiutos ir

užsienio valiutos santykį, buvusį teismo nutarties iškelti Centrinei kredito

unijai bankroto bylą priėmimo dieną.

71

straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė

yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai

atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine

liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe.

tenkinami valstybės įmonės Indėlių ir investicijų draudimas reikalavimai dėl

išlaidų, susijusių su draudimo išmokų Centrinės kredito unijos indėlininkams ar

investuotojams, nurodytiems Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo

įstatyme, išmokėjimu.

tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei valstybinio

socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat dėl

suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija.

eile tenkinami kiti Centrinės kredito unijos kreditorių, išskyrus nurodytus šio

straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse, reikalavimai.

tenkinami kreditorių reikalavimai pagal sutartis, kurių sąlygos atitinka

pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos sąlygas.

tenkinami Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos ir Centrinės

kredito unijos administracijos vadovų reikalavimai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2537,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6297 (2004-11-26)

DVYLIKTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

72

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo

Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

73

straipsnis. Įstatymo taikymas veikiančiai Centrinei kredito unijai

Įstatymo įsigaliojimo įsteigtai Centrinei kredito unijai (toliau šiame

straipsnyje – veikianti Centrinė kredito unija) nustato griežtesnius ar

papildomus reikalavimus, negu nustatė teisės aktai iki šio Įstatymo

įsigaliojimo, ir dėl tokių reikalavimų reikia veikiančios Centrinės kredito

unijos veiklą pertvarkyti, ji privalo įvykdyti šiuos reikalavimus ne vėliau

kaip per vienus metus nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos.

reglamentuojančios Centrinės kredito unijos steigimą, reorganizavimą,

pertvarkymą, likvidavimą, bankrotą, taikomos procedūroms, pradėtoms įsigaliojus

šiam Įstatymui. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojęs Centrinės kredito unijos

įstatymas taikomas veikiančios Centrinės kredito unijos reorganizavimo,

likvidavimo ir bankroto procedūroms, jei sprendimai dėl jos likvidavimo ar

bankroto priimti iki šio Įstatymo įsigaliojimo.

įsigaliojimo priežiūros institucijai yra paduoti prašymai išduoti leidimus, jie

nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo metu galiojusių teisės aktų

nustatyta tvarka.

laikoma, kad licenciją turinti veikianti Centrinė kredito unija turi teisę

teikti šio Įstatymo nustatytas finansines paslaugas, jei šios teisės neriboja

išduota licencija ar ji kitaip neapribota iki šio Įstatymo įsigaliojimo.

Įsigaliojus šiam Įstatymui, veikiančios Centrinės kredito unijos turima

licencija priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir terminais pakeičiama

naujos formos licencija.

turi bent vieną veikiančios Centrinės kredito unijos pajų, priimamas naujas

Centrinės kredito unijos narys privalo išpirkti valstybės turimą pajų už

nominalią vertę ir šis pajus tampa naujo Centrinės kredito unijos nario

pagrindiniu pajumi.

Centrinės kredito unijos narės valstybės narystė Centrinėje kredito unijoje

pasibaigia, kai išperkami visi valstybei priklausantys pajai. Pirmiausiai

išperkami papildomi valstybei priklausantys pajai.

Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondui sudaryti negrąžintinai

panaudojamos lėšos, kurias į Centrinę kredito uniją kredito unijos pervedė už

pajus, išperkamus iš valstybės, sudarančius Centrinėje kredito unijoje

valstybės turimą paskutinę 700 000 litų nominalios vertės pajų dalį.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         VALDAS ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

Centrinės

kredito

unijos

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

gruodžio 8 d. Tarybos Direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų

metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL

2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 157), su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2003 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2003/51/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 273).

rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/46/EB dėl

elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios

priežiūros (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 3 tomas, p. 343).

birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito

įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1).

Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito

įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 201).

Priedo

pakeitimai:

Nr. X-1039,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-280, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1350 (2001 05 09)

CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2101,

2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 61-2181 (2004-04-27)

CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą

dienos.

Nauja įstatymo redakcija

3.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2537,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6297 (2004-11-26)

ANTSTOLIŲ ĮSTATYMO, NOTARIATO

ĮSTATYMO, BANKŲ ĮSTATYMO, CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

4.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1039,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)

CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO

9, 31, 50 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2007-01-31)

autrap@lrs.lt

47 straipsnis. Finansinių ataskaitų rinkiniai

1.

Centrinė kredito unija ir Centrinės kredito unijos finansinė grupė sudaro

tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius ir metinių finansinių ataskaitų

rinkinius.

2.

Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys – tai finansinės ataskaitos, parengtos

apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis. Tarpinių

finansinių ataskaitų rinkinio sudėtį ir pateikimo priežiūros institucijai

periodiškumą nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

3.

Metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:

1)

balansinė ataskaita;

2) pelno

(nuostolio) ataskaita;

3)

pinigų srautų ataskaita;

4)

nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

5)

aiškinamasis raštas.

4.

Pasibaigus finansiniams metams, Centrinė kredito unija privalo:

1) per 3

mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas

iki eilinio visuotinio narių susirinkimo pateikti priežiūros institucijai

audito įmonės patikrintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį, sprendimo dėl

pelno paskirstymo projektą ir auditoriaus išvadą;

2) per 3

mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki

eilinio visuotinio narių susirinkimo sudaryti sąlygas Centrinės kredito unijos

nariams susipažinti su audito įmonės patikrintu metinių finansinių ataskaitų

rinkiniu, sprendimo dėl pelno paskirstymo projektu ir auditoriaus išvada;

3) ne

vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos visuotinio narių

susirinkimo sprendimu patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir

priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo;

4) per 3

dienas po visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl metinių finansinių

ataskaitų rinkinio patvirtinimo priėmimo pateikti priežiūros institucijai šio

susirinkimo patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir sprendimą dėl

pelno paskirstymo;

5) per 4

mėnesius nuo finansinių metų pabaigos pateikti visuomenei savo metinių

finansinių ataskaitų rinkinį, Centrinės kredito unijos finansinės grupės (jei

ji yra) konsoliduotųjų metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir auditoriaus

išvadą.

5.

Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali svarstyti ir

tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu neatliktas jo auditas.

6.

Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali priimti sprendimo

dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra atliktas metinių finansinių ataskaitų

rinkinio auditas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1338,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)

49 straipsnis. Reikalavimai auditoriui ir audito įmonei, jų pareigos ir  atsakomybėReikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų pareigas ir atsakomybę nustato Finansų įstaigų įstatymas.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS PRIEŽIŪRA

50

straipsnis. Priežiūros institucija

bankas yra priežiūros institucija, atliekanti Centrinės kredito unijos

priežiūrą ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą)

priežiūrą.

vadovaujantis šiuo Įstatymu, Finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos banko įstatymu

ir priežiūros institucijos teisės aktais. Atliekant Centrinės kredito unijos

finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, mutatis mutandis taikomos

Bankų įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nuostatos,

reglamentuojančios finansinių grupių jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.

unijos priežiūrą, taikomos Bankų įstatymo 64 straipsnio 5 dalies nuostatos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1039,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)

Nr. XI-1338,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)

51

straipsnis. Priežiūros tikslams gautos informacijos apsauga

Centrinės

kredito unijos priežiūros tikslams gautos informacijos apsaugai mutatis

mutandis  taikomos Bankų įstatymo 65 straipsnio nuostatos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1338,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)

21 straipsnis. Centrinės kredito unijos

administracijos vadovas ir jo pavaduotojas

kredito unijoje turi būti administracijos vadovas ir jo pavaduotojas.

2.

Centrinės kredito unijos administracijos vadovas arba jo pavaduotojas turi būti

valdybos pirmininkas.

3.

Centrinės kredito unijos administracijos vadovai vadovauja Centrinės kredito

unijos veiklai ir vykdo visuotinio susirinkimo stebėtojų tarybos bei valdybos

nutarimus.

kredito unijos administracijos vadovai negali atlikti vyriausiojo buhalterio

pareigų, būti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nariais, kredito

unijos ar banko valdybos nariais ar administracijos vadovais.

22

straipsnis. Centrinės kredito unijos vadovai ir darbuotojai

kredito unijos vadovai yra:

1) stebėtojų

tarybos nariai;

2) valdybos

nariai;

3)

administracijos vadovai;

4) vidaus audito

tarnybos vadovas;

5) Centrinės

kredito unijos filialų, atstovybių vadovai, taip pat kiti Centrinės kredito

unijos darbuotojai ir kiti asmenys, kuriems pagal Centrinės kredito unijos

įstatus, valdybos nutarimus, administracijos darbo reglamentą ar

administracijos vadovų sprendimu yra suteikti įgaliojimai savarankiškai priimti

sprendimus dėl finansinių paslaugų teikimo ir Centrinės kredito unijos vardu

sudaryti priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus kriterijus

atitinkančius sandorius, turinčius rizikos požymių.

nepriekaištingos reputacijos bei turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią

tinkamai eiti pareigas. Centrinės kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir

patirties reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Centrinės

kredito unijos vadovais negali būti asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros

institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka

tvarkytų šiame Įstatyme numatytiems leidimams, licencijoms ir sutikimams

išduoti reikalingus duomenis apie juos, tarp jų asmens duomenis bei informaciją

apie asmens teistumą, sveikatą.

būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) buvo

nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai

sunkų nusikaltimą arba už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir

turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar už

juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius

įstatymus, nepaisant to, ar teistumas išnyko;

2) piktnaudžiauja

psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu.

institucija turi teisę pripažinti asmenį nesančiu nepriekaištingos reputacijos

ir atsižvelgdama į tai:

1) ar jis buvo

nuteistas už šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nenurodytą nusikaltimą ar

baudžiamąjį nusižengimą, ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal

užsienio valstybių įstatymus;

2) ar juridiniam

asmeniui, kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių

dalį jis turi ar turėjo arba kurio vadovu jis yra ar buvo, buvo pritaikytos

įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio priemonės) arba toks juridinis asmuo

buvo likviduotas dėl nemokumo arba teismo sprendimu ar nuosprendžiu dėl

netinkamos veiklos ar už teisės aktų pažeidimus;

3) ar jam turint

finansų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių

dalį įstatymų nustatyta tvarka jau buvo sustabdyta teisė naudotis balsavimo

teise finansų įstaigos dalyvių susirinkime;

4) ar nėra kitų

reikšmingų aplinkybių, dėl kurių asmens reputacija negali būti laikoma

nepriekaištinga.

kredito unijos valdybos pirmininkas turi mokėti lietuvių kalbą ir nuolat

gyventi Lietuvos Respublikoje.

kredito unijos vadovais gali tapti tik asmenys, turintys tam priežiūros institucijos

leidimą. Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti atvejus, kada toks

priežiūros institucijos leidimas nereikalingas.

Įstatymą ir priežiūros institucijos teisės aktus asmuo gali tapti Centrinės

kredito unijos vadovu tik turėdamas priežiūros institucijos leidimą, tai

Centrinė kredito unija (iki Centrinės kredito unijos įsteigimo – jos steigėjai)

bent prieš 30 dienų iki tokio asmens rinkimo, skyrimo ar įgaliojimų asmeniui

suteikimo (toliau šiame straipsnyje – skyrimas ar rinkimas) privalo apie tai

pranešti priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės

aktų nustatytus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad asmuo atitinka

teisės aktų nustatytus reikalavimus.

institucija gauna pateiktus dokumentus ir duomenis, Centrinė kredito unija

negauna priežiūros institucijos prašymo pateikti papildomą informaciją ar

sprendimo neišduoti leidimo, laikoma, kad leidimas rinkti ar skirti Centrinės

kredito unijos vadovą yra išduotas. Jei paprašoma papildomos informacijos, 30

dienų terminas skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo.

institucija gali atsisakyti išduoti leidimą rinkti ar skirti Centrinės kredito

unijos vadovus, jeigu:

1) pateikti

dokumentai neatitinka priežiūros institucijos teisės aktais nustatytų

reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti

duomenys ar jie yra neteisingi;

2) Centrinės

kredito unijos vadovai neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų;

3) asmeniui,

kurį rinkti ar skirti prašoma išduoti leidimą, draudžiama eiti šias pareigas

pagal kitus įstatymus.

institucija panaikina leidimą rinkti ar skirti Centrinės kredito unijos vadovą,

jeigu:

1) leidimas buvo

gautas apgaulės būdu ar kitaip pažeidus įstatymus;

2) asmuo, kuriam

rinkti ar skirti buvo išduotas leidimas, nebeatitinka šio Įstatymo ar kitų

įstatymų nustatytų reikalavimų leidimui išduoti.

sprendimą panaikinti leidimą pranešama Centrinei kredito unijai. Priežiūros

institucijai priėmus sprendimą leidimą panaikinti, Centrinė kredito unija

priežiūros institucijos reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka

nedelsdama atšaukti vadovą iš pareigų ir (ar) nutraukti su juo sudarytą

sutartį.

kredito unijos darbuotojų kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus

gali nustatyti priežiūros institucijos teisės aktai.

23

straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos vidaus kontrolė

Centrinės

kredito unijos veiklos vidaus kontrolės reikalavimus nustato Finansų įstaigų

įstatymas bei priežiūros institucijos teisės aktai.

24

straipsnis. Centrinės kredito unijos komitetai

kredito unija privalo turėti nuolat veikiantį paskolų komitetą. Klausimą dėl

vidaus audito komiteto sudarymo sprendžia ir šio komiteto veiklą kontroliuoja

Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba.

kredito unija turi teisę turėti ir kitų Centrinės kredito unijos įstatuose

numatytų komitetų.

kredito unijos komitetų sudarymo ir veikos tvarką bei kompetenciją nustato

Centrinės kredito unijos įstatai ir kiti Centrinės kredito unijos organų

priimti dokumentai. Centrinės kredito unijos komitetų sudarymo ir veiklos

tvarkos bei kompetencijos reikalavimus gali nustatyti ir priežiūros

institucijos teisės aktai.

PENKTASIS

SKIRSNIS

KREDITO UNIJŲ LIKVIDUMO PALAIKYMAS

BEI MOKUMO

ATKŪRIMAS

25

straipsnis. Centrinės kredito unijos narių likvidumo palaikymas

unijos Centrinės kredito unijos narės Centrinėje kredito unijoje specialiai tam

tikslui atidarytoje sąskaitoje privalo laikyti lėšas, kurios sudarytų ne mažiau

kaip Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nustatytą procentą

visų indėlių kredito unijoje litais ir užsienio valiuta. Lėšų laikymo,

papildymo ir grąžinimo tvarką bei palūkanų dydį nustato Centrinės kredito

unijos valdyba, vadovaudamasi Centrinės kredito unijos narių visuotinio

susirinkimo patvirtintais kredito unijų likvidumo palaikymo programos

reikalavimais.

straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos sudaro kredito unijų likvidumo palaikymo

rezervą.

kredito unija paskolas kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms

likvidumui palaikyti teikia ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui.

Centrinės kredito unijos valdyba gali nuspręsti paskolos terminą pratęsti ne

ilgesniam kaip dar pusės metų laikotarpiui. Šios paskolos pratęsimo ir

grąžinimo sąlygos bei paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės nustatomos

sutartyje.

kredito unijos likvidumui palaikyti gali būti teikiamos, kai kredito unijos

likvidumas tampa mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito

unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams

rodo tam tikrą nesubalansuotumą, galintį sutrukdyti įvykdyti įsipareigojimus.

dalimis pagal poreikį. Kredito unija, pateikdama paraišką dėl paskolos

likvidumui palaikyti, kartu turi pateikti paskolos grąžinimą pagrindžiančius

skaičiavimus.

26

straipsnis. Stabilizacijos fondas

1.

Stabilizacijos fondas – tai Centrinėje kredito unijoje sudarytas Centrinės

kredito unijos narių kredito unijų mokumui atkurti skirtas fondas, kurį sudaro

Centrinės kredito unijos narių kredito unijų įmokėtos lėšos ir kitas turtas.

unijos Centrinės kredito unijos narės moka į stabilizacijos fondą įmokas, kurių

dydį nustato Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas. Centrinės

kredito unijos narės kredito unijos įmokos į stabilizacijos fondą yra kredito

unijos išlaidos.

3.

Stabilizacijos fondo turtą sudaro:

1) Centrinės

kredito unijos narių įmokos;

2) pajamos,

gautos iš laisvų stabilizacijos fondo lėšų investavimo;

3) tikslinės

įmokos iš Centrinės kredito unijos pelno;

4) perimtas

turtas už neįvykdytus kredito unijos įsipareigojimus dėl grąžinimo lėšų, gautų

iš stabilizacijos fondo;

5) lėšos, gautos

iš kredito unijų asociacijų, paramos fondų ar kitų asmenų.

4.

Stabilizacijos fondo laisvos lėšos gali būti investuojamos į Lietuvos

Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius

popierius ir užsienio valstybių, turinčių aukščiausio lygio reitingą (A grupės

šalys), vyriausybių vertybinius popierius.

5.

Stabilizacijos fondas turi būti atskirtas nuo kito Centrinės kredito unijos

turto ir jo apskaita turi būti tvarkoma atskirai.

unijoms iš Stabilizacijos fondo gali būti suteikiamos paskolomis, turinčiomis

pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymių, išperkant kredito unijos

išleistus ilgalaikius ne nuosavybės vertybinius popierius arba kredito unijai

negrąžintinai skiriant lėšų, kurios turi patekti į kredito unijos atsargos

kapitalą.

unija, norėdama gauti lėšų iš stabilizacijos fondo mokumui atkurti, privalo

Centrinei kredito unijai pateikti prašymą bei mokumo atkūrimo planą.

unijos mokumo atkūrimo plane, be kita ko, būtina:

1) nurodyti

kredito unijos mokumo praradimo priežastis ir įvertinti esamą mokumo būklę bei

perspektyvas;

2) numatyti

strategiją ir veiksmus, užtikrinančius išeitį iš mokumo krizės, pagrįsti

skaičiavimais mokumo atkūrimo planui įgyvendinti reikiamas lėšas;

3) numatyti

kredito unijos reorganizavimo ar likvidavimo galimybes ir su tuo susijusių

išlaidų dydį;

4) pagrįsti

kredito unijos mokumui atkurti iš stabilizacijos fondo numatomą gauti lėšų sumą

ir šių lėšų panaudojimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1338,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)

27

straipsnis. Stabilizacijos fondo komisija

1.

Stabilizacijos fondo komisija sprendžia stabilizacijos fondo naudojimo klausimus.

Stabilizacijos fondo komisija yra atskaitinga visuotiniam narių susirinkimui.

2.

Stabilizacijos fondo komisiją sudaro Centrinės kredito unijos visuotinio narių

susirinkimo nustatytas narių skaičius. Jis turi būti nelyginis. Stabilizacijos

fondo komisiją ir jos pirmininką renka Centrinės kredito unijos visuotinis

narių susirinkimas ne daugiau kaip 3 metams iš Centrinės kredito unijos narių

deleguotų atstovų.

3.

Stabilizacijos fondo komisijos nariu negali būti Centrinės kredito unijos

stebėtojų tarybos ar valdybos narys, taip pat audito tarnybos narys.

Stabilizacijos fondo komisijos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų

kitiems asmenims.

4.

Stabilizacijos fondo komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau

kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų

dauguma. Stabilizacijos fondo komisijos nariai turi lygias teises. Balsavimo

metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia

komisijos pirmininko balsas.

fondo komisijos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas.

stabilizacijos fondo komisijos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam,

kad komisija spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai

atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Stabilizacijos fondo komisijos

narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktų

nustatytas pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

7.

Stabilizacijos fondo komisija svarsto kredito unijų prašymus mokumui atkurti

skirti lėšų iš stabilizacijos fondo, mokumo atkūrimo planus, Centrinės kredito

unijos valdybos pateiktas išvadas ir pasiūlymus ir sprendžia klausimus dėl

stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo kredito unijos Centrinės kredito unijos

narės mokumui atkurti.

8.

Stabilizacijos fondo komisija turi teisę gauti funkcijoms atlikti reikiamą

informaciją iš Centrinės kredito unijos organų ir kredito unijų Centrinės

kredito unijos narių.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS KAPITALAS

IR PELNO PASKIRSTYMAS

28

straipsnis. Centrinės kredito unijos kapitalas

Centrinės

kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas kapitalas ir skolintas kapitalas.

29

straipsnis. Nuosavas kapitalas

kredito unijos nuosavą kapitalą sudaro:

1) pajinis

kapitalas;

2) atsargos

kapitalas;

3) privalomasis

rezervas arba rezervinis kapitalas;

4)

nepaskirstytasis pelnas arba nuostolis;

5)

ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas;

6)

finansinio turto perkainojimo rezervas;

7) kiti

rezervai.

unijos įstatuose turi būti nurodomi Centrinėje kredito unijoje sudaromi

kapitalai ir rezervai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1338,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)

30

straipsnis. Skolintas kapitalas

Centrinės

kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias Centrinė kredito unija

įsigijo nuosavybės teise pagal pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos sutartį

arba išleisdama ne nuosavybės vertybinius popierius, kurie turi visus

pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1338,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)

31

straipsnis. Minimalus Centrinės kredito unijos kapitalas

29 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose (atėmus einamųjų metų tarpinio

nepaskirstytojo pelno arba paskutinių praėjusių metų nepaskirstytojo pelno, dėl

kurio dar nepriimtas eilinio visuotinio Centrinės kredito unijos narių susirinkimo

sprendimas, sumą, jeigu audito įmonė nėra atlikusi atitinkamo laikotarpio

finansinių ataskaitų rinkinio audito ir priežiūros institucijai nepateikti

duomenys, įrodantys, kad pelno suma yra teisinga ir iš jos atimti visi numatomi

mokesčiai ar dividendai) nustatytų Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo

dalių suma, išreikšta eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir

euro santykį, turi būti ne mažesnė kaip 1 milijonas eurų.

kredito unijos valdyba, nustačiusi, kad Centrinės kredito unijos nuosavo

kapitalo dalių, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, suma yra mažesnė už minimalų

Centrinės kredito unijos kapitalą, privalo apie tai nedelsdama pranešti

priežiūros institucijai ir tuoj pat sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą.

Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas privalo priimti

sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti Centrinės kredito unijos

kapitalą iki minimalaus Centrinės kredito unijos kapitalo dydžio. Apie

Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus dėl

kapitalo atkūrimo Centrinės kredito unijos valdyba praneša priežiūros

institucijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1039,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)

Nr. XI-1338,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)

32

straipsnis. Pajinis kapitalas ir Centrinės kredito unijos pajai

kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų Centrinės kredito unijos pajinių

įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė. Pajiniai įnašai gali

būti tik piniginės įmokos, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus.

kredito unijos steigimo metu nariai pagrindinį pajų apmoka piniginiu įnašu, o

įsigyjamus papildomus pajus gali apmokėti piniginiais ir (ar) turtiniais

įnašais. Turtiniai įnašai negali viršyti 10 procentų visų įsigyjamų pajų

vertės.

Centrinės kredito unijos nario pagrindinio pajaus dydis – 1000 litų. Narys gali

turėti tik vieną pagrindinį pajų.

kredito unijos nario papildomo pajaus dydį nustato Centrinės kredito unijos

įstatai. Narių įsigyjamų papildomų pajų skaičius neribojamas. Šiuos pajus įsigyja

tik Centrinės kredito unijos nariai.

kredito unijos pajams Vertybinių popierių įstatymas netaikomas. Centrinės

kredito unijos pajai yra nematerialūs.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-1582,

2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2708 (2008-06-21)

33

straipsnis. Perskaičiuotas kapitalas

Centrinės

kredito unijos perskaičiuotas kapitalas yra Centrinės kredito unijos kapitalo

suma, sumažinta priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais dydžiais ir

tvarka.

34

straipsnis. Kapitalai ir rezervai

kredito unijos atsargos kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos narių

papildomų įnašų ar (ir) atskaitymų iš Centrinės kredito unijos pelno. Centrinės

kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis – garantuoti Centrinės kredito

unijos finansinį stabilumą. Centrinės kredito unijos atsargos kapitalas

Centrinės kredito unijos narių eilinio visuotinio susirinkimo sprendimu gali

būti panaudojamas tik Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.

materialiojo turto perkainojimo rezervas yra ilgalaikio materialiojo turto

vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Ilgalaikio materialiojo turto

perkainojimo rezervas mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas,

nukainojamas ar perleidžiamas kitiems asmenims. Rezervo dalis, likusi

nepanaudota nurašius, nudėvėjus ar perleidus kitiems asmenims ilgalaikį

materialųjį turtą, finansiniams metams pasibaigus gali būti pervedama į

paskirstytinąjį rezultatą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas

negali būti tiesiogiai naudojamas Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams

padengti.

turto perkainojimo rezervas – tikrąja verte įvertinto ir perkainojamo

finansinio turto, kuris priskirtinas galimam pardavimui, vertės pokyčiai.

rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos

grynojo pelno. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra

privalomi ir negali būti mažesni kaip 20 procentų Centrinės kredito unijos

grynojo pelno, kol privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudarys 1/5

Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo. Privalomasis rezervas arba

rezervinis kapitalas Centrinės kredito unijos narių eilinio arba neeilinio

visuotinio susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik Centrinės kredito

unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį privalomojo rezervo arba

rezervinio kapitalo Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti, iš

grynojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą

tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.

rezervai, kurių sudarymas ir naudojimas numatytas Centrinės kredito unijos

įstatuose.

35

straipsnis. Pelno (nuostolio) paskirstymas

kredito unijos pelnas arba nuostolis yra Centrinės kredito unijos finansinis

metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos

finansinių metų pajamų atskaičius tų metų Centrinės kredito unijos sąnaudas.

pelnas arba nuostolis yra grynasis Centrinės kredito unijos finansinis metinės

veiklos rezultatas. Jis apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos finansinio

metinės veiklos rezultato atimant ataskaitinio laikotarpio apskaičiuotas

mokesčių sumas.

finansinius metus gautas grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas

arba nuostolis) turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus

finansiniams metams. Eilinis visuotinis Centrinės kredito unijos narių

susirinkimas tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį.

pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje Centrinės

kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato

suma yra teigiama (pelnas), Centrinės kredito unijos narių susirinkimas priima

sprendimą dėl pelno paskirstymo. Sprendime turi būti nurodyta:

1)

nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) finansinių metų pradžioje;

2) grynasis

finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostolis);

3) atskaitymai į

privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą;

4) pelno dalis,

skirta stabilizacijos fondui papildyti;

5) atskaitymai į

kitus Centrinėje kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus;

6) pelno dalis,

skiriama apyvartai proporcingoms išmokoms ir (ar) dividendams mokėti;

7) pelno dalis,

skiriama kitiems Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytiems tikslams;

8)

nepaskirstytasis pelnas.

straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytiems mokėjimams atlikti pelnas gali būti

skiriamas tik po to, kai yra sumokėti privalomi atskaitymai į Centrinėje

kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus bei yra padengti Centrinės

kredito unijos nuostoliai.

pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje Centrinės

kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato

suma yra neigiama (nuostolis), Centrinės kredito unijos nariai priima sprendimą

padengti šį nuostolį. Nuostolis dengiamas:

1) pervedamomis

sumomis iš privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo;

2) pervedamomis

sumomis iš atsargos kapitalo.

rezervų pervedamų sumų nepakanka nuostoliui padengti:

1) likęs

nepaskirstytas nuostolis gali būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos

dalyvių įnašų arba perkeliamas į kitų finansinių metų pradžią, jei dėl

susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas kapitalas netampa

mažesnis už nustatytą minimalų Centrinės kredito unijos kapitalą;

2) likęs

nepaskirstytas nuostolis privalo būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos

dalyvių įnašų, jei dėl susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas

kapitalas tampa mažesnis už nustatytą minimalų kapitalą.

Centrinės kredito unijos veiklos įvertinimą paaiškėja, kad dėl Centrinėje

kredito unijoje susidariusių nuostolių nuosavas kapitalas tampa mažesnis už

nustatytą Centrinės kredito unijos minimalų kapitalą, Centrinės kredito unijos

nariai privalo įmokėti papildomus įnašus į Centrinės kredito unijos atsargos

kapitalą arba įnešti papildomus pajinius įnašus. Papildomus pajinius įnašus

arba papildomus įnašus į atsargos kapitalą Centrinės kredito unijos nariai taip

pat privalo atlikti tais atvejais, kai to reikalauja priežiūros institucija,

kada, jos nuomone, iškyla pavojus saugiai, stabiliai ir patikimai Centrinės

kredito unijos veiklai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1338,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS VEIKLOS RIZIKA IR JOS APRIBOJIMAS, CENTRINĖS KREDITO UNIJOS

KLIENTŲ INTERESŲ APSAUGA

36

straipsnis. Veiklos rizikos prisiėmimas ir ribojimas

kredito unijos veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo reikalavimus nustato

Finansų įstaigų įstatymas.

kredito unija privalo sudaryti atidėjinius (atidėjimus) savo veiklos rizikai

sumažinti, vadovaudamasi priežiūros institucijos teisės aktais ir atsižvelgdama

į kiekvieno savo sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į

kliento finansinę ir ekonominę būklę, į prievolių pagal sandorius dėl

finansinių paslaugų teikimo vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo

užtikrinimo priemones bei kitas aplinkybes, turinčias įtakos Centrinės kredito

unijos turto vertei.

37

straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai

kredito unijai nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:

1)

kapitalo pakankamumo;

2)

likvidumo;

3)

maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais;

4)

maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui;

5) (neteko

galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.);

6) kiti

normatyvai, nustatyti priežiūros institucijos teisės aktuose atsižvelgiant į

Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijas ir Europos Sąjungos

direktyvas.

maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, kredito unijos

Centrinės kredito unijos narės nelaikomos tarpusavyje susijusiais asmenimis.

Kitiems Centrinės kredito unijos skolininkams, skaičiuojant maksimalios

paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, taikomi priežiūros institucijos

nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai.

dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1338,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)

38

straipsnis. Investicijų apribojimai

kredito unija turi teisę steigti tik tokią įmonę ar įsigyti tik tokios įmonės

įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, kuri yra:

1) finansų

įstaiga ir teikia finansines paslaugas tik Centrinės kredito unijos nariams bei

jos narių kredito unijų nariams;

2) įmonė, kuri

verčiasi veikla, be kurios Centrinei kredito unijai neįmanoma teikti finansinių

paslaugų, kuri padeda Centrinei kredito unijai teikti finansines paslaugas ar

kuri yra kitaip tiesiogiai susijusi su Centrinės kredito unijos teikiamomis

finansinėmis paslaugomis.

straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai juridinio asmens

įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalys įsigyjamos laikinai (ne

ilgiau kaip vieniems metams) kliento likvidavimo, restruktūrizavimo ar

reorganizavimo metu arba kai jos gautos išplatinti, įsigytos Centrinės kredito

unijos vardu kitų asmenų naudai ar įsigytos neturint tikslo naudotis jų

suteikiamomis teisėmis.

39

straipsnis. Investicijų į nekilnojamąjį turtą apribojimai

kredito unijos investicijos į nekilnojamąjį turtą negali viršyti 5 procentų

Centrinės kredito unijos perskaičiuoto kapitalo.

straipsnio 1 dalis netaikoma, jei:

1)

nekilnojamasis turtas įsigytas tiesioginei Centrinės kredito unijos veiklai

užtikrinti (pastatai, kuriuose yra Centrinės kredito unijos buveinė ar kuriuose

teikiamos finansinės paslaugos, ir pan.);

2)

nekilnojamasis turtas įsigytas finansinės nuomos (lizingo) paslaugai teikti;

3)

nekilnojamasis turtas įsigytas siekiant sumažinti nuostolius, atsiradusius dėl

klientui suteiktos finansinės paslaugos, jeigu tokį turtą Centrinė kredito

unija nuosavybės teise turi ne ilgiau kaip vienus metus nuo jo įsigijimo datos.

40

straipsnis. Skolinimas

41–43 straipsniuose skolinimu laikomas sandorių, iš kurių kyla Centrinės

kredito unijos piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas Centrinės kredito unijos

piniginis įsipareigojimas, sudarymas.

Centrinės kredito unijos skolinimo apribojimai:

1) vidinio

skolinimo;

2) skolinimo su

Centrine kredito unija susijusiems asmenims;

3) skolinimo

Centrinės kredito unijos pajiniams įnašams atlikti.

41

straipsnis. Vidinio skolinimo apribojimai

Centrinės kredito unijos vadovams ir su Centrinės kredito unijos vadovais

artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susijusiems asmenims negali

viršyti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nustatytų dydžių. Tokio

skolinimo sąlygas ir tvarką nustato stebėtojų taryba. Sprendimus dėl tokio skolinimo

turi priimti Centrinės kredito unijos valdyba. Priimant tokį sprendimą, su

skolinimu susijęs asmuo negali dalyvauti.

sąlygos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims negali būti palankesnės,

negu kitiems Centrinės kredito unijos klientams nustatytos skolinimo sąlygos.

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1) indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionalių rinkos dalyvių;

2) Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nustatytos mokėjimo paslaugos;

3) elektroninių pinigų leidimas;

4) kitos finansinės paslaugos, kurių teikimu galima verstis tik turint pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus išduotą licenciją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-553, 2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6891 (2009-12-28)

Nr. XI-1871, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7762 (2011-12-31)

Nr. XI-1884, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7773 (2011-12-31)

6 straipsnis. Centrinės kredito unijos steigimo tvarka

7 straipsnis. Centrinės kredito unijos steigėjai

9 straipsnis. Licencija

1) juridinių asmenų registre įregistruotus Centrinės kredito unijos įstatus;

2) dokumentus, patvirtinančius, kad Centrinės kredito unijos pajinio kapitalo dydis yra ne mažesnis kaip šio Įstatymo nustatytas minimalus Centrinės kredito unijos kapitalo dydis;

3) Centrinės kredito unijos narių sąrašą, kuriame nurodyti kiekvieno iš jų įsigyti pagrindiniai ir papildomi pajai ir pajinių įnašų dydžiai;

4) įsteigus Centrinę kredito uniją išrinktų (paskirtų) Centrinės kredito unijos vadovų, kuriems rinkti ar skirti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą;

5) veiklos pirmųjų trejų metų planą;

6) valdymo ir organizacinės struktūros aprašymą;

7) apskaitos politikos projektą ir detalų apskaitos sistemos aprašymą;

8) dokumentus ir informaciją, patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija turi saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą užtikrinančius: vidaus kontrolės sistemą, darbuotojus, technines, informacines, technologines apsaugos priemones, patalpas ir turto draudimą;

9) kitų valstybės institucijų išduotas išvadas, leidimus ar kitus dokumentus dėl pasirengimo teikti licencines finansines paslaugas, jeigu to reikalauja kiti įstatymai.

1) pateikti dokumentai neatitinka šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi;

2) Centrinė kredito unija neatitinka šio straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų;

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1039, 2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)

Nr. XI-612, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-23 (2010-01-05)

Nr. XI-1884, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7773 (2011-12-31)

11 straipsnis. Centrinės kredito unijos įstatai

1) Centrinės kredito unijos pavadinimo;

2) pagrindinio pajaus suteikiamų teisių;

3) Centrinės kredito unijos organų kompetencijos, jų rinkimo ir atšaukimo tvarkos.

1) pateikti dokumentai neatitinka šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi;

2) padarius pakeitimus, Centrinės kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrins saugios ir patikimos Centrinės kredito unijos veiklos ar jos prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės aktams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-612, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-23 (2010-01-05)

12 straipsnis. Centrinės kredito unijos filialai ir kiti padaliniai

13 straipsnis. Centrinės kredito unijos atstovybės

TREČIASIS SKIRSNIS

CENTRINĖS KREDITO UNIJOS NARIAI

15 straipsnis. Atsiskaitymas su asmeniu, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje pasibaigė

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1338, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)

KETVIRTASIS SKIRSNIS

CENTRINĖS KREDITO UNIJOS VALDYMAS

17 straipsnis. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas

1) keičia Centrinės kredito unijos buveinę;

2) renka ir atšaukia stebėtojų tarybos, valdybos narius, stabilizacijos fondo komisijos narius ir šių organų pirmininkus, audito tarnybą;

3) vertina stebėtojų tarybos, stabilizacijos fondo komisijos, Centrinės kredito unijos valdymo organų ir audito tarnybos darbą bei svarsto ir tvirtina valdybos, stabilizacijos fondo komisijos ir audito tarnybos pateiktas ataskaitas;

4) renka ir atšaukia audito įmonę;

5) nustato pagrindinius kredito unijų likvidumo palaikymo principus ir patvirtina šių principų įgyvendinimo programą, taip pat indėlių kredito unijoje eurais ir užsienio valiuta procentą, pagal kurį nustatomas lėšų, kurias kredito unijos Centrinės kredito unijos narės turi laikyti likvidumo palaikymo rezerve, dydis;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1106, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13431

6) nustato stabilizacijos fondo sudarymo bei naudojimo pagrindinius principus ir įmokų į stabilizacijos fondą dydį;

7) nustato palūkanų mokėjimo už Centrinėje kredito unijoje laikomas lėšas bei paskolų teikimo principus;

8) sprendžia klausimus dėl premijų mokėjimo Centrinės kredito unijos darbuotojams ir (ar) kitų centrinės kredito unijos įstatuose nustatytų išmokų (tantjemų) mokėjimo Centrinės kredito unijos vadovams ir stabilizacijos fondo komisijos nariams. Šiuos klausimus Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali spręsti tik finansiniams metams pasibaigus;

9) sprendžia klausimus dėl kredito unijų dokumentų standartinių formų ir vidaus taisyklių bei reikalavimų kredito unijos informacinėms sistemoms nustatymo;

10) sprendžia klausimus dėl Centrinės kredito unijos narių kredito unijų tikslinių įmokų nustatymo ir jų dydžio.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-612, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-23 (2010-01-05)

25 straipsnis. Centrinės kredito unijos narių likvidumo palaikymas

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1106, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13431

26 straipsnis. Stabilizacijos fondas

1) Centrinės kredito unijos narių įmokos;

2) pajamos, gautos iš laisvų stabilizacijos fondo lėšų investavimo;

3) tikslinės įmokos iš Centrinės kredito unijos pelno;

4) perimtas turtas už neįvykdytus kredito unijos įsipareigojimus dėl grąžinimo lėšų, gautų iš stabilizacijos fondo;

5) lėšos, gautos iš kredito unijų asociacijų, paramos fondų ar kitų asmenų.

1) nurodyti kredito unijos mokumo praradimo priežastis ir įvertinti esamą mokumo būklę bei perspektyvas;

2) numatyti strategiją ir veiksmus, užtikrinančius išeitį iš mokumo krizės, pagrįsti skaičiavimais mokumo atkūrimo planui įgyvendinti reikiamas lėšas;

3) numatyti kredito unijos reorganizavimo ar likvidavimo galimybes ir su tuo susijusių išlaidų dydį;

4) pagrįsti kredito unijos mokumui atkurti iš stabilizacijos fondo numatomą gauti lėšų sumą ir šių lėšų panaudojimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1338, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)

27 straipsnis. Stabilizacijos fondo komisija

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

CENTRINĖS KREDITO UNIJOS KAPITALAS

IR PELNO PASKIRSTYMAS

28 straipsnis. Centrinės kredito unijos kapitalas

Centrinės kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas kapitalas ir skolintas kapitalas.

29 straipsnis. Nuosavas kapitalas

1) pajinis kapitalas;

2) atsargos kapitalas;

3) privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas;

4) nepaskirstytasis pelnas arba nuostolis;

5) ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas;

6) finansinio turto perkainojimo rezervas;

7) kiti rezervai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1338, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)

30 straipsnis. Skolintas kapitalas

Centrinės kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias Centrinė kredito unija įsigijo nuosavybės teise pagal pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos sutartį arba išleisdama ne nuosavybės vertybinius popierius, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1338, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)

32 straipsnis. Pajinis kapitalas ir Centrinės kredito unijos pajai

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1106, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13431

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1582, 2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2708 (2008-06-21)

33 straipsnis. Perskaičiuotas kapitalas

Centrinės kredito unijos perskaičiuotas kapitalas yra Centrinės kredito unijos kapitalo suma, sumažinta priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais dydžiais ir tvarka.

34 straipsnis. Kapitalai ir rezervai

35 straipsnis. Pelno (nuostolio) paskirstymas

1) nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) finansinių metų pradžioje;

2) grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostolis);

3) atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą;

4) pelno dalis, skirta stabilizacijos fondui papildyti;

5) atskaitymai į kitus Centrinėje kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus;

6) pelno dalis, skiriama apyvartai proporcingoms išmokoms ir (ar) dividendams mokėti;

7) pelno dalis, skiriama kitiems Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytiems tikslams;

8) nepaskirstytasis pelnas.

1) pervedamomis sumomis iš privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo;

2) pervedamomis sumomis iš atsargos kapitalo.

1) likęs nepaskirstytas nuostolis gali būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos dalyvių įnašų arba perkeliamas į kitų finansinių metų pradžią, jei dėl susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas kapitalas netampa mažesnis už nustatytą minimalų Centrinės kredito unijos kapitalą;

2) likęs nepaskirstytas nuostolis privalo būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos dalyvių įnašų, jei dėl susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas kapitalas tampa mažesnis už nustatytą minimalų kapitalą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1338, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)

SEPTINTASIS SKIRSNIS

CENTRINĖS KREDITO UNIJOS VEIKLOS RIZIKA IR JOS APRIBOJIMAS, CENTRINĖS KREDITO UNIJOS KLIENTŲ INTERESŲ APSAUGA

36 straipsnis. Veiklos rizikos prisiėmimas ir ribojimas

37 straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai

1) kapitalo pakankamumo;

2) likvidumo;

3) maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais;

4) maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui;

5) (neteko galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.);

6) kiti normatyvai, nustatyti priežiūros institucijos teisės aktuose atsižvelgiant į Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijas ir Europos Sąjungos direktyvas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1338, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)

38 straipsnis. Investicijų apribojimai

1) finansų įstaiga ir teikia finansines paslaugas tik Centrinės kredito unijos nariams bei jos narių kredito unijų nariams;

2) įmonė, kuri verčiasi veikla, be kurios Centrinei kredito unijai neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda Centrinei kredito unijai teikti finansines paslaugas ar kuri yra kitaip tiesiogiai susijusi su Centrinės kredito unijos teikiamomis finansinėmis paslaugomis.

39 straipsnis. Investicijų į nekilnojamąjį turtą apribojimai

1) nekilnojamasis turtas įsigytas tiesioginei Centrinės kredito unijos veiklai užtikrinti (pastatai, kuriuose yra Centrinės kredito unijos buveinė ar kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, ir pan.);

2) nekilnojamasis turtas įsigytas finansinės nuomos (lizingo) paslaugai teikti;

3) nekilnojamasis turtas įsigytas siekiant sumažinti nuostolius, atsiradusius dėl klientui suteiktos finansinės paslaugos, jeigu tokį turtą Centrinė kredito unija nuosavybės teise turi ne ilgiau kaip vienus metus nuo jo įsigijimo datos.

40 straipsnis. Skolinimas

1) vidinio skolinimo;

2) skolinimo su Centrine kredito unija susijusiems asmenims;

3) skolinimo Centrinės kredito unijos pajiniams įnašams atlikti.

41 straipsnis. Vidinio skolinimo apribojimai

60 straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nario (narių), valdybos nario (narių), Centrinės kredito unijos administracijos vadovo (vadovų) nušalinimas nuo pareigų

61 straipsnis. Laikinas teisės disponuoti lėšomis ir kitu turtu apribojimas

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

CENTRINĖS KREDITO UNIJOS PABAIGA

63 straipsnis. Centrinės kredito unijos reorganizavimas

64 straipsnis. Sutikimas reorganizuoti Centrinę kredito uniją

65 straipsnis. Leidimas reorganizuoti Centrinę kredito uniją

1) reorganizavimo sąlygas;

2) Centrinės kredito unijos valdybos ataskaitą;

3) reorganizavimo sąlygų įvertinimą;

4) Centrinės kredito unijos organo sprendimą dėl Centrinės kredito unijos reorganizavimo;

5) dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus leidimui steigti Centrinę kredito uniją gauti, jei reorganizavimo metu steigiama nauja Centrinė kredito unija;

6) dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus licencijai gauti, jei Centrinė kredito unija tęs veiklą po reorganizavimo.

1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymų bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar šie duomenys yra neteisingi;

2) yra šio Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyti pagrindai, kai reorganizavimo metu steigiama nauja Centrinė kredito unija;

3) yra šio Įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje nustatyti pagrindai, kai Centrinė kredito unija tęs veiklą po reorganizavimo.

68 straipsnis. Sąlygos pripažinti Centrinę kredito uniją nemokia

70 straipsnis. Bankrutavusios Centrinės kredito unijos likvidavimas

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1106, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13431

71 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2537, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6297 (2004-11-26)

Nr. XI-1338, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

72 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

511 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus

Priežiūros institucija nustato priemones, kurios skatintų pranešti jai apie šio Įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų ar Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatų pažeidimą. Šios priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) numatytos specialios pranešimo apie minėtus pažeidimus gavimo ir vertinimo procedūros;

2) užtikrinamas asmens, kuris praneša apie padarytus pažeidimus, konfidencialumas, išskyrus atvejus, kai atskleisti tokią informaciją reikalaujama įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka;

3) asmens duomenys tvarkomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;

4) užtikrinama tinkama Centrinės kredito unijos darbuotojų, kurie praneša apie pažeidimus, apsauga nuo keršto, diskriminacijos ar kito neteisėto ar nesąžiningo elgesio.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1546, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04834

541 straipsnis. Teisė reikalauti pateikti informaciją ir teisė atlikti tyrimus

1) Centrinė kredito unija;

2) Lietuvos Respublikoje įsteigtos finansų kontroliuojančiosios bendrovės;

3) Lietuvos Respublikoje įsteigtos mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės;

4) Lietuvos Respublikoje įsteigtos mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės;

5) šios dalies 1–4 punktuose nurodytų subjektų kontroliuojami asmenys;

6) asmenys, su kuriais Centrinė kredito unija yra sudariusi sandorius dėl Centrinės kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo, taip pat kiti asmenys, kuriems šios dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodyti subjektai yra perdavę veiklos funkcijas arba veiklą.

1) reikalauti pateikti dokumentus;

2) tikrinti šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų asmenų buhalterinės apskaitos registrus, dokumentus, kompiuteriuose ir kitose laikmenose esančią informaciją, kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius, gauti jų kopijas arba išrašus;

3) apklausti ir gauti bet kurio šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyto asmens arba jų atstovų ar darbuotojų paaiškinimus raštu arba žodžiu;

4) apklausti visus kitus šios dalies 3 punkte nenurodytus asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekiant gauti su tyrimo dalyku susijusios informacijos.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1546, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04834

601 straipsnis. Centrinės kredito unijos laikinasis administratorius

Centrinės kredito unijos laikinojo administratoriaus skyrimui ir veiklai mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 751 straipsnio nuostatos.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2056, 2015-11-24, paskelbta TAR 2015-12-02, i. k. 2015-19167

602 straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos apribojimas (moratoriumas)

Centrinės kredito unijos veiklos apribojimui (moratoriumui) mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 76 straipsnio nuostatos.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2056, 2015-11-24, paskelbta TAR 2015-12-02, i. k. 2015-19167