Lietuvos Respublikos teismų įstatymas

@D1=19920206;D2=19921029;D3=19930429

@D1=19920206;D2=19921029;D3=19930429

Pakeitimai:

Įstatymas

Nr. 1-3010,

priimtas 92.10.29, Žin., 1992, Nr. 32-976

DĖL APYGARDŲ

TEISMŲ, LIETUVOS APELIACINIO TEISMO IR

LIETUVOS

AUKŠČIAUSIOJO TEISMO ĮSTEIGIMO IR LIETUVOS

RESPUBLIKOS

TEISMŲ ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO

*** Pabaiga **

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TEISMŲ

ĮSTATYMAS

I SKIRSNIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ SISTEMA

1 straipsnis.

Lietuvos Respublikos teismai

Respublikoje teisingumą  vykdo  pagal  įstatymus

įsteigti

apylinkių    teismai,   apygardų   teismai,   Lietuvos

apeliacinis teismas

ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Respublikos teismai yra juridiniai asmenys, turi

herbinį antspaudą su

Lietuvos valstybės herbu.

2 straipsnis.

Apylinkių teismai

Apylinkės

teismą  sudaro teismo  pirmininkas, jo pavaduotojai

ir teisėjai.

Teismo  pirmininko  pavaduotojai  skiriami  teisme,

kuriame yra ne

mažiau kaip šeši teisėjai.

3 straipsnis.

Apygardų teismai

teismą  sudaro  apygardos  teismo  pirmininkas,

skyrių pirmininkai

ir teisėjai.

teisme yra civilinių bylų skyrius ir baudžiamųjų

bylų skyrius.

teismo veiklos teritoriją nustato įstatymas.

4 straipsnis.

Lietuvos apeliacinis teismas

apeliacinį  teismą  sudaro  Apeliacinio  teismo

pirmininkas, skyrių

pirmininkai, teisėjai.

2.

Apeliaciniame   teisme  yra  civilinių  bylų  skyrius  ir

baudžiamųjų bylų

skyrius.

3.

Apeliacinio   teismo  buveinė  yra  Lietuvos  Respublikos

sostinėje Vilniuje.

5 straipsnis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Aukščiausiąjį Teismą  sudaro Teismo pirmininkas,

skyrių pirmininkai,

teisėjai.

2.

Aukščiausiajame   Teisme  yra   civilinių  bylų  skyrius,

baudžiamųjų bylų

skyrius ir Lietuvos teisėjų senatas.

3.

Aukščiausiojo  Teismo  buveinė  yra  Lietuvos  Respublikos

sostinėje Vilniuje.

6 straipsnis.

Teisėjų skaičius

skaičių   apylinkių,    apygardų   teismuose,

Apeliaciniame

teisme  nustato Lietuvos  Respublikos Aukščiausioji

Taryba

Aukščiausiojo  Teismo pirmininko  ir  teisingumo  ministro

teikimu.

skaičių Aukščiausiajame  Teisme nustato  Lietuvos

Respublikos

Aukščiausioji  Taryba Aukščiausiojo Teismo pirmininko

teikimu.

teisme turi dirbti ne mažiau kaip du teisėjai.

II SKIRSNIS

TEISMŲ

KOMPETENCIJA

7 straipsnis.

Apylinkės teismo kompetencija

Apylinkės

teismas yra pirmoji instancija:

1) civilinėms

byloms;

2)

baudžiamosioms byloms;

3)

administracinėms byloms;

4) byloms,

susijusioms su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu;

5) byloms dėl

tardymo ir kvotos pareigūnų veiksmų.

8 straipsnis.

Apygardos teismo kompetencija

Apygardos

teismas yra:

1) pirmoji

instancija civilinėms byloms, įstatymo priskirtoms

jo kompetencijai;

2)  pirmoji

instancija  baudžiamosioms   byloms,   įstatymo

priskirtoms jo

kompetencijai;

3)  apeliacinė

instancija  apylinkių   teismų  sprendimams,

nuosprendžiams,

nutartims ir nutarimams;

4)  kasacinė

instancija  įsiteisėjusiems  apylinkių  teismų

sprendimams,

nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams.

9 straipsnis.

Apeliacinio teismo kompetencija

Apeliacinis

teismas  yra apeliacinė instancija byloms, kurias

išnagrinėjo apygardų

teismai, kaip pirmosios instancijos teismai.

10 straipsnis.

Aukščiausiojo Teismo kompetencija

1.

Aukščiausiasis    Teismas   yra    kasacinė   instancija

įsiteisėjusiems

apygardų   teismų  sprendimams,  nuosprendžiams,

nutartims bei

nutarimams ir Apeliacinio teismo byloms.

2.

Aukščiausiasis  Teismas leidžia periodinį teismų praktikos

biuletenį.

III SKIRSNIS

LIETUVOS TEISĖJŲ SENATAS

11 straipsnis.

Lietuvos teisėjų senato sudėtis

senatą sudaro  Aukščiausiojo Teismo  pirmininkas,

šio teismo  skyrių

pirmininkai  ir teisėjai,  Apeliacinio  teismo

pirmininkas,

apygardų teismų pirmininkai.

senato sekretorių iš Aukščiausiojo Teismo teisėjų

renka senatas.

senato  pirmininkas  yra  Aukščiausiojo  Teismo

pirmininkas.

12 straipsnis.

Teisėjų senato kompetencija

senatas:

1)  Teisėjų

senato  pirmininko   siūlymu  nagrinėja  teismų

praktiką ir teikia

rekomendacijas teismams dėl įstatymų taikymo;

2) nagrinėja

skundus dėl Teisėjų egzaminų komisijų išvadų ir

Teisėjų garbės

teismo sprendimų.

Teisėjų senato

sprendimai yra galutiniai.

ministras, generalinis  prokuroras turi  teisę

siūlyti Teisėjų

senato pirmininkui  svarstyti  teismų  praktikos

klausimus, dalyvauti

Teisėjų senato  posėdžiuose ir  ten reikšti

nuomonę svarstomais

klausimais.

13 straipsnis.

Teisėjų senato posėdžiai

senato  posėdžius   šaukia     Teisėjų   senato

pirmininkas ne

rečiau kaip kartą per pusę metų.

posėdžio  darbotvarkė pranešama, dokumentų

projektai

išsiunčiami   Teisėjų  senato   teisėjams,  teisingumo

ministrui,

generaliniam   prokurorui  ne   vėliau   kaip   prieš

trisdešimt dienų iki

posėdžio.

senato posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja

ne mažiau kaip du

trečdaliai Teisėjų senato narių. Teisėjų senato

nutarimai priimami

atviru balsavimu. Nutarimas laikomas priimtu,

jeigu už  jį

balsavo  dauguma dalyvavusių posėdyje Teisėjų senato

narių.

senato  nutarimus  pasirašo  jo  pirmininkas  ir

sekretorius.

IV SKIRSNIS

TEISĖJAI IR TEISMO KANDIDATAI

14 straipsnis.

Apylinkės teismo teisėjas

Apylinkės

teismo  teisėju gali  būti skiriamas  ne  jaunesnis

kaip 25  metų

Lietuvos  Respublikos pilietis,  turintis  aukštąjį

teisinį

išsilavinimą  ir teisėjo  profesijai būtinus  fizinius ir

dvasinius duomenis,

dvejų metų  teisinio arba  teismo  kandidato

darbo stažą ir

išlaikęs apylinkės teismo teisėjo egzaminus.

15

straipsnis.Apygardos teismo ir Apeliacinio  teismo

teisėjas

Apygardos

teismo  ir  Apeliacinio  teismo  teisėju gali būti

skiriamas

apylinkės  teismo  teisėjas,  turintis ne mažesnį kaip

trejų metų  teisėjo

arba  pilietis, turintis  tokį pat prokuroro,

prokuroro

pavaduotojo, advokato, valstybinio arbitro darbo  stažą

ir išlaikęs

apygardos ar Apeliacinio teismo teisėjų egzaminus.

Straipsnio

pakeitimai:

1-3010, 1992.10.29,

Žin., 1992, Nr. 32-976

16 straipsnis.

Aukščiausiojo Teismo teisėjas

Teismo teisėju gali būti skiriamas apygardos

teismo arba

Apeliacinio teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip

penkerių metų

teisėjo arba  tokį  pat  Generalinės  prokuratūros

prokuroro,

advokato   ar  valstybinio  arbitro  darbo  stažą  ir

išlaikęs

Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminus.

2.

Aukščiausiojo   Teismo  teisėju  be  egzaminų  gali  būti

skiriamas Lietuvos

Respublikos pilietis, turintis teisės mokslinį

laipsnį.

atvejais Aukščiausiojo  Teismo  teisėju  gali

būti skiriamas

apylinkės teismo  teisėjas, turintis  ne  mažesnį

kaip penkerių  metų

teisėjo darbo stažą ir išlaikęs Aukščiausiojo

Teismo teisėjų

egzaminus.

17 straipsnis.

Teismo kandidatas

kandidatu gali būti Lietuvos Respublikos pilietis,

turintis aukštąjį

teisinį išsilavinimą.

kandidatą ne  daugiau kaip  dvejiems metams dirbti

stažuotoju apylinkės

teisme skiria teisingumo ministras.

kandidatas  neišlaiko apylinkės teismo teisėjų

egzaminų, jis iš

kandidato pareigų atleidžiamas.

kandidatams, kai jie dirba stažuotojais, vadovauja

teismo pirmininkas.

Teismo kandidato stažavimo programą tvirtina

teisingumo ministras

ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

V

SKIRSNIS

TEISĖJŲ EGZAMINAI

18 straipsnis.

Apylinkių teismų teisėjų egzaminų komisijos

Apylinkių

teismų   teisėjų  egzaminų   komisijos   sudaromos

kiekvienoje

apygardoje  iš trijų  tos  apygardos  teismo  teisėjų

teisingumo ministro

įsakymu.

19 straipsnis.

Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo

ir apygardų teismų teisėjų egzaminų

komisija

Aukščiausiojo

Teismo,  Apeliacinio teismo  ir apygardų teismų

teisėjų egzaminų

komisija sudaroma iš trijų Aukščiausiojo Teismo

teisėjų šio teismo

pirmininko įsakymu.

20 straipsnis.

Teisėjų egzaminų programa ir nuostatai

Teisėjų egzaminų

programą ir nuostatus tvirtina Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas

ir teisingumo ministras.

21 straipsnis.

Teisėjų egzaminai

Teisėjų

egzaminus laiko:

1)  asmenys,

prieš  keliant   juos  kandidatais  į  teisėjo

pareigas;

2)  teisėjai,

prieš  skiriant   juos  į   apygardų  teismų,

Apeliacinio teismo

ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus.

VI SKIRSNIS

TEISĖJŲ SKYRIMAS

22 straipsnis.

Apylinkių teismų teisėjų skyrimas

apylinkių teismų teisėjus parenka teisingumo

ministras pirmiausia

iš teismo kandidatų.

teismų teisėjus į šias pareigas skiria Lietuvos

Respublikos

Aukščiausiosios   Tarybos  Prezidiumas,   remdamasis

teisingumo ministro

teikimu ir teisėjų egzaminų komisijos išvada.

teismų  teisėjus   į  darbo   vietas  skirsto

teisingumo

ministras.

teismų  pirmininkus,  jų  pavaduotojus  skiria

teisingumo

ministras.

23

straipsnis.Apeliacinio teismo ir apygardų teismų teisėjų

skyrimas

teismo ir  apygardų teismų  teisėjus  parenka

Aukščiausiojo

Teismo   pirmininkas,  kandidatūras  suderinęs  su

teisingumo ministru.

teismo ir  apygardų  teismų  teisėjus  skiria

Lietuvos

Respublikos   Aukščiausiosios   Tarybos   Prezidiumas,

remdamasis

Aukščiausiojo  Teismo pirmininko  teikimu  ir  teisėjų

egzaminų komisijos

išvada.

3.

Paskirtuosius   Apeliacinio  teismo   teisėjus   tvirtina

Lietuvos Respublikos

Aukščiausioji Taryba.

24 straipsnis.

Aukščiausiojo Teismo pirmininko, Aukščiausiojo

Teismo skyrių pirmininkų skyrimas

Aukščiausiojo

Teismo  pirmininką ir skyrių pirmininkus skiria

Lietuvos

Respublikos  Aukščiausioji Taryba  Lietuvos  Respublikos

Aukščiausiosios

Tarybos Pirmininko siūlymu.

25 straipsnis.

Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimas

Teismo teisėjus parenka Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas.

2.

Aukščiausiojo  Teismo teisėjus skiria Lietuvos Respublikos

Aukščiausioji

Taryba  Aukščiausiojo Teismo  pirmininko siūlymu ir

remdamasi teisėjų

egzaminų komisijos išvada.

26 straipsnis.

Laikas, kuriam skiriami teisėjai

Lietuvos

Respublikos  teismų  teisėjai  skiriami  penkeriems

metams. Pasibaigus

šiam   laikotarpiui, jie  skiriami: moterys -

iki 60 metų, vyrai -

iki 65 metų amžiaus.

27 straipsnis.

Apylinkių teismų  teisėjų perkėlimas į tokias

pačias pareigas kitame teisme

Apylinkės

teismo  teisėją, jam sutikus, į tas pačias pareigas

kitame tokiame pat

teisme gali perkelti teisingumo ministras.

28 straipsnis.

Apylinkių teismų teisėjų pavadavimas

Apylinkės

teismo  teisėjui susirgus arba dėl kitų jo nebuvimo

priežasčių,

teisingumo  ministras  šias  pareigas  gali  pavesti

laikinai eiti kito

apylinkės teismo teisėjui.

VII

SKIRSNIS

TEISMŲ

PIRMININKAI IR JŲ PAVADUOTOJAI

29 straipsnis.

Teismų pirmininkai

pirmininkai vykdo  teisingumą ir  vadovauja teismų

darbui.

pirmininkas, nagrinėdamas  bylas, turi  tokias pat

teises ir pareigas

kaip kiti teisėjai.

pirmininkas neturi  teisės  daryti  poveikio  kitų

teisėjų darbui, kai

šie vykdo teisingumą.

pirmininkai įstatymo numatytais atvejais turi teisę

nagrinėti skundus

dėl kitų  nutarimų,  kuriuos  teisėjai  priėmė

pagal sumarinį

procesą.

30 straipsnis.

Apylinkės teismo pirmininkas

Apylinkės

teismo  pirmininkas organizuoja teisėjų darbą taip,

kad  šie   turėtų

tolygią   darbo   apimtį,   vadovauja   teismo

kandidatams, priima

į darbą ir atleidžia iš darbo teismo raštinės

tarnautojus ir

kitus  darbuotojus.

31 straipsnis.

Apylinkės teismo pirmininko pavaduotojai

teismo pirmininko pavaduotojas vykdo teisingumą

ir atsako  už tą

teismo darbo  sritį, kurią  tvarkyti jam paveda

teismo pirmininkas.

teismo  pirmininko  pavaduotojas,  nagrinėdamas

bylas, turi tokias

pat teises ir pareigas kaip ir kiti teisėjai.

teismo pirmininko  pavaduotojas  neturi  teisės

daryti poveikio kitų

teisėjų darbui, kai šie vykdo teisingumą.

32  straipsnis.

Apygardų teismų ir Apeliacinio teismo

pirmininkai

Apygardų teismų