Legalize
← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1995-01-01

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ

Į S T A T Y M A S

1994 m. lapkričio 29 d. Nr. I-675

Vilnius

1 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti šalpos (socialinę) pensiją

Teisę gauti šalpos (socialinę) pensiją turi nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys, kurie tapo invalidais:

1) iki 18 metų arba vyresni, jeigu jie tapo I, II ar III grupės invalidais nuo vaikystės arba nesukakę 18 metų;

2) mokydamiesi vidurinių, aukštųjų, aukštesniųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, taip pat būdami doktorantais, tačiau ne vyresni negu 24 metų;

3) būdami vidurinių, aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių absolventais – nustatyta tvarka registruotais bedarbiais, bet ne vėliau kaip per vienerius metus po šių mokyklų baigimo.

Teisę gauti šalpos (socialinę) pensiją taip pat turi nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys:

1) sukakę Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius) arba pripažinti I ar II grupės invalidais asmenys, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė savo vaikus ar įvaikius invalidus bei vaikus ar įvaikius I ar II grupės invalidus nuo vaikystės arba tapusius I ar II grupės invalidais iki 18 metų. Už vieno vaiko slaugą šalpos (socialinė) pensija gali būti paskirta tik vienam asmeniui;

2) tėvas ar motina, nepaisant amžiaus ir darbingumo, slaugantis namuose vaiką ar įvaikį invalidus arba vaiką ar įvaikį I grupės invalidus nuo vaikystės arba tapusius I grupės invalidais iki 18 metų. Už vieno vaiko slaugą šalpos (socialinė) pensija gali būti paskirta tik vienam asmeniui;

3) motinos, pagimdžiusios ir išauginusios 5 ir daugiau vaikų iki 8 metų, sukakusios senatvės pensijos amžių.

Mirus asmeniui, gavusiam šalpos (socialinę) pensiją arba galėjusiam ją gauti pagal šio straipsnio pirmąją ir antrąją dalis, teisę gauti šalpos (socialinę) pensiją turi jo vaikai iki 18 metų, taip pat vyresni, jei jie tapo invalidais iki 18 metų. Šie vaikai, besimokantys vidurinių, nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, turi teisę gauti šalpos (socialinę) pensiją iki baigs šias mokyklas, bet ne ilgiau kaip iki to laiko, kai jiems sukaks 24 metai.

Mirusiojo vaikams teisė gauti šalpos (socialinę) pensiją taip pat išlieka, kai juos kas nors įvaikina.

Asmenims, tuo pat metu turintiems teisę gauti kelias šalpos (socialines) pensijas, skiriama didesnioji arba pagal jų pasirinkimą viena iš šalpos (socialinių) pensijų. Teisę gauti šalpos (socialinę) pensiją turi tik asmenys, neturintys teisės gauti didesnės ar tokio pat dydžio valstybinės pensijos ar valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus vaikus invalidus bei invalidais nuo vaikystės arba iki 18 metų tapusius vaikus, kuriems paliekama teisė, kol jie yra invalidai, kartu su šalpos (socialine) pensija gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių (maitintojo netekimo) pensiją.

2 straipsnis. Šalpos (socialinių) pensijų dydžiai

Šalpos (socialinės) pensijos šio įstatymo 1 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse išvardytiems asmenims, išskyrus III grupės invalidus, mokamos valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Be to, I grupės invalidams mokamas 50 procentų bazinės pensijos dydžio priedas slaugai. III grupės invalidams mokama 50 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos.

Mirusiojo vaikams, turintiems teisę gauti šalpos (socialinę) pensiją pagal šio įstatymo 1 straipsnio trečiąją dalį, ši pensija mokama kiekvienam vaikui po lygiai, bet ne daugiau kaip 100 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos visiems vaikams ir ne daugiau kaip 50 procentų bazinės pensijos vienam vaikui.

3 straipsnis. Šalpos (socialinių) pensijų mokėjimo šaltinis

Šalpos (socialinės) pensijos mokamos iš valstybės biudžeto.

4 straipsnis. Šalpos (socialinių) pensijų skyrimas ir mokėjimas

Šalpos (socialines) pensijas skiria ir moka miestų (rajonų) savivaldybių globos ir rūpybos institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Šalpos (socialinių) pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

5 straipsnis. Šalpos (socialinių) pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarka bei terminai

Kreiptis dėl šalpos (socialinės) pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti šią pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti šią pensiją atsiradimo.

Kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Šalpos (socialinių) pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose numatytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti.

Miestų (rajonų) savivaldybių globos ir rūpybos institucijos per Šalpos (socialinių) pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą paskirti pensiją arba atsisakyti ją skirti ir apie tą sprendimą pranešti pareiškėjui. Jei atsisakoma skirti pensiją, privaloma nurodyti atsisakymo priežastis.

Šalpos (socialinės) pensijos skiriamos ir mokamos Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 39 straipsnyje nustatytais valstybinėms socialinio draudimo pensijoms skirti terminais.

Šalpos (socialinės) pensijos mokamos, kol asmuo gyvena Lietuvoje. Pensininkui, kuris persikėlė nuolat gyventi į kitą valstybę, paskirtoji pensija nemokama.

6 straipsnis. Šalpos (socialinių) pensijų permokėjimas arba neprimokėjimas

Šalpos (socialinės) pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios institucijos kaltės, Šalpos (socialinių) pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka išmokama už visą praėjusį laiką.

Pensijos gavėjas privalo pranešti pensiją mokančiai institucijai apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jei apie tokias aplinkybes laiku nepranešus pensija permokama, permokėtoji suma iš gavėjo išieškoma pensiją mokančios institucijos vadovo sprendimu.

7 straipsnis. Šalpos (socialinę) pensiją skiriančių ir mokančių institucijų sprendimų apskundimas

Miesto (rajono) savivaldybių globos ir rūpybos institucijų sprendimai dėl asmenų teisės gauti šalpos (socialines) pensijas gali būti skundžiami miesto (rajono) valdytojui. Apskundimo bei skundo nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Šalpos (socialinių) pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai.

Miesto (rajono) valdytojo bei atitinkamų globos ir rūpybos institucijų sprendimai gali būti skundžiami teismui.

8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.

Šalpos (socialinių) pensijų skyrimą ir mokėjimą miestų (rajonų) savivaldybių globos ir rūpybos institucijos perima iki 1996 m. sausio 1 dienos.

Ankstesnysis mokėtojas privalo iki šios datos nemokamai perduoti miestų (rajonų) savivaldybių globos ir rūpybos institucijoms visus turimus šalpos (socialinių) pensijų dokumentus.

9 straipsnis. Socialinių pensijų perskaičiavimas

Jei socialinės pensijos gavėjas pagal šį įstatymą įgyja teisę gauti didesnę šalpos (socialinę) pensiją arba pagal kitus įstatymus didesnę socialinę pašalpą ar valstybinę socialinio draudimo pensiją, ar valstybinę pensiją, ankstesnioji socialinė pensija jam nebemokama ir skiriama šalpos (socialinė) pensija pagal šio įstatymo nuostatas arba socialinė pašalpa ar valstybinė socialinio draudimo pensija, ar valstybinė pensija pagal kitus įstatymus.

Jei socialinės pensijos gavėjas po šio įstatymo įsigaliojimo iš viso neįgyja teisės gauti šalpos (socialinės) pensijos arba kitokios valstybinės pensijos, jam mokama 1994 m. gruodžio mėnesį mokėto dydžio socialinė pensija, kuri vėliau neindeksuojama.

Šio straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka socialinė pensija mokama socialinių pensijų gavėjams, kurie po šio įstatymo įsigaliojimo neįgyja teisės gauti didesnės šalpos (socialinės) pensijos ar didesnės socialinės pašalpos, ar kitokios valstybinės pensijos, kol tokia teisė atsiranda. Kai tokia teisė įgyjama, skiriama didesnė pensija arba pašalpa.

10 straipsnis. Kompensacijos invalidus slaugiusiems asmenims ir daugiavaikėms motinoms

Asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo ne mažiau kaip 10 metų slaugė savo vaikus ar įvaikius invalidus bei vaikus ar įvaikius I ar II grupės invalidus nuo vaikystės arba tapusius I ar II grupės invalidais iki 18 metų, taip pat motinos, iki šio įstatymo įsigaliojimo pagimdžiusios ir išauginusios 5 ir daugiau vaikų iki 8 metų, turi teisę kas mėnesį gauti 150 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio kompensaciją, kai sukanka penkeriais metais mažesnį už senatvės pensijos amžių arba tampa I ar II grupės invalidais. Už vieno vaiko slaugą kompensacija gali būti paskirta tik vienam asmeniui.

Jei mokama kompensacija, šalpos (socialinė) pensija nemokama. Įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo arba kitokią valstybinę pensiją, asmens pasirinkimu mokama kompensacija arba pensija. Kompensacija mokama iš tų pačių lėšų kaip ir šalpos (socialinė) pensija. Kompensacijos mokėjimo tvarką nustato Šalpos (socialinių) pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

11 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti tikslinę kompensaciją slaugos išlaidoms

Teisę gauti tikslinę kompensaciją slaugos išlaidoms turi:

1) vaikai invalidai, kuriems nustatyta sunki ar vidutinė negalia, nepaisant to, ar jiems nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, ar ne;

2) I ir II grupių invalidai, tapę invalidais iki tos dienos (įskaitytinai), kai jiems sukanka 24 metai, taip pat asmenys, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jiems sukako 24 metai, padarinių invalidais pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki tos dienos (įskaitytinai), kai jiems sukanka 26 metai, – jeigu jiems nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas.

12 straipsnis. Tikslinių kompensacijų slaugos išlaidoms dydžiai

Tikslinės kompensacijos slaugos išlaidoms yra šių dydžių:

1) vaikams invalidams, kuriems nustatyta sunki negalia, ir I grupės invalidams – bazinės pensijos dydžio;

2) vaikams invalidams, kuriems nustatyta vidutinė negalia, ir II grupės invalidams – 0,5 bazinės pensijos dydžio.

PENKTASIS SKIRSNIS

SLAUGOS PAŠALPOS

13 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti slaugos pašalpas

Teisę gauti slaugos pašalpas turi visiškos negalios invalidai, kai jie yra slaugomi namuose arba apgyvendinami ar slaugomi globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose, kurios nėra visai ar iš dalies finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų.

14 straipsnis. Slaugos pašalpos dydis

Slaugos pašalpa skiriama ir mokama tokio dydžio:

1) nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2004 m. birželio 30 d. – bazinės pensijos dydžio;

2) nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. – 1,25 bazinės pensijos dydžio;

3) nuo 2005 m. sausio 1 d. – 1,5 bazinės pensijos dydžio.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ŠALPOS KOMPENSACIJOS

15 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti šalpos kompensaciją

Teisę gauti šalpos kompensaciją šio Įstatymo 16 straipsnyje nustatytomis sąlygomis turi:

1) tėvai (įtėviai), kurie iki 1995 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 10 metų slaugė namuose vaikus invalidus arba vaikus, pripažintus I ar II grupės invalidais nuo vaikystės arba tapusius I ar II grupės invalidais iki 18 metų;

2) motinos, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė penkis ar daugiau vaikų ir išaugino juos iki 8 metų.

16 straipsnis. Šalpos kompensacijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos

1.

Šalpos kompensacijos šio Įstatymo 15 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriamos ir mokamos, kai jie sukanka amžių, penkeriais metais mažesnį už senatvės pensijos amžių, arba pripažįstami I ar II grupės invalidais.

2.

Šalpos kompensacijos mokamos tol, kol jų gavėjai įgis teisę gauti šio Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pensijas ir (ar) pensijų išmokas, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją. Jei šalpos kompensacijos gavėjas neįgyja teisės gauti nė vienos iš šio Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytų pensijų ir (ar) pensijų išmokų, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją, šalpos kompensacija jam mokama tol, kol jis yra I ar II grupės invalidas (sukakusiems senatvės pensijos amžių – iki gyvos galvos).

3.

Šalpos kompensacijos mokamos nepaisant to, ar asmuo gauna valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją, ar negauna.

4.

Už tą patį namuose slaugomą invalidą šalpos kompensacija skiriama ir mokama tik vienam iš tėvų (įtėvių). Kai asmuo namuose slaugė kelis invalidus, skiriama ir mokama tik viena šalpos kompensacija.

5.

Asmenų, kurie tuo pat metu turi teisę gauti kelias šalpos kompensacijas, pasirinkimu skiriama ir mokama viena šalpos kompensacija.

17 straipsnis. Šalpos kompensacijos dydis

Šalpos kompensacija yra 1,5 bazinės pensijos dydžio.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

ŠALPOS IŠMOKŲ SKYRIMO IR MOKĖJIMO TVARKA

18 straipsnis. Šalpos išmokas skiriančios ir mokančios įstaigos

Šalpos išmokas skiria ir moka savivaldybių administracijos, vadovaudamosi šiuo Įstatymu ir Vyriausybės patvirtintais Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

19 straipsnis. Šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka

1.

Šalpos išmokos skiriamos ir mokamos pagal asmenų, turinčių teisę gauti šias išmokas, gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

2.

Asmenims, kurie turi teisę gauti šio Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą pensiją ir (ar) pensijų išmoką, kurios dydis (bendra visų paskirtų pensijų ir (ar) pensijų išmokų suma) lygus arba mažesnis už šalpos pensiją, šalpos našlaičių pensiją ar šalpos kompensaciją, pastarosios šalpos išmokos neskiriamos ir nemokamos tol, kol asmuo gauna pensiją ir (ar) pensijų išmoką.

3.

Šalpos išmokos skiriamos ir mokamos nepaisant to, ar jų gavėjai yra asmenys, išvardyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, taip pat ūkininkai ir jų partneriai, kurių statusą reglamentuoja Ūkininko ūkio įstatymas.

4.

Šalpos pensijos šio Įstatymo 5 straipsnio 4 punkte nurodytiems asmenims ir šalpos kompensacijos šio Įstatymo 15 straipsnio 2 punkte nurodytiems asmenims skiriamos ir mokamos tik tuo atveju, jeigu jų pagimdyti ir iki 8 metų išauginti vaikai nebuvo globojami (rūpinami) kūdikių namuose ar kitose globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose ir jeigu įstatymų nustatyta tvarka motinai nebuvo apribota tėvų valdžia (atimtos motinystės ar vaikų auklėjimo teisės arba motinai tėvystės teisės nebuvo apribotos).

5.

Tikslinės kompensacijos slaugos išlaidoms bei slaugos pašalpos skiriamos ir mokamos nepaisant šių šalpos išmokų gavėjų gaunamų pensijų ir (ar) pensijų išmokų, šalpos išmokų, taip pat nepaisant kitų pajamų.

6.

Kreiptis dėl šalpos išmokos paskyrimo galima prieš 3 mėnesius iki teisės gauti šią išmoką atsiradimo dienos arba bet kuriuo metu po teisės gauti šią išmoką atsiradimo.

7.

Kreipiantis dėl šalpos išmokos, privaloma pateikti visus Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus šalpos išmokai paskirti.

8.

Savivaldybės administracija per Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatytą laiką privalo priimti sprendimą paskirti šalpos išmoką arba atsisakyti ją skirti ir apie tai raštu pranešti pareiškėjui.

9.

Šalpos išmokos skiriamos ir mokamos asmenims, kurie turi teisę gauti šias išmokas, išskyrus šiuos atvejus:

1) šalpos išmokos, paskirtos asmenims iki 18 metų, mokamos vienam iš vaiko (įvaikio) invalido tėvų (įtėvių), globėjui arba rūpintojui;

2) šalpos našlaičių pensijos, paskirtos mirusiojo vaikams (įvaikiams) iki 18 metų, gali būti mokamos vienam iš vaiko (įvaikio) tėvų (įtėvių), globėjui arba rūpintojui;

3) šalpos išmokos, paskirtos sukakusiems 18 metų asmenims, kuriems įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka yra paskirti globėjai ar rūpintojai, mokamos jų globėjui arba rūpintojui.

10.

Šalpos išmokų suma, laiku negauta dėl savivaldybės administracijos kaltės, išmokama už visą praėjusį laiką.

11.

Asmeniui, kuriam paskirta šalpos išmoka, išduodamas šalpos išmokos gavėjo pažymėjimas, šio formą nustato ir patvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Kai asmeniui paskirtos kelios šalpos išmokos, išduodamas tik vienas pažymėjimas.

12.

Šalpos išmokos atitinkamai didinamos kiekvieną kartą patvirtinus naują bazinės pensijos dydį, išskyrus šio Įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje numatytą atvejį.

13.

Šalpos išmokos gavėjas ar vienas iš jo tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas privalo pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Savivaldybės administracija privalo informuoti šalpos išmokos gavėją arba vieną iš jo tėvų (įtėvių), globėją ar rūpintoją, kokios aplinkybės turi įtakos šių išmokų mokėjimui. Jei šalpos išmokos gavėjas arba vienas iš jo tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas apie tokias aplinkybes savivaldybės administracijai laiku nepraneša ir dėl to šalpos išmoka permokama, permokėta suma iš gavėjo išieškoma savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.

20 straipsnis. Šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo terminai

1.

Šalpos išmokos skiriamos ir mokamos nuo teisės gauti šalpos išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų šalpos išmokai skirti gavimo savivaldybės administracijoje dienos.

2.

Teisės gauti šalpos išmoką atsiradimo diena laikoma ta diena, kai:

1) asmuo pirmą kartą pripažįstamas vaiku invalidu ir jam nustatoma sunki, vidutinė arba lengva negalia;

2) pripažintam invalidu vaikui nustatoma sunki, vidutinė arba lengva negalia;

3) asmuo pripažįstamas I, II ar III grupės invalidu;

4) asmuo pripažįstamas visiškos negalios invalidu;

5)                asmeniui sukanka senatvės pensijos amžius arba amžius, 5 metais mažesnis už senatvės pensijos amžių;

1) miršta asmuo, kurio vaikai (įvaikiai) turi teisę gauti šalpos našlaičių pensiją;

6) invalidui nustatomas nuolatinės slaugos būtinumas;

7) atsiranda kitos šio Įstatymo numatytos aplinkybės, kurios turi įtakos šalpos išmokoms skirti ir mokėti.

3.

Šalpos išmokos skiriamos laikotarpiui, kuriam šalpos išmokos gavėjui išlieka teisė gauti šią išmoką. Savivaldybės administracija privalo prieš mėnesį informuoti šalpos išmokos gavėją apie šalpos išmokos skyrimo termino pasibaigimą. Teisė gauti šalpos išmoką išlieka:

1) asmenims, kurių teisė gauti šalpos išmoką priklauso nuo jų invalidumo arba nuo sunkios, vidutinės, lengvos ar visiškos negalios bei nuo nuolatinės slaugos būtinumo, – atitinkamai, kol šie asmenys yra invalidai arba kol galioja Invalidų socialinės integracijos įstatyme nurodytų invalidumą nustatančių įstaigų išvada dėl jų negalios arba dėl nuolatinės slaugos būtinumo;

2) asmenims, kurių teisė gauti šalpos išmoką priklauso nuo jų senatvės pensijos amžiaus, – iki gyvos galvos;

3) našlaičiams, nesukakusiems 18 metų, – kol jie sukanka 18 metų;

4) našlaičiams, kurių teisė gauti šalpos našlaičių pensiją priklauso nuo to, ar jie mokosi, – kol jie mokosi, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 24 metai;

5) kol atsiranda kitos šio Įstatymo numatytos aplinkybės, dėl kurių asmenys laikinai ar nuolat praranda teisę gauti šalpos išmokas;

6) kol teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas globėju ar rūpintoju asmuo atleidžiamas ar nušalinamas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų.

4.

Kai šalpos išmokos gavėjui nustatoma kita invalidumo grupė (lygis) ir dėl to keičiasi jam priklausančios šalpos išmokos dydis arba kai sukakusiam senatvės pensijos amžių šalpos pensijos gavėjui nustatoma I invalidumo grupė, naujo dydžio šalpos išmoka pradedama mokėti:

1) kai invalidui (vaikui invalidui) nustatoma sunkesnio invalidumo grupė (lygis), – nuo invalidumo grupės (lygio) pakeitimo dienos;

2) kai invalidui (vaikui invalidui) nustatoma lengvesnio invalidumo grupė (lygis), – nuo pirmosios dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį buvo nustatyta lengvesnio invalidumo grupė (lygis);

3) kai sukakusiam senatvės pensijos amžių asmeniui nustatoma I invalidumo grupė, – nuo I invalidumo grupės nustatymo dienos.

21 straipsnis. Šalpos išmokų mokėjimo nutraukimo ir pratęsimo tvarka

1.

Šalpos išmokos mokėjimas nutraukiamas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pasibaigė šalpos išmokos skyrimo terminas, pirmosios dienos. Jei asmens teisė gauti šalpos išmoką išlieka, bet dėl šios išmokos mokėjimo asmuo kreipiasi pavėluotai dėl pateisinamų priežasčių, šalpos išmoka, nepriskaičiuojant palūkanų, išmokama už visą laiką, bet ne daugiau kaip už 3 metus nuo tos dienos, kurią buvo nutrauktas šalpos išmokos mokėjimas. Jei pateisinamos priežasties nėra, šalpos išmoka vėl pradedama mokėti nuo dokumentų dėl šalpos išmokos mokėjimo pratęsimo pateikimo dienos.

2.

Šalpos išmokos mokamos tol, kol jos gavėjai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Šalpos išmokos gavėjui persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę, paskirtos šalpos išmokos mokėjimas nutraukiamas nuo pirmosios dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį šalpos išmokos gavėjas persikėlė nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenustatyta kitaip.

22 straipsnis. Šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo ypatumai

1.

Asmenims iki 18 metų, kurie teisę į šalpos pensiją ar (ir) šalpos našlaičių pensiją įgijo gyvendami ar slaugomi iš valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų visai ar iš dalies finansuojamose globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose, šios pensijos neskiriamos ir nemokamos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus.

2.

Asmenims iki 18 metų, kuriems buvo paskirtos šalpos pensijos ar (ir) šalpos našlaičių pensijos ir kurie po to apgyvendinami ar pradedami slaugyti iš valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų visai ar iš dalies finansuojamose globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose, šios pensijos nemokamos nuo dienos, einančios po tos dienos, kurią jie apgyvendinti šiose įstaigose.

3.

Kai šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys laikinai ar visam laikui išvyksta (paimami) iš globos, auklėjimo ar slaugos įstaigų, šalpos pensijos ar (ir) šalpos našlaičių pensijos jų pačių ar vieno iš jų tėvų (įtėvių), globėjų ar rūpintojų prašymu skiriamos, o paskirtos pradedamos mokėti nuo dienos, einančios po tos dienos, kurią jie išvyko (paimti) iš šių įstaigų. Jiems vėl grįžus į nurodytas įstaigas, šalpos pensijos ar (ir) šalpos našlaičių pensijos nemokamos nuo dienos, einančios po tos dienos, kurią jie apgyvendinti šiose įstaigose.

4.

Tikslinės kompensacijos slaugos išlaidoms ir slaugos pašalpos vaikams invalidams ir invalidams, gyvenantiems ar slaugomiems iš valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų visai ar iš dalies finansuojamose globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose, neskiriamos ir nemokamos. Kai šie invalidai laikinai ar visam laikui išvyksta (paimami) iš šių įstaigų, tikslinės kompensacijos slaugos išlaidoms ir slaugos pašalpos invalido arba vieno iš jo tėvų (įtėvių), globėjo ar rūpintojo prašymu skiriamos, o paskirtos pradedamos mokėti nuo dienos, einančios po tos dienos, kurią jie išvyko (paimti) iš globos, auklėjimo ar slaugos įstaigų. Jiems vėl grįžus į nurodytas įstaigas tikslinės kompensacijos slaugos išlaidoms ir slaugos pašalpos nemokamos nuo dienos, einančios po tos dienos, kurią jie vėl apgyvendinti ar pradėti slaugyti nurodytose įstaigose.

5.

Šalpos išmokos neskiriamos, o paskirtosios nemokamos kardomojo kalinimo (suėmimo) metu, taip pat asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausme, bei asmenims, kuriems Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka teismo nuosprendžiu paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės. Šiems asmenims paskirtos šalpos išmokos nemokamos nuo pirmosios mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį jie buvo suimti, nuteisti, pasiųsti priverstinai gydyti ar auklėti, dienos. Pasibaigus jų kardomajam kalinimui (suėmimui), taip pat paleidus juos iš įkalinimo vietos, iš priverstinio gydymo įstaigos, iš specialios auklėjimo įstaigos, paskirtoji šalpos išmoka, gavus atitinkamą prašymą, vėl pradedama mokėti nuo dienos, einančios po paleidimo dienos, jeigu asmuo turi teisę gauti šalpos išmoką.

6.

Asmens, kuriam buvo paskirta šalpos išmoka, mirties atveju jį laidojusiems fiziniams ar juridiniams asmenims (toliau šioje dalyje – laidojusieji asmenys) išmokama šalpos išmoka už tą mėnesį, kurį šalpos gavėjas mirė. Laidojusiems asmenims taip pat išmokama iki mirties dienos asmens negauta šalpos išmoka už praėjusį mėnesį. Šalpos pensijų, šalpos našlaičių pensijų, šalpos kompensacijų bei socialinių pensijų gavėjų mirties atvejais juos laidojusiems asmenims dar išmokama mirusiajam asmeniui mirties mėnesį priklausiusio atitinkamos pensijos ar šalpos kompensacijos dydžio suma už du mėnesius. Kai miręs asmuo laidojamas valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis, šalpos pensijos, šalpos našlaičių pensijos, šalpos kompensacijos bei socialinės pensijos dydžio suma už du mėnesius nemokama.

23 straipsnis. Išskaitos iš šalpos išmokų

1.

Išskaityti iš šalpos išmokos galima šio Įstatymo 19 straipsnio 13 dalyje nustatytu atveju ir pagal vykdomuosius dokumentus įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Iš šalpos išmokos gavėjui išmokėtinos sumos išskaitoma tol, kol visiškai padengiamos išieškomos sumos:

1) išskaitant permokėtas sumas šio Įstatymo 19 straipsnio 13 dalyje nustatytu atveju – ne daugiau kaip 20 procentų išmokėtinos šalpos išmokos sumos per mėnesį;

2) visais išskaitymų atvejais – ne daugiau kaip 50 procentų išmokėtinos šalpos išmokos sumos per mėnesį.

3.

Jeigu šalpos išmokos mokėjimas nutraukiamas, o visa permokėtos šalpos išmokos suma neišieškota, likęs įsiskolinimas išieškomas iš savivaldybės administracijos mokamos bet kurios kitos išmokos. Jeigu asmuo jokių išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

TEISIŲ, ĮGYTŲ IKI ŠIO ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO, IŠSAUGOJIMAS

24 straipsnis. Asmenų iki 18 metų įgytų teisių išsaugojimas

1.

Asmenims nuo 16 iki 18 metų, kurie buvo pripažinti I, II ar III grupės invalidais iki šio Įstatymo įsigaliojimo, šalpos pensijos skiriamos ir mokamos šių dydžių: I grupės invalidams – 2 bazinių pensijų dydžio, II grupės invalidams – 1,5 bazinės pensijos dydžio, III grupės invalidams – bazinės pensijos dydžio. Kai šie invalidai sukanka 18 metų, šalpos pensijos jiems mokamos šio Įstatymo 7 straipsnio 2 punkte nustatytų dydžių.

2.

Jeigu įsigaliojus šiam Įstatymui dėl invalidumo lygio nustatymo vaikui invalidui, pripažintam tokiu iki šio Įstatymo įsigaliojimo, nesikreipiama, bazinės pensijos dydžio šalpos pensija mokama tol, kol vaikui invalidui bus nustatytas atitinkamas invalidumo lygis, arba tol, kol pasibaigia šalpos pensijos mokėjimo terminas, arba tol, kol vaikui invalidui sukaks 16 metų.

3.

Asmenims nuo 16 iki 18 metų, kurie iki šio Įstatymo įsigaliojimo buvo pripažinti I ar II grupės invalidais, tikslinės kompensacijos slaugos išlaidoms nepaisant to, ar jiems nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, skiriamos ir mokamos šių dydžių: I grupės invalidams – bazinės pensijos dydžio, II grupės invalidams – 0,5 bazinės pensijos dydžio. Kai šie invalidai sukanka 18 metų, tikslinės kompensacijos slaugos išlaidoms jiems mokamos tik tuo atveju, jeigu nustatoma, jog būtina nuolatinė slauga.

4.

Asmenims nuo 16 iki 18 metų, kurie I, II ar III grupės invalidais buvo pripažinti iki šio Įstatymo įsigaliojimo ir kurie iki šio Įstatymo įsigaliojimo buvo apgyvendinti ar slaugomi globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose (nesvarbu, koks jų finansavimo šaltinis), šalpos pensijos mokamos už nurodytų invalidų buvimo šiose įstaigose laiką Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka.

25 straipsnis. Teisės gauti šio Įstatymo nustatytų dydžių šalpos pensiją užtikrinimas invalidams nuo vaikystės

Sukakusiems 18 metų asmenims, kurie iki šio Įstatymo įsigaliojimo buvo pripažinti I, II ar III grupės invalidais nuo vaikystės, šalpos pensijos mokamos tokių pat dydžių ir tokiomis pačiomis sąlygomis kaip šio Įstatymo 5 straipsnio 2 punkte nurodytiems asmenims.

26 straipsnis. Šalpos pensijų, paskirtų iki šio Įstatymo įsigaliojimo už invalidų slaugą namuose, mokėjimas

1.

Šalpos pensijų, paskirtų vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui pagal iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką už vaikų invalidų arba I grupės invalidų nuo vaikystės, arba tapusių I grupės invalidais iki 18 metų slaugą namuose, mokėjimas tęsiamas tol, kol pasibaigia šių šalpos pensijų skyrimo ir mokėjimo terminas, nustatytas šio straipsnio 2 dalyje.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų šalpos pensijų skyrimo ir mokėjimo vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui terminas pasibaigia, kai įsigaliojus šiam Įstatymui:

1) šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys įgyja teisę gauti tikslinę kompensaciją slaugos išlaidoms;

2) I grupės invalidai nuo vaikystės arba tapę I grupės invalidais iki 18 metų asmenys pripažįstami II ar III grupės invalidais;

3) šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys toliau namuose neslaugomi arba kai jie apgyvendinami ar slaugomi iš valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų visai ar iš dalies finansuojamose globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose. Šiais atvejais šalpos pensijos už nurodytų asmenų buvimo globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose laiką nemokamos, o jiems išvykus (juos paėmus) iš nurodytų įstaigų, vėl pradedamos mokėti šio Įstatymo 22 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka;

4) teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas globėju ar rūpintoju asmuo atleidžiamas ar nušalinamas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų.

3.

Jeigu įsigaliojus šiam Įstatymui vaikai invalidai iki 16 metų pripažįstami turinčiais lengvą negalią arba dėl invalidumo lygio nustatymo nesikreipta, šalpos pensija už invalidų slaugą namuose mokama tol, kol 16 metų neturinčiam vaikui invalidui bus nustatyta sunki ar vidutinė negalia ir jis įgis teisę gauti tikslinę kompensaciją slaugos išlaidoms arba kol jam sukaks 16 metų.

4.

Šiame straipsnyje nurodytos šalpos pensijos mokamos nepaisant šių pensijų gavėjų gaunamų jiems patiems priklausančių šalpos pensijų arba šalpos kompensacijų, taip pat nepaisant jų gaunamų pensijų ir (ar) pensijų išmokų (2 straipsnio 5 dalis) bei nepaisant to, ar jų gavėjai yra asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, taip pat ūkininkai ir jų partneriai, kurių statusą reglamentuoja Ūkininko ūkio įstatymas.

5.

Šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui mokamos 2004 m. kovo mėnesio dydžio ir patvirtinus naują bazinės pensijos dydį nedidinamos.

27 straipsnis. Socialinių pensijų, paskirtų iki 1995 m. sausio 1 d. ir mokėtų iki šio Įstatymo įsigaliojimo, mokėjimas

1.

Socialinės pensijos, paskirtos iki 1995 m. sausio 1 d. ir mokėtos iki šio Įstatymo įsigaliojimo, toliau mokamos tol, kol pasibaigia šių pensijų skyrimo ir mokėjimo terminas.

2.

Socialinės pensijos toliau mokamos nepaisant to, ar jų gavėjai gauna valstybines socialinio draudimo našlių pensijas ir (ar) šalpos pensijas už invalidų slaugą, taip pat nepaisant to, ar jie yra asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, taip pat ūkininkai ir jų partneriai, kurių statusą reglamentuoja Ūkininko ūkio įstatymas.

3.

Socialinės pensijos indeksuojamos pagal naujai patvirtintos ir iki patvirtinimo buvusios bazinės pensijos dydžių santykį. Ši nuostata pradedama taikyti pirmą kartą po šio Įstatymo įsigaliojimo patvirtinus naują bazinės pensijos dydį.

28 straipsnis. Šalpos pensijų ir šalpos kompensacijų skyrimas ir mokėjimas asmenims, įgijusiems teisę jas gauti iki šio Įstatymo įsigaliojimo

Asmenims, kurie iki šio Įstatymo įsigaliojimo įgijo teisę gauti šalpos pensijas ar šalpos kompensacijas, tačiau dėl jų paskyrimo kreipėsi per 12 mėnesių nuo šio Įstatymo įsigaliojimo, šalpos pensijos ir šalpos kompensacijos skiriamos ir mokamos Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka.

29 straipsnis. Savivaldybių administracijų pareigos

1.

Savivaldybių administracijos nuo 2004 m. balandžio 1 d. skiria ir moka šio Įstatymo nustatytas šalpos išmokas arba toliau moka iki šio Įstatymo įsigaliojimo paskirtas ir mokėtas šalpos pensijas, kompensacijas invalidus slaugiusiems asmenims ir daugiavaikėms motinoms bei socialines pensijas.

2.

Jeigu pagal šio Įstatymo nuostatas asmeniui priklauso didesnė arba tokio pat dydžio šalpos išmoka, savivaldybės administracija be specialaus asmens prašymo priima sprendimą skirti ir mokėti didesnę arba tokio pat dydžio šalpos išmoką, informuodama asmenį apie naujos šalpos išmokos paskyrimą.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1439, 1996-07-04, Žin., 1996, Nr. 68-1637 (1996-07-19), i. k. 0961010ISTA00I-1439

Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymo pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-906, 1998-10-22, Žin., 1998, Nr. 98-2708 (1998-11-11), i. k. 0981010ISTAVIII-906

Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymo 1, 2, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1989, 2000-10-10, Žin., 2000, Nr. 89-2750 (2000-10-25), i. k. 1001010ISTAIII-1989

Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymo 1, 2, 6, 9, 10 straipsnių pakeitimo įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1298, 2003-01-21, Žin., 2003, Nr. 14-538 (2003-02-07), i. k. 1031010ISTA0IX-1298

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, Šalpos (socialinių) pensijų įstatymo, Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1966, 2004-01-20, Žin., 2004, Nr. 21-619 (2004-02-07), i. k. 1041010ISTA0IX-1966

Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymo pakeitimo įstatymas

30 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

Savivaldybės administracija be specialaus asmens prašymo priima sprendimą nuo 2005 m. liepos 1 d. mokėti slaugos išlaidų tikslines kompensacijas vietoj iki tol visiškos negalios invalidams mokėtų slaugos pašalpų ir tikslinių kompensacijų slaugos išlaidoms bei priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas vietoj iki tol neįgaliems vaikams ir I ar II grupės invalidams mokėtų tikslinių kompensacijų slaugos išlaidoms.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1439, 1996-07-04, Žin., 1996, Nr. 68-1637 (1996-07-19), i. k. 0961010ISTA00I-1439

Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymo pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-906, 1998-10-22, Žin., 1998, Nr. 98-2708 (1998-11-11), i. k. 0981010ISTAVIII-906

Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymo 1, 2, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1989, 2000-10-10, Žin., 2000, Nr. 89-2750 (2000-10-25), i. k. 1001010ISTAIII-1989

Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymo 1, 2, 6, 9, 10 straipsnių pakeitimo įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1298, 2003-01-21, Žin., 2003, Nr. 14-538 (2003-02-07), i. k. 1031010ISTA0IX-1298

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, Šalpos (socialinių) pensijų įstatymo, Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1966, 2004-01-20, Žin., 2004, Nr. 21-619 (2004-02-07), i. k. 1041010ISTA0IX-1966

Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymo pakeitimo įstatymas

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2217, 2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14), i. k. 1041010ISTA0IX-2217

Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, Valstybinių šalpos išmokų įstatymo, Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo, Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pakeitimo įstatymas

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2375, 2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 117-4373 (2004-07-29), i. k. 1041010ISTA0IX-2375

Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo, Valstybinių šalpos išmokų įstatymo pakeitimo įstatymas

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-210, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2556 (2005-06-07), i. k. 1051010ISTA000X-210

Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo pakeitimo įstatymas

221 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti pensijos priemoką

Socialinio draudimo senatvės pensijų, išskyrus išankstines senatvės pensijas, gavėjai ir socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) pensijų gavėjai, netekę 60 procentų ar daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti I ar II grupės invalidais), senatvės pensijos amžių sukakę socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) pensijų gavėjai, netekę 45–55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti III grupės invalidais), jeigu jų gaunamų socialinio draudimo pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, valstybinių pensijų, užsienio valstybių pensijų (toliau kartu – pensijos) suma per mėnesį yra mažesnė negu 95 procentai Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto minimalių vartojimo poreikių dydžio (toliau – MVPD), turi teisę gauti pensijos priemoką. Pensijos priemoka skiriama ir mokama, jeigu šiame straipsnyje nurodyti asmenys yra deklaravę gyvenamąją vietą arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka.

222 straipsnis. Pensijos priemokų apskaičiavimas

1.

Pensijos priemoka asmenims, kuriems mokama socialinio draudimo senatvės arba socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) pensija, apskaičiuota turint būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą, apskaičiuojama euro cento tikslumu pagal formulę PD = 0,95 × MVPD – P, čia:

1) PD – pensijos priemokos dydis;

2) MVPD – tą mėnesį, už kurį mokama pensijos priemoka, galiojęs minimalių vartojimo poreikių dydis;

3) P – visų asmeniui mokamų pensijų suma.

2.

Pensijos priemoka asmenims, kuriems mokama socialinio draudimo senatvės arba socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) pensija, apskaičiuota neturint būtinojo pensijų socialinio draudimo stažo, apskaičiuojama euro cento tikslumu pagal formulę PD = (0,95 × MVPD – P) × (S / BS), čia:

1) PD – pensijos priemokos dydis;

2) MVPD – tą mėnesį, už kurį mokama pensijos priemoka, galiojęs minimalių vartojimo poreikių dydis;

3) S – asmens įgytas pensijų socialinio draudimo stažas, pagal kurį apskaičiuota mokama socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensija;

4) BS – asmeniui nustatytas būtinasis pensijų socialinio draudimo stažas socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) pensijai gauti (atsižvelgiant į gaunamos pensijos rūšį);

5) P – visų asmeniui mokamų pensijų suma.

3.

Nustatant, ar asmuo yra įgijęs būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) pensijai gauti (atsižvelgiant į gaunamos pensijos rūšį), atsižvelgiama į stažą, pagal kurį paskirta (gali būti paskirta) pensija užsienio valstybėje taikant Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas dėl pensijų mokėjimo.

223 straipsnis. Pensijos priemokų mokėjimo ir administravimo šaltinis

Pensijos priemokos mokamos, jų skyrimo ir mokėjimo administravimo išlaidos apmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

224 straipsnis. Pensijos priemokų skyrimas ir mokėjimas

1.

Pensijos priemoką be atskiro asmens prašymo skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliota Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga, mokanti asmeniui socialinio draudimo pensiją.

2.

Asmenų, kurie gauna užsienio valstybės pensiją, teisė gauti pensijos priemoką nustatoma ir pensijos priemoka skiriama bei mokama, asmeniui pateikus duomenis apie užsienio valstybės paskirtos pensijos dydį (jeigu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliota Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga neturi šių duomenų). Gavusi duomenis apie užsienio valstybės paskirtos pensijos dydį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliota Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga turinčiam teisę gauti pensijos priemoką asmeniui paskiria pensijos priemoką nuo teisės gauti pensijos priemoką atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius nuo duomenų apie užsienio valstybės paskirtos pensijos dydį pateikimo dienos, ir išmoka pensijos priemokos nepriemoką. Duomenis apie užsienio valstybės paskirtos pensijos dydį asmuo privalo teikti kas ketvirtį, jeigu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliota Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga negauna šių duomenų.

3.

Pensijos priemoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiant į už tą mėnesį priskaičiuotų pensijų sumą ir tą mėnesį galiojusį MVPD.

4.

Tais atvejais, kai šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pensijos priemoka yra mažesnė negu 1,45 euro, visa pensijos priemokos suma už praėjusius metus išmokama vieną kartą per metus pirmąjį kalendorinių metų mėnesį.

5.

Jeigu mokant pensijos priemoką paaiškėja, kad už tą laikotarpį, už kurį ši priemoka išmokėta, jos gavėjas turėjo teisę gauti (gavo) kitas pensijas arba didesnę socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, kurios jam skiriamos nuo dienos iki pensijos priemokos paskyrimo arba nuo pensijos priemokos paskyrimo dienos, asmens teisė gauti pensijos priemoką nustatoma iš naujo. Šiais atvejais pensijos priemokos permoka išieškoma socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją asmeniui mokančios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka iš bet kurios asmens gaunamos pensijos, kurios mokėjimas pavestas Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms.

6.

Pensijos priemokoms taip pat taikomos šio įstatymo 15 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatos. Šiame įstatyme nenustatytais pensijos priemokų skyrimo ir mokėjimo atvejais taikoma Socialinio draudimo pensijų įstatyme ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarka.

Papildyta skyriumi:

Nr. XIII-1401, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11462

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS