Lietuvos Respublikos antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 92-4140

Neoficialus įstatymo tekstas

Statuto

aktuali redakcija nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

ANTROJO OPERATYVINIŲ TARNYBŲ DEPARTAMENTO PRIE KRAŠTO APSAUGOS

MINISTERIJOS STATUTO PATVIRTINIMO IR ĮGYVENDINIMO

ĮSTATYMAS

2003 m. rugsėjo 23 d. Nr. IX-1743

Vilnius

1

straipsnis.

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos

statuto patvirtinimas

Patvirtinti

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos

statutą (pridedamas).

2

straipsnis. Tarnybos tęstinumas

Profesinės

karo tarnybos karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą  atliekančių valstybės

tarnautojų, tarnavusių Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto

apsaugos ministerijos iki šio Įstatymo įsigaliojimo, tarnybos santykiai tęsiasi

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos

statuto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

3

straipsnis.

Tarnybinių nuobaudų skyrimas

Iki Statuto

patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo pradėtos tarnybinių nuobaudų skyrimo

procedūros turi būti tęsiamos, kol bus baigtos, iki Statuto patvirtinimo

įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                                           ROLANDAS PAKSAS

Statuto

aktuali redakcija nuo 2011 m. sausio 1 d.

PATVIRTINTA

Lietuvos

Respublikos

2002

m. rugsėjo 23 d.

įstatymu

Nr. IX-1743

Nauja statuto redakcija nuo 2006

m. vasario 11 d.:

Nr. X-505, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-600 (2006-02-11)

ANTROJO operatyvinių tarnybų DEPARTAMENTO

prie KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS

S T A T U T A S

PIRMASIS SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis. Statuto paskirtis

Šis

statutas nustato Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos

ministerijos (toliau – Departamentas) paskirtį,

teisinius veiklos pagrindus, struktūrą ir

valdymą, uždavinius ir funkcijas, profesinės karo

tarnybos karių, tarnaujančių Departamente (toliau – kariai) ir civilinę

krašto apsaugos tarnybą Departamente atliekančių valstybės tarnautojų

(toliau – statutiniai tarnautojai) statusą, teises ir pareigas, tarnybos

santykius, socialines ir kitas garantijas.

2 straipsnis. Pagrindinės šio statuto

sąvokos

1.

Departamentas – krašto apsaugos ministrui pavaldi žvalgybą, kontržvalgybą

ir kitas šiame statute nustatytas funkcijas atliekanti krašto apsaugos sistemos

institucija, kurios paskirtis – stiprinti krašto apsaugos sistemos saugumą

ir šalies gynybinę galią.

nusižengimas – šiame statute nustatyta veika (veikimas ar neveikimas),

kuria statutinis tarnautojas neatlieka pareigų ar jas netinkamai atlieka,

pažeidžia įstatymus ar kitus teisės aktus.

3 straipsnis. Teisiniai Departamento

veiklos pagrindai

vadovaujasi Konstitucija, Krašto

apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu, Žvalgybos įstatymu,

Operatyvinės veiklos įstatymu, kitais įstatymais ir Lietuvos

Respublikos tarptautinėmis sutartimis, krašto apsaugos sistemos statutais, šiuo

statutu ir kitais teisės aktais.

asmuo, turintis savo antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir užrašu „Lietuvos

Respublika. Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie KAM“, vėliavą,

ženklą ir atsiskaitomųjų sąskaitų banke.

pertvarkomi ir likviduojami teisės aktų nustatyta tvarka.

4 straipsnis.

Departamento darbuotojų profesinė šventė

Departamento darbuotojų profesinė

šventė yra spalio 27-oji – Žvalgų diena.

ANTRASIS SKIRSNIS

DEPARTAMENTO STRUKTŪRA IR VALDYMAS

5 straipsnis. Departamento struktūra

1.

Departamentą sudaro vadovybė, tarnybos, skyriai, poskyriai ir kiti padaliniai.

pareigybių sąrašą tvirtina krašto apsaugos ministras.

tarnybų, skyrių, poskyrių ir kitų padalinių nuostatus, pareiginius

nuostatus ir pareigybių aprašymus tvirtina Departamento direktorius.

6

straipsnis. Departamento vadovybė

vadovybę sudaro Departamento direktorius, pavaduotojai ir tarnybų viršininkai.

2.

Departamento direktorių ir jo teikimu pavaduotojus šiame statute nustatytais

pagrindais į pareigas skiria ir iš jų atleidžia krašto apsaugos ministras.

3.

Tarnybų viršininkus šiame statute nustatytais pagrindais į pareigas skiria ir

iš jų atleidžia Departamento direktorius.

4.

Kai Departamento direktoriaus nėra, jo pareigas laikinai eina vienas iš

krašto apsaugos ministro įsakymu paskirtų Departamento direktoriaus pavaduotojų

arba tarnybų viršininkų.

7

straipsnis. Departamento personalas

personalą sudaro:

1) kariai;

2) statutiniai

tarnautojai;

3) darbuotojai,

dirbantys pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai).

2.

Darbuotojams šio statuto nuostatos netaikomos.

apsaugos ministras, tvirtindamas Departamento pareigybių sąrašą, priskiria

pareigybes atitinkamoms šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms personalo

kategorijoms.

Departamente tarnaujančius statutinius tarnautojus valstybės tarnautojų

registrui neteikiami.

TREČIASIS

SKIRSNIS

DEPARTAMENTO UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

8

straipsnis. Departamento uždaviniai

pagrindinis uždavinys – vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą stiprinti krašto

apsaugos sistemos saugumą ir šalies gynybinę galią.

vykdo kitus įstatymuose Departamentui nustatytus uždavinius.

9

straipsnis. Departamento funkcijos

kitų teisės aktų nustatyta tvarka Departamentas atlieka šias funkcijas:

1) vykdo

žvalgybą ir kontržvalgybą gynybos, karinėje-politinėje, karinėje-ekonominėje ir

karinėje-techninėje srityse;

2)

įgyvendindamas savo uždavinius, dalyvauja kovoje su terorizmu;

3) užtikrina

įslaptintų sandorių saugumą krašto apsaugos sistemoje;

4) tikrina pretendentų į tarnybą krašto apsaugos sistemoje ir

krašto apsaugos sistemos personalo pateiktą informaciją apie save, savo

aplinką, ryšius ir interesus, galinčius turėti reikšmės įslaptintos

informacijos apsaugai, patikimam tarnybos (darbo) pareigų vykdymui ar galinčius

būti interesų konflikto priežastimi, teikia krašto apsaugos ministrui išvadas

ir rekomendacijas;

5) tikrina pretendentus į tarnybą (darbą) krašto apsaugos

sistemoje ir krašto apsaugos sistemos personalą dėl leidimų dirbti ar

susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ar panaikinimo, teikia krašto

apsaugos ministrui išvadas ir rekomendacijas;

6)

dalyvauja kontroliuojant įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų

įgyvendinimą krašto apsaugos sistemoje;

7) įgyvendindamas bendras krašto apsaugos sistemos saugumą ir šalies

gynybinę galią užtikrinančias priemones,

bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių žvalgybos ir

kontržvalgybos subjektais, teisėsaugos bei kitomis institucijomis.

pavestas funkcijas, Departamentas turi operatyvinės veiklos subjekto teises ir

pareigas.

10 straipsnis. Teisė gauti informaciją

Departamentas

turi teisę neatlygintinai naudotis valstybės registrų, kadastrų, klasifikatorių

duomenų bankais. Kitais valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų,

įmonių, kitų įstaigų, įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų duomenų bankais

Departamentas gali naudotis pagal atskiras sutartis, jeigu kiti įstatymai

nenustato kitaip.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

TARNYBOS

DEPARTAMENTE ATLIKIMO SĄLYGOS

11 straipsnis. Profesinės karo tarnybos ir civilinės

krašto apsaugos tarnybos sutartys

išskyrus nurodytus šio statuto 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte, Departamente

tarnauja pagal profesinės karo tarnybos arba civilinės krašto apsaugos tarnybos

sutartis.

tarnybos sutarčių sudarymo sąlygas ir tvarką nustato Krašto apsaugos sistemos

organizavimo ir karo tarnybos įstatymas.

būtinoji sąlyga yra statutinio tarnautojo įsipareigojimas tarnauti Departamente

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka ne mažiau kaip 5

metus nuo jos pasirašymo momento. Civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis

sudaro krašto apsaugos ministras arba jo įgaliotas Departamento direktorius.

profesinės karo tarnybos ir civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarčių sąlygas

tvirtina krašto apsaugos ministras.

yra sudarę profesinės karo tarnybos ar civilinės krašto apsaugos tarnybos

sutartis, krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens įsakymu skiriami į

pareigas Departamente.

pareigas Departamente kariui ir statutiniam tarnautojui išduodamas tarnybinis

pažymėjimas.

pažymėjimo formą tvirtina krašto apsaugos ministras. Tarnybinių pažymėjimų

išdavimo, saugojimo ir naudojimo tvarką nustato Departamento direktorius.

12 straipsnis.

Išbandymo laikotarpis

Kariams ir

statutiniams tarnautojams gali būti nustatomas ne ilgesnis kaip 12 mėnesių išbandymo

laikotarpis, skaičiuojamas nuo tarnybos Departamente pradžios.

13

straipsnis. Reikalavimai asmenims, priimamiems į tarnybą Departamente

į tarnybą Departamente, taikomi šie reikalavimai:

1) kariams

(išskyrus karininkus) – ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas;

2) karininkams –

ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas;

3) kariams – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir

karo tarnybos įstatymo 28 ir 36 straipsniuose nustatyti reikalavimai;

4) statutiniams tarnautojams – Valstybės tarnybos

įstatyme nustatytas išsilavinimas pretenduojantiems į atitinkamas pareigas,

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 28 straipsnio

1, 3, 4, 6 dalyse kariams ir 73 straipsnyje statutiniams tarnautojams nustatyti

reikalavimai;

5) turėti

leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jeigu pareigos

susijusios su įslaptintos informacijos naudojimu;

6)

šio statuto 15 straipsnyje numatytos atrankos teigiami rezultatai.

priimamiems į tarnybą Departamente, krašto apsaugos ministras arba jo įgaliotas

Departamento direktorius gali nustatyti fizinio pasirengimo, užsienio kalbų

mokėjimo, specialaus išsilavinimo ir kitų papildomų reikalavimų.

14 straipsnis. Priėmimo į tarnybą

Departamente apribojimai

Į tarnybą

Departamente negali būti priimami asmenys:

1) teisti už

tyčinius nusikaltimus arba baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai,

krašto apsaugos tarnybai, valdymo tvarkai;

2) kurių tėvai,

įtėviai, broliai, seserys, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai tarnauja Departamente

ir su kuriais būtų tiesioginio pavaldumo ryšys;

3) atsisakę

prisiekti Lietuvos Respublikai;

4) pateikę

žinomai neteisingas žinias apie save, savo ryšius ir interesus;

5) atleisti iš

valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą, jeigu nuo atleidimo dienos

nepraėjo 5 metai;

6)

neatitinkantys šio statuto 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

7) neatitinkantys kitų įstatymų nustatytų

reikalavimų.

15 straipsnis. Asmenų, priimamų į

tarnybą Departamente, pateikiami dokumentai ir atranka

1.

Asmenų, priimamų į tarnybą Departamente, dokumentų pateikimo ir atrankos tvarką

nustato Krašto apsaugos ministras.

patikrinti asmens, priimamo į pareigas, susijusias su įslaptintos informacijos

naudojimu, pateiktą informaciją ir gavus jo raštišką sutikimą, gali būti

naudojamas poligrafas.

naudojimo tikslus, atvejus ir tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

16

straipsnis. Karių ir statutinių tarnautojų priesaika

gali pradėti eiti pareigas Departamente, jeigu stodami į profesinę karo tarnybą

arba civilinę krašto apsaugos tarnybą prisiekė Lietuvos

Respublikai ir pasirašė vardinį priesaikos lapą.

tarnautojai prisiekia Lietuvos Respublikai atitinkamai Krašto apsaugos sistemos

organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Civilinės krašto apsaugos tarnybos

statuto nustatyta tvarka.

penktasis SKIRSNIS

karių ir STATUTINIŲ tarnautojų TEISINIS STATUSAS

17 straipsnis.

Karių ir statutinių tarnautojų teisės, pareigos ir veiklos apribojimai

1.

Kariai ir statutiniai tarnautojai turi Krašto apsaugos sistemos

organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, Žvalgybos įstatymo, Operatyvinės

veiklos įstatymo, Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto, kitų

įstatymų ir šio statuto nustatytas teises ir pareigas.

2.

Kariai ir statutiniai tarnautojai, vykdydami savo pareigas, krašto apsaugos

sistemoje turi administracinius įgaliojimus pavaldiems ir (ar) nepavaldiems

asmenims. Kariai

ir statutiniai tarnautojai turi pareigūno statusą.

apsaugos sistemoje statuto nustatyta tvarka kariai ir statutiniai tarnautojai

turi teisę laikyti, nešioti ir panaudoti kovinius šaunamuosius ir

nešaunamuosius ginklus bei specialiąsias priemones.

sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnyje nustatyti

apribojimai.

taikomi Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 73

straipsnyje nustatyti apribojimai.

statutinių tarnautojų teisės ir pareigos nustatomos Departamento nuostatuose,

vidaus tvarkos taisyklėse, tarnybų, skyrių, poskyrių ir kitų padalinių

nuostatuose, pareiginiuose nuostatuose, pareigybių aprašymuose.

18

straipsnis. Pareigos, laipsniai ir kvalifikacinės kategorijos

1.

Kariai skiriami tik į Departamento pareigybių sąraše nustatytas, jų karinį

laipsnį atitinkančias pareigas.

šios karių pareigybės ir jas atitinkantys karių laipsniai:

1) direktorius –

pulkininkas (jūrų kapitonas), brigados generolas (flotilės admirolas);

2) direktoriaus

pavaduotojas – pulkininkas (jūrų kapitonas);

3) tarnybos

viršininkas – pulkininkas leitenantas (komandoras), pulkininkas (jūrų

kapitonas);

4) skyriaus

viršininkas – majoras (komandoras leitenantas), pulkininkas leitenantas

(komandoras);

5) skyriaus

viršininko pavaduotojas, poskyrio viršininkas – majoras (komandoras

leitenantas);

6) vyriausiasis

specialistas – nuo leitenanto iki majoro (komandoro leitenanto);

7) vyresnysis

specialistas – nuo štabo seržanto, štabo seržanto specialisto (štabo laivūno,

štabo laivūno specialisto) iki seržanto majoro (vyresniojo laivūno);

8) specialistas

– nuo grandinio iki vyresniojo seržanto, vyresniojo seržanto specialisto;

9) jaunesnysis

specialistas – nuo jaunesniojo eilinio (jaunesniojo jūreivio) iki vyresniojo

eilinio (vyresniojo jūreivio).

turi teisę eiti šio straipsnio 2 dalies 2–9 punktuose nurodytas pareigas.

Statutiniams tarnautojams priskiriamų kvalifikacinių kategorijų sistemą ir

kategorijų suteikimo tvarką nustato Civilinės krašto apsaugos tarnybos

statutas.

skirti:

1) karius – į statutinių tarnautojų kategorijai priskirtas

pareigybes;

2) statutinius tarnautojus – į karių kategorijai priskirtas

pareigybes.

5.

Karių ir statutinių tarnautojų skyrimo į pareigas sąlygas ir tvarką

reglamentuoja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas,

šis statutas ir kiti teisės aktai.

6.

Jeigu Departamente panaikinama statutinio tarnautojo kategorijai priskirta

pareigybė, o vietoj jos įsteigiama kario kategorijai priskirta pareigybė, tai

vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo

reikalavimais bei krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka

statutinis tarnautojas gali būti priimamas į profesinę karo tarnybą ir

paskiriamas į pareigas Departamente.

7.

Kariams laipsniai suteikiami vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos

organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei krašto apsaugos ministro įsakymų

nustatytais reikalavimais ir tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1252,

2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 157-7980 (2010-12-31)

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

MOKYMAS, KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS IR

ATESTAVIMAS

19 straipsnis. Karių ir

statutinių tarnautojų mokymas bei kvalifikacijos tobulinimas

1.

Departamente yra organizuojamas ir vykdomas karių ir statutinių tarnautojų

mokymas bei kvalifikacijos tobulinimas.

2.

Asmenys, priimti į tarnybą Departamente, privalo baigti įvadinį mokymo kursą

pagal Departamento direktoriaus patvirtintą programą.

3.

Karių ir statutinių tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programas

tvirtina krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas Departamento direktorius.

4.

Karių ir statutinių tarnautojų atrankos mokytis ir tobulinti kvalifikaciją

tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

5.

Karių ir statutinių tarnautojų, pasiųstų mokytis ar tobulinti kvalifikaciją,

tarnybos ir aprūpinimo sąlygas mokymosi ar kvalifikacijos tobulinimo

laikotarpiu nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

20 straipsnis. Išlaidų,

susijusių su karių ir statutinių tarnautojų mokymu, profesiniu parengimu ar

kvalifikacijos tobulinimu, atlyginimas

1.

Savo iniciatyva nutraukdamas profesinės karo tarnybos ar civilinės krašto

apsaugos tarnybos sutartį anksčiau, negu baigėsi įsipareigotas tarnauti

terminas, arba kai su kariu profesinė karo tarnybos sutartis nutraukiama Krašto

apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies

1, 2, 3, 5, 6, 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose

nustatytais pagrindais, o su statutiniu tarnautoju civilinė krašto apsaugo

tarnybos sutartis nutraukiama šio statuto 22 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4, 5, 8,

9, 11 punktuose ir 3 dalyje nustatytais pagrindais, iš kario ar statutinio

tarnautojo teisės aktų nustatyta tvarka gali būti išieškomos išlaidos,

tiesiogiai susijusios su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos

tobulinimu, bet ne daugiau kaip už 3 paskutinius tarnybos metus.

2.

Išlaidos neišieškomos, jeigu profesinės karo tarnybos sutartis ar civilinės

krašto apsaugos tarnybos sutartis nutraukiama prieš įsipareigoto tarnauti

termino pabaigą, kai karys ar statutinis tarnautojas negali tęsti tarnybos dėl

ligos ar netekto darbingumo arba dėl kitų nuo jo nepriklausančių ir

nepašalinamų priežasčių.

21 straipsnis. Karių ir statutinių tarnautojų

atestavimas

1.

Karių atestavimą reglamentuoja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo

tarnybos įstatymas.

direktorių atestuoja krašto apsaugos ministras. Departamento direktoriaus

pavaduotojus atestuoja direktorius ir krašto apsaugos ministras.

3.

Statutinius tarnautojus atestuoja jų tiesioginis viršininkas ir aukštesnysis

viršininkas.

4.

Statutiniai tarnautojai atestuojami kas 12 mėnesių, taip pat tais

atvejais, kai sprendžiama, ar statutinis tarnautojas tinka civilinei krašto

apsaugos tarnybai.

5.

Kvalifikaciją liudijančiame dokumente (toliau – atestatas) turi būti

apibūdinta atestuojamo asmens savybės, gabumai, elgesys, kvalifikacija,

gebėjimas atlikti jam pavestas pareigas, pateiktos atitinkamos rekomendacijos

ir išvada dėl jo tinkamumo civilinei krašto apsaugos tarnybai.

6.

Statutinis tarnautojas supažindinamas su atestacijos išvada ir ne

vėliau kaip per 14 dienų turi teisę ją apskųsti.

7.

Skundą nagrinėja krašto apsaugos ministro įsakymu sudaryta komisija. Per 14

dienų ji priima sprendimą dėl skundo pagrįstumo ir krašto apsaugos ministrui

pateikia išvadą dėl atestuojamojo tinkamumo civilinei krašto apsaugos tarnybai.

8.

Su statutinio tarnautojo atestatu turi teisę susipažinti tik tas

asmuo, kuriam tai būtina vykdant tarnybos pareigas.

9.

Karių ir statutinių tarnautojų atestavimo tvarką nustato krašto

apsaugos ministras.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

KARIŲ IR

STATUTINIŲ TARNAUTOJŲ ATLEIDIMAS IŠ TARNYBOS IR PERKĖLIMAS

22 straipsnis. Profesinės karo

tarnybos ir civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarčių nutraukimo pagrindai

nutraukimo pagrindus nustato Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo

tarnybos įstatymas.

sutartis turi būti nutraukiama ir statutinis tarnautojas atleidžiamas iš

tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai:

1)

įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo statutiniam tarnautojui paskirta bausmė

už tyčinį nusikaltimą, taip pat už baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai,

krašto apsaugos tarnybai, valdymo tvarkai;

2)

Departamentą likviduojant, reorganizuojant ar pertvarkant sumažinamas

statutinių tarnautojų skaičius ir krašto apsaugos sistemoje nėra laisvų

statutinio tarnautojo kvalifikaciją atitinkančių pareigų arba jis atsisako būti

į jas perkeltas;

3)

praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;

4)

atskleidžia valstybės ar tarnybos paslaptį;

5)

tyčine neteisėta veikla padaro turtinę žalą krašto apsaugos sistemai;

6)

savo iniciatyva nutraukia sutartį, ne mažiau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs

Departamento direktorių apie numatomą sutarties nutraukimą;

7)

serga (yra laikinai nedarbingas) ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės

arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jei liga nesusijusi su

sužeidimu ar suluošinimu atliekant tiesiogines tarnybos pareigas ar įstatymų

nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką;

8)

jam paskiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;

9)

Kvalifikacinės atrankos ir atestacijos komisija pateikia išvadą, kad statutinis

valstybės tarnautojas netinka civilinei krašto apsaugos tarnybai;

10)

paaiškėja, kad jis negali atlikti civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigų

dėl sveikatos būklės;

11)

netenka pasitikėjimo, ir įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai

reikalauja atleisti jį iš tarnybos arba motyvuotai nerekomenduoja išduoti

leidimo (siūlo panaikinti leidimą) statutiniam tarnautojui dirbti ar

susipažinti su įslaptinta informacija, jeigu šia informacija reikia naudotis

pagal statutiniam tarnautojui pavestas pareigas ir nėra kitų, su šios

informacijos naudojimu nesusijusių, pareigų, į kurias jį būtų galima perkelti;

12) sukanka 62 metus ir 6 mėnesius;

13) sukanka 55 metus

ir jo civilinė krašto apsaugos tarnyba nebuvo pratęsta.

3.

Civilinė krašto apsaugos tarnybos sutartis gali būti nutraukiama ir statutinis

tarnautojas atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje krašto apsaugos

sistemos vadovybės iniciatyva arba valia, kai:

1)

pažeidžia šio statuto 17 straipsnyje nustatytus apribojimus;

2)

dėl savo kaltės netenka pasitikėjimo atlikti jam pavestas tarnybos pareigas,

susijusias su lėšų ar materialinių vertybių apskaita, saugojimu, priėmimu,

išdavimu ar gabenimu;

3)

nuslėpė ar sąmoningai pateikė klaidingus duomenis apie save;

4)

dalyvavo Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 8 straipsnyje numatytoje su

civiline krašto apsaugos tarnyba nesuderinamoje veikloje, taip pat Valstybės

tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais;

5)

padarė tarnybinį nusižengimą, ir prieš tai per paskutinius 12 mėnesių jam buvo

taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas arba dvi kitos tarnybinės

nuobaudos.

atleidimo iš tarnybos sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

23 straipsnis. Profesinės karo tarnybos

ir civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarčių nutraukimo sąlygos ir tvarka

krašto apsaugos tarnybos sutartis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo

tarnybos įstatymo bei šio statuto nustatytais pagrindais nutraukia:

1)

su Departamento direktoriumi, direktoriaus pavaduotojais ir karininkais –

krašto apsaugos ministras;

2) su kariais

iki seržanto majoro (vyresniojo laivūno) įskaitytinai ir statutiniais

tarnautojais – Departamento direktorius.

2.

Krašto apsaugos ministras arba Departamento direktorius savo iniciatyva (šio

statuto 22 straipsnio 2 dalies 2, 7, 9, 10, 12 punktuose nustatytais

pagrindais) nutraukia civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį, apie tai

įspėjęs statutinį tarnautoją ne vėliau kaip prieš du mėnesius arba ir neįspėjęs.

Pastaruoju atveju atleidžiamajam išmokama šio statuto 24 straipsnio 3 dalyje

nustatyta papildoma kompensacija.

3.

Civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarčių šio statuto 22 straipsnio 2 dalies

2, 9, 10, 12 punktuose nurodytais pagrindais negalima nutraukti ir statutinio

tarnautojo iš tarnybos atleisti jo laikinojo nedarbingumo metu, jeigu laikinojo

nedarbingumo laikotarpis ne ilgesnis kaip 120 kalendorinių dienų.

4.

Jeigu statutinis tarnautojas suserga sukakęs išleidimo į pensiją amžių arba po

to, kai krašto apsaugos ministras arba Departamento direktorius jau yra

išleidęs įsakymą dėl sutarties nutraukimo, jis gali būti atleidžiamas ir ligos

metu. Šiuo atveju jo atleidimo iš tarnybos diena nukeliama į kitą dieną po

paskutinės ligos dienos, bet ne toliau kaip 60 kalendorinių dienų.

5.

Kai civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis nutraukiama šio statuto 22

straipsnyje nustatytais pagrindais, išskyrus

šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus, statutinis tarnautojas atleidžiamas

iš pareigų Departamente ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų

atleidžiamas iš civilinės krašto apsaugos tarnybos.

6.

Kai civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis nutraukiama dėl sveikatos

būklės (šio statuto 22 straipsnio 2 dalies 10 punktas), statutinis tarnautojas

atleidžiamas iš pareigų Departamente ir ne vėliau kaip per 28 kalendorines

dienas atleidžiamas iš civilinės krašto apsaugos tarnybos.

7.

Statutinis tarnautojas per laikotarpį nuo atleidimo iš pareigų iki

atleidimo iš civilinės krašto apsaugos tarnybos perduoda savo pareigas. Už šį

laikotarpį jam mokamas vidutinis darbo užmokestis.

statutinių tarnautojų kaltės, negalima nutraukti civilinės krašto apsaugos

tarnybos sutarties ir atleisti iš pareigų Departamente nėščios moters, taip pat

motinos ar tėvo, kurie yra vaiko (vaikų) iki trejų metų priežiūros

atostogose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1252,

2010-12-23, Žin., 2010, Nr. 157-7980 (2010-12-31)

24 straipsnis. Karių ir statutinių

tarnautojų išeitinių kompensacijų skyrimo sąlygos ir tvarka

1.

Karių išeitinės kompensacijos skyrimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Krašto

apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas.

2.

Jei civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis nutraukiama krašto apsaugos

ministro arba sutartį nutraukti įgalioto Departamento direktoriaus iniciatyva

(šio statuto 22 straipsnio 2 dalies 2, 7, 9, 10, 12 punktai), o statutinis

tarnautojas atleidimo dieną turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją,

jam išmokama 2 mėnesių vidutinio darbo

užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. Jei statutinis tarnautojas atleidimo

dieną neturi teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, jam išmokama

išeitinė kompensacija, kurios dydis priklauso nuo jo tarnybos krašto apsaugos

sistemoje stažo:

1)

turinčiam iki 5 metų stažą – 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

2)

turinčiam didesnį kaip 5 metų stažą – 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio

dydžio;

3)

turinčiam didesnį kaip 10 metų stažą – 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio

dydžio;

4)

turinčiam didesnį kaip 15 metų stažą – 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio

dydžio.

3.

Visiems atleidžiamiems statutiniams tarnautojams šio statuto 22 straipsnio 2

dalies 2, 7, 9, 10, 12 punktuose nustatytais pagrindais, jeigu jie šio statuto

nustatyta tvarka iš anksto neįspėjami, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytos

kompensacijos, išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio

papildoma kompensacija. Statutiniam tarnautojui, auginančiam vaiką ar vaikus

iki 14 metų, išmokama 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio papildoma

kompensacija.

25 straipsnis. Karių ir statutinių

tarnautojų perkėlimas į kitą tarnybos vietą, kitas pareigas

1.

Esant tarnybiniam būtinumui ir vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo

ir karo tarnybos įstatymo nuostatomis, gali būti vykdoma Departamente

tarnaujančių karių rotacija. Vykdant rotaciją karys gali būti perkeliamas į

kitą krašto apsaugos sistemos instituciją.

krašto apsaugos sistemos instituciją ar laikinąjį profesinės karo tarnybos

personalo rezervą priima krašto apsaugos ministras.

Departamento teritorinį padalinį arba į kitas jo laipsnį atitinkančias pareigas

Departamente priima krašto apsaugos ministro įgaliotas Departamento

direktorius. Tokiam perkėlimui kario sutikimas nebūtinas.

4.

Krašto apsaugos ministro sprendimu statutinis tarnautojas gali būti

perkeliamas:

1)

į jo kvalifikaciją atitinkančias tos pačios kategorijos pareigas kitoje krašto

apsaugos sistemos institucijoje, esančioje toje pačioje gyvenamojoje vietovėje.

Tokiam perkėlimui statutinio tarnautojo sutikimas nebūtinas;

2) į kitas tos pačios

ar kitos kategorijos pareigas, nebūtinai atitinkančias jo kvalifikaciją, kitoje

krašto apsaugos sistemos institucijoje, esančioje toje pačioje ar kitoje

gyvenamojoje vietovėje, tik esant jo raštiškam sutikimui.

būtinumui Departamento direktoriaus sprendimu statutinis

tarnautojas gali būti

perkeliamas:

1) į jo kvalifikaciją

atitinkančias tos pačios kategorijos pareigas Departamente, toje pačioje

gyvenamojoje vietovėje. Tokiam perkėlimui statutinio tarnautojo sutikimas nebūtinas;

2)

į kitas tos pačios ar kitos kategorijos pareigas Departamente, nebūtinai

atitinkančias jo kvalifikaciją, toje pačioje ar kitoje gyvenamojoje vietovėje,

tik esant jo raštiškam sutikimui.

likviduojant, reorganizuojant ar pertvarkant sumažinamas statutinių

tarnautojų skaičius, panaikinama

statutinio tarnautojo pareigybė, tačiau krašto apsaugos sistemoje atsiranda

laisvos statutinio tarnautojo kvalifikaciją atitinkančios tos pačios ar kitos

kategorijos pareigos, jis gali būti į jas perkeliamas. Tokiam perkėlimui

būtinas statutinio tarnautojo raštiškas sutikimas.

būtinumui, taip pat atsižvelgiant į kitų valstybės institucijų interesus ir

atitinkamų specialistų poreikį, kariai ir statutiniai tarnautojai Krašto

apsaugos ministro įsakymu Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti paskiriami į

pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose,

atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat užsienio valstybių ir

tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose bei tarptautinių operacijų

kariniuose vienetuose.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

KARIŲ IR

STATUTINIŲ TARNAUTOJŲ ATSAKOMYBĖ IR PASKATINIMAI

26 straipsnis.

Drausminės ir tarnybinės nuobaudos

skyrimą, apskundimą ir panaikinimą kariams reglamentuoja Krašto apsaugos

sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas bei Kariuomenės drausmės

statutas.

tvarka už tarnybinius nusižengimus statutiniams tarnautojams skiriamos šios

tarnybinės nuobaudos:

1) įspėjimas;

2) papeikimas;

3) griežtas

papeikimas;

4) kvalifikacinės kategorijos

pažeminimas;

5) atleidimas iš

tarnybos.

27 straipsnis. Statutinių tarnautojų tarnybiniai nusižengimai

nusižengimai skirstomi į:

1) šiurkščius;

2) kitus tarnybinius

nusižengimus.

tarnybiniai nusižengimai:

1) statutinio

tarnautojo vardo arba Departamento pažeminimas padarius teisės pažeidimą

tarnybos ar ne tarnybos metu, kuriuo griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos

sistema, arba veika, nesuderinama su statutinio tarnautojo statusu;

2) netinkamas

valstybės ar tarnybos paslapčių naudojimas arba saugojimas nesant

administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos požymių;

3) didelės žalos

krašto apsaugos sistemai padarymas neatliekant pareigų ar jas netinkamai

atliekant, nesant nusikalstamos veikos požymių;

4) Viešųjų ir

privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų

pažeidimas siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems;

5) reikalavimas

(žodžiu ar raštu), kad pavaldinys atliktų neteisėtas užduotis ar pavedimus po

to, kai šis buvo raštu pranešęs, kad, jo manymu, duota užduotis ar pavedimas

prieštarauja įstatymams ar kitiems teisės aktams;

6) neteisėtos

užduoties ar pavedimo vykdymas;

7) nebuvimas

tarnybos vietoje vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;

8) buvimas tarnybos

metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių medžiagų;

9) kovinių ginklų ar

specialiųjų priemonių praradimas ar kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių

naudojimo taisyklių pažeidimas;

10) tarnybinio

pažymėjimo ar kito griežtos apskaitos dokumento, kurio turinys nesudaro

valstybės ar tarnybos paslapties, praradimas ar sugadinimas;

11) melagingo

paaiškinimo davimas dėl tarnybinio nusižengimo, taip pat vertimas duoti

melagingą paaiškinimą;

12) trečias

nešiurkštus tarnybinis nusižengimas per metus.

tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1) griežtas

papeikimas;

2) kvalifikacinės kategorijos

pažeminimas;

3) atleidimas iš

civilinės krašto apsaugos tarnybos.

nusižengimai yra tarnybiniai nusižengimai, nenurodyti šio straipsnio 3 dalyje.

tarnybinius nusižengimus skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1) įspėjimas;

2) papeikimas;

3) griežtas

papeikimas.

28 straipsnis. Tarnybinių

nuobaudų skyrimas statutiniams tarnautojams ir jų panaikinimas bei apskundimas

nuobaudos skyrimo procedūra pradedama, kai Departamento direktorius ar jo

įgaliotas asmuo gauna informaciją apie Departamento statutinio tarnautojo

tarnybinį nusižengimą. Tarnybinių nusižengimų tyrimą atlieka Departamento direktoriaus

įgaliotas karininkas ar statutinis tarnautojas arba jo sudaryta komisija.

nuobauda turi būti paskiriama tuoj pat, kai tik paaiškėja nusižengimas, ne

vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant

laiko, kurį statutinis tarnautojas nebuvo tarnyboje dėl ligos arba atostogavo.

Negalima skirti tarnybinės nuobaudos praėjus vieniems metams nuo nusižengimo

padarymo dienos.

tarnybinę nuobaudą, reikalaujama, kad statutinis tarnautojas raštu pasiaiškintų.

Jei statutinis tarnautojas atsisako raštu pasiaiškinti, tarnybinę

nuobaudą galima skirti be pasiaiškinimo.

nuobauda skiriama Departamento direktoriaus įsakymu. Departamento direktoriui

ir jo pavaduotojams tarnybines nuobaudas skiria krašto apsaugos ministras.

nusižengimų tyrimo tvarka nustatoma Departamento direktoriaus įsakymu.

tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po nuobaudos už

tarnybinį nusižengimą (išskyrus atleidimą iš tarnybos) skyrimo praėjo vieni

metai.

nuobauda gali būti panaikinta anksčiau, nei sueis šio straipsnio 6 dalyje

nustatytas terminas.

statutiniam tarnautojui paskirtą tarnybinę nuobaudą, išskyrus įspėjimą,

įrašomi į asmens bylą.

paskyrimo gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

29 straipsnis. Nušalinimas nuo pareigų

reglamentuoja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas.

2.

Statutinis tarnautojas nušalinamas nuo pareigų Civilinės krašto apsaugos

tarnybos statuto nustatytais pagrindais ir tvarka.

30 straipsnis. Materialinė atsakomybė

padarytą žalą materialiai atsako pagal Karių materialinės atsakomybės

įstatymą.

2.

Statutiniai tarnautojai už krašto apsaugos sistemai padarytą žalą

materialiai atsako pagal Valstybės tarnybos įstatymą.

31 straipsnis.

Paskatinimai ir apdovanojimai

1.

Už pavyzdingą tarnybą karys ar statutinis tarnautojas gali

būti skatinamas ar apdovanojamas:

1) padėka;

2) vienkartine

pinigine išmoka Valstybės tarnybos įstatymo ir Krašto apsaugos sistemos

organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka;

3) vardine

dovana;

4) krašto apsaugos

sistemos medaliu.

nuopelnus tarnyboje kariai ir statutiniai tarnautojai gali būti

pristatomi valstybiniams apdovanojimams.

3.

Paskatinimų ir apdovanojimų tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

KARIŲ IR

STATUTINIŲ TARNAUTOJŲ TARNYBOS APMOKĖJIMAS, STAŽAS, TRUKMĖ, SOCIALINĖS IR KITOS

GARANTIJOS

32 straipsnis.

Tarnybos apmokėjimas

tarnybos apmokėjimą nustato krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo

tarnybos įstatymas, šis statutas ir kiti teisės aktai.

tarnautojų darbo užmokestį nustato Valstybės tarnybos įstatymas ir šis

statutas.

3 dalies redakcija iki 2012-12-31:

tarnautojams mokami tokie pareiginės algos priedai už kvalifikacinę kategoriją:

1) už pirmą kvalifikacinę

kategoriją – 25 procentų pareiginės algos dydžio priedas;

2) už antrą kvalifikacinę

kategoriją – 28 procentų pareiginės algos dydžio priedas;

3) už trečią kvalifikacinę

kategoriją – 30 procentų pareiginės algos dydžio priedas;

4) už ketvirtą kvalifikacinę kategoriją – 35 procentų

pareiginės algos dydžio priedas;

5) už penktą kvalifikacinę kategoriją – 38 procentų pareiginės algos

dydžio priedas.

3 dalies redakcija nuo 2013-01-01:

tarnautojams mokami tokie pareiginės algos priedai už kvalifikacinę kategoriją:

1) už pirmą kvalifikacinę kategoriją

– 35 procentų pareiginės algos dydžio priedas;

2) už antrą kvalifikacinę

kategoriją – 40 procentų pareiginės algos dydžio priedas;

3) už trečią kvalifikacinę

kategoriją – 45 procentų pareiginės algos dydžio priedas;

4) už ketvirtą kvalifikacinę

kategoriją – 50 procentų pareiginės algos dydžio priedas;

5) už penktą kvalifikacinę kategoriją – 55 procentų pareiginės algos

dydžio priedas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-368,

2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3922 (2009-07-31)

Nr. XI-945,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4299 (2010-07-13)

Nr.

XI-1718,

2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 150-7033

(2011-12-08)

33 straipsnis. Departamento rezervas

tarnautojų rezervas. Į Departamento rezervą kariai ir statutiniai tarnautojai

perkeliami šiais atvejais:

1) darbo kitose Lietuvos ar užsienio karinėse bei

gynybos institucijose, kuriose jie vykdo atskiras Departamento tarnybines

užduotis, laikotarpiui;

2) šio statuto 25 straipsnio 7 dalyje nustatytais

atvejais.

rezerve esantys kariai ir statutiniai tarnautojai, kurių funkcijos susijusios

su žvalgybos ir kontržvalgybos veiklos vykdymu, turi Žvalgybos įstatymo

nustatytas teises ir pareigas.

rezerve, tarnybinis atlyginimas ir kitos su tarnybos santykiais susijusios

išmokos nemokamos ir socialinės garantijos netaikomos.

stažą tik tuo atveju, jei karys ar statutinis tarnautojas vėl paskiriamas į

pareigas Departamente ir ten išdirba ne mažiau kaip vienus metus.

rezerve nepertraukiamai gali būti ne ilgiau kaip 4 metus. Esant tarnybiniam

būtinumui, karių ir statutinių tarnautojų buvimo Departamento rezerve laikas

gali būti pratęstas, tačiau bendras karių ir statutinių tarnautojų buvimo Departamento

rezerve laikas per visą jų tarnybą negali viršyti 8 metų.

tarnautojų perkėlimo į šį rezervą, buvimo rezerve pratęsimo tvarką nustato

krašto apsaugos ministras.

34 straipsnis.

Tarnybos trukmė

tarnybos dienos ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso

nuo tarnybos poreikių, tačiau garantuojama įstatymų nustatyta minimali paros ir

minimali savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė.

tarnautojams taikomas Karo padėties įstatymas, taip pat kiti

ypatingiems atvejams priimti įstatymai ir teisės aktai.

atvejais karių ir statutinių tarnautojų tarnybos trukmė neribojama.

35

straipsnis. Tarnybos laikas

tarnautojai tarnauja Departamente, kol sukanka 55 metus.

Departamento poreikius ir statutinio tarnautojo sutikimą, krašto apsaugos

ministras arba Departamento direktorius gali pratęsti tarnybos laiką, kol

statutinis tarnautojas sukaks 62 metus ir 6 mėnesius.

3.

Karių tarnybos laiką, jo pratęsimo pagrindus ir tvarką nustato Krašto apsaugos

sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas.

36 straipsnis.

Pensijos

Kariai ir statutiniai tarnautojai įgyja

teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją šių pensijų skyrimą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

37 straipsnis. Atostogos

1.

Karių atostogų rūšis, trukmę ir jų suteikimo tvarką reglamentuoja Krašto

apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas.

2.

Statutinių tarnautojų atostogų rūšis, jų suteikimo tvarką nustato

Valstybės tarnybos įstatymas.

3.

Statutiniams tarnautojams kasmetinių atostogų trukmė nustatoma

atsižvelgiant į tarnybos Departamente, vidaus reikalų, Specialiųjų

tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų

departamento, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse laiką:

1)

iki 10 metų tarnybos – 30 kalendorinių dienų;

2)

nuo 10 iki 15 metų – 35 kalendorinės dienos;

3)

nuo 15 iki 20 metų – 40 kalendorinių dienų;

4)

20 metų ir daugiau – 45 kalendorinės dienos.

4.

Esant tarnybiniam būtinumui statutinis tarnautojas gali būti atšaukiamas

iš atostogų. Tokiam atšaukimui nebūtinas statutinio tarnautojo

sutikimas.

38 straipsnis. Statutinių tarnautojų

tarnybinės uniformos

1.

Statutiniai tarnautojai tarnybinėmis uniformomis aprūpinami iš valstybės

biudžeto lėšų Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

2.

Statutinių tarnautojų tarnybinių uniformų pavyzdžius tvirtina krašto

apsaugos ministras.

3.

Krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka vietoj tarnybinės uniformos gali būti

išmokama iki 80 procentų dydžio piniginė kompensacija.

saugoti uniformą ir tvarkingai ją dėvėti. Draudžiama dėvėti tarnybinę uniformą

kartu su civiliniais drabužiais arba kitokio pavyzdžio uniforminiais

drabužiais, avalyne, skiriamaisiais ženklais.

39 straipsnis. Kitos garantijos

priimamas į tarnybą arba jam leidžiama toliau tęsti tarnybą Departamente ir

esant neigiamiems sveikatos būklės patikrinimo rezultatams, jeigu dėl krašto

apsaugos ministro ar Departamento direktoriaus pripažintų svarbių priežasčių to

reikia tarnybos interesams užtikrinti.

statutiniai tarnautojai draudžiami valstybės biudžeto lėšomis. Jų socialines ir

kitas garantijas nustato Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos

įstatymas, šis statutas, kiti socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai

ir teisės aktai.

kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių ligos ar

mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 MMA

dydžio pašalpa.

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-505,

2006-01-20, Žin., 2006, Nr. 17-600 (2006-02-11)

ANTROJO

OPERATYVINIŲ TARNYBŲ DEPARTAMENTO PRIE KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS STATUTO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja statuto redakcija

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-368,

2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3922 (2009-07-31)

ANTROJO

OPERATYVINIŲ TARNYBŲ DEPARTAMENTO PRIE KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS STATUTO 32

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio