Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 36, 37, 93, 94, 120 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 37-1 straipsniu įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2011, Nr. 85-4128

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TEISMŲ

ĮSTATYMO 36, 37, 93, 94, 120 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 371

STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

2011 m. birželio 21 d. Nr. XI-1482

Vilnius

(Žin., 1994, Nr.

46-851;

2002, Nr. 17-649;

2003, Nr. 17-700,

Nr. 42-1914;

2006, Nr. 60-2121;

2008, Nr. 81-3186)

1 straipsnis. 36

straipsnio 2, 4 ir 5 dalių pakeitimas

sakiniu ir ją išdėstyti taip:

„2. Apygardos

administraciniame teisme, apygardos teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų

kolegija, o įstatymų nustatytais atvejais – vienas teisėjas. Kai apygardos teisme

byla nagrinėjama apeliacine tvarka, įstatymų nustatytais atvejais bylą gali

nagrinėti mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų

teisėjų kolegija.“

4 dalį papildyti antru sakiniu ir ją išdėstyti taip:

„4. Apeliaciniame

teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Įstatymų nustatytais atvejais

bylą Apeliaciniame teisme gali nagrinėti mišri Civilinių bylų skyriaus ir

Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija.“

straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5.

Aukščiausiajame Teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išplėstinė

septynių teisėjų kolegija arba Aukščiausiojo Teismo ar Aukščiausiojo Teismo

skyriaus plenarinė sesija. Įstatymų nustatytais atvejais bylai nagrinėti

Aukščiausiajame Teisme gali būti sudaryta mišri Civilinių bylų skyriaus ir

Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija ar

teismo skyriaus plenarinė sesija.“

2 straipsnis. 37

straipsnio pakeitimas

Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti

taip:

„37

straipsnis. Bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar

administraciniam teismui klausimų sprendimas

civilinė ar administracinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas

(skundas, prašymas) negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos

priežasties, kad byla teisminga atitinkamai administraciniam ar bendrosios

kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.

teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio

santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus,

bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis

ar administracinis) byloje vyrauja.

kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar

administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia

speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus pirmininkas, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas

ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją.

straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais bendrosios kompetencijos teismas

motyvuotą nutartį dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo paduoda per

Aukščiausiąjį Teismą, o administracinis teismas – per Vyriausiąjį

administracinį teismą.

straipsnio 3 dalyje numatytos specialios teisėjų kolegijos posėdžiams

pirmininkauja Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

Specialios teisėjų kolegijos sprendimas priimamas bendru sutarimu arba

kolegijos narių balsų dauguma; jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia

kolegijos posėdžio pirmininko balsas. Nutartis dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų

sprendimo yra galutinė ir neskundžiama.

bylos rūšinio teismingumo klausimą, byla kompetentingam ją nagrinėti teismui

išsiunčiama per tris darbo dienas nuo specialios teisėjų kolegijos nutarties

priėmimo dienos. Speciali teisėjų kolegija

taip pat turi teisę pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios

kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėtinas bylas.

rūšinio teismingumo į specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis

apeliacinės instancijos arba kasacinis teismas ir speciali teisėjų kolegija

konstatuoja bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, žemesnės instancijos

teismų procesiniai sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, netenka

teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti

atitinkamos kompetencijos teismui.

bendrosios kompetencijos teismui perduodama iš administracinio teismo arba

administraciniam teismui – iš bendrosios kompetencijos teismo, teismas nustato

dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį ir prireikus imasi priemonių

procesinių dokumentų trūkumams pašalinti.“

3

straipsnis. Įstatymo papildymas 371 straipsniu

Papildyti

Įstatymą 371 straipsniu:

„371

straipsnis. Elektroninės bylos, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų

naudojimas teismuose

proceso bylomis susiję elektroniniai duomenys teismuose yra tvarkomi,

įtraukiami į apskaitą ir saugomi naudojant informacines ir elektroninių ryšių

technologijas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos

vyriausiuoju archyvaru. Bylos dėl teismo įsakymo išdavimo, taip pat kitos

Teisėjų tarybos nustatytos bylos ir su teismo procesu susijusi informacija gali

būti tvarkomos vien elektronine forma. Kai vedama elektroninė byla, teismų

gaunama ir siunčiama rašytinės formos informacija yra skaitmeninama šio

straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, o rašytiniai dokumentai tvarkomi, saugomi

ir sunaikinami Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos

vyriausiuoju archyvaru.

dalyviai teisingumo ministro nustatyta tvarka turi teisę susipažinti su

elektronine byla ir gauti joje esančių dokumentų kopijas. Be to, įstatymų

nustatyta tvarka asmenys turi teisę susipažinti su teismų išnagrinėtomis

bylomis. Teismuose sudaromos reikiamos techninės sąlygos šioms teisėms

įgyvendinti; be to, turi būti sudaromos sąlygos susipažinti su elektroninėmis

bylomis ir gauti jų kopijas nuotoliniu būdu.

dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią

informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta

tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius

dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu

elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per

elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų

informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus

nustato teisingumo ministras.

nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius

veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka

naudodami elektroninių ryšių priemones.

sudaromos reikiamos techninės sąlygos teismų procesinius sprendimus,

vykdomuosius raštus ir kitus su teismo procesu susijusius dokumentus ir jų

kopijas tvirtinti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo

įranga ir patvirtintu kvalifikuotais sertifikatais. Elektroniniu parašu

patvirtinti teismo procesiniai dokumentai ir jų kopijos turi tokią pat teisinę

galią kaip ir rašytiniais parašais patvirtinti procesiniai dokumentai.

byloje saugomos proceso metu sudarytų ar gautų rašytinių procesinių dokumentų

skaitmeninės kopijos, išskyrus dokumentus, kurių dėl teisės aktų nustatytų

reikalavimų negalima skaitmeninti, ir sudaryti ar pateikti elektroniniai

procesiniai dokumentai. Rašytiniai procesiniai dokumentai turi būti

skaitmeninti ir jų skaitmeninės kopijos perkeltos į elektroninę bylą ne vėliau

kaip per tris darbo dienas nuo jų gavimo teisme. Skaitmeninėje kopijoje turi

būti nurodytas dokumento skaitmeninimo laikas ir dokumentą skaitmeninęs asmuo.

Skaitmeninė kopija turi būti patvirtinta dokumentą skaitmeninusio asmens saugiu

elektroniniu parašu. Kai dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių rašytinių

dokumentų negalima skaitmeninti, teismas priima motyvuotą nutartį saugoti

dokumentus tik rašytinės formos ir apie tai pažymima elektroninėje byloje.“

4

straipsnis. 93 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 93

straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„93 straipsnis. Teisėjų mokymo organizavimas

mokymo programas ir įgytų žinių patikrinimo taisykles, aprobavus Teisėjų

tarybai, tvirtina teisingumo ministras.

mokymą organizuoja Nacionalinė teismų administracija.“

5

straipsnis. 94 straipsnio 1 dalies pakeitimas

94 straipsnio 1

dalyje vietoj žodžių „Teisingumo ministerijai“ įrašyti žodžius „Nacionalinei

teismų administracijai“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Teisėjų

mokymą finansuoja valstybė. Tam Nacionalinei teismų administracijai pagal

atskirą programą numatomos lėšos teisėjų mokymui organizuoti, metodinei

medžiagai rengti ir leisti bei kitoms mokymo išlaidoms.“

6

straipsnis. 120 straipsnio 18 punkto pakeitimas

Pakeisti 120

straipsnio 18 punktą ir jį išdėstyti taip:

„18) aprobuoja

Teisėjų mokymo organizavimo ir įgytų žinių patikrinimo taisykles, mokymo

programas, metinius kvalifikacijos tobulinimo planus ir kvalifikacinius

reikalavimus lektoriams;“.

7

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

įstatymas, išskyrus 3 straipsnį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2011 m.

spalio 1 d.

3 straipsnis įsigalioja 2013 m. liepos 1 d.

ministras ir Teisėjų taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo

įgyvendinamuosius teisės aktus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-74,

2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7826 (2012-12-29)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTĖ                                                       DALIA

GRYBAUSKAITĖ

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-74,

2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7826 (2012-12-29)

TEISMŲ ĮSTATYMO 36, 37, 93, 94, 120

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 37(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO 7

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2013-01-02)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt