Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Civilinio proceso kodeksas

Jeigu, atsižvelgiant į įvaikintojų psichologinį pasirengimą įvaikinti ir vaiko – būti įvaikintam, įvaikintojų ir įvaikio bendravimo trukmę iki prašymo įvaikinti ir kitas aplinkybes, gali kilti abejonių, ar vaikas pritaps įvaikintojų šeimoje, ir yra pagrindas manyti, kad kitų kliūčių įvaikinti nėra, bylą nagrinėjantis teismas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos prašymu ar savo iniciatyva gali nutartimi įvaikintojams nustatyti nuo šešių iki dvylikos mėnesių bandomąjį laikotarpį ir perkelti vaiką gyventi į įvaikintojų šeimą, kurioje jis būtų auklėjamas ir išlaikomas. Šiuo atveju bylos dėl įvaikinimo nagrinėjimas sustabdomas.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija pateikia teismui išvadą apie įvaikintojų pasirengimą įvaikinti šį konkretų vaiką, įvaikintojų ir vaiko psichologinį suderinamumą.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas iš naujo įvykdo įstatymų reikalavimus dėl įvaikinamojo sutikimo.

Teismo sprendimu vaikas įvaikinamas arba pareiškimas įvaikinti atmetamas.

Patenkinus pareiškimą, teismo sprendimu įvaikintojai pripažįstami vaiko tėvais, o įvaikintieji – įvaikintojų vaikais. Jei teismo nutartimi vaikas buvo perkeltas į šeimą iki įvaikinimo, tai įvaikinus vaiką įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą nuo nutarties perkelti vaiką į šeimą įsiteisėjimo. Teismas tai pažymi sprendime.

Teismo sprendimo įvaikinti rezoliucinėje dalyje paliekami vaiko individualybę išsaugantys duomenys: gimimo data, gimimo vieta, taip pat vardas ir (ar) pavardė, jeigu jie nekeičiami.

Kai įvaikina užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, išskyrus tuos, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, į kurią valstybę leidžiama įvaikinti.

Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų įvaikinimą.

Neteko galios nuo 2017-01-01

Visas teismo sprendimas skelbiamas uždarame teismo posėdyje.

Teismas sprendimą dėl įvaikinimo gali leisti vykdyti skubiai.

Tėvai, globėjai (rūpintojai) gali atšaukti savo duotą sutikimą įvaikinti. Jei sutikimas įvaikinti nepilnamečių ar neveiksnių šioje srityje tėvų vaiką buvo duotas jų tėvų ar globėjų (rūpintojų), tai, kai vaiko tėvai tampa pilnamečiais ar veiksniais šioje srityje, sutikimas įvaikinti netenka galios. Pareiškimas dėl sutikimo įvaikinti atšaukimo paduodamas tam teismui, kuris patvirtino sutikimą įvaikinti.

Pareiškime dėl sutikimo įvaikinti vaiką atšaukimo turi būti nurodyti:

Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pareiškimą dėl sutikimo įvaikinti atšaukimo, tą pačią dieną šį pareiškimą išsiunčia tą sutikimą patvirtinusiam teismui ir, jei byla dėl įvaikinimo nagrinėjama teisme, tuoj pat raštu arba žodžiu praneša bylą dėl įvaikinimo nagrinėjančiam teismui. Šioje dalyje nurodyto pareiškimo padavimas, jei teismo sprendimas dėl įvaikinimo nėra priimtas, sustabdo įvaikinimo procedūrų vykdymą.

Pareiškimą dėl sutikimo įvaikinti atšaukimo nagrinėja tą sutikimą patvirtinęs apylinkės teismas.

Pareiškimas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apie jo nagrinėjimą pranešama asmeniui, kuris atšaukia sutikimą įvaikinti, ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Neteko galios nuo 2018-07-01

Pareiškimas dėl sutikimo įvaikinti atšaukimo išsprendžiamas teismo nutartimi. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtintas sutikimo įvaikinti atšaukimas, teismas apie sutikimo įvaikinti atšaukimą pažymi nutartyje, kuria buvo patvirtintas sutikimas įvaikinti.

Įsiteisėjusios nutarties patvirtintą kopiją teismas per tris darbo dienas išsiunčia valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir įvaikinimo bylą sustabdžiusiam teismui.

Jeigu asmuo nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atestuotų asmenų išvada dėl pasirengimo įvaikinti, per vieną mėnesį nuo išvados surašymo dienos jis gali paduoti apylinkės teismui pagal savo gyvenamąją vietą pareiškimą dėl išvados panaikinimo. Asmuo, ketinantis įvaikinti vaiką užsienyje, pareiškimą paduoda Vilniaus apygardos teismui.

Prie pareiškimo dėl išvados panaikinimo turi būti pridėta skundžiama atestuotų asmenų išvada.

Pareiškimas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apie jo nagrinėjimą pranešama pareiškėjui, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, išvadą surašiusiam valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atestuotam asmeniui.

Dėl pareiškimo priimama teismo nutartis. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos dėl globos (rūpybos) nustatymo nepilnamečiams asmenims bei pilnamečiams asmenims, kurie teismo sprendimu yra pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje ar ribotai veiksniais tam tikroje srityje, taip pat bylos dėl rūpybos nustatymo veiksniems asmenims.

Bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ar rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai.

Jeigu teismas pripažįsta, kad yra būtina išklausyti asmenį, kuriam prašoma nustatyti globą ar rūpybą, ir (ar) paskirti globėją ar rūpintoją, taip pat išklausyti globotinį ar rūpintinį, jis gali įpareigoti asmenis, pas kuriuos šis asmuo yra, atvesti jį į teismo posėdį, taip pat gali nutarti, kad šį asmenį į teismą atvesdintų policija.

Jei neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas pagal globos ir rūpybos institucijos prašymą ar savo iniciatyva paskiria turto administratorių. Šiuo administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo.

Turto administratoriaus paskyrimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi. Paskirtam turto administratoriui jo teises ir pareigas išaiškina teismas.

Teismas, kuris paskyrė turto administratorių, pagal globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą šį administratorių nutartimi gali nušalinti nuo pareigų arba pakeisti kitu asmeniu.

Globa ir rūpyba pasibaigia įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti asmenį veiksniu ar panaikinti jo veiksnumo apribojimą.

Nepilnamečiui sulaukus keturiolikos metų, jo globa pasibaigia, jo globėjas tampa nepilnamečio rūpintoju be papildomo sprendimo.

Rūpyba pasibaigia nepilnamečiui sulaukus aštuoniolikos metų arba kai jis įgyja visišką veiksnumą iki aštuoniolikos metų kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Veiksnaus asmens rūpyba panaikinama pagal šio asmens pareiškimą rūpybą nustačiusio teismo nutartimi.

Pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo gali paduoti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras.

Pareiškimą dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo vaikui, kuriam nustatyta nuolatinė globa ar rūpyba, gali paduoti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras.

Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras prašymus dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo gali sujungti į vieną.

Pareiškimas paduodamas pagal vaiko, kuriam prašoma nustatyti nuolatinę globą ar rūpybą ir (ar) skirti globėją ar rūpintoją, gyvenamąją vietą, o jeigu tokios nėra, – pagal šio vaiko buvimo vietą.

Prie pareiškimo atitinkamai turi būti pridėta:

Jei pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo paduoda prokuroras, prie šio pareiškimo gali būti pridėti valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimas dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo ir išvada dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo. Šie valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dokumentai turi būti parengti ne anksčiau kaip prieš mėnesį iki prokuroro pareiškimo teismui įteikimo dienos.

Priėmęs prokuroro pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, teismas paveda valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti pareiškimą dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo ir išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo, išskyrus atvejus, kai šie dokumentai pateikiami kartu su prokuroro pareiškimu.

Priėmęs valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo paskyrimo, teismas, jeigu globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti fizinį asmenį arba šeimyną, išreikalauja duomenis apie šio fizinio asmens ir kartu su juo gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų ar šeimynos narių teistumą ir padarytus administracinius nusižengimus.

Byla dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjama žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje.

Apie bylos nagrinėjimą pranešama valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, prokurorui, jeigu jis yra pareiškėjas, asmeniui, rekomenduojamam skirti globėju ar rūpintoju, kitiems asmenims, pareiškusiems sutikimą tapti to paties vaiko globėjais ar rūpintojais, taip pat suinteresuotiems asmenims.

Byla nagrinėjama būtinai dalyvaujant prokurorui, jeigu jis yra pareiškėjas, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui, kuris duoda išvadą teisme, ir asmeniui, kurį rekomenduojama skirti globėju ar rūpintoju.

Skiriant globėją ar rūpintoją, atsižvelgiama į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju ar rūpintoju, jo santykius su vaiku, vaiko nuomonę ir interesus bei į kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

Vaikas, kuris sugeba išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti savo pažiūras, dėl nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo skyrimo turi būti išklausytas teismo posėdyje. Nustatyti, ar vaikas sugeba išreikšti savo nuomonę, bei pareikštai vaiko nuomonei išaiškinti gali būti kviečiamas ekspertas psichologas. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu ar kitais jo pasirinktais būdais.

Išklausydamas vaiką, teismas vadovaujasi šio Kodekso 194 straipsnio 1 dalyje numatytomis taisyklėmis.

Išimtiniais atvejais teismo nuožiūra vaiko nuomonės išklausymo laikui teismo nutartimi gali būti pašalinamas iš teismo posėdžių salės kuris nors dalyvaujantis byloje asmuo. Kai tas asmuo grįžta į posėdžio salę, jam turi būti pranešama vaiko išreikšta nuomonė.

Teismo leidimu teismo posėdyje dalyvaujantis pedagogas ar (ir) psichologas bei dalyvaujantys byloje asmenys gali užduoti vaikui klausimų.

Teismas privalo vaikui išaiškinti globos ar rūpybos nustatymo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo pasekmes. Priimdamas sprendimą, teismas turi atsižvelgti į vaiko nuomonę, jeigu ji neprieštarauja paties vaiko interesams.

Pareiškimas dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo paskyrimo išsprendžiamas teismo nutartimi. Teismas per tris darbo dienas po nutarties nustatyti vaiko nuolatinę globą ar rūpybą įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti šios nutarties patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Tenkinant pareiškimą dėl nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, nutartyje nurodomi duomenys apie globotinį ar rūpintinį, globos ar rūpybos vieta, o dėl globėjo ar rūpintojo paskyrimo – papildomai nurodomi duomenys apie globėją ar rūpintoją. Kai tai būtina siekiant apsaugoti geriausius vaiko interesus, teismas, nustatydamas vaiko nuolatinę globą (rūpybą), nusprendžia, kokie globėju ar rūpintoju skiriamo fizinio asmens duomenys neatskleidžiami tėvams (tėvui ar motinai), kurių valdžia yra apribota.

Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių.

Paskirtam globėjui ar rūpintojui, turto administratoriui teismas išaiškina jų teises ir pareigas.

Paprastai bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo paskyrimo (kai kartu nepareiškiama kitų reikalavimų, dėl kurių kyla ginčas) nagrinėjimas teisme baigiamas ir teismo nutartis dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo priimama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią buvo baigta pasirengti bylą nagrinėti teisme. Išimtiniais atvejais, kai tai būtina dėl vaiko interesų, bylos nagrinėjimas gali būti pratęstas.

Pareiškimas dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo neveiksniam tam tikroje srityje ar ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui išsprendžiamas teismo nutartimi.

Tenkinant pareiškimą dėl nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, nutartyje nurodomi duomenys apie globotinį ar rūpintinį, o kai tenkinamas pareiškimas dėl globėjo ar rūpintojo paskyrimo, papildomai nurodomi duomenys apie globėją ar rūpintoją.

Jei neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių.

Paskirtam globėjui ar rūpintojui, taip pat turto administratoriui teismas išaiškina jų teises ir pareigas.

Veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją.

Pareiškimas dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo paduodamas apylinkės teismui pagal asmens, kuriam reikalinga rūpyba, gyvenamąją vietą, o jeigu tokios vietos nėra, – pagal asmens buvimo vietą.

Veiksnaus asmens pareiškime turi būti nurodyti rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo reikalingumo motyvai. Teismas, rengdamasis nagrinėti bylą, paveda globos ir rūpybos institucijai pateikti teismui bylai išnagrinėti būtinus duomenis. Globos ir rūpybos institucija pateikia teismui išvadą, kurios turiniui atitinkamai taikytini šio Kodekso 506 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimai.

Globos ir rūpybos institucijos pareiškime turi būti nurodyti duomenys apie veiksnų asmenį, kuriam prašoma nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją, taip pat išdėstytas rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo reikalingumo pagrindimas. Prie pareiškimo turi būti pridėta globos ir rūpybos institucijos išvada, kurios turiniui atitinkamai taikytini šio Kodekso 506 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimai.

Teismas, rengdamasis nagrinėti bylą, išreikalauja duomenis apie asmens, rekomenduojamo paskirti rūpintoju, teistumą ir padarytus administracinius nusižengimus.

Byla dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo veiksniam asmeniui nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apie bylos nagrinėjimą pranešama globos ir rūpybos institucijai, asmeniui, kuriam prašoma nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją, taip pat asmeniui, kurį rekomenduojama skirti rūpintoju, bei kitiems suinteresuotiems bylos baigtimi asmenims. Byla nagrinėjama būtinai dalyvaujant globos ir rūpybos institucijos atstovui, kuris teikia išvadą teisme, bei asmeniui, kurį rekomenduojama skirti rūpintoju.

Rūpintojas veiksniam asmeniui skiriamas tik rūpintinio sutikimu.

Rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi. Tenkinant pareiškimą, nutartyje nurodomi duomenys apie rūpintinį ir rūpintoją.

Paskirtam rūpintojui teismas išaiškina jo teises ir pareigas.

Šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti.

Skundas pateikiamas notaro (kito asmens, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus), kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui.

Šiame straipsnyje numatyto skundo nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą dėl notaro (kito asmens, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus) neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Bylą dėl antstolio ar notarinių veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas antstolio ar notarinį veiksmą panaikina arba antstolį ar notarą (kitą asmenį, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus) įpareigoja veiksmą atlikti.

Dėl teismo nutarties, priimtos antstolio ar notarinių veiksmų klausimu, gali būti duodamas atskirasis skundas.

Teismo nutarties patvirtinta kopija per tris darbo dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išsiunčiama antstoliui ar notarui (kitam asmeniui, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus).

Pareiškimas dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo paduodamas civilinės metrikacijos įstaigos, atsisakiusios registruoti civilinės būklės aktą, atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą, buveinės apylinkės teismui. Pareiškimas dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos atsisakymo registruoti civilinės būklės aktą paduodamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos buveinės apylinkės teismui ir nagrinėjamas mutatis mutandis taikant šio skyriaus nuostatas.

Teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

Pareiškime, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodoma, koks yra pagrindas civilinės būklės aktą įregistruoti, akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti, kada ir kuri civilinės metrikacijos įstaiga tai padaryti atsisakė, taip pat šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai.

Pareiškimą dėl civilinės būklės aktų įregistravimo, akto įrašo atkūrimo, papildymo, pakeitimo, ištaisymo ar anuliavimo turi teisę paduoti kiekvienas asmuo, jeigu civilinės būklės akto registravimas, akto įrašo atkūrimas, papildymas, pakeitimas, ištaisymas ar anuliavimas yra tiesiogiai susiję su pareiškimą padavusiu asmeniu. Kiti suinteresuotieji asmenys tokį pareiškimą gali paduoti, jeigu civilinės būklės akto neįregistravus, akto įrašo neatkūrus, nepapildžius, nepakeitus, neištaisius ar neanuliavus bus pažeistos šių asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai arba jeigu dėl to jiems atsiras tam tikros pareigos.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įregistruoti civilinės būklės aktą, akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti yra pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai atitinkamą įrašą daryti, atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti.

Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kuri civilinės metrikacijos įstaiga turi įrašą padaryti, atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti, kada įrašas padarytas, su kuriais asmenimis jis susijęs, įrašo numeris ir data, koks įrašas turi būti padarytas, atkurtas ar anuliuotas arba kas turi būti įraše papildyta, pakeista ar ištaisyta.

Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įregistruoti civilinės būklės aktą, atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti jame nurodytai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų civilinės būklės aktą, atkurtų, papildytų, pakeistų, ištaisytų ar anuliuotų civilinės būklės akto įrašą.

Asmuo, praradęs vertybinį dokumentą, gali prašyti teismą pripažinti šį dokumentą negaliojančiu ir atkurti teises pagal prarastą pareikštinį vertybinį dokumentą.

Pareiškimas dėl prarasto pareikštinio vertybinio dokumento pripažinimo negaliojančiu paduodamas išdavusio tą dokumentą asmens gyvenamosios vietos ar buveinės vietos apylinkės teismui.

Pareiškime turi būti nurodomi prarasto pareikštinio vertybinio dokumento skiriamieji požymiai, jo turėjimo fakto įrodymai, išdavusio tą dokumentą asmens vardas, pavardė ar pavadinimas, taip pat išdėstomos aplinkybės, kuriomis dokumentas prarastas.

Priėmęs pareiškimą, teismas priima nutartį paskelbti skelbimą specialiame interneto tinklalapyje.

Skelbime turi būti:

Kartu su nutartimi paskelbti šiame straipsnyje nurodytą skelbimą teismas priima nutartį uždrausti pagal tą dokumentą išmokėti pinigus arba išduoti vertybinius popierius, daiktus ir ją išsiunčia dokumentą išdavusiai organizacijai.

Dėl atsisakymo priimti nutartį paskelbti skelbimą gali būti duodamas atskirasis skundas.

Dokumento, apie kurio praradimą pareikšta, turėtojas privalo per tris mėnesius nuo paskelbimo šio Kodekso 518 straipsnyje nurodytu būdu dienos paduoti apylinkės teismui pareiškimą dėl savo teisių į tą dokumentą ir kartu pateikti dokumento originalą.

Jei dokumento turėtojas prašo, dokumento originalą iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje teismas gali grąžinti turėtojui, byloje palikdamas patvirtintą jo kopiją.

Byloje palikus dokumento kopiją, originalas būtinai turi būti pateiktas teismo posėdžio metu.

Valdymo faktą teismas gali patvirtinti pagal suinteresuoto asmens pareiškimą.

Pareiškimas dėl valdymo fakto patvirtinimo paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos, o jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo, – jo buveinės apylinkės teismui. Pareiškimas dėl nekilnojamojo daikto paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos apylinkės teismui.

Pareiškimas dėl valdymo fakto patvirtinimo gali būti paduotas tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Be bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, pareiškime turi būti išsamus daikto aprašymas, nurodoma, kuriam tikslui pareiškėjui reikia valdymo faktą patvirtinti, nurodomos priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti tą faktą patvirtinančių dokumentų, nurodomi šį faktą patvirtinantys įrodymai, taip pat įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba atkurti prarastų dokumentų.

Pareiškime turi būti nurodyti visi žinomi asmenys, suinteresuoti prašomu patvirtinti faktu.

Priėmęs pareiškimą, teismas tuo atveju, kai pareiškėjas pareiškime nėra nurodęs suinteresuotų prašomu patvirtinti faktu asmenų, ir kitais atvejais, manydamas, kad to reikia, priima nutartį paskelbti specialiame interneto tinklalapyje apie bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo iškėlimą. Šiame skelbime turi būti nurodyta:

Kai apie bylos iškėlimą paskelbta specialiame interneto tinklalapyje, teismas skiria bylą nagrinėti tik praėjus trims mėnesiams nuo paskelbimo dienos.

Pasirengimo nagrinėti teisme metu, tačiau ne vėliau kaip per trisdešimt dienų iki teismo posėdžio, specialiame interneto tinklalapyje skelbiamas pranešimas apie bylos nagrinėjimą.

Pranešime turi būti nurodyta:

Jeigu iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Jeigu šiame straipsnyje nurodytos sąlygos yra ginčijamos, teismas nagrinėja bylą žodinio nagrinėjimo tvarka.

Šiame skirsnyje nustatyta tvarka išnagrinėtose bylose priimamas teismo sprendimas, kuriuo nustatomas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, arba pareiškėjo pareiškimas atmetamas.

Prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, be duomenų, nurodytų šio Kodekso 135 straipsnyje, turi būti nurodyta:

Bylas pagal šio skirsnio nuostatas teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio eiga nefiksuojama.

Prašymai, paduoti šiame skirsnyje nustatyta tvarka, teisme išnagrinėjami ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jų priėmimo dienos.

Kai pareiškimas nutraukti santuoką yra pareiškiamas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti Civilinio kodekso 3.54 straipsnyje nustatyta tvarka.

Jeigu šiame skirsnyje nustatyta tvarka nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą reikalavimus pareiškia sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai, santuokos nutraukimo byla sustabdoma, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai.

Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymų reikalavimus.

Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu, teismas taip pat turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notaro, arba yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl bendro turto padalijimo.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Prarastą teismo ar vykdomąją bylą teismas gali atkurti pagal dalyvavusių byloje asmenų ar vykdžiusio vykdomąją bylą antstolio pareiškimą, taip pat savo iniciatyva.

Jeigu byla prarasta dėl stichinės nelaimės, teismas gali ją atkurti tik pagal pareiškimą.

Pareiškimas dėl prarastos teismo bylos atkūrimo paduodamas nagrinėjusiam tą bylą pirmosios instancijos teismui, o pareiškimas dėl prarastos vykdomosios bylos atkūrimo – vykdymo vietos apylinkės teismui.

Pareiškimas dėl prarastos teismo bylos, kurios nagrinėjimas nebuvo baigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), ar prarastos vykdomosios bylos atkūrimo gali būti paduotas per trejus metus nuo bylos praradimo ar sužinojimo apie praradimą dienos. Pareiškimas dėl prarastos teismo bylos, kurios nagrinėjimas buvo baigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), atkūrimo gali būti paduotas per dešimt metų nuo bylos praradimo dienos ar sužinojimo apie praradimą dienos.

Teismas, rengdamasis nagrinėti bylą teisme, kreipiasi į pareiškime nurodytus ir teismui žinomus asmenis, kad šie per nustatytą terminą pateiktų teismui turimus dokumentus arba praneštų, jog negali jų pateikti.

Jeigu asmuo, į kurį teismas kreipėsi, negali pateikti dokumentų dėl to, jog juos perdavė kitam asmeniui, jis privalo nurodyti dokumentus turintį asmenį.

Jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas teismo reikalavimas pateikti dokumentą, taip pat jeigu per nustatytą terminą nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą dokumentą.

Nagrinėdamas bylą, teismas naudojasi išlikusia bylos dalimi, dokumentais, išduotais iš bylos prieš ją prarandant, tų dokumentų kopijomis, išrašais ir nuorašais, kitomis pažymomis ir raštais, susijusiais su byla.

Teismas gali apklausti kaip liudytojus asmenis, buvusius atliekant procesinius veiksmus, o reikiamais atvejais – ir bylą nagrinėjusius teisėjus, taip pat vykdžiusius teismo sprendimą (nutartį) asmenis.

Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti teismui apsvarstyti savo parengtą atkuriamo sprendimo (nutarties) projektą.

Remdamasis surinkta ir patikrinta medžiaga, teismas priima sprendimą atkurti visą prarastą bylą ar jos dalį, kurią, teismo nuomone, reikia atkurti. Teismo sprendimas ar nutartis nutraukti bylą, jeigu jie buvo priimti prarastoje byloje, būtinai turi būti atkuriami.

Jeigu surinktos medžiagos nepakanka prarastai bylai atkurti, teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą. Šiuo atveju pareiškėjas turi teisę pareikšti ieškinį bendra tvarka. Ieškinio senaties terminas skaičiuojamas iš naujo nuo teismo sprendimo palikti pareiškimą nenagrinėtą įsigaliojimo dienos.

Išlaidos, turėtos nagrinėjant bylą dėl prarastos bylos atkūrimo, padengiamos iš valstybės lėšų.

Tais atvejais, kai pareiškimas yra žinomai neteisingas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš pareiškėjo.

Pareiškimas turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimus. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti.

Pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo paduodamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas teisinę reikšmę turintis veiksmas.

Pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo išsprendžiamas teismo nutartimi.

Dėl teismo nutarties, kuria patenkinamas arba atmetamas pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas.

Prašymas išduoti teismo leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą bei kiti prašymai (pareiškimai), kurie pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui.

Prašymas dėl paveldėjimo procedūrų taikymo paduodamas palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui.

Prašymas dėl turto administravimo paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui, o dėl kilnojamojo daikto – pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui.

Prašymas atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą Civilinio kodekso 2.70 straipsnyje nurodytu atveju paduodamas juridinio asmens buveinės apylinkės teismui.

Prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą paduodamas vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Kai vaiko gyvenamoji vieta nežinoma arba vaikas neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą paduodamas vaiko buvimo vietos apylinkės teismui.

Šio Kodekso VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai. Sprendimų vykdymo instrukciją ir kitus norminius teisės aktus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims.

Pagal šio Kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini:

Pagal šio Kodekso VI dalyje numatytas taisykles taip pat vykdomi:

Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.

Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstoliui kas nors kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolis kliūtims pašalinti kviečia policiją. Šiuo atveju policijos dalyvavimas būtinas.

Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui.

Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų.

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas.

Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Šis apribojimas nedraudžia atlikti vykdymo veiksmus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais.

Teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai.

Apie tai, kad teismo procesinis sprendimas turi būti vykdomas skubiai, turi būti nurodyta vykdomajame rašte.

Jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytą antstolio prašymą teismas nagrinėja šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka.

Šio Kodekso numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu.

Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio Kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai.

Teisėjo nurodymai pašalinti vykdymo proceso pažeidimus antstoliui yra privalomi ir neskundžiami, jeigu šiame Kodekse nenustatyta kitaip.

Pradėjus vykdymo procesą, skolininko ar išieškotojo pakeitimo klausimą antstolis išsprendžia savo iniciatyva arba vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.

Jeigu pagrindas pakeisti skolininką ar išieškotoją atsirado prieš pradedant vykdymo procesą, antstolis skolininko ar išieškotojo pakeitimo klausimą sprendžia tuo atveju, kai yra išduotas ir antstoliui vykdyti pateiktas vykdomasis dokumentas. Vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikiantis asmuo, pageidaujantis, kad būtų pakeistas skolininkas ar išieškotojas, kartu su vykdomuoju dokumentu antstoliui turi pateikti prašymą pakeisti skolininką ar išieškotoją ir pridėti įrodymus kaip pagrindą pakeisti skolininką ar išieškotoją.

Klausimą dėl skolininko ar išieškotojo pakeitimo fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų nustatytais atvejais antstolis išsprendžia patvarkymu. Šis patvarkymas gali būti skundžiamas šio Kodekso 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Apie skolininko ar išieškotojo pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta grupės ieškinio byla, kai daugiau kaip pusė visų grupės narių pateikia teismui kreipimąsi dėl grupės atstovo pakeitimo, nutartimi vykdymo procese pakeičia grupės atstovą (išieškotoją). Šiame kreipimesi turi būti nurodytas asmuo, kurį grupės nariai siūlo pripažinti grupės atstovu. Kreipimąsi dėl grupės atstovo pakeitimo turi pasirašyti jį teikiantys grupės nariai, kartu su šiuo kreipimusi turi būti pateiktas rašytinis asmens, kurį siūloma pripažinti grupės atstovu, sutikimas būti grupės atstovu.

Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui.

Vykdymo proceso metu vertėją ir ekspertą nušalinti gali būti prašoma tokia pat tvarka kaip ir antstolį.

Vertėjas ir ekspertas turi nusišalinti, kai yra šio Kodekso 67 straipsnyje numatyti pagrindai.

Vertėjui ir ekspertui pareikštą nušalinimo klausimą išsprendžia antstolis savo patvarkymu.

Antstolio patvarkymas, kuriuo patenkinamas nušalinimas, neskundžiamas.

Jeigu antstolis su vertėjui ar ekspertui pareikštu nušalinimu nesutinka, jis šių asmenų nušalinimo klausimą nedelsdamas perduoda spręsti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Atlikdamas vykdymo proceso veiksmus, antstolis gali kviesti kviestinį (kviestinius).

Išieškotojas ir skolininkas, kai yra atliekami vykdymo veiksmai, taip pat turi teisę kviesti dalyvauti ne daugiau kaip po vieną kviestinį, jeigu dėl to nereikia atidėti vykdymo veiksmų.

Kviestinių dalyvavimas būtinas, jeigu atliekant vykdymo veiksmus į skolininko būstą patenkama skolininkui ar jo šeimos nariams nedalyvaujant arba prieš šių asmenų valią. Šiuo atveju antstolis kviečia ne mažiau kaip du kviestinius.

Apie kviestinių dalyvavimą nurodoma procesinių veiksmų atlikimo metu surašomuose dokumentuose. Šiuos dokumentus kviestiniai pasirašo.

Kviestiniais gali būti pilnamečiai veiksnūs asmenys, nesuinteresuoti vykdomosios bylos baigtimi.

Asmuo, antstolio pakviestas būti kviestiniu, be svarbių priežasčių atsisakyti atlikti kviestinio pareigas negali. Už nepagrįstą atsisakymą būti kviestiniu asmeniui teismas turi teisę skirti iki penkiasdešimt eurų baudą.

Tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, tačiau yra skolininko turto, išieškotojas turi teisę prašyti antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismą paskirti skolininko kuratorių.

Prašymas paskirti skolininko kuratorių paduodamas antstoliui, o šis ne vėliau kaip per tris darbo dienas šį prašymą su vykdomąja byla perduoda apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Prašymą teismas išsprendžia šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka per tris darbo dienas paprastai rašytinio proceso tvarka. Asmuo kuratoriumi gali būti skiriamas tik jo paties sutikimu.

Skolininko kuratorius vykdymo procese turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas, išskyrus teisę turėti atstovą.

Skolininko kuratorius už atstovavimą turi teisę gauti Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimą. Atlyginimas mokamas iš lėšų, gautų vykdant išieškojimą iš skolininko turto.

Kiti klausimai, susiję su kuratoriaus skyrimu bei jo teisėmis ir pareigomis, sprendžiami pagal šio Kodekso 39 straipsnį.

Kiti asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles.

Ieškinius dėl arešto turtui panaikinimo gali pareikšti ir nepriklausančio skolininkui turto savininkas, ir teisėtas jo valdytojas.

Ieškiniai dėl arešto turtui panaikinimo pareiškiami skolininkui ir išieškotojui.

Jeigu areštuotas turtas jau perduotas išieškotojui arba realizuotas, ieškinys pareiškiamas taip pat ir tiems asmenims, kuriems turtas perduotas arba kurie tą turtą įgijo. Patenkinus ieškinį dėl jau realizuoto turto grąžinimo, ginčus tarp turto įgijėjo, išieškotojo ir skolininko nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles.

Antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

Vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu 1 000 eurų pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus šiame Kodekse nustatytus atvejus, kai procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta. Procesinių dokumentų siuntimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras.

Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytose vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami registruotąja pašto siunta. Vykdymo proceso dalyviui įteikus antstolio procesinį dokumentą, vėlesni antstolio procesiniai dokumentai šiam dalyviui įteikiami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Gavus rašytinį proceso dalyvio prašymą, procesiniai dokumentai gali būti siunčiami tik elektroninių ryšių priemonėmis.

Išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, antstolio pripažintų svarbiomis, praleistas terminas antstolio gali būti atnaujintas, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Išieškotojas, pageidaujantis, kad būtų atnaujintas šis terminas, kartu su vykdomuoju dokumentu antstoliui pateikia prašymą atnaujinti praleistą terminą. Prie šio prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti terminą.

Praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo klausimą antstolis išsprendžia patvarkymu. Šis patvarkymas gali būti skundžiamas šio Kodekso 510 straipsnyje nustatyta tvarka.

Jei antstolis nusprendžia tenkinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą, tuo pačiu patvarkymu išsprendžiamas ir vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimas. Jei antstolis atsisako prašymą atnaujinti praleistą terminą tenkinti, vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui.

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu.

Patvarkyme antstolis nurodo patvarkymo surašymo datą, savo vardą ir pavardę, vykdomosios bylos numerį, bylos šalis, sprendžiamo klausimo esmę, motyvus, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Patvarkymo rezoliucinėje dalyje nurodami priimtas sprendimas ir patvarkymo apskundimo tvarka. Patvarkymą antstolis pasirašo ir patvirtina antstolio antspaudu. Reikiamais atvejais patvarkyme nurodomi ir kiti duomenys.

Patvarkymo patvirtintos kopijos šiame Kodekse numatytais atvejais, o jeigu antstolis pripažįsta, kad tai reikalinga, ir kitais atvejais siunčiamos vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

Rašymo apsirikimai ir aiškios aritmetinės klaidos patvarkyme ištaisomos mutatis mutandis taikant šio Kodekso 276 straipsnio nuostatas.

Antstolis vykdomajame dokumente turi pažymėti apie raginimo išsiuntimą ar įteikimą skolininkui, turto ar asmens neradimo akto surašymą, vykdomojo dokumento grąžinimą išieškotojui, visišką ar dalinį vykdomojo dokumento įvykdymą, vykdymo išlaidų sumokėjimą ir kitus vykdymui svarbius procesinius veiksmus. Šie įrašai padaromi iš karto po nurodytų veiksmų atlikimo.

Padaręs įrašą vykdomajame dokumente, antstolis turi nurodyti savo vardą ir pavardę, įrašo padarymo datą bei patvirtinti įrašą savo parašu ir antstolio antspaudu.

Pakeisti įrašą vykdomajame dokumente apie nurodytą išieškotojo ar skolininko gyvenamąją ar buveinės vietą antstolis gali tik esant rašytiniam išieškotojo ar skolininko prašymui ar po paieškos nustačius naują skolininko gyvenamąją vietą.

Įrašų darymo elektroniniame vykdomajame dokumente tvarka nustatoma Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

Vykdymo procese nustatytais atvejais kalti asmenys už proceso pažeidimus gali būti baudžiami pinigine bauda arba areštu šio Kodekso 106, 108 straipsniuose nustatyta tvarka.

Prašymą teismui taikyti šio straipsnio 1 dalyje numatytas sankcijas gali pateikti antstolis arba vykdymo proceso šalys.

Apygardos teismo pirmininkui konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose, esančiuose to apygardos teismo veiklos teritorijoje, apygardos teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktos bylos gali būti priskirtos nagrinėti kito apylinkės teismo, esančio to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, teisėjams.

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose, esančiuose skirtingų apygardos teismų veiklos teritorijose, apygardų teismuose, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktos šiems teismams pagal kompetenciją priskirtos nagrinėti bylos gali būti priskirtos nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančio apylinkės teismo teisėjams arba kito apygardos teismo teisėjams.

Nagrinėti kito teismo teisėjams gali būti priskiriamos bylos, kurios dar nėra paskirtos konkrečiam teisėjui (teisėjų kolegijai).

Bylos, kuri priskiriama nagrinėti kito teismo teisėjams, teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu.

Nagrinėti kito teismo teisėjams priskirtos bylos paskirstomos ir teisėjų kolegijos, kai bylą nagrinėja ne vienas teisėjas, sudaromos Teismų įstatymo nustatyta tvarka iš teismo, kurio teisėjams jos priskirtos, teisėjų. Teisėją skiria, reikiamais atvejais teisėjų kolegiją sudaro ir jos pirmininką bei pranešėją skiria, įstatymų numatytais atvejais pakeičia teismo, kuriame dirba teisėjas (teisėjai), pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Kitus su nagrinėti kito teismo teisėjams priskirtomis bylomis susijusius procesinius klausimus, kuriuos spręsti įstatymuose priskirta teismo pirmininkui, Civilinių bylų skyriaus pirmininkui arba jų paskirtam teisėjui, sprendžia atitinkamai teismo, kuriam byla teisminga, pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas.

Šiame straipsnyje nustatytais pagrindais pirmiausia nagrinėti kito teismo teisėjams priskiriamos bylos, kurias nagrinėja vienas teisėjas. Kitam apylinkės teismui nagrinėti gali būti priskiriamos bylos, nagrinėtinos pirmosios instancijos tvarka, o kitam apygardos teismui – pirmosios ir (arba) apeliacinės instancijos tvarka nagrinėtinos bylos.

Bylos, kurios šio Kodekso nustatytais atvejais apylinkės teismuose gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir kurioms netaikomos išimtinio teismingumo taisyklės, paskirstomos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis (toliau – kompiuterinė programa), apylinkių teismams arba jų rūmams, atsižvelgiant į jų darbo krūvį ir vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo taisyklėmis.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojantis kompiuterine programa paskirstytų bylų teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu.

Tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bylą teismas nusprendžia nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėjama šio Kodekso 1752 straipsnyje nustatyta tvarka naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, o jei bent viena šalis motyvuotai prašo nagrinėti bylą tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdyje, nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų, ir teismas šį prašymą pripažįsta pagrįstu arba teismas savo iniciatyva pripažįsta, kad būtina bylą nagrinėti tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdyje, nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų, bylos nagrinėjimas vyksta tame apylinkės teisme arba tuose teismo rūmuose, kuriems byla teisminga.

Tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bylą teismas nusprendžia nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byla nagrinėjama šio Kodekso 1752 straipsnyje nustatyta tvarka naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, šalis gali reikalauti užtikrinti jai ir (ar) jos atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ir kita) to apylinkės teismo arba tų teismo rūmų, kuriems byla teisminga, patalpose.

Bylos pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo, nutarties paskirstomos naudojantis kompiuterine programa apygardų teismams, atsižvelgiant į jų darbo krūvį ir vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo taisyklėmis.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojantis kompiuterine programa paskirstytų bylų teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu.

Tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bylą teismas nusprendžia nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėjama šio Kodekso 1752 straipsnyje nustatyta tvarka naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, o jei bent viena šalis motyvuotai prašo nagrinėti bylą tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdyje, nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų, ir teismas šį prašymą pripažįsta pagrįstu arba teismas savo iniciatyva pripažįsta, kad būtina bylą nagrinėti tiesiogiai dalyvaujant teismo posėdyje, nenaudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijų, bylos nagrinėjimas vyksta tame apygardos teisme, kuriam byla teisminga.

Tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bylą teismas nusprendžia nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byla nagrinėjama šio Kodekso 1752 straipsnyje nustatyta tvarka naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, šalis gali reikalauti užtikrinti jai ir (ar) jos atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ir kita) to apygardos teismo, kuriam byla teisminga, patalpose.

Jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai.

Priverstinio vykdymo priemonės yra: