LegalizeLietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS MAŽMENINĖS PREKYBOS ĮMONIŲ NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ
DRAUDIMO ĮSTATYMAS
Suvestinė redakcija nuo 2024-08-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2010, Nr. 1-31, i. k. 1091010ISTA00XI-626
Nauja redakcija nuo 2016-05-01:
Nr. XII-2204, 2015-12-17, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-21007
LIETUVOS RESPUBLIKOS
MAŽMENINĖS PREKYBOS ĮMONIŲ NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ DRAUDIMO
ĮSTATYMAS
2009 m. gruodžio 22 d. Nr. XI-626
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šio įstatymo tikslas – riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti tiekėjų ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą.
Jeigu didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė tais pačiais veiksmais pažeidžia šį įstatymą ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatas, kuriose nustatomas draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, ji atsako Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka.
Šis įstatymas netaikomas didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų, kurių pardavimo pajamos paskutiniais finansiniais metais yra didesnės kaip trys šimtai penkiasdešimt milijonų eurų, santykiams. Nustatant tiekėjų pardavimo pajamas, skaičiuojamos visų susijusių ūkio subjektų pajamos.
Šis įstatymas taikomas didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų santykiams, kai mažmeninės prekybos įmonė arba tiekėjas, arba jie abu yra įsisteigę Europos Sąjungoje.
Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-410, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-07-02, i. k. 2021-15164
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė (toliau – mažmeninės prekybos įmonė) – ūkio subjektas, besiverčiantis mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai, ir vienas arba kartu su juo susijusiais ūkio subjektais atitinkantis visus šiuos reikalavimus:
1) iš visų Lietuvos Respublikoje jo (jų) valdomų parduotuvių bent 20 parduotuvių yra ne mažesnio kaip 400 m2 prekybos ploto;
2) jo (jų) pardavimo pajamos paskutiniais finansiniais metais yra ne mažesnės kaip vienas šimtas šešiolika milijonų eurų.
Maisto prekių ir (arba) gėrimų tiekėjas (toliau – tiekėjas) – žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamintojas arba fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos, pagal didmeninio pirkimo–pardavimo sutartį parduodantis mažmeninės prekybos įmonei žemės ūkio bei maisto prekes ir (ar) gėrimus, skirtus parduoti vartotojui. Ši sąvoka apima ir tokių žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamintojų grupes arba tokių fizinių ar juridinių asmenų grupes, gamintojų organizacijas, tiekėjų organizacijas ir tokių organizacijų asociacijas.
Pardavimo pajamos – pajamos, gaunamos iš įprastinės ūkinės veiklos: žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo, taip pat kitų prekių pardavimo ir (ar) paslaugų teikimo. Į pardavimo pajamas neįskaičiuojamos grąžintinos sumos, pridėtinės vertės mokestis, akcizų ir muitų mokesčiai.
Pardavimo skatinimas – visuma į vartotojus nukreiptų veiksmų, kuriais sudaromos palankesnės prekių įsigijimo sąlygos ir taip siekiama didinti prekių pardavimą.
Susiję ūkio subjektai – du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų yra laikomi vienu vienetu. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susiję ūkio subjektai yra kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
1) ūkio subjektai, kurių, kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto, 1/2 ar daugiau įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys;
2) ūkio subjektai, kurie su nagrinėjamu ūkio subjektu yra bendrai valdomi ar turi bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
3) ūkio subjektai, kurių 1/2 ar daugiau įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi nagrinėjamas ūkio subjektas arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikę teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
4) ūkio subjektai, kurie turi nagrinėjamo ūkio subjekto akcijų dalį, sudarančią 1/2 ar daugiau šio subjekto įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/2 ar daugiau visų balsų, arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikęs teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto;
5) ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, tai yra per kitus ūkio subjektus, yra susiję su šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-410, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-07-02, i. k. 2021-15164
ANTRASIS SKIRSNIS
NESĄŽININGI VEIKSMAI IR JŲ PRIEŽIŪRA
3 straipsnis. Nesąžiningų veiksmų draudimas
Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams ar jiems primetami papildomi įsipareigojimai arba kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje ir kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui:
1) mokėti tiesiogiai ar netiesiogiai arba kitokiu būdu atlyginti už sutikimą pradėti prekiauti tiekėjo prekėmis („įėjimo“ mokesčiai);
2) kompensuoti mažmeninės prekybos įmonės negautą ar gautą mažesnį, negu tikėtasi gauti, pelną už prekių, gautų iš tiekėjo, pardavimą;
3) kompensuoti mažmeninės prekybos įmonės patiriamas veiklos išlaidas, susijusias su naujų parduotuvių įrengimu ar senų atnaujinimu;
4) įsigyti prekių, paslaugų ar turto iš mažmeninės prekybos įmonės nurodytų trečiųjų asmenų;
5) sieti mažmeninės prekybos įmonei tiekiamų prekių kainas ir tiekimo sąlygas su tiekėjo taikomomis prekių kainomis ir tiekimo sąlygomis tretiesiems asmenims;
6) pakeisti esmines tiekimo procedūras ar prekių specifikacijas apie tai nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų;
7) priimti grąžinamas neparduotas maisto prekes, nesumokėjus tiekėjui už šias neparduotas prekes ar nesumokėjus už šių prekių pašalinimą arba abiem atvejais, išskyrus negreitai gendančias supakuotas maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas;
8) tiesiogiai ar netiesiogiai apmokėti dalį mažmeninės prekybos įmonės arba kartu su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų;
9) tiesiogiai ar netiesiogiai mokėti ar kitokiu būdu atlyginti už prekių išdėstymą, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl mokėjimo už prekių išdėstymą;
10) suteikti prekėms komercines nuolaidas, mokėti tiesiogiai ar netiesiogiai arba kitokiu būdu atlyginti mažmeninės prekybos įmonei už tai, dėl ko nebuvo susitarta raštu, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis;
11) pristatyti mažmeninės prekybos įmonės užsakytą prekių kiekį, jeigu tiekėjas per vieną darbo dieną nuo gauto užsakymo dienos praneša mažmeninės prekybos įmonei negalintis pristatyti mažmeninės prekybos įmonės užsakyto prekių kiekio arba negalintis pristatyti užsakyto prekių kiekio per mažmeninės prekybos įmonės nurodytą terminą.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-2236, 2023-11-16, paskelbta TAR 2023-11-29, i. k. 2023-22967
Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama sutartyje nustačius tiekėjui fiksuota pinigų suma išreikštą komercinę nuolaidą, nesusietą su prekių pardavimu, kokybe, logistika (prekių paskirstymu ir pristatymu), prekių pardavimo skatinimu ir (ar) kitomis prekių pirkimo ir pardavimo sąlygomis, ir pareikalavus priimti neparduotas maisto prekes (kurių nedraudžiama grąžinti pagal šio straipsnio 1 dalies 7 punktą), už kurias buvo gauta fiksuota pinigų suma išreikšta komercinė nuolaida, atsisakyti grąžinti tiekėjui šioms grąžintoms maisto prekėms proporcingai tenkančios fiksuota pinigų suma išreikštos komercinės nuolaidos dalį.
Be šiame straipsnyje nurodytų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančių veiksmų, mažmeninės prekybos įmonėms taip pat draudžiama atlikti nesąžiningos prekybos praktikos veiksmus, nurodytus Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme. Jeigu mažmeninės prekybos įmonė tais pačiais veiksmais pažeidžia šio įstatymo ir (ar) Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo nuostatas, ji atsako šio įstatymo nustatyta tvarka.
Atliekant tyrimą dėl šio įstatymo pažeidimo (toliau – pažeidimo tyrimas), pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas susitarimas yra sudarytas ir atitinka nustatytus reikalavimus, tenka tokį susitarimą sudariusiai mažmeninės prekybos įmonei.
Jeigu mažmeninės prekybos įmonė iš tiekėjo reikalauja mokesčio šio straipsnio 1 dalies 8, 9 ir 10 punktuose nurodytais atvejais teikdama paslaugas tiekėjui, tiekėjo prašymu mažmeninės prekybos įmonė privalo raštu pateikti tiekėjui informaciją apie mokėjimus už parduodamų maisto prekių ir gėrimų vienetą (vienetus) arba bendrą mokėjimų sumą, o šio straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktuose nurodytais atvejais mažmeninės prekybos įmonė privalo raštu pateikti tiekėjui dar ir išlaidų sąmatą bei tos sąmatos pagrindimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-410, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-07-02, i. k. 2021-15164
4 straipsnis. Nesąžiningų veiksmų priežiūros institucija, jos funkcijos ir teisės
Šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.
Konkurencijos taryba:
1) prižiūri, kaip mažmeninės prekybos įmonės laikosi šio įstatymo, Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo reikalavimų, tiek, kiek jie taikomi mažmeninės prekybos įmonėms;
2) atlieka pažeidimų tyrimus, nagrinėja bylas dėl šio įstatymo pažeidimo (toliau – byla) ir taiko šiame įstatyme nustatytas sankcijas;
3) atlieka šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną;
4) atlieka mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų sudarytų sutarčių, galimų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančių veiksmų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, iki šių sutarčių sudarymo ir jas sudarius patikrinimus savo nustatyta tvarka;
5) Konkurencijos taryba bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis ir įstaigomis, vykdančiomis Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo priežiūrą, Europos Komisija ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis, teikdama savitarpio pagalbą atliekant tarpvalstybinio pobūdžio tyrimus ir keičiantis informacija;
6) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-410, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-07-02, i. k. 2021-15164
5 straipsnis. Komercinių paslapčių ir tiekėją identifikuojančių duomenų apsauga
Komercinių paslapčių apsaugą, atliekant šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą, nustato Konkurencijos įstatymas.
Tiekėjo, pateikusio Konkurencijos tarybai šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareiškimą ir (ar) dokumentus bei kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti, prašymu jo asmens duomenys neskelbiami ir neatskleidžiami. Pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą, nurodo, kokią informaciją jis prašo laikyti konfidencialia.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2121, 2019-05-16, paskelbta TAR 2019-05-28, i. k. 2019-08410
Nr. XIV-410, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-07-02, i. k. 2021-15164
TREČIASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖS UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS TAIKYMO TVARKA
6 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo iniciatyvos teisė
Tiekėjai, kurių interesai yra pažeisti, gamintojų organizacijos, kitos tiekėjų organizacijos ir tokių organizacijų asociacijos (toliau kartu – pareiškėjas) turi teisę reikalauti, kad Konkurencijos taryba pradėtų pažeidimo tyrimą, ir pateikti pareiškimą vieno arba kelių savo narių, kurių interesai buvo pažeisti, prašymu. Kitos organizacijos, turinčios teisėtą interesą atstovauti tiekėjams, turi teisę pateikti pareiškimą tiekėjo prašymu ir jo interesais, jeigu tokios organizacijos yra su mažmeninės prekybos įmonėmis nesusiję pelno nesiekiantys juridiniai asmenys.
Konkurencijos taryba turi teisę pradėti pažeidimo tyrimą savo iniciatyva, priimdama motyvuotą nutarimą. Konkurencijos taryba taip pat turi teisę pradėti pažeidimo tyrimą savo iniciatyva pagal informatorių ar anonimiškai pateiktą informaciją, priimdama motyvuotą nutarimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-410, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-07-02, i. k. 2021-15164
7 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų tyrimas ir bylų nagrinėjimas
Šio įstatymo pažeidimai tiriami ir bylos nagrinėjamos šiame įstatyme nustatyta tvarka.
Pažeidimo tyrime ir bylos nagrinėjime dalyvauja:
1) mažmeninė prekybos įmonė, įtariama pažeidusi šį įstatymą, ir pareiškėjas arba jų atstovai, jeigu pažeidimo tyrimą inicijuoja pareiškėjas (toliau kartu – proceso šalys);
2) Konkurencijos tarybos sprendimu – ekspertai, specialistai ir kiti asmenys.
Proceso šalys ir Konkurencijos tarybos sprendimu pakviesti ekspertai, specialistai ir kiti asmenys (toliau kartu – proceso dalyviai) pažeidimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu turi teisę duoti paaiškinimus žodžiu ar raštu, pateikti papildomą informaciją ir kitus dokumentus. Proceso šalys taip pat turi teisę siūlyti savo liudytojus.
Baigus pažeidimo tyrimą, proceso dalyviai turi teisę susipažinti su tyrimo išvadomis dėl įtariamo pažeidimo (toliau – tyrimo išvados), proceso šalys taip pat turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, kurie sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Jeigu norima susipažinti su dokumentais, kurie sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, būtina gauti asmens, su kurio profesines ar komercines paslaptis sudarančiais dokumentais norima susipažinti, sutikimą.
Jeigu bylos nagrinėjimo metu pateikiama naujų įrodymų, mažmeninės prekybos įmonė, įtariama pažeidusi šį įstatymą, turi teisę su jais susipažinti ir ne mažiau kaip per 5 darbo dienas nuo naujų įrodymų gavimo dėl jų raštu pateikti savo paaiškinimus.
Pažeidimo tyrimas, įskaitant papildomą pažeidimo tyrimą, turi būti baigtas ir Konkurencijos taryba šio įstatymo 10 straipsnio 6 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą nutarimą turi priimti ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodyto Konkurencijos tarybos nutarimo pradėti pažeidimo tyrimą priėmimo dienos. Motyvuotu Konkurencijos tarybos nutarimu šis terminas gali būti pratęstas du kartus ne ilgiau kaip po šešis mėnesius.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2121, 2019-05-16, paskelbta TAR 2019-05-28, i. k. 2019-08410
8 straipsnis. Pareiškimo atlikti pažeidimo tyrimą pateikimas ir jo nagrinėjimas
Pareiškėjas, norėdamas inicijuoti pažeidimo tyrimą, Konkurencijos tarybai turi pateikti rašytinį pareiškimą atlikti pažeidimo tyrimą (toliau – pareiškimas). Pareiškime turi būti nurodyta:
1) pareiškėjo – fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, duomenys ryšiui palaikyti; pareiškėjo – juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, duomenys ryšiui palaikyti;
2) mažmeninės prekybos įmonės, dėl kurios veiksmų teikiamas pareiškimas, pavadinimas ir, jeigu yra žinoma, – buveinės adresas;
3) konkretūs skundžiami mažmeninės prekybos įmonės veiksmai, jų atlikimo data, o jeigu pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, – pažeidimo paaiškėjimo pareiškėjui data;
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.