Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas

Publikavimas 1998-11-24

Būsena Galiojantis

Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas

Šaltinis TAR

Pakeitimų istorija JSON API

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

Į S T A T Y M A S

1998 m. lapkričio 24 d. Nr. VIII-940

Vilnius

(Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1997, Nr. 62-1462)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ

Į S T A T Y M A S

I dalis

Bendrosios nuostatos

I skyrius

ĮSTAtymo paskirtis ir pagrindinės sąvokos

2 straipsnis. Įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos ir santrumpos

Sveikatos priežiūros įstaiga (toliau – įstaiga):

1) įstaiga ar įmonė, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka turinti teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir patarnavimus (toliau – paslaugos);

2) įstaigos ar įmonės, kuri verčiasi kita (ne sveikatos priežiūros) veikla, filialas ar padalinys, turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas.

LNSS – Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema, reglamentuota Sveikatos sistemos įstatymo.

LNSS veiklos užsakovai – valstybės valdymo ir savivaldos vykdomosios institucijos, taip pat Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos.

Uždaroji įstaiga – įstaiga, kurios paslaugos prieinamos tik šio įstatymo nustatytoms gyventojų grupėms.

Sveikatos priežiūros paslaugos (toliau – paslaugos) – įstaigos ir paslaugų užsakovų susitarimu grindžiamas įstaigos veiklos rezultatas. Paslaugų užsakovais gali būti Sveikatos sistemos įstatyme nustatyti LNSS veiklos užsakovai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.

Licencijavimas – nustatymas, kad įstaigos veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, įstaigos teisės teikti paslaugas pripažinimas ir licencijos išdavimas.

Valstybinis medicininis auditas – oficiali visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūra, teikiamų paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) bei ekonominio efektyvumo kontrolė ir ekspertizė.

Pacientas – asmuo, kuris naudojasi įstaigų teikiamomis paslaugomis, nesvarbu, ar jis sveikas, ar ligonis.

Nemokamos paslaugos – paslaugos, apmokamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ar privalomojo sveikatos draudimo fondo, ar valstybinio ir savivaldybių sveikatos fondų lėšų. Šias paslaugas įstaigoms užsako ir už jas apmoka LNSS veiklos užsakovai.

10.

Akreditavimas – įstaigos savanoriškai inicijuotas įvertinimas, ar ji atitinka nustatytus sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų kokybės standartus, ir akreditavimo pažymėjimo išdavimas.

II skyrius

Įstaigų rūšys, jų LICENCIJAVIMO, akreditavimo, registravimo ir veiklos valstybinio reguliavimo pagrindai

3 straipsnis. Įstaigų klasifikavimas

LNSS įstaigoms priskiriamos licencijas sveikatos priežiūrai turinčios:

1) valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios (toliau - LNSS viešosios įstaigos) ir biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS biudžetinės įstaigos). LNSS viešosioms įstaigoms Viešųjų įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui;

2) valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės ir viešosios įstaigos;

3) valstybės ir savivaldybių įmonės bei įmonės, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų priklauso valstybei ar savivaldybei;

4) kitos įmonės bei įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka sudariusios sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis arba kitais LNSS veiklos užsakovais – šių sutarčių galiojimo laikotarpiu.

Pagal sveikatos priežiūros paslaugų rūšis yra šios įstaigų grupės:

1) asmens sveikatos priežiūros;

2) visuomenės sveikatos priežiūros;

3) mišrios.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos pagal paslaugų teikimo laiką ir vietą yra:

1) ambulatorinės;

2) stacionarinės;

3) mišrios.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų rūšys pagal jų teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas yra:

1) medicinos pagalbos;

2) slaugos ir palaikomojo gydymo (slaugos);

3) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo;

4) medicininės-socialinės ekspertizės;

5) specializuotos medicininės ekspertizės;

6) mišrios.

Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų rūšys pagal visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų asortimentą yra:

1) visuomenės sveikatos monitoringo ir visuomenės sveikatos ekspertizės;

2) visuomenės sveikatos saugos (maisto ir ne maisto produktų saugos, radiacinės saugos, aplinkos higienos, darbo medicinos);

3) neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės;

4) užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės;

5) visuomenės sveikatos ugdymo;

6) mišrios.

Įstaigų suskirstymą pagal klasifikavimo požymius nustato šių įstaigų sveikatos priežiūros licencijavimą reglamentuojantys teisės aktai bei šių įstaigų nuostatai (įstatai).

4 straipsnis. Įstaigų pavadinimo naudojimas

Įstaigos ženklas turi būti įregistruotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Įstaigų pavadinimai ar jų junginiai privalo atitikti jų klasifikavimo požymius.

5 straipsnis. Įstaigų sveikatos priežiūros licencijavimas

Įmonės, įstaigos gali teikti sveikatos priežiūros paslaugas tik gavusios licenciją ir įregistruotos Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre.

Licencijas išduoda (perregistruoja), atsisako jas išduoti (perregistruoti), licencijų galiojimą sustabdo, atnaujina ir panaikina Valstybinė akreditavimo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba).

Licencijų išdavimo tvarką ir reikalavimus licencijai gauti nustato Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Sveikatos priežiūros licencijavimo taisyklės, kuriose nurodoma:

1) licencijuojama veikla;

2) licenciją išduodančios institucijos įgaliojimai;

3) dokumentai, reikalingi licencijai gauti;

4) dokumentų nagrinėjimo tvarka ir terminai;

5) licencijų rūšys ir jų išdavimo sąlygos;

6) pakartotinio licencijos išdavimo ar perregistravimo tvarka;

7) išduodamų licencijų registravimo tvarka;

8) atsisakymo išduoti licencijas atvejai;

9) licencijuojamos veiklos sąlygos, tarp jų licencijos turėtojų teisės ir pareigos;

10) licencijos sąlygų laikymosi priežiūros tvarka;

11) licencijos galiojimo sustabdymo, atnaujinimo bei panaikinimo atvejai ir tvarka;

12) licencijos formos rekvizitai.

Sveikatos priežiūros licencijavimo taisyklėse gali būti nurodyti ir kiti reikalavimai bei sąlygos.

Licencijų išdavimo bei licencijuojamos veiklos sąlygos neturi priklausyti nuo licenciją įgyjančios įmonės ar įstaigos rūšies.

Licencijos išduodamos neribotam laikotarpiui, tačiau privalo būti perregistruojamos. Pirmą kartą išduotos licencijos turi būti perregistruojamos po dvejų metų, o vėliau – kas penkeri metai.

Licencija arba motyvuotas raštiškas atsisakymas išduoti (perregistruoti) licenciją turi būti pateikti įmonei ar įstaigai per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo visų dokumentų, reikalingų licencijai išduoti (perregistruoti), gavimo dienos.

Už licencijos išdavimą (perregistravimą) mokamas žyminis mokestis.

Akreditavimo tarnyba turi teisę atsisakyti išduoti licenciją, jeigu:

1) pateikti ne visi dokumentai licencijai gauti;

2) pateikti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų ar netinkamai įforminti;

3) licencijai gauti įmonė ar įstaiga pateikia neteisingus duomenis ar suklastotus dokumentus;

4) įmonės ar įstaigos sveikatos priežiūros sąlygos neatitinka teisės aktuose nustatytų licencijuojamos veiklos reikalavimų.

10.

Sustabdyti ar panaikinti licencijos galiojimą Akreditavimo tarnyba gali savo iniciatyva, sveikatos priežiūros veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų ar įstaigos laikinojo administratoriaus teikimu. Akreditavimo tarnyba per penkias kalendorines dienas nuo sprendimo priėmimo apie jį turi raštu pranešti įstaigai.

11.

Akreditavimo tarnyba turi teisę licencijos galiojimą sustabdyti:

1) įstaigos iniciatyva;

2) kai paaiškėja, kad licencijai gauti įstaiga pateikia neteisingus duomenis ar suklastotus dokumentus;

3) kai sveikatos priežiūros veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos nustato, kad įstaiga per einamuosius metus pakartotinai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus, reguliuojančius licencijuojamą veiklą;

4) kai praėjo daugiau kaip devyniasdešimt kalendorinių dienų nuo dienos, kai licencija turėjo būti perregistruota, o įstaiga nepateikė paraiškos ją perregistruoti;

5) įstaigos laikinojo administratoriaus, revizijos metu nustačiusio teisės aktų pažeidimus įstaigoje, teikimu.

12.

Terminą, kuriam sustabdomas licencijos galiojimas, nustato Akreditavimo tarnyba. Terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Šis terminas gali būti pratęstas Sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

13.

Akreditavimo tarnyba įstaigos prašymu turi teisę priimti sprendimą atnaujinti jos licencijos galiojimą tik įsitikinusi, kad yra pašalinti pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas. Išlaidas, susijusias su licencijos galiojimo atnaujinimu, apmoka įstaiga.

14.

Akreditavimo tarnyba turi teisę panaikinti licencijos galiojimą:

1) įstaigos iniciatyva;

2) kai gautas pranešimas apie įstaigos likvidavimą arba reorganizavimą (kai įstaiga, kaip savarankiškas ūkio subjektas, nutraukia veiklą);

3) jei, sustabdžius licencijos galiojimą, įstaiga per nustatytą terminą nepašalino pažeidimų ar nesikreipė dėl licencijos galiojimo atnaujinimo;

4) sveikatos priežiūros veiklą kontroliuojančios valstybės institucijų teikimu, jei, joms sustabdžius dalies ar visų paslaugų teikimą, įstaiga per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų;

5) kai per einamuosius metus gauna pakartotiną sveikatos priežiūros veiklą kontroliuojančios valstybės institucijų teikimą sustabdyti įstaigos licencijos galiojimą.

15.

Akreditavimo tarnybos sprendimas atsisakyti išduoti (perregistruoti) licenciją, sustabdyti, atnaujinti ar panaikinti jos galiojimą gali būti įstatymų nustatyta tvarka apskųstas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Apskundimas Akreditavimo tarnybos sprendimų vykdymo nesustabdo.

16.

Apie licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą, atnaujinimą ar panaikinimą Akreditavimo tarnyba skelbia „Valstybės žiniose“.

6 straipsnis. Įstaigų akreditavimas sveikatos priežiūrai

Įstaigos, turinčios licenciją ir ne mažesnę kaip trejų metų atitinkamos rūšies sveikatos priežiūros paslaugų teikimo patirtį, turi teisę kreiptis dėl akreditavimo sveikatos priežiūrai.

Įstaigas akredituoja ar jų akreditavimą panaikina Akreditavimo tarnyba, priimdama sprendimą Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintų Akreditavimo sveikatos priežiūrai nuostatų nustatyta tvarka.

Akreditavimo tarnybos sprendimas akredituoti įstaigą ar neakredituoti įstaigos turi būti priimtas ne vėliau kaip per šimtą dvidešimt kalendorinių dienų nuo visų dokumentų, reikalingų akreditavimui, gavimo dienos. Akreditavimo tarnyba apie priimtą sprendimą privalo raštu informuoti įstaigą ne vėliau kaip per penkias kalendorines dienas.

Įstaiga akredituojama ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

Išlaidas, susijusias su akreditavimu, apmoka akreditavimą inicijavusi įstaiga.

Akreditavimo tarnybos sprendimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

Akreditavimo reikalavimus rengia aukštosios mokyklos bei mokslo įstaigos kartu su sveikatos priežiūros specialistų organizacijomis. Akreditavimo reikalavimų rengimą užsako, juos tvirtina ir registruoja Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija.

7 straipsnis. Licencijuotų įstaigų registravimas

Licencijas gavusios Įstaigos registruojamos Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Licencijuotos įstaigos turi būti įregistruotos ir Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre (toliau – Įstaigų registras). Įstaigos turi būti įregistruotos ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo licencijos išdavimo dienos.

Įstaigų registrą steigia, įstaigas jame registruoja bei jį tvarko Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija.

Įstaigų registras yra valstybės registrų integralios sistemos dalis ir yra antrinis registras. Įstaigų registro nuostatus tvirtina Vyriausybė.

8 straipsnis. Įstaigų registro duomenų naudojimas

Juridiniai ir fiziniai asmenys Įstaigų registro duomenimis turi teisę naudotis šio registro nuostatų nustatyta tvarka.

Įstaigų registro duomenimis apie Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos uždarąsias įstaigas turi teisę naudotis tik Įstaigų registro tvarkytojas ir Vyriausybės įstaigos.

9 straipsnis. Teisės aktai ir norminiai dokumentai, nustatantys įstaigų veiklą

Įstaigų veiklą nustato:

1) šis ir kiti įstatymai, Vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai;

2) Lietuvos standartai, taip pat tarptautiniai ir užsienio šalių standartai, įteisinti Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka;

3) Lietuvos medicinos normos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;

4) Lietuvos higienos normos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;

5) sveikatos priežiūros metodikos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;

6) įstaigų įstatai (nuostatai).

Jeigu Lietuvoje nėra galiojančių įstaigos veiklai reikalingų teisės aktų ar norminių dokumentų, įstaiga Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka parengia ir įstaigos vadovas įsakymu patvirtina įstaigos vidaus standartus, sveikatos priežiūros metodikas.

Įstaigų vidaus standartai, sveikatos priežiūros metodikos negali prieštarauti Lietuvos Respublikos įstatymams ir šio straipsnio 1 dalyje išvardytiems teisės aktams.

Įstaigų įstatus (nuostatus) tvirtina jų steigėjai įstatymų nustatyta tvarka.

10 straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos teisės įstaigų veiklos valstybinio reguliavimo klausimais

Sveikatos apsaugos ministerija:

1) šio įstatymo nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja jai pavaldžias LNSS įstaigas;

2) šio įstatymo nustatyta tvarka kartu su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis ar valstybinėmis mokslo įstaigomis steigia, reorganizuoja ir likviduoja įstaigas;

3) tvarko įstaigų registrą;

4) nustato pavaldžioms įstaigoms privalomas sveikatos priežiūros užduotis ir jų finansavimo bei įgyvendinimo tvarką;

5) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl garantijų suteikimo paskoloms, kurias LNSS įstaigos ima iš kredito įstaigų;

6) nustato sveikatos priežiūros tinkamumo ir priimtinumo reikalavimus;

7) kartu su Finansų ministerija rengia pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės biudžeto asignavimų LNSS įstaigoms;

8) prognozuoja sveikatos priežiūros specialistų poreikį ir formuoja valstybės užsakymą rengti šiuos specialistus;

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.