Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Civilinio proceso kodeksas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 36-1340

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIO PROCESO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO

ĮSTATYMAS

2002 m. vasario 28 d. Nr. IX-743

Vilnius

1 straipsnis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimas

Šiuo Įstatymu

Seimas patvirtina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau –

Civilinio proceso kodeksas).

2

straipsnis. Civilinio proceso kodekso įsigaliojimas

Civilinio proceso

kodeksas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

3

straipsnis. Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių atstovavimą,

taikymas

Asmenys, kurie

netenka teisės atstovauti kitiems asmenims pagal Civilinio proceso kodeksą,

tačiau yra pateikę teismui įgalinimus iki Civilinio proceso kodekso

įsigaliojimo, turi teisę atstovauti neviršydami įgaliojime ar kitame dokumente,

patvirtinančiame asmens įgalinimus, numatytų įgalinimų iki įgaliojimo ar kito

dokumento, patvirtinančio asmens įgalinimus, termino pabaigos ar kitaip

pasibaigus įgalinimams, bet ne ilgiau kaip iki sprendimo toje byloje

įsiteisėjimo.

4 straipsnis. Civilinio proceso

kodekso 29 straipsnio ir 123 straipsnio 4 dalies nuostatų, susijusių su

juridinių asmenų registru, taikymas

Civilinio

proceso kodekso 29 straipsnio ir 123 straipsnio 4 dalies nuostatos, susijusios

su juridinių asmenų registru, taikomos nuo juridinių asmenų registro veiklos

pradžios. Iki juridinių asmenų registro veiklos pradžios Civilinio proceso

kodekso 29 straipsnio ir 123 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija nustatoma

pagal įmonių rejestro ar kitų juridinius asmenis registruojančių registrų

duomenis.

5 straipsnis. Civilinio

proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidas, taikymas

(pareiškimus, prašymus), pateiktą iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo,

žyminis mokestis mokamas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio

Kodekso įsigaliojimo.

skundus, atskiruosius skundus ar kasacinius skundus dėl bylų, kurios

atitinkamai pirmosios instancijos teisme ar apeliacinės instancijos teisme buvo

nagrinėjamos pagal teisės normas, galiojusias iki Civilinio proceso kodekso

įsigaliojimo, žyminis mokestis mokamas vadovaujantis iki Civilinio proceso

kodekso įsigaliojimo galiojusiomis procesinėmis teisės normomis, jei jos

nustato mažesnį žyminį mokestį.

3 straipsnyje nurodytu atveju bylinėjimosi (teismo) išlaidos atstovo pagalbai

apmokėti priteisiamos pagal procesines teisės normas, galiojusias iki Civilinio

proceso kodekso įsigaliojimo.

6

straipsnis. Bylų nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme

instancijos teismai iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo priimtus

ieškinius (pareiškimus, prašymus) išnagrinėja pagal procesines teisės normas,

galiojusias iki šio Kodekso įsigaliojimo.

instancijos ar kasacinis teismas priima sprendimą perduoti bylą pirmosios

instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas ją

nagrinėja pagal Civilinio proceso kodeksą. Šiuo atveju netaikomi Civilinio

proceso kodekso 141, 142, 143 straipsniuose numatyti apribojimai ir jų

nesilaikymo pasekmės.

savo žinion pagal teismingumo taisykles, galiojusias iki Civilinio proceso

kodekso įsigaliojimo, teismas išsprendžia iš esmės, nors pagal Civilinio

proceso kodeksą byla būtų teisminga kitam teismui.

7

straipsnis. Bylų nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme

sprendimai pirmosios instancijos teisme priimti iki Civilinio proceso kodekso

įsigaliojimo, apeliaciniai skundai ar atskirieji skundai dėl jų išnagrinėjami

pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio Kodekso įsigaliojimo.

teismas priima nutartį perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos

teismui, apeliacinės instancijos teismas ją nagrinėja pagal Civilinio proceso

kodeksą.

kodekso 303 straipsnyje nustatytas apeliacijos ribojimas netaikomas ieškinio

pareiškimams, kurie buvo priimti iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo.

8

straipsnis. Bylų nagrinėjimas kasacine tvarka

Bylose, kuriose

sprendimai ar nutartys apeliacinės instancijos teisme priimti iki Civilinio

proceso kodekso įsigaliojimo, kasaciniai skundai dėl šių sprendimų ar nutarčių

išnagrinėjami pagal procesines, įskaitant reglamentuojančias atstovavimą,

teisės normas, galiojusias iki šio Kodekso įsigaliojimo.

9

straipsnis. Prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimas

Prašymai atnaujinti

procesą, priimti iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo, nagrinėjami pagal

procesines teisės normas, galiojusias iki šio Kodekso įsigaliojimo.

10

straipsnis. Vykdomųjų dokumentų vykdymas

dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo, gauti vykdyti teismo antstolių

kontoroje iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo, užbaigiami vykdyti pagal

procesines teisės normas, galiojusias iki šio Kodekso įsigaliojimo, išskyrus

šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Kiti vykdomieji dokumentai, taip pat

vykdomieji dokumentai, gauti vykdyti teismo antstolių kontoroje įsigaliojus

Civilinio proceso kodeksui (nesvarbu, ar jie pirmą ar pakartotinį kartą

teikiami teismo antstolių kontorai), vykdomi pagal Civilinio proceso kodeksą.

iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo galiojusias teisės normas,

reglamentuojančias teismo sprendimų vykdymo procesą, visus procesinius

veiksmus, kuriuos turėtų atlikti vyresnysis teismo antstolis, atlieka apylinkės

teismo, prie kurio yra teismo antstolių kontora, teisėjas.

įvykdyti sprendimą pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus iki Civilinio

proceso kodekso įsigaliojimo, tačiau gautus vykdyti teismo antstolių kontoroje

po šio Kodekso įsigaliojimo, siunčiamas ar įteikiamas pagal Civilinio proceso

kodeksą.

bylose, kuriose po Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo išieškojimas vykdomas

pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio Kodekso įsigaliojimo,

tačiau kuriose teismo antstolis turtą areštuoja po šio Kodekso įsigaliojimo,

nuo turto arešto akto surašymo momento toliau išieškojimas iš šio turto

vykdomas pagal Civilinio proceso kodeksą.

išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei

davinių, neatsižvelgiant į tai, kada pradėtas vykdyti vykdomasis dokumentas,

įsigaliojus Civilinio proceso kodeksui išieškojimas vykdomas pagal jame

nustatytus dydžius.

proceso kodekso nustatytas 10 metų senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo

pateikimo vykdyti terminas taikomas, jeigu šis terminas prasidėjo įsigaliojus

šiam Kodeksui, taip pat jei iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo

nustatytas 3 metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas yra

nepasibaigęs iki šio Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo. Iki šio Kodekso

įsigaliojimo praėjusi senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti

termino dalis įskaitoma į šio Kodekso nustatytą senaties įsiteisėjusio teismo

sprendimo pateikimo vykdyti terminą.

ar įstaigos, pagal įstatymus ar kitus teisės aktus turėjusios teisę priimti

sprendimus, kurie iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo buvo laikomi

vykdomaisiais dokumentais, ir toliau turi teisę išduoti šiuos vykdomuosius

dokumentus ir šie dokumentai vykdomi pagal Civilinio proceso kodeksą, jei

įstatymai nenustato kitaip.

įstatymo įsigaliojimo dienos Civilinio proceso kodekse numatyti mokėjimai ir

pervedimai į antstolio depozitinę sąskaitą atliekami į teismo antstolių

kontoros depozitinę sąskaitą.

11

straipsnis. Tarptautinis procesas

Prašymai dėl

užsienio teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo, gauti iki Civilinio proceso

kodekso įsigaliojimo, nagrinėjami pagal procesines teisės normas, galiojusias

iki šio Kodekso įsigaliojimo.

12 straipsnis. Teisės aktų, reikalingų Civilinio

proceso kodeksui įgyvendinti, parengimas ir patvirtinimas

2002 m. rugsėjo 1 d. patvirtina ar įgalioja atitinkamą valstybės instituciją

patvirtinti:

1) kuratoriaus atlyginimo už atstovavimą

tvarką ir įkainius;

2) išlaidų,

susijusių su bylos nagrinėjimu, dydžius ir jų apmokėjimo tvarką;

3) produktų ir kitų

greitai gendančių daiktų, po apžiūros perduotų įmonėms, įstaigoms ar

organizacijoms, galinčioms sunaudoti juos pagal paskirtį, grąžinimo ar

atlyginimo už juos tvarką;

4) sprendimų

vykdymo instrukciją.

iki 2002 m. rugsėjo 1 d., atsižvelgdama į Civilinio proceso kodeksą, parengia

ir pateikia Seimui Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo įstatymo, Įmonių

restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo ir Advokatūros įstatymo pakeitimo

įstatymo projektus.

ministras iki 2002 m. rugsėjo 1 d. patvirtina:

1) kartu su finansų ministru – išlaidų, susijusių su

procesinių dokumentų įteikimu, apmokėjimo dydį ir tvarką;

2) suderinęs su

Lietuvos advokatų taryba, išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo

pagalba neturtinio pobūdžio ginčuose, priteisimo maksimalius dydžius;

3) pažymos apie

procesinio dokumento įteikimą formą;

4) procesinių

dokumentų formas pagal atskiras reikalavimų rūšis.

ministerija sudaro sąlygas nuo Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo skelbti

apie visą iš varžytynių parduodamą turtą viename tinklapyje internete.

13

straipsnis. Teisės aktų pakeitimas ir pripažinimas netekusiais galios

Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin.,

2001, Nr. 55-1947) 43 straipsnio

3 dalyje vietoj datos „2002 m. liepos 1 d.“ įrašyti datą „2003 m. sausio 1 d.“

ir šią dalį išdėstyti taip:

„3. Pratęsti

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, priimto 1964 m. liepos 7 d.

(Žin., 1964, Nr. 19-139), su visais

pakeitimais ir papildymais galiojimą iki 2003 m. sausio 1 d.“

Civilinio proceso kodeksui, netenka galios šie teisės aktai:

1) Lietuvos

Respublikos civilinio proceso kodeksas (Žin., 1964, Nr. 19-139; 1966, Nr. 33-238; 1967, Nr.

36-349; 1968, Nr. 9-64; 1970, Nr. 6-37; 1972, Nr. 21-161, Nr. 30-241; 1973, Nr.

31-275; 1975, Nr. 9-72; 1977, Nr. 30-396; 1981, Nr. 16-183, Nr. 21-268, Nr.

28-331; 1982, Nr. 12-100, Nr. 14-128; 1984, Nr. 34-390; 1985, Nr. 7-61, Nr.

8-73; 1986, Nr. 4-32; 1987, Nr. 36-429; 1988, Nr. 4-29, Nr. 17-160; 1989, Nr.

27-330; 1991, Nr. 5-134, Nr. 33-891; 1993, Nr. 6-113, Nr. 54-1051, Nr. 62-1168; 1994, Nr. 43-776, Nr. 51-949, Nr. 58-1131, 1134, Nr. 93-1809; 1995, Nr. 19-435, Nr. 44-1079, Nr. 51-1244, Nr. 55-1353, Nr. 59-1482, Nr. 63-1580, Nr. 104-2325, Nr. 106-2351, 2354, Nr. 107-2397, 2412; 1996, Nr. 4-90, Nr. 16-413, Nr. 41-991, Nr. 67-1602, 1606, Nr. 73-1744, Nr. 110-2506; 1997, Nr. 39-952, Nr. 63-1471, Nr. 64-1496, 1510, Nr. 66-1613, Nr. 99-2503, Nr. 104-2619, 2624, Nr. 108-2730, Nr. 117-3009, Nr. 118-3044; 1998, Nr. 26-673, Nr. 38-1000, Nr. 55-1517, Nr. 66-1911, Nr. 112-3106, Nr. 115-3232; 1999, Nr. 11-242, Nr. 13-312, Nr. 23-648, Nr. 32-901, 904, Nr. 36-1065, 1069, Nr. 43-1360, Nr. 63-2059, Nr. 101-2900, Nr. 113-3287; 2000, Nr. 32-887, Nr. 54-1555, Nr. 56-1641, Nr. 64-1929, Nr. 85-2571, Nr. 89-2746, Nr. 92-2870, Nr. 113-3604; 2001, Nr. 23-763, Nr. 31-1013, Nr. 55-1947);

2) Lietuvos Respublikos hipotekos

įstatymas (Žin., 1992, Nr. 31-951; 1994, Nr. 76-1419; 1996, Nr. 100-2264; 1997, Nr. 63-1468; 1998, Nr. 31-822; 1999, Nr. 101-2901; 2000, Nr. 75-2268, Nr. 85-2586; 2001, Nr. 55-1941);

3) Lietuvos Respublikos kilnojamojo

turto įkeitimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 60-1400, Nr. 117-3008; 1998, Nr. 31-821; 1999, Nr. 99-2843; 2001, Nr. 55-1942).

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

PATVIRTINTAS

2002

m. vasario 28 d.

įstatymu

Nr. IX-743

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIO

PROCESO

KODEKSAS

I dalis

BENDROSIOS

NUOSTATOS

I skyrius

PagrindinĖS

nuostatOS

1

straipsnis. Civilinio proceso įstatymai

nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos,

bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylų ir kitų bylų dėl

privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir

sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir

arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką, taip

pat skundų dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų

nagrinėjimo tvarką. Darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos,

bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto

paėmimo visuomenės poreikiams ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal

šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos

įstatymai.

2.

Jeigu yra prieštaravimų tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų,

teismas vadovaujasi šio Kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas

suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms.

Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios normos, negu

tos, kurias numato šis Kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai,

taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos.

Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktus, kituose Lietuvos Respublikos

įstatymuose gali būti nustatomos ir kitos bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo

bei vykdymo ar kitos procesinės taisyklės, negu numato šis Kodeksas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2126,

2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28)

Nr. IX-2171,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2494 (2004-04-30)

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

2

straipsnis. Civilinio proceso tikslai

Civilinio

proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar

įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti

įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos

vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti

bei plėtoti teisę.

3

straipsnis. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę

1.

Teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos

Konstitucija (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos tarptautinėmis

sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas,

aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis

teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais užsienio

teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas savo iniciatyva (ex

officio).

manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti

taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar

įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos

Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetenciją,

kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo

dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą,

teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Teismas taip pat nutartimi sustabdo bylos

nagrinėjimą, kai Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti kito teismo

nutartyje suformuluotą paklausimą tuo pačiu teisės klausimu ir teismas neturi

kitų teisinių argumentų dėl įstatymo arba teisės akto atitikties Konstitucijai

ar įstatymams. Šiuo atveju teismas bylos į Konstitucinį Teismą nesiunčia.

Paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą.

konkrečią bylą nustatęs, kad norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio

atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso

Konstitucinio Teismo kompetencijai, gali prieštarauti įstatymui

ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimą,

neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Šiuo atveju bendrosios kompetencijos

teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreipiasi į

administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės

aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.

Gavęs įsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą, teismas atnaujina bylos

nagrinėjimą. Teismas taip pat nutartimi sustabdo bylos nagrinėjimą, kai

administracinis teismas yra priėmęs nagrinėti kito teismo nutartyje

suformuluotą paklausimą tuo pačiu teisės klausimu ir teismas neturi kitų

teisinių argumentų dėl norminio teisės akto ar jo dalies atitikties įstatymui

ar Vyriausybės norminiam teisės aktui. Šiuo atveju teismas bylos į

administracinį teismą nesiunčia. Įsiteisėjus administracinio teismo sprendimui,

teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Norminis administracinis aktas ar

jo dalis laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos,

kurią oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas

dėl tokio norminio akto ar jo dalies pripažinimo neteisėtu.

teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų

sprendimais, preliminariais nutarimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo

ir galiojimo klausimais. Teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas

iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį

išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti

bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę

instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. Teismas, kuris yra

galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos Sąjungos

teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo

klausimas, privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės

institucijos preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar

galiojimo klausimu.

6.

Jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį

santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo

analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais

teisės principais (teisės analogija). Pagal analogiją negali būti taikomos

specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios, teisės normos.

ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia

savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo

ir sąžiningumo kriterijais.

bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų

atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso

įstatymus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1490,

2003-04-08, Žin., 2003, Nr. 39-1765 (2003-04-25)

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

4

straipsnis. Vienodos teismų praktikos formavimas

Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

II SKYRIUS

Civilinio proceso

principai

5

straipsnis. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos

suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą,

kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas

interesas.

teisės kreiptis į teismą negalioja.

3.

Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris

kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas,

pareiškimą. Įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių

institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam

interesui ginti.

4.

Ieškinio teisenos bylose paduodami ieškiniai, o ypatingosios teisenos ir kitose

bylose – pareiškimai ar prašymai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

3 straipsnis papildomas nauja 5 dalimi,

buvusios 5, 6 ir 7 dalys laikomos atitinkamai 6, 7 ir 8 dalimis nuo Lietuvos

Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos:

teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų

sprendimais, preliminariais nutarimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo

ir galiojimo klausimais. Teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas

iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį

išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti

bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę

instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. Teismas, kuris yra

galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos Sąjungos

teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo

klausimas, privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės

institucijos preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar

galiojimo klausimu.

6.

Jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį

santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo

analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais

teisės principais (teisės analogija). Pagal analogiją negali būti taikomos

specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios, teisės normos.

įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas

sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo,

protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų

atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso

įstatymus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1490,

2003-04-08, Žin., 2003, Nr. 39-1765 (2003-04-25)

4

straipsnis. Vienodos teismų praktikos formavimas

Teismai,

taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose

kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus.

II SKYRIUS

Civilinio proceso

principai

5

straipsnis. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos

suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą,

kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas

interesas.

teisės kreiptis į teismą negalioja.

nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad

būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų

nustatytais atvejais pareiškimą teismui dėl viešojo intereso gynimo valstybės

vardu gali pareikšti prokuroras arba kita įstatymų įgaliota institucija.

4.

Ieškinio teisenos bylose paduodami ieškiniai, o ypatingosios teisenos ir kitose

bylose – pareiškimai ar prašymai.

6 straipsnis. Teisingumą

vykdo tik teismai vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu

Teisingumą

civilinėse bylose vykdo tik teismai vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir

teismui principu, nepaisydami jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės,

socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, užsiėmimo rūšies ir

pobūdžio, kitų aplinkybių.

7

straipsnis. Proceso koncentracija ir ekonomiškumas

1.

Teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias

procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio

metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs

teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo

ekonomiškiau.

naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems

priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu,

rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso

eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų

reikalavimai ar atsikirtimai.

8

straipsnis. Kooperacijos (bendradarbiavimo) principas

Teismas, šio

Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje

asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Dalyvaujantys

byloje asmenys šio Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su

teismu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

9

straipsnis. Teismo posėdžio viešumas

teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis

gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti,

taip pat kai viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos,

profesinę ar komercinę paslaptį arba kai teismas imasi priemonių šalims

sutaikyti.

teismo posėdyje gali būti dalyvaujantys byloje asmenys, o reikiamais atvejais –

ir liudytojai, vertėjai bei ekspertai.

teismo posėdyje byla nagrinėjama laikantis visų proceso taisyklių. Teismo

sprendimo rezoliucinė dalis paskelbiama viešai, išskyrus bylas dėl įvaikinimo.

4.

Į teismo posėdžių salę jaunesni kaip šešiolikos metų asmenys neįleidžiami, jeigu

jie nėra dalyvaujantys byloje asmenys arba liudytojai.

posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir jiems tirti teismas gali naudoti bet

kurias technines priemones. Dalyvaujantys byloje

asmenys savo procesinėms funkcijoms vykdyti viešame teismo posėdyje gali

daryti garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti. Apie daromą garso įrašą

dalyvaujantys byloje asmenys privalo informuoti posėdžio pirmininką. Dalyvaujantys byloje asmenys, neinformavę teismo apie daromą garso įrašą, atsako Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kitiems asmenims draudžiama teismo

posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti

kitas technines priemones. Asmenims, pažeidusiems šį draudimą teismo posėdžio

metu, taikoma įstatymų numatyta atsakomybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

10

straipsnis. Bylos medžiagos viešumas

išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą

tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja

susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Jie turi teisę teisės aktų

nustatyta tvarka daryti bylos medžiagos kopijas ir išrašus. Tokią

teisę šie asmenys įgyja, kai sprendimas ar teismo procesą užbaigianti nutartis

įsiteisėja, o jeigu byla gali būti nagrinėjama kasacine tvarka, – ją

išnagrinėjus kasacine tvarka arba pasibaigus apskundimo kasacine tvarka

terminui. Su vykdomosios bylos medžiaga galima susipažinti, kai sprendimas yra

įvykdytas.

viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi

teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota

nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia

apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą,

informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra

pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė

ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas

prašymas, gali būti duodamas atskirasis skundas.

susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, asmuo atitinkamo teismo pirmininkui

turi pateikti nustatytos formos prašymą ir jame nurodyti savo vardą,

pavardę, gyvenamąją vietą, asmens kodą ir susipažinimo su išnagrinėtos bylos

medžiaga tikslą. Susipažinimo su išnagrinėtos bylos medžiaga tvarką nustato

teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru.

sudarančia valstybės ar tarnybos paslaptį, turi teisę susipažinti asmenys,

kuriems ši teisė yra suteikta vadovaujantis įstatymais ir kuriems tokios

informacijos reikia jų pareigoms atlikti. Asmuo, teikiantis teismui dokumentus

ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį,

gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Dėl to teismas priima

nutartį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

11

straipsnis. Proceso kalba

procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba.

2.

Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo

paslaugomis.

paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iš valstybės biudžeto.

12

straipsnis. Rungimosi principas

Civilinės bylos

visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis

privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų

pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia

įrodinėti.

13

straipsnis. Dispozityvumo principas

Šalys ir kiti

proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai

disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

14

straipsnis. Betarpiškumo principas

privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame

Kodekse numatytus atvejus.

sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje.

3.

Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų

dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

gali remtis tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje,

nagrinėjant bylą iš esmės.

15

straipsnis. Žodiškumo principas

Šalys ir kiti

proceso dalyviai paaiškinimus, parodymus duoda, taip

pat savo prašymus, pageidavimus pateikia

žodžiu, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.

16 straipsnis.

Bylos nagrinėjimo nepertraukiamumas ir teisėjų sudėties

nekintamumas

bylos nagrinėjimo metu teismas negali nagrinėti jokių kitų bylų, išskyrus šio

Kodekso numatytus atvejus.

2.

Jeigu bylos nagrinėjimo metu keičiasi teisėjų sudėtis, bylos nagrinėjimas turi

būti atidėtas, o po to ji turi būti pradėta nagrinėti nuo pat pradžios,

išskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarauja, kad

byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo

atidėta.

3.

Jeigu civilinei bylai nagrinėti reikia daug laiko, gali būti skiriamas

atsarginis teisėjas. Atsarginis teisėjas būna teismo posėdžio salėje nuo bylos

nagrinėjimo pradžios ir, jeigu pasitraukia iš teismo sudėties teisėjas, jį

pakeičia. Atsarginiam teisėjui stojus į pasitraukusiojo vietą, byla nagrinėjama

toliau.

17

straipsnis. Šalių procesinis lygiateisiškumas

Šalių procesinės

teisės yra lygios.

18 straipsnis. Teismo sprendimo, nutarties, įsakymo

ir nutarimo privalomumas

Įsiteisėję

teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar

savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei

juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos

teritorijoje.

19

straipsnis. Sprendimo priėmimo slaptumas

nutarties, įsakymo ar nutarimo priėmimo metu sprendimų priėmimo kambaryje gali

būti tik teisėjas (teisėjai), kuris (kurie) nagrinėjo konkrečią bylą.

2.

Sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo priėmimo metu sprendimų priėmimo

kambaryje teisėjams draudžiama konsultuotis su kitais asmenimis klausimais,

susijusiais su bylos išsprendimu.

20

straipsnis. Valstybės garantuota teisinė pagalba

Fiziniai

asmenys turi teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą įstatymų ir kitų teisės

aktų nustatyta tvarka.

21

straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir nešališkumas

Teisėjai ir

teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.

III SKYRIUS

Bylos, NAgrinėtinos

teisme

22

straipsnis. Civilinių bylų priskirtinumas teismams

nagrinėti šio Kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš

civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto,

restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių.

Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų

sprendimo ne teisme tvarka.

pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka, prašymus dėl užsienio teismų

sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje,

taip pat skundus dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo

sprendimų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

24 straipsnis.

Bylos priskyrimo teismui prioritetas

sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra

priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.

abejonių arba galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo

teismui ar kitai institucijai, ginčas nagrinėjamas teisme.

IV SKYRIUS

Teismingumas

25

straipsnis. Civilinių bylų teismingumas

Civilines bylas

nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai,

šio Kodekso nustatyta tvarka.

26 straipsnis. Civilinių bylų rūšinis teismingumasVisas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio Kodekso 27, 28 straipsniuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

27

straipsnis. Civilinės bylos, teismingos apygardos teismams

Apygardos

teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas:

1) kuriose

ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų,

išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos

atlyginimo;

2) dėl autorinių

neturtinių teisinių santykių;

3) dėl civilinių

viešo konkurso teisinių santykių;

4) dėl bankroto

ir restruktūrizavimo;

5) kurių viena

šalis yra užsienio valstybė;

6) pagal

ieškinius dėl priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo;

7) pagal

ieškinius dėl juridinio asmens veiklos tyrimo;

8) dėl turtinės

ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises,

atlyginimo;

9) kitas

civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas

nagrinėja apygardos teismai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

28

straipsnis. Civilinės bylos, teismingos tik Vilniaus apygardos teismui

Tik Vilniaus

apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja civilines

bylas:

1) dėl ginčų,

numatytų Lietuvos Respublikos patentų įstatyme;

2) dėl ginčų,

numatytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatyme;

3) dėl

įvaikinimo pagal užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti Lietuvos

Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje;

4) kitas

civilines bylas, kurias pagal galiojančius įstatymus kaip pirmosios instancijos

teismas nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas.

29

straipsnis. Ieškinio pareiškimas pagal atsakovo gyvenamąją vietą

Ieškinys

pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui

ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų

registre. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys

pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos

buveinę.

30

straipsnis. Teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą

atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo

turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą.

atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti

pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo

gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

susijęs su juridinio asmens filialo veikla, gali būti pareiškiamas taip pat

pagal filialo buveinę.

4.

Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali būti

pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

5.

Ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą,

taip pat atimant gyvybę, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą

arba žalos padarymo vietą.

žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją

vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą.

žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios

priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos

priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto –

paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo

veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo

gyvenamąją vietą.

atlyginimo nuostolių, atsiradusių laivams susidūrus, ir dėl atlyginimo

išieškojimo už pagalbos suteikimą bei gelbėjimą jūroje, taip pat visais kitais

atvejais, kai ginčas kyla dėl vežimo jūra teisinių santykių, gali būti

pareiškiamas ir pagal atsakovo laivo buvimo vietą arba laivo įregistravimo

uostą.

sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat

pagal sutarties įvykdymo vietą.

susijęs su globėjo, rūpintojo ar turto administratoriaus pareigų ėjimu, gali

būti pareiškiamas taip pat pagal globėjo, rūpintojo gyvenamąją vietą arba turto

administratoriaus gyvenamąją ar buveinės vietą.

11.

Ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo

gyvenamąją vietą.

vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui.

31

straipsnis. Išimtinis teismingumas

daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu,

išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo

bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo

daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.

2.

Palikėjo kreditorių ieškiniai, pareikšti prieš įpėdiniams priimant palikimą,

yra teismingi palikimo ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.

3.

Išimtinis teismingumas gali būti keičiamas šio Kodekso 34 straipsnio 5 dalyje

numatytais atvejais ir tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

32

straipsnis. Sutartinis teismingumas

rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą.

rūšinis teismingumas šalių susitarimu negali būti pakeičiamas.

33

straipsnis. Kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumas

keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje,

pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę ieškovo

pasirinkimu.

neatsižvelgiant į tai, koks jo teismingumas, pareiškiamas tos vietos teismui,

kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys. Jeigu ieškinio reikalavimo padidinimas,

ieškinio dalyko pakeitimas, priešieškinio padavimas keičia rūšinį bylos

teismingumą, pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas išsprendžia visus su

ieškinio (priešieškinio) priėmimu susijusius klausimus ir nagrinėja visą bylą

iš esmės.

iš ieškovo reikalavimų turi būti pareiškiamas pagal išimtinio teismingumo

taisykles, tai ieškinys paduodamas pagal išimtinio teismingumo taisykles.

iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų

reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme.

ieškinys iš baudžiamosios bylos, jeigu jis nebuvo pareikštas ar nebuvo

išspręstas nagrinėjant baudžiamąją bylą, pareiškiamas nagrinėti civilinio

proceso tvarka pagal šio Kodekso nustatytas teismingumo taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

34

straipsnis. Teismo priimtos savo žinion bylos perdavimas kitam teismui

laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors

vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje

numatytus atvejus.

nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui:

1) jeigu

pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame

teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio

teismingumo atvejus;

2) jeigu

atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą

jo gyvenamosios vietos teismui;

3) jeigu,

nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme

arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę

nagrinėti bylą;

4) jeigu,

iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant

teismingumo taisykles;

5) sustabdžius

bylą dėl to, kad atsakovui iškelta bankroto byla. Šiuo atveju ji perduodama

bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu atveju klausimą dėl bylos perdavimo

nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui išsprendžia

apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai,

pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Klausimą dėl

bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui,

esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vieno apygardos

teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo

pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

teismo nutarties, kuria byla perduodama nagrinėti kitam teismui,

išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytus atvejus, gali

būti paduodamas atskirasis skundas. Byla perduodama nagrinėti iš vieno teismo į

kitą, kai įsiteisėja dėl to priimta teismo nutartis.

dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo

darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme

(išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam

teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba

dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai),

tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio

byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys

(įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą

paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla

perduodama nagrinėti kitam teismui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

35 straipsnis. Bylos priėmimo kitame teisme tvarka

1.

Kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą nagrinėti kitam teismui šio Kodekso 34

straipsnyje numatytais atvejais ir tvarka, turi besąlygiškai priimti savo

žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų

neleidžiami. Aukštesnės pakopos teismas, konstatavęs, kad byla, vadovaujantis

šio Kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, jam perduota neteisėtai, nutartimi

ją perduoda nagrinėti pagal teismingumą. Dėl šios nutarties gali būti duodamas

atskirasis skundas.

teismo nutarčiai dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui, byloje priimti

teismų sprendimai ir nutartys negali būti naikinami tuo pagrindu, kad teismas

išnagrinėjo bylą pažeisdamas teismingumo taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

36 straipsnis. Bylų rūšinio teismingumo bendrosios

kompetencijos ar  administraciniam teismui klausimų sprendimas

civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas

nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam

teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.

teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio

santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus,

bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis

ar administracinis) byloje vyrauja.

kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar

administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia

speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą

teisėją.

straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais teismas motyvuotą nutartį dėl bylos

rūšinio teismingumo klausimų sprendimo paduoda per Lietuvos Aukščiausiąjį

Teismą.

straipsnio 3 dalyje numatytos specialios teisėjų kolegijos posėdžiams

pirmininkauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

Specialios teisėjų kolegijos sprendimas priimamas bendru sutarimu arba

kolegijos narių balsų dauguma; jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia

kolegijos posėdžio pirmininko balsas. Nutartis dėl bylos rūšinio teismingumo

klausimų sprendimo yra galutinė ir neskundžiama.

bylos rūšinio teismingumo klausimą, byla kompetentingam ją nagrinėti teismui

išsiunčiama per tris darbo dienas nuo specialios teisėjų kolegijos nutarties

priėmimo dienos. Speciali teisėjų kolegija taip pat turi teisę pareikštus

reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios kompetencijos ir administraciniame

teisme nagrinėtinas bylas.

rūšinio teismingumo į specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis

apeliacinės instancijos arba kasacinis teismas ir speciali teisėjų kolegija

konstatuoja bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, bendrosios

kompetencijos žemesnės instancijos teismų procesiniai sprendimai, kuriais

ginčas išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir byla pagal rūšinį

teismingumą perduodama nagrinėti atitinkamam administraciniam teismui.

bendrosios kompetencijos teismui perduodama iš administracinio teismo,

bendrosios kompetencijos teismas nustato dalyvaujančių byloje asmenų procesinę

padėtį ir prireikus imasi priemonių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

V

SKYRIUS

PROCESO DALYVIAI

37

straipsnis. Dalyvaujantys byloje asmenys

1.

Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį

suinteresuotumą bylos baigtimi.

2.

Dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę

ieškinį šio Kodekso 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti

asmenys šio Kodekso 442 straipsnyje išvardytose bylose, šio Kodekso 431

straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai.

38

straipsnis. Civilinis procesinis veiksnumas

įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis

procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims,

kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų, nepilnamečiams, įstatymų

nustatyta tvarka sudariusiems santuoką, taip pat nepilnamečiams, kurie įstatymų

nustatyta tvarka teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais).

nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, taip pat fizinių asmenų, kurių

civilinis veiksnumas apribotas, atstovais pagal įstatymą teisme yra atitinkamai

jų tėvai, įtėviai ar rūpintojai. Šioje dalyje nurodytiems nepilnamečiams ir

fiziniams asmenims, kurių civilinis veiksnumas apribotas, kurie yra bylos šalys

arba tretieji asmenys, turi būti pranešta apie prasidėjusį teismo procesą ir

pasiūloma jame dalyvauti.

nuo keturiolikos metų turi teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ar įstatymų

saugomų interesų gynimo savarankiškai, jeigu ginčas yra dėl santykių, kuriuose

jie turi visišką civilinį veiksnumą.

iki keturiolikos metų, taip pat fizinių asmenų, pripažintų neveiksniais, teises

ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymą –

atitinkamai jų tėvai, įtėviai, globėjai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

39

straipsnis. Kuratoriaus paskyrimas

neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą arba kuri

neturi jai atstovaujančio organo, arba kurios gyvenamoji ir darbo vieta

nežinomos, priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu

teismas gali paskirti kuratorių, kuris konkrečioje byloje veikia kaip atstovas

pagal įstatymą. Prašanti paskirti kuratorių šalis privalo įrodyti šioje dalyje

numatytas aplinkybes, sudarančias pagrindą skirti kuratorių. Kuratoriumi gali

būti paskirtas tik fizinis asmuo ir tik jo sutikimu. Fizinio asmens

kuratoriumi, kai yra galimybė, skiriamas šio fizinio asmens giminaitis arba

sutuoktinis. Jeigu tokios galimybės nėra, fizinio asmens kuratoriumi skiriamas

advokatas. Teismo nutartis paskirti kuratorių gali būti priimama rašytinio

proceso tvarka. Kuratoriaus įgaliojimai pasibaigia išnykus aplinkybėms, kurių

pagrindu buvo paskirtas kuratorius, ar paskyrus šalies atstovą pagal įstatymą.

Kuratorius turi jo atstovaujamos šalies procesines teises ir pareigas.

kuratoriaus paskyrimą, išskyrus atvejus, kai kuratorius paskiriamas šaliai,

neturinčiai civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą, teismas

viešai paskelbia specialiame interneto tinklalapyje, taip pat, kai yra

galimybė, praneša suinteresuotiems dalyvaujantiems byloje asmenims.

pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus įkainius bei tvarką

turi teisę gauti atlyginimą už atstovavimą. Atstovavimo išlaidas apmoka šalis,

kurios iniciatyva kuratorius yra paskirtas. Šalis, kuri prašo paskirti

kuratorių, jo atstovavimo išlaidas sumoka iš anksto. Fizinių asmenų kuratorių

pareigas atliekantiems giminaičiams ir sutuoktiniams atlyginimas už atstovavimą

nemokamas.

negali būti skiriamas asmuo, turintis teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi,

jeigu šis suinteresuotumas yra priešingas atstovaujamosios šalies interesams.

Kuratorius savo pareigas privalo atlikti apdairiai, sąžiningai ir rūpestingai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

40

straipsnis. Trūkumų šalinimas

pašalinti procesinio pobūdžio trūkumus, susijusius su civiliniu procesiniu

šalies veiksnumu, teismas nustato terminą trūkumams pašalinti. Tais atvejais,

kai yra būtinas atstovavimas pagal įstatymą, o atstovo pagal įstatymą nėra,

teismas kreipiasi į atitinkamą instituciją dėl atstovo pagal įstatymą paskyrimo

ir šio Kodekso 39 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paskiria kuratorių.

2.

Teismas turi teisę leisti asmeniui, neturinčiam civilinio procesinio veiksnumo

(taip pat ir asmeniui, turinčiam tik ribotą civilinį procesinį veiksnumą), arba

asmeniui, kuris neturi jam atstovaujančio organo, atlikti tam tikrus

procesinius veiksmus tuo atveju, kai per nustatytą terminą trūkumai bus

pašalinti, o atlikti procesiniai veiksmai patvirtinti įgalioto vesti bylą

asmens.

straipsnyje nurodytų trūkumų neįmanoma pašalinti arba jeigu jie yra

nepašalinami per teismo nustatytą terminą, procesiniai veiksmai, dėl kurių

atlikimo buvo būtina pašalinti teismo nurodytus trūkumus, teismo nutartimi

pripažįstami neatliktais. Ši teismo nutartis priimama rašytinio proceso tvarka.

41

straipsnis. Šalys

procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai ir juridiniai

asmenys.

atvejais, kai pareiškiamas ieškinys viešajam interesui ginti, ieškovu tokioje

byloje yra prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ar kiti asmenys,

pareiškę ieškinį. Teismas apie pradėtą bylą praneša asmenims, su kurių teisėmis

yra susijęs pareikštas ieškinys.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

42

straipsnis. Šalių teisės ir pareigos

teisę susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), daryti ir

gauti jos išrašus ir kopijas (skaitmenines kopijas), pareikšti nušalinimus,

teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems

dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus,

duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir

samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti

kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams,

gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų patvirtintas kopijas

(skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis

kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia šis Kodeksas. Ieškovas

taip pat turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar

sumažinti ieškinio reikalavimus šio Kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti

ieškinio. Atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį. Šalys gali užbaigti bylą

taikos sutartimi.

nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir

netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms

įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas.

4.

Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių

teises ir pareigas, išskyrus šio Kodekso nustatytas išimtis.

5.

Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai,

privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis

nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti

teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo

priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl

svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos

nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius

įrodymus. Be to, šalys turi ir kitas šiame Kodekse ir kituose įstatymuose numatytas

procesines pareigas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2171, 2004-04-27,

Žin., 2004, Nr. 72-2494 (2004-04-30)

Nr. X-1810,

2008-11-13, Žin., 2008, Nr. 137-5367 (2008-11-29)

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

43

straipsnis. Procesinis bendrininkavimas

būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų arba keliems atsakovams, jeigu ieškinio

dalykas yra:

1) bendrai pagal

įstatymus jiems priklausančios teisės arba pareigos (privalomas

bendrininkavimas);

2) to paties

pobūdžio reikalavimai arba įsipareigojimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir

teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro

ieškinio dalykas (neprivalomas bendrininkavimas).

nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar

kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali

patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais.

44

straipsnis. Bendrininkų santykiai

bendrininkas veikia savo vardu.

gali pavesti bylą vesti vienam iš bendrininkų.

ginčijamo santykio pobūdis arba įstatymai lemia tai, kad teismo sprendimai bus

nedalomai susiję su visų bendrininkų teisėmis ar pareigomis (privalomas

bendrininkavimas), visų procesinių veiksmų, atliktų dalyvavusių nagrinėjant

bylą bendrininkų, pasekmės taikomos ir tiems bendrininkams, kurie į bylos

nagrinėjimą neatvyko be svarbių priežasčių. Taikos sutarčiai sudaryti,

atsisakyti ieškinio ar ieškinį pripažinti būtinas visų bendrininkų

(bendraieškių arba bendraatsakovių) sutikimas, išskyrus atvejus, kai šie

veiksmai yra atliekami tik neviršijant reikalavimų ar įsipareigojimų.

bendrininkų turi teisę savarankiškai vesti bylą. Į teismo posėdį kviečiami visi

bendrininkai, kuriems byla nėra užbaigta.

45

straipsnis. Netinkamos šalies pakeitimas tinkama

bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam

priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį

atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos,

pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu.

ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali

įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus

dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui.

ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas

nagrinėja bylą iš esmės.

pakeisti netinkamą šalį tinkama arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui, bylos

nagrinėjimas atidedamas. Pakeitus netinkamą šalį tinkama ar įstojus į procesą

naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iš

pradžių, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą įstojęs byloje dalyvaujantis

asmuo prašo, kad byla būtų nagrinėjama toliau.

46

straipsnis. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus

asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti

į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios.

asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir

pareigas.

nutartis atsisakyti įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu

savarankiškus reikalavimus, neskundžiama atskiruoju skundu.

47

straipsnis. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų

asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti

į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos

išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti

įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo

iniciatyva.

asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines

teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas,

išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti

ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti

taikos sutartį. Be to, jie neturi teisės reikalauti, kad teismo

sprendimas būtų priverstinai įvykdytas.

dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų

reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš

šalių pusėje siekiama įstoti.

nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies,

kurios pusėje jis dalyvauja, interesus.

byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas

neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų

reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina

trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Ši nutartis

gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

48

straipsnis. Procesinis teisių perėmimas

atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio

šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar

pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų

numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka

tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas

materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje

proceso stadijoje.

perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek,

kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių

perėmėjas.

teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

49 straipsnis. Prokuroro, valstybės ir

savivaldybių institucijų ir kitų asmenų teisė pareikšti ieškinį ar pareiškimą

viešajam interesui ginti ir šių subjektų teisė duoti išvadą byloje

turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti šiais

atvejais:

1) Civiliniame

kodekse, šiame Kodekse ir kituose įstatymuose numatytais atvejais;

2) kitais

atvejais, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir

teisėtus interesus.

numatytais atvejais valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali

pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti.

savivaldybių institucijos įstatymų numatytais atvejais gali būti teismo

įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų

išvadą byloje, siekiant įvykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję

su viešojo intereso gynimu.

pareikštas ieškinys viešajam interesui ginti yra susijęs su fizinių ar

juridinių asmenų teisėmis, šie asmenys jų pačių arba asmens, pareiškusio

ieškinį šio straipsnio nustatyta tvarka, prašymu arba teismo iniciatyva

įtraukiami dalyvauti procese trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais

savarankiškų reikalavimų, arba jų pačių iniciatyva įtraukiami dalyvauti procese

bendraieškiais.

straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų dalyvavimas procese yra būtinas, jeigu

teismas pripažįsta, kad tai reikalinga.

interesui ginti įstatymų nustatyta tvarka gali būti pareiškiamas grupės

ieškinys.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

50 straipsnis. Prokuroro, valstybės ir savivaldybių

institucijų bei kitų asmenų procesinės teisės ir pareigos

1.

Prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, pareiškę

ieškinį viešajam interesui apginti, turi visas ieškovo procesines teises ir

pareigas, išskyrus atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitaip.

savivaldybių institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti, turi teisę

susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti

įrodymų tyrime, pateikti prašymus.

51

straipsnis. Atstovavimas teisme

vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas

byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą.

atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam

jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas

pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas.

3.

Šio Kodekso bei Civilinio kodekso nustatytais atvejais asmuo privalo turėti

byloje advokatą.

civiliniame procese atstovauja Vyriausybė, įstatymų numatytais atvejais – kita

institucija. Valstybei civiliniame procese taip pat gali atstovauti atstovai

pagal pavedimą.

byloje asmenys privalo pirmame teismui pateikiamame procesiniame dokumente

nurodyti, ar byloje dalyvaus patys, ar ves bylą per atstovą.

6.

Atstovas ir atstovaujamasis privalo nedelsdami pranešti teismui apie

atstovavimo santykių pabaigą ar pasikeitimą. Jeigu dėl šios pareigos neįvykdymo

arba netinkamo įvykdymo prireikia atidėti bylos nagrinėjimą, teismas gali

atstovui ir (arba) atstovaujamajam skirti baudą iki vieno tūkstančio litų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

52 straipsnis. Fizinių asmenų atstovų

pagal įstatymą teisių ir pareigų įforminimas

asmenų atstovai pagal įstatymą privalo pateikti teismui dokumentus,

patvirtinančius jų teises ir pareigas.

turinčiam dalyvauti fiziniam asmeniui, nustatyta tvarka pripažintam nežinia kur

esančiu, atstovauja jo turto administratorius (laikinasis administratorius),

paskirtas nežinia kur esančio fizinio asmens turtui saugoti ir tvarkyti. Apie

tai jis pateikia teismui atitinkamą dokumentą.

53

straipsnis. Įpėdinio, dar nepriėmusio palikimo, atstovas pagal įstatymą

Byloje turinčiam

dalyvauti mirusio ar nustatyta tvarka paskelbto mirusiu fizinio asmens

įpėdiniui, jeigu palikimo dar niekas nepriėmė, atstovauja paskirtasis palikimo

turtui saugoti ir tvarkyti testamento vykdytojas arba palikimo

administratorius. Jis pateikia teismui dokumentą apie jo paskyrimą testamento

vykdytoju arba palikimo administratoriumi.

54

straipsnis. Atstovų pagal įstatymą teisės

pagal įstatymą atstovaujamųjų vardu atlieka visus procesinius veiksmus, kuriuos

atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems, išskyrus įstatymų numatytas

išimtis.

pagal įstatymą gali pavesti bylą vesti teisme kitam jų pasirinktam atstovui.

55

straipsnis.

Bylų vedimas juridinių asmenų vardu

Bylas juridinių

asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir

steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai

fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems

suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats

juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

56

straipsnis. Asmenys, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą

asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti:

1) advokatai;

2) advokatų

padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą

atstovauti konkrečioje byloje;

3) vienas iš

bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu;

4) asmenys,

turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie

atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui);

5) profesinės

sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo

teisinių santykių bylose. Šiuo atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos

vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka

įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą –

darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar)

advokatai (advokatų padėjėjai);

6) asociacijos

arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas

iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų

atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo

juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo

dokumentuose numatytus veiklos tikslus. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo

juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų

nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal

pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą,

ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai);

7) antstolių

padėjėjai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir antstolio

įgaliojimą atstovauti antstoliui bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų.

straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų asmenų, juridinių asmenų

atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų darbuotojai ar valstybės

tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis, taip pat su šio

straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis ir šio Kodekso 55 straipsnyje

nurodytais asmenimis (kai atstovaujama juridiniam asmeniui) atstovais pagal

pavedimą gali būti ir kiti asmenys.

atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai atstovas pagal įstatymus

negali būti įgaliotojo atstovu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

57

straipsnis. Atstovo pagal pavedimą teisių ir pareigų įforminimas

pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir

įformintame įgaliojime.

asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus Civiliniame

kodekse numatytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas

notariniam jo patvirtinimui. Šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 5 ir 6

punktuose numatytais atvejais, kai bylą teisme veda atitinkamai profesinės

sąjungos ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens darbuotojai,

turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, taip pat šio Kodekso 56

straipsnio 2 dalyje numatytu atveju įgaliojimus Civilinio kodekso nustatyta

tvarka gali išduoti atitinkamo juridinio asmens organas, o šio Kodekso 56

straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu atveju – atstovaujamas antstolis.

advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su

klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu. Tuo atveju, kai yra teikiama

valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokato teises ir pareigas bei jų

mastą patvirtina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nurodyti

dokumentai. Šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatytais

atvejais profesinės sąjungos ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens

teisės ir pareigos patvirtinamos atstovaujamo asmens (profesinės sąjungos nario

ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyvio) ir atitinkamai

profesinės sąjungos ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens rašytine

sutartimi.

56 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos atstovo teisės gali būti

išreiškiamos teisme žodiniu įgaliotojo pareiškimu, kuris turi būti įrašytas į

teismo posėdžio protokolą, jei posėdžio eiga fiksuojama. Kitais atvejais įgaliojimas

turi būti patvirtintas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-80, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-574 (2005-02-08)

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

58

straipsnis. Įgaliojimas vesti bylas

Įgaliojimas gali

būti duodamas tam tikrai įgaliotojo bylai, kelioms ar visoms jo byloms vesti

arba atskiriems procesiniams veiksmams atlikti.

59

straipsnis. Atstovo pagal pavedimą teisės

Įgaliojimas

atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus

procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

60

straipsnis. Asmenys, kurie negali būti atstovais teisme

Atstovais teisme

negali būti:

1) teisėjai,

išskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal įstatymą;

2) prokurorai,

išskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal įstatymą arba byloje dalyvauja

kaip prokuratūros įgaliotiniai;

3) asmenys,

kuriems nustatyta globa ar rūpyba;

4) asmenys,

kuriems tokią teisę riboja įstatymai.

61

straipsnis. Kiti proceso dalyviai

dalyviai (liudytojai, vertėjai, ekspertai, valstybės ir savivaldybių

institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti) – įstatymų nustatyta tvarka

procese dalyvaujantys asmenys, kurie teisiškai nesuinteresuoti bylos baigtimi.

dalyviai turi šio Kodekso nustatytas procesines teises ir pareigas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

VI SKYRIUS

Teismo sudėtis.

Nušalinimai

62

straipsnis. Teismo sudėtis

teismuose civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas. Nagrinėdamas civilines

bylas, jis veikia apylinkės teismo vardu. Apylinkės teismo pirmininkas,

atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti sudaryti trijų

teisėjų kolegiją.

teismuose bylas, kurios yra nagrinėjamos pirmąja instancija, nagrinėja vienas

teisėjas. Apygardos teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus

pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti

pirmąja instancija sudaryti trijų teisėjų kolegiją.

instancijos teisme civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas, trijų teisėjų

kolegija arba mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų

teisėjų kolegija.

Aukščiausiajame Teisme civilines bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija,

išplėstinė septynių teisėjų kolegija, mišri Civilinių bylų skyriaus ir

Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija arba

Civilinių bylų skyriaus ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija.

sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo ar jo Civilinių bylų skyriaus

pirmininkas. Jeigu, paskelbus teismo posėdžio pertrauką ar atidėjus

kolegialiai nagrinėjamos bylos nagrinėjimą, suserga ar dėl kitų objektyvių

priežasčių procese negali dalyvauti bent vienas kolegijos teisėjas, kiti kolegijos

teisėjai nutartimi pratęsia teismo posėdžio pertraukos ar bylos nagrinėjimo

atidėjimo terminą tol, kol išnyks priežastys, trukdžiusios nagrinėti bylą.

Jeigu šios priežastys neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas ar

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjančią

kolegiją ir nustato bylos nagrinėjimo datą. Kai šioje dalyje numatytos

aplinkybės ir priežastys atsiranda teisėjui vienasmeniškai nagrinėjant bylą,

šioje dalyje nurodyti teismo pareigūnai sprendžia visus joje numatytus

klausimus.

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinei sesijai

pirmininkauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o kai šis nedalyvauja

plenarinės sesijos posėdyje, – šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinės sesijos

posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai

atitinkamai skyriaus ar teismo teisėjų. Sprendimas priimamas plenarinės sesijos

posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma; kai balsai pasiskirsto po lygiai,

lemia posėdžio pirmininko balsas.

teismuose skirstomos Teismų įstatyme nustatyta bylų paskirstymo tvarka.

metu, kai teisėjas serga ar dėl kitų objektyvių priežasčių negali dalyvauti

procese, byloje būtina atlikti skubius procesinius veiksmus, šiuos veiksmus

pavedama atlikti kitam teisėjui laikantis nustatytos bylų paskirstymo tvarkos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2171,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2494 (2004-04-30)

Nr. X-1810,

2008-11-13, Žin., 2008, Nr. 137-5367 (2008-11-29)

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

63

straipsnis. Tvarka, kuria teismas sprendžia klausimus

1.

Visus klausimus, kurie kyla nagrinėjant bylą, teisėjai sprendžia balsų dauguma.

Sprendžiant kiekvieną klausimą, nė vienas teisėjas neturi teisės susilaikyti.

Posėdžio pirmininkas kalba ir balsuoja paskutinis. Trumpiausią teisėjo darbo

stažą turintis teisėjas kalba ir balsuoja pirmas.

nesutinkantis su daugumos nuomone, gali išdėstyti raštu atskirąją nuomonę.

64

straipsnis. Teisėjo ir kitų proceso dalyvių nušalinimas

Teisėjas, teismo

posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą

ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai

suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių

dėl jų nešališkumo.

65

straipsnis. Pagrindai teisėjui nušalinti

privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas

nušalinimas:

1)

bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje

asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali

turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms;

2) jeigu jis yra

su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės

(tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji

bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais;

3)

jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja

santuokos, globos ar rūpybos santykiai;

4) byloje, kurioje

jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų

atstovas;

5)

jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra

tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;

6) jeigu jis

dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos

teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras,

valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas.

nušalinimo pagrindai, susiję su santuoka, globa ar rūpyba, lieka galioti ir

tais atvejais, kai santuoka, globa ar rūpyba yra pasibaigusi.

66

straipsnis. Kiti teisėjo nušalinimo pagrindai

Be šio Kodekso

65 straipsnyje numatytų pagrindų, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos

nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu

yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.

67 straipsnis. Pagrindai ekspertui, vertėjui, teismo

posėdžio sekretoriui nušalinti

nurodyti šio Kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose, taikomi taip pat

ekspertui, vertėjui ir teismo posėdžio sekretoriui.

taip pat negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu:

1) jis yra dėl

tarnybos ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių

byloje asmenų;

2) jis atliko

reviziją, auditą ar kitokį patikrinimą, kurio medžiaga buvo pagrindas tai

civilinei bylai iškelti.

ekspertas, vertėjas ar teismo posėdžio sekretorius pirmiau nagrinėjant tą bylą

dalyvavo atitinkamai kaip ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius, tai

nėra pagrindas jiems nušalinti.

68

straipsnis. Pareiškimai dėl nušalinimų

aplinkybių, nurodytų šio Kodekso 65, 66 ir 67 straipsniuose, teisėjas,

ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius privalo pareikšti, kad jie

patys nusišalina. Tais pačiais pagrindais nušalinimą gali pareikšti dalyvaujantys byloje asmenys.

2.

Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas (žodžiu arba raštu) prieš

pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik

tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti

sužino vėliau. Rašytiniame procese nušalinimas turi būti pareiškiamas raštu.

išspręstas klausimas dėl teisėjo nušalinimo, byloje gali būti atliekami tik

neatidėliotini procesiniai veiksmai.

gali būti pareiškiamas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams.

nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas

nušalinimas buvo atmestas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

69

straipsnis. Pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka

(teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo

pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas

teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo

pareiškimo dienos. Jeigu nušalinimas pareiškiamas teismo pirmininkui,

nušalinimo klausimą sprendžia didžiausią teisėjo darbo stažą turintis to teismo

teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų,

nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas

nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo

gavimo aukštesnės pakopos teisme dienos. Šiuo atveju nušalinimo pareiškimas ir

visi susiję dokumentai, įskaitant ir nušalinamo teisėjo rašytinius

paaiškinimus, išsiunčiami aukštesnės pakopos teismui ne vėliau kaip per tris

darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo. Pareiškus pakartotinį

nušalinimą, kuris grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas

nušalinimas buvo atmestas, nušalinimo klausimą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip

per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos išsprendžia bylą

nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija.

teisėjo nušalinimo išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka, išklausius

nušalinamo teisėjo arba susipažinus su jo rašytiniais paaiškinimais, jeigu šie

pateikti.

vertėjo ir teismo posėdžio sekretoriaus nušalinimo klausimą sprendžia

nagrinėjantis bylą teismas.

nagrinėja teisėjų kolegija ir nušalinimas pareiškiamas ne visiems kolegijos

nariams, nušalinimo klausimą išsprendžia teisėjai (teisėjas), kuriems nušalinimas

nėra pareikštas. Jeigu balsų už ir prieš nušalinimą yra po lygiai, teisėjas

laikomas nušalintu.

dalyvaujantis byloje asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise, bylą nagrinėjantis

teisėjas ar teisėjų kolegija išsprendžia nušalinimo klausimą ir pagal šio

Kodekso 95 straipsnio 2 dalį priima nutartį dėl baudos šiam asmeniui skyrimo.

Teisę skirti baudą piktnaudžiaujančiam nušalinimo teise asmeniui turi ir šio

straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie sprendžia teisėjo (teisėjų)

nušalinimo klausimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

70

straipsnis.

Nušalinimo

pareiškimo patenkinimo pasekmės

nušalinamas ar nusišalino bylą nagrinėjančio teismo teisėjas, bylą nagrinėja

kitas šio teismo teisėjas. Kai teisėjo pakeisti kitu teisėju nėra galimybės,

byla nusiunčiama aukštesnės pakopos teismui, kad šis perduotų ją nagrinėti į

kitą tos pačios pakopos teismą. Kai apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje

nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti klausimą dėl visų apylinkės teismo

teisėjų nušalinimo, šį klausimą išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo

pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

nušalinamas ar nusišalino Lietuvos apeliacinio teismo ar Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo teisėjas ar teisėjų kolegija, šis teisėjas ar teisėjų kolegija

pakeičiami atitinkamai kitu teisėju ar teisėjų kolegija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

71 straipsnis. Neleistinumas teisėjui pakartotinai

dalyvauti nagrinėjant bylas

dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali

dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame

teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu

panaikintas sprendimas, buvo priimtas jam dalyvaujant.

dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme, negali

dalyvauti nagrinėjant tą bylą kasaciniame teisme ir pirmosios instancijos

teisme, taip pat apeliacinės instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas

ar nutartis, kuriais byla išspręsta iš esmės, buvo priimti jam dalyvaujant

apeliacinės instancijos teisme.

dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą kasaciniame teisme, negali dalyvauti

nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teisme.

dalyvavimas nagrinėjant apeliacinį ar kasacinį skundą netrukdo jam nagrinėti tą

pačią bylą pakartotinai apeliacine ar kasacine tvarka, išskyrus šio straipsnio

2 dalyje numatytus atvejus.

VII

SKYRIUS

Procesiniai

terminai

72

straipsnis. Civilinių bylų išnagrinėjimo terminai

privalo rūpintis, kad civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį

laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas, turi siekti, kad civilinė byla

būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį.

civilinių bylų kategorijoms įstatymų gali būti nustatytas bylos išnagrinėjimo

terminas.

pirmosios instancijos teismas laiku neatlieka procesinių veiksmų, kuriuos pagal

šį Kodeksą privalo atlikti, šių veiksmų atlikimu suinteresuotas proceso dalyvis

turi teisę kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu nustatyti terminą

tokiems procesiniams veiksmams atlikti. Šis prašymas pateikiamas per bylą

nagrinėjantį teismą, o šis prašymo priėmimo klausimą privalo išspręsti ne

vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo gavimo dienos. Jeigu per septynias

darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos teismas, dėl kurio neatliktų procesinių

veiksmų yra pateiktas prašymas, atlieka atitinkamus procesinius veiksmus,

laikoma, kad proceso dalyvis atsisakė pateikto prašymo. Priešingu atveju šis

prašymas per septynias darbo dienas nuo jo gavimo persiunčiamas apeliacinės

instancijos teismui.

straipsnio 3 dalyje nurodytas prašymas paprastai nagrinėjamas rašytinio proceso

tvarka, nepranešus dalyvaujantiems byloje asmenims apie posėdžio laiką ir vietą

ir nekviečiant jų į teismo posėdį. Prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau

kaip per septynias darbo dienas nuo jo gavimo apeliacinės instancijos teisme

dienos. Šį prašymą nagrinėja ir dėl jo priima nutartį apeliacinės instancijos

teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas

teisėjas. Ši nutartis neskundžiama atskiruoju skundu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

73

straipsnis. Procesinių terminų skaičiavimas

veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais. Tais atvejais, kai

procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas.

procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba

nurodomas įvykis, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpas. Pastaruoju

atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laiko tarpą.

3.

Metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga

prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės

datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų

nenumatyta ko kita.

74

straipsnis. Procesinių terminų pabaiga

1.

Metais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinių termino metų

mėnesį ir dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių.

skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną

dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių.

mėnesiais skaičiuojamo termino pabaiga tenka tokiam mėnesiui, kuris atitinkamos

dienos neturi, tai terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną.

4.

Savaitėmis skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinės termino

savaitės dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių.

atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės

dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena.

6.

Procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas

iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių.

Tačiau, jeigu veiksmas turi būti atliktas teisme, tai terminas pasibaigia

nustatytu teismo darbo dienos pabaigos metu.

7.

Jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paštui iki paskutinės termino

dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas

praleistu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

75

straipsnis. Procesinių terminų praleidimo pasekmės

procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo

paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus

tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.

nustatyto tam tikrai procesinei pareigai atlikti, praleidimas neatleidžia nuo

pareigos atlikimo.

76

straipsnis. Procesinių terminų sustabdymas

Visų

nepasibaigusių procesinių terminų eiga sustabdoma, kai sustabdomas bylos

nagrinėjimas. Terminų sustabdymas prasideda nuo to laiko, kada atsiranda

aplinkybės, sudariusios pagrindą bylai sustabdyti. Nuo bylos atnaujinimo dienos

procesiniai terminai eina toliau.

77

straipsnis. Procesinių terminų pratęsimas

paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami

rašytinio proceso tvarka. Teismas, svarstydamas termino pratęsimo klausimą,

gali pareikalauti užstato iki vieno tūkstančio litų, kurį turi sumokėti asmuo,

prašantis pratęsti procesinį terminą. Nesumokėjus pareikalauto užstato, termino

pratęsimo klausimas toliau nesvarstomas.

pereina valstybei, kai asmuo, prašantis pratęsti terminą, neatlieka veiksmų,

kuriems atlikti procesinis terminas buvo pratęstas.

procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti prašymą

dėl procesinio termino pratęsimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

78

straipsnis. Procesinių terminų atnaujinimas

įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas

pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi

teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos

matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

dėl praleisto termino atnaujinimo paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti

procesinį veiksmą, ir nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis

veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam

atlikti praleistas terminas.

dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti

pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą.

procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti

pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo, teismas dėl jo priima motyvuotą

nutartį.

6.

Dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio

termino atnaujinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

VIII SKYRIUS

BYLINĖJIMOSI

išlaidos

82 straipsnis. Žyminio

mokesčio, sprendimų vykdymo išlaidų ir teismo baudų indeksavimas

1.

Šiame Kodekse nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo

baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į

ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110.

indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis

mokestis ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio

pradžios.

įgaliota institucija teismų taikomus indeksus skelbia vieną kartą per ketvirtį

teisės aktams oficialiai skelbti nustatyta tvarka.

indeksas taikomas nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio 1 dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

83 straipsnis. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir

kitų bylinėjimosi išlaidų  mokėjimo

1.

Bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami:

1) darbuotojai

ir vartotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo ir

vartojimo teisinių santykių;

2) ieškovai –

bylose dėl išlaikymo priteisimo;

3) ieškovai –

bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos

sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su

fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo

darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo;

4) ieškovai –

bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos

atlyginimo;

5)

prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai

ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį,

valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama

apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą;

6)

šalys – bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto

suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto

procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos

– arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar

teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą;

7) šalys –

bylose dėl prarasto turto ryšium su politinėmis represijomis;

Dalies redakcija iki 2013-03-01

8) įmonė

(įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje

vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už

šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus;

Dalies redakcija nuo 2013-03-01

8)

įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje

vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta

bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus

apeliacinius ir kasacinius skundus;

9)

ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar

restruktūrizavimo bylose;

10) valstybės ir

savivaldybių institucijos (įstaigos) – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo;

11) Lietuvos

bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas;

12) sutuoktiniai

– už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51

straipsnis) ir vieno sutuoktinio prašymu (Civilinio kodekso 3.55 straipsnis);

13) pareiškėjai

– už pareiškimus, paduodamus šio Kodekso V dalies XXXIX skyriuje nustatyta

tvarka;

14)

asmenys - kitais šiame Kodekse ar kituose įstatymuose numatytais atvejais.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už

ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus,

taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.

prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio

proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš

dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti

motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo

pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota.

nuo 2005 m. gegužės 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-80, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-574 (2005-02-08)

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Nr.

XI-2002,

2012-05-10, Žin., 2012, Nr. 57-2825 (2012-05-19)

84

straipsnis. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas

Teismas

rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo

(nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas

atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti

pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

85

straipsnis. Ieškinio suma

nustatoma tokiu būdu:

1) bylose dėl

pinigų išieškojimo – pagal ieškomą sumą;

2) bylose dėl

turto išreikalavimo – pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę;

3) bylose dėl

išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal bendrą išmokų

už vienerius metus sumą;

4)

bylose dėl terminuotų išmokų ar davinių – pagal bendrą visų išmokų ar davinių

sumą, bet ne daugiau kaip už trejus metus;

5) bylose dėl

neterminuotų arba iki gyvos galvos išmokų ar davinių – pagal bendrą išmokų ar davinių

už trejus metus sumą;

6) bylose dėl

išmokų ar davinių sumažinimo arba padidinimo – pagal sumą, kuria sumažinamos

arba padidinamos išmokos ar daviniai, bet ne daugiau kaip už vienerius metus;

7) bylose dėl

išmokų ar davinių nutraukimo – pagal bendrą likusių išmokų ar davinių sumą, bet

ne daugiau kaip už vienerius metus;

8) bylose dėl

neturtinės žalos atlyginimo – pagal reikalaujamą priteisti sumą;

9) bylose dėl

daiktinių teisių į turtą – pagal turto rinkos vertę;

10) jeigu

ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – pagal bendrą visų reikalavimų

sumą;

11) bylose dėl

sandorių pripažinimo negaliojančiais – pagal atsakovo grąžintinas sumas arba

atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu

būtų taikoma restitucija.

2.

Ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai

neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio

proceso tvarka nustato teismas.

3.

Kai byloje prašoma pripažinti negaliojančiais kelis sandorius dėl to paties

turto perleidimo, laikoma, kad reiškiamas vienas reikalavimas, ir ieškinio suma

nustatoma šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytu būdu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

86

straipsnis. Žyminio mokesčio primokėjimas

1.

Jeigu ieškinio pareiškimo metu ieškinio sumą nustatyti sunku, žyminio mokesčio

dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas, o paskui

papildomai sumokamas žyminis mokestis pagal ieškinio sumą, kurią nustato

teismas.

2.

Jeigu ieškinio reikalavimai padidinami, trūkstama žyminio mokesčio suma

primokama pagal padidintą ieškinio sumą.

žyminio mokesčio neprimoka, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas visas arba

ta reikalavimų dalis, už kurią žyminis mokestis neprimokėtas.

87

straipsnis. Žyminio mokesčio grąžinimas

žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami šiais

atvejais:

1) kai sumokėta

daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai;

2) kai ieškinys

atsiimamas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, kai grąžinama tik

dalis žyminio mokesčio;

3) kai

atsisakoma priimti ieškinį, prašymą ir skundą arba kai šie grąžinami be

sprendimo;

4) kai byla

nutraukiama, jei ji nenagrinėtina teisme, arba kai ieškovas nesilaikė tos

kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir

negalima šia tvarka pasinaudoti;

5) ieškinį

palikus nenagrinėtą, kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos

išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir galima pasinaudoti šia tvarka,

kai ieškinį padavė neveiksnus asmuo, kai šalis neprimokėjo žyminio mokesčio,

taip pat palikus pareiškimą nenagrinėtą šio Kodekso 431 straipsnio 3 dalyje

numatytu atveju;

6) sustabdžius

bylos nagrinėjimą, kai yra įsiteisėjusi nutartis iškelti atsakovui bankroto

bylą;

7) panaikinus

sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju yra grąžinamas

žyminis mokestis, sumokėtas už atitinkamą apeliacinį ar kasacinį skundą;

8) kitais

atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl

ieškovo kaltės.

ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako

pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75

procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje

dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu

ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo

reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu byla

šioje dalyje nurodytais būdais užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine

tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar

kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios,

arba 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą,

kai byla užbaigiama vėliau.

mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.

dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per

dvejus metus nuo tos dienos, kurią yra atliktas atitinkamas procesinis

veiksmas, kurio pagrindu prašoma grąžinti žyminį mokestį. Jeigu grąžinamas

permokėtas žyminis mokestis, šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo,

nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos. Žyminio mokesčio grąžinimo klausimą

teismas išsprendžia nutartimi rašytinio proceso tvarka.

šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas

nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva.

straipsnyje nurodytais žyminio mokesčio grąžinimo pagrindais teismas gali

suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti

kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

88

straipsnis. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu

susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos:

1) sumos,

išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei

išlaidos, susijusius su vietos apžiūra;

2) atsakovo

paieškos išlaidos;

3) išlaidos,

susijusios su procesinių dokumentų įteikimu;

4) išlaidos,

susijusios su teismo sprendimo vykdymu;

5) atlyginimo už

kuratoriaus darbą išlaidos;

6) išlaidos

advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti;

7) (neteko

galios nuo 2008 m. balandžio 30 d.;)

8) išlaidos, susijusios

su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu;

9) kitos būtinos ir

pagrįstos išlaidos;

straipsnyje, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose, nurodytų

išlaidų didžiausius dydžius ir jų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos

įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-1495,

2008-04-15, Žin., 2008, Nr. 50-1844 (2008-04-30)

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

89

straipsnis. Sumos, išmokėtinos liudytojams, ekspertams ir vertėjams

ekspertams ir vertėjams už jų atitraukimą nuo tiesioginio darbo ar įprasto

užsiėmimo teismas apmoka už kiekvieną dėl teismo iškvietimo sugaištą dieną.

apmokama už ekspertizės atlikimą, vertėjams – už vertimą.

priverstinio akcijų pardavimo ir juridinių asmenų veiklos tyrimo ekspertų

darbas apmokamas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

ekspertams ir vertėjams atlyginamos jų turėtos dėl atvykimo į teismą, važiavimo

bei gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos ir išmokami dienpinigiai.

90 straipsnis. Liudytojams, ekspertams ir

ekspertinėms įstaigoms išmokėtinų sumų, vietos apžiūros išlaidų paėmimas iš

šalių

pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę,

apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi

išlaidoms padengti. Kai šio Kodekso ar kitų įstatymų numatytais atvejais

teismas savo iniciatyva iškviečia liudytojus, ekspertus ar paskiria ekspertizę,

atlieka įvykio vietos apžiūrą, šių veiksmų atlikimo išlaidos sumokamos iš

valstybės biudžeto.

straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus pareiškia abi šalys, avansą moka abi šalys

lygiomis dalimis.

sumokamas į teismo sąskaitą. Nustatant avanso dydį, atsižvelgiama į būsimų

išlaidų dydį. Jeigu šalis nesumoka avanso, teismas atsisako atlikti šalies

prašomus procesinius veiksmus ir bylą nagrinėja jų neatlikęs.

kurios iniciatyva iškviestas liudytojas davė parodymus, neturinčius reikšmės

bylai, turėtos išlaidos dėl jo iškvietimo iš kitos šalies nepriteisiamos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21,

Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

91 straipsnis. Liudytojams, vertėjams, ekspertams ir

ekspertinėms įstaigoms  priklausančių sumų išmokėjimas

priklausančios liudytojams, ekspertams ir vertėjams, išmokamos, kai jie atlieka

savo pareigas.

3.

Sumos, priklausančios liudytojams ir ekspertams (ekspertinėms įstaigoms),

išmokamos iš teismo sąskaitos, atidarytos banke pagal teismo buvimo vietą. Šios

sumos pirmiausia padengiamos iš šalių sumokėto avanso.

4.

Vertėjams už vertimą priklausančias sumas teismas išmoka iš tam skirtų

valstybės biudžeto lėšų.

išmokėtos liudytojams, ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, vietos apžiūros

išlaidos, kai avansas nebuvo mokamas ar jo neužteko, išieškomos į valstybės

biudžetą šio Kodekso 96 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

92 straipsnis. Išlaidų, susijusių su procesinių

dokumentų įteikimu, apmokėjimas

Išlaidų,

susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato

teisingumo ministras ir finansų ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

93

straipsnis. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

1.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas

teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo

bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos

priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o

atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui,

kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat

prašymus dėl proceso atnaujinimo.

nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų

paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo

tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi

procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš

naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis

atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės

instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį

klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas.

išlaidos, susidariusios dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar

kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, taip pat dėl kreipimosi į

administracinį teismą dėl norminio teisės akto teisėtumo, proceso dalyviams

nepaskirstomos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

94 straipsnis. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas,

kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės

byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi

išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo

tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos,

teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

95

straipsnis. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės

byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar

kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą)

arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir

išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje

asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių

atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba

gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Toje

pačioje byloje paduoti prašymai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant

procesinėmis teisėmis, atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Naujoje

byloje pareikšti ieškinio reikalavimai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant

procesinėmis teisėmis, atlyginimo apmokestinami žyminiu mokesčiu pagal šio

Kodekso 80 straipsnį.

šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti

dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą, iki 50

procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje

asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl

nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis

įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

96

straipsnis. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei

1.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas,

išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio

reikalavimų daliai.

2.

Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą

iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.

3.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų

mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo,

neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio

reikalavimų daliai.

4.

Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi

išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų

atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis

elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė

bylinėjimosi išlaidos.

šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra

mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią

valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos

nepriteisia ir ji nėra išieškoma.

7.

Kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl

objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų

fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei,

ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio

asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes,

motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį

asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Prašymas iš dalies

atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei turi būti motyvuotas ir

pagrįstas įrodymais. Šis prašymas gali būti pateiktas iki teismo procesinio sprendimo

dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei įvykdymo. Teismas prašymo

netenkina, jeigu nustato, kad šalies procesinis elgesys buvo netinkamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21,

Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

961

straipsnis. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš biudžeto lėšų

visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro, valstybės ar savivaldybės

institucijos ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų

ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš prokuratūrai

ar ieškinį pareiškusioms valstybės ar savivaldybės institucijoms skirtų

biudžeto lėšų.

visiškai ar iš dalies atmestas kitų asmenų ieškinys viešajam interesui ginti

arba valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gavusių asmenų ieškinys,

bylinėjimosi išlaidos atlyginamos pagal šio Kodekso 93 straipsnio nuostatas,

išskyrus atvejus, kuriais įstatymuose numatytas visiškas ar dalinis

bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš valstybės biudžeto lėšų.

atmestas ieškinys atsakovui, kuris pagal šio Kodekso 414 straipsnio 2 dalį

įtrauktas dalyvauti byloje teismo iniciatyva, šio atsakovo turėtos bylinėjimosi

išlaidos atlyginamos iš teismui tam skirtų valstybės biudžeto lėšų.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

97

straipsnis. Atsakovo paieškos ir sprendimų vykdymo išlaidos

paieškos išlaidas sudaro asmens, prašiusio paskelbti paiešką, išlaidos,

susijusios su paieška, ir valstybės institucijos išlaidos asmens paieškai.

paieškos išlaidų klausimą sprendžia paiešką paskelbęs teismas. Paieškos

išlaidos išieškomos teismo nutartimi.

išlaidos yra atlyginamos teisės aktų nustatyto dydžio ir šių aktų nustatyta

tvarka.

98 straipsnis. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo

pagalbai apmokėti atlyginimas

kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies

išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą,

pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant

konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą

su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos,

jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai

nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į

konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko

sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro

kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl

užmokesčio dydžio.

nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą

pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

99 straipsnis. Valstybės garantuojamos teisinės

pagalbos teikimas ir išlaidų atlyginimo tvarka

turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir

tvarka.

garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio

Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia

savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios

institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-80, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-574 (2005-02-08)

Nr.

X-1495,

2008-04-15, Žin., 2008, Nr. 50-1844 (2008-04-30)

100

straipsnis. Nutarčių, priimtų dėl bylinėjimosi išlaidų, apskundimas

1.

Dėl teismo nutarties, priimtos dėl bylinėjimosi išlaidų, gali būti duodamas

atskirasis skundas.

2.

Dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, asmenys, dėl kurių šios

teismo nutartys yra priimtos, gali paduoti atskirąjį skundą.

3.

Atskirojo skundo padavimas sustabdo nutarčių vykdymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

IX

skyrius

Užstatas

101

straipsnis. Užstatas

numatytais atvejais teismas, siekdamas užtikrinti procesinių veiksmų atlikimą,

motyvuota nutartimi dalyvaujantį byloje asmenį ar kitą asmenį, prašantį atlikti

tam tikrą procesinį veiksmą, gali įpareigoti teismui sumokėti nustatyto dydžio

piniginį užstatą.

būti sumokamas pinigais į teismo sąskaitą. Neatlikus procesinių veiksmų,

kuriems užtikrinti skirtas užstatas, užstatas atitenka valstybei, išskyrus

atvejus, kuriais teismas pripažįsta, kad procesiniai veiksmai neatlikti dėl

pateisinamų priežasčių.

nesumokamas, teismas gali atsisakyti atlikti procesinius veiksmus, kurių

užtikrinimą turėjo garantuoti užstatas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

102

straipsnis. Užstato dydis

paskyrimo klausimą teismas sprendžia dalyvaujančio

byloje asmens ar kito asmens prašymu arba savo iniciatyva.

nustato teismas, atsižvelgdamas į asmens, kuris

įpareigojamas užstatą įmokėti, turtinę padėtį.

įmokėti teismas negali paskirti trumpesnio kaip trijų darbo dienų

termino. Užstato dydis turi atitikti atliekamo procesinio veiksmo pobūdį ir

negali viršyti vieno šimto tūkstančių litų.

4.

Nutartis paskirti užstatą gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

X

skyrius

Teismo nuobaudos

103

straipsnis. Teismo nuobaudų rūšys

yra tokios:

1) įspėjimas;

2) pašalinimas

iš teismo posėdžių salės;

3) bauda;

4) areštas.

2.

Teismo nuobaudos skiriamos teismo nutartimi.

nuobaudos gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, kitiems proceso

dalyviams (liudytojams, ekspertams, vertėjams) bei kitiems asmenims šiame

Kodekse numatytais atvejais.

104

straipsnis. Įspėjimas

1.

Įspėjimas skiriamas asmenims, kurie bylos nagrinėjimo metu pažeidžia teismo

posėdžio tvarką.

skiriamas žodžiu, kai posėdžio eiga fiksuojama. Kitais atvejais įspėjimas

skiriamas rašytine teismo nutartimi. Nutartis skirti įspėjimą neskundžiama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

105

straipsnis. Pašalinimas iš teismo posėdžių salės

iš teismo posėdžių salės skiriamas asmeniui, kuris bylos nagrinėjimo metu

pažeidžia teismo posėdžio tvarką, jeigu prieš tai jam buvo paskirtas įspėjimas.

iš teismo posėdžių salės yra skiriamas žodžiu, kai posėdžio eiga fiksuojama.

Kitais atvejais asmuo iš teismo posėdžių salės pašalinamas rašytine teismo

nutartimi. Nutartis pašalinti asmenį iš teismo posėdžių salės neskundžiama.

3.

Nutartis įvykdoma nedelsiant po jos priėmimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

106

straipsnis. Teismo baudų skyrimas

baudas skiria šiame Kodekse numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio.

2.

Nutarties skirti baudą patvirtinta kopija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po

nutarties priėmimo išsiunčiama asmeniui, kuriam paskirta bauda, jeigu asmuo

teismo posėdyje nedalyvavo.

paskirtos juridinių asmenų vadovams ar juridinių asmenų atstovams, išieškomos

iš jų asmeninių lėšų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

107

straipsnis. Baudos panaikinimas ar sumažinimas

paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti

teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Teismas tokį pareiškimą

nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti

duodamas atskirasis skundas. Atskirąjį skundą gali paduoti tik asmuo, kuriam

bauda paskirta.

3.

Skundo padavimas sustabdo nutarties vykdymą.

108

straipsnis. Areštas

teismas skiria šiame Kodekse numatytais atvejais ir tais atvejais numatytos

trukmės. Areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, vaikams, asmeniui,

kuris vienas augina vaiką iki dvylikos metų, vyresniems kaip šešiasdešimt

penkerių metų asmenims, taip pat neįgaliesiems.

paskirtas areštas, gali būti policijos sulaikytas teismo posėdžių salėje.

Nutarties patvirtinta kopija nedelsiant įteikiama asmeniui, kuriam

paskirtas areštas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

109 straipsnis. Arešto

panaikinimas, jo trukmės sumažinimas, nuobaudos  pakeitimas

paskirtas areštas, gali prašyti areštą paskyrusį teismą panaikinti areštą ar

sumažinti jo trukmę, taip pat pakeisti areštą bauda. Toks prašymas ne vėliau

kaip kitą darbo dieną nagrinėjamas teismo posėdyje, kai pranešama

asmeniui, kuriam paskirtas areštas. Šio asmens neatvykimas nekliudo išnagrinėti

jo prašymą. Areštuotas asmuo teismo pareikalavimu į teismo posėdį atvesdinamas.

nutarties, kuria prašymas visiškai ar iš dalies atmetamas, asmuo, kuriam

areštas paskirtas, gali paduoti atskirąjį skundą.

3.

Prašymo padavimas sustabdo nutarties skirti areštą vykdymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

XI skyrius

Procesas

Pirmasis skirsnis

Procesiniai

dokumentai

110

straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų sąvoka

Dalyvaujančių

byloje asmenų procesiniai dokumentai – šių asmenų ieškiniai, prašymai,

pareiškimai, priešieškiniai, atsiliepimai į ieškinius ar priešieškinius,

dublikai (ieškovo atsiliepimai į atsakovo pareikštą atsiliepimą), triplikai

(atsakovo atsiliepimai į dubliką), atskirieji, apeliaciniai ir kasaciniai

skundai ir atsiliepimai į šiuos skundus, kiti dokumentai, kuriuose rašytinio

proceso metu pareikšti dalyvaujančių byloje asmenų prašymai, reikalavimai,

atsikirtimai ar paaiškinimai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

111 straipsnis. Dalyvaujančių

byloje asmenų procesinių dokumentų forma ir  turinys

dokumentai teismui pateikiami raštu.

dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti:

1) teismo,

kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas;

2)

dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai

(jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių

byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai

dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas

pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų

procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų

numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi);

3) procesinių

dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto

korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba

buveinės adresu;

4) procesinio

dokumento pobūdis ir dalykas;

5) aplinkybės,

patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias

aplinkybes;

6) priedai,

pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento;

7) procesinį

dokumentą paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data.

ieškinio, atskirojo, apeliacinio ar kasacinio skundo, turi būti pažymėta, kad

pareiškėjui žinomos atsisakymo procesinės pasekmės. Procesiniame dokumente,

kuriuo teismo prašoma patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, turi būti

pažymėta, kad pareiškėjams žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės.

dokumentą grindžia tarptautinio ar užsienio teismo priimta teisės aiškinimo

taisykle, turi pateikti šio teismo procesinio sprendimo, kuriame suformuluota

ši taisyklė, kopiją, taip pat įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą jo vertimą

į valstybinę kalbą.

dokumente, kurį teismui pateikia atstovas, turi būti nurodyti šio straipsnio 2

dalies 2 ir 3 punktuose numatyti duomenys apie atstovą ir prie jo turi būti

pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio

dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra

pasibaigęs.

dalyvaujantį byloje asmenį, kuris negali pasirašyti, procesinį dokumentą

pasirašo jo įgaliotas asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios pats

dalyvaujantis byloje asmuo negalėjo pasirašyti pateikiamo dokumento.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

112

straipsnis. Paruošiamieji dokumentai

Procesiniuose

dokumentuose, kuriais siekiama pasirengti žodiniam bylos nagrinėjimui,

papildomai turi būti:

1) pasiūlymai,

prašymai arba reikalavimai, kurie bus pareikšti žodinio

nagrinėjimo metu;

2) priešingos

šalies pateiktų įrodymų bei reikalavimų vertinimas;

3) įrodymai,

kuriais šalis pagrindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus. Jeigu šalis pati

įrodymų pateikti negali, būtina nurodyti negalėjimo pateikti priežastį bei

suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei

aplinkybes, kurias šie įrodymai gali patvirtinti.

113

straipsnis. Pateikiamų procesinių dokumentų skaičius ir kalba

byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. Be to, teismui

pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai

šaliai (procesinio bendrininkavimo atveju – visiems bendrininkams, o kai

paskirtas bendrininkų atstovas ar įgaliotas asmuo su byla susijusiems

procesiniams dokumentams gauti, – tik šiam atstovui ar įgaliotam asmeniui) ir

tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai procesinis dokumentas pateikiamas

elektroninių ryšių priemonėmis, ir kitus šio Kodekso numatytus atvejus. Vietoj

procesinio dokumento kopijų gali būti pateikti keli procesinio dokumento

egzemplioriai. Kai šiame Kodekse numatytais atvejais procesinių dokumentų

pateikiama mažiau, negu yra proceso dalyvių, siunčiant procesinį dokumentą

proceso dalyviams, jiems pranešama, kaip galima susipažinti su procesinių

dokumentų priedais.

dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų,

išskyrus atvejus, kai procesinio dokumento priedai pateikiami elektroninių

ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų

dalyvaujantiems byloje asmenims.

procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba,

išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai

dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai,

nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į

jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai šio Kodekso numatytais

atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi

pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

114

straipsnis. Procesinių dokumentų priedų pateikimo forma

1.

Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia

rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines

kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus

įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio

(gavusio) asmens.

2.

Teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančio byloje

asmens prašymu gali pareikalauti pateikti dokumentų originalus. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas pateikti

dokumentų originalus turi būti pateikiamas ieškinyje, priešieškinyje,

atsiliepime į pareikštą ieškinį arba kituose dalyvaujančių byloje asmenų

procesiniuose dokumentuose. Vėliau tokį prašymą dalyvaujantys

byloje asmenys

gali pateikti, jeigu priežastis, dėl kurių prašymas nebuvo pateiktas anksčiau,

teismas pripažįsta svarbiomis arba jeigu tokio prašymo patenkinimas neužvilkins

bylos išnagrinėjimo.

dokumento turiniu susijusi tik dalis dokumento, teismui gali būti pateikiamos

atitinkamos dokumentų dalys (išrašai, ištraukos).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

115 straipsnis. Procesinių dokumentų ir jų priedų

priėmimas ir trūkumų ištaisymas

dokumento forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, procesinio dokumento

priėmimo klausimą gali išspręsti rezoliucija, išskyrus šiame Kodekse numatytus

atvejus.

procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų

arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato

pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams

pašalinti. Nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo

dienos.

dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo

nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas

laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju

procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas

nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su

priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas,

atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas,

procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie

nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti

procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir

nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį.

nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus yra įteikiama tik šį dokumentą

pateikusiam asmeniui. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Atskiruoju skundu taip pat gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria

procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai.

procesinis dokumentas paduodamas teismui, kuris nekompetentingas jį nagrinėti,

šio teismo pirmininkas, jo pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar

jų paskirtas teisėjas, mutatis mutandis taikydami šio Kodekso 137

straipsnio nuostatas, nutartimi atsisako tokį dokumentą priimti ir grąžina jį

padavusiam asmeniui, nurodydami, į kurią instituciją ar teismą pareiškėjui

reikia kreiptis.

straipsnyje išvardytos teismo nutartys priimamos rašytinio proceso tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

116

straipsnis. Teismo procesiniai dokumentai

procesiniai dokumentai (sprendimai, įsakymai, nutartys, nutarimai,

rezoliucijos, teismo posėdžio protokolai, šaukimai ir pranešimai) – tai

proceso metu teismo priimti dokumentai.

2.

Visi teismo procesiniai dokumentai yra surašomi, priimami ir įteikiami šio

Kodekso nustatyta tvarka.

Antrasis skirsnis

Įteikimas

117

straipsnis. Įteikimo būdai

1.

Teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per

antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame Kodekse nurodytais

būdais.

dalyvaujantis byloje asmuo sutinka, teismas gali išduoti jam procesinį

dokumentą, kad jį įteiktų adresatui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

124 straipsnis. Teismo šaukimų ir dalyvaujančių

byloje asmenų procesinių  dokumentų įteikimo patvirtinimas

pašto siunta, per pasiuntinių paslaugų teikėjus, antstolius ir šio Kodekso 117

straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka teismo siunčiami teismo šaukimai ir

ieškiniai (pareiškimai, skundai, atsiliepimai į ieškinį, dublikai),

apeliaciniai (atskirieji) skundai, kasaciniai skundai adresatams įteikiami

pasirašytinai.

priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilyginamas

procesinio dokumento įteikimui, išskyrus įteikimą šio Kodekso 117 straipsnio 2

dalyje nustatyta tvarka.

nustatytu terminu procesinius dokumentus įteikiantis asmuo pateikia teismui

informaciją apie procesinio dokumento įteikimo datą, procesinį dokumentą

priėmusį asmenį ir jo ryšį su adresatu arba einamas pareigas, kai įteikiama ne

pačiam adresatui, apie atsisakymą priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti

ir atsisakymo priežastis, apie tai, kad procesinio dokumento įteikti nepavyko,

ir neįvykusio įteikimo priežastis arba apie procesinio dokumento persiuntimą

teismo nurodytu kitu įteikimo adresu. Įteikiant teismo šaukimus ir ieškinius

(pareiškimus, skundus, atsiliepimus į ieškinį, dublikus), apeliacinius

(atskiruosius) skundus, kasacinius skundus šio Kodekso 117 straipsnio 2 dalyje

nustatyta tvarka, teismui taip pat turi būti pristatytas adresato pasirašytas

patvirtinimas dėl procesinio dokumento gavimo.

galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui

įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus

įteikti šio Kodekso 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai

įteikiami šio Kodekso 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

125 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas

sukarintoms organizacijoms ir laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims

dokumentai sukarintoms organizacijoms šio Kodekso nustatyta tvarka įteikiami

atitinkamos organizacijos ar jos padalinio vadui arba budėtojui.

vietose laikomiems asmenims procesiniai dokumentai įteikiami per atitinkamos

laisvės atėmimo vietos administraciją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

131 straipsnis. Nepagrįstas kuratoriaus paskyrimas

arba viešas paskelbimas

paskirti kuratorių arba įteikti procesinius dokumentus viešai paskelbiant buvo

nepagrįstas, teismas nutartimi nustato įprastinį procesinio dokumento įteikimo

būdą, o jei yra būtinybė, nutartimi atnaujina bylos nagrinėjimą nuo kuratoriaus

paskyrimo arba dokumentų įteikimo viešai paskelbiant momento.

pateikdama melagingus duomenis padarė įtaką, kad nepagrįstai būtų paskirtas

kuratorius arba viešai paskelbti procesiniai dokumentai, bylą nagrinėjantis

teismas gali skirti baudą iki vieno tūkstančio litų.

132

straipsnis. Atsakovo paieškos paskelbimas

Išimtiniais

atvejais, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, jeigu nežinoma atsakovo buvimo

vieta, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per policiją, jei ieškovas

įrodo, kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti.

Trečiasis

skirsnis

Teismo šaukimai ir

pranešimai

133

straipsnis. Teismo šaukimai ir pranešimai

pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų

atlikimo laiką ir vietą. Dalyvaujančiam byloje

asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius

pranešama pranešimais. Teismo šaukimais taip pat šaukiami į teismą liudytojai,

vertėjai ir ekspertai.

pranešimas turi būti įteiktas šio Kodekso 117–132 straipsniuose nustatyta

tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku

atvykti į teismą ir pasirengti bylai.

nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą,

laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne

vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio

Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita

tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso

tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims

apie teismo posėdį pranešama tik šio Kodekso numatytais atvejais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

134

straipsnis. Šaukimo ir pranešimo turinys

Šaukime ir

pranešime turi būti nurodoma:

1) adresato

pavadinimas;

2) teismo

pavadinimas ir sudėtis, tikslus adresas;

3) teismo

posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo vieta ir laikas;

4) bylos, apie

kurią adresatas informuojamas ar į kurią šaukiamas, pavadinimas;

5) šaukiamojo ar

informuojamojo procesinė padėtis;

6) pasiūlymas

dalyvaujantiems byloje asmenims, kad šie pateiktų visus turimus įrodymus,

kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus;

7) kad asmuo,

priėmęs šaukimą, kai adresato nebuvo, privalo esant pirmai galimybei įteikti jį

adresatui;

8) neatvykimo pasekmės;

9) informacija,

kad parengiamojo teismo posėdžio metu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos

nagrinėjimą ir išnagrinėti bylą iš esmės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Ketvirtasis

skirsnis

Ieškinys

135

straipsnis. Ieškinio turinys

pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus

procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be to, nurodoma:

1) ieškinio suma,

jeigu ieškinys turi būti įkainotas;

2) aplinkybės,

kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas);

3) įrodymai,

patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir

kitokių įrodymų buvimo vietą;

4) ieškovo

reikalavimas (ieškinio dalykas);

5) ieškovo

nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas

atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas;

6) informacija,

ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat

nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas;

7) ieškovo

nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją

pateikti.

turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo

reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai

dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant

priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

136

straipsnis. Kelių ieškinio reikalavimų sujungimas ir išskyrimas

teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus.

priimantis ieškinį, kuriame yra sujungti keli reikalavimai, turi teisę išskirti

vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau

nagrinėti juos skyrium.

reikalavimus pareiškia keli ieškovai arba jeigu jie pareiškiami keliems

atsakovams, priimantis ieškinį teismas turi teisę išskirti vieną ar kelis

reikalavimus į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos

skyrium.

nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose

dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius

skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam

atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos,

jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais

atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų

negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių

bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo

pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas,

dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą

nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas

arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Dėl bendrosios kompetencijos

teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo su administraciniuose teismuose

nagrinėjamomis bylomis sprendžiama šio Kodekso 36 straipsnyje nustatyta bylų

rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui

klausimų nagrinėjimo tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

137

straipsnis. Ieškinio

priėmimas

priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis

veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu.

atsisako priimti ieškinį, jeigu:

1) ginčas

nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka;

2) ieškinys

neteismingas tam teismui;

3)

suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai

įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos;

4) yra

įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių

šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti

ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį;

5) teismo

žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu

pagrindu;

6) šalys yra

sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui;

7) pareiškimą

padavė neveiksnus fizinis asmuo;

8) pareiškimą

suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį. Nutartyje

teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui

kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip

pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį. Teismo nutartis dėl ieškinio

priėmimo turi būti priimta ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo atitinkamo

ieškinio registravimo teisme dienos. Jeigu ieškinyje prašoma taikyti

laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio priėmimo klausimas turi būti

išsprendžiamas mutatis mutandis taikant šio Kodekso 147 straipsnio

nuostatas. Teismo nutarties, kuria atsisakoma priimti ieškinį, patvirtinta

kopija, taip pat ieškinys ir jo priedai (išskyrus atvejus, kai jie pateikti

teismui elektroninių ryšių priemonėmis) ne vėliau kaip per tris darbo dienas

nuo nutarties atsisakyti priimti ieškinį priėmimo dienos įteikiami arba

išsiunčiami pareiškėjui.

atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu

ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti

ieškinį.

nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, gali būti duodamas atskirasis

skundas.

priėmęs pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio

statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną

apie tai praneša viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar

daiktinės teisės į jį. Teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl bankroto ar

restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai

praneša Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

138

straipsnis. Ieškinio trūkumų šalinimas

Jeigu ieškinys

neatitinka šio Kodekso 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami

šio Kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka.

140 straipsnis. Ieškinio atsisakymas, ieškinio

pripažinimas ir šalių taikos sutarties sudarymas

proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu

pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu,

teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti

pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina

teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo

pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio

protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia

bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad

asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas

išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Jeigu rašytiniame pareiškime dėl ieškinio

atsisakymo nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio

atsisakymo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos

procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Jeigu per septynias dienas nuo šio

teismo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovas nepatvirtina, kad jis atsisako ieškinio,

laikoma, kad ieškovas ieškinio neatsisako.

proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį

pripažįsta. Kai ieškinys pripažįstamas žodžiu, teismas gali duoti atsakovui

pasirašyti standartinę ieškinio pripažinimo formą (šios formos pavyzdį tvirtina

teisingumo ministras). Rašytinis atsakovo pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo

pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio

protokolą. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio Kodekso 42

straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į

dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš

esmės.

3.

Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.

Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis

pareiškimas dėl taikos sutarties įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Prieš

tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių

veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria

nutraukia bylą. Šioje nutartyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos

sutarties sąlygos. Taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti

rašytinio proceso tvarka, kai pagal šį Kodeksą byla nagrinėjama rašytinio proceso

tvarka arba kai yra šalių prašymas taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso

tvarka, taip pat kitais šiame Kodekse numatytais atvejais. Kai taikos sutarties

tvirtinimo klausimą teismas sprendžia rašytinio proceso tvarka ir šalys prašyme

patvirtinti taikos sutartį nenurodo, kad joms žinomos taikos sutarties

patvirtinimo pasekmės, išaiškinimo pareigą teismas įgyvendina mutatis

mutandis taikydamas šio straipsnio 1 dalį. Šios dalies nuostatos dėl taikos

sutarties tvirtinimo rašytinio proceso tvarka neriboja teismo teisės taikos

sutarties tvirtinimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka, kai teismas tai

pripažįsta būtina.

4.

Jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui

tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus

jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas,

nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą

nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio

skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

kuris nepriima suinteresuoto asmens, kuris kreipėsi į teismą, ieškinio

atsisakymo ar atsakovo pareikšto ieškinio pripažinimo arba netvirtina šalių

taikos sutarties, dėl to priima motyvuotą nutartį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

141

straipsnis. Ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas

1.

Iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi

teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba

ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas,

kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui.

Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo

atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas

priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos

nagrinėjimo.

2.

Pakeitus ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą, netaikomos normos, nustatančios

pasirengimą bylos nagrinėjimui, tačiau teismas nustato ne trumpesnį kaip

keturiolikos dienų terminą nuo procesinio dokumento įteikimo dienos pasiruošti

bylos nagrinėjimui.

atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo

pakeitimo, jeigu tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovui buvo paskirtas

terminas visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, ir šis

galėjo remtis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis.

nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio

pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama.

dokumento dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo kopija dalyvaujantiems

byloje asmenims įteikiama šio Kodekso nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

142

straipsnis. Atsiliepimas į ieškinį

ieškinio kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą

dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Pranešime teismas

nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų

terminą atsiliepimams pareikšti, nurodo atsiliepimų nepateikimo pasekmes

ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Išimtiniais

atvejais teismas, atsižvelgdamas į atsakovo ar trečiojo asmens prašymą ir bylos

sudėtingumą, gali šį terminą pratęsti iki šešiasdešimties dienų. Šioje dalyje

nurodyti terminai skaičiuojami nuo atitinkamo pranešimo įteikimo dienos.

dokumentams keliamus turinio reikalavimus. Atsiliepimuose į pareikštą ieškinį

papildomai nurodoma:

1) sutinkama ar ne su pareikštu ieškiniu;

2) nesutikimo

motyvai;

3) įrodymai,

kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai;

4) atsakovo

nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovas nepateiks paruošiamųjų

procesinių dokumentų;

5) informacija,

ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat

nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas;

6)

atsakovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai atsakovas pageidauja ją pateikti.

3.

Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti

pateikti atsiliepime į ieškinį, jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas

užvilkins sprendimo priėmimą byloje.

4.

Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia

atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti

sprendimą už akių.

5.

Dėl teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta

priimti atsiliepimą į ieškinį, gali būti duodamas atskirasis skundas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

143

straipsnis. Priešieškinis

turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti

ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu.

Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio

priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies

sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

priima priešieškinį, jeigu:

1)

priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą;

2) patenkinus

priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio

ieškinio;

3) tarp

priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu

nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus.

pareiškiamas pagal taisykles, šio Kodekso nustatytas ieškiniui pareikšti.

Teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama.

atsisako priimti priešieškinį, jeigu nėra šio straipsnio 2 dalyje numatytų

pagrindų.

Penktasis

skirsnis

Laikinosios apsaugos priemonės

144

straipsnis. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms

dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti

laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo

ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali

pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai

tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų

pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet

kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

147 straipsnis. Prašymų, susijusių su laikinosiomis

apsaugos priemonėmis, nagrinėjimas

susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios

instancijos teismas, o Komercinio arbitražo įstatyme numatytais atvejais –

Vilniaus apygardos teismas. Kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos

priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių

taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma

taikyti, priėmimo klausimą. Teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių

taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip

per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai

būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra

pranešama atsakovui.

byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu,

turi teisę paduoti spręsti apeliacinės instancijos ir kasaciniam teismui, kai

šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės.

taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu

suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki

ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti

priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu,

pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti

pusės šio Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.

Prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su

nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis

bylomis, mokamas vieno tūkstančio litų užstatas. Motyvuotu ir įrodymais

pagrįstu pareiškėjo prašymu dėl sunkios jo turtinės padėties teismas nutartimi

užstato dydį gali sumažinti. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones,

nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali

būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Jeigu ieškinys turi būti reiškiamas užsienio

teismui ar arbitražui, terminas negali būti ilgesnis kaip trisdešimt dienų.

Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos

priemonės panaikinamos. Kai ieškinys nepareiškiamas dėl suinteresuoto asmens

kaltės, užstatas negrąžinamas. Šioje dalyje nurodytas prašymas dėl laikinųjų

apsaugos priemonių taikymo turi būti paduodamas teismui, kuris pagal

teismingumo taisykles turi nagrinėti patį ieškinį. Prašymas dėl laikinųjų

apsaugos priemonių, susijusių su užsienio teisme arba užsienio ar

nacionaliniame arbitraže nagrinėtina byla, taikymo paduodamas Vilniaus apygardos teismui.

kuriame prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatitinka procesinio

dokumento turiniui ir formai keliamų reikalavimų, tačiau ieškovas sumokėjo ne

mažiau kaip pusę šio Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio, teismas

nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nedelsdamas apie tai praneša

ieškovui. Jeigu ieškovas, gavęs teismo nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo,

prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones net ir esant ieškinio trūkumams,

teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia mutatis

mutandis taikydamas šio straipsnio 3 dalies nuostatas.

laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodoma:

1) nutarties

priėmimo laikas ir vieta;

2) teismo,

priėmusio nutartį, pavadinimas ir sudėtis;

3) nutarties

priėmimo motyvai ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas;

4) asmuo, kuriam

taikomos laikinosios apsaugos priemonės (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens

kodas (jeigu žinomas), gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės

adresas, kodas);

5) asmuo, kurio

reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomos laikinosios apsaugos priemonės

(fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio

asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas);

6) taikomų

laikinųjų apsaugos priemonių apibūdinimas (kai laikinosios apsaugos priemonės

susijusios su turtu, nurodomas turto pavadinimas, kodas (jeigu turtas

registruotas turto registre), trumpas turto aprašymas, buvimo vieta ir kiti

turtą identifikuojantys duomenys);

7) kai

laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, – turto savininkas

(bendraturčiai) (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji

vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas);

8) laikinųjų

apsaugos priemonių taikymo mastas, vykdymo būdai, taip pat kalendorine data

apibrėžtas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminas (jeigu jis

nustatomas);

9) kiti su

taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis susiję teisių apribojimai (jeigu

jie taikomi);

10) kai

laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, – turto saugotojas ar

administratorius (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji

vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas), jeigu jį skiria

teismas;

11) nutarties

vykdymo tvarka;

12) nutarties

apskundimo tvarka.

laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys

nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre

neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui

nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio

prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir

aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir

nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja

keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

priėmimo dienos.

proceso stadijose pateikti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir

kiti su laikinosiomis apsaugos priemonėmis susiję prašymai nagrinėjami

laikantis šiame skirsnyje nustatytų terminų ir tvarkos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Nr.

XI-2090,

2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3933 (2012-06-30)

148

straipsnis. Vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita

dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną

laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Apie gautą prašymą vieną laikinąją

apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje

asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi

teisę pareikšti prieštaravimus.

netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą

sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, atsakovas gali

įkeisti turimą turtą ieškovo naudai.

straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus po to, kai laikinoji apsaugos priemonė

pritaikyta, teismas nutartimi gali paskirtą laikinąją apsaugos priemonę

pakeisti arba panaikinti.

atsakovui išvykti iš gyvenamosios vietos gali būti panaikintas sumokėjus

reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą laidavus.

iniciatyva viena laikinoji apsaugos priemonė gali būti pakeista kita tik tais

atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nepakeitus

laikinosios apsaugos priemonės būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės

teisės ir teisėti interesai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

149

straipsnis. Laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas

apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų

pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės,

nutartimi.

iniciatyva panaikina laikinąsias apsaugos priemones, kai asmuo, kuris kreipėsi

dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą

nepareiškia ieškinio. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Teismo

iniciatyva laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos ir tais

atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nepanaikinus

šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti

interesai.

taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje

nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės

nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias

apsaugos priemones.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

150

straipsnis. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas

nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimą šio Kodekso

nustatyta tvarka pranešama asmeniui, kuriam taikomos laikinosios apsaugos

priemonės, ir jam išaiškinama atsakomybė už nustatytų apribojimų pažeidimą.

atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos,

paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos

priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki

teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje

numatytą atvejį. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo

registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje

pabaigą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

151

straipsnis. Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskundimas

skirsnio nustatyta tvarka priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis dėl

laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujantys byloje asmenys atskiruoju skundu

gali skųsti aukštesnės instancijos teismui, išskyrus šio Kodekso numatytus

atvejus. Byloje nedalyvaujantys asmenys gali duoti atskirąjį skundą tik dėl tų

pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta tenkinti jų prašymus

panaikinti jiems taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirojo skundo

padavimas nesustabdo bylos nagrinėjimo.

nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos kasacine tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

152

straipsnis. Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas

nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai.

pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita ir nutartis panaikinti

laikinąsias apsaugos priemones vykdomos įsiteisėjus šioms nutartims. Teismas gali

leisti skubiai vykdyti nutartį pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita

arba nutartį panaikinti laikinąsias

apsaugos priemones.

skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas

nesustabdo nutarties vykdymo.

skundo padavimas dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba

dėl nutarties pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita sustabdo šių

nutarčių vykdymą.

straipsnyje nurodyta nutartis nedelsiant nusiunčiama asmeniui, prašiusiam

taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat prireikus atitinkamo viešo

registro tvarkytojui.

skyriuje nurodytas nutartis antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti

nustatyta tvarka.

šio Kodekso 145 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių

taikymo antstoliai vykdo pasitelkdami policiją. Apie priimtą nutartį,

draudžiančią išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo,

nedelsiant pranešama Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

XII SKYRIUS

TEISMO POSĖDŽIAI. INFORMACINIŲ IR

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ TECHNOLOGIJŲ NAUDOJIMAS TEISMO PROCESE

Skyriaus pavadinimas keistas:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

PIRMASIS skirsnis

BENDROSIOS

NUOSTATOS. Vadovavimas procesui

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

153

straipsnis. Teismo posėdžių formos

posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius

byloje asmenis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas numato kitaip.

numatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį

dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį

procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133

straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

klausimus, kurie turi būti nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, teismas gali

išnagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažinęs, kad tai būtina.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

154

straipsnis. Teismo posėdžių skyrimas ir vieta

posėdžių vietą, datą ir laiką skiria teismas. Apie tą dieną vykstančius teismo

posėdžius skelbiama teismo skelbimų lentoje.

2.

Teismo posėdžiai vyksta teismo, nagrinėjančio bylą, patalpose.

nagrinėjimas gali vykti ir ne teismo, nagrinėjančio bylą, patalpose, jeigu

kitoje vietoje bylą bus lengviau išnagrinėti arba bus sutaupyta bylinėjimosi

išlaidų, palyginti su bylos nagrinėjimu teismo patalpose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

155

straipsnis. Nedalyvavimas teismo posėdyje

posėdyje, jeigu jis į teismo posėdį neatvyko,

nors apie tai jam buvo tinkamai pranešta.

dalyvaujantis byloje asmuo nedalyvavo teismo posėdyje, jeigu jis atvyko į teismo posėdį, tačiau jam nesibaigus be

teismo leidimo pasišalino.

dalyvaujantis byloje asmuo nedalyvavo teismo posėdyje ar atliekant kitus

procesinius veiksmus, jeigu jie turi būti atlikti advokato, o juos atliko pats

atstovaujamasis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

156

straipsnis. Neteko

galios nuo 2011-10-01

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21,

Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

157

straipsnis. Neteko

galios nuo 2011-10-01

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

158

straipsnis. Teismo posėdžio pirmininkas

posėdžiui pirmininkauja bylą nagrinėjantis teisėjas arba šio Kodekso 62

straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paskirtas teisėjų kolegijos pirmininkas.

posėdžio pirmininkas pradeda ir baigia teismo posėdį, jam vadovauja, suteikia

proceso dalyviams žodį, taip pat gali atimti šią teisę iš asmenų, kurie nevykdo

jo nurodymų.

posėdžio pirmininkas turi išaiškinti šalims, tretiesiems asmenims ir jų

atstovams pagal įstatymą jų teises ir pareigas, išskyrus šiame Kodekse

numatytus atvejus, kai šalys ar tretieji asmenys bylą veda ne patys, o per

advokatą arba jiems atstovauja aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą

turintys asmenys.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

148 straipsnis. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos

priemonių taikymo išnagrinėjimas

laikinųjų apsaugos priemonių teismas išsprendžia ne vėliau kaip per tris dienas

nuo jo gavimo. Apie prašymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Laikinosios

apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais

atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų

apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.

2.

Teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui

padavimo dienos. Pateikdamas tokį prašymą, suinteresuotas asmuo sumoka pusę šio

Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio, kuris negrąžinamas nepareiškus

ieškinio, išskyrus atvejus, kai ieškinys nepareiškiamas be suinteresuoto asmens

kaltės. Šiuo atveju teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato

terminą, per kurį turi būti pateiktas ieškinys. Šis terminas negali būti

ilgesnis kaip keturiolika dienų. Nepateikus per teismo nustatytą terminą

ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Minėtas prašymas turi

būti pateikiamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles nagrinės patį

ieškinį.

prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki ieškinio padavimo dienos

privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš

karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo

turtiniams interesams.

laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodoma:

1) nutarties

priėmimo laikas ir vieta;

2) teismo,

priėmusio nutartį, pavadinimas ir sudėtis;

3) nutarties

priėmimo motyvai ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas;

4) asmuo, kuriam

taikomos laikinosios apsaugos priemonės (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens

kodas (jeigu žinomas), gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės

adresas, kodas);

5) asmuo, kurio

reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomos laikinosios apsaugos priemonės

(fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio

asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas);

6) taikomos

laikinosios apsaugos priemonės apibūdinimas (jeigu laikinoji apsaugos priemonė

susijusi su turtu, tai nurodoma turto pavadinimas, kodas (jei turtas registruotas

turto registre), trumpas aprašymas, buvimo vieta ir kiti turtą

identifikuojantys duomenys);

7) jeigu

laikinoji apsaugos priemonė susijusi su turtu, turto savininkas (bendraturčiai)

– fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio

asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas;

8) laikinosios

apsaugos priemonės taikymo mastas, įvykdymo būdai, taip pat kalendorine data

nustatytas laikinosios apsaugos priemonės taikymo terminas, jeigu jis

nustatomas;

9) kiti su

taikoma laikinąja apsaugos priemone susiję teisių apribojimai, jeigu jie

taikomi;

10) jeigu

laikinoji apsaugos priemonė susijusi su turtu, turto saugotojas ar

administratorius (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji

vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas), jeigu jį skiria

teismas;

11) nutarties

vykdymo tvarka;

12) nutarties

apskundimo tvarka.

laikinoji apsaugos priemonė susijusi su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje

gali būti nenurodyti, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas

kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir

kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais surasti ir aprašyti atsakovo turtą

pavedama antstoliui.

5.

Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo

momento, tačiau per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Apie nutarties priėmimą šio Kodekso nustatyta tvarka yra pranešama asmeniui,

kuriam taikoma laikinoji apsaugos priemonė, ir jam išaiškinama atsakomybė už

nustatytų apribojimų pažeidimą.

pasirašytinai uždrausti atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos be

teismo leidimo.

149

straipsnis. Atsakomybė dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo

Jeigu

pažeidžiami uždraudimai, nurodyti šio Kodekso 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8

ir 12 punktuose, kaltiesiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki

vieno tūkstančio litų bauda. Be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų

nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių

neįvykdymo.

150

straipsnis. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas

apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ir kitų

suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, kurio

žinioje yra byla, nutartimi.

panaikinti savo iniciatyva laikinąsias apsaugos priemones:

1) kai to

reikalauja viešasis interesas;

2) jeigu asmuo,

kuris kreipėsi dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, per teismo nustatytą

terminą nepaduoda ieškinio;

3) jeigu asmuo,

kuris šio Kodekso 147 straipsnyje nustatyta tvarka turėjo įmokėti pinigų sumą į

banko sąskaitą, neįvykdo šios pareigos per nustatytą terminą.

apsaugos priemonių panaikinimo klausimą teismas išsprendžia rašytinio proceso

tvarka.

atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurių buvo imtasi, paliekamos

iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių

panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.

151

straipsnis. Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskundimas

pirmosios instancijos teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali

būti duodamas atskirasis skundas. Šio skundo padavimas nesustabdo bylos

nagrinėjimo.

nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo priimta ir apie tai

nepranešta asmeniui, kuris duoda skundą, terminas skundui paduoti skaičiuojamas

nuo nutarties nuorašo įteikimo šiam asmeniui dienos.

skundo dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimas

nesustabdo nutarties vykdymo.

skundo padavimas dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba

jas pakeisti kitomis sustabdo tos nutarties vykdymą.

instancijos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos.

152

straipsnis. Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymas

nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdoma skubiai.

pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba ją panaikinti vykdoma

įsiteisėjus šiai nutarčiai.

straipsnyje nurodyta nutartis nedelsiant nusiunčiama antstoliui, viešo registro

tvarkytojui arba kitam pareigūnui ar asmeniui, įgaliotam vykdyti nutartis.

skyriuje nurodytas nutartis antstolis vykdo teismo sprendimams vykdyti

nustatyta tvarka.

XII SKYRIUS

Teismo posėdžiai

PIRMASIS skirsnis

Vadovavimas

procesui

153

straipsnis. Teismo posėdžių formos

posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius

byloje asmenis, išskyrus tuos atvejus, kai šis Kodeksas numato kitaip.

2.

Šio Kodekso nustatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į

teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys

nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie

rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys

yra informuojami pranešimais, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas nenumato, kad

būtų informuojama apie procesinių veiksmų atlikimą.

154

straipsnis. Teismo posėdžių skyrimas ir vieta

įstatymai nenumato kitaip, teismo posėdį skiria teismas.

2.

Teismo posėdžiai vyksta teismo, nagrinėjančio bylą, patalpose.

nagrinėjimas gali vykti ir ne teismo, nagrinėjančio bylą, patalpose, jeigu

kitoje vietoje bylą bus lengviau išnagrinėti arba bus sutaupyta bylinėjimosi

išlaidų, palyginti su bylos nagrinėjimu teismo patalpose.

155

straipsnis. Nedalyvavimas teismo posėdyje

posėdyje, jeigu jis į teismo posėdį neatvyko,

nors apie tai jam buvo tinkamai pranešta.

dalyvaujantis byloje asmuo nedalyvavo teismo posėdyje, jeigu jis atvyko į teismo posėdį, tačiau jam nesibaigus be

teismo leidimo pasišalino.

atliekant tam tikrus procesinius veiksmus, jeigu jie turi būti atlikti

advokato, o juos atliko pats atstovaujamasis.

156

straipsnis. Bylos nagrinėjimo atidėjimas

1.

Atidėti bylos nagrinėjimą teismas turi teisę šio Kodekso numatytais atvejais, taip

pat tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to,

kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina

išreikalauti naujus įrodymus ar dėl kitų svarbių priežasčių (neatvykimas dėl

ligos, atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas, šalies atstovo užimtumas

kitose bylose ir kitos panašios priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis

priežastimis).

atidėdamas bylos nagrinėjimą, paskiria naujo teismo posėdžio laiką ir apie tai

pasirašytinai praneša atvykusiems asmenims. Neatvykusiems ir naujai

įtraukiamiems dalyvauti procese asmenims apie naują teismo posėdžio laiką

pranešama šio Kodekso nustatyta tvarka.

bylos nagrinėjimą, teismas gali apklausti atvykusius liudytojus, jeigu teismo

posėdyje yra dalyvaujantys byloje asmenys arba

jeigu jų nėra be svarbių priežasčių. Apklausti liudytojai paprastai iš naujo

nebešaukiami, tačiau išimtiniais atvejais teismo nutartimi jie gali būti antrą

kartą šaukiami į naują teismo posėdį.

nagrinėjimą atidėjus, byla nagrinėjama iš pradžių. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarauja, naujas

bylos nagrinėjimas gali būti pradėtas nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus

byla buvo atidėta.

157

straipsnis. Bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas

baigiamųjų kalbų metu ar sprendimų priėmimo kambaryje pripažįsta, jog yra

reikalinga nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti

naujus įrodymus, jis priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Baigus nagrinėti bylą iš esmės, teismas vėl klauso baigiamųjų kalbų bendra

tvarka.

nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas galimas ir kitais šio Kodekso nustatytais

atvejais.

158

straipsnis. Teismo posėdžio pirmininkas

teismo posėdžiui pirmininkauja šio teismo pirmininkas, jo pavaduotojas ar

teisėjas. Apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo posėdžiams pirmininkauja atitinkamai apygardos teismo,

Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių

bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas kitas teisėjas.

pirmininkas pradeda, vadovauja ir baigia teismo posėdį, suteikia proceso

dalyviams žodį, taip pat gali atimti šią teisę iš asmenų, kurie nevykdo jo

nurodymų.

pirmininkas turi rūpintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos

išnagrinėjimu, išaiškinti šalių, trečiųjų asmenų ir

jų atstovų pagal įstatymą teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai jie bylą veda per atstovą, bei šalinti iš

nagrinėjimo teisme visa tai, kas nesusiję su nagrinėjama byla. Šioje dalyje

nurodytas pareigas taip pat turi kiti teisėjai, jeigu bylą nagrinėja teisėjų

kolegija.

159 straipsnis. Teismo posėdžio pirmininko ir kitų

bylą nagrinėjančių teisėjų pareigos

posėdžio pirmininkas imasi priemonių šalims sutaikyti, rūpinasi tinkamu,

nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos

esminės bylos aplinkybės, šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su

nagrinėjama byla.

dalyvaujantis byloje asmuo žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu nukrypsta

nuo ieškinio, atsiliepimo į ieškinį, paruošiamųjų procesinių dokumentų, teismo

posėdžio pirmininkas atkreipia į tai šio asmens dėmesį.

nagrinėja teisėjų kolegija, šiame straipsnyje nurodytas pareigas taip pat turi

kiti bylą nagrinėjantys teisėjai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

162 straipsnis. Priemonės, kurių imamasi prieš

teismo posėdžio tvarkos pažeidėjus

bylos nagrinėjimo metu pažeidžia teismo posėdžio tvarką, teismo posėdžio

pirmininkas teismo vardu įspėja.

posėdžio pirmininko patvarkymų neklauso dalyvaujantis byloje asmuo, teismo

nutartimi jam gali būti atimta teisė teikti paaiškinimus arba jis gali būti

pašalintas iš teismo posėdžių salės atskirų procesinių veiksmų atlikimo laikui,

arba teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą. Asmenį, kuris buvo pašalintas iš

teismo posėdžių salės ir grįžo į teismo posėdžių salę, teismo posėdžio

pirmininkas supažindina su teismo veiksmais, atliktais jam nesant.

posėdžio pirmininko patvarkymų neklauso liudytojas, ekspertas ar vertėjas,

teismo nutartimi jie gali būti pašalinti iš teismo posėdžių salės. Vietoj pašalinto

iš teismo posėdžių salės vertėjo ar eksperto vertėju ar ekspertu kviečiamas

kitas asmuo.

teismo posėdyje pažeidžia ir teismo posėdžio pirmininko patvarkymų neklauso

kiti asmenys, jie teismo posėdžio pirmininko patvarkymu (teisėjų kolegijos

nutartimi) gali būti pašalinti iš teismo posėdžių salės.

pašalinimas iš teismo posėdžių salės įforminami vadovaujantis atitinkamai šio

Kodekso 104 straipsnio 2 dalimi ir 105 straipsnio 2 dalimi.

straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytiems asmenims, piktybiškai nepaklususiems

teismo posėdžio pirmininko patvarkymui arba pažeidusiems tvarką teismo posėdžio

metu, teismo nutartimi skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda arba areštas

iki penkiolikos parų.

teismo posėdyje pažeidžia ir teismo posėdžio pirmininko patvarkymų neklauso

advokatas, teismas gali apie tai pranešti Advokatų tarybai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Antrojo skirsnio pakeitimas:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Antrasis

skirsnis

TEISMO POSĖDŽIO

PERTRAUKA, BYLOS NAGRINĖJIMO ATIDĖJIMAS IR BYLOS SUSTABDYMAS

1621

straipsnis. Teismo posėdžio pertrauka

posėdis kiekvienoje byloje vyksta nepertraukiamai, išskyrus atvejus, kai

skelbiama pertrauka, kuri negali būti ilgesnė kaip penkios darbo dienos.

posėdžio pertrauka gali būti skiriama tik siekiant užtikrinti teismui ir

dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę pailsėti dėl užsitęsusio bylos

nagrinėjimo, suteikti galimybę operatyviai surinkti trūkstamus byloje įrodymus

ir taip užtikrinti kuo greitesnį bylos išnagrinėjimą.

pertraukos byla toliau nagrinėjama nuo paskutinio iki pertraukos atlikto

veiksmo.

1622

straipsnis. Bylos nagrinėjimo atidėjimas

atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame

teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas

priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas

pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu

procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių (atostogos, komandiruotė, kitoks

užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis; be to,

svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo

užimtumas kitose bylose), taip pat kitais šio Kodekso numatytais atvejais.

atidėdamas bylos nagrinėjimą, paskiria kito teismo posėdžio laiką ir apie tai

pasirašytinai praneša atvykusiems asmenims. Neatvykusiems ir įtraukiamiems

dalyvauti procese naujiems asmenims apie kito teismo posėdžio laiką pranešama

šio Kodekso nustatyta tvarka.

bylos nagrinėjimą, teismas gali apklausti atvykusius liudytojus, jeigu teismo

posėdyje yra dalyvaujantys byloje asmenys arba jeigu jų nėra be svarbių

priežasčių. Apklausti liudytojai paprastai iš naujo į teismo posėdį nešaukiami,

tačiau išimtiniais atvejais teismo nutartimi jie gali būti antrą kartą šaukiami

į kitą teismo posėdį.

nagrinėjimą atidėjus, byla nagrinėjama iš pradžių. Kai dalyvaujantys byloje

asmenys neprieštarauja, bylos nagrinėjimas gali būti pradėtas nuo to procesinio

veiksmo, kurį atlikus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas.

1623

straipsnis. Bylos sustabdymas

Bylos

sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės,

atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta

dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę

bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip

pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais

teismui išnagrinėti bylą iš esmės.

163

straipsnis. Privalomas bylos sustabdymas

Teismas privalo

sustabdyti bylą šiais atvejais:

1) kai miršta

fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu

atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas;

2) kai šalis

netenka veiksnumo;

3) kai negalima

nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline,

baudžiamąja ar administracine tvarka;

4) kai

nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai,

paaiškėja, kad tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su

baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme;

5) kai iki

nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai

reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto

byla;

6) kai

nagrinėjant bylą, kurioje komerciniam bankui pareikšti turtiniai reikalavimai,

paaiškėja, kad Lietuvos bankas yra paskyręs komerciniam bankui laikinąjį

administratorių;

7) kai teismas

kreipiasi arba kiti teismai jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą šio Kodekso 3

straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais;

8) kai teismas

kreipiasi arba kiti teismai jau kreipėsi į administracinį teismą šio Kodekso 3

straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais;

9) kai teismas

kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją šio Kodekso 3

straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais;

10) kitais

įstatymų numatytais atvejais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1490, 2003-04-08,

Žin., 2003, Nr. 39-1765 (2003-04-25)

164

straipsnis. Teismo teisė sustabdyti bylą

Teismas gali

dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą šiais

atvejais:

1) kai yra

paskelbta atsakovo paieška;

2) kai teismas

paskiria ekspertizę;

3) kai šalis

tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta

karinė padėtis;

4) kitais

atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina.

165

straipsnis. Teismo nutarčių dėl bylos sustabdymo apskundimas

Dėl teismo

nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į

kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, Konstitucinį Teismą ar

administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas.

166

straipsnis. Bylos sustabdymo terminai ir pasekmės

sustabdoma:

1) šio Kodekso

163 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais – iki paaiškės mirusio

fizinio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės,

dėl kurių teisių perėmimas neįvyko, arba iki bus paskirtas neveiksnaus fizinio

asmens atstovas pagal įstatymą;

2) šio Kodekso

163 straipsnio 3 punkte numatytais atvejais – iki įsiteisės teismo sprendimas,

nuosprendis, nutartis ar nutarimas arba iki bus priimtas nutarimas byloje,

nagrinėjamoje administracine tvarka;

3) šio Kodekso

163 straipsnio 4 punkte numatytais atvejais – iki bus išnagrinėta baudžiamoji

byla arba bus panaikintas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas;

4) šio Kodekso

163 straipsnio 6 punkte numatytais atvejais – iki komercinio banko laikinojo

administratoriaus įgaliojimų pabaigos;

5) šio Kodekso

164 straipsnio 3 punkte numatytais atvejais – iki šalis baigs tarnybą Lietuvos

Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis;

6) kitais šio

Kodekso 163 ir 164 straipsniuose numatytais atvejais – iki bus pašalintos

aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdyta byla.

163 straipsnio 5 punkte numatytais atvejais sustabdyta byla perduodama bankroto

bylą iškėlusiam teismui, o šis ją atnaujina ir prideda prie bankroto bylos.

bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus

klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą.

167

straipsnis. Sustabdytos bylos atnaujinimas

atnaujinama išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, šalių pareiškimu

ar teismo iniciatyva.

atnaujinimo priimama teismo nutartis.

byla nagrinėjama pagal šio Kodekso nustatytas bendrąsias taisykles.

Trečiasis

skirsnis

TEISMO POSĖDŽIO EIGOS FIKSAVIMAS

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

168

straipsnis. Privalomumas rašyti protokolą

Kiekviename

pirmosios instancijos teismo posėdyje rašomas teismo posėdžio protokolas,

išskyrus šiame Kodekse nurodytus atvejus.

Straipsnio redakcija nuo 2013-01-01:

168

straipsnis.

Teismo posėdžio garso įrašas

žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, išskyrus

šiame Kodekse numatytus atvejus. Teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo

posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis.

garso įrašams, daromiems teismo posėdžio eigai fiksuoti, nustato teisingumo

ministras.

pirmininkas.

garso įrašu.

posėdžio ar jo dalies garso įrašu, bylą nagrinėjantis teismas šalies prašymu

arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmą, kurio nepavyko

garso įrašu užfiksuoti. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie numatomą pakartoti

procesinį veiksmą pranešama šio Kodekso nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

169

straipsnis. Protokolo turinys

posėdžio ar atskirame posėdyje atlikto procesinio veiksmo protokole turi

atsispindėti visi esminiai bylos nagrinėjimo ar atskiro procesinio veiksmo

atlikimo momentai.

nurodoma:

1) teismo

posėdžio ar procesinio veiksmo atlikimo data ir vieta;

2) teismo

posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo pradžios laikas ir pabaigos

laikas;

3) teismo,

nagrinėjančio bylą ar atliekančio atskirąjį procesinį veiksmą, pavadinimas,

teismo sudėtis, teismo posėdžio sekretorius, šalių, jų atstovų bei kitų

dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojų, ekspertų bei vertėjų vardai ir pavardės

(pavadinimai);

4) ginčo

dalykas;

5) duomenys apie

dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojų, ekspertų, vertėjų atvykimą į teismo

posėdį ir apie jų neatvykimo priežastis;

6) teismo

išaiškinimas dalyvaujantiems byloje asmenims jų procesinių teisių ir pareigų;

7) dalyvaujančių

byloje asmenų pareiškimų ir prašymų esmė;

8) posėdžio

pirmininko patvarkymai ir teismo nutartys, priimtos neišeinant į sprendimų

priėmimo kambarį, taip pat jų motyvai;

9)

dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, klausimų, liudytojų parodymų, eksperto

paaiškinimų dėl pateiktos išvados, daiktinių ir rašytinių įrodymų apžiūros

duomenų, taip pat duomenų apie nuotraukų, vaizdo ar garso įrašo apžiūrėjimo,

peržiūrėjimo ar perklausymo santrauka;

10) valstybės ar

savivaldybių institucijų išvadų santraukos;

11) baigiamųjų

kalbų esmė;

12) informacija

apie nutarčių, nutarimų ir sprendimo paskelbimą;

13) kita, teismo posėdžio pirmininko manymu,

reikalinga informacija.

163 straipsnis papildomas nauju 9

punktu, buvęs 9 punktas laikomas 10 punktu nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į

Europos Sąjungą dienos:

9) kai teismas

kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją šio Kodekso 3

straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais;

10) kitais

įstatymų numatytais atvejais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1490,

2003-04-08, Žin., 2003, Nr. 39-1765 (2003-04-25)

164

straipsnis. Teismo teisė sustabdyti bylą

Teismas gali

dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą šiais

atvejais:

1) kai yra

paskelbta atsakovo paieška;

2) kai teismas

paskiria ekspertizę;

3) kai šalis

tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta

karinė padėtis;

4) kitais

atvejais, kai teismas pripažįsta, jog bylą sustabdyti yra būtina.

165

straipsnis. Teismo nutarčių dėl bylos sustabdymo apskundimas

Dėl teismo

nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į

Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis

skundas.

166

straipsnis. Bylos sustabdymo terminai ir pasekmės

sustabdoma:

1)

šio Kodekso 163 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais – iki paaiškės

mirusio fizinio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas ar

aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko, arba iki bus paskirtas

neveiksniam fiziniam asmeniui atstovas pagal įstatymą;

2) šio Kodekso

163 straipsnio 3 punkte numatytu atveju – iki įsiteisės teismo sprendimas,

nuosprendis, nutartis ar nutarimas arba iki bus priimtas nutarimas byloje,

nagrinėjamoje administracine tvarka;

3) šio Kodekso

163 straipsnio 4 punkte numatytais atvejais – iki bus išnagrinėta baudžiamoji

byla arba bus panaikintas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas;

4) šio Kodekso

163 straipsnio 6 punkte numatytais atvejais – iki komercinio banko laikinojo

administratoriaus įgaliojimų pabaigos;

5) šio Kodekso

164 straipsnio 3 punkte numatytu atveju – iki šalis baigs tarnybą Lietuvos

Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis;

6)

kitais šio Kodekso 163 ir 164 straipsniuose numatytais atvejais – iki bus

pašalintos aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdyta byla.

163 straipsnio 5 punkte numatytu atveju sustabdyta byla perduodama bankroto ar

restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui, o šis ją atnaujina ir prideda prie

bankroto ar restruktūrizavimo bylos.

bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus

klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą.

167

straipsnis. Bylos atnaujinimas

atnaujinama išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, šalių pareiškimu

ar teismo iniciatyva.

atnaujinimo priimama teismo nutartis.

byla nagrinėjama pagal šio Kodekso nustatytas bendrąsias taisykles.

Trečiasis

skirsnis

Teismo posėdžio protokolas

168

straipsnis. Privalomumas rašyti protokolą

Kiekviename

pirmosios instancijos teismo posėdyje rašomas teismo posėdžio protokolas,

išskyrus šiame Kodekse nurodytus atvejus.

169

straipsnis. Protokolo turinys

posėdžio ar atskirame posėdyje atlikto procesinio veiksmo protokole turi

atsispindėti visi esminiai bylos nagrinėjimo ar atskiro procesinio veiksmo

atlikimo momentai.

nurodoma:

1) teismo

posėdžio ar procesinio veiksmo atlikimo data ir vieta;

2) teismo

posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo pradžios laikas ir pabaigos

laikas;

3) teismo,

nagrinėjančio bylą ar atliekančio atskirąjį procesinį veiksmą, pavadinimas,

teismo sudėtis, teismo posėdžio sekretorius, šalių, jų atstovų bei kitų

dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojų, ekspertų bei vertėjų vardai ir pavardės

(pavadinimai);

4) ginčo

dalykas;

5) duomenys apie

dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojų, ekspertų, vertėjų atvykimą į teismo

posėdį ir apie jų neatvykimo priežastis;

6) teismo

išaiškinimas dalyvaujantiems byloje asmenims jų procesinių teisių ir pareigų;

7) dalyvaujančių

byloje asmenų pareiškimų ir prašymų esmė;

8) posėdžio

pirmininko patvarkymai ir teismo nutartys, priimtos neišeinant į sprendimų

priėmimo kambarį, taip pat jų motyvai;

9)

dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, klausimų, liudytojų parodymų, eksperto

paaiškinimų dėl pateiktos išvados, daiktinių ir rašytinių įrodymų apžiūros

duomenų, taip pat duomenų apie nuotraukų, vaizdo ar garso įrašo apžiūrėjimo,

peržiūrėjimo ar perklausymo santrauka;

10) valstybės ar

savivaldybių institucijų išvadų santraukos;

11) baigiamųjų

kalbų esmė;

12) informacija

apie nutarčių, nutarimų ir sprendimo paskelbimą.

170

straipsnis. Protokolo rašymas ir jo pasirašymas

rašo teismo posėdžio sekretorius pačiame teismo posėdyje. Posėdžio pirmininkas

turi teisę diktuoti protokolo turinį.

atskiras kiekvieno teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo ne posėdyje

protokolas.

teismo posėdis gali būti stenografuojamas ar daromas jo garso įrašas.

Iššifruota stenograma prilyginama teismo posėdžio protokolui. Garso įrašas

pridedamas prie teismo posėdžio protokolo. Apie daromą garso

įrašą pažymima protokole (stenogramoje).

protokolą būtų įrašytos aplinkybės, kurias jis laiko esminėmis bylai. Šis

prašymas tenkinamas posėdžio primininko pritarimu, o kai byla nagrinėjama

kolegialiai, – teisėjų kolegijos pritarimu. Posėdžio pirmininkas turi teisę

pasiūlyti šalims pasirašyti jų duotus paaiškinimus, kurie surašyti protokole.

turi būti baigtas rašyti ar spausdinti ir pasirašytas ne vėliau kaip kitą dieną

po teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo pabaigos.

pasirašo posėdžio pirmininkas arba pranešėjas ir sekretorius, įrašydami

pasirašymo datą. Visi pakeitimai, pataisymai, papildymai turi būti protokole

aptarti.

171

straipsnis. Pastabos dėl protokolo

Dalyvaujantys

byloje asmenys turi teisę susipažinti su protokolu, teismo posėdžių

stenogramomis, garso įrašais ir per tris dienas nuo protokolo pasirašymo dienos

gali pareikšti rašytines pastabas dėl protokolo. Pastabose turi būti nurodoma,

kas yra neteisingai įrašyta į protokolą, ir siūlymai, kaip turi būti įrašyta.

172

straipsnis. Pastabų dėl protokolo išnagrinėjimas

protokolo ar stenogramos išnagrinėja teismo posėdžio pirmininkas rašytinio

proceso tvarka ir, kai su pastabomis sutinka, rezoliucija patvirtina,

kad jos yra teisingos.

2.

Jeigu teismo posėdžio pirmininkas nesutinka su pateiktomis pastabomis, tai:

1)

jeigu bylą nagrinėjo ar atskirą procesinį veiksmą atliko teisėjų kolegija,

pastabas nagrinėja tos pačios kolegijos teisėjai, o išimtiniais atvejais – du

tos kolegijos teisėjai, pranešus pastabas pateikusiems asmenims ir išklausius

jų nuomonę, jei šie atvyko;

2) jeigu bylą

nagrinėjo ar atskirą procesinį veiksmą atliko vienas teisėjas, jis pakviečia

pateikusius pastabas asmenis ir išklauso jų nuomonę, jei šie kviesti atvyko.

atmeta pastabas, turi būti priimta motyvuota nutartis.

pastabos dėl protokolo pridedamos prie bylos.

protokolo turi būti išnagrinėtos per tris dienas nuo jų pateikimo dienos.

Ketvirtasis

skirsnis

TeismO pavedimai

173

straipsnis. Teismo pavedimai

Prireikus

surinkti įrodymus kitame mieste arba rajone, nagrinėjantis bylą teismas paveda

atitinkamam teismui atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (šalių, trečiųjų asmenų ir liudytojų apklausą, vietos

apžiūrą ir kitus).

174

straipsnis. Nutartis dėl teismo pavedimo

teismo pavedimo gali būti priimama tiek pasirengimo nagrinėti teisme, tiek

nagrinėjimo teisme metu.

teismo pavedimo turi būti trumpai išdėstoma nagrinėjamos bylos esmė, nurodomos

aplinkybės, kurias reikia nustatyti, įrodymai, kuriuos turi surinkti pavedimą

vykdantis teismas. Nutartyje taip pat gali būti išdėstomi klausimai, kurie turi

būti pateikiami liudytojui. Ši nutartis yra privaloma teismui, kuriam ji

adresuojama, ir turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo

pavedimo gavimo.

175

straipsnis. Teismo pavedimo įvykdymo tvarka

pavedimas įvykdomas teismo posėdyje pagal šio Kodekso taisykles. Dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie

posėdžio vietą ir laiką, tačiau jų neatvykimas nekliudo įvykdyti pavedimą.

visa vykdant pavedimą surinkta medžiaga iš karto nusiunčiama nagrinėjančiam

bylą teismui.

liudytojai, kurie davė parodymus pavedimą vykdančiam teismui, atvyksta į bylą

nagrinėjantį teismą, jie gali būti teismo apklausiami bendra tvarka.

II DALIS

PROCESAS PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME

XIII SKYRIUS

ĮRODYMAI

PIRMASIS

SKIRSNIS

BendrosIOS nuostatos

176

straipsnis. Įrodinėjimas

1.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų

tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku,

egzistuoja arba neegzistuoja.

2.

Įrodinėjimo procesas vyksta šio Kodekso nustatyta tvarka.

177

straipsnis. Įrodymai

civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas

įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių

reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai

teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

2.

Tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir

trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų

parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais

ir ekspertų išvadomis.

priemonėmis taip pat gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti

nepažeidžiant įstatymų.

aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis

įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo

priemonėmis.

duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, negali būti įrodymais

civilinėje byloje, iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka.

178

straipsnis. Įrodinėjimo pareiga

Šalys turi įrodyti

aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus

atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka

nereikia įrodinėti.

179

straipsnis. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese

pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų

neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems

asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti.

2.

Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų

įstatymų nustatytais atvejais.

180

straipsnis. Įrodymų ryšys su byla

Teismas priima

nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės

bylai aplinkybes.

181

straipsnis. Atsisakymas priimti įrodymą

priimti byloje dalyvaujančio asmens nustatyta tvarka pateiktą įrodymą turi būti

motyvuojamas.

2.

Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti

pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą.

182

straipsnis. Atleidimas nuo įrodinėjimo

Nereikia

įrodinėti aplinkybių:

1) teismo

pripažintų visiems žinomomis;

2)

nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje

byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo

sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims

(prejudiciniai faktai);

3)

asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo

nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai);

4)

preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka;

5)

kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (šio Kodekso 187 straipsnis).

183

straipsnis. Įrodymų tyrimas

tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas šio

Kodekso nustatyta tvarka. Įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis

teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų

nuomonę.

2.

Visus pasiūlymus dėl įrodymų tyrimo tvarkos dalyvaujantys

byloje asmenys pateikia raštu arba žodžiu nagrinėjimo teisme metu.

Įstatymų numatytais atvejais įrodymai gali būti tiriami dalyvaujantiems byloje asmenims nedalyvaujant.

3.

Įrodymai tiriami laikantis betarpiškumo, žodiškumo ir bylos nagrinėjimo

koncentruotumo principų. Išimtys gali būti nustatytos tik šiame Kodekse.

184

straipsnis. Pareiškimas apie įrodymo suklastojimą

pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali

prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą

remiantis kitais įrodymais. Jei tokio prašymo nėra, teismas gali įpareigoti

pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus.

Tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba

išreikalauti kitokius įrodymus.

padaro išvadą, kad įrodymas yra suklastotas, jis nepripažįsta jo įrodymu ir

reikiamais atvejais apie suklastojimo faktą praneša prokurorui.

185

straipsnis. Įrodymų įvertinimas

įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą

visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu,

išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse

numatytas išimtis.

Antrasis skirsnis

Šalių IR TREČIŲJŲ ASMENŲ paaiškinimai

186

straipsnis. Šalių ir trečiųjų asmenų

paaiškinimai

metu teismas išsiaiškina šaliai ar trečiajam asmeniui žinomas

aplinkybes, turinčias reikšmės bylai.

priesaiką byloje, turi teisę duoti paaiškinimus apie turinčias reikšmės bylai

aplinkybes raštu.

kai šalis ar trečiasis asmuo dėl svarbių priežasčių negali atvykti į teismą,

teismas gali pareikalauti rašytinio paaiškinimo arba išimtiniais atvejais šį

asmenį išklausyti jo buvimo vietoje. Šiuo atveju duodanti rašytinį paaiškinimą

šalis ar trečiasis asmuo neprisiekia.

aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami

teismo. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, gauti teismo pavedimo vykdymo

bei įrodymų užtikrinimo tvarka, balsu perskaitomi teismo posėdyje, jeigu

dalyvaujantys byloje asmenys to pageidauja.

apklausai prilyginama atstovo, vieno iš bendrininkų (procesinio bendrininkavimo

atveju) bei tikrojo ūkinės bendrijos nario arba individualios (personalinės)

įmonės savininko, kai šalimi byloje yra ūkinė bendrija arba individuali

(personalinė) įmonė, apklausa. Trečiojo asmens

apklausai prilyginama atstovo bei tikrojo ūkinės bendrijos nario arba

individualios (personalinės) įmonės savininko, kai trečiuoju asmeniu byloje yra

ūkinė bendrija arba individuali (personalinė)

įmonė, apklausa.

atliekant šalies ar trečiojo asmens apklausą, šalis ir trečiasis asmuo,

turintys procesinį veiksnumą, taip pat jų atstovai pagal įstatymą prisiekia

padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš,

(vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą“.

Prisiekusi šalis ar trečiasis asmuo, taip pat jų atstovai pagal įstatymą

pasirašo priesaikos tekstą. Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam

asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki vieno

tūkstančio litų baudą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

187

straipsnis. Faktų pripažinimas

teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą

ar atsikirtimą.

laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka

bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo,

suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą.

188

straipsnis. Teisė atsisakyti apklausos

Šalis ir

trečiasis asmuo turi teisę atsisakyti apklausos ar atsakymų į tam tikrus

pateiktus klausimus, jeigu tai reikštų parodymus prieš save, savo šeimos narius

ar artimuosius giminaičius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Trečiasis skirsnis

Liudytojų parodymai

189

straipsnis. Liudytojas

gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminystės ryšiai su

byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors

aplinkybės, turinčios ryšį su byla.

apklausiami kaip liudytojai:

1) atstovai

civilinėje ir administracinėje byloje ar gynėjai baudžiamojoje byloje – apie

aplinkybes, kurias jie sužinojo, būdami atstovu ar gynėju;

2) asmenys,

kurie dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti turinčių

reikšmės bylai aplinkybių arba duoti apie jas teisingų parodymų;

3) dvasininkai –

apie aplinkybes, kurias jie sužinojo tikinčiojo išpažinties metu;

4) medikai –

apie aplinkybes, sudarančias jų profesinę paslaptį;

5) taikinimo

tarpininkai – apie aplinkybes, kurias jie sužinojo taikinamojo tarpininkavimo

procedūros metu;

6) kiti įstatymų

nustatyti asmenys.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

190

straipsnis. Prašymas šaukti liudytoją

Dalyvaujantis byloje asmuo,

prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti

jo vardą, pavardę, gyvenamąją ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai

aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Prašymą

šaukti liudytoją pateikęs dalyvaujantis byloje asmuo šio Kodekso

nustatyta tvarka apmoka visas liudytojo turėtas išlaidas.

191

straipsnis. Liudytojo teisės ir pareigos

1.

Šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus

parodymus. Už liudytojo pareigų nevykdymą šaukiamas liudytoju asmuo atsako

įstatymų nustatyta tvarka. Už nepagrįstą atsisakymą liudyti teismas gali skirti

baudą iki vieno tūkstančio litų.

2.

Atsisakyti duoti parodymus leidžiama, jeigu liudytojo parodymai reikštų

parodymus prieš save, savo šeimos narius arba artimuosius giminaičius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

192

straipsnis. Liudytojo apklausos tvarka

1.

Kiekvienas liudytojas šaukiamas į teismo posėdžio salę ir apklausiamas

atskirai. Neapklausti liudytojai negali būti teismo posėdžio salėje bylos

nagrinėjimo metu. Apklaustas liudytojas lieka salėje iki bylos nagrinėjimo

pabaigos. Apklaustų liudytojų prašymu teismas, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali leisti

jiems išeiti iš teismo posėdžio salės.

2.

Liudytojas gali būti teismo apklausiamas savo buvimo vietoje, jeigu jis, teismo

šaukiamas, dėl ligos, senatvės, neįgalumo ar kitų teismo pripažintų svarbiomis

priežasčių negali atvykti, o dalyvaujantis byloje asmuo, kurio iniciatyva šis

liudytojas yra kviečiamas, negali užtikrinti jo atvykimo.

3.

Teismas nustato liudytojo asmens tapatybę, išaiškina liudytojo teises ir

pareigas bei atsakomybę už priesaikos sulaužymą ir kitų liudytojo pareigų

nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

duodamas parodymus, liudytojas žodžiu prisiekia padėjęs ranką ant Lietuvos

Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir

sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą, nieko nenuslėpdamas, nepridėdamas ir

nepakeisdamas“. Prisiekęs liudytojas pasirašo priesaikos tekstą. Liudytojo

pasirašytas priesaikos tekstas pridedamas prie bylos.

liudytojo santykius su šalimis, trečiaisiais asmenimis

bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės liudytojo parodymams įvertinti

(liudytojo išsilavinimą, veiklos sritį ar kt.), teismas pasiūlo liudytojui

teisingai pasakyti teismui viską, ką jis žino byloje, ir vengti pateikti

informaciją, kurios šaltinio jis negali nurodyti.

6.

Išklausius liudytojo parodymų, jam gali būti užduodama klausimų. Pirmasis

liudytoją apklausia asmuo, kurio prašymu liudytojas buvo šaukiamas, ir jo

atstovas, o vėliau – kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Liudytojui, šauktam

teismo iniciatyva, pirmasis pateikia klausimus ieškovas. Teisėjas šalina

menamus ir tokius klausimus, kurie neturi ryšio su byla. Teisėjas turi teisę

klausti bet kuriuo liudytojo apklausos momentu.

teismas gali dalyvaujančio byloje asmens

pareiškimu ar savo iniciatyva pakartotinai apklausti liudytoją tame pačiame

posėdyje, apklaustą liudytoją iškviesti į to paties teismo kitą posėdį, taip

pat suvesti liudytojus į akistatą.

atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą

nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus,

jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų

aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Šalių

iniciatyva liudytojas gali būti kviečiamas į papildomą apklausą teisme, kai tai

būtina siekiant detaliau nustatyti bylos aplinkybes. Prieš duodamas parodymus,

liudytojas pasirašo šio straipsnio 4 dalyje nustatytą priesaikos tekstą ir yra

pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų

davimą. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras

juos patvirtina.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

193

straipsnis. Liudytojo naudojimasis užrašais

Liudytojas,

duodamas parodymus, gali naudotis užrašais, jeigu jo parodymai susiję su

skaičiais ar kitais duomenimis, kuriuos sunku atsiminti. Šie užrašai teisėjo

pareikalavimu turi būti pateikiami teismui ir dalyvaujantiems

byloje asmenims. Teismas gali pridėti juos prie bylos.

194

straipsnis. Nepilnamečio liudytojo apklausa

nepilnametį liudytoją, jaunesnį kaip šešiolikos metų, o teismo nuožiūra –

jaunesnį kaip aštuoniolikos metų, šaukiami dalyvauti liudytojo atstovai pagal

įstatymus, taip pat gali būti šaukiamas dalyvauti pedagogas arba valstybinės

vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas. Teismui leidus, šie asmenys gali

užduoti liudytojui klausimų.

jaunesniam kaip šešiolikos metų, posėdžio pirmininkas išaiškina jo pareigą

teisingai papasakoti viską, ką jis žino byloje, bet toks liudytojas neprisiekia

šio Kodekso 192 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

atvejais, kada tai reikalinga tiesai nustatyti ar siekiant nepakenkti

nepilnamečio interesams, nepilnamečio liudytojo apklausos laikui teismo

nutartimi gali būti pašalinamas iš teismo posėdžio salės kuris nors

dalyvaujantis byloje asmuo. Tam asmeniui grįžus į teismo posėdžio salę, jam

turi būti išdėstomas nepilnamečio liudytojo parodymų turinys ir suteikiama

galimybė užduoti šiam liudytojui klausimų.

jaunesnis kaip šešiolikos metų, po jo apklausos turi išeiti iš teismo posėdžio

salės, išskyrus tuos atvejus, kai teismas pripažįsta, jog yra reikalinga, kad

liudytojas liktų teismo posėdžio salėje.

195 straipsnis.

Liudytojai, apklausti teismo pavedimo vykdymo ar įrodymų užtikrinimo tvarka

Liudytojų,

apklaustų teismo pavedimo vykdymo ar įrodymų užtikrinimo tvarka, parodymai

balsu perskaitomi teismo posėdyje, jeigu dalyvaujantys

byloje asmenys to pageidauja. Jei šie liudytojai atvyksta į teismo

posėdį, teismas gali apklausti juos bendra tvarka.

196

straipsnis. Atleidimas nuo apklausos

Jeigu bylos

aplinkybės, kurioms nustatyti buvo šaukiami liudytojai, yra pakankamai

nustatytos, tai dalyvaujančių byloje asmenų

sutikimu teismas savo nutartimi gali atleisti nuo apklausos atvykusius

liudytojus ar kai kuriuos iš jų.

Ketvirtasis

skirsnis

Rašytiniai įrodymai

197

straipsnis. Rašytiniai įrodymai

įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga,

kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai.

Rašytiniai įrodymai skirstomi į oficialius ir privačius.

išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės

įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis

atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais

rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos

oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus

paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų

sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų

įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams.

198

straipsnis. Rašytinių įrodymų pateikimas

įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba šio Kodekso

nustatyta tvarka išreikalaujami teismo.

įrodymai pateikiami šio Kodekso 114 straipsnyje nustatytos formos. Jeigu rašytinis

įrodymas surašytas ne valstybine kalba, kartu pateikiamas įstatymų nustatyta

tvarka patvirtintas jo vertimas.

esantys dokumentų originalai juos pateikusių asmenų prašymu gali būti

grąžinami. Tuo atveju byloje turi būti paliekamos šio Kodekso nustatyta tvarka

patvirtintos grąžinamų dokumentų kopijos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

199

straipsnis. Rašytinių įrodymų išreikalavimas

prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių

byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti:

1) rašytinį

įrodymą, kurio reikalaujama;

2) pagrindą,

kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo;

3) aplinkybes,

kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.

įrodymai, kurių teismas reikalauja iš fizinių asmenų ar juridinių asmenų,

siunčiami teismo nustatytu terminu tiesiogiai teismui.

189 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys neprivalo pateikti rašytinių įrodymų,

jeigu juos pateikus būtų atskleistos aplinkybės, dėl kurių jie negali būti

apklausiami kaip liudytojai. Jeigu minėtos aplinkybės sudaro tik rašytinio

įrodymo dalį, susipažinimui turi būti pateiktas reikiamai patvirtintas rašytinio

įrodymo išrašas, neįtraukiant tų aplinkybių aptariančių dalių. Asmuo neprivalo

pateikti rašytinių įrodymų taip pat šio Kodekso 188 straipsnyje bei 191

straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.

pat gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą

apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui.

asmenys ar juridiniai asmenys, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą

rašytinį įrodymą arba negalėdami jo pateikti per teismo nustatytą terminą,

privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis.

nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą neįvykdytas ir

nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl svarbių priežasčių

arba nurodytas priežastis teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims

gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda. Baudos paskyrimas

neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą

rašytinį įrodymą.

pateikti teismui dokumentus yra sunku, pavyzdžiui, dėl to, kad jų yra daug,

arba dėl to, kad tik dalis iš jų turi bylai reikšmės, teismas gali pareikalauti

pateikti reikiamai patvirtintus rašytinių įrodymų išrašus arba apžiūrėti ir

ištirti šiuos įrodymus toje vietoje, kur jie laikomi.

200

straipsnis. Rašytinių įrodymų tyrimas

įrodymai balsu perskaitomi teismo posėdyje ir pateikiami susipažinti dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus atvejus,

kai jie su šiais įrodymais susipažino iki

teismo posėdžio pradžios, o reikiamais atvejais – taip pat ekspertams ir

liudytojams.

teismo posėdyje rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į dalyvaujančių byloje

asmenų nuomonę, gali būti grąžinami juos pateikusiems asmenims. Tuo atveju

byloje turi būti paliekamos teisėjo patvirtintos rašytinių įrodymų kopijos.

įrodymus balsu perskaičius ir su jais susipažinus, dalyvaujantys

byloje asmenys gali pateikti paaiškinimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21,

Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

201 straipsnis. Asmeninio

susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo duomenų paskelbimas

Asmeninis

susirašinėjimas ir kitokie asmeninio susižinojimo duomenys viešame teismo

posėdyje gali būti paskelbti tik sutikus visiems asmenims, kurių susižinojimas

tai yra. Priešingu atveju tokio susižinojimo duomenys, turintys reikšmę bylos

išsprendimui, paskelbiami ir ištiriami uždarame teismo posėdyje.

202

straipsnis. Rašytinių įrodymų su trūkumais įrodomoji galia

Jeigu

teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra taisymų ar kitų išorinių

trūkumų, taip pat jeigu pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, kad

jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia

bylą nagrinėjantis teismas.

203

straipsnis. Teismo abejonė oficialaus rašytinio įrodymo tikrumu

Jeigu

bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių dėl pateikto oficialaus rašytinio

įrodymo tikrumo, jis turi teisę dalyvaujančio byloje

asmens prašymu arba savo iniciatyva pareikalauti iš dokumentą išdavusio

asmens paaiškinimų, taip pat palyginti pateiktą dokumentą su kitais to asmens

išduotais ar sudarytais ir patvirtintais dokumentais.

Penktasis

skirsnis

Daiktiniai įrodymai

204

straipsnis. Daiktiniai įrodymai

Daiktiniai

įrodymai – tai daiktai, kurie savo ypatingomis savybėmis arba pačiu savo buvimu

gali būti priemonė turinčioms bylai reikšmės aplinkybėms nustatyti.

205

straipsnis. Asmens, prašančio išreikalauti daiktinį įrodymą, pareigos

Asmuo, prašantis

teismą išreikalauti kokį nors daiktą kaip įrodymą, turi tą daiktą aprašyti,

nurodyti pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad tą daiktą turi tas asmuo,

priežastis, dėl kurių pats negali jo pateikti, ir aplinkybes, kurios gali būti

nustatytos padedant šiam daiktiniam įrodymui.

206

straipsnis. Daiktinių įrodymų išreikalavimo ir pateikimo tvarka

įrodymai, kurių teismas reikalauja iš fizinių asmenų ar juridinių asmenų,

pateikiami per teismo nustatytą terminą tiesiogiai teismui.

duoti prašančiam išreikalauti daiktinį įrodymą asmeniui liudijimą,

patvirtinantį teisę gauti tą įrodymą, kad įrodymas būtų pateiktas teismui.

asmenys ar juridiniai asmenys, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą

daiktą arba negalėdami jo pateikti per teismo nustatytą terminą, privalo

pranešti apie tai teismui nurodydami priežastis.

207

straipsnis. Daiktinių įrodymų nepateikimo pasekmės

Jeigu dėl

priežasčių, kurias teismas pripažįsta nesvarbiomis, per nustatytą terminą

neįvykdytas teismo reikalavimas pateikti daiktinį įrodymą ir nepranešta teismui

apie tai, kad jo negalima pateikti, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki

vieno tūkstančio litų bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos

pateikti teismo reikalaujamą daiktą.

208

straipsnis. Daiktinių įrodymų laikymo tvarka

įrodymai laikomi byloje arba pagal specialų aprašą perduodami į teismo

daiktinių įrodymų saugojimo kamerą.

2.

Atskirais atvejais daiktiniai įrodymai, teismui juos apžiūrėjus ir ištyrus,

gali būti iki bylos baigimo grąžinami tiems asmenims, iš kurių jie buvo gauti,

jeigu šie asmenys to prašo ir jeigu galima tokį prašymą patenkinti be žalos

bylos išnagrinėjimui.

3.

Daiktiniai įrodymai, kurių negalima atgabenti į teismą, saugomi jų buvimo

vietoje. Tokiu atveju turi būti atliekama apžiūra šio Kodekso 210 straipsnio

nustatyta tvarka.

priemonių, kad daiktiniai įrodymai būtų išsaugoti nepasikeitę. Su daiktinių įrodymų saugojimu susijusios išlaidos tenka šių

įrodymų saugojimu suinteresuotam asmeniui.

209

straipsnis. Daiktinių įrodymų tyrimas

1.

Daiktinius įrodymus apžiūri teismas. Jie taip pat parodomi dalyvaujantiems

byloje asmenims, o reikiamais atvejais – ekspertams ir liudytojams.

kuriems parodyti daiktiniai įrodymai, gali atkreipti teismo dėmesį į kurias

nors aplinkybes, susijusias su apžiūra. Jų pareiškimai įrašomi į teismo

posėdžio protokolą.

Šeštasis

skirsnis

ApžiūrOS protokolas

210

straipsnis. Apžiūros protokolas

reikalinga bylos aplinkybėms ištirti, teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali paskirti daiktinių ir rašytinių

įrodymų apžiūrą jų buvimo vietoje arba vietos apžiūrą. Dėl apžiūros atlikimo

teismas priima nutartį.

atlieka visos sudėties teismas, dalyvaujantiems

byloje asmenims pranešus apie apžiūros laiką ir vietą (išskyrus atvejus,

kai apžiūra atliekama to paties teismo posėdžio, apie kurį dalyvaujantiems byloje asmenims yra pranešta, metu),

o reikiamais atvejais – šaukiant liudytojus ir ekspertus. Asmens, kuriam

pranešta apie apžiūrą, neatvykimas nekliudo atlikti apžiūros.

dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams

ar ekspertams gali būti užduodama klausimų. Šie asmenys turi teisę atkreipti

teismo dėmesį į visa tai, kas, jų nuomone, gali padėti nustatyti bylos

aplinkybes.

metu atliktus veiksmus ir jos rezultatus surašomas protokolas, kurį pasirašo

visos sudėties teismas ir kiti dalyvavę apžiūroje asmenys. Prie protokolo

pridedami visi darant apžiūrą sudaryti ir patikrinti planai, brėžiniai,

nuotraukos ir kiti dokumentai kartu su jų aprašu.

apžiūrą pagal teismo pavedimą gali atlikti ne bylą nagrinėjantis, o kitas

teismas.

211

straipsnis. Greitai gendančių daiktų apžiūra

Produktus ir

kitus greitai gendančius daiktus teismas nedelsdamas apžiūri. Po apžiūros šie

produktai ir daiktai grąžinami tiems asmenims, iš kurių jie buvo gauti.

SeptintasIS skirsnis

Eksperto išvada

212

straipsnis. Ekspertizės atlikimas ir ekspertų skyrimas

nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos,

meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir,

atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų

nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai

ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų

komisija.

būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Teismo

ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo

ekspertizės įstatyme. Kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie

negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo

bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali

būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti.

kodekse numatytais atvejais gali būti nustatyta kitokia ekspertų skyrimo ir

ekspertizės atlikimo tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

213

straipsnis. Klausimai ekspertui

Kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti

teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą. Klausimus, kuriais

reikalaujama eksperto išvados, galutinai nustato teismas nutartimi. Klausimų,

kuriuos pasiūlė dalyvaujantis byloje asmuo,

atmetimą teismas privalo motyvuoti.

214

straipsnis. Eksperto pareigos ir teisės

ekspertu asmuo teismo šaukiamas privalo atvykti ir duoti objektyvią išvadą jam

pateiktais klausimais.

turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti, kai teismas nagrinėja

bylą, pateikti šalims, tretiesiems asmenims ar liudytojams klausimų, prašyti

teismą pateikti jam papildomą medžiagą, jeigu tai reikalinga išvadai duoti.

turi teisę atsisakyti duoti išvadą, jeigu jis mano, kad pateikta jam medžiaga

yra nepakankama išvadai duoti arba kad jam pateiktas klausimas viršija jo

kvalifikaciją ar kompetenciją.

215

straipsnis. Eksperto atsakomybė

neatvykimą, kai teismas šaukia, ar už atsisakymą duoti išvadą dėl priežasčių,

kurias teismas pripažino nesvarbiomis, ekspertui gali būti skiriama iki vieno

tūkstančio litų bauda.

išvados davimą ekspertas atsako Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka.

nuo 2011-10-01

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

216

straipsnis. Eksperto išvada

išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte. Ekspertizės akte turi

būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir

pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus.

atlikdamas ekspertizę ekspertas nustato turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl

kurių jam klausimų pateikta nebuvo, jis turi teisę duoti savo išvadą ir dėl šių

aplinkybių.

paskirti keli ekspertai, jie prieš duodami išvadą tarpusavyje pasitaria. Kai

ekspertų nuomonės sutampa, visi ekspertai pasirašo bendrą išvadą. Ekspertai,

kurie nesutinka su kitais ekspertais, parašo savo išvadą atskirai.

217

straipsnis. Eksperto apklausa

išvada balsu perskaitoma teismo posėdyje. Prieš perskaitant eksperto išvadą,

ekspertizę atlikęs teismo posėdyje dalyvaujantis ekspertas (ekspertai)

prisiekia padėjęs (padėję) ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos

šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai prisiekiu, kad sąžiningai

vykdysiu savo pareigą remiantis visomis turimomis žiniomis pateikti objektyvią

ir pagrįstą išvadą byloje“. Jeigu ekspertizė atliekama ne teismo posėdžio metu,

eksperto pasirašytas priesaikos tekstas yra ekspertizės akto sudedamoji dalis.

Į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašyti ekspertai, prisiekę

įrašant juos į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, neturi prisiekti

teisme ir laikomi įspėtais dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų

davimą.

teisę pasiūlyti ekspertui, kad jis savo išvadą išaiškintų žodžiu. Žodinis

išaiškinimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą.

išvadai išaiškinti ir papildyti ekspertui gali būti pateikiami klausimai.

Pirmasis pateikia klausimus tas asmuo, kurio prašymu ekspertizė paskirta, po to

– kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Teismo iniciatyva paskirtam ekspertui

pirmasis duoda klausimus ieškovas.

teisę duoti ekspertui klausimus bet kuriuo jo apklausos momentu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

218

straipsnis. Eksperto išvados įvertinimas

Eksperto

išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą,

pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu.

Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos

sprendime arba nutartyje.

219

straipsnis. Papildoma ir pakartotinė ekspertizė

eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti

papildomą ekspertizę.

kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų

tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir

pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams.

Aštuntasis

skirsnis

Kiti įrodymai

220

straipsnis. Nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai

vaizdo ir garso įrašai, pateikti teismui kaip įrodymai, ištiriami teismo

posėdyje. Dalyvaujantys byloje asmenys,

liudytojai ar ekspertai, kuriems parodyti ar paskelbti minėti įrodymai, gali

duoti paaiškinimus, daryti pareiškimus, atkreipti teismo dėmesį į bet kurias

pastebėtas ar išgirstas aplinkybes. Visa tai įrašoma į teismo posėdžio

protokolą.

vaizdo ar garso įrašų, kuriuose užfiksuotas privatus asmens gyvenimas,

parodymas ar paskelbimas viešame teismo posėdyje leidžiamas tik to asmens

sutikimu, o kitais atvejais – tik uždarame teismo posėdyje.

XIII skyrius papildytas nauju devintuoju

skirsniu:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

DEVINTASIS

SKIRSNIS

TEISMO PAVEDIMAI

2201

straipsnis. Teismo pavedimai

Prireikus

surinkti įrodymus kitame mieste arba rajone, nagrinėjantis bylą teismas paveda

atitinkamam teismui atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (šalių, trečiųjų

asmenų ir liudytojų apklausą, vietos apžiūrą ir kitus).

2202

straipsnis. Nutartis dėl teismo pavedimo

teismo pavedimo gali būti priimama tiek pasirengimo bylą nagrinėti teisme, tiek

bylos nagrinėjimo teisme metu.

teismo pavedimo turi būti trumpai išdėstyta nagrinėjamos bylos esmė, nurodytos

aplinkybės, kurias reikia nustatyti, įrodymai, kuriuos turi surinkti pavedimą

vykdantis teismas. Be to, nutartyje dėl teismo pavedimo gali būti išdėstyti

klausimai, kurie turi būti pateikti liudytojui. Ši nutartis yra privaloma

teismui, kuriam ji adresuojama, ir turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per

trisdešimt dienų nuo pavedimo gavimo.

2203

straipsnis. Teismo pavedimo įvykdymo tvarka

pavedimas įvykdomas teismo posėdyje pagal šio Kodekso taisykles.

Dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie posėdžio vietą ir laiką, tačiau

jų neatvykimas nekliudo įvykdyti pavedimą.

visa vykdant pavedimą surinkta medžiaga iš karto nusiunčiama nagrinėjančiam

bylą teismui.

kurie davė parodymus pavedimą vykdančiam teismui, atvykę į bylą nagrinėjantį teismą,

gali būti šio teismo apklausiami bendra tvarka.

DeŠIMTASIS

skirsnis

Įrodymų

užtikrinimas

Skirsnio pernumeravimas:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

221

straipsnis. Įrodymų užtikrinimas

Asmenys,

kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau

pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio

padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus.

222

straipsnis. Prašymas dėl įrodymų užtikrinimo

Asmens prašyme

dėl įrodymų užtikrinimo, be procesiniams dokumentams privalomų elementų, turi

būti nurodoma:

1) įrodymai,

kuriuos reikia užtikrinti;

2) aplinkybės,

kurias įrodymas turi patvirtinti;

3) priežastys,

dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus.

223

straipsnis. Įrodymų užtikrinimo tvarka

užtikrinimo klausimu teismas rašytinio proceso tvarka priima nutartį, kurioje

nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą. Nutartis įrodymų užtikrinimo klausimu turi

būti priimta ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo atitinkamo prašymo

pateikimo teismui dienos.

atvejais, kai asmuo, nepateikęs ieškinio, prašo įrodymų užtikrinimo, teismas,

užtikrindamas įrodymus, paskiria ne ilgesnį kaip keturiolikos dienų terminą

ieškiniui pateikti. Per teismo nustatytą terminą nepateikus ieškinio, teismas

nutartimi panaikina įrodymų užtikrinimo priemones. Užtikrindamas įrodymus,

teismas gali pareikalauti, kad užtikrinimo prašantis asmuo pateiktų užstatą.

Jeigu per teismo nustatytą terminą ieškinys nepateikiamas ir asmuo, patyręs

nuostolių dėl įrodymų užtikrinimo, per trisdešimt dienų nepareiškia ieškinio

dėl jų atlyginimo, užstatas grąžinamas.

užtikrinti įrodymus asmeniui ar dalyvaujantiems

byloje asmenims pranešama apie įrodymų užtikrinimo laiką ir vietą,

tačiau šių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo užtikrinti įrodymus.

Išimtiniais atvejais, kai tai būtina dėl susiklosčiusių aplinkybių, įrodymai

gali būti užtikrinami skubiai, iki pranešimo apie įrodymų užtikrinimą atitinkamiems asmenims.

4.

Visa medžiaga, surinkta įrodymų užtikrinimo tvarka, siunčiama bylą

nagrinėjančiam teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

224 straipsnis. Teismo

nutarties, kuria atsisakoma užtikrinti įrodymus,  apskundimas

Dėl teismo

nutarties, kuria atsisakoma užtikrinti įrodymus, prašęs įrodymų užtikrinimo

asmuo gali paduoti atskirąjį skundą.

XIV SKYRIUS

GINČO

TEISENA

PirmasIS skirsnis

Pasirengimas civilinių bylų nagrinėjimui TEISME

225

straipsnis. Teismo veiksmai priėmus ieškinį

Priėmęs ieškinį,

teismas:

1) prireikus

patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti;

2) nusiunčia

atsakovui ir tretiesiems asmenims pareikšto ieškinio ir jo priedų kopijas;

3) nustato

terminą atsiliepimams pareikšti, nurodydamas

jo nepateikimo pasekmes;

4) (neteko galios nuo 2005 m. gegužės 1

d.);

5) prireikus nusprendžia dėl asmenų

įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl netinkamos šalies

pakeitimo tinkama;

6) atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi

tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje;

7) gavęs

atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo

terminams, teismas nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir

praneša apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo į

parengiamąjį posėdį pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą

teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, arba manydamas, kad papildomi

pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima šio Kodekso 232

straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje;

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-80, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-574 (2005-02-08)

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

226 straipsnis. Šalių ir

trečiųjų asmenų pareigos pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu

Pasirengimo

nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys

turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius

reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui,

kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai

suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.

227 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme

paruošiamųjų dokumentų būdu

nagrinėjantis teismas privalo paskirti pasirengimo nagrinėti bylą teisme

paruošiamaisiais dokumentais būdą, jeigu abiem šalims atstovauja šio Kodekso

56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ar 2 dalyje nurodyti asmenys, išskyrus

šio Kodekso 228 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus.

nagrinėti bylą teisme metu gali būti pateikiami ne daugiau kaip du

paruošiamieji dokumentai (neįskaitant ieškinio ir atsiliepimo į pareikštą

ieškinį). Ieškovas privalo pateikti dubliką (ieškovo atsiliepimą į atsakovo

pareikštą atsiliepimą), o atsakovas – tripliką (atsakovo atsiliepimą į

dubliką). Paruošiamiesiems dokumentams pateikti gali būti nustatytas ne

ilgesnis kaip keturiolikos dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos.

Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti

pateikti šioje dalyje nurodytuose procesiniuose dokumentuose, jeigu mano, kad

vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje.

svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo

dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti

sprendimą už akių.

nagrinėti bylą teisme metu teisėjas taip pat atlieka kitus procesinius

veiksmus, būtinus tinkamai parengti bylą nagrinėti teisme (išreikalauja

įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti, renka įrodymus savo

iniciatyva, kai tokia teismo teisė numatyta šiame Kodekse, ir kitus).

kad byla yra parengta nagrinėti teisme, teismas priima šio Kodekso 232

straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

228 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme

parengiamajame teismo  posėdyje

1.

Teismas, matydamas, jog byloje galima sudaryti taikos sutartį arba jeigu

įstatymai įpareigoja teismą imtis priemonių šalims sutaikyti, arba jeigu tokiu

būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą teisme, skiria

parengiamąjį teismo posėdį.

2.

Klausimą dėl parengiamojo teismo posėdžio paskyrimo teismas turi išspręsti ne

vėliau kaip per keturiolika dienų nuo atsakovo ir

trečiųjų asmenų atsiliepimų gavimo arba termino atsiliepimams

pateikti pasibaigimo dienos. Parengiamasis posėdis turi įvykti ne vėliau kaip

per trisdešimt dienų nuo nutarties skirti parengiamąjį posėdį priėmimo

dienos.

3.

Nutaręs rengtis nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje, teismas

negali papildomai skirti pasirengimo paruošiamųjų dokumentų būdu. Nutaręs

rengtis nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, teismas negali

papildomai skirti parengiamojo teismo posėdžio.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

233 straipsnis. Teismo

nutarčių, priimtų pasirengimo nagrinėti teisme metu, apskundimas

Teismo nutartys,

priimtos pasirengimo nagrinėti teisme metu, atskiraisiais skundais

neskundžiamos, išskyrus tas, kurios gali būti skundžiamos pagal šio Kodekso 334

straipsnio 1 dalyje numatytas taisykles.

AntrasIS

skirsnis

Nagrinėjimas teisme

234

straipsnis. Teismo posėdis

Civilinė byla

teismo posėdyje nagrinėjama, kai yra pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims.

235 straipsnis.

Nagrinėjimo teisme betarpiškumas, žodiškumas ir  nepertraukiamumas

nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus:

apklausti dalyvaujančius byloje asmenis,

išklausyti liudytojų parodymus, ištirti ekspertų išvadas, rašytinius,

daiktinius ir kitus įrodymus.

2.

Byla nagrinėjama žodžiu ir tos pačios sudėties teismo. Jeigu bylos nagrinėjimo

procese vienas iš teisėjų pakeičiamas, nagrinėjimas teisme turi būti pradedamas

nuo pat pradžios, išskyrus atvejus, nurodytus šio Kodekso 16 straipsnyje.

posėdis kiekvienoje byloje vyksta nepertraukiamai, išskyrus atvejus, kai yra

skelbiama teismo posėdžio pertrauka, kuri negali būti ilgesnė kaip penkios

darbo dienos. Kol pradėta nagrinėti byla bus baigta nagrinėti, teismas neturi

teisės nagrinėti kitas bylas, išskyrus atvejus, kai bylos nagrinėjimas

atidedamas, byla sustabdoma arba padaroma teismo posėdžio pertrauka, atidedamas

sprendimo priėmimas ir paskelbimas.

arba į teismo posėdžio protokolą įrašytu šalių sutikimu, kuris gali būti

atšauktas tik iš esmės pasikeitus procesinei padėčiai, teismas nutartimi turi

teisę nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Rašytinio proceso

tvarka bylos nagrinėjimas negalimas, jeigu nuo šalių pareikšto sutikimo praėjo

daugiau kaip trys mėnesiai. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir tais

atvejais, kai pasirengimas bylos nagrinėjimui vyksta paruošiamųjų dokumentų

būdu ir abi šalys paruošiamuosiuose dokumentuose pareiškia pageidavimą bylą

nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

kad žodinio proceso tvarka bylos aplinkybės bus ištirtos išsamiau, teismas turi

teisę panaikinti šio straipsnio 4 dalyje nurodytas nutartis ir paskirti žodinį

bylos nagrinėjimą.

būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia

prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo

nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje

dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris

dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas

nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

236

straipsnis. Teismo posėdžio tvarka

įeinant ir išeinant, teismo tvarkdarys ar teismo posėdžio sekretorius

paskelbia: „Teismas eina, prašom stoti“. Įėjus teismui į teismo posėdžių salę,

visi esantys teismo posėdžio salėje atsistoja ir posėdžio pirmininkui pakvietus

sėdasi į savo vietas.

2.

Visi dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat kiti proceso dalyviai į teismą

kreipiasi ir savo parodymus bei paaiškinimus duoda stovėdami. Jeigu kuris nors

iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų proceso dalyvių yra ligotas arba yra

kitos rimtos priežastys, parodymai ar paaiškinimai gali būti duodami sėdint.

237 straipsnis. Posėdžio

pirmininko patvarkymų privalomumas

byloje asmenys, taip pat visi teismo posėdžio salėje esantys asmenys privalo

neprieštaraudami paklusti posėdžio pirmininko patvarkymams dėl nustatytos

teismo posėdžio tvarkos.

pirmininko patvarkymų nevykdymą gali būti taikomos teismo nuobaudos, numatytos

šio Kodekso 162 straipsnyje.

238

straipsnis. Teismo posėdžio pradžia

Paskirtu laiku

posėdžio pirmininkas pradeda teismo posėdį ir paskelbia, kuri byla nagrinėjama.

239

straipsnis. Šauktų dalyvauti byloje asmenų atvykimo patikrinimas

posėdžio sekretorius praneša teismui, kurie iš šauktų dalyvauti toje byloje

asmenų yra atvykę, ar įteikti šaukimai neatvykusiems ir kokios yra žinomos jų

neatvykimo priežastys.

nustato atvykusiųjų asmens tapatybę, taip pat patikrina pareigūnų ir atstovų

įgaliojimus.

240

straipsnis. Vertėjui jo pareigų išaiškinimas

pirmininkas išaiškina vertėjui jo pareigą išversti asmenų, nemokančių

valstybinės kalbos, kuria vyksta procesas, paaiškinimus, parodymus,

pareiškimus, o asmenims, nemokantiems kalbos, kuria vyksta procesas, –

paaiškinimų, parodymų, pareiškimų, balsu perskaitomų dokumentų turinį, taip pat

posėdžio pirmininko patvarkymus, teismo nutartis ir sprendimą.

ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, prisiekia šiais žodžiais: „Aš,

(vardas, pavardė), pasižadu sąžiningai vykdyti vertėjo pareigas pasitelkdamas

(pasitelkdama) visus savo sugebėjimus“. Prisiekęs vertėjas pasirašo priesaikos

tekstą ir šis pridedamas prie bylos.

3.

Vertėjas įspėjamas, kad už priesaikos sulaužymą jis atsako Baudžiamojo kodekso

nustatyta tvarka.

vertėjas be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, jam nagrinėjančio

bylą teismo nutartimi gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

241

straipsnis. Liudytojų pareiga apleisti teismo posėdžio salę

Atvykę

liudytojai posėdžio pirmininko patvarkymu privalo apleisti teismo posėdžio

salę. Posėdžio pirmininkas imasi priemonių, kad teismo apklausti liudytojai

teismo patalpoje nesusižinotų su dar neapklaustais liudytojais.

242 straipsnis. Teismo sudėties paskelbimas ir

nušalinimo teisės išaiškinimas

Posėdžio

pirmininkas paskelbia teismo sudėtį, praneša, kas dalyvaus kaip ekspertas,

vertėjas, teismo posėdžio sekretorius, ir išaiškina dalyvaujantiems

byloje asmenims, atvykusiems į teismo posėdį, jų teisę pareikšti

nušalinimus.

243 straipsnis. Dalyvaujantiems byloje asmenims jų

teisių ir pareigų išaiškinimas

Teismo posėdžio

pirmininkas šio Kodekso nustatyta tvarka išaiškina šalims, tretiesiems asmenims

ir jų atstovams pagal įstatymą, atvykusiems į teismo posėdį, jų procesines

teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai šalys ar tretieji asmenys bylą veda

per atstovą, turintį aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

244

straipsnis. Eksperto įspėjimas

Posėdžio pirmininkas išaiškina ekspertui

jo teises bei pareigas ir įspėja, kad už žinomai melagingos išvados davimą jis

atsako Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka.

245

straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų

prašymų išsprendimas

pirmininkas paklausia, ar dalyvaujantys byloje

asmenys turi prašymų.

2.

Dalyvaujančių byloje asmenų prašymai

išsprendžiami teismo nutartimi, išklausius kitų dalyvaujančių byloje asmenų

nuomones. Jeigu teismui pateikti dalyvaujančių byloje

asmenų prašymai galėjo būti pateikti anksčiau, teismas juos gali

atmesti, jei šių prašymų tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą.

prašymą atmeta, tai neapriboja asmens, kurio prašymas atmestas, teisės vėl

pateikti jį vėliau, atsižvelgiant į nagrinėjimo teisme eigą.

246

straipsnis. Šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės

posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio

laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos

nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per

atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai

apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos

nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas

ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius

savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos,

komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis

priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas

dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo

prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas

neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

2.

Kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepranešta apie

posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą

atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai atsakovas bylą

veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir jo atstovas ir

tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta atsakovo atstovui.

Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu

atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus,

pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta

svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai

nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai

nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais

atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima

sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas

turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal

bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki vieno

tūkstančio litų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti

teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje

būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Kai be svarbių priežasčių

neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos

nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam, taip pat juridinio asmens vadovui,

dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki vieno tūkstančio litų

baudą.

4.

Jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo

posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta

prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka

nenagrinėtą.

šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu,

išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta šalies asmeninį dalyvavimą teismo

posėdyje būtinu. Jeigu teismas pripažįsta, kad šalies dalyvavimas būtinas ir ji

neatvyksta į teismo posėdį, teismas priima sprendimą už akių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

247 straipsnis. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių

savarankiškų reikalavimų,  ar jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės

neatvyksta į teismo posėdį kuris nors iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių

savarankiškų reikalavimų, kuriam tinkamai nepranešta apie bylos nagrinėjimo

vietą ir laiką, ir jis neturi atstovo, teismas atideda bylos nagrinėjimą. Bylos

nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai trečiasis asmuo bylą veda per

atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta trečiasis asmuo ir jo atstovas ir

tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta trečiojo asmens

atstovui.

nagrinėjimas gali būti atidėtas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų

reikalavimų, ar jo atstovo prašymu, jeigu trečiasis asmuo, nepareiškiantis

savarankiškų reikalavimų, ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia

dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis

pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti

panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis

priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas

kitose bylose). Jeigu duomenų apie neatvykimo priežastis nėra arba jeigu gautas

prašymas nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant, arba jeigu teismas

pripažįsta neatvykimo priežastis nesvarbiomis, byla gali būti nagrinėjama be

neatvykusio asmens.

svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį tretieji asmenys, nepareiškiantys

savarankiškų reikalavimų, ar jų atstovai, o teismas yra pripažinęs šių asmenų

dalyvavimą būtinu, teismas turi teisę skirti jiems, taip pat juridinio asmens

vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki vieno

tūkstančio litų baudą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

248 straipsnis. Liudytojų, ekspertų ar vertėjų

neatvykimo į teismo posėdį pasekmės

neatvyksta į teismo posėdį liudytojai, ekspertai ar vertėjai, teismas išklauso

dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę dėl

galimumo nagrinėti bylą be neatvykusių liudytojų, ekspertų ar vertėjų ir priima

nutartį toliau nagrinėti bylą arba bylos nagrinėjimą atidėti.

šaukiamas liudytojas, ekspertas ar vertėjas be svarbios priežasties neatvyko į

teismą, jiems gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda, o liudytojas,

be to, teismo nutartimi gali būti atvesdinamas.

249

straipsnis.

Bylos nagrinėjimo iš esmės pradžia

Bylos

nagrinėjimas iš esmės pradedamas teismo posėdžio pirmininko pranešimu apie

bylą. Po pranešimo teismo posėdžio pirmininkas paklausia, ar ieškovas palaiko

savo reikalavimus, ar atsakovas pripažįsta pareikštą ieškinį, taip pat ar

išnaudotos visos galimybės sudaryti taikos sutartį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

250 straipsnis. Dalyvaujančių

byloje asmenų paaiškinimų ir kitų įrodymų tyrimas

tyrimas pradedamas dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų tyrimu. Pirmas

teismo posėdyje paaiškinimus duoda ieškovas ir jo pusėje dalyvaujantis

trečiasis asmuo, po to – atsakovas ir jo pusėje dalyvaujantis trečiasis asmuo,

taip pat kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Dalyvaujantys byloje asmenys turi

teisę užduoti vienas kitam klausimų. Kiekvienam dalyvaujančiam byloje asmeniui

turi būti suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę dėl kiekvieno kito

dalyvaujančio byloje asmens pareiškimo ir prašymo. Teismo posėdžio pirmininkas

šio Kodekso numatytais atvejais balsu perskaito rašytinius dalyvaujančių byloje

asmenų paaiškinimus, taip pat paaiškinimus, teismo gautus teismo pavedimo

įvykdymo ir įrodymų užtikrinimo tvarka.

dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, teismas šio Kodekso 186–220

straipsniuose nustatyta tvarka ištiria visus kitus byloje esančius įrodymus.

esantys procesiniai dokumentai, įteikti šio Kodekso nustatyta tvarka, teismo

posėdžio metu neskaitomi, išskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys

nežino jų turinio arba kai reikia tiksliai cituoti procesinį dokumentą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

251

straipsnis. Bylos nagrinėjimo iš esmės pabaiga

įrodymus, posėdžio pirmininkas paklausia dalyvaujančius byloje asmenis, ar jie

nori papildyti bylos medžiagą.

pateikiama prašymų papildyti bylos medžiagą, teismas apsvarsto juos ir priima

dėl jų nutartį patenkinti arba atmesti prašymus. Jeigu byloje dalyvaujantys

asmenys pateikia teismui papildomos medžiagos arba prašo išreikalauti papildomų

įrodymų, teismas gali atmesti pareikštą prašymą, jei jo tenkinimas užvilkins

sprendimo byloje priėmimą ir (arba) toks prašymas galėjo būti pateiktas

anksčiau.

prašymus ir reikiamais atvejais atlikus papildomus veiksmus, taip pat kai nėra

prašymų, išklausoma valstybės ir savivaldybių institucijų išvada, jeigu tokia

byloje yra.

252

straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų išvada

savivaldybių institucijų, teismo įtrauktų dalyvauti procese ar įstojusių į

procesą savo iniciatyva, atstovai duoda savo išvadą teismo posėdyje po įrodymų

ištyrimo. Po to teismas ir dalyvaujantys byloje

asmenys gali pateikti šių institucijų atstovams klausimus išvadai

išaiškinti ir papildyti.

baigiamosiose kalbose nedalyvauja.

253

straipsnis. Baigiamosios kalbos

šio Kodekso 251 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus, posėdžio pirmininkas

paskelbia, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda

klausyti baigiamųjų kalbų.

kalbose pirmi kalba ieškovas ir jo atstovas, po to – atsakovas ir jo atstovas.

3.

Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, ir jo

atstovas kalba po šalių. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų

dėl ginčo dalyko, ir jo atstovas kalba po ieškovo arba atsakovo, kurių pusėje

trečiasis asmuo dalyvauja byloje.

kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas

netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

254

straipsnis. Replikos

Po

to, kai kalbėjo visi baigiamųjų kalbų dalyviai, jie replikos teise gali trumpai

pakalbėti antrą kartą dėl to, kas buvo pasakyta baigiamosiose kalbose.

Paskutinės replikos teisė priklauso atsakovui ir (arba) jo atstovui.

255

straipsnis. Proceso dalyvių kalbų trukmė

paprastai neriboja proceso dalyvių kalbų trukmės.

posėdžio pirmininkas ar kiti bylą nagrinėjantys teisėjai turi teisę įspėti ir

nutraukti kalbėtoją, kai jo kalba nesusijusi su nagrinėjamos bylos esme.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

256

straipsnis. Bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas

Teismas,

baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia

nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus

įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Baigus

nagrinėti bylą iš esmės, teismas vėl išklauso baigiamąsias kalbas bendra

tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

257

straipsnis. Teismo veiksmai po baigiamųjų kalbų

Po baigiamųjų

kalbų teismas išeina į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo ar

atitinkamos nutarties byloje arba neišeidamas į sprendimų priėmimo kambarį

nutaria, kada bus priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas. Apie tai teismo

posėdžio pirmininkas paskelbia esantiesiems teismo posėdžių salėje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

258

straipsnis. Sprendimų priėmimo kambaryje priimami teismo sprendimai

sprendimai priimami sprendimų priėmimo kambaryje. Sprendimų priėmimo kambaryje

teismas gali nutarti, kada bus priimtas ir paskelbtas sprendimas ar nutartis,

atnaujinti bylos nagrinėjimą, nutraukti bylą ar ieškinį palikti nenagrinėtą.

sprendimą ar nutartį, teismas grįžta į teismo posėdžių salę ir sprendimą ar

nutartį paskelbia.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

XV SKYRIUS

TEISMO

SPRENDIMAI IR NUTARTYS

PirmasIS skirsnis

TEISMO Sprendimai

259

straipsnis. Sprendimo priėmimas

1.

Teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą.

sprendimą priima ir paskelbia Lietuvos Respublikos vardu.

260

straipsnis. Galutinis sprendimas

Galutiniu

sprendimu ginčas išsprendžiamas visiškai. Galutinis sprendimas priimamas

tuomet, kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti byloje pareikštų

visų reikalavimų pagrįstumo klausimą.

261

straipsnis. Dalinis sprendimas

sprendimu galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo. Dalinis sprendimas gali būti

priimamas tuomet, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų

įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje

pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Dalinis

sprendimas yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje.

2.

Apskundus dalinį sprendimą, dėl kitų reikalavimų ar reikalavimo dalies byla

nagrinėjama toliau.

262

straipsnis. Preliminarus sprendimas ir sprendimas už akių

nagrinėjantis teismas gali priimti preliminarų sprendimą, kuriuo

nurodoma, kaip bus išspręstas ginčas, jeigu šalys neatliks tam tikrų veiksmų.

2.

Šiame Kodekse numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi

teisę priimti sprendimą už akių.

263

straipsnis. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas

sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas.

2.

Teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo

ištirtos teismo posėdyje.

264

straipsnis. Teismo pasitarimo slaptumas

1.

Pasitarimo ir sprendimo priėmimo metu sprendimų priėmimo kambaryje gali būti

tik teisėjai, kurie yra paskirti nagrinėti tą bylą. Būti sprendimų priėmimo

kambaryje kitiems asmenims draudžiama.

teisės atskleisti nuomonių, pareikštų tariantis sprendimų priėmimo kambaryje.

Nuomonių atskleidimu nelaikomas atskirosios nuomonės pareiškimas.

265

straipsnis. Klausimai, išsprendžiami priimant sprendimą

sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios

reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti

taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas.

priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų

reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime

neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse

numatytus atvejus.

266 straipsnis. Draudimas

sprendime nustatyti neįtrauktų dalyvauti byloje  asmenų teises ir pareigas

Teismas neturi

teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar

pareigų.

267

straipsnis. Draudimas priimti sąlyginius sprendimus

Neleidžiama

priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo

arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą šio Kodekso 262 straipsnio 1 dalyje.

271 straipsnis. Sprendimo įvykdymo tvarkos ir

termino nustatymas ir sprendimo įvykdymo užtikrinimas

numatytais atvejais teismas perduoda sprendimą skubiai vykdyti arba išsprendžia

leidimo skubiai vykdyti sprendimą klausimą ir tai nurodo sprendime.

įvykdymui užtikrinti mutatis mutandis taikomos šio Kodekso XI skyriaus

penktojo skirsnio nuostatos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

272

straipsnis. Sprendimas priteisti turtą arba jo vertę

Priteisdamas

turtą natūra, teismas sprendime nurodo turto vertę, kuri turi būti išieškoma iš

atsakovo, jeigu sprendimą vykdant paaiškėtų, kad priteisto turto nėra.

273 straipsnis. Sprendimas, kuriuo atsakovas

įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus

sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus

veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame

pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per

nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis

priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo

reikiamas išlaidas.

nagrinėdamas klausimus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu

ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių

šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius

reglamentuojančiuose teisės aktuose.

nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas

sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo,

kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą

neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

274

straipsnis. Sprendimas kelių ieškovų naudai arba prieš kelis atsakovus

sprendimą kelių ieškovų naudai, teismas nurodo, kuri sprendimo dalis yra

susijusi su kiekvienu iš jų, arba nurodo, kad išieškojimo teisė yra solidari.

2.

Priimdamas sprendimą prieš kelis atsakovus, teismas nurodo, kurią sprendimo

dalį turi vykdyti kiekvienas iš atsakovų, arba nurodo, kad atsakovų prievolė

yra solidari arba subsidiari.

276 straipsnis. Rašymo apsirikimų ir aiškių

aritmetinių klaidų sprendime ištaisymas

byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti

ar pakeisti.

savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų

pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines

klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ištaisymų klausimas

išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka.

kuria ištaisomi sprendime rašymo apsirikimai ar aiškios aritmetinės klaidos,

patvirtintos kopijos per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo turi būti

išsiųstos šalims ir tretiesiems asmenims.

4.

Dėl teismo nutarties ištaisymų sprendime gali būti paduodamas atskirasis

skundas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

277

straipsnis. Papildomas sprendimas

1.

Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių

byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą

sprendimą, jeigu:

1)

kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus,

sprendime yra neišspręstas;

2)

teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio,

perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių

jis privalo susilaikyti;

3)

teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo

klausimo.

klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo

teismo sprendimo priėmimo dienos.

3.

Papildomą sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus,

kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis

byloje asmuo arba kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.

Tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio

laiką ir vietą. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti papildomo sprendimo

priėmimo klausimą. Priimamas papildomas sprendimas turi atitikti šio Kodekso

270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Papildomo sprendimo patvirtintos

kopijos išsiunčiamos teismo posėdyje nedalyvavusioms šalims ir tretiesiems

asmenims ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo papildomo sprendimo priėmimo.

4.

Papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per dvidešimt dienų

nuo jo priėmimo dienos.

nutarties, kuria atmetamas pareiškimas papildomo sprendimo priėmimo klausimu,

gali būti duodamas atskirasis skundas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

278

straipsnis. Sprendimo išaiškinimas

sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje

asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas

jo turinio.

2.

Sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu

nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar

šis terminas neatnaujintas.

3.

Sprendimo išaiškinimo klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka,

išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent

vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba teismas pripažįsta, kad žodinis

nagrinėjimas būtinas. Tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama

apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šių asmenų neatvykimas nekliudo

išnagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą.

4.

Dėl teismo nutarties sprendimo išaiškinimo gali būti duodamas atskirasis

skundas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

279

straipsnis. Sprendimo įsiteisėjimas

1.

Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine

tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties)

dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu

(atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka

terminui. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris

nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės

instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo

dienos. Šio Kodekso numatytais atvejais byloje priimtas sprendimas ar nutartis,

kurie negali būti skundžiami apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo jų priėmimo

dienos.

2.

Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos.

Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo

peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas

dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.

teismo nutartis ar nutarimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos.

nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip

pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio

reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo

nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems

asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų

saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra

išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį

(pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų

materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo

(ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir

byloje nedalyvavusiems asmenims.

įsiteisėjus sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, kuriais iš atsakovo priteistos

periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų

dydžiui nustatyti ar jų trukmei, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama

naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

280 straipsnis. Priemonės,

kurių imamasi dėl daiktinių įrodymų,  sprendimui įsiteisėjus

įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai grąžinami tiems asmenims, iš kurių jie buvo

gauti, arba perduodami asmenims, kuriems teismas pripažino teisę į juos, jeigu

sprendimu nenuspręsta kitaip.

kurių asmenys pagal įstatymus negali turėti, perduodami atitinkamiems

viešiesiems juridiniams asmenims.

kurie yra daiktiniai įrodymai, paliekami prie bylos per visą jos saugojimo

laiką arba perduodami suinteresuotiems asmenims jų prašymu.

281

straipsnis. Sprendimo nukreipimas vykdyti

Teismo

sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie

vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats.

282

straipsnis. Skubiai vykdytini sprendimai ir nutartys

1.

Skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami

vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių

apskundimas jų vykdymo nesustabdo.

2.

Teismas nukreipia skubiai vykdyti šiuos sprendimus ir nutartis:

1) dėl išlaikymo

priteisimo;

2) dėl darbo

užmokesčio priteisimo – sprendime nustatyta dalis neviršija vieno mėnesio

vidutinio darbo užmokesčio;

3) dėl

iškeldintų iš gyvenamųjų patalpų asmenų įkeldinimo;

4) (neteko

galios nuo 2011-10-01);

5) (neteko

galios nuo 2011-10-01);

6) dėl

neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į darbą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

283

straipsnis. Teismo teisė leisti sprendimą ar nutartį skubiai vykdyti

leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį:

1) dėl išmokų

žalai, atsiradusiai sužalojus fizinio asmens sveikatą ar atėmus gyvybę,

atlyginti priteisimo;

2) dėl

atlyginimo, priklausančio autoriui už naudojimąsi jo autorinėmis turtinėmis

teisėmis, išradėjui, turinčiam patentą, – už naudojimąsi jo išradimu,

priteisimo;

3) dėl atleidimo

iš darbo formuluotės pakeitimo;

4) visose kitose

bylose – kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį

gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar

labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti.

sprendimą ar nutartį skubiai vykdyti šio straipsnio 1 dalies 4 punkte

numatytais pagrindais, teismas gali pareikalauti, kad ieškovas užtikrintų

sprendimo įvykdymo atgręžimą tuo atveju, jeigu teismo sprendimas ar nutartis,

juos įvykdžius, būtų panaikinti.

Kodekso 282 straipsnio 2 dalyje ir šio straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai,

bet skubaus vykdymo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu ar nutartimi,

sprendimą ar nutartį priėmęs teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba

savo iniciatyva gali, kol dar sprendimas ar nutartis neįsiteisėję, nutartimi

leisti juos skubiai vykdyti. Šiais atvejais leidimo skubiai vykdyti sprendimą

ar nutartį klausimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

284 straipsnis. Sprendimo

įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo  vykdymo tvarkos pakeitimas

teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar

savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas

aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti

sprendimo vykdymo tvarką. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą

atidėti ar išdėstyti negalima.

straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie

išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems

byloje asmenims. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui

iškeltą klausimą.

nutarties sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, taip pat sprendimo vykdymo

tvarkos pakeitimo gali būti duodamas atskirasis skundas.

285 straipsnis. Sprendimo už akių priėmimas

akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo

posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą,

ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi

šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą

nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo

atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už

akių. Be to, sprendimas už akių gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų

ar atsakovų, kai šie, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, neatvyksta į

parengiamąjį ar teismo posėdį arba per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo

į ieškinį ar paruošiamojo dokumento byloje, kurioje yra keli ieškovai ar

atsakovai.

akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti

priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie

kuriuos atsakovui buvo pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas už

akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių

įrodymai. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir

nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų

turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Kai byloje yra pateikti abiejų

šalių įrodymai, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos

taisykles.

netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių:

1) kai

neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai

pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo

tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus

terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą;

2) kai iš

neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir

jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis

pripažino svarbiomis;

3) kai atsakovui

tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių

aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium;

4) kitais šio

Kodekso numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama.

kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine,

nei kasacine tvarka, tačiau gali šio Kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka

paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

akių priėmimas ir paskelbimas negali būti atidėtas. Sprendimo dėl atsiliepimo į

ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už

akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino

pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos

rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus.

akių patvirtinta kopija ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos

išsiunčiama neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

286

straipsnis. Sprendimo už akių turinys

1.

Sprendimą už akių sudaro įžanginė ir rezoliucinė dalys bei sutrumpinti motyvai.

sprendimo dalyje, be bendrų šiai sprendimo daliai keliamų reikalavimų, turi

būti nurodyta, kad sprendimas yra priimtas už akių.

už akių dalyje, be bendrų šiai daliai keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta

pareiškimo dėl šio sprendimo peržiūrėjimo padavimo terminai ir tvarka.

288 straipsnis. Pareiškimo dėl sprendimo už akių

peržiūrėjimo nagrinėjimas

pareiškimą teismas persiunčia pareiškimo ir jo priedų kopijas šalims ir tretiesiems asmenims bei informuoja, jog per keturiolika dienų

nuo jo išsiuntimo šalys privalo, o tretieji asmenys

turi teisę

raštu pateikti atsiliepimus į pareiškimą.

2.

Paduotą pareiškimą teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėja ne vėliau kaip

per keturiolika dienų nuo termino atsiliepimui pateikti pasibaigimo dienos.

pareiškimą teismas turi teisę:

1) pareiškimo

netenkinti;

2) panaikinti

sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

*4. Išnagrinėjęs

pareiškimą, teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš

esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių

priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti

įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir

pagrįstumui.

nuorašas ne vėliau kaip per tris dienas po jos priėmimo išsiunčiamas šalims ir tretiesiems asmenims.

kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą, gali būti duodamas atskirasis skundas.

*Pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos

Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 36-1340) ta apimtimi, kuria teismui

neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam

yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo

akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės

valstybės ir teisingumo principams.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-09-21, Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26)

289

straipsnis. Pakartotinis sprendimas už akių

atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės šio Kodekso 288 straipsnio 4 dalyje

numatytais pagrindais, tačiau šalis, dėl kurios yra priimtas sprendimas už

akių, neatvyksta į teismo posėdį be svarbių priežasčių, jeigu jai yra

tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, teismas turi teisę antrą kartą

priimti sprendimą už akių.

*2. Šio

straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju negali būti paduodamas pareiškimas dėl

sprendimo už akių peržiūrėjimo.

*Pastaba. Pripažinti, kad

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 289 straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 36-1340) ta apimtimi, kuria teismui

neleidžiama priimti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tais

atvejais, kai jam yra pateikiami įrodymai, kad priimant sprendimą už akių buvo

padaryta akivaizdi teismo klaida, taip pat tais atvejais, kai jam yra

pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo

akivaizdžiai neteisingas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos

109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-09-21, Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26)

Antrasis

skirsnis

Teismo nutartis ir rezoliucija

290

straipsnis. Nutarties ir rezoliucijos priėmimas

atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis.

Šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais teismas nutartimi gali

išspręsti ir kitus klausimus.

2.

Teismo posėdžio (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme) metu teismas turi teisę

priimti rašytines arba žodines nutartis. Žodinė nutartis įrašoma į teismo

posėdžio protokolą. Rašytinė nutartis priimama sprendimų priėmimo kambaryje ir

surašoma kaip atskiras procesinis dokumentas. Teismo nutartis turi būti

rašytinė, jeigu pagal šį Kodeksą ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Pripažinęs, jog tai būtina, teismas turi teisę priimti rašytines nutartis ir

kitais atvejais. Teismas turi teisę sprendimų priėmimo kambaryje priimti ir

žodinę nutartį.

teismo posėdžio (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme) metu teismas paskelbia

nedelsdamas po jos priėmimo.

parengiamajame teismo posėdyje ar ne nagrinėjimo teisme metu teismas priima

rašytines nutartis.

atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija.

Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo,

kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Kartu teisėjas nurodo savo vardą ir

pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Teisėjo rezoliucija

neskundžiama.

kurie šiame Kodekse numatytais atvejais sprendžiami teisėjo rezoliucija, taip

pat gali būti išspręsti nutartimi.

291

straipsnis. Nutarties turinys

turi būti nurodoma:

1) nutarties

priėmimo laikas ir vieta;

2) teismo

pavadinimas, teismo sudėtis ir teismo posėdžio sekretorius;

3) dalyvaujantys

byloje asmenys ir ginčo dalykas;

4) klausimas, kuriuo

priimama nutartis;

5)

motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti

teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi;

6) teismo

nutarimas;

7) nutarties

apskundimo tvarka ir terminas.

nutartyje turi būti duomenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 6

punktuose.

292 straipsnis. Nutarčių nuorašų išsiuntimas šalims

ir tretiesiems asmenims

Šio Kodekso 291

straipsnyje nustatyta tvarka surašytos nutarties nuorašas išduodamas teismo

posėdyje dalyvavusiems asmenims jų pareikalavimu. Šalims ir tretiesiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį, ne vėliau kaip per tris dienas

nuo priėmimo išsiunčiami nutarčių, kurios gali būti skundžiamos atskiraisiais

skundais, nuorašai.

Trečiasis

skirsnis

BYLOS

NUTRAUKIMAS

293

straipsnis. Bylos nutraukimo pagrindai

Teismas

nutraukia bylą:

1) jeigu byla

nenagrinėtina teisme;

2) jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie

kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos

kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir

nebegalima šia tvarka pasinaudoti;

3) jeigu yra

įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to

paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo

ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį;

4) jeigu

ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė;

5) jeigu šalys

sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino;

6) jeigu yra

įsiteisėjęs arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl

to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

7) jeigu mirus

fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo

teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas;

8) jeigu

likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į

ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas;

9) kitais šio

Kodekso numatytais atvejais.

294

straipsnis. Bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės

nutraukiama teismo nutartimi. Jeigu byla nutraukiama dėl to, kad ji

nenagrinėtina teisme, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ieškovas ar pareiškėjas turi kreiptis.

2.

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to

paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

295 straipsnis.

Teismo nutarties nutraukti bylą apskundimas

Dėl teismo

nutarties nutraukti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAREIŠKIMO PALIKIMAS NENAgRINĖTO

296

straipsnis. Pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai

pareiškimą palieka nenagrinėtą:

1) jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą,

nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne

teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka;

2) jeigu

pareiškimą padavė neveiksnus fizinis asmuo;

3) jeigu

pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė

neįgaliotas vesti bylą asmuo;

4) jeigu teisme

nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu

pagrindu;

5) jeigu

atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių šio Kodekso 246 straipsnio 1 dalyje

nurodytu atveju;

6) jeigu abi

šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių;

7) jeigu

pareiškimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio;

8) jeigu yra

pareikšta keletas reikalavimų, o žyminis mokestis sumokėtas tik už dalį iš jų,

– neapmokėtų reikalavimų dalyje;

9) jeigu šalys

yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui;

10) šio Kodekso

139 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju;

11) jeigu bylos

nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas

neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų;

12) kitais šio

Kodekso ir Civilinio kodekso numatytais atvejais.

straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas

nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų

nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme.

straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ieškinys gali būti paliekamas

nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų

nepašalina.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Nr.

XI-2090,

2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3933 (2012-06-30)

297

straipsnis. Pareiškimo palikimo nenagrinėto tvarka ir pasekmės

atvejais, kada pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiama teismo

nutartimi. Šioje nutartyje teismas privalo nurodyti, kaip pašalinti aplinkybes,

išvardytas šio Kodekso 296 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 7, 8 ir 11 punktuose,

kliudančias nagrinėti bylą.

aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą,

suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra

tvarka.

298 straipsnis. Teismo nutarties palikti pareiškimą

nenagrinėtą apskundimo tvarka

Dėl teismo

nutarties palikti pareiškimą nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis skundas.

PENKTASIS SKIRSNIS

TEISMO NUTARTYS

DĖL TEISĖS PAŽEIDIMŲ PAŠALINIMO

299

straipsnis. Teismo atskirosios nutartys

Jeigu teismas

nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar

kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms

institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.

300

straipsnis. Teismo veiksmai paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams

kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens

arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių,

teismas apie tai praneša prokurorui.

atvejais teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išnagrinėja civilinę bylą

iš esmės arba ją sustabdo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

III DALIS

TEISMŲ SPRENDIMŲ IR NUTARČIŲ TEISĖTUMO IR

PAGRĮSTUMO

KONTROLĖS FORMOS BEI PROCESO ATNAUJINIMAS

XVI SKYRIUS

BYLŲ PROCESAS

APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISME

PIRMASIS

SKIRSNIS

NEĮSITEISĖJUSIŲ TEISMO SPRENDIMŲ APSKUNDIMAS

301 straipsnis. Neįsiteisėjusių teismo sprendimų

peržiūrėjimas apeliacine tvarka ir skundai dėl Lietuvos Respublikos

teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų

1.

Apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos

teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.

2.

Apeliacine tvarka neskundžiami apeliacinės instancijos teismo priimti

sprendimai (nutartys).

(atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo,

nutarties nagrinėja apygardų teismai.

apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apygardos

teismo sprendimo, nutarties nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.

Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų, pateikti

Komercinio arbitražo įstatymo nustatyta tvarka, nagrinėjami mutatis mutandis

taikant šiame skyriuje nustatytas taisykles. Šie skundai paduodami tiesiogiai

Lietuvos apeliaciniam teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

302

straipsnis. Proceso taisyklės

Apeliaciniam

procesui taikomos šio Kodekso bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios

instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios

šiame skyriuje nurodytoms taisyklėms.

pateikimo būtinybę (šio Kodekso 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus

įrodymus;

5) apelianto

prašymas (apeliacinio skundo dalykas);

6) apelianto

prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka – kai jis to pageidauja;

7) pridedamos

prie skundo rašytinės medžiagos sąrašas.

skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo

dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis,

kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio Kodekso 314

straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu

apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas

žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad

žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

317 straipsnis. Pirmosios

instancijos teismo veiksmai priėmus apeliacinį skundą

instancijos teismas, priėmęs apeliacinį skundą, per tris darbo dienas nuo

apeliacinio skundo priėmimo išsiunčia dalyvaujantiems byloje asmenims

apeliacinio skundo ir jo priedų kopijas.

sprendimo apskundimo apeliacine tvarka ir atsiliepimų į apeliacinį skundą

pateikimo terminams, pirmosios instancijos teismas per septynias dienas

išsiunčia bylą apeliacinės instancijos teismui, o dalyvaujantiems byloje

asmenims – pranešimus apie bylos išsiuntimą.

apeliacinį skundą dėl dalinio sprendimo, apeliacinės instancijos teismui gali

būti persiunčiamos tik tos bylos dalies, kuri susijusi su šio sprendimo

priėmimu, teismo patvirtintos kopijos.

pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjamas papildomo sprendimo priėmimo

klausimas, byla apeliacinės instancijos teismui išsiunčiama tik po to, kai išnagrinėjamas

šis klausimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

318

straipsnis. Atsiliepimai į apeliacinį skundą

apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos

privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pateikti

atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto

apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Atsiliepime į apeliacinį skundą

pateikiamas dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso

tvarka, kai jis to pageidauja. Atsiliepimai į apeliacinį skundą paduodami per

pirmosios instancijos teismą.

apeliacinį skundą priėmimo klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas.

Priimto atsiliepimo į apeliacinį skundą kopijos išsiunčiamos apeliantui ir prie

apeliacinio skundo prisidėjusiam asmeniui.

į apeliacinį skundą, gauti praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą,

grąžinami juos pateikusiems asmenims, išskyrus atvejus, kai šis terminas

atnaujinamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

319 straipsnis. Teisėjų

kolegijos sudarymas ir teismo posėdžio datos nustatymas

1.

Šio Kodekso 304 straipsnyje numatytais atvejais apeliacinės instancijos teismo

pirmininkas, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, laikydamiesi

nustatytos bylų paskirstymo teismuose tvarkos, nutartimi sudaro teisėjų

kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją ir nustato teismo posėdžio datą.

Pranešėjui perduodama byla su apeliaciniu skundu. Jeigu bylą trijų teisėjų

kolegijai perdavė bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas, tai į teisėjų

kolegiją paprastai įtraukiamas šią bylą apeliacine tvarka pradėjęs nagrinėti

teisėjas.

2.

Pranešėjas arba bylą nagrinėjantis teisėjas atlieka veiksmus, reikalingus

pasirengti bylos nagrinėjimui.

nagrinėjimo atvejais dalyvaujantiems byloje asmenims siunčiami pranešimai apie

bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Rašytinio bylos nagrinėjimo atvejais apie

bylos nagrinėjimo vietą ir laiką dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio

Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (specialiame interneto tinklalapyje).

Rašytinio bylos nagrinėjimo atvejais dalyvaujantys byloje asmenys į teismo

posėdį nekviečiami ir teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant. Žodinio bylos

nagrinėjimo atvejais dalyvaujantys byloje asmenys kviečiami į teismo posėdį,

tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą apeliacine tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

320

straipsnis. Bylos nagrinėjimo ribos

nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir

teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde

nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir

neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės

ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas

praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex

officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių

sprendimo negaliojimo pagrindų.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-09-21, Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26)

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

324 straipsnis.

Žodinis bylos nagrinėjimas iš esmės

pirmininkas pradeda teismo posėdį, paskelbia kolegijos sudėtį, praneša, kokia

byla, pagal kieno apeliacinį skundą ir dėl kurio teismo sprendimo ar nutarties

nagrinėjama, patikrina, kurie asmenys yra atvykę, nustato atvykusiųjų tapatybę,

taip pat patikrina atstovų įgaliojimus. Teismas paklausia atvykusius į posėdį

asmenis, ar jie turi pareiškimų ar prašymų. Pateiktus pareiškimus ir prašymus

teismas išsprendžia nutartimi. Bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės

instancijos teisme pradedamas kolegijos pranešėjo pranešimu apie bylą,

apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą.

proceso atveju po pranešimo apie bylą teismas išklauso dalyvaujančių

byloje asmenų

kalbų dėl skundo argumentus. Pirmas kalba apeliantas. Teismas įspėja dalyvaujančius byloje asmenis, jeigu kalbų turinys

neatitinka pateiktų procesinių dokumentų turinio.

3.

Kai teismas pripažįsta, kad yra būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai

tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali

tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji

įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo

atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis šio Kodekso 314 straipsniu, juos

pripažįsta galimus priimti ir tirti.

atveju ištyrus įrodymus, dalyvaujantys byloje asmenys

turi teisę išdėstyti savo nuomonę baigiamosiose kalbose. Jeigu įrodymų tirti

nereikėjo, baigiamosios kalbos vyksta po dalyvaujančių byloje asmenų kalbų.

5.

Žodinio proceso atveju teismo posėdyje rašomas protokolas.

325

straipsnis. Sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas

1.

Žodinio proceso atveju po dalyvaujančių byloje asmenų kalbų ir baigiamųjų kalbų

teismas išeina priimti sprendimo ar nutarties.

*2. Priėmęs sprendimą ar nutartį teismas grįžta į teismo

posėdžių salę ir kolegijos pirmininkas arba kitas teisėjas paskelbia

sprendimo ar nutarties įžanginę bei rezoliucinę dalis, žodžiu išdėsto sprendimo

ar nutarties motyvus ir praneša, kada bus surašytas visas sprendimas ar

nutartis.

*3. Visas

sprendimas ar nutartis išdėstomi raštu ir visų teisėjų pasirašomi ne

vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo ar nutarties priėmimo dienos.

instancijos teismo sprendimą ar nutartį, priimtus rašytinio proceso tvarka, ir

šio straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais informuojami dalyvaujantys byloje

asmenys.

atvejais, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir mastą, teismas, nagrinėjantis

bylą apeliacine tvarka, nutartimi ne ilgesniam kaip keturiolikos dienų terminui

gali atidėti sprendimo ar nutarties priėmimą. Tokiu atveju sprendimą ar nutartį

paskelbia teisėjų kolegija arba vienas iš teisėjų. Šiuo laikotarpiu teisėjai

gali nagrinėti kitas bylas.

*Pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos

Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 36-1340) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad

apeliacinės instancijos teismo sprendimas (nutartis) gali būti priimamas

(priimama) ir teismo posėdžių salėje paskelbiamas (paskelbiama) surašius tik jo

įžanginę bei rezoliucinę dalis, teismo posėdžių salėje trumpai žodžiu išdėstant

sprendimo motyvus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109

straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.

Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 3 dalis

(2002 m. vasario 28 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 36-1340) ta apimtimi,

kuria nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties)

aprašomoji ir motyvuojamoji dalys gali būti surašomos vėliau – ne vėliau kaip

per keturiolika dienų nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos, prieštarauja

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės

valstybės ir teisingumo principams.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-09-21, Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26)

326

straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisės

instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę:

1) pirmosios

instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą;

2) panaikinti

pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują

sprendimą;

3) pakeisti

pirmosios instancijos teismo sprendimą;

4)

panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti

bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

5) panaikinti

pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti

arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio Kodekso 293 ir 296

straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio Kodekso 296 straipsnio 1

dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus.

2.

Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu atveju priimamas teismo sprendimas, o

1, 3, 4 ir 5 punktuose numatytais atvejais – teismo nutartis.

327 straipsnis. Apeliacinės

instancijos teismo teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą

nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui

1.

Apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda

bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu:

1)

nustatomi šio Kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai;

2)

neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima

išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

2.

Jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus

reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų

dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti

bylą šiame skirsnyje nustatyta tvarka.

328 straipsnis. Draudimas

naikinti sprendimą ar nutartį formaliais pagrindais

Iš esmės teisėtas ir

pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais

pagrindais.

329 straipsnis. Sprendimo

panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas

teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui

panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta

byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios

instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės

instancijos teismas.

sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai:

1) byla

išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo;

2) pirmosios

instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų

materialiųjų teisių ir pareigų;

3) pirmosios

instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą;

4) sprendimas,

nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų);

5) byloje nėra

teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka;

6) buvo

pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam

teismui taisyklės;

7) pirmosios

instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos

negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu:

1) pirmosios instancijos teismas

išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių

byloje asmenų,

kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks

asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą;

2) nagrinėjant

bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės ir

asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį

skundą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

330 straipsnis. Sprendimo

panaikinimas ar pakeitimas pažeidus materialinės teisės normas

Materialinės

teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą

panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas

pritaikė arba išaiškino.

331 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo

sprendimo (nutarties) turinys ir įsiteisėjimas

sprendimą (nutartį) sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė

dalys.

dalyje nurodoma:

1) sprendimo (nutarties) priėmimo

laikas ir vieta;

2) sprendimą (nutartį) priėmusio

teismo pavadinimas ir sudėtis;

3) asmenys, dalyvavę nagrinėjant

bylą apeliacinės instancijos teisme (žodinio proceso atveju);

4) apeliantas;

5) skundžiamas pirmosios

instancijos teismo sprendimas (nutartis);

6) šalys, kiti dalyvaujantys byloje

asmenys ir ginčo dalykas.

(nutarties) dalyje turi būti:

1) trumpas bylos aplinkybių išdėstymas;

2) skundžiamo sprendimo (nutarties)

esmė;

3) apeliacinio skundo pagrindai,

atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, turintys reikšmės skundžiamo

sprendimo (nutarties) teisėtumui ir pagrįstumui, nurodymas apie prisidėjimą

prie apeliacinio skundo.

(nutarties) dalyje glausta forma turi būti:

1) teismo nustatytos bylos

aplinkybės;

2) įrodymai, kuriais grindžiamos

teismo išvados;

3) argumentai, dėl kurių teismas

atmetė kuriuos nors įrodymus;

4) įstatymai ir kiti teisės aktai

bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.

sprendimo (nutarties) dalyje turi būti nurodytas apeliacinės instancijos teismo

sprendimas.

instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos.

332

straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo atskiroji nutartis

Apeliacinės

instancijos teismas šio Kodekso 299 straipsnio numatytais atvejais ir tvarka

gali priimti atskirąją nutartį.

340 straipsnis. Įsiteisėjusių teismo sprendimų ir

nutarčių peržiūrėjimas  kasacine tvarka

instancijos teismų sprendimai ir nutartys šiame skyriuje nustatyta tvarka ir

sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka.

tvarka bylas nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

kasaciniai skundai dėl to paties įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties

negalimi. Kasacine tvarka byla dėl to paties įsiteisėjusio teismo

sprendimo ar nutarties gali būti nagrinėjama tik vieną kartą.

tvarka bylą šiame skyriuje numatytais atvejais nagrinėja arba trijų teisėjų

kolegija, arba septynių teisėjų kolegija, arba mišri Civilinių bylų skyriaus ir

Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija, arba

Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija.

skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomi šio

Kodekso 1–300 straipsniai, kiek jie neprieštarauja šio skyriaus nuostatoms.

skyriuje nustatyta tvarka ir sąlygomis taip pat nagrinėjami skundai dėl Lietuvos

apeliacinio teismo nutarčių, priimtų Komercinio arbitražo įstatymo numatytais

atvejais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Nr.

XI-2090,

2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3933 (2012-06-30)(papildyta 6 dalimi)

341

straipsnis. Apribojimai pateikti kasacinį skundą

Kasacija

negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų

apeliacine tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

342

straipsnis. Kasacinį procesą galintys inicijuoti subjektai

Kasacinį

skundą gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys.

343

straipsnis. Kasacinio skundo padavimo tvarka

Kasacinis

skundas paduodamas tiesiogiai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

346 straipsnis.

Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai

galima tik tuo atveju, kai yra šiame straipsnyje išvardyti pagrindai.

peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra:

1) materialinės

ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam

teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos

neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui;

2) jeigu teismas

skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos;

3) jeigu

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

347

straipsnis. Kasacinio skundo turinys

skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti:

1) nurodytas

sprendimas ar nutartis, dėl kurių peržiūrėjimo paduodamas kasacinis skundas;

2) turtiniuose

ginčuose nurodoma ginčijama suma;

3) nurodyti išsamūs teisiniai

argumentai, kurie patvirtina šio Kodekso 346 straipsnyje nurodytų kasacijos

pagrindų buvimą;

4) kasatoriaus prašymas.

naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar

apeliacinės instancijos teisme.

skundą surašo advokatas. Juridinio asmens kasacinį skundą taip pat gali

surašyti juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį

išsilavinimą. Jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį

universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi teisę jis

pats. Be to, kasacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies

4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Kasacinį skundą pasirašo jį

paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.

pridėti įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba prašymas atleisti nuo

žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir įrodymai,

patvirtinantys šio prašymo motyvus. Prie kasacinio skundo pridedami įrodymai,

patvirtinantys skundą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

348 straipsnis. Prisidėjimas prie kasacinio skundo

1.

Dalyvaujantys byloje asmenys per terminą,

nustatytą atsiliepimams į kasacinį skundą pateikti, gali rašytiniu pareiškimu

prisidėti prie paduoto kasacinio skundo. Pareiškime dėl prisidėjimo prie

paduoto kasacinio skundo prisidedantis asmuo negali pareikšti savarankiškų

apskųsto sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų bei

savarankiškų reikalavimų.

dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo taikomos šio Kodekso 344 straipsnio ir 350

straipsnio 8 dalies nuostatos.

prie kasacinio skundo priėmimo klausimą išsprendžia teisėjų atrankos kolegija

šio Kodekso 350 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškimas dėl prisidėjimo prie

kasacinio skundo, pateiktas praleidus nustatytą terminą, nepriimamas ir

grąžinamas jį pateikusiam asmeniui.

349

straipsnis. Kasacinio skundo atsisakymas

paduoto kasacinio skundo iki dalyvaujančių byloje

asmenų kalbų pabaigos teismo posėdyje, o rašytinio proceso metu – iki

teismo posėdžio pradžios. Vėliau atsisakyti kasacinio skundo negalima.

kasacinio skundo atsisakymą, teismas priima nutartį nutraukti kasacinį procesą,

išskyrus atvejus, kai kasacinį skundą yra padavę ir kiti dalyvaujantys byloje

asmenys. Nutarties patvirtinta kopija išsiunčiama šalims ir tretiesiems

asmenims.

teisę nepriimti kasacinio skundo atsisakymo, kai yra šio Kodekso 42 straipsnio

2 dalyje nurodytos sąlygos.

4.

Priėmus kasacinio skundo atsisakymą, pareiškimas dėl prisidėjimo prie šio

skundo nenagrinėjamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

350

straipsnis. Kasacinio skundo priėmimo tvarka

skundo priėmimo klausimą sprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar

šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko iš trijų teisėjų sudaryta

atrankos kolegija. Kasacinis skundas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo bent

vienas iš atrankos kolegijos narių. Kasacinio skundo priėmimo klausimas

išsprendžiamas priimant nutartį rašytinio proceso tvarka. Teisėjo dalyvavimas

atrankos kolegijoje, sprendžiant joje tam tikro kasacinio skundo priėmimo

klausimą, netrukdo jam nagrinėti bylą pagal tą kasacinį skundą kasacine tvarka.

skundą atsisakoma priimti, jeigu jis:

1) paduotas

praleidus kasacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas;

2) prieštarauja

šio Kodekso 341 straipsnyje nustatytiems reikalavimams;

3) neatitinka

šio Kodekso 346 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

4) neatitinka

šio Kodekso 347 straipsnio reikalavimų;

5) nepasirašytas

ar pasirašytas neįgalioto asmens arba paduotas asmens, neturinčio

teisės inicijuoti kasacinį procesą;

6) paduotas

pakartotinai po to, kai byla jau buvo išnagrinėta kasacine tvarka;

7)

paduotas nesumokėjus nustatyto dydžio žyminio mokesčio ir nėra prašymo iš

dalies atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti arba

netenkinamas kasatoriaus prašymas iš dalies atleisti nuo šio mokesčio

sumokėjimo arba jį atidėti.

kai netenkinamas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar prašymas

žyminį mokestį atidėti, atrankos kolegija, sprendžianti kasacinio skundo

priėmimo klausimą, nustato terminą žyminiam mokesčiui sumokėti. Neįvykdžius

tokio nurodymo, kasacinį skundą atsisakoma priimti.

4.

Kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas nutartimi. Ši nutartis yra

galutinė ir neskundžiama. Nutartį sudaro įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip

pat glaustai išdėstyti motyvai, kuriais remiantis kasacinis skundas priimamas

arba jį atsisakoma priimti. Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas jį

padavusiajam. Atsisakant priimti kasacinį skundą, ta pačia nutartimi

išsprendžiamas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas.

priimti šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 5, 7 punktuose nurodytais pagrindais, tai

kasatorius, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą,

nepažeisdamas šio Kodekso 345 straipsnyje nustatyto termino. Toks kasacinis

skundas nelaikomas pakartotiniu.

chronologine tvarka įrašomas į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka

nagrinėtinų bylų sąrašą. Kasacinio skundo priėmimo klausimą išsprendusi

atrankos kolegija išreikalauja bylą.

kasacinio skundo įrašymą į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka

nagrinėtinų bylų sąrašą pranešama šalims. Kartu su pranešimu apie kasacinio

skundo įrašymą į šį sąrašą šalims ir tretiesiems asmenims išsiunčiama kasacinio

skundo kopija.

kasacinio skundo priėmimo klausimą, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti

negalima.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

351

straipsnis. Atsiliepimai į kasacinį skundą

į kasacinį skundą šalys privalo, o kiti byloje

dalyvaujantys asmenys turi teisę raštu pateikti per vieną mėnesį nuo

skundo įrašymo į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų

bylų sąrašą. Atsiliepime į kasacinį skundą turi būti nurodyti išsamūs

nesutikimo su pateiktu kasaciniu skundu motyvuoti pagrindai. Atsiliepimas į

kasacinį skundą surašomas ir pasirašomas tokia pat tvarka kaip ir kasacinis

skundas. Atsiliepimai į kasacinį skundą, jo papildymai ar pakeitimai, pateikti

praleidus nustatytą terminą, nepriimami ir grąžinami juos pateikusiems

asmenims.

atsiliepimo į kasacinį skundą kopijos išsiunčiamos šalims ir tretiesiems

asmenims, išskyrus jį pateikusį asmenį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

352

straipsnis. Teisėjų kolegijos sudarymas ir teismo posėdžio paskyrimas

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas,

laikydamiesi nustatytos bylų paskirstymo tvarkos, nutartimi sudaro teisėjų

kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją bei nustato posėdžio datą.

Pranešėjui perduodamas kasacinis skundas ir gauta byla.

kolegijos teisėjai atlieka veiksmus, reikalingus parengiant nagrinėti bylą.

nagrinėjimo atvejais dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie bylos

nagrinėjimo vietą ir laiką. Rašytinio bylos nagrinėjimo atvejais apie bylos

nagrinėjimo vietą ir laiką dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio

Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (specialiame interneto tinklalapyje).

Rašytinio bylos nagrinėjimo atvejais dalyvaujantys byloje asmenys į teismo

posėdį nekviečiami ir teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant. Žodinio bylos

nagrinėjimo atvejais šalys, tretieji asmenys ir jų atstovai, nurodyti šio

Kodekso 354 straipsnyje, kviečiami į teismo posėdį, tačiau jų neatvykimas

nekliudo nagrinėti bylą kasacine tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

353

straipsnis. Bylos nagrinėjimo ribos

teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus

ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas

pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir

neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės

ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas teismas

praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.

teismas dėl kasatoriaus negali priimti blogesnio sprendimo, negu yra skundžiamas

sprendimas ar nutartis, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Nelaikomas

blogesnio sprendimo priėmimu skundžiamo sprendimo ar nutarties panaikinimas ir

bylos perdavimas nagrinėti iš naujo žemesnės instancijos teismui, taip pat kai

sprendimas priimtas šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

357 straipsnis. Bylos nagrinėjimas išplėstinėje

teisėjų kolegijoje, skyriaus ar teismo plenarinėje sesijoje ir mišrioje teisėjų

kolegijoje

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar

teisėjų kolegija nutartimi bylą gali perduoti nagrinėti išplėstinei septynių

teisėjų kolegijai arba Civilinių bylų skyriaus plenarinei sesijai, jeigu

kasacinėje byloje yra iškilęs sudėtingas teisės aiškinimo ar taikymo klausimas.

2.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas,

laikydamiesi nustatytos bylų paskirstymo tvarkos, nutartimi sudaro išplėstinę

septynių teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją bei nustato

teismo posėdžio datą. Jei bylą išplėstinei septynių teisėjų kolegijai perdavė

trijų teisėjų kolegija, tai į išplėstinės teisėjų kolegijos sudėtį paprastai

įtraukiami šią bylą kasacine tvarka pradėję nagrinėti teisėjai.

nagrinėti Civilinių bylų skyriaus plenarinei sesijai, Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paskiria pranešėją

bei nustato teismo posėdžio datą.

kolegijos arba bylą nagrinėjančio teismo siūlymu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas bylai nagrinėti kasacine tvarka gali sudaryti mišrią Civilinių bylų

skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų ar išplėstinę septynių teisėjų

kolegiją, taip pat gali perduoti bylą nagrinėti teismo plenarinei sesijai.

Teisėjų kolegija sudaroma ir bylas ji nagrinėja pagal šiame Kodekse nustatytas

kasacinio teismo kolegijų sudarymo ir bylų nagrinėjimo kasacine tvarka

taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

358

straipsnis. Teismo nutarties (nutarimo) priėmimas

nutartis (nutarimas) priimama balsų dauguma laikantis šio Kodekso reikalavimų.

Pirmas kalba mažiausią teisėjo darbo stažą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme

turintis teisėjas, o paskutinis – teismo posėdžio pirmininkas. Jeigu Civilinių

bylų skyriaus ar teismo plenarinėje sesijoje balsai pasiskirsto po lygiai,

lemia teismo posėdžio pirmininko balsas.

priimama nutartis (nutarimas) išdėstoma raštu ir visi teisėjai ją pasirašo.

baigęs nagrinėti bylą, nutaria, kada bus priimta nutartis (nutarimas), o

žodinio bylos nagrinėjimo atvejais praneša nutarties (nutarimo) priėmimo ir

paskelbimo datą. Priimamoje nutartyje (nutarime) turi būti visos šio Kodekso

361 straipsnio 1 dalyje nurodytos nutarties (nutarimo) dalys.

proceso atvejais teismo nutartis (nutarimas) paskelbiama teismo posėdžių

salėje. Nutartį (nutarimą) paskelbia bet kuris iš kolegijos, Civilinių bylų

skyriaus ar teismo plenarinės sesijos teisėjų. Nutartis (nutarimas) paskelbiama

perskaitant įžanginę ir rezoliucinę dalis. Teismas kiekvienoje byloje savo

nuožiūra nusprendžia, kurios nutarties (nutarimo) dalys, be įžanginės ir

rezoliucinės, turi būti paskelbiamos perskaitant. Skelbiant nutartį (nutarimą)

teismo posėdžių salėje, kiti teisėjų kolegijos, skyriaus ar teismo plenarinės

sesijos teisėjai gali nedalyvauti.

(nutarimas) gali būti priimama ir paskelbiama ne vėliau kaip per trisdešimt

dienų nuo bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos. Šiuo laikotarpiu teisėjai

gali nagrinėti kitas bylas.

ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis

teisėjas, kiti teisėjų kolegijos, Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinės

sesijos teisėjai gali motyvuota nutartimi nustatyti kitą, negu šio straipsnio 3

dalyje numatyta, nutarties (nutarimo) priėmimo ir paskelbimo datą. Apie

nustatytą naują datą pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims. Jeigu šios

priežastys neišnyksta per protingą laiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paskiria naujos

sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-09-21, Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26)

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

359

straipsnis. Kasacinio teismo teisės

teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, turi teisę:

1) sprendimą ar

nutartį palikti nepakeistą;

2) sprendimą ar

nutartį pakeisti;

3) panaikinti

sprendimą ar nutartį ir palikti galioti vieną iš pirmiau priimtų byloje

sprendimų, nutarčių;

4) sprendimą ar

nutartį panaikinti (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą;

5) sprendimą ar

nutartį visą arba iš dalies panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti

apeliacinės instancijos teismui, išskyrus atvejus, numatytus šio Kodekso 360

straipsnyje;

6) sprendimą ar

nutartį visą arba iš dalies panaikinti ir bylą nutraukti arba pareiškimą

palikti nenagrinėtą.

sprendimo ar nutarties dalį, kasacinis teismas nutartyje turi nurodyti dėl

likusios sprendimo ar nutarties dalies galiojimo.

teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina arba pakeičia apskųstą sprendimą,

nutartį, nustatęs šio Kodekso 346 straipsnyje numatytus pagrindus.

4.

Kasacinis teismas pakeičia arba panaikina sprendimą, nutartį ir priima naują

sprendimą, jeigu nustato, kad buvo pažeistos tik materialinės teisės normos jas

netinkamai taikant arba išaiškinant. Šią teisę kasacinis teismas taip pat turi

ir tuo atveju, kai yra nustatomas proceso teisės normų pažeidimas, kurį jis

pats gali pašalinti. Šiais atvejais kasacinis teismas yra saistomas pirmosios

ir (ar) apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

sprendimas, nutartis kasacine tvarka panaikinami ir byla nutraukiama arba

pareiškimas paliekamas nenagrinėtas šio Kodekso 293 ir 296 straipsniuose,

išskyrus 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktus, nurodytais

pagrindais.

360

straipsnis. Teismo teisė grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui

Kasacinis

teismas sprendimą ar nutartį visą arba iš dalies panaikina ir perduoda bylą iš

naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu yra konstatuojami

absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, nurodyti šio Kodekso

329 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Byla gali būti perduodama nagrinėti pirmosios

instancijos teismui taip pat nustačius esminius proceso teisės normų

pažeidimus, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme.

361

straipsnis. Teismo nutarties (nutarimo) turinys

teismo nutartį (nutarimą) sudaro įžanginė, aprašomoji, konstatuojamoji ir

rezoliucinė dalys.

nutarties (nutarimo) dalyje nurodoma:

1) nutarties

(nutarimo) priėmimo laikas ir vieta;

2) nutartį

priėmusio teismo pavadinimas ir sudėtis;

3) asmenys,

dalyvavę nagrinėjant bylą kasaciniame teisme (žodinio proceso atveju);

4) kasatorius;

5) skundžiami

teismų sprendimai (nutartys);

6) šalys, kiti

dalyvaujantys byloje asmenys ir ginčo dalykas.

nutarties (nutarimo) dalyje turi būti:

1) trumpas bylos

aplinkybių išdėstymas;

2) sprendimų

(nutarčių) esmė;

3) kasacinio skundo pagrindai,

atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai, turintys reikšmės skundžiamo

sprendimo (nutarties) teisėtumui, nurodymas apie prisidėjimą prie kasacinio

skundo.

4.

Konstatuojamojoje nutarties (nutarimo) dalyje turi būti:

1) nurodyti teisės šaltiniai ir

motyvai, kuriais remdamasis kasacinis teismas padarė išvadą;

2) aktuali teismų praktikai teisės

taikymo ar aiškinimo nagrinėjamoje byloje taisyklė.

nutarties (nutarimo) dalyje turi būti nurodytas kasacinio teismo sprendimas.

nuo 2011-10-01

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

362

straipsnis. Kasacinio teismo nutarties įsiteisėjimas ir privalomumas

teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

2.

Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš

naujo nagrinėjančiam bylą.

364 straipsnis. Kasacine tvarka

išnagrinėtos bylos grąžinimas ir nutarties (nutarimo) kopijų išsiuntimas

Kasacinis

teismas, išnagrinėjęs bylą, per penkias darbo dienas nuo nutarties (nutarimo)

paskelbimo dienos grąžina ją pirmosios instancijos teismui ar teismui, kuris

nurodytas nutartyje (nutarime), ir išsiunčia dalyvaujantiems byloje asmenims

nutarties (nutarimo) patvirtintas kopijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

XVIII SKYRIUS

PROCESO

ATNAUJINIMAS

365

straipsnis. Proceso atnaujinimas

užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi,

įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais

pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir

tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į

bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio

Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais.

dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, šiame skyriuje

nustatyta tvarka gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

366

straipsnis. Proceso atnaujinimo pagrindai

būti atnaujinamas, jei yra šie pagrindai:

1)

kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų

sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Europos

žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos

papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika;

2)

naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti

žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu;

3) įsiteisėjusiu

teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar

trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga

eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų

suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;

4)

įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos

nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba

teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą;

5)

panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba

kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas,

kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti;

6) jeigu viena

iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal

įstatymą;

7) jeigu

sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų

materialiųjų teisių ar pareigų;

8) jeigu bylą

išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas;

9) jeigu

pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra

padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant

neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis,

įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos

Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pateikti prašymus atnaujinti

procesą šiame punkte numatytais pagrindais dėl pirmosios instancijos ir

apeliacinės instancijos teismo sprendimų (nutarčių).

straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose nurodytais atvejais procesas

neatnaujinamas, jeigu šiais pagrindais prašymą padavęs asmuo galėjo remtis

apeliaciniame ar kasaciniame skunde.

atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos

pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena

iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo

partnerystę, taip pat bankroto bylose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

367

straipsnis. Prašymų atnaujinti procesą pateikimas

1.

Jeigu prašymas atnaujinti procesą grindžiamas šio Kodekso 366 straipsnio 1

dalies 1 punkte numatytu pagrindu, jis pateikiamas Lietuvos Aukščiausiajam

Teismui.

prašymas atnaujinti procesą grindžiamas šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 8

punkte numatytu pagrindu, jis pateikiamas tam teismui, kurio neteisėtos

sudėties teismas išnagrinėjo bylą.

prašymas pagrįstas kitais pagrindais, jis paduodamas bylą nagrinėjusiam

pirmosios instancijos teismui.

atnaujinti procesą nagrinėjamas toje pačioje civilinėje byloje, kurioje prašoma

procesą atnaujinti.

368

straipsnis. Prašymo padavimo terminai

atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos,

kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes,

sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties

įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1

dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo

praėjo daugiau kaip vieni metai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

369

straipsnis. Prašymo atnaujinti procesą turinys

ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti

nurodoma:

1) sprendimą,

nutartį priėmusio teismo pavadinimas;

2) proceso

atnaujinimo pagrindas;

3) proceso

atnaujinimo motyvai;

4) aplinkybės,

kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas;

5) prašymą

pareiškusio asmens prašymas.

atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso

atnaujinimo pagrindo buvimą.

370

straipsnis. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas

prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas

atitinka šio Kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui

keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai

ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis,

teismas šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo

klausimą, o kai yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose

numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Teismo nutartis, kuria prašymą

atnaujinti procesą atsisakyta priimti, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria

prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Prašymas

atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai

teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki teismo

posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į

prašymą atnaujinti procesą. Teismo posėdis skiriamas ne anksčiau kaip per

keturiolika dienų nuo prašymo priėmimo dienos. Iš prašymą padavusio asmens

teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas šio Kodekso

368 straipsnyje nustatytas terminas arba kad yra šio Kodekso 366 straipsnio 1

dalyje numatyti pagrindai.

teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas

paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir

pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi

atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba

nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje

nurodyti trūkumai. Procesą byloje atnaujinus, teismo nutartyje turi būti

nurodytas atnaujinimo pagrindas. Dėl teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti

atsisakyta, gali būti paduotas atskirasis skundas, išskyrus atvejus, kai

atnaujinti procesą atsisakyta apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą,

gali būti skundžiama kasacine tvarka.

4.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal

bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia

proceso atnaujinimo pagrindai. Jeigu teismo posėdžio, kuriame procesas buvo

atnaujintas, metu paaiškėja, kad papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme

nereikalingas, dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas pradeda bylą

nagrinėti iš esmės.

procesą ir (ar) bylą, kurioje procesas atnaujintas, negali dalyvauti teisėjas,

dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

371

straipsnis. Teismo teisės

bylą, teismas turi teisę:

1) prašymą dėl

teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti;

2) teismo

sprendimą ar nutartį pakeisti;

3)

priimti naują sprendimą (nutartį).

straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju priimama teismo nutartis, o šio

straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais atvejais – teismo sprendimas ar

nutartis.

sprendimą (nutartį) pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni

teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

372

straipsnis. Sprendimo (nutarties) teisinė galia

atnaujinti procesą padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo.

atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje

asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę

sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso

atnaujinimo. Be

to, šis teismas gali pareikalauti, kad prašymą padavęs asmuo pateiktų

išieškotojo nuostolių, galinčių atsirasti dėl sprendimo ar nutarties vykdymo

sustabdymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti

užtikrinamas ir banko garantija. Nutartis dėl sprendimo ar nutarties

vykdymo sustabdymo gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

373

straipsnis. Sprendimo įvykdymo atgręžimas

Panaikinus arba

pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti,

vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra

gavusios sprendimą vykdydamos.

374

straipsnis. Apribojimai pateikti pakartotinį prašymą dėl proceso atnaujinimo

Pakartotinis

prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

IV DALIS

Atskirų kategorijų

bylų nagrinėjimo ypatumai

XIX

Skyrius

ŠEIMOS BYLŲ NAGRINĖJIMO YPATUMAI

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

375

straipsnis. Proceso taisyklės

skyriuje numatytos bendrųjų ieškinio nagrinėjimo taisyklių išimtys taikomos

visoms šeimos byloms, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama ypatingosios

teisenos tvarka.

2.

Nagrinėdamas šeimos teisinių santykių bylas, teismas taip pat vadovaujasi

Civiliniame kodekse numatytomis procesinėmis teisės normomis.

376

straipsnis. Teismo vaidmuo

nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys

nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.

privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos

vaikų teisės ir interesai.

atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias

bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali

patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti

sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję

su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas,

nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo

iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens

(ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.

377

straipsnis. Ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas

Iki

bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką

ar pagrindą, o atsakovas – pareikšti priešieškinį. Bylą nagrinėjantis teismas

turi teisę atsisakyti priimti pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti

anksčiau, jeigu nustato, jog jie yra pateikiami siekiant užvilkinti procesą.

378

straipsnis. Draudimas priimti sprendimą už akių

Šiame skyriuje

numatytose šeimos bylose teismas neturi teisės priimti sprendimą už akių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

379

straipsnis. Teismo posėdžių viešumo apribojimas

Ginčai, kylantys

dėl šeimos teisinių santykių, nagrinėjami uždarame teismo posėdyje, jeigu to

prašo bent viena iš byloje dalyvaujančių šalių.

380

straipsnis. Vaikų dalyvavimas teismo posėdyje

1.

Kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis

suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai

neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko

nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Vaiko,

kuriam yra suėję keturiolika metų, pareiškimas apie sutikimą ar nesutikimą su

ieškiniu turi būti išreikštas raštu arba įrašytas į teismo posėdžio protokolą.

Kai vaikas savo nuomonę išreiškia žodžiu, teismas gali duoti vaikui pasirašyti

sutikimo ar nesutikimo su ieškiniu standartinę formą (šios formos pavyzdį

tvirtina teisingumo ministras).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

ANTRASIS SKIRSNIS

SANTUOKOS NUTRAUKIMAS AR PRIPAŽINIMAS

NEGALIOJANČIA, SUTUOKTINIŲ GYVENIMAS SKYRIUM (SEPARACIJA)

381

straipsnis. Ieškinio padavimas

santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją

vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys

dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui

pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

santuokos pripažinimo negaliojančia pareiškiamas pagal atsakovų ar vieno iš jų

gyvenamąją vietą.

santuokos pripažinimo negaliojančia turi teisę pareikšti asmenys, nurodyti

Civilinio kodekso 3.38–3.40 straipsniuose.

santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51

straipsnis) arba vieno sutuoktinio pareiškimas dėl santuokos nutraukimo

374 straipsnis. Apribojimai pateikti pakartotinį

skundą dėl proceso atnaujinimo

Pakartotinis

prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas.

IV DALIS

Atskirų kategorijų

bylų nagrinėjimo ypatumai

XIX

Skyrius

ŠEIMOS BYLŲ NAGRINĖJIMO YPATUMAI

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

375

straipsnis. Proceso taisyklės

skyriuje numatytos bendrųjų ieškinio nagrinėjimo taisyklių išimtys taikomos

visoms šeimos byloms, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama ypatingosios

teisenos tvarka.

2.

Nagrinėdamas šeimos teisinių santykių bylas, teismas taip pat vadovaujasi

Civiliniame kodekse numatytomis procesinėmis teisės normomis.

376

straipsnis. Teismo vaidmuo

nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys

nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.

privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos

vaikų teisės ir interesai.

atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias

bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali

patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti

sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję

su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas,

nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo

iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens

(ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.

377

straipsnis. Ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas

Iki

bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką

ar pagrindą, o atsakovas – pareikšti priešieškinį. Bylą nagrinėjantis teismas

turi teisę atsisakyti priimti pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti

anksčiau, jeigu nustato, jog jie yra pateikiami siekiant užvilkinti procesą.

378

straipsnis. Draudimas priimti sprendimą už akių

Teismas,

nagrinėdamas bylas pagal šio Kodekso 381–409 straipsnius, neturi teisės priimti

sprendimo už akių.

379

straipsnis. Teismo posėdžių viešumo apribojimas

Ginčai, kylantys

dėl šeimos teisinių santykių, nagrinėjami uždarame teismo posėdyje, jeigu to

prašo bent viena iš byloje dalyvaujančių šalių.

380

straipsnis. Vaikų dalyvavimas teismo posėdyje

1.

Kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis

suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai

neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko

nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

2.

Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais

būdais. Vaiko, kuriam yra suėję keturiolika metų, pareiškimas apie sutikimą ar

nesutikimą su ieškiniu turi būti išreikštas raštu arba įrašomas į teismo

posėdžio protokolą ir vaiko pasirašomas.

ANTRASIS SKIRSNIS

SANTUOKOS NUTRAUKIMAS AR PRIPAŽINIMAS

NEGALIOJANČIA, SUTUOKTINIŲ GYVENIMAS SKYRIUM (SEPARACIJA)

381

straipsnis. Ieškinio padavimas

santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją

vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys

dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui

pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

santuokos pripažinimo negaliojančia pareiškiamas pagal atsakovų ar vieno iš jų

gyvenamąją vietą.

santuokos pripažinimo negaliojančia turi teisę pareikšti asmenys, nurodyti

Civilinio kodekso 3.38–3.40 straipsniuose.

santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51

straipsnis) arba vieno sutuoktinio pareiškimas dėl santuokos nutraukimo

393 straipsnis Motinystės nustatymas

Šio Kodekso

387–392 straipsniai mutatis mutandis taikomi ir motinystei nustatyti.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TĖVYSTĖS (MOTINYSTĖS) NUGINČIJIMAS

394

straipsnis. Teisė paduoti ieškinį

Ieškinį dėl

tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali paduoti asmenys, nurodyti Civilinio

kodekso 3.151 straipsnyje.

395

straipsnis. Teismingumas

Ieškinį dėl

tėvystės (motinystės) nuginčijimo nagrinėja atsakovo gyvenamosios

vietos apylinkės teismas.

396

straipsnis. Ieškinio turinys

Be

bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai,

ieškinyje turi būti nurodyta, kada ieškovas sužinojo apie ginčijamus duomenis,

esamus vaiko gimimo liudijime, arba kada paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios

teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

397

straipsnis. Pasirengimas bylai

Teismas,

rengdamasis bylą nagrinėti teisme, išreikalauja iš civilinės metrikacijos

įstaigos pareiškimus ir kitą medžiagą, pagal kurią ieškovas buvo įrašytas vaiko

tėvu (motina).

398

straipsnis. Privalomas dalyvavimas procese

Nagrinėjant

ginčus dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, būtina, kad dalyvautų valstybinė

vaiko teisių apsaugos institucija.

405 straipsnis. Teismo teisė pakeisti ieškinio

pagrindą

Jeigu

ieškovo nurodytu pagrindu ieškinys negali būti patenkintas, tačiau nagrinėdamas

bylą teismas nustato kitas aplinkybes, dėl kurių ieškinys gali būti

patenkintas, gavęs valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą,

teismas ieškinį patenkina.

406

straipsnis. Teismo sprendimas

sprendimu tėvų (ar vieno iš jų) valdžia vaikams apribojama arba ieškinys

atmetamas. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo apriboti tėvų (ar

vieno iš jų) valdžią vaikams įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo

patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

patenkinus, vaikas perduodamas asmeniui arba vaikų globos (rūpybos) įstaigai,

nurodytiems ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos

išvadoje.

valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sutikimo perduoti vaiką asmeniui

ar vaikų globos (rūpybos) įstaigai, nurodytiems ieškinyje, teismas įpareigoja

valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją pasirūpinti vaiko gyvenimo ir

išlaikymo sąlygomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

407

straipsnis. Globos (rūpybos) nustatymas

Priimdamas

sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaikui

nuolatinę globą (rūpybą) ir jo gyvenamąją vietą.

408 straipsnis. Tėvų valdžios apribojimo

panaikinimas ar tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimo kitu nagrinėjimas

Civilinio

kodekso 3.181 straipsnyje nurodytas tėvų valdžios apribojimo panaikinimas ar

tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimas kitu nagrinėjamas ypatingąja teisena.

409 straipsnis. Teismas, nagrinėjantis bylas dėl

tėvų valdžios apribojimo panaikinimo

Bylas dėl tėvų

valdžios apribojimo panaikinimo nagrinėja vaiko gyvenamosios vietos apylinkės

teismas.

XX

SKYRIUS

DARBO BYLŲ NAGRINĖJIMO YPATUMAI

410

straipsnis. Bylų nagrinėjimo tvarka

teismas nagrinėja laikydamasis bendrų šio Kodekso taisyklių, atsižvelgdamas į

šiame skyriuje ar kituose įstatymuose numatytas išimtis.

2.

Šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjami dėl darbo teisinių santykių

kylantys ginčai, išskyrus ginčus dėl žalos atlyginimo ir kitus šiame Kodekse

nustatytus ginčų atvejus.

411

straipsnis. Ieškinio padavimas

1.

Ieškinį asmenų, kuriems nėra sukakę aštuoniolika metų, interesais, be jų pačių,

turi teisę paduoti ir jų atstovai pagal įstatymą.

ieškinys darbo bylose gali būti paduodamas pagal bendrąsias teismingumo

taisykles arba pagal vietą, kurioje darbas yra dirbamas, buvo dirbamas ar

turėjo būti dirbamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

412 straipsnis. Ginčo išankstinės nagrinėjimo ne

teisme tvarkos nesilaikymo pasekmės

kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme

tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir

išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Šiuo

atveju kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo instituciją diena laikoma

kreipimosi į teismą diena, jeigu į šią instituciją asmuo kreipėsi ne vėliau

kaip per keturiolika dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos.

ginčo nagrinėjimo institucija anksčiau buvo pripažinusi save nekompetentinga

spręsti ginčą, bylą nagrinėja teismas.

413 straipsnis. Pasirengimo bylą nagrinėti teisme ir

bylos išnagrinėjimo terminai

bylą nagrinėti teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo

ieškinio priėmimo dienos.

ieškinio trūkumams šalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai

negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu.

būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią buvo

baigta pasirengti bylą nagrinėti teisme.

414

straipsnis. Teismo vaidmuo

nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys

nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti

bylą.

teismas, nagrinėdamas bylą pagal darbuotojo ieškinį, nustato, kad ieškinys

pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, tai turi teisę

savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą.

įspėti šalis apie teismo teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti

įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo

būdą.

415

straipsnis. Pasirengimas bylai

rengdamasis bylą nagrinėti teisme, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes,

išreikalauja iš atsakovo dokumentus apie ieškovo priėmimą ir atleidimą

(perkėlimą, nušalinimą) iš darbo, drausminių nuobaudų skyrimą, apie vidutinį

ieškovo darbo užmokestį ir kitus bylai nagrinėti būtinus dokumentus, jeigu jų

negali pateikti ieškovas.

nagrinėti bylą teisme vyksta parengiamajame teismo posėdyje.

416

straipsnis. Procesinis darbuotojo teisių perėmimas

Darbo bylose

darbuotojo procesinis teisių perėmimas galimas tik pagal darbuotojo ieškinius dėl

darbo užmokesčio ar kitų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais,

priteisimo.

417

straipsnis. Teismo teisė viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą

Byloje pagal

darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio

pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi

teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti reikalavimus

daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie

nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir

pagrindu.

418 straipsnis. Teismo teisė taikyti alternatyvų

darbuotojo teisių gynimo būdą

Jeigu

darbuotojas pareiškė vieną iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų,

pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą

nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų

numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.

XXI

SKYRIUS

Bylos dėl DAIKTO

valdymo pažeidimų

419

straipsnis. Teismingumas

Ieškinys dėl

nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimų pašalinimo paduodamas nekilnojamojo

daikto buvimo vietos teismui, o dėl kilnojamojo daikto – vadovaujantis

bendromis teismingumo taisyklėmis.

420

straipsnis. Ieškinio turinys

Ieškinyje, be

šio Kodekso 135 straipsnyje išvardytų duomenų , turi būti nurodoma:

1) įrodymai,

patvirtinantys daikto valdymo faktą;

2) daikto

aprašymas;

3)

registruotiniems daiktams – duomenys iš viešo registro.

421 straipsnis. Pasirengimas bylą nagrinėti teisme

ir bylos išnagrinėjimo terminai

bylą nagrinėti teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo

ieškinio priėmimo dienos.

būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią buvo

baigtas pasirengimas bylą nagrinėti teisme.

422

straipsnis. Bylos nagrinėjimas

bylą dėl valdymo pažeidimo fakto, teismas išsiaiškina tik paskutinį valdymo bei

jo pažeidimo faktą, nesiaiškindamas nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros

valios.

daikto valdymo pažeidimo priešieškinio pareiškimas nėra leidžiamas.

423

straipsnis. Teismo sprendimas

Teismas,

priimdamas sprendimą ieškinį patenkinti, nustato realų terminą, per kurį

atsakovas turi pašalinti daikto valdymo pažeidimus.

Kodekasas papildytas XXI1 skyriumi:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

XXI1

SKYRIUS

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ

BYLŲ NAGRINĖJIMO YPATUMAI

4231

straipsnis. Bendrosios bylų nagrinėjimo taisyklės

bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias šiame Kodekse nustatytas bylų

nagrinėjimo taisykles, atsižvelgdamas į šiame skyriuje ar kituose įstatymuose

nustatytas išimtis.

skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjami dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių

kylantys ginčai, išskyrus ginčus dėl žalos atlyginimo. Ginčai dėl žalos

atlyginimo sprendžiami šiame skyriuje nustatyta tvarka, kai reikalavimas dėl

žalos atlyginimo pareikštas kartu su reikalavimais, atsirandančiais iš viešųjų

pirkimų teisinių santykių. Jeigu reikalavimo dėl žalos atlyginimo nagrinėjimas

užvilkintų bylos nagrinėjimą, teismas gali šį reikalavimą išskirti į atskirą

bylą arba priimti dalinį sprendimą byloje.

nagrinėjama šiame skyriuje nustatyta tvarka, teismas visus procesinius

dokumentus įteikia tik elektroniniu paštu, faksu arba kitomis asmenų, kuriems

įteikiami procesiniais dokumentai, turimomis elektroninių ryšių priemonėmis,

išskyrus atvejus, kai tam nėra techninių galimybių. Įteikiant procesinį

dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena

laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Apie

atliekamus procesinius veiksmus teismas dalyvaujantiems byloje asmenims gali

pranešti telefonu ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki atliekamo

procesinio veiksmo pradžios.

pirkimų bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Išimtiniais atvejais

teismas, manydamas, kad tai būtina, gali nuspręsti viešųjų pirkimų bylą

nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškinyje, atsiliepime į ieškinį ar

paruošiamuosiuose dokumentuose šalys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti

bylą žodinio proceso tvarka. Šis prašymas teismui nėra privalomas. Atsisakymas

nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka negali būti skundžiamas atskiruoju skundu.

4232

straipsnis. Išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka

prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos

privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

įstatymų nustatytus terminus neišnagrinėjamas tiekėjo kreipimasis, pareikštas

išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas gali pareikšti ieškinį

teisme dėl ginčo esmės.

nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą

išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas gali kreiptis į teismą

pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis

nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas,

pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš

esmės.

4233

straipsnis. Ieškiniui keliami reikalavimai

į ieškinio pobūdį, be šio Kodekso 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų,

ieškinyje arba jo prieduose turi būti:

1) skelbimas

apie pirkimą – jeigu pranešimas apie pirkimą buvo paskelbtas viešai arba buvo

adresuotas ieškovui;

2) pirkimo

dokumentuose nurodytos pirkimo sąlygos pagal Viešųjų pirkimų įstatymo

reikalavimus;

3) tiekėjo

kreipimasis, pareikštas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ir dėl jo

priimtas sprendimas – jeigu šie dokumentai yra;

4) perkančiosios

organizacijos sprendimai, apie kuriuos ieškovui buvo pranešta;

5) tiekėjų ir

perkančiosios organizacijos susirašinėjimo dokumentai dėl pirkimo sąlygų

paaiškinimo ar patikslinimo;

6) tiekėjo ir

(ar) perkančiosios organizacijos susirašinėjimo su Viešųjų pirkimų tarnyba

dokumentai – jeigu šiuos dokumentus tiekėjas turi;

7) tiekėjo

pasiūlymas – kai ieškinio dalykas nėra tik pirkimo sąlygų ginčijimas;

8) ieškovo

turima informacija apie kitų konkurso dalyvių pasiūlymus – kai ieškinio dalykas

ir (ar) pagrindas yra tiesiogiai su šiais pasiūlymais susiję;

9) nuomonė dėl

būtinumo į bylą įtraukti kitus asmenis;

10) nuomonė dėl

būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas;

11) ieškovo,

atsakovo ir kitų suinteresuotų asmenų turimi elektroninio pašto adresai,

telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai;

12) kiti

dokumentai ar informacija, susiję su ginčo dalyku.

negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi,

pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai

šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu.

pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų

sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo

grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas

negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.

pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokio

pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos

nagrinėjimo.

4234

straipsnis. Ieškinio priėmimas

priėmimo klausimą teismas išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris

darbo dienas nuo ieškinio gavimo teisme dienos.

ieškinio trūkumams pašalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai

negali būti pašalinti pasirengimo bylą nagrinėti teisme metu.

nutarties, kuria atsisakoma priimti ieškinį arba kuria atmetamas tiekėjo

prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai šis prašymas buvo gautas

iki ieškinio pareiškimo, kopijos šiame skyriuje nustatyta tvarka įteikiamos

arba išsiunčiamos ieškovui ir atsakovui, o ieškinys ir jo priedai – tik

ieškovui ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties atsisakyti priimti

ieškinį ar prašymą. Teismas, priėmęs ieškinį, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip

per tris darbo dienas šiame skyriuje nustatyta tvarka apie tai praneša

dalyvaujantiems byloje asmenims.

4235

straipsnis. Atsiliepimas į ieškinį

ieškinio kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims šiame skyriuje

nustatyta tvarka nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį

pateikimo teismui. Šiame pranešime teismas nustato ne ilgesnį kaip septynių

dienų terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti, nurodo atsiliepimų į ieškinį

nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį.

Išimtiniais atvejais teismas, atsižvelgdamas į atsakovo ar trečiojo asmens

prašymą ir bylos sudėtingumą, gali atsiliepimų į ieškinį pateikimo terminą

pratęsti iki keturiolikos dienų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami

nuo atitinkamo pranešimo įteikimo dienos.

atsiliepimams keliamų reikalavimų, atsiliepime į ieškinį turi būti nurodyta:

1) nuomonė dėl

būtinumo į bylą įtraukti kitus asmenis;

2) nuomonė dėl

būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas.

4236

straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bylą

nagrinėti bylą teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo

ieškinio priėmimo dienos.

nagrinėti bylą teisme paprastai vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu.

Paruošiamiesiems dokumentams pateikti gali būti nustatytas ne ilgesnis kaip

septynių dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos. Išimtiniais

atvejais teismas vietoj pasirengimo bylą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu

gali paskirti ne daugiau kaip vieną parengiamąjį teismo posėdį, jeigu taip bus

greičiau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą.

kad pasirengta bylą nagrinėti teisme, teismas priima šio Kodekso 232

straipsnyje nurodytą nutartį. Be bendrųjų tokiai nutarčiai keliamų reikalavimų,

joje nurodoma, ar tenkinami dalyvaujančių byloje asmenų prašymai nagrinėti bylą

žodinio proceso tvarka, jeigu šie prašymai buvo pateikti.

4237

straipsnis. Laikinosios apsaugos priemonės

priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju

interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų

neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

Kodekse nurodytų kitų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikinosios apsaugos

priemonės viešųjų pirkimų bylose gali būti taikoma:

1) viešojo

pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas;

2) įpareigojimas

perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties;

3) perkančiosios

organizacijos priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymas;

4) su pirkimo

laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas.

4238

straipsnis. Bylos nagrinėjimo tvarka

teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo

nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.

į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos

aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti

daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl

reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto

ieškinio dalyku ir pagrindu.

pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas,

nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva,

kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar

teisėtų interesų gynimo būdą.

turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo

teisme dienos.

4239

straipsnis. Apeliacinio proceso ypatumai

skundas viešųjų pirkimų byloje gali būti paduotas per keturiolika dienų nuo

pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.

į apeliacinį skundą pateikti nustatomas keturiolikos dienų terminas nuo apeliacinio

skundo išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos.

byloje pagal apeliacinį skundą turi būti priimtas ne vėliau kaip per

keturiasdešimt penkias dienas nuo bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme

dienos.

42310

straipsnis. Kasacinio proceso ypatumai

Kasacinis

skundas viešųjų pirkimų byloje gali būti paduotas per vieną mėnesį nuo

skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

XXII SKYRIUS

dokumentinis

procesas

424

straipsnis. Leistinumas

kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto,

darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių

popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių

dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas šiame skyriuje

nustatyta tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais

rašytiniais įrodymais.

2.

Tais atvejais, kai ieškinys neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų

reikalavimų ir dėl to negali būti nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka,

teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą

pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti

trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo

teisenos taisykles. Jeigu ieškovas to nepadaro, ieškinys laikomas nepaduotu ir

grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

kurį prašoma nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, sujungiami keli

savarankiški reikalavimai, tačiau jie ne visi pagrįsti leistinais rašytiniais

įrodymais, teismas pagal šio skyriaus taisykles nagrinėja tinkamai pareikštus

reikalavimus, o kitus reikalavimus išskiria į atskirą bylą ir nagrinėja pagal

bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

4.

Šiame skyriuje nustatyta tvarka ieškiniai nenagrinėjami, jei atsakovas gyvena

užsienyje arba jeigu užsienyje yra atsakovo buveinė.

skyriuje numatyti ieškiniai pareiškiami pagal bendrąsias teismingumo taisykles.

425

straipsnis. Ieškinio turinys

1.

Be reikalavimų, nurodytų šio Kodekso 135 straipsnyje, ieškinyje turi būti

nurodomas ieškovo prašymas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka bei

nurodyti visi rašytiniai įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus.

šio Kodekso 113, 114 straipsniuose nustatyta tvarka turi būti pridėti

rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiamas reiškiamas reikalavimas.

3.

Už ieškinį, paduodamą dokumentinio proceso tvarka, mokamas žyminis mokestis yra

lygus pusei tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme

bendrąja ginčo teisena, tačiau ne mažesnis kaip dvidešimt litų, išskyrus

atvejus, kada pagal įstatymus ar teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio

yra visiškai ar iš dalies atleistas arba kada žyminio mokesčio sumokėjimo

terminas atidėtas.

426

straipsnis. Dokumentinio proceso atsisakymas

Iki

preliminaraus sprendimo priėmimo byloje ieškovas gali dokumentinio proceso

atsisakyti. Tokiu atveju ieškovui nustatomas terminas trūkstamai žyminio

mokesčio daliai primokėti, o neprimokėjus ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Trūkstamą žyminio mokesčio dalį primokėjus, byla nagrinėjama pagal bendrąsias

ginčo teisenos taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

427

straipsnis. Nagrinėjimas teisme

procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame

skyriuje nurodytas išimtis.

2.

Ieškinys, pareikštas šiame skyriuje nustatyta tvarka, nagrinėjamas rašytinio

proceso būdu.

sprendimą teismas turi priimti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo

ieškinio priėmimo dienos.

4.

Iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie pareikštą ieškinį nėra

pranešama.

Kodekse nustatytos bendros tvarkos, kai yra pagrindas, teismas gali imtis

laikinųjų apsaugos priemonių, apie jų taikymą nepranešdamas atsakovui.

428

straipsnis. Preliminaraus sprendimo priėmimas ir jo įsiteisėjimas

nustatęs, jog pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, priima

preliminarų sprendimą.

teismo sprendimą sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė

dalys.

sprendimo dalyje nurodoma:

1) sprendimo

priėmimo laikas ir vieta;

2) sprendimą

priėmusio teismo pavadinimas;

3) teismo sudėtis,

šalys;

4) ginčo

dalykas.

sprendimo dalyje nurodoma ieškovo reikalavimų santrauka.

5.

Motyvuojamojoje sprendimo dalyje glaustai turi būti nurodoma:

1) teismo

nustatytos bylos aplinkybės;

2) įrodymai,

kuriais grindžiamos teismo išvados;

3) įstatymai,

kuriais vadovavosi teismas.

6.

Rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti:

1) teismo išvada

patenkinti ieškinį, išdėstytas patenkinto reikalavimo turinys;

2)

reikalavimas atsakovui per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo įvykdyti

sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus

prieštaravimus;

3) nurodymas,

kad, jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus

pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali

būti išduotas vykdomasis raštas;

4) nurodymas,

kaip paskirstytos bylinėjimosi išlaidos;

5)

nurodymas, kad preliminarus sprendimas yra neskundžiamas nei apeliaciniu, nei

kasaciniu skundais;

6)

informacija apie tai, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo

visiško įvykdymo skolininkas pagal Civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas

bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo

neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai.

išvadą, kad ieškinys pagal pateiktus įrodymus negali būti visiškai

patenkinamas, teismas priima nutartį nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo

teisenos taisykles ir nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį.

8.

Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas. Šis

teismo sprendimas įsiteisėja, jeigu per šio Kodekso 430 straipsnio 1 dalyje

nustatytą terminą atsakovas nepareiškia motyvuotų prieštaravimų.

teismo sprendimo skubiai vykdyti negalima.

440 straipsnis. Aiškiai

nepagrįsto pareiškimo pateikimo pasekmės

Jeigu asmuo šiame skyriuje nustatyta tvarka

nesąžiningai pareiškia aiškiai nepagrįstą kreditoriaus reikalavimą, teismas

gali jam paskirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą. Be to, įstatymų

nustatyta tvarka šis asmuo gali būti įpareigotas atlyginti dėl nesąžiningo

reikalavimo pareiškimo kitų asmenų patirtus nuostolius.

XXIV

skyrius

Ginčų dėl nedidelių

sumų priteisimo

nagrinėjimo

ypatumai

441

straipsnis. Proceso ypatumai

tūkstančių litų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos

taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis.

dalyje nustatytos sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti,

kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka,

jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas.

priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat

trumpai išdėstyti motyvai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

V DALIS

Ypatingoji teisena

XXV

skyrius

Bendrosios

nuostatos

442

straipsnis. Bylos, teismo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka

Ypatingosios

teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas:

1) dėl juridinę

reikšmę turinčių faktų nustatymo;

2) dėl fizinio

asmens paskelbimo mirusiu ar nežinia kur esančiu;

3) dėl fizinio asmens

pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu ir nepilnamečio pripažinimo

veiksniu (emancipuotu);

4) dėl

įvaikinimo;

5) dėl globos ir

rūpybos;

6) dėl antstolių

ir notarų veiksmų apskundimo;

7) dėl civilinės

būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar

anuliavimo;

8) dėl teisių

pagal prarastus pareikštinius vertybinius dokumentus atkūrimo (šaukiamoji

teisena);

9) dėl daiktinių

teisių, išskyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles;

10) dėl šeimos

teisinių santykių, išskyrus bylas, nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka pagal šio

Kodekso IV dalies XIX skyrių;

11) dėl

hipotekos (kilnojamojo turto įkeitimo) teisinių santykių;

12) dėl

prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo;

13) dėl

praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo;

14) dėl teismo

leidimų išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo,

paveldėjimo procedūrų taikymo, taip pat kitas bylas, kurios pagal Civilinį

kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

443

straipsnis. Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės

teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir

papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai.

2.

Pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir

turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais šio Kodekso V dalies

atitinkamuose straipsniuose.

3.

Suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir

pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla

susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį

dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį.

skyriuje nurodytų bylų nagrinėjimas pradedamas pareiškėjo pareiškimu ar

prašymu.

skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus

atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas

turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui

išnagrinėti bylą, išskyrus šio Kodekso V dalyje numatytus atvejus, kai

dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas.

6.

Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais,

kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas

arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas

bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje

asmens, kurio pareiškimas atmestas.

skyriuje nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas

į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos

nagrinėjimo metu šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti

pareiškimus su savarankiškais reikalavimais.

bylą šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų

priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.

nagrinėjantis bylas ypatingąja teisena, neturi teisės priimti sprendimo už

akių.

ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjo ar skundą

pateikiančio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės apylinkės

teismui, išskyrus šio Kodekso V dalyje numatytas išimtis.

kurie Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, juridinio asmens ar jo

filialo buveinės, šio Kodekso 442 straipsnyje numatytus pareiškimus ir prašymus

savo pasirinkimu paduoda bet kurio suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos,

juridinio asmens ar jo filialo buveinės vietos apylinkės teismui, išskyrus šio

Kodekso V dalyje numatytus išimtinio teismingumo atvejus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

XXVI

skyrius

BYLOS DĖL juridinę

reikšmę turinčių faktų

nustatymO

444 straipsnis. Teismo

nagrinėjamos bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių

atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

nagrinėja bylas:

1) dėl giminystės

santykių nustatymo;

2) dėl asmens

išlaikymo fakto nustatymo;

3) dėl gimimo,

įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, partnerystės, mirties

įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų;

4) dėl fakto,

kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį

asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus,

priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente,

nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo

liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo;

5) dėl pastato,

žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo;

6) dėl

nelaimingo atsitikimo fakto nustatymo;

7) dėl asmens

mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu

civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirtį;

8) dėl palikimo

priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo;

9) dėl kitokių

juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti

kitokios tvarkos.

445 straipsnis. Sąlygos, reikalingos juridinę

reikšmę turintiems faktams nustatyti

Teismas nustato

juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia

tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima

atkurti prarastų dokumentų.

446

straipsnis. Pareiškimo padavimas

Bylose dėl

juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo

gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar

miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos

faktų nustatymo. Šiose bylose pareiškimai paduodami atitinkamai pastato, žemės

ar miško buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos

apylinkės teismui.

447

straipsnis. Pareiškimo turinys

Pareiškime turi

būti nurodoma:

1) kuriam

tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą;

2) priežastys,

dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę

turintį faktą;

3) įrodymai, patvirtinantys

juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali

gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti.

448

straipsnis. Teismo sprendimas

atvejais, kai teismas pripažįsta faktą esant nustatytą, jis turi sprendime

nurodyti, kuriam tikslui faktas nustatytas, taip pat turi nurodyti įrodymus,

kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu.

teismo sprendimas nustatyti faktą, kuris turi būti įregistruotas civilinės

metrikacijos įstaigoje arba įformintas kitose institucijose, yra pagrindas šį

faktą ten įregistruoti arba įforminti, tačiau neprilygsta tų institucijų

išduodamiems dokumentams.

XXVII

skyrius

BYLOS DĖL ASMENS

PASKELBIMO MIRUSIU, PRIPAŽINIMO NEŽINIA KUR ESANČIU BEI ŠIŲ BYLŲ ATNAUJINIMAS

Pirmasis

skirsnis

BYLOS DĖL Fizinio

asmens paskelbimO mirusiu

449

straipsnis. Pareiškimo padavimas

1.

Bylos dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu yra teismingos dingusio fizinio

asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismui, o jeigu fizinio asmens gyvenamoji

vieta nežinoma ir ją nustatyti neįmanoma, – jo paskutinės žinomos gyvenamosios

vietos apylinkės teismui. Jeigu dėl to paties įvykio dingo du ar daugiau

fizinių asmenų, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių

bylų skyriaus pirmininkas gali paskirti vieną teismą, kuriam išimtinai bus

teismingos su šiuo įvykiu susijusios bylos.

pareiškimą dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu gali kiekvienas suinteresuotas

asmuo ar prokuroras.

dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu gali būti paduotas ne anksčiau kaip likus

šešiems mėnesiams iki termino, kuriam suėjus dingęs fizinis asmuo gali būti

paskelbtas mirusiu, pabaigos. Jeigu galima fizinį asmenį pripažinti mirusiu

suėjus šešiems mėnesiams nuo įvykio, kuris duoda pagrindo manyti, kad dingęs

fizinis asmuo mirė, pareiškimas dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu gali būti

paduotas ne anksčiau kaip likus trims mėnesiams iki termino, kuriam suėjus

dingęs fizinis asmuo gali būti paskelbtas mirusiu, pabaigos.

450

straipsnis. Pareiškimo turinys

Pareiškime dėl

fizinio asmens paskelbimo mirusiu, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių

dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta:

1) dingusio

fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas (jeigu jis yra

žinomas), tėvų vardai ir pavardės bei motinos mergautinė pavardė (jeigu ji yra

žinoma);

2) dingusio

fizinio asmens paskutinė žinoma gyvenamoji ir buvimo vieta;

3) kuriam

tikslui pareiškėjui reikia paskelbti fizinį asmenį mirusiu;

4)

aplinkybės, sudariusios dingusiam be žinios fiziniam asmeniui mirties grėsmę

arba duodančios pagrindo spėti, jog jis žuvo dėl nelaimingo atsitikimo, taip

pat šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai;

5) duomenys iš

dingusiojo žinomos gyvenamosios ar paskutinės žinomos jo gyvenamosios vietos,

darbo vietos, policijos bei kitų įstaigų, patvirtinantys žinių apie jį buvimą

ar nebuvimą, taip pat duomenys, kurie asmenys gali suteikti žinių apie

dingusįjį;

6) duomenys apie

dingusiojo turtą bei išlaikytinius;

7) jeigu prašoma

paskirti turto administratorių, – tokio prašymo motyvai ir nurodomas siūlomas

administratorius.

451

straipsnis. Pasirengimas bylai

pareiškimą, teismas pareiškimą padavusio asmens prašymu ar savo iniciatyva gali

skirti asmens, kurį prašoma paskelbti mirusiu, turto laikinąjį administratorių

ir imtis kitų priemonių dingusiojo turtui apsaugoti bei tvarkyti, taip pat

prireikus duoti iš to turto lėšų dingusiojo išlaikytiniams. Dingusiojo asmens

turto laikinasis administravimas skiriamas iki teismo sprendimo šioje byloje

įsiteisėjimo.

2.

Priėmęs pareiškimą, teismas priima nutartį paskelbti apie bylos iškėlimą specialiame

interneto tinklalapyje. Teismas gali nutarti apie bylos iškėlimą viešai

paskelbti ir kitu būdu, kurį pripažins tinkamu.

apie bylos iškėlimą turi būti nurodyta:

1) šio Kodekso

450 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodyti duomenys apie dingusį asmenį;

2) iš bylos

medžiagos žinomos esminės aplinkybės, kurios galėtų padėti rasti dingusį

asmenį;

3) kreipimasis į

dingusį asmenį, kad iki nutartyje nurodyto termino pabaigos atsilieptų, nes

priešingu atveju jis gali būti paskelbtas mirusiu;

4) kreipimasis į

visus, kurie gali suteikti informacijos apie dingusį asmenį, kad per nurodytą

terminą ją suteiktų teismui.

nurodomą terminą, per kurį dingusiam asmeniui siūloma atsiliepti, teismas

nustato ne trumpesnį kaip trijų ir ne ilgesnį kaip šešių mėnesių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

452

straipsnis. Bylos nagrinėjimas

1.

Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Bylos nagrinėjimas gali vykti nesuėjus

skelbime nurodytam terminui, bet negali būti baigtas anksčiau, negu pasibaigia:

1) Civiliniame

kodekse numatyti terminai, kuriems pasibaigus asmuo gali būti paskelbtas

mirusiu;

2) skelbime

nurodytas terminas, per kurį dingusiam asmeniui siūloma atsiliepti.

nagrinėjimą šaukiami pareiškėjas, kiti bylos baigtimi suinteresuoti asmenys ir

liudytojai, kuriems žinomos su byla susijusios aplinkybės.

nagrinėjant bylą dėl asmens pripažinimo mirusiu paaiškėja, kad dingęs asmuo

neabejotinai mirė, teismas pagal įstatymus privalo toliau nagrinėti bylą pagal

šio Kodekso nuostatas, reglamentuojančias asmens mirties fakto nustatymą.

453

straipsnis. Teismo sprendimas

sprendimas paskelbti asmenį mirusiu yra pagrindas teismo buveinės vietos

civilinės metrikacijos įstaigai įrašyti į civilinės metrikacijos knygą mirties

įrašą.

sprendimo pripažinti asmenį mirusiu rezoliucinėje dalyje turi būti nurodoma

fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), gimimo

data ir vieta, gyvenamoji ar paskutinė žinoma gyvenamoji, mirties vieta ir

aplinkybė, kad asmens mirties data laikoma teismo sprendimo įsiteisėjimo diena.

yra įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis,

kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo

atsitikimo, teismas šio asmens mirties data gali pripažinti spėjamą jo žuvimo

dieną. Tokiu atveju teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma konkreti

spėjama asmens mirties data ir vieta.

konkrečios asmens mirties vietos nustatyti negalima, teismo sprendimo

rezoliucinėje dalyje šio asmens mirties vieta nurodoma paskutinė žinoma jo

buvimo vieta.

Antrasis

skirsnis

BYLOS DĖL Fizinio

Asmens pripažinimO nežinia kur esančiu

454

straipsnis. Pareiškimo padavimas

fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu yra teismingos to asmens gyvenamosios

vietos apylinkės teismui, o jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma ir

jos nustatyti neįmanoma, – jo paskutinės žinomos gyvenamosios vietos apylinkės

teismui.

pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu gali kiekvienas

suinteresuotas asmuo ar prokuroras.

dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu gali būti paduotas ne anksčiau kaip

likus trims mėnesiams iki termino, kuriam suėjus tas fizinis asmuo gali būti

pripažintas nežinia kur esančiu, pabaigos.

455

straipsnis. Pareiškimo turinys

Pareiškime

dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu, be bendrųjų reikalavimų,

keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta:

1) nesančio

fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas (jeigu jis yra

žinomas), tėvų vardai ir pavardės bei motinos mergautinė pavardė (jeigu ji yra

žinoma);

2) nesančio

fizinio asmens paskutinė žinoma gyvenamoji ir buvimo vieta;

3) kuriam

tikslui pareiškėjui reikia pripažinti fizinį asmenį nežinia kur esančiu;

4) aplinkybės,

patvirtinančios, kad yra nežinoma, kur esąs fizinis asmuo;

5) duomenys iš

nesančio fizinio asmens gyvenamosios ar paskutinės žinomos jo gyvenamosios

vietos, darbo vietos, policijos bei kitų įstaigų, patvirtinantys žinių apie jį buvimą

ar nebuvimą, taip pat duomenys, kurie asmenys gali suteikti žinių apie

nesantįjį;

6) duomenys apie

nesančio fizinio asmens turtą bei išlaikytinius;

7) jeigu prašoma

paskirti turto administratorių, – tokio prašymo motyvai ir nurodomas siūlomas

administratorius.

456

straipsnis. Pasirengimas bylai

Pasirengimas

bylos dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu nagrinėjimui

atliekamas šio Kodekso 451 straipsnyje nustatyta tvarka.

457

straipsnis. Bylos nagrinėjimas

Bylą dėl fizinio

asmens pripažinimo nežinia kur esančiu teismas nagrinėja pagal šio Kodekso 452

straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas taisykles.

458

straipsnis. Teismo sprendimas

sprendimo pripažinti fizinį asmenį nežinia kur esančiu rezoliucinėje dalyje

turi būti nurodyta fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas (jeigu jis

yra žinomas), gimimo data ir vieta, gyvenamoji ar paskutinė žinoma gyvenamoji

vieta.

pripažinęs fizinį asmenį nežinia kur esančiu, jeigu yra pagrindas, tuo pačiu

sprendimu paskiria to asmens nuolatinį turto administratorių. Jeigu teismo

nutartimi buvo paskirtas laikinasis turto administratorius, tai teismas,

priėmęs sprendimą pripažinti asmenį nežinia kur esančiu, paskiria nuolatinį

turto administratorių.

Trečiasis

skirsnis

Bylos dėl FIZINIO asmens paskelbimo mirusiu ar pripažinimo

nežinia kur esančiu atnaujinimas

459

straipsnis. Pareiškimo padavimas

dėl bylos, kurioje nuspręsta fizinį asmenį paskelbti mirusiu ar pripažinti

nežinia kur esančiu, atnaujinimo gali paduoti kiekvienas suinteresuotas asmuo

ar prokuroras. Teismas nutartimi gali atnaujinti bylos nagrinėjimą ir savo

iniciatyva.

paduodamas tam apylinkės teismui, kuris priėmė sprendimą fizinį asmenį

paskelbti mirusiu ar pripažinti nežinia kur esančiu.

460

straipsnis. Pareiškimo nagrinėjimas

Jeigu byla

nagrinėjama žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį šaukiami asmenys, dalyvavę

byloje, kurioje buvo priimtas sprendimas paskelbti fizinį asmenį mirusiu ar

pripažinti nežinia kur esančiu.

461

straipsnis. Teismo sprendimas

įrodymus paaiškėja paskelbto mirusiu ar pripažinto nežinia kur esančiu fizinio

asmens buvimo vieta, teismas nutartimi panaikina savo sprendimą paskelbti

fizinį asmenį mirusiu ar pripažinti nežinia kur esančiu ir nustatytą asmens

turto administravimą. Priešingu atveju sprendimas paliekamas galioti.

paaiškėja, kad fizinio asmens mirties data yra kita, negu nurodyta teismo

sprendime dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu, teismas savo sprendimą

panaikina tik tuo atveju, kada kartu nustatomas ir to fizinio asmens mirties

faktas.

asmuo, kuris teismo sprendimu paskelbtas mirusiu ar pripažintas nežinia kur

esančiu, pats atvyksta į teismą ir patvirtina savo tapatybę, teismas rašytinio

proceso tvarka nutartimi nedelsdamas panaikina sprendimą.

XXVIII

skyrius

BYLOS DĖL FIZINIO Asmens pripažinimO neveiksniu arba ribotai

veiksniu ir nepilnamečio pripažinimO veiksniu (EMANCIPUOTU)

Pirmasis

skirsnis

Bendrosios

nuostatos

462

straipsnis. Teismingumas

fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu paduodamas asmens,

kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, gyvenamosios vietos

apylinkės teismui.

dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu) paduodamas nepilnamečio

gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

463

straipsnis. Pareiškimo padavimas

dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu gali paduoti:

1) asmens, kurį

prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, sutuoktinis;

2) asmens, kurį

prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, tėvai, pilnamečiai vaikai;

3) globos

(rūpybos) institucija;

4) prokuroras.

2.

Pareiškimą dėl nepilnamečio fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu galima

paduoti ne anksčiau kaip likus šešiems mėnesiams iki asmens, kuris turėtų būti

pripažintas ribotai veiksniu, pilnametystės.

pripažinti fizinį asmenį neveiksniu padavęs asmuo gali iki bylos nagrinėjimo

užbaigimo reikalavimą pakeisti ir prašyti tą asmenį pripažinti ribotai veiksniu,

o pradiniame pareiškime prašęs fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu –

prašyti jį pripažinti neveiksniu.

padavė aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu

ar ribotai veiksniu, teismo nutartimi gali būti nubaustas nuo penkių šimtų iki

dviejų tūkstančių litų bauda. Iš šio asmens taip pat priteisiamos bylinėjimosi

išlaidos.

5.

Pareiškimą dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu) gali paduoti

pats nepilnametis, jo tėvai, rūpintojas ir globos (rūpybos) institucija.

aštuoniolikos metų teisės savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu

apribojimo ar atėmimo gali paduoti vaikų globos (rūpybos) institucija,

prokuroras ir kiti suinteresuoti asmenys. Nagrinėjant šį pareiškimą, mutatis

mutandis taikomos šio skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatos.

464

straipsnis. Dalyvaujantys byloje asmenys

fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu dalyvaujantys

asmenys, be pareiškėjo, yra asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar

ribotai veiksniu, taip pat globos (rūpybos) institucija. Teismas kaip

dalyvaujančius byloje suinteresuotus asmenis gali įtraukti asmens, kurį prašoma

pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, artimuosius giminaičius ar kartu

gyvenančius jo šeimos narius.

2.

Jeigu fizinio asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu,

dėl sveikatos būklės, patvirtintos eksperto išvada, negalima iškviesti ir

apklausti teisme ar įteikti jam teismo dokumentus, teismas bylą nagrinėja šiam

asmeniui nedalyvaujant.

nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu) ar byloje dėl nepilnamečio nuo

keturiolikos iki aštuoniolikos metų teisės savarankiškai disponuoti savo

pajamomis bei turtu apribojimo ar atėmimo dalyvaujantys asmenys, be pareiškėjo,

yra pats nepilnametis, jo tėvai ar rūpintojas, taip pat globos (rūpybos)

institucija, jei nepilnametis neturi tėvų.

4641

straipsnis. Registravimas

Teismas ne

vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo pripažinti fizinį asmenį neveiksniu

ar panaikinti fizinio asmens neveiksnumą, apriboti fizinio asmens veiksnumą ar

panaikinti veiksnumo apribojimą ir šiame skyriuje nustatyta tvarka priimto

sprendimo dėl nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų teisės savarankiškai

disponuoti savo pajamomis ir turtu apribojimo ar atėmimo, taip pat sprendimo

panaikinti atitinkamą ankstesnį sprendimą įsiteisėjimo privalo sprendimo

duomenis pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo

įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta

tvarka.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1032,

2010-09-23, Žin., 2010, Nr. 126-6457 (2010-10-26)

Antrasis

skirsnis

BYLOS DĖL Fizinio

Asmens pripažinimO neveiksniu

465

straipsnis. Pareiškimo turinys

Pareiškime dėl

fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, be bendrųjų reikalavimų, keliamų

procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės,

rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali

suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta

gydytojo pažyma bei kiti įrodymai apie asmens psichinę būseną.

466

straipsnis. Pasirengimas bylai

Jeigu yra

duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą, teisėjas, kuriam paskirta

parengti bylą nagrinėjimui, asmens psichinei būsenai nustatyti nutartimi

paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta

anksčiau, ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius

dokumentus.

467

straipsnis. Bylos nagrinėjimas

fizinio asmens pripažinimo neveiksniu teismas nagrinėja žodinio nagrinėjimo

tvarka, pranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims.

pripažįsta, kad yra būtina apklausti asmenį, kurį prašoma pripažinti

neveiksniu, o šis į teismo posėdį neatvyksta, teismas gali nutarti atvesdinti

šį asmenį į teismą padedant policijai arba pavesti jį apklausti kitam to asmens

buvimo vietos teismui. Asmens apklausa atliekama dalyvaujant gydytojui teismo

psichiatrui.

vengia teismo psichiatrijos ekspertizės, teismas gali priimti nutartį

priverstinai nusiųsti asmenį ambulatorinei teismo psichiatrijos ekspertizei

atlikti. Šią nutartį vykdo policija. Dėl nutarties gali būti duodamas

atskirasis skundas.

4.

Tais atvejais, kai ambulatorinio tyrimo metu gautų duomenų teismo psichiatrijos

ekspertizės išvadai apie asmens psichinę būseną pateikti nepakanka, teismas

gali priimti nutartį paskirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir

ne ilgiau kaip šešioms savaitėms pasiųsti asmenį, kurį prašoma pripažinti

neveiksniu, į ekspertizės įstaigą stebėti. Prieš priimdamas tokią nutartį

teismas turi apklausti byloje dalyvaujančius asmenis. Išimtiniais atvejais

teismas motyvuotu ekspertų prašymu gali pratęsti nurodytą terminą iki trijų

mėnesių. Dėl teismo nutarties skirti stacionarinę teismo psichiatrijos

ekspertizę ir pasiųsti asmenį į ekspertizės įstaigą ar pratęsti asmens laikymo

joje terminą gali būti duodamas atskirasis skundas.

bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, teismas pareiškėjo prašymu ar

savo iniciatyva gali aiškintis ir aplinkybes, ar nėra pagrindo asmens veiksnumą

apriboti.

468

straipsnis. Teismo sprendimas

bylą teismo posėdyje, teismas priima sprendimą pripažinti fizinį asmenį

neveiksniu arba pareiškimą atmeta.

nagrinėjimo metu nustatęs, kad nėra pagrindo fizinį asmenį pripažinti

neveiksniu, tačiau yra pagrindas fizinio asmens veiksnumą apriboti, teismas

priima sprendimą fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu.

dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu išlaidos, išskyrus atstovavimo

išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų. Už teismo paskirtas ekspertizes šiose

bylose apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

sprendimas pripažinti fizinį asmenį neveiksniu yra pagrindas šiam asmeniui

nustatyti globą arba paskirti globėją. Globos nustatymo ar globėjo šiam

asmeniui paskyrimo klausimai sprendžiami šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta

tvarka.

sprendimą turi teisę apskųsti dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat ir pats

neveiksniu pripažintas fizinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

469

straipsnis. Teismo sprendimo panaikinimas

Jeigu

pripažintas neveiksniu fizinis asmuo pasveiksta arba labai pagerėja jo

sveikatos būklė, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens

globėjo ar kitų šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų

pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima

sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį

veiksniu arba pripažinimą neveiksniu pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu.

Pats neveiksniu pripažintas asmuo teisės kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo

veiksniu ar dėl pripažinimo neveiksniu pakeitimo į pripažinimą ribotai veiksniu

neturi.

Trečiasis

skirsnis

BYLOS DĖL FIZINIO

Asmens pripažinimO ribotai veiksniu

470

straipsnis. Pareiškimo turinys

Be bendrųjų

reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškime dėl

fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu turi būti išdėstytos aplinkybės,

rodančios, kad asmuo piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais,

narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis.

471

straipsnis. Pasirengimas bylai

Jeigu yra šio

Kodekso 470 straipsnyje numatytų duomenų apie fizinio asmens piktnaudžiavimą

alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis,

teismas, rengdamas bylą nagrinėti, asmens sveikatos būsenai nustatyti nutartimi

paskiria teismo ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir

išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus.

472

straipsnis. Bylos nagrinėjimas

fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu nagrinėjama laikantis šio Kodekso

467 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų taisyklių.

dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu nagrinėjimo metu nustatomi

duomenys apie šio asmens psichikos sutrikimą, teismas pareiškėjo prašymu ar

savo iniciatyva gali aiškintis ir aplinkybes, ar nėra pagrindo asmenį

pripažinti neveiksniu. Tokiu atveju asmeniui teismas gali taikyti šio Kodekso

467 straipsnio 4 dalyje numatytas priemones.

473

straipsnis. Teismo sprendimas

bylą teismo posėdyje, teismas priima sprendimą pripažinti asmenį ribotai

veiksniu arba pareiškimą atmeta.

nagrinėjimo metu nustatęs, kad asmuo dėl psichikos sutrikimo negali suprasti

savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas priima sprendimą asmenį pripažinti

neveiksniu.

3.

Bylinėjimosi dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu išlaidos, išskyrus

atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų. Už teismo paskirtas

ekspertizes šiose bylose apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka.

sprendimas pripažinti asmenį ribotai veiksniu yra pagrindas šiam asmeniui

paskirti rūpintoją. Rūpybos nustatymo ar rūpintojo šiam asmeniui paskyrimo

klausimai sprendžiami šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka.

sprendimą turi teisę apskųsti dalyvaujantys byloje asmenys, tarp jų ir pats

ribotai veiksniu pripažintas asmuo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

474

straipsnis. Teismo sprendimo panaikinimas

aplinkybėms, dėl kurių fizinio asmens veiksnumas buvo apribotas, bylą

išnagrinėjęs teismas pagal paties asmens, jo rūpintojo ar kitų šio Kodekso 463

straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą priima sprendimą panaikinti

pirmiau priimtą sprendimą ir pripažinti fizinį asmenį veiksniu.

pripažinto ribotai veiksniu fizinio asmens sveikatos būklė labai pablogėja,

bylą išnagrinėjęs teismas pagal asmens rūpintojo ar šio Kodekso 463 straipsnio

1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos

ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą sprendimą ir

fizinio asmens pripažinimą ribotai veiksniu pakeisti į jo pripažinimą

neveiksniu.

Ketvirtasis

skirsnis

BYLOS DĖL

Nepilnamečio pripažinimO veiksniu (emancipuotu)

475

straipsnis. Pareiškimo turinys

Pareiškime dėl

nepilnamečio pripažinimo veiksniu, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių

dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta:

1) duomenys apie

nepilnametį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji

vieta, tėvai ar rūpintojas, darbovietė, mokymosi įstaiga);

2) motyvai,

kuriais remiantis prašoma nepilnametį pripažinti veiksniu;

3) įrodymai,

patvirtinantys nepilnamečio galėjimą savarankiškai įgyvendinti visas civilines

teises ar vykdyti pareigas (charakteristikos iš gyvenamosios, darbo, mokymosi

vietos, duomenys apie nepilnamečio šeiminę ir materialinę padėtį, sveikatos būklės

pažyma, išduota sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, ir kiti);

4) nepilnamečio

rašytinis sutikimas, jeigu pareiškimą teismui paduoda ne pats nepilnametis.

476

straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bylą

Teismas,

rengdamasis nagrinėti bylą:

1) paveda

nepilnamečio gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai

pateikti išvadą dėl nepilnamečio pasirengimo savarankiškai įgyvendinti visas

civilines teises ar vykdyti pareigas;

2) išreikalauja

duomenis, ar nepilnametis nėra teistas ar įvykdęs administracinių ir kitų

teisės pažeidimų;

3) prireikus

nustatyti nepilnamečio fizinio, dorovinio, dvasinio, psichinio išsivystymo

lygį, skiria teismo psichologijos ir(ar) psichiatrijos ekspertizę bei

išreikalauja šiai ekspertizei atlikti nepilnamečio medicininius dokumentus ir

kitą reikiamą medžiagą;

4) atlieka kitus

būtinus pasirengimo nagrinėti bylą veiksmus.

477

straipsnis. Bylos nagrinėjimas

nepilnamečio pripažinimo veiksniu nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

nagrinėjimą pranešama pareiškėjui, nepilnamečiui, kurio byla nagrinėjama, jo

tėvams ar rūpintojui, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, globos

(rūpybos) institucijai (jeigu nepilnametis neturi tėvų).

byloje asmenims.

rašytinį sutikimą pripažinti jį veiksniu teismas patvirtina teismo posėdžio

metu, prieš tai išklausęs šio nepilnamečio paaiškinimus. Jeigu nepilnamečio

sutikimas nebuvo pridėtas prie pareiškimo, rašytinį sutikimą nepilnametis gali

duoti bylos nagrinėjimo metu. Tai įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Teismas

turi nepilnamečiui išaiškinti tokio sutikimo davimo pasekmes.

savo duotą sutikimą pripažinti jį veiksniu gali atšaukti iki teismo sprendimo

priėmimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

478

straipsnis. Teismo sprendimas

bylą posėdyje, teismas priima sprendimą pripažinti nepilnametį veiksniu arba

pareiškimą atmeta.

2.

Bylinėjimosi dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu išlaidos, išskyrus

atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų. Už teismo paskirtas

ekspertizes šiose bylose apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka.

sprendimas nepilnametį pripažinti veiksniu yra pagrindas panaikinti

nepilnamečiui rūpybą, jeigu ji buvo nustatyta.

sprendimą turi teisę apskųsti dalyvaujantys byloje asmenys.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

479

straipsnis. Teismo sprendimo panaikinimas

nustatomos aplinkybės, kad pripažintas veiksniu nepilnametis savarankiškai įgyvendindamas

savo teises ar vykdydamas pareigas daro žalos savo ar kitų asmenų teisėms ar

teisėtiems interesams, teismas pagal šio nepilnamečio tėvų ar globos (rūpybos)

institucijų pareiškimą gali sprendimą nepilnametį pripažinti veiksniu

panaikinti.

sprendimas panaikinti ankstesnį sprendimą, kuriuo nepilnametis buvo pripažintas

veiksniu, yra pagrindas tėvų neturinčiam nepilnamečiui nustatyti rūpybą.

XXIX

skyrius

BYLOS DĖL

ĮvaikinimO

480

straipsnis. Pareiškimo padavimas

vieta yra Lietuvos Respublikoje, pareiškimą dėl įvaikinimo paduoda apylinkės

teismui pagal savo arba įvaikinamo vaiko gyvenamąją vietą.

Respublikos pilietis, nuolat gyvenantis užsienyje, užsienio valstybės pilietis,

asmuo be pilietybės arba asmuo, turintis ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio

valstybės pilietybę, pareiškimą dėl įvaikinimo paduoda Vilniaus apygardos

teismui.

481

straipsnis. Pareiškimo turinys

reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškime turi

būti nurodyta:

1) duomenys apie

pareiškėją (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji

vieta, darbovietė, šeiminė ir materialinė padėtis, sveikatos būklė, ar įrašytas

į asmenų, norinčių įvaikinti, sąrašą, taip pat užsienio valstybės, kurios

pilietis pareiškėjas yra ar kurioje yra jo gyvenamoji vieta, institucijų

išvada, ar jis tinka būti tarptautiniu įvaikintoju);

2) duomenys apie

įvaikinamąjį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, jo tėvai ar

globėjai (rūpintojai), vaiko buvimo vieta, sveikatos būklė, ar yra įrašytas į

įvaikinamų vaikų sąrašą);

3) įvaikinimo

motyvai.

pareiškėjas prašo įvaikinamajam suteikti įvaikintojų pavardę ir jų nurodytą

vardą, tai turi būti išdėstyta pareiškime įvaikinti.

482

straipsnis. Įrodymų pateikimas

pareiškimo įvaikinti turi būti pridėta:

1) įvaikintojų

ir, jeigu yra galimybė, – įvaikinamojo sveikatos būklės pažymos, išduotos

sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

2) jeigu yra

galimybė, – teismo nutartis, patvirtinanti vaiko tėvų, o jei vaiko tėvai yra

nepilnamečiai ar neveiksnūs, – jų tėvų arba globėjų (rūpintojų) sutikimą

įvaikinti, išskyrus įstatymų numatytus atvejus;

3) jeigu yra

galimybė ir vaikas turi įstatymų nustatyta tvarka paskirtą globėją (rūpintoją),

išskyrus valstybinę globos instituciją, – teismo nutartis, patvirtinanti

globėjo (rūpintojo) sutikimą įvaikinti;

4) jeigu

įvaikinti prašo vienas iš sutuoktinių, – notaro patvirtintas kito sutuoktinio

rašytinis sutikimas įvaikinti, išskyrus įstatymų numatytus atvejus;

5) duomenys, kad

įvaikintojas yra įrašytas į norinčiųjų įvaikinti sąrašą ir kad įvaikinamasis

yra įrašytas į įvaikinamų vaikų sąrašą;

6) valstybinės

įvaikinimo institucijos atestuoto socialinio darbuotojo išvada dėl pasirengimo

įvaikinti.

2.

Užsienio valstybės piliečiai ar asmenys be pilietybės, paduodami pareiškimą

įvaikinti, pateikia savo valstybės įstatymų nustatyta tvarka įformintus

dokumentus, duomenis, kad užsienio valstybė pripažins konkretaus vaiko

įvaikinimą, kad vaikui yra išduotas ar bus išduotas oficialus leidimas

įvažiuoti į tą šalį ir nuolat joje gyventi. Prie šių dokumentų turi būti

pridėti jų vertimai į lietuvių kalbą, patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka.

Dokumentai turi būti legalizuoti, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių

numatytus atvejus.

483

straipsnis. Pasirengimas bylai

Teismas,

rengdamasis nagrinėti bylą:

1) paveda

valstybinei įvaikinimo institucijai pateikti išvadą, ar nėra įstatymų numatytų

kliūčių įvaikinti šį konkretų vaiką, taip pat duomenis apie tai, ar nėra gauta

kitų asmenų prašymo įvaikinti tą patį vaiką, apie įvaikintojo ir įvaikinamojo

registraciją atitinkamuose sąrašuose;

2) išreikalauja iš valstybinės įvaikinimo institucijos

duomenis apie įvaikinamo vaiko kilmę, vystymąsi, sveikatos būklę ir šeimą;

3) jeigu

įvaikinti prašo užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės, – paveda

valstybinei įvaikinimo institucijai pateikti išvadą, ar pagal Civilinį kodeksą

įvykdyta įvaikinimo procedūra iki teismo.

484

straipsnis. Bylos nagrinėjimas

įvaikinimo nagrinėjama žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje.

nagrinėjimą pranešama pareiškėjui, kitiems asmenims, pareiškusiems norą

įvaikinti tą patį vaiką, valstybinei įvaikinimo institucijai, valstybinei vaiko

teisių apsaugos institucijai ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

vaiką, gali pateikti bylą nagrinėjančiam teismui pareiškimus su savarankiškais

reikalavimais dėl įvaikinimo. Pareiškimus teismui priėmus, šie asmenys

dalyvauja byloje kaip pareiškėjai.

pareiškėjams, valstybinės įvaikinimo institucijos atstovui, valstybinės vaiko

teisių apsaugos institucijos atstovui, kurie dėl įvaikinimo duoda išvadą

teisme.

patikrina, ar įvaikintojai turi tinkamas sąlygas ir ar yra deramai pasirengę

įvaikinti.

(rūpintojų) sutikimas įvaikinti gali būti atšauktas iki teismo sprendimo

dėl įvaikinimo priėmimo. Padavus pareiškimą atšaukti sutikimą įvaikinti, bylos

dėl įvaikinimo nagrinėjimas sustabdomas, kol bus išspręstas klausimas, ar

atšaukti sutikimą.

485

straipsnis. Įvaikinamo vaiko sutikimas

1.

Įvaikinamasis, kuriam yra suėję dešimt metų, dėl įvaikinimo turi būti

išklausytas teismo posėdyje. Teismas išsiaiškina, ar įvaikinamasis sutinka būti

įvaikintas ir būti įvaikintojo įvaikis, ar sutinka, kad įvaikintojai būtų

pripažinti jo tėvais, o jis – įvaikintojų vaiku, taip pat ar sutinka, kad būtų

pakeistas jo vardas, pavardė. Be įvaikinamojo, kuriam yra suėję dešimt metų,

rašytinio sutikimo įvaikinti negalima.

2.

Įvaikinamasis, kuriam nėra suėję dešimt metų, dėl įvaikinimo, vardo ir pavardės

pakeitimo turi būti išklausytas teismo posėdyje, jei jis sugeba išreikšti savo

nuomonę ir suformuluoti pažiūras. Nuomonė gali būti išreikšta žodine, rašytine

forma ar kitais vaiko pasirinktais būdais. Teismas, priimdamas sprendimą, turi

atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja paties vaiko interesams.

vaikas sugeba išreikšti savo nuomonę, ir išreikštai vaiko nuomonei išaiškinti

gali būti kviečiamas ekspertas psichologas.

vaiką, teismas vadovaujasi šio Kodekso 194 straipsnio 1 dalyje numatytomis

taisyklėmis.

atvejais teismo nuožiūra vaiko nuomonės išklausymo laikui teismo nutartimi gali

būti pašalinamas iš teismo posėdžių salės kuris nors dalyvaujantis byloje

asmuo. Kai tas asmuo grįžta į posėdžio salę, jam turi būti pranešama vaiko

išreikšta nuomonė.

leidus, teismo posėdyje dalyvaujantis pedagogas ar (ir) psichologas bei

dalyvaujantys byloje asmenys gali užduoti vaikui klausimų.

privalo įvaikinamajam išaiškinti sutikimo davimo bei įvaikinimo pasekmes.

Teismas atsisako priimti įvaikinamojo sutikimą būti įvaikintam, jeigu yra

pagrindo manyti, kad šis sutikimas buvo išgautas prievartos ar apgaulės būdu

arba siekiant gauti neteisėtą finansinę naudą.

486

straipsnis. Vaiko perkėlimas į šeimą iki įvaikinimo

atsižvelgiant į būsimų įtėvių psichologinį pasirengimą įvaikinti ir vaiko –

būti įvaikintam, būsimų įtėvių ir įvaikio bendravimo trukmę iki prašymo

įvaikinti ir kitas aplinkybes, gali kilti abejonių, ar vaikas pritaps

įvaikintojų šeimoje, ir yra pagrindas manyti, kad kitų kliūčių įvaikinti nėra,

bylą nagrinėjantis teismas valstybinės įvaikinimo institucijos prašymu ar savo

iniciatyva gali nutartimi pareiškėjui nustatyti nuo šešių iki dvylikos mėnesių

bandomąjį laikotarpį ir perkelti vaiką gyventi į pareiškėjo šeimą, kurioje jis

būtų auklėjamas ir išlaikomas. Šiuo atveju bylos dėl įvaikinimo nagrinėjimas

sustabdomas.

bylos nagrinėjimą, valstybinė įvaikinimo institucija pateikia teismui išvadą

apie įvaikintojų pasirengimą įvaikinti šį konkretų vaiką, įvaikintojų ir vaiko

psichologinį suderinamumą.

bylos nagrinėjimą, teismas iš naujo įvykdo įstatymų reikalavimus dėl

įvaikinamojo sutikimo.

487

straipsnis. Teismo sprendimas

sprendimu vaikas įvaikinamas arba pareiškimas įvaikinti atmetamas.

pareiškimą, teismo sprendimu įvaikintojai pripažįstami vaiko tėvais, o

įvaikintieji – įvaikintojų vaikais. Jei teismo nutartimi vaikas buvo perkeltas

į šeimą iki įvaikinimo, tai įvaikinus vaiką įvaikintojai laikomi vaiko tėvais

pagal įstatymą nuo nutarties perkelti vaiką į šeimą įsiteisėjimo. Teismas tai

pažymi sprendime.

sprendimo įvaikinti rezoliucinėje dalyje paliekami vaiko individualybę

išsaugantys duomenys: gimimo data, gimimo vieta, taip pat vardas ir (ar)

pavardė, jeigu jie nekeičiami.

užsienio valstybių piliečiai, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, į

kurią valstybę leidžiama įvaikinti.

teismo sprendimas įvaikinti per tris darbo dienas išsiunčiamas civilinės

metrikacijos įstaigai, kuri yra įregistravusi vaiko gimimą.

sprendimas įvaikinti yra pagrindas civilinės būklės aktų įrašų įstaigai

pakeisti įvaikio gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo liudijimą.

sprendimas skelbiamas uždarame teismo posėdyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

488 straipsnis. Sutikimas įvaikinti

o jeigu jie yra nepilnamečiai ar neveiksnūs, – jų tėvai arba globėjai

(rūpintojai), vaiko globėjas (rūpintojas) rašytinį sutikimą įvaikinti,

įformintą pareiškimu, paduoda apylinkės teismui pagal savo gyvenamąją vietą

arba pagal vaiko, dėl kurio duodamas sutikimas, gyvenamąją vietą.

dėl sutikimo įvaikinti patvirtinimo turi būti nurodyta:

1) duomenys apie

sutikimą duodantį asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta,

gyvenamoji vieta);

2) duomenys apie

vaiko tėvų amžių ar sveikatos būklę, jeigu jie yra nepilnamečiai ar neveiksnūs;

3) duomenys apie

vaiką (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, jo tėvai ar

globėjai (rūpintojai), vaiko gyvenamoji ir buvimo vieta).

įvaikinti turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys jame išdėstytas

aplinkybes.

įvaikinti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apie šio klausimo nagrinėjimą

pranešama sutikimą duodančiam asmeniui bei nepilnamečiams vaiko tėvams.

privalo sutikimą duodančiam asmeniui išaiškinti tokio sutikimo davimo bei

įvaikinimo pasekmes.

įvaikinti patvirtinimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi. Teismas

patvirtina sutikimą, jeigu nustato, kad sutikimas įvaikinti duodamas

sąmoningai, be poveikio sutikimą duodančiojo valiai, nėra išgautas prievartos

būdu arba siekiant neteisėtos finansinės naudos. Tvirtindamas sutikimą

nutartyje teismas išaiškina įvaikinimo pasekmes ir teisę atšaukti duotą

sutikimą. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

7.

Įsiteisėjusios nutarties, kuria patvirtinamas sutikimas įvaikinti, patvirtintą

kopiją teismas per tris darbo dienas išsiunčia valstybinei įvaikinimo

institucijai ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

489

straipsnis. Sutikimo įvaikinti atšaukimas

globėjai (rūpintojai) gali atšaukti savo duotą sutikimą įvaikinti. Jei

sutikimas įvaikinti nepilnamečių ar neveiksnių tėvų vaiką buvo duotas jų tėvų

ar globėjų (rūpintojų), tai, kai vaiko tėvai tampa pilnamečiais ar veiksniais,

sutikimas įvaikinti netenka galios. Pareiškimas dėl sutikimo įvaikinti

atšaukimo paduodamas tam teismui, kuris patvirtino sutikimą įvaikinti.

dėl sutikimo įvaikinti vaiką atšaukimo turi būti nurodyti:

1) duomenys apie

asmenį, kuris atšaukia sutikimą įvaikinti (vardas, pavardė, asmens kodas,

gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta);

2) duomenys apie

vaiką, dėl kurio įvaikinimo duotas sutikimas atšaukiamas (vardas, pavardė,

asmens kodas, gimimo data ir vieta, jo tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaiko gyvenamoji

ir buvimo vieta);

3) duomenys apie

sutikimo įvaikinti patvirtinimą.

įvaikinimo institucija, gavusi pareiškimą dėl sutikimo įvaikinti atšaukimo, tą

pačią dieną šį pareiškimą išsiunčia tą sutikimą patvirtinusiam teismui ir, jei

byla dėl įvaikinimo nagrinėjama teisme, tuoj pat raštu arba žodžiu praneša bylą

dėl įvaikinimo nagrinėjančiam teismui. Šioje dalyje nurodyto pareiškimo

padavimas, jei teismo sprendimas dėl įvaikinimo nėra priimtas, sustabdo

įvaikinimo procedūrų vykdymą.

dėl sutikimo įvaikinti atšaukimo nagrinėja tą sutikimą patvirtinęs apylinkės

teismas.

nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apie jo nagrinėjimą pranešama asmeniui,

kuris atšaukia sutikimą įvaikinti, ir valstybinei įvaikinimo institucijai.

patikrina, ar nuo tėvų valdžios apribojimo yra praėję vieneri metai ir ar tėvų

valdžios apribojimas nėra panaikintas, ar sutikimas įvaikinti nėra atšaukiamas

tik dėl materialinės naudos.

dėl sutikimo įvaikinti atšaukimo išsprendžiamas teismo nutartimi. Ši nutartis

gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

teismo nutarčiai, kuria patvirtintas sutikimo įvaikinti atšaukimas, teismas

apie sutikimo įvaikinti atšaukimą pažymi nutartyje, kuria buvo patvirtintas

sutikimas įvaikinti.

9.

Įsiteisėjusios nutarties patvirtintą kopiją teismas per tris darbo dienas

išsiunčia valstybinei įvaikinimo institucijai ir įvaikinimo bylą sustabdžiusiam

teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

490

straipsnis. Valstybinės įvaikinimo institucijos išvados apskundimas

nesutinka su valstybinės įvaikinimo institucijos atestuoto socialinio

darbuotojo išvada dėl pasirengimo įvaikinti, per vieną mėnesį nuo išvados

surašymo dienos jis gali paduoti apylinkės teismui pagal savo gyvenamąją vietą

pareiškimą dėl išvados panaikinimo. Asmuo, ketinantis įvaikinti vaiką

užsienyje, pareiškimą paduoda Vilniaus apygardos teismui.

pareiškimo dėl išvados panaikinimo turi būti pridėta skundžiama atestuoto

socialinio darbuotojo išvada.

nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apie jo nagrinėjimą pranešama pareiškėjui,

valstybinei įvaikinimo institucijai, išvadą surašiusiam socialiniam

darbuotojui.

pareiškimo priimama teismo nutartis. Ši nutartis gali būti skundžiama

atskiruoju skundu.

XXX skyrius

BYLOS DĖL GlobOS ir

rūpybOS

Pirmasis skirsnis

Bendrosios

nuostatos

491

straipsnis. Leistinumas ir teismo vaidmuo

skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos dėl globos (rūpybos) nustatymo

nepilnamečiams asmenims bei pilnamečiams asmenims, kurie teismo sprendimu yra

pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais, taip pat bylos dėl rūpybos

nustatymo veiksniems asmenims.

nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos

globos ar rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai.

pripažįsta, kad yra būtina išklausyti asmenį, kuriam prašoma nustatyti globą ar

rūpybą, ir (ar) paskirti globėją ar rūpintoją, taip pat išklausyti globotinį ar

rūpintinį, jis gali įpareigoti asmenis, pas kuriuos šis asmuo yra, atvesti jį į

teismo posėdį, taip pat gali nutarti, kad šį asmenį į teismą atvesdintų

policija.

492 straipsnis. Globėjo ar

rūpintojo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su  globėjo ar rūpintojo pareigų

vykdymu, atlyginimas

numatytais atvejais globėjo ar rūpintojo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su

globėjo ar rūpintojo pareigų vykdymu, dydį, jų atlyginimo tvarką pagal globėjo

ar rūpintojo pareiškimą nustato tas teismas, kuris šį globėją ar rūpintoją

paskyrė.

atlyginimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi. Ši nutartis gali būti

skundžiama atskiruoju skundu.

493

straipsnis. Turto administratoriaus paskyrimas

1.

Jei neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų

daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.),

teismas pagal globos ir rūpybos institucijos prašymą ar savo iniciatyva

paskiria turto administratorių. Šiuo administratoriumi būti skiriamas globėjas

(rūpintojas) arba kitas asmuo.

administratoriaus paskyrimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi.

Paskirtam turto administratoriui jo teises ir pareigas išaiškina teismas.

kuris paskyrė turto administratorių, pagal globos ir rūpybos institucijos ar

prokuroro pareiškimą šį administratorių nutartimi gali nušalinti nuo pareigų

arba pakeisti kitu asmeniu.

494 straipsnis. Globėjo ar rūpintojo atleidimas arba

nušalinimas nuo pareigų

ar rūpintojo, globos ir rūpybos institucijos pareiškimą globėjas ar rūpintojas

gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali

atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties

pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių.

ir rūpybos institucijos arba prokuroro pareiškimą globėjas ar rūpintojas gali

būti jį paskyrusio teismo nutartimi nušalintas nuo pareigų, jeigu jis

netinkamai atlieka globėjo ar rūpintojo pareigas, neužtikrina globotinio ar

rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais

tikslais.

dėl veiksniam asmeniui paskirto rūpintojo atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų

taip pat gali paduoti rūpintinis.

rūpintoją atleidus arba nušalinus nuo pareigų, kito globėjo ar rūpintojo

paskyrimo klausimas sprendžiamas atitinkamai pagal šio skyriaus antrojo ar

trečiojo skirsnių nuostatas.

ar rūpintojo, globos ir rūpybos institucijos, vaiko tėvų arba įtėvių pareiškimą

vaiko globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi atleistas

nuo pareigų, jeigu vaikas grąžinamas tėvams arba įtėviams.

495

straipsnis. Globos ar rūpybos pabaiga

rūpyba pasibaigia įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti asmenį veiksniu ar

panaikinti jo veiksnumo apribojimą.

sulaukus keturiolikos metų, jo globa pasibaigia, jo globėjas tampa nepilnamečio

rūpintoju be papildomo sprendimo.

pasibaigia nepilnamečiui sulaukus aštuoniolikos metų arba kai jis įgyja visišką

veiksnumą iki aštuoniolikos metų kitais įstatymų nustatytais atvejais.

asmens rūpyba panaikinama pagal šio asmens pareiškimą rūpybą nustačiusio teismo

nutartimi.

498 straipsnis. Pareiškimo dėl vaiko nuolatinės

globos ar rūpybos nustatymo turinys

Pareiškime turi

būti nurodyta:

1) duomenys apie

vaiką (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji ar (ir)

buvimo vieta, sveikatos būklė, duomenys apie tėvus);

2) duomenys apie

laikinosios globos ar rūpybos nustatymą;

3) nuolatinės

globos ar rūpybos nustatymo pagrindimas;

4) duomenys apie

vaiko turtą.

499

straipsnis. Pareiškimo dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo turinys

Pareiškime turi

būti pateikti duomenys apie vaiką, nurodyti šio Kodekso 498 straipsnio 1

punkte, taip pat:

1) prašoma

taikyti globos ar rūpybos forma ir jos pagrindimas;

2) duomenys apie

asmenį, kurį rekomenduojama skirti globėju ar rūpintoju (fizinio asmens –

vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta,

darbovietė, šeiminė ir materialinė padėtis, sveikatos būklė, giminystės ryšys

ir santykiai su globos ar rūpybos reikalingu vaiku, moralinės ir kitokios

savybės, jo galimybė būti globėju ar rūpintoju ir atlikti globėjo ar rūpintojo

pareigas; juridinio asmens – kodas, banko rekvizitai, buveinė, finansinė

būklė);

3) kiti asmenys,

pareiškę sutikimą tapti šio vaiko globėjais ar rūpintojais;

4) vaiko turimi

nekilnojamieji ar kilnojamieji daiktai, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra

(įmonė, žemė, pastatas ir kt.), ir rekomendacija dėl šio turto

administratoriaus paskyrimo.

500

straipsnis. Įrodymų pateikimas

Prie pareiškimo

atitinkamai turi būti pridėta:

1) įrodymai,

pagrindžiantys reikalingumą nustatyti vaiko nuolatinę globą ar rūpybą;

2) vaiko ir

rekomenduojamo skirti globėju ar rūpintoju fizinio asmens sveikatos būklės

pažymos, išduotos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

3) asmens,

rekomenduojamo skirti globėju ar rūpintoju, rašytinis sutikimas;

4) jei globėju

ar rūpintoju rekomenduojama skirti fizinį asmenį ar šeimyną, pateikiamas kartu

su juo gyvenančių asmenų sąrašas ir vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų

rašytinis sutikimas;

5) jei

pareiškimą paduoda valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prie

pareiškimo turi būti pridėta išvada dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos

nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo.

501

straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bylą

prokuroro pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, teismas

paveda valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti pareiškimą dėl

globėjo ar rūpintojo skyrimo bei išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos

nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo.

valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimą dėl vaiko nuolatinės

globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo paskyrimo, teismas,

jeigu globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti fizinį asmenį arba šeimyną,

išreikalauja duomenis apie šio fizinio asmens ir kartu su juo gyvenančių kitų

asmenų ar šeimynos narių teistumą ir administracinės teisės pažeidimus.

502

straipsnis. Bylos nagrinėjimas

vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo

paskyrimo nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

nagrinėjimą pranešama valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai,

prokurorui, jeigu jis yra pareiškėjas, asmeniui, rekomenduojamam skirti globėju

ar rūpintoju, kitiems asmenims, pareiškusiems sutikimą tapti to paties vaiko

globėjais ar rūpintojais, taip pat suinteresuotiems asmenims.

nagrinėjama būtinai dalyvaujant prokurorui, jeigu jis yra pareiškėjas,

valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui, kuris duoda išvadą

teisme, ir asmeniui, kurį rekomenduojama skirti globėju ar rūpintoju.

4.

Skiriant globėją ar rūpintoją, atsižvelgiama į jo asmenines savybes, sveikatos

būklę, sugebėjimą būti globėju ar rūpintoju, jo santykius su vaiku, vaiko

nuomonę ir interesus bei į kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

503

straipsnis. Vaiko nuomonė

sugeba išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti savo pažiūras, dėl nuolatinės

globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo skyrimo turi būti

išklausytas teismo posėdyje. Nustatyti, ar vaikas sugeba išreikšti savo

nuomonę, bei pareikštai vaiko nuomonei išaiškinti gali būti kviečiamas

ekspertas psichologas. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu ar

kitais jo pasirinktais būdais.

2.

Išklausydamas vaiką, teismas vadovaujasi šio Kodekso 194 straipsnio 1 dalyje

numatytomis taisyklėmis.

3.

Išimtiniais atvejais teismo nuožiūra vaiko nuomonės išklausymo laikui teismo

nutartimi gali būti pašalinamas iš teismo posėdžių salės kuris nors

dalyvaujantis byloje asmuo. Kai tas asmuo grįžta į posėdžio salę, jam turi būti

pranešama vaiko išreikšta nuomonė.

leidimu teismo posėdyje dalyvaujantis pedagogas ar (ir) psichologas bei

dalyvaujantys byloje asmenys gali užduoti vaikui klausimų.

vaikui išaiškinti globos ar rūpybos nustatymo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo

pasekmes. Priimdamas sprendimą, teismas turi atsižvelgti į vaiko nuomonę, jeigu

ji neprieštarauja paties vaiko interesams.

504

straipsnis. Teismo nutartis

vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo

paskyrimo išsprendžiamas teismo nutartimi. Teismas per tris darbo dienas po

nutarties nustatyti vaiko nuolatinę globą ar rūpybą įsiteisėjimo dienos privalo

išsiųsti šios nutarties patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos

institucijai.

pareiškimą dėl nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, nutartyje nurodomi

duomenys apie globotinį ar rūpintinį, globos ar rūpybos vieta, o dėl globėjo ar

rūpintojo paskyrimo – papildomai nurodomi duomenys apie globėją ar rūpintoją.

3.

Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga

nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių.

globėjui ar rūpintojui, turto administratoriui teismas išaiškina jų teises ir

pareigas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

TREČIASIS SKIRSNIS

bylos dėl

Pilnamečių asmenų globos ir rūpybos

505 straipsnis. Teismo

pareiga inicijuoti bylos dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo

paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui nagrinėjimą

priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu,

privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl globos ar rūpybos šiam asmeniui

nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu,

jeigu šis asmuo yra gydymo, auklėjimo ar globos ir rūpybos institucijoje,

privalo savo iniciatyva nustatyti šiam asmeniui globą ar rūpybą.

priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu,

jeigu šis asmuo nėra gydymo, auklėjimo ar globos ir rūpybos institucijoje,

privalo savo iniciatyva nustatyti šiam asmeniui globą ar rūpybą ir paskirti

globėją ar rūpintoją.

506 straipsnis.

Pasirengimas nagrinėti bylą dėl globos ar rūpybos nustatymo,  globėjo ar

rūpintojo paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui

priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu,

tą pačią dieną nutartimi paveda globos ir rūpybos institucijai per dešimt dienų

pateikti teismui duomenis, būtinus bylai išnagrinėti.

rūpybos institucija raštu pateikia teismui išvadą, kurioje nurodo:

1) duomenis apie

asmens, dėl kurio nagrinėjama byla, buvimo vietą ir globėjo ar rūpintojo

paskyrimo reikalingumą;

2) jeigu reikia

skirti globėją ar rūpintoją, pateikiama globėjo ar rūpintojo kandidatūra;

nurodomi duomenys apie jį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta,

darbovietė, šeiminė ir turtinė padėtis, sveikatos būklė, giminystės ryšys ir

santykiai su pripažintu neveiksniu ar ribotai veiksniu asmeniu, moralinės ir

kitokios savybės, jo galimybė įgyvendinti globėjo ar rūpintojo pareigas), taip

pat kitos turinčios reikšmės aplinkybės; nurodoma neveiksniu ar ribotai

veiksniu pripažinto asmens nuomonė dėl globėjo ar rūpintojo kandidatūros;

3) jeigu

pateikiama globėjo ar rūpintojo kandidatūra, pridedamas rašytinis šio asmens

sutikimas ir sveikatos būklės pažyma, išduota sveikatos apsaugos ministro

nustatyta tvarka;

4) kai

neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų,

kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), globos

ir rūpybos institucijos rašte tai turi būti nurodoma bei rekomenduojama

paskirti šio turto administratorių.

reikalinga skirti globėją ar rūpintoją, teismas išreikalauja duomenis apie

asmens, rekomenduojamo paskirti globėju ar rūpintoju, teistumą ir

administracinės teisės pažeidimus.

nagrinėti bylą turi būti baigtas iki teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas

neveiksniu ar ribotai veiksniu, įsiteisėjimo.

507 straipsnis. Bylos dėl

globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo neveiksniam ar

ribotai veiksniam asmeniui nagrinėjimas

posėdyje nagrinėjama nedelsiant po sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas

neveiksniu ar ribotai veiksniu, įsiteisėjimo.

globos ar rūpybos nustatymo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus

atvejus, kai teismas pripažįsta būtinu žodinį bylos nagrinėjimą.

globos ar rūpybos nustatymo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjama

žodinio proceso tvarka. Apie bylos nagrinėjimą pranešama globos ir rūpybos

institucijai, asmeniui, pripažintam neveiksniu ar ribotai veiksniu, asmeniui,

rekomenduojamam skirti globėju ar rūpintoju, kitiems suinteresuotiems bylos

baigtimi asmenims. Byla nagrinėjama būtinai dalyvaujant globos ir rūpybos

institucijos atstovui, kuris duoda išvadą teisme, ir asmeniui, kurį

rekomenduojama skirti globėju ar rūpintoju. Neveiksniu ar ribotai veiksniu

pripažintas asmuo turi teisę teismo posėdyje išdėstyti savo nuomonę dėl globėjo

ar rūpintojo kandidatūros, jeigu tai galima atsižvelgiant į jo sveikatos būklę.

Teismas gali pripažinti būtinu asmens, pripažinto neveiksniu ar ribotai

veiksniu, dalyvavimą teismo posėdyje.

globėją ar rūpintoją, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias

savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius

su asmeniu, kuriam reikalinga globa ar rūpyba, taip pat, jeigu galima, į globos

ar rūpybos reikalingo asmens pageidavimą.

508

straipsnis. Teismo nutartis

globėjo ar rūpintojo paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui

išsprendžiamas teismo nutartimi.

pareiškimą dėl nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, nutartyje nurodomi

duomenys apie globotinį ar rūpintinį, o kai tenkinamas pareiškimas dėl globėjo

ar rūpintojo paskyrimo, papildomai nurodomi duomenys apie globėją ar rūpintoją.

3.

Jei neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų

daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto

administratorių.

globėjui ar rūpintojui, taip pat turto administratoriui teismas išaiškina jų

teises ir pareigas.

509

straipsnis. Veiksnaus asmens rūpyba

1.

Veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti

savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos

institucijos ar prokuroro pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti

rūpintoją.

dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo paduodamas apylinkės teismui pagal

asmens, kuriam reikalinga rūpyba, gyvenamąją vietą, o jeigu tokios vietos nėra,

– pagal asmens buvimo vietą.

asmens pareiškime turi būti nurodyti rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo

reikalingumo motyvai. Teismas, rengdamasis nagrinėti bylą, paveda globos ir

rūpybos institucijai pateikti teismui bylai išnagrinėti būtinus duomenis.

Globos ir rūpybos institucija pateikia teismui išvadą, kurios turiniui

atitinkamai taikytini šio Kodekso 506 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktų

reikalavimai.

rūpybos institucijos pareiškime turi būti nurodyti duomenys apie veiksnų

asmenį, kuriam prašoma nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją, taip pat

išdėstytas rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo reikalingumo pagrindimas.

Prie pareiškimo turi būti pridėta globos ir rūpybos institucijos išvada, kurios

turiniui atitinkamai taikytini šio Kodekso 506 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3

punktų reikalavimai.

rengdamasis nagrinėti bylą, išreikalauja duomenis apie asmens, rekomenduojamo

paskirti rūpintoju, teistumą ir administracinius teisės pažeidimus.

rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo veiksniam asmeniui nagrinėjama žodinio

proceso tvarka. Apie bylos nagrinėjimą pranešama globos ir rūpybos

institucijai, asmeniui, kuriam prašoma nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją,

taip pat asmeniui, kurį rekomenduojama skirti rūpintoju, bei kitiems

suinteresuotiems bylos baigtimi asmenims. Byla nagrinėjama būtinai dalyvaujant

globos ir rūpybos institucijos atstovui, kuris teikia išvadą teisme, bei

asmeniui, kurį rekomenduojama skirti rūpintoju.

veiksniam asmeniui skiriamas tik rūpintinio sutikimu.

nustatymo ir rūpintojo paskyrimo klausimas išsprendžiamas teismo

nutartimi. Tenkinant pareiškimą, nutartyje nurodomi duomenys apie rūpintinį ir

rūpintoją.

rūpintojui teismas išaiškina jo teises ir pareigas.

XXXI

skyrius

BYLOS DĖL ANTSTOLIŲ

ir notarinių VEIKSMŲ

510

straipsnis.

Skundo dėl antstolių veiksmų padavimas

1.

Šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai

veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti.

antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per šio

Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo

pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos

priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui,

kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų

apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka.

Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu

antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu

atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas

apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą sprendžia antstolis.

Antstolis, priežastis, dėl kurių buvo praleistas skundo padavimo terminas,

pripažinęs svarbiomis, praleistą terminą gali atnaujinti patvarkymu. Antstolio

patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą gali būti

skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė,

laikantis šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytų terminų. Apie visus šioje

dalyje numatytus antstolio patvarkymus šio Kodekso nustatyta tvarka pranešama

skundą padavusiam asmeniui. Skundai dėl antstolių veiksmų žyminiu mokesčiu

neapmokestinami.

padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad

tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso

tvarka.

straipsnyje numatyto skundo nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą dėl

antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

511

straipsnis. Skundo dėl notarinių veiksmų padavimas

1.

Šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis

veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti.

pateikiamas notaro (kito asmens, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti

notarinius veiksmus), kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui.

straipsnyje numatyto skundo nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą dėl

notaro (kito asmens, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius

veiksmus) neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

523 straipsnis. Dokumento

turėtojo teisė pareikšti ieškinį dėl turto nepagrįsto įgijimo ar sutaupymo

Dokumento

turėtojas, dėl kurių nors priežasčių laiku nepareiškęs apie savo teises į tą

dokumentą, įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti dokumentą negaliojančiu,

gali pareikšti asmeniui, kurio naudai priimtas teismo sprendimas, ieškinį dėl

nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo.

XXXIV

skyrius

Bylos DĖL daiktinių

teisių

Pirmasis

skirsnis

Bendrosios nuostatos

524

straipsnis. Leistinumas

Šiame skyriuje

nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo, nuosavybės

teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, daikto pripažinimo

bešeimininkiu.

525

straipsnis. Reikalavimai pareiškimui

Be bendrųjų

procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, prie pareiškimo,

paduodamo šiame skyriuje nustatyta tvarka, turi būti pateikti dokumentai iš

atitinkamo viešo registro apie registruotinas daiktines teises.

Antrasis

skirsnis

BYLOS DĖL Valdymo

fakto patvirtinimo

526

straipsnis. Pareiškimo padavimas ir teismingumas

teismas gali patvirtinti pagal suinteresuoto asmens pareiškimą.

2.

Pareiškimas dėl valdymo fakto patvirtinimo paduodamas pareiškėjo gyvenamosios

vietos, o jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo, – jo buveinės apylinkės

teismui. Pareiškimas dėl nekilnojamojo daikto paduodamas nekilnojamojo daikto

buvimo vietos apylinkės teismui.

dėl valdymo fakto patvirtinimo gali būti paduotas tik tada, kai pareiškėjas

negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai

negalima atkurti prarastų dokumentų.

527

straipsnis. Pareiškimo turinys

procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, pareiškime turi

būti išsamus daikto aprašymas, nurodoma, kuriam tikslui pareiškėjui reikia valdymo

faktą patvirtinti, nurodomos priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti tą

faktą patvirtinančių dokumentų, nurodomi šį faktą patvirtinantys įrodymai, taip

pat įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų

arba atkurti prarastų dokumentų.

turi būti nurodyti visi žinomi asmenys, suinteresuoti prašomu patvirtinti

faktu.

528

straipsnis. Paskelbimas apie bylos iškėlimą

pareiškimą, teismas tuo atveju, kai pareiškėjas pareiškime nėra nurodęs

suinteresuotų prašomu patvirtinti faktu asmenų, ir kitais atvejais, manydamas,

kad to reikia, priima nutartį paskelbti specialiame interneto tinklalapyje apie

bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo iškėlimą. Šiame skelbime turi būti

nurodyta:

1) teismo,

kuriame gautas pareiškimas, pavadinimas;

2) išsamus

daikto apibūdinimas;

3) daikto

valdytojo vardas ir pavardė, o kai daiktas yra kilnojamasis, – ir daikto

valdytojo gyvenamoji vieta;

4) pasiūlymas

asmenims per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos paduoti teismui pareiškimą dėl

savo teisių į tą daiktą.

bylos iškėlimą paskelbta specialiame interneto tinklalapyje, teismas skiria

bylą nagrinėti tik praėjus trims mėnesiams nuo paskelbimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

529

straipsnis. Teismo sprendimas

Šiame skirsnyje

nustatyta tvarka išnagrinėtose bylose priimamas teismo sprendimas, kuriuo

pareiškėjui gali būti patvirtintas valdymo faktas, arba pareiškėjo prašymas

atmestas.

Trečiasis

skirsnis

bYLOS DĖL Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį

fakto NUSTATYMO

530

straipsnis. Teismingumas

Pareiškimas

dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo paduodamas

pareiškėjo gyvenamosios vietos, o jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo, – jo

buveinės apylinkės teismui. Dėl nekilnojamojo daikto pareiškimas paduodamas

nekilnojamojo daikto buvimo vietos apylinkės teismui.

531

straipsnis. Pareiškimo turinys

Be bendrųjų reikalavimų,

keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškime taip pat turi būti:

1) išsamus

aprašymas daikto, kuriam siekiama nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal

įgyjamąją senatį faktą;

2) nurodytas

daikto valdymo terminas;

3) nurodyta, kad

pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas;

4) nurodyta, kad

valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas;

5) nurodyta, kad

nėra Civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės

įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

532

straipsnis. Pasirengimas nagrinėti teisme

nagrinėti teisme metu, tačiau ne vėliau kaip per trisdešimt dienų iki teismo

posėdžio, specialiame interneto tinklalapyje skelbiamas pranešimas apie bylos

nagrinėjimą.

turi būti nurodyta:

1) bylą

nagrinėjantis teismas;

2) pareiškėjo

vardas, pavardė ir gyvenamoji vieta;

3) daiktas,

kuriam prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį

faktą;

4) pasiūlymas ne

vėliau kaip per keturiolika dienų suinteresuotiems asmenims kreiptis su

pareiškimais į teismą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese;

5)

bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

533

straipsnis. Bylos nagrinėjimas ir teismo sprendimas

teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas,

atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso

tvarka. Jeigu šiame straipsnyje nurodytos sąlygos yra ginčijamos, teismas

nagrinėja bylą žodinio nagrinėjimo tvarka.

skirsnyje nustatyta tvarka išnagrinėtose bylose priimamas teismo sprendimas,

kuriuo nustatomas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, arba

pareiškėjo pareiškimas atmetamas.

Ketvirtasis

skirsnis

BYLOS DĖL DaiKTO

pripažinimO bešeimininkiu

534

straipsnis. Pareiškimo padavimas ir teismingumas

Pareiškimą dėl

daikto pripažinimo bešeimininkiu gali paduoti finansų, kontrolės institucija

arba savivaldybės institucija daikto buvimo vietos apylinkės teismui.

535

straipsnis. Pareiškimo turinys

Be bendrųjų

reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškime dėl

daikto pripažinimo bešeimininkiu turi būti nurodyta, koks daiktas pripažintinas

bešeimininkiu, taip pat išdėstytos aplinkybės, leidžiančios manyti, jog daiktas

neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba jie nėra žinomi.

Pareiškime nurodoma, kada daiktas buvo įtrauktas į apskaitą, ir kiti

pareiškėjui žinomi duomenys apie daiktą.

536

straipsnis. Įrodymų pateikimas

Prie

pareiškimo dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu taip pat turi būti pateikti

rašytiniai įrodymai iš atitinkamų institucijų apie tai, kokių yra žinių apie

šio daikto priklausymą.

537

straipsnis. Teismo sprendimas

Teismas,

pripažinęs, kad daiktas neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto

valdytojo arba kad jie yra nežinomi, priima sprendimą pripažinti daiktą

bešeimininkiu ir perduoti jį valstybės arba savivaldybės nuosavybėn.

XXXV SKYRIUS

BYLOS DĖL

SANTUOKOS NUTRAUKIMO ABIEJŲ SUTUOKTINIŲ BENDRU SUTIKIMU AR VIENO SUTUOKTINIO

PRAŠYMU

538

straipsnis. Leistinumas ir teismingumas

skirsnyje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų

sutuoktinių bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51 straipsnis), taip pat bylos

dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu (Civilinio kodekso 3.55

straipsnis).

nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš

sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu paduodamas pareiškėjo gyvenamosios

vietos apylinkės teismui.

sutuoktinio interesais prašymą dėl santuokos nutraukimo gali paduoti jo

globėjas, prokuroras arba globos ir rūpybos institucija.

sutuoktiniai arba vienas iš jų kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo

pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šių bylų

nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos šio skyriaus nuostatos.

539

straipsnis. Prašymo turinys

nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, be duomenų, nurodytų šio

Kodekso 135 straipsnyje, turi būti nurodyta:

1) sutuoktinių

gimimo metai;

2) ar yra visos

Civilinio kodekso 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos;

3) priežastys,

dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo;

4) duomenys apie

sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra

pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso

126 straipsnis. Atsakomybė už

pareigų, susijusių su procesinių dokumentų  įteikimu, nevykdymą

Kai

dalyvaujančio byloje asmens atstovas, kartu su fiziniu asmeniu gyvenantis

pilnametis šeimos narys, įgaliotas asmuo su byla susijusiems procesiniams

dokumentams gauti, juridinio asmens vadovas, kitas juridinių asmenų registre

nurodytas valdymo organo narys, juridinio asmens atstovas teisme, juridinio

asmens raštinės darbuotojas ar darbovietės administracija, sukarintos

organizacijos ar jos padalinio vadas arba budėtojas, laisvės atėmimo vietos

administracija be svarbių priežasčių atsisako priimti pagal šio Kodekso

nuostatas įteikiamus procesinius dokumentus arba, priėmę procesinius

dokumentus, pagal šio Kodekso reikalavimus nepraneša apie gautus procesinius

dokumentus ar neperduoda jų adresatui, arba nevykdo kitų šiame Kodekse

nustatytų pareigų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, teismas turi

teisę skirti jiems baudą iki vieno tūkstančio litų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

127

straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas teisme

Procesinius

dokumentus galima pasirašytinai įteikti adresatui teisme.

128

straipsnis. Daugkartinis įteikimas

Jeigu tas pats

procesinis dokumentas adresatui yra įteikiamas kelis kartus, jis laikomas

įteiktu pirmojo įteikimo dieną.

129

straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas kuratoriui

542 straipsnis. Bylų pobūdis

hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo pakeitimo ir

baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre

esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei

kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių, išskyrus kai

šiame skyriuje ar kituose įstatymuose numatyta kitaip, hipotekos teisėjas nagrinėja

šiame skyriuje bei Civiliniame kodekse nustatyta tvarka.

atvejais, kai nekilnojamojo turto registro tvarkymo įstaiga apie įkeisto turto

padalijimą ar sujungimą ir įkeisto turto kodo pakeitimą praneša hipotekos

registrui, hipotekos teisėjas savo iniciatyva, remdamasis Nekilnojamojo turto

registro tvarkymo įstaigos pranešimu, per 3 darbo dienas priima nutartį

pakeisti įkeisto turto duomenis hipotekos registre Hipotekos registro nuostatų

nustatyta tvarka ir praneša hipotekos kreditoriams apie hipotekos registro

duomenų pakeitimą, išskyrus atvejus, kai turtas įkeistas pareikštiniu hipotekos

lakštu.

Straipsnio redakcija nuo 2012-07-01:

548 straipsnis. Atsisakymas priimti prašymą

įregistruoti hipoteką ar įkeitimą

skyrius atsisako priimti prašymą įregistruoti hipoteką ar įkeitimą ir grąžina

jį kartu su priedais, jeigu:

1) prašymas

įregistruoti nekilnojamojo daikto hipoteką pateiktas hipotekos skyriui ne pagal

daikto buvimo vietą;

2) prašyme

nenurodyti skolininkas ir įkeičiamo turto savininkas bei juos identifikuojantys

duomenys.

straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių prašymas įregistruoti hipoteką ar

įkeitimą grąžinamas pareiškėjui, laikoma, kad prašymas nebuvo paduotas.

Straipsnis netenka galios nuo 2012-07-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1843,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)

549 straipsnis. Prašymo įregistruoti sutartinę

hipoteką ar įkeitimą nagrinėjimo tvarka

įregistruoti sutartinę hipoteką ar įkeitimą turi būti išnagrinėtas ne vėliau

kaip kitą darbo dieną po jo gavimo. Nagrinėjant prašymą įregistruoti sutartinę

hipoteką ar įkeitimą, Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka patikrinama,

ar hipotekos ar įkeitimo lakštas surašytas teisingumo ministro nustatyta forma,

ar jis yra visas ir tinkamai užpildytas bei patvirtintas notaro, ar surašytas

laikantis įstatymų reikalavimų, ar sumokėta raštinės rinkliava.

kliūčių sutartinei hipotekai ar įkeitimui įregistruoti, hipotekos teisėjas

priimtą prašymą įregistruoti sutartinę hipoteką ar įkeitimą gali rašytine

motyvuota nutartimi atmesti arba paskirti terminą kliūtims pašalinti. Jei

kliūtys iki paskirto termino nepašalinamos, prašymas atmetamas ir kartu su

priedais grąžinamas pareiškėjui.

priimtą prašymą įregistruoti sutartinę hipoteką ar įkeitimą, centriniam

hipotekos registrui perduoti duomenys apie paduotą prašymą laikomi jame tol,

kol pasibaigs hipotekos teisėjo nutarties atmesti prašymą įregistruoti

sutartinę hipoteką ar įkeitimą apskundimo atskiruoju skundu terminas, o jeigu

hipotekos teisėjo nutartis apskundžiama, – iki atskirasis skundas bus išnagrinėtas.

Straipsnis netenka galios nuo 2012-07-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1843,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)

550

straipsnis. Sutartinės hipotekos ar įkeitimo įregistravimas

prašymą įregistruoti sutartinę hipoteką ar įkeitimą, hipotekos teisėjas ar tam

įgaliotas kitas hipotekos skyriaus darbuotojas Hipotekos registro nuostatų

nustatyta tvarka ne vėliau kaip kitą darbo dieną įregistruoja sutartinę

hipoteką ar įkeitimą vietiniame hipotekos registre ir ne vėliau kaip per

dvidešimt keturias valandas elektroniniu būdu perduoda duomenis apie tai

centriniam hipotekos registrui.

sutartinės hipotekos ar įkeitimo lakšto originalas kartu su hipotekos ar

įkeitimo įregistravimo centriniame hipotekos registre pažymėjimu išsiunčiami

hipotekos kreditoriui, o tais atvejais, kai įregistruotas pareikštinis

hipotekos ar įkeitimo lakštas, – įkeičiamo turto savininkui. Pažymėjimo turinį

nustato Hipotekos registro nuostatai.

lakšto kopija saugoma hipotekos skyriaus archyve Hipotekos registro nuostatų

nustatyta tvarka.

Straipsnis netenka galios nuo 2012-07-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1843,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)

551 straipsnis. Prašymo įregistruoti priverstinę

hipoteką ar įkeitimą nagrinėjimo tvarka

įregistruoti teismo sprendimu nustatytą priverstinę hipoteką ar įkeitimą turi

būti išnagrinėtas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo gavimo šio Kodekso 549

straipsnyje nustatyta tvarka.

atvejais prašymas įregistruoti priverstinę hipoteką ar įkeitimą turi būti

išnagrinėtas per 5 darbo dienas po jo gavimo, o jei prašymui išnagrinėti būtina

pateikti papildomų dokumentų ar padaryti pakeitimų hipotekos ar įkeitimo

lakšte, – per 5 darbo dienas po dokumentų pateikimo ar pakeitimų lakšte

padarymo. Nagrinėjant prašymą, be šio Kodekso 549 straipsnyje nurodytų

aplinkybių, patikrinama, ar yra pagrindas steigti priverstinę hipoteką ar

įkeitimą, taip pat ar turtas, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką ar

įkeitimą, gali būti priverstinės hipotekos ar įkeitimo objektas pagal Civilinį

kodeksą. Įkeičiamo turto vertė neturi būti iš esmės didesnė už hipoteka ar

įkeitimu apsaugomų reikalavimų sumą.

priimtą prašymą įregistruoti priverstinę hipoteką ar įkeitimą, centriniam

hipotekos registrui perduoti duomenys apie paduotą prašymą laikomi jame šio

Kodekso 549 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą.

Straipsnio redakcija nuo 2012-07-01:

553 straipsnis. Duomenų apie hipotekos ar įkeitimo

įregistravimą perdavimas turto registrui

Duomenys apie

įregistruotą hipoteką ar įkeitimą ne vėliau kaip per dvidešimt keturias

valandas perduodami įkeisto turto registrui (registrams) Hipotekos registro

nuostatų nustatyta tvarka.

Straipsnis netenka galios nuo 2012-07-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1843,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)

554 straipsnis. Prašymų pakeisti ar baigti hipoteką

ar įkeitimą, taip pat prašymų įregistruoti atsinaujinusią hipoteką ar įkeitimą

registravimas

pakeisti ar baigti hipoteką ar įkeitimą registruojami ta pačia tvarka kaip ir

prašymas įregistruoti hipoteką ar įkeitimą – hipotekos skyriui pateikiamas

hipotekos ar įkeitimo lakštas su jame padarytais pakeitimais arba įrašais apie

skolininko įsipareigojimo įvykdymą.

565 straipsnio 2 dalyje ir 566 straipsnyje nustatytais atvejais hipotekos ar

įkeitimo pakeitimas registruojamas hipotekos registre ir hipoteka ar įkeitimas

išregistruojami iš hipotekos registro įsiteisėjus hipotekos teisėjo nutarčiai

dėl hipotekos ar įkeitimo pakeitimo ar pabaigos. Šio Kodekso 543 straipsnio 3

dalyje nustatytais atvejais visuose hipotekos skyriuose hipoteka ar įkeitimas

išregistruojami pagal pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo

išnagrinėjusio hipotekos teisėjo nutartį.

atvejais, kai pagal Civilinio kodekso 6.126 straipsnį hipoteka ar įkeitimas

atsinaujina, hipotekos kreditorius kreipiasi į hipotekos skyrių, kuriame buvo

įregistruota atsinaujinusi hipoteka ar įkeitimas, su prašymu įregistruoti

atsinaujinusią hipoteką ar įkeitimą. Prašymai įregistruoti atsinaujinusią

hipoteką ar įkeitimą nagrinėjami ta pačia tvarka kaip prašymai įregistruoti

priverstinę hipoteką ar įkeitimą – pateikiamas priverstinės hipotekos ar

įkeitimo lakštas ir hipotekos ar įkeitimo atsinaujinimą patvirtinantys

dokumentai.

Straipsnio redakcija nuo 2012-07-01:

555 straipsnis. Hipotekos ar įkeitimo lakšto ir

hipotekos registro duomenų neatitikimas

Jeigu hipotekos

ar įkeitimo lakšto tekstas su hipotekos registro įrašu nesutampa, sprendžiamąją

galią turi hipotekos registro įrašas.

Straipsnis netenka galios nuo 2012-07-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1843,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)

556 straipsnis. Teisių pagal prarastą hipotekos ar

įkeitimo lakštą grąžinimas

pareikštinis hipotekos ar įkeitimo lakštas yra prarastas, skolininkas ar

kreditorius šio Kodekso V dalies XXXIII skyriuje nustatyta tvarka gali prašyti

apylinkės teismą pripažinti prarastą hipotekos ar įkeitimo lakštą negaliojančiu

ir grąžinti pagal jį teises.

prarastas vardinis hipotekos ar įkeitimo lakštas, kreditorius gali prašyti

hipotekos teisėją pripažinti prarastą hipotekos ar įkeitimo lakštą

negaliojančiu ir grąžinti pagal jį teises. Pareiškimas paduodamas ir apie

prarastą hipotekos ar įkeitimo lakštą skelbiama šio Kodekso V dalies XXXIII

skyriuje nustatyta tvarka. Jeigu per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos lakšto

originalas nepateikiamas, hipotekos teisėjas išnagrinėja prašymą šiame skyriuje

nustatyta tvarka ir grąžina šalių teises pagal prarastą vardinį hipotekos ar

įkeitimo lakštą vadovaudamasis hipotekos registro įrašais.

kreditoriaus pareiškimą pripažinti prarastą hipotekos ar įkeitimo lakštą

negaliojančiu, hipotekos teisėjas kreditoriaus prašymu gali uždrausti

skolininkui mokėti pagal prarastą hipotekos ar įkeitimo lakštą.

pripažintas negaliojančiu prarastas hipotekos ar įkeitimo lakštas, pagal kurį

dar turi būti vykdomas skolinis įsipareigojimas, hipotekos skyrius pareiškėjui

išduoda prarasto hipotekos lakšto dublikatą Hipotekos registro nuostatų

nustatyta tvarka ir pažymi apie tai hipotekos registre.

buvo pripažintas negaliojančiu hipotekos ar įkeitimo lakštas, pagal kurį

skolinis įsipareigojimas jau išmokėtas, šio sprendimo pagrindu panaikinamas

įkeitimo įrašas hipotekos registre ir hipoteka ar įkeitimas pasibaigia.

Straipsnis netenka galios nuo 2012-07-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1843,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)

557 straipsnis. Hipotekos ar įkeitimo reikalavimo

perleidimo ir hipotekos kreditoriaus eilės pirmumo perleidimo registravimas

Hipotekos

ar įkeitimo reikalavimo perleidimas ir hipotekos kreditoriaus eilės pirmumo

perleidimas registruojamas hipotekos registre ta pačia tvarka kaip ir hipoteka

ar įkeitimas.

Straipsnis netenka galios nuo 2012-07-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1843,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)

558 straipsnis. Pareiškimo dėl priverstinio skolos

išieškojimo pateikimas ir tenkinimas, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos

taisykles

skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto

skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių

su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti

įkeistą daiktą suteikimo, nurodydamas jame hipotekos kodą hipotekos registre,

negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkeisto daikto savininką ir jų adresus

(buveines). Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir

įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir

įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties

įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas

administruoti kreditoriui. Įspėjimas skolininkui ir įkeisto daikto savininkui

įteikiamas šio Kodekso I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta

tvarka.

per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo

dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į

hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo

administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos

teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba

perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti ir praneša apie tai raštu

hipotekos kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas šis

daiktas, įkeisto daikto savininkui ir skolininkui, taip pat daiktą

įregistravusiam turto registrui (registrams). Hipotekos teisėjo nutartis kartu

su kreditoriaus pareiškimu išieškoti skolą arba perduoti įkeistą daiktą

administruoti išsiunčiami vykdyti daikto buvimo vietos antstoliui.

įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos praėjus dviem

mėnesiams hipotekos kreditorius nesikreipė dėl skolos išieškojimo arba teisės

administruoti įkeistą daiktą suteikimo, hipotekos teisėjas priima nutartį

panaikinti įkeisto daikto areštą ir išregistruoja nutartį areštuoti įkeistą

daiktą iš turto arešto aktų registro.

įkeistas daiktas buvo perduotas hipotekos kreditoriui administruoti ir jį

administruojant paaiškėja, kad iš administruojamo daikto gaunamų pajamų

negalima patenkinti hipoteka apsaugoto reikalavimo, hipotekos kreditorius

kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl įkeisto daikto pardavimo iš

varžytynių ir kartu pateikia hipotekos lakštą bei administratoriaus veiklos

ataskaitą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą

daiktą parduoti iš varžytynių ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša apie

tai raštu hipotekos kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra

įkeistas šis daiktas, įkeisto daikto savininkui ir skolininkui, taip pat daiktą

įregistravusiam turto registrui (registrams). Hipotekos teisėjo nutartis kartu

su kreditoriaus pareiškimu išieškoti skolą išsiunčiami vykdyti daikto buvimo

vietos antstoliui.

daiktas neparduotas iš antrųjų varžytynių ir neperduotas hipotekos kreditoriaus

nuosavybėn, hipotekos teisėjas hipotekos kreditoriaus prašymu gali perduoti šį

daiktą jam (hipotekos kreditoriui) administruoti. Tai neužkerta kelio hipotekos

kreditoriui pakartotinai kreiptis dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių

šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnis netenka galios nuo 2012-07-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1843,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)

559 straipsnis. Pareiškimo dėl įkeisto kilnojamojo

turto arešto ir šio turto perdavimo kreditoriui tenkinimas

įkeitimo objektas yra kilnojamasis daiktas ir skolininkas per įkeitimo lakšte

nustatytą terminą neįvykdo įkeitimu apsaugoto skolinio įsipareigojimo ir, gavęs

kreditoriaus įspėjimą dėl išieškojimo, kreditoriaus reikalavimu įkeisto daikto

jam neperduoda, kreditorius gali kreiptis į hipotekos teisėją su pareiškimu

areštuoti įkeistą daiktą ir perduoti jam (kreditoriui).

įkeitimo objektas yra turtinės teisės ir skolininkas per įkeitimo lakšte

nustatytą terminą neįvykdo įkeitimu apsaugoto skolinio įsipareigojimo ir, gavęs

kreditoriaus įspėjimą dėl išieškojimo, kreditoriaus reikalavimu neperduoda jam reikalavimų,

atsirandančių iš įkeistos teisės, arba skolinio įsipareigojimo dydį

atitinkančios jų dalies, kreditorius gali kreiptis į hipotekos teisėją su

pareiškimu įpareigoti įkaito davėją perduoti šiuos reikalavimus jam

(kreditoriui).

įkeitimo objektas yra lėšos, esančios įkaito davėjo banko sąskaitoje, ir

skolininkas per įkeitimo lakšte nustatytą terminą neįvykdo įkeitimu apsaugoto

skolinio įsipareigojimo ir, gavęs kreditoriaus įspėjimą dėl išieškojimo,

kreditoriaus reikalavimu neperduoda jam teisės tvarkyti banko sąskaitą,

kreditorius gali kreiptis į hipotekos teisėją prašydamas perduoti jam teisę

tvarkyti įkaito davėjo banko sąskaitą.

straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais hipotekos teisėjui pateikiamame

pareiškime turi būti nurodytas įkeitimo kodas hipotekos registre, negrąžintos

skolos dydis, skolininkas, įkeisto turto savininkas ir jų adresai (buveinės).

Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį dėl jame išdėstytų

reikalavimų tenkinimo, pažymi apie tai hipotekos registre ir praneša visiems

hipotekos registre įrašytiems kreditoriams, kuriems įkeistas turtas, dėl kurio

priimta hipotekos teisėjo nutartis, įkeisto turto savininkui ir skolininkui.

Hipotekos teisėjo nutartis dėl įkeisto daikto arešto ir reikalavimų, atsirandančių

iš įkeistos teisės, perdavimo kreditoriui išsiunčiama vykdyti kompetentingam

antstoliui.

Straipsnis netenka galios nuo 2012-07-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1843,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)

560 straipsnis. Teisė reikalauti hipoteka ar

įkeitimu apsaugotą reikalavimą patenkinti prieš terminą

kreditorius turi teisę reikalauti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą

patenkinti prieš terminą Civilinio kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka.

skolininkas prieš terminą neįvykdo hipoteka ar įkeitimu apsaugoto kreditoriaus

reikalavimo, kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos skyrių dėl

priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą ta pačia tvarka kaip ir suėjus

skolos grąžinimo terminui.

atvejais, kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto

(restruktūrizavimo) procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos

kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto (Įmonių restruktūrizavimo)

įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnis netenka galios nuo 2012-07-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1843,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)

561

straipsnis. Pajamų iš įkeisto turto apskaita

Pajamos, gautos

iš įkeisto turto po šio turto arešto, įtraukiamos į apskaitą atskirai ir

naudojamos visų kreditorių, kuriems šis turtas įkeistas, reikalavimams

tenkinti.

Straipsnis netenka galios nuo 2012-07-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1843,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)

562 straipsnis. Nutarties baigti hipoteką ar

įkeitimą priėmimas priverstinai realizavus įkeistą turtą arba patenkinus

hipotekos kreditoriaus reikalavimus iš administruojamo įkeisto turto gautų

pajamų

Gavęs turto

pardavimo (perdavimo) aktą arba administratoriaus veiklos ataskaitą,

patvirtinančią, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimai patenkinti iš įkeisto

turto gautų pajamų, hipotekos teisėjas priima nutartį baigti hipoteką ar

įkeitimą.

Straipsnis netenka galios nuo 2012-07-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1843,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)

563 straipsnis. Lėšų,

gautų priverstinai pardavus įkeistą turtą, paskirstymas

priverstinai parduotą įkeistą turtą įmokamos į hipotekos skyriaus depozitinę

sąskaitą ir hipotekos teisėjo nutartimi paskirstomos kreditoriams, kuriems šis

turtas buvo įkeistas, pagal jų reikalavimų tenkinimo eilę.

buvo įkeistas pagal hipotekos taisykles, hipotekos teisėjas nutartį dėl sumų

paskirstymo hipotekos kreditoriams priima per tris darbo dienas po šio Kodekso

nustatyta tvarka patvirtinto turto pardavimo akto gavimo dienos. Jeigu buvo

priverstinai realizuotas kilnojamasis turtas, kurio įkeitimas buvo

įregistruotas hipotekos registre, hipotekos teisėjo nutartis priimama per

penkias darbo dienas po pirkimo–pardavimo sutarties, o kai įkeitimas neįregistruotas

hipotekos registre, – ir nuo įkeitimo sutarties pateikimo ir lėšų už parduotą

įkeistą turtą pervedimo į hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą dienos.

teisėjo nutarties dėl sumų paskirstymo patvirtinta kopija išsiunčiama visiems

kreditoriams, kuriems šis turtas buvo įkeistas.

Straipsnis netenka galios nuo 2012-07-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Nr. XI-1843,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)

564 straipsnis. Ginčų dėl lėšų paskirstymo

nagrinėjimo ir lėšų išmokėjimo tvarka

kreditoriai per dešimt dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos

pareiškia, kad jie nesutinka su sumų paskirstymu, skolų išmokėjimas atidedamas.

Kreditorių, kreditorių ir skolininkų ginčas dėl sumų paskirstymo nagrinėjamas

ginčo teisena pagal bet kurio iš jų ieškinį. Šiuo atveju skolos išmokamos pagal

vykdomąjį raštą, išduotą įsiteisėjus teismo sprendimui.

ginčo, gautos už parduotą turtą sumos išmokamos kreditoriams, kuriems šis

turtas buvo įkeistas, hipotekos teisėjo nutartyje nustatyta tvarka. Likusi suma

grąžinama parduoto turto savininkui, o tais atvejais, kai prie išieškojimo buvo

prisijungę kiti kreditoriai, pervedama į antstolio depozitinę sąskaitą ir

paskirstoma bei išmokama kreditoriams šio Kodekso nustatyta tvarka.

563 ir 564 straipsnių taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai hipotekos

teisėjas paskirsto į hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą pervestas draudimo

išmokas kreditoriams, kuriems yra įkeistas turtas.

Straipsnis netenka galios nuo 2012-07-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Nr. XI-1843,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)

565 straipsnis. Įkaito davėjo ir skolininko teisė

reikalauti baigti hipoteką ar įkeitimą

davėjas ir skolininkas gali raštu reikalauti, kad hipoteka ar įkeitimas būtų

baigtas, jeigu yra Civiliniame kodekse nurodyti hipotekos ar įkeitimo pabaigos

pagrindai. Hipotekos skyrius išregistruoja hipoteką ar įkeitimą iš hipotekos

registro gavęs hipotekos ar įkeitimo lakštą, kuriame pažymėta, kad visi

hipotekos ar įkeitimo sutarties reikalavimai yra įvykdyti arba yra kiti

hipotekos ar įkeitimo pabaigos pagrindai.

hipotekos ar įkeitimo pabaigos pagrindams kreditorius atsisako grąžinti įkaito

davėjui ar skolininkui hipotekos ar įkeitimo lakštą ar pateikti šį lakštą

hipotekos skyriui, hipoteka ar įkeitimas gali būti išregistruotas iš hipotekos

registro pagal hipotekos teisėjo nutartį. Šiuo atveju lėšos, skolininko

įmokėtos į hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą, išmokamos kreditoriui,

kuriam įkeistas turtas, kai šis pateikia hipotekos skyriui hipotekos ar

įkeitimo lakštą.

Straipsnis netenka galios nuo 2012-07-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1843,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)

566 straipsnis. Turto, kuriam nustatyta priverstinė

hipoteka ar įkeitimas, savininko teisės reikalauti pakeisti ar baigti

priverstinę hipoteką ar įkeitimą

priverstinė hipoteka ar įkeitimas nustatytas hipotekos teisėjo sprendimu,

savininkas turi teisę kreiptis su pareiškimu į hipotekos teisėją, prašydamas

sumažinti įkeistų daiktų skaičių, pakeisti įkeistą daiktą kitu nė karto

neįkeistu daiktu (išskyrus atvejus, kai priverstinė hipoteka ar įkeitimas

atsirado įstatymų pagrindu), taip pat baigti priverstinę hipoteką ar įkeitimą,

jei yra hipotekos ar įkeitimo pabaigos pagrindai arba įkeisto daikto vertė

tampa iš esmės didesnė už įkeitimu apsaugomų reikalavimų sumą.

hipoteka ar įkeitimas, nustatytas teismo sprendimu, gali būti pakeistas teismo

sprendimo pagrindu. Hipotekos teisėjas priima nutartį dėl teismo sprendimu

nustatytos hipotekos ar įkeitimo pabaigos, jeigu yra Civiliniame kodekse

nustatyti hipotekos ar įkeitimo pabaigos pagrindai.

Straipsnio redakcija nuo 2012-07-01:

568 straipsnis. Hipotekos pabaiga pripažinus

hipotekos ar įkeitimo sutartį negaliojančia

Įstatymų

nustatyta tvarka pripažinus hipotekos ar įkeitimo sutartį negaliojančia,

įregistruota hipotekos registre hipoteka ar įkeitimas baigiamas ir

išregistruojamas iš hipotekos registro pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą,

kuriuo hipotekos ar įkeitimo sutartis pripažinta negaliojančia.

Straipsnis netenka galios nuo 2012-07-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1843,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)

569 straipsnis. Hipotekos pabaiga, kai hipotekos

kreditorius arba hipotekos kreditoriaus buvimo vieta dešimt metų nuo skolos

mokėjimo termino pabaigos yra nežinomi

Jeigu nuo skolos

mokėjimo termino pabaigos dešimt metų hipotekos kreditorius arba hipotekos

kreditoriaus buvimo vieta yra nežinomi, įkeisto daikto savininkas ar

skolininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta. Hipotekos teisėjas,

gavęs suinteresuoto asmens prašymą, specialiame interneto tinklalapyje

paskelbia įspėjimą kreditoriui, kad jis per šešis mėnesius gali pareikšti apie

savo hipotekines teises. Jeigu per nurodytą terminą kreditorius neatsiliepia,

hipotekos teisėjo nutartimi hipoteka baigiama, hipotekos lakštas pripažįstamas

negaliojančiu ir kreditorius praranda reikalavimo teisę. Hipotekos teisėjo

nutartis dėl hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu per tris darbo dienas

nuo nutarties priėmimo paskelbiama specialiame interneto tinklalapyje.

Straipsnis netenka galios nuo 2012-07-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Nr. XI-1843,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)

XXXVII SKYRIUS

bylos dėl Prarastos teismo ar vykdomosios

bylos atkūrimo

570

straipsnis. Pareiškimo padavimas

teismo ar vykdomąją bylą teismas gali atkurti pagal dalyvavusių byloje asmenų

ar vykdžiusio vykdomąją bylą teismo antstolio pareiškimą, taip pat savo

iniciatyva.

prarasta dėl stichinės nelaimės, teismas gali ją atkurti tik pagal pareiškimą.

dėl prarastos teismo bylos atkūrimo paduodamas nagrinėjusiam tą bylą pirmosios

instancijos teismui, o pareiškimas dėl prarastos vykdomosios bylos atkūrimo –

vykdymo vietos apylinkės teismui.

dėl prarastos teismo bylos, kurios nagrinėjimas nebuvo baigtas įsiteisėjusiu

teismo sprendimu (nutartimi), ar prarastos vykdomosios bylos atkūrimo gali būti

paduotas per trejus metus nuo bylos praradimo ar sužinojimo apie praradimą

dienos. Pareiškimas dėl prarastos teismo bylos, kurios nagrinėjimas buvo

baigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), atkūrimo gali būti paduotas

per dešimt metų nuo bylos praradimo dienos ar sužinojimo apie praradimą dienos.

571

straipsnis. Pareiškimo turinys

Pareiškime dėl

bylos atkūrimo turi būti nurodomi smulkūs duomenys apie prarastą bylą,

pareiškėjui žinomos vietos, kuriose yra bylos dokumentai arba jų nuorašai,

išrašai ar kopijos. Prie pareiškimo turi būti pridedami dokumentai ar jų

kopijos, išrašai ar nuorašai, kurie yra išlikę pas pareiškėją ir yra susiję su

byla.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

572

straipsnis. Pasirengimas bylai

rengdamasis nagrinėti bylą teisme, kreipiasi į pareiškime nurodytus ir teismui

žinomus asmenis, kad šie per nustatytą terminą pateiktų teismui turimus

dokumentus arba praneštų, jog negali jų pateikti.

kurį teismas kreipėsi, negali pateikti dokumentų dėl to, jog juos perdavė kitam

asmeniui, jis privalo nurodyti dokumentus turintį asmenį.

nustatytą terminą neįvykdytas teismo reikalavimas pateikti dokumentą, taip pat

jeigu per nustatytą terminą nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo

pateikti dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems

asmenims gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda. Baudos paskyrimas

neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą

dokumentą.

573

straipsnis. Bylos nagrinėjimas

bylą, teismas naudojasi išlikusia bylos dalimi, dokumentais, išduotais iš bylos

prieš ją prarandant, tų dokumentų kopijomis, išrašais ir nuorašais, kitomis

pažymomis ir raštais, susijusiais su byla.

apklausti kaip liudytojus asmenis, buvusius atliekant procesinius veiksmus, o

reikiamais atvejais – ir bylą nagrinėjusius teisėjus, taip pat vykdžiusius

teismo sprendimą (nutartį) asmenis.

byloje asmenys turi teisę pateikti teismui apsvarstyti savo parengtą atkuriamo

sprendimo (nutarties) projektą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

574

straipsnis. Teismo sprendimas

surinkta ir patikrinta medžiaga, teismas priima sprendimą atkurti visą prarastą

bylą ar jos dalį, kurią, teismo nuomone, reikia atkurti. Teismo sprendimas ar

nutartis nutraukti bylą, jeigu jie buvo priimti prarastoje byloje, būtinai turi

būti atkuriami.

surinktos medžiagos nepakanka prarastai bylai atkurti, teismas palieka

pareiškimą nenagrinėtą. Šiuo atveju pareiškėjas turi teisę pareikšti ieškinį

bendra tvarka. Ieškinio senaties terminas skaičiuojamas iš naujo nuo teismo

sprendimo palikti pareiškimą nenagrinėtą įsigaliojimo dienos.

575

straipsnis. Bylinėjimosi išlaidos

turėtos nagrinėjant bylą dėl prarastos bylos atkūrimo, padengiamos iš valstybės

lėšų.

atvejais, kai pareiškimas yra žinomai neteisingas, bylinėjimosi išlaidos

išieškomos iš pareiškėjo.

XXXVIII

skyrius

Bylos dėl praleisto

ĮSTATYMų NUSTATYTO

termino atnaujinimo

576

straipsnis. Pareiškimo padavimas

turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimus.

Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes,

sudarančias pagrindą terminui atnaujinti.

2.

Pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo paduodamas tam

apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas teisinę

reikšmę turintis veiksmas.

577

straipsnis. Bylų nagrinėjimo tvarka

Pareiškimas dėl

praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo teisinę reikšmę turintiems

veiksmams atlikti ne teisme yra nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

578

straipsnis. Teismo nutartis

dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo išsprendžiamas teismo

nutartimi.

nutarties, kuria patenkinamas arba atmetamas pareiškimas dėl praleisto įstatymų

nustatyto termino atnaujinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

XXXIX SKYRIUS

BYLOS DĖL TEISMO

LEIDIMŲ IŠDAVIMO AR FAKTŲ PATVIRTINIMO, TURTO ADMINISTRAVIMO, PAVELDĖJIMO

PROCEDŪRŲ TAIKYMO IR KITOS BYLOS, KURIOS PAGAL CIVILINĮ KODEKSĄ BEI KITUS

ĮSTATYMUS NAGRINĖTINOS Supaprastinto PROCESO TVARKA

579

straipsnis. Leistinumas

Civiliniame

kodekse numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti

išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo

procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus

nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami šiame skyriuje nustatyta

tvarka, jeigu šis Kodeksas nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

580

straipsnis. Teismingumas

1.

Prašymas išduoti teismo leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą bei kiti

prašymai (pareiškimai), kurie pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus

nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, paduodami pareiškėjo gyvenamosios

vietos ar buveinės apylinkės teismui.

2.

Prašymas dėl paveldėjimo procedūrų taikymo paduodamas palikimo atsiradimo

vietos apylinkės teismui.

3.

Prašymas dėl turto administravimo paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos

teismui, o dėl kilnojamojo daikto – pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės

apylinkės teismui.

4.

Prašymas dėl juridinio asmens likvidavimo Civilinio kodekso 2.70 straipsnyje

nustatytais atvejais paduodamas juridinio asmens buveinės apylinkės teismui.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. XI-596,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 159-7203 (2009-12-31)

581 straipsnis. Prašymo turinys

Be

bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, prie

prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo

išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo bei kitą klausimą, nagrinėjamą šiame

skyriuje nustatyta tvarka.

582 straipsnis. Bylos nagrinėjimas

nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas,

atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso

tvarka. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio eiga

nefiksuojama.

paduoti šiame skyriuje nustatyta tvarka, teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau

kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos.

įpareigoti pareiškėją pateikti papildomų bylai išspręsti reikalingų įrodymų.

Teismas taip pat turi teisę rinkti tokius įrodymus savo iniciatyva.

sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą

teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Kai

sprendžiamas klausimas dėl leidimo perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą,

šeimos turtą įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį, teismas, atsižvelgdamas į

aplinkybes, turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų įrodymus,

patvirtinančius šeimos turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą,

prievoles), duomenis apie perleidžiamą šeimos turtą, duomenis iš vaiko teisių

apsaugos tarnybos apie vaiko tėvus, taip pat būsimo sandorio preliminarias

sąlygas ir jo įvykdymo galimybes bei vaiko teisių apsaugos galimybes sandorio

neįvykdymo atveju ir kitus įrodymus.

nagrinėjama šiame skyriuje nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į tai, kad ginčas

kyla dėl teisės, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus.

išsprendžia priimdamas nutartį. Teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti

pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo

dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar

faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai

kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo.

skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtoje byloje dalyvaujančių asmenų turėtos

bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

VI DALIS

VYKDYMO PROCESAS

XL SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

583

straipsnis. Vykdymo proceso teisinis reglamentavimas

VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų

vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai. Sprendimų vykdymo

instrukciją ir kitus norminius teisės aktus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija.

vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant

vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

584

straipsnis. Vykdytini dokumentai

Kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini:

1) teismo ir

arbitražo sprendimai, nutartys, nutarimai ir įsakymai civilinėse bylose, taip

pat bylose dėl administracinių teisinių santykių;

2) teismo

nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie

susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, juridinio asmens veiklos apribojimo

ir juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymu;

3) teismo

nutarimai administracinėse bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio

išieškojimais;

4) teismo

patvirtintos taikos sutartys;

5)

užsienio teismų ir arbitražų sprendimai – tarptautinių sutarčių ir įstatymų

nustatytais atvejais.

Kodekso VI dalyje numatytas taisykles taip pat vykdomi:

1) institucijų

ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie

susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais;

2) kiti institucijų

ir pareigūnų sprendimai, kai tarptautinėmis sutartimis ir įstatymais nustatytas

jų vykdymas civilinio proceso tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

585

straipsnis. Antstolio reikalavimų privalomumas

1.

Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie

skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais

dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus,

išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti

įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.

kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius

dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną

nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstoliui kas nors kliudo vykdyti

vykdomuosius dokumentus, antstolis kliūtims pašalinti kviečia policiją. Šiuo

atveju policijos dalyvavimas būtinas.

antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius

dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą

teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą

atsakingam asmeniui.

vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. XI-999,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4408 (2010-07-15)

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

XLI SKYRIUS

BENDROSIOS

VYKDYMO VEIKSMŲ ATLIKIMO TAISYKLĖS

586

straipsnis. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindai

1.

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka

pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas.

draudžiama. Šis apribojimas nedraudžia atlikti vykdymo veiksmus šio Kodekso 611

straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

591 straipsnis. Vykdymo veiksmų atlikimas kito

antstolio aptarnaujamoje teritorijoje

vykdymo veiksmus antstolis gali tęsti kito antstolio aptarnaujamoje

teritorijoje, jeigu tai būtina siekiant sėkmingai įvykdyti sprendimą.

straipsnio 1 dalyje numatytu atveju antstolis surašo motyvuotą patvarkymą tęsti

vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Šį patvarkymą turi

patvirtinti rezoliucija apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio

kontoros buveinė, teisėjas.

realus pavojus, kad išieškomas turtas gali būti paslėptas, antstolis be teisėjo

leidimo gali tęsti pradėtus vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje

teritorijoje – areštuoti turtą ir paskirti jo saugotoją. Šiuo atveju apie

atliktus vykdymo veiksmus antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų

atlikimo raštu praneša apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra

antstolio kontoros buveinė, teisėjui.

atvejais apie vykdymo veiksmus, atliktus kito antstolio aptarnaujamoje

teritorijoje, antstolis per tris darbo dienas nuo tų veiksmų atlikimo

dienos turi raštu pranešti tam antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje

veiksmai buvo atlikti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

592

straipsnis. Vykdymo laikas

Antstolis

vykdymo veiksmus atlieka darbo dienomis ne anksčiau kaip nuo šeštos valandos ir

ne vėliau kaip iki dvidešimt antros valandos. Vykdyti sprendimus nakties metu

ar ne darbo dienomis leidžiama tiktai neatidėliotinais atvejais, kai, skubiai

neįvykdžius sprendimo, vėliau jį vykdyti gali būti sunkiau ar visai neįmanoma.

593

straipsnis. Pareiškimų teismui nagrinėjimas vykdymo proceso metu

1.

Šio Kodekso numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į

teismą su pareiškimu.

2.

Pareiškimus dėl atsakomybės už vykdomojo dokumento praradimą (šio Kodekso 618

straipsnis), dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis),

dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595

straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso

609 straipsnis. Vykdymo išlaidos

išlaidas sudaro:

1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti;

2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje

byloje;

3)

atlygis

antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu,

dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu.

išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo

instrukcija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1839,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5446 (2008-12-02)

619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje

numatytais atvejais, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo (šio

Kodekso 744 straipsnis), taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo

proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip

per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Antstolis

kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus.

3.

Šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka

nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta,

kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį

pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės.

4.

Dėl pareiškimo apylinkės teismas priima nutartį. Jos patvirtinta

kopija išsiunčiama suinteresuotiems asmenims, o žodinio nagrinėjimo atvejais –

posėdyje nedalyvavusiems suinteresuotiems asmenims.

5.

Dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos

nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl

atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl

skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, dėl skolininko turto

administravimo tvarkos nustatymo, ir kitais šiame Kodekse numatytais atvejais

gali būti duodamas atskirasis skundas.“

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

594

straipsnis. Antstolio procesinės veiklos kontrolė

teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas.

Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio Kodekso VI dalyje nurodyti

antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai.

pažeidimus antstoliui yra privalomi ir neskundžiami, jeigu šiame Kodekse

nenustatyta kitaip.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

595

straipsnis. Taikos sutartis vykdymo procese

1.

Vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos

sutartį.

sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs

taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip

per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui,

kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

gavęs pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, priima nutartį pagal šio Kodekso

140 straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles. Ši nutartis gali būti

skundžiama atskiruoju skundu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

596

straipsnis. Teisių perėmimas vykdymo procese

išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo

procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio

asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos

perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas

atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju

išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės

teismas. Nutartis pakeisti išieškotoją ar skolininką gali būti skundžiama

atskiruoju skundu.

procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau

procese dalyvavusiam asmeniui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

597

straipsnis. Vertėjo dalyvavimas vykdymo procese

Jeigu vykdymo

proceso šalys nemoka lietuvių kalbos, jų rašytiniu prašymu antstolis kviečia

vertėją, kad šis dalyvautų atliekant vykdymo veiksmus.

598

straipsnis. Vertėjo, eksperto nušalinimas

proceso metu vertėją ir ekspertą nušalinti gali būti prašoma tokia pat tvarka

kaip ir antstolį.

ekspertas turi nusišalinti, kai yra šio Kodekso 67 straipsnyje numatyti

pagrindai.

išsprendžia antstolis savo patvarkymu.

patvarkymas, kuriuo patenkinamas nušalinimas, neskundžiamas.

antstolis su vertėjui ar ekspertui pareikštu nušalinimu nesutinka, jis šių

asmenų nušalinimo klausimą nedelsdamas perduoda spręsti apylinkės teismui,

kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

602 straipsnis. Turto pardavimo iš varžytynių,

perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimas

negaliojančiais

perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų

asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais:

1) jeigu buvo realizuotas skolininkui

nepriklausantis turtas;

2) jeigu turtas parduotas asmenims,

kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse;

3) jeigu kuris nors asmuo buvo

neteisėtai pašalintas iš varžytynių;

4) jeigu buvo

neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina;

5) jeigu turtas buvo parduotas

anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas;

6) jeigu turtas parduotas už kainą,

mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso

713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;

7) jeigu turto

pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be

varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš

varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti

pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti

įtakos šių veiksmų teisėtumui.

pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių

aktus pripažinus negaliojančiais, gali būti taikoma restitucija Civilinio

kodekso nustatyta tvarka.

dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be

varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienų metų ieškinio

senaties terminas. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto

pasirašymo dienos, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atvejį.

Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju senaties terminas prasideda

nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisių

pažeidimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

603

straipsnis. Kitų asmenų teisių gynimas vykdant sprendimą

gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš

kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos

taisykles.

arešto turtui panaikinimo gali pareikšti ir nepriklausančio skolininkui turto

savininkas, ir teisėtas jo valdytojas.

panaikinimo pareiškiami skolininkui ir išieškotojui. Jeigu turtas areštuotas

dėl jo konfiskavimo, tai atsakovais traukiami asmenys, kurių turtas areštuotas,

ir valstybinė mokesčių inspekcija.

išieškotojui arba realizuotas, ieškinys pareiškiamas taip pat ir tiems

asmenims, kuriems turtas perduotas arba kurie tą turtą įgijo. Patenkinus

ieškinį dėl jau realizuoto turto grąžinimo, ginčus tarp turto įgijėjo,

išieškotojo ir skolininko nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles.

604 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas vykdymo proceso metu

Procesiniai

dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje

numatytais atvejais registruotąja

pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos,

išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus

atvejus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

605

straipsnis. Antstolio patvarkymų išsiuntimo tvarka

Šiame Kodekse

numatytais atvejais antstolio patvarkymai, jeigu yra galimybė, iš karto

įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto

siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

606 straipsnis. Terminai, per kuriuos vykdomieji

dokumentai pateikiami vykdyti

dokumentai dėl grąžinimo į darbą gali būti pateikti vykdyti per vieną mėnesį

nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

2.

Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per

penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomųjų raštų pagal

skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti terminas skaičiuojamas

nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo.

3.

Terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų

nutarimai, nustato atitinkami įstatymai.

4.

Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji

dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio

straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos

termino pasibaigimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

607 straipsnis. Senaties termino vykdomajam

dokumentui pateikti nutraukimas

vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą

vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Senaties terminas nutraukiamas taip

pat tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą.

termino nutraukimo senatis prasideda iš naujo. Laikas, praėjęs iki nutraukimo,

į naują terminą neįskaičiuojamas.

kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota,

grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti

nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos.

608

straipsnis.

Praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimas

Išieškotojui,

kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių,

teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas

šio Kodekso 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato

įstatymai.

617 straipsnis. Pasekmės, tretiesiems asmenims

neįvykdžius antstolio reikalavimų

Išieškotojas

turi teisę pareikšti ieškinį teisme asmeniui, dėl kurio kaltės

neišieškotos vykdymo procese išieškotinos sumos.

618

straipsnis. Atsakomybė už vykdomojo dokumento praradimą

vykdomąjį dokumentą asmeniui teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų

dydžio piniginę baudą. Šis asmuo taip pat turi atlyginti su vykdomojo dokumento

dublikato išdavimu susijusias išlaidas.

didesnis už vykdomajame dokumente numatytą išieškoti sumą.

619

straipsnis. Turto saugotojo (administratoriaus) atsakomybė

saugoti (administruoti) turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat

nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro

saugotojas (administratorius), baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Už perduoto saugoti (administruoti) turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą žalą

atlygina saugotojas įstatymų nustatyta tvarka.

620

straipsnis. Skolininko ar vaiko paieška

1.

Bylose dėl išlaikymo išieškojimo, dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu

ar kitaip sužalojant sveikatą, taip pat atimant maitintojo gyvybę, kai

skolininko buvimo vieta nežinoma, antstolis privalo skelbti skolininko paiešką

per policiją.

vaiko perdavimo, kai vaiko buvimo vieta nežinoma, antstolis privalo skelbti

skolininko arba vaiko paiešką per policiją.

3.

Vykdant kitus sprendimus, kada skolininko gyvenamoji vieta nežinoma,

išieškotojo prašymu antstolis gali priimti patvarkymą skelbti skolininko

paiešką per policiją, jeigu išieškotojas pateikia duomenis, kad jam nepavyko

nustatyti skolininko gyvenamosios vietos, ir sumoka nustatyto dydžio paieškos

išlaidas.

621

straipsnis. Paieškos paskelbimo tvarka

skelbiama antstolio patvarkymu.

skelbia vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

622

straipsnis. Pašalpų išieškojimas paskelbus skolininko paiešką

Bylose dėl

išlaikymo išieškojimo, kai nepilnamečiams vaikams išmokamos pašalpos dėl to,

kad jie negauna išlaikymo, teismas, vadovaudamasis valstybinės globos ir

rūpybos institucijos teikimu, priima nutartį išieškoti iš skolininko išmokėtų

pašalpų sumą ir priskaičiuoti išmokėtos pašalpos sumos dešimties procentų

baudą.

623

straipsnis. Paieškos išlaidų išieškojimas

Policijos ar

išieškotojo pareiškimu teismas priima nutartį išieškoti iš skolininko jo

paieškos išlaidas.

624

straipsnis.

Priverstinio vykdymo priemonės

1.

Jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo

sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos,

kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai.

vykdymo priemonės yra:

1) išieškojimas

iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių;

2) išieškojimas

iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis;

3)

uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti

skolininkui kitas prievoles;

4) dokumentų,

patvirtinančių skolininko teises, paėmimas;

5)

išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo

pajamų;

6)

tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas

išieškotojui;

7)

skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas

išieškojimui padengti;

8) skolininko

įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti;

9)

priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas;

10) kitos

įstatymų numatytos priemonės.

gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės.

Kodeksas

papildomas 6241 straipsniu nuo 2013-01-01:

625 straipsnis. Vykdymo veiksmų atidėjimas,

vykdomosios bylos sustabdymas, vykdomojo dokumento grąžinimas

dokumentą vykdantis antstolis šio Kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba

vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti,

vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui.

dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdomojo

dokumento grąžinimo turi būti priimamas nedelsiant po to, kai paaiškėja

aplinkybės, dėl kurių vykdymo veiksmai atidedami, vykdomoji byla sustabdoma ar

vykdomasis dokumentas grąžinamas.

dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdomojo

dokumento grąžinimo išieškotojui kopijos išsiunčiamos išieškotojui ir

skolininkui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

627 straipsnis. Teisė sustabdyti vykdomąją bylą ar

atidėti vykdymo veiksmus

Antstolis

gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo

veiksmus šiais atvejais:

1) kai raštu

prašo išieškotojas;

2) skolininkui

sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo

įstaigos;

3) kai

skolininkas gydosi ligoninėje;

4) kai paskelbta

skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis);

5) kai yra

iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą

iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška;

6) teismui

išreikalavus vykdomąją bylą.

628

straipsnis. Vykdomosios bylos sustabdymo terminai

byla sustabdoma, kol po skolininko (išieškotojo) mirties ar juridinio asmens

reorganizavimo (likvidavimo) atsiras jo teisių perėmėjas, neveiksniam asmeniui

bus paskirtas globėjas arba išnyks kitos aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla

buvo sustabdyta.

byla atnaujinama išieškotojo ar skolininko pareiškimu arba antstolio

iniciatyva.

vykdomąją bylą šio Kodekso 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais,

antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti.

629

straipsnis. Vykdomosios bylos nutraukimas

byla nutraukiama:

1) jeigu

išieškotojas atsisakė išieškojimo;

2)

jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją

patvirtino šio Kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka;

3)

jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas

arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui;

4) jeigu šiam

išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas;

5) jeigu

panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas;

6) reorganizavus

ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas;

7) jeigu

skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo;

8) jeigu

išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso

6.436 straipsnis);

9) jeigu

vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti;

10)

jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus,

nurodytus teismo sprendime.

bylą nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, antstolio

patvarkymu panaikinamos. Jeigu skolininko turtas buvo areštuotas teismo

nutartimi, apie vykdomosios bylos nutraukimą ir būtinumą panaikinti turto

areštą antstolis savo patvarkymu praneša turtą areštavusiam teismui.

vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

byla nutraukiama dėl taikos sutarties sudarymo (šio Kodekso 595 straipsnis). Šį

patvarkymą tvirtina teisėjas rezoliucija.

dėl vykdomosios bylos nutraukimo nuorašą antstolis išsiunčia vykdymo proceso

šalims.

vykdomąją bylą, vykdomasis dokumentas su atitinkama antstolio žyma grąžinamas

jį išdavusiai institucijai.

631

straipsnis.

Vykdomųjų dokumentų grąžinimas

dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai

įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui:

1) išieškotojo

prašymu;

2) jeigu

skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma;

3) jeigu

išieškotojas atsisakė paimti skolininko turtą, neparduotą vykdant sprendimą;

4)

jeigu nėra skolininko turto ir išieškotojo nurodytu adresu skolininkas

negyvena ar nedirba, išskyrus šio Kodekso 620 straipsnio 1 dalyje numatytus

atvejus, arba jeigu nežinoma juridinio asmens buveinė;

5) jeigu išieškotojas savo veiksmais

sprendimo įvykdymą padaro neįmanomą;

6) jeigu skolininkas neturi kito turto,

išskyrus būstą, kuriame gyvena, ir išieškoma suma neviršija trijų tūkstančių

litų (šio Kodekso 663 straipsnio 2 dalis);

7) jeigu antstolis nusišalino ar buvo

nušalintas ir nebuvo gautas išieškotojo pageidavimas perduoti vykdomąjį

dokumentą kitam antstoliui;

8) jeigu vykdymo veiksmai turi būti

atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje (šio Kodekso 590

straipsnio 4 dalis);

9) nustačius, kad skolininkas Lietuvos

Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų.

punktuose nurodytais atvejais antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje

nustatytos formos aktą.

įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti.

Vykdomasis dokumentas pakartotinai gali būti pateiktas vykdyti ne anksčiau kaip

praėjus trims mėnesiams po jo grąžinimo išieškotojui, išskyrus šio straipsnio 1

dalies 7 ir 8 punktuose nurodytus atvejus ar tuos atvejus, kai turima duomenų,

kad pas skolininką atsirado turto arba jis gauna pajamų.

vykdomąjį dokumentą, antstolis panaikina visas priemones, kurių buvo imtasi

išieškojimui įvykdyti.

šiame Kodekse numatyti pagrindai grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui,

tačiau nežinoma jo buvimo vieta, vykdomasis dokumentas grąžinamas jį išdavusiai

institucijai.

grąžinami juos išdavusiai institucijai.

632 straipsnis. Vykdomosios bylos

užbaigimas

byla laikoma baigta:

1) visiškai įvykdžius vykdomąjį

dokumentą;

2) šio Kodekso

631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui,

išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus;

3) nutraukus

vykdomąją bylą;

4) persiuntus

vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui;

5) (neteko

galios nuo 2011-10-01);

6) persiuntus vykdomąjį dokumentą

bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

2.

Antstolis, baigdamas vykdomąją bylą šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu

atveju, nepanaikina priemonių, kurių buvo imtasi išieškojimui vykdyti. Taikytos

priverstinio vykdymo priemonės galioja iki vykdomojo dokumento įvykdymo.

Antstolis, priėmęs vykdyti jam persiųstą vykdomąjį dokumentą, turi teisę

taikyti papildomas priverstinio vykdymo priemones arba panaikinti anksčiau

taikytąsias.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1839,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5446 (2008-12-02)

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

XLIII SKYRIUS

VYKDYMO PROCESO

DALYVIAI

633

straipsnis. Vykdymo proceso šalys ir suinteresuoti asmenys

ir skolininkas laikomi vykdymo proceso šalimis.

kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi

suinteresuotais asmenimis vykdymo procese.

634

straipsnis. Antstolio atliekami procesiniai veiksmai

vykdo šio Kodekso 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus, teismo

pavedimu konstatuoja faktines aplinkybes, teismo pavedimu įteikia teismo šaukimus

ir kitus procesinius dokumentus, sudaro paveldimo turto apyrašus.

privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo

greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei

įstatymų saugomus interesus.

nustatyta tvarka antstoliui taip pat gali būti pavedami atlikti kiti veiksmai.

šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą, faktinių aplinkybių

konstatavimą, paveldimo turto apyrašų sudarymą, teismo pavedimų vykdymą mokama

Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

635

straipsnis. Faktinių aplinkybių konstatavimas

aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų ir (ar)

nustatomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo

protokole. Konstatuojamos faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos

vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Tokie garso ar vaizdo įrašai laikomi

sudedamąja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi.

aplinkybių konstatavimo protokolo formą nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.

aplinkybes antstolis konstatuoja teismo pavedimu. Faktinių aplinkybių

konstatavimo protokolą antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo surašymo

persiunčia pavedimą davusiam teismui.

surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu

rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

636 straipsnis.

Antstolio nušalinimo pagrindai ir tvarka

straipsnyje nurodytiems pagrindams. Antstolį gali nušalinti skolininkas ir

išieškotojas. Antstolio nušalinimas pareiškiamas raštu.

turi būti pareiškiamas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus. Vėliau

nušalinimą pareikšti leidžiama tik tais atvejais, jeigu pareiškiantis

nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus vykdymo veiksmus.

pareiškimas pateikiamas pačiam nušalinamajam antstoliui. Jeigu antstolis

nenusišalina, nušalinimo pareiškimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną kartu su

vykdomąja byla perduodamas teisėjui, kad spręstų nušalinimo klausimą.

negali vykdyti sprendimų ir turi nusišalinti, kai yra šio Kodekso 65

straipsnyje numatyti pagrindai.

nušalinimą raštu nedelsiant pranešama išieškotojui. Išieškotojas per 10 darbo

dienų turi teisę pasirinkti kitą antstolį vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį

dokumentą.

638 straipsnis.

Išieškotojas

vykdomasis dokumentas.

valstybės biudžetą, valstybei atstovauja valstybinė mokesčių inspekcija,

išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

639

straipsnis. Išieškotojo teisės

Išieškotojas

turi teisę:

1) dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant

priverstinio vykdymo veiksmus;

2) susipažinti

su visa vykdomosios bylos medžiaga;

3) gauti pažymas

apie vykdymo eigą;

4) sudaryti

taikos sutartis;

5) ginčyti turto

priklausomybę ir jo įkainojimą;

6) apskųsti

antstolio veiksmus;

7) reikšti

prašymus, nušalinimus;

8) atsisakyti

išieškojimo;

9) kitas šiame Kodekse numatytas teises.

640

straipsnis. Išieškotojo pareigos

Išieškotojas

privalo:

1)

bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu;

2) aktyviai

domėtis vykdymo eiga;

3) nesudaryti

kliūčių antstoliui vykdyti sprendimą;

4)

nedelsdamas raštu pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės

pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir nauja išieškotojo

gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai išieškotojui siunčiami

vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta;

5)

vykdyti kitas šiame Kodekse jam numatytas pareigas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

641

straipsnis. Išieškotojo atsisakymas išieškojimo

1.

Išieškotojo pareiškimas dėl išieškojimo atsisakymo paduodamas raštu antstoliui,

kuris vykdo sprendimą.

gavęs pareiškimą dėl išieškojimo atsisakymo, savo patvarkymu išsprendžia

klausimą dėl vykdomosios bylos nutraukimo.

642

straipsnis. Skolininkas

yra asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba

susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo.

vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma iš valstybės, valstybei vykdymo procese

atstovaujama pagal šio Kodekso 51 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

643

straipsnis. Skolininko teisės

Skolininkas turi

teisę:

1) dalyvauti

pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus;

2) susipažinti

su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais

supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą;

3) gauti pažymas

apie vykdymo eigą;

4) ginčyti turto

priklausomybę ir jo įkainojimą;

5) apskųsti

antstolio veiksmus;

6) reikšti

prašymus, nušalinimus;

7) sudaryti

taikos sutartis;

8) kitas šiame

Kodekse numatytas teises.

644

straipsnis. Skolininko pareigos

Skolininkas

privalo:

1) nekliudyti

antstoliui atlikti vykdymo veiksmus;

2) antstoliui nedelsdamas pranešti apie

savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį

pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė

nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu

adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus šio Kodekso 660

straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus;

3) kviečiamas

atvykti pas antstolį;

4) aktyviai

domėtis vykdymo eiga;

5) nedelsdamas

pranešti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir antstoliui apie tai,

kad būste, į kurį nukreipiamas išieškojimas, gyvena nepilnamečių vaikų;

6) vykdyti kitas

šiame Kodekse jam numatytas pareigas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

645

straipsnis. Skolininko pareiga pateikti informaciją apie turimą turtą

privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo

buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose.

2.

Jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą

pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo įvykdymą atsakingas

juridinio asmens vadovas.

neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be

svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki dviejų

tūkstančių litų dydžio baudą arba nubausti areštu iki trisdešimties parų.

XLIV

SKYRIUS

VYKDOMŲJŲ RAŠTŲ IŠDAVIMO TVARKA

650 straipsnis);

2)

ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso 590 straipsnis);

3)

ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio

reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso

646 straipsnio 5 dalis);

4)

ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti

652 straipsnis. Nutarimų dėl administracinės teisės

pažeidimų bylose paskirtų baudų išieškojimo priėmimo vykdyti ypatumai

vykdyti nutarimą administracinių teisės pažeidimų bylose, pirmiausia patikrina,

ar nutarimą priėmusi institucija arba pareigūnas, jeigu skolininkas

savanoriškai nesumokėjo baudos, pasiuntė nutarimą vykdyti į skolininko

darbovietę, valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui arba

mokymo įstaigai išskaityti baudą iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio

uždarbio, pensijos ar stipendijos.

2.

Jeigu vykdomąjį dokumentą pateikęs asmuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų

reikalavimų neįvykdė, vykdomasis dokumentas grąžinamas jį pateikusiam asmeniui

ir nurodomos grąžinimo priežastys.

išieškotojas šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus įvykdė, tačiau

paaiškėjo, kad skolininkas nedirba, arba jeigu baudos išieškoti iš skolininko

darbo užmokesčio ar kitokio užmokesčio, pensijos ar stipendijos negalima dėl

kitokių priežasčių, antstolis priima vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Straipsnis netenka galios nuo 2009 m. balandžio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1839,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5446 (2008-12-02)

653

straipsnis. Vykdomųjų veiksmų pradėjimo terminai

Vykdomuosius

veiksmus antstolis privalo pradėti: skubaus vykdymo bylose – ne vėliau kaip

kitą dieną po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, kitose bylose – ne vėliau

kaip per penkias dienas nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti.

654

straipsnis. Pirminiai vykdomieji veiksmai

Antstolis,

priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, gali iškviesti skolininką ir išieškotoją,

išaiškinti jiems jų teises ir pareigas, numatytas šio Kodekso 639, 640, 643,

644 straipsniuose, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo,

įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, užklausti reikiamus asmenis

dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus

operatyviam ir efektyviam išieškojimui.

XLVI SKYRIUS

RAGINIMAS

ĮVYKDYTI SPRENDIMĄ

655

straipsnis. Raginimas įvykdyti sprendimą

įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie

tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame

dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus

pradėta priverstinio vykdymo procedūra.

įvykdyti sprendimą raginamas vykdomąjį dokumentą pateikus vykdyti pirmą kartą,

išskyrus šio Kodekso 661 straipsnyje numatytus atvejus.

patį vykdomąjį dokumentą, raginimas skolininkui pateikiamas tik vieną kartą,

išskyrus atvejus, kai vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojui jo

paties prašymu (šio Kodekso 631 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir vėl pateiktas

vykdyti.

656

straipsnis. Raginimo įvykdyti sprendimą turinys

Raginime įvykdyti

sprendimą nurodoma:

1) antstolio

vardas, pavardė;

2)

teismo ar institucijos, kurios sprendimas vykdomas, pavadinimas, vykdomojo

dokumento išdavimo data ir numeris;

3) išieškotojo ir skolininko pavadinimas arba vardas

ir pavardė, išieškotinų iš skolininko pinigų sumos, turtas ar reikalingi

atlikti veiksmai;

4) terminas, per kurį skolininkas turi įvykdyti sprendimą,

taip pat reikiamais atvejais – kredito įstaigos ir antstolio depozitinės

sąskaitos numeris ar išieškotojo atsiskaitomosios sąskaitos numeris;

5) kad

neįvykdžius sprendimo, antstolis sprendimą vykdys priverstinai ir iš skolininko

bus išieškotos Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos;

6) skolininko

teisės ir pareigos vykdymo procese, nurodytos 643 ir 644 straipsniuose.

657

straipsnis. Raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo tvarka

įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas

skolininkui asmeniškai.

raginimą antstolis apie tai pažymi vykdomajame dokumente ir nurodo raginimo

išsiuntimo datą.

vykdomajame dokumente skolininkas patvirtina, kad raginimas įteiktas jam

asmeniškai.

658 straipsnis. Vykdymo veiksmai skolininkui įteikus

ar išsiuntus raginimą įvykdyti sprendimą

įvykdyti sprendimą įteiktas, antstolis gali įpareigoti skolininką šio Kodekso

645 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti duomenis apie turimą turtą.

atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi

teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą.

sumų išieškojimo nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti antstolis,

įteikdamas arba pasiųsdamas raginimą, areštuoja skolininko turtą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21,

Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

659

straipsnis. Terminas įvykdyti sprendimą

vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui

įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo

dienos.

iškeldinama iš gyvenamosios patalpos, terminas įvykdyti sprendimą nustatomas ne

trumpesnis kaip trisdešimt dienų ir ne ilgesnis kaip keturiasdešimt penkios

dienos.

sprendimus, įpareigojančius skolininką susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų,

terminas įvykdyti sprendimą neskiriamas, o nurodoma sprendimą vykdyti

nedelsiant nuo raginimo vykdyti sprendimą įteikimo dienos, jei vykdomajame

dokumente nenurodyta kitaip.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

660 straipsnis. Raginimo

įvykdyti sprendimą įteikimas, kai nežinoma skolininko buvimo vieta

atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų

objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima,

raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje

Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

paskelbimo šio straipsnio 1 dalyje numatytu būdu diena laikoma raginimo

įteikimo diena.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

661 straipsnis. Atvejai, kada raginimas įvykdyti

sprendimą skolininkui nesiunčiamas

įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas

įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo

įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.

nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo

ir turto konfiskavimo, vykdant hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto

realizavimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

XLVII

SKYRIUS

IŠIEŠKOJIMO IŠ SKOLININKO TURTO BENDROSIOS TAISYKLĖS

662

straipsnis. Išieškojimo iš skolininko pajamų ar turto eilės tvarka

laikydamasis šio Kodekso 664, 665 straipsniuose nustatytos eilės, iki

priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar

pajamų išieškoma pirmiausia.

išieškotojas nurodė, iš kokio turto išieškoti, šis nurodymas antstoliui yra

privalomas.

išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio

turto išieškoti, antstolis, laikydamasis šio Kodekso 664 ir 665 straipsniuose

nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų

išieškoti.

eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo

pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo

išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo

skolininkas.

netaikomi, jeigu išieškoma iš įkeisto turto.

663

straipsnis. Apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens turto

išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas

pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per

šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus

iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo

atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti

skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko darbo

užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas.

skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų taip pat

išieškomos periodinės išmokos, jeigu jas galima išieškoti darant šio Kodekso

736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas.

skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju,

jeigu išieškoma suma viršija septynis tūkstančius litų.

skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas

išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir

kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš

paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi.

Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai

remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus. Prašymas dėl to paduodamas ir

nagrinėjamas apylinkės teisme šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka.

straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-729, 2006-06-22,

Žin., 2006, Nr. 77-2973 (2006-07-14)

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

664

straipsnis. Išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė

išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus

ar įkaito turėtojo naudai.

išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių

popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.

išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą

šio straipsnio 4 ir 5 dalyse.

eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu

skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis.

išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.

665

straipsnis. Išieškojimo iš skolininko juridinio asmens turto eilė

išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus

ar įkaito turėtojo naudai.

2.

Antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių,

vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito

kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto

tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas.

3.

Trečiąja eile išieškoma iš kito turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4

dalyje.

eile išieškoma iš gamybai būtinų nekilnojamojo turto objektų, taip pat žaliavų

ir medžiagų, staklių, įrengimų, kitų pagrindinių priemonių, skirtų tiesiogiai

gamybai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

666

straipsnis. Išieškojimas iš fizinių asmenų turto

1.

Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje

dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.

padarytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas taip pat į

turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje

nustatyta, kad tas turtas įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas.

666 straipsnis. Išieškojimas iš fizinių asmenų turto

1.

Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje

dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.

padarytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas taip pat į

turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje

nustatyta, kad tas turtas įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas.

667 straipsnis. Skolininko fizinio asmens turto,

kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymas

1.

Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis,

dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo

išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams,

kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su

kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks

prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia.

Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius

dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš

to turto nutraukimo dienos.

dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas

nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi

skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką.

3.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto

skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį.

turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš

jos išieškoti.

668 straipsnis. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma

negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą

turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo

profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo

instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą,

neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos

(MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas

nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms

priklausančias pinigines lėšas.

remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo

laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos

tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos

Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos

remiamam projektui vykdyti. Šis draudimas išieškoti netaikomas, kai remiamo

projekto vykdymą kontroliuojančių institucijų iniciatyva lėšos išieškomos, nes

buvo panaudotos pažeidžiant Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktus

ar tarptautines sutartis arba sutartis dėl šių lėšų suteikimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

669 straipsnis. Išieškojimo

tvarka likviduojant įmones, įstaigas, organizacijas

Likviduojant

įmonę, įstaigą, organizaciją, išieškojimas gali būti nukreipiamas į visą jos

turtą, nesilaikant šio Kodekso 665 straipsnio 2 – 4 dalyse nustatytos eilės.

670 straipsnis. Bendroji išieškojimo iš visų rūšių

juridinių asmenų ar kitų organizacijų tvarka

iš visų rūšių juridinių asmenų ar kitų organizacijų, tarp jų ir iš užsienio

subjektų, vykdomi pagal bendrąsias taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas šių

asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

reikalavimų vykdymą, kai išieškoma iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų

subjektų, yra atsakingi šių subjektų vadovai.

671 straipsnis. Skolininko juridinio asmens ar kitos

organizacijos turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies

nustatymas

Skolininko

juridinio asmens ar kitos organizacijos turto, kuris yra jo bendra su kitais

asmenimis nuosavybė, dalis nustatoma šio Kodekso 667 straipsnyje nustatyta

tvarka.

672

straipsnis. Išieškojimo iš ūkinių bendrijų turto ypatumai

išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas nukreipiamas solidariai į jos narių

turtą.

visų tikrosios ūkinės bendrijos narių turtą pagal jos narių prievoles,

nesusijusias su bendrijos veikla.

bendrijos turtą nukreipiamas:

1) į tikrųjų

komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos narių visą turtą solidariai;

2) į narių

komanditorių turto dalį, kurią jie perdavė arba turėjo perduoti komanditinei

(pasitikėjimo) ūkinei bendrijai, bet jos neperdavė per sutartyje numatytus

terminus.

673

straipsnis. Išieškojimas iš individualių (personalinių) įmonių turto

Jeigu

individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms

padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą.

674 straipsnis. Išieškojimas iš valstybės ar

savivaldybės įmonės, kuri neturi turto

valstybės ar savivaldybės įmonė neturi turto, iš kurio galima išieškoti,

išieškotojų reikalavimai tenkinami atitinkamai iš valstybės ar savivaldybės

biudžeto, bet ne daugiau, negu yra valstybės ar savivaldybės įmonės patikėjimo

teise valdomo turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, vertė.

biudžeto klausimą išieškotojo prašymu išsprendžia teismas priimdamas nutartį.

Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

XLVIII SKYRIUS

TURTO AREŠTAS

675

straipsnis.

Skolininko turto areštas

turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios

teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas

uždraudimas ar apribojimas.

turto arešto aktą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet,

jeigu turtas areštuotas antstolio. Antstolis negali areštuoti skolininko turto

iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms

padengti.

teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis šio Kodekso 677 straipsnyje nustatyta

tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto

nesurašo. Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas

turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir

(arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu. Tuo

atveju, kai teismo nutartimi areštuojamas viešame registre įregistruotas turtas

ir taikomas vien draudimas disponuoti šiuo turtu, teismo nutarties dėl turto

arešto įvykdymui pakanka įregistruoti areštą turto arešto aktų registre.

paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, – nuo turto arešto

akto įregistravimo turto arešto aktų registre. Tais atvejais, kai yra

areštuojami produktai, kiti greitai gendantys daiktai, gyvūnai ir jie šio

Kodekso nustatyta tvarka paimami ir nedelsiant perduodami realizuoti, turto

areštas įsigalioja nuo turto aprašymo momento.

praneša atitinkamai įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

676

straipsnis. Areštuoto turto žymėjimas

Kiekvieną

areštuotą daiktą antstolis, jeigu yra galimybė, iš išorės pažymi areštą

rodančiu ženklu. Apie tai, kad areštuotas turtas yra pažymėtas, nurodoma turto

arešto akte.

677

straipsnis. Skolininko turto aprašymas

atvejais, kai apribojamos visos nuosavybės teisės į skolininko turtą ar turtas

perduodamas saugoti arba administruoti kitiems asmenims arba yra paimami

dokumentai, patvirtinantys skolininko turtines teises, taip pat atvejais, kai

apribojamos teisės į turto registre neregistruojamą kilnojamąjį turtą, turi

būti sudarytas šio turto aprašas.

negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai

sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

turtas aprašomas dalyvaujant skolininkui. Jeigu paties skolininko nėra, turtas

aprašomas dalyvaujant kuriam nors iš pilnamečių jo šeimos narių, o jeigu ir šių

nėra, – dalyvaujant teismo ar antstolio paskirtam turto saugotojui

(administratoriui).

juridinio asmens turtas aprašomas dalyvaujant skolininko atstovui ar atsakingam

darbuotojui.

678

straipsnis. Turto arešto akto turinys

1) akto surašymo laikas ir vieta;

2) surašančio aktą

antstolio, taip pat surašant aktą dalyvaujančių asmenų vardai, pavardės;

3) vykdomojo

dokumento pavadinimas;

4) išieškotojo ir

skolininko fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta;

juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas;

5) kiekvieno

areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas

viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo

laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei

antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte

nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas;

6) kiekvieno

areštuojamo daikto savininkas (bendraturčiai) – fizinio asmens vardas, pavardė,

asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas,

kodas;

7) turto arešto

būdai (nuosavybės teisės ar atskirų jos sudėtinių dalių apribojimas) ir mastas;

8) kiti su turto areštu susiję teisių

apribojimai, jeigu jie taikomi;

9) kad daiktas pažymėtas, jeigu tai buvo

padaryta;

10) daiktų, paimamų perduoti kitam asmeniui saugoti ar

administruoti, sąrašas;

11) asmens,

kuriam turtas perduotas saugoti (administruoti), vardas, pavardė, asmens kodas

ir adresas, jeigu turtą saugoti (administruoti) pavedama ne pačiam skolininkui;

12) kad

skolininkui ir kitiems asmenims išaiškinta antstolio veiksmų apskundimo tvarka

ir terminas, taip pat kad skolininkui arba turto saugotojui (administratoriui)

išaiškintos su saugojimu susijusios jų pareigos ir atsakomybė, numatyta šio

Kodekso 619 ir 683 straipsniuose;

13)

išieškotojo, skolininko ir kitų asmenų, dalyvaujančių aprašant turtą, pastabos

bei pareiškimai, kai sudaromas turto aprašas, taip pat antstolio patvarkymai

dėl jų.

turto arešto akte išvardijami rasti daiktai, į kuriuos pagal įstatymus negali

būti nukreipiamas išieškojimas, taip pat kiti daiktai, kurie neareštuojami.

turtą sudaromas turto aprašas, šio straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 10 punktuose

nurodyti duomenys įrašomi į turto aprašą, kuris yra turto arešto akto priedas.

arešto akto surašymo momentu nėra žinoma skolininko, kurio turtas areštuojamas,

turto sudėtis, buvimo vieta, turto arešto akte gali būti nenurodyti viso ar

dalies areštuojamo turto išsamūs duomenys. Šiuo atveju antstolis privalo imtis

priemonių, išsiaiškinęs išsamius turto duomenis, surašyti turto arešto aktą,

pakeičiantį ankstesnį turto arešto aktą.

aktą ir turto aprašą pasirašo antstolis, turto saugotojas (administratorius),

taip pat išieškotojas, skolininkas ir kiti asmenys, kurie dalyvauja aprašant

turtą. Jeigu skolininkas nedalyvauja aprašant turtą arba atsisako pasirašyti

turto aprašą, tai pažymima turto apraše.

679 straipsnis. Turto arešto

akto ir turto aprašo įteikimo išieškotojui ir skolininkui tvarka

Turto arešto

aktas ir turto aprašas, jeigu šis yra sudarytas, įteikiami išieškotojui ir

skolininkui pasirašytinai. Jeigu įteikti turto arešto aktą ar turto aprašą nėra

galimybės, jis siunčiamas registruotąja pašto siunta.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

680 straipsnis. Turto arešto akto ir turto aprašo

pateikimo turto areštų registro tvarkytojui tvarka

aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudaromas, nedelsiant pateikiami turto

arešto aktų registro tvarkytojui.

aktas ir turto aprašas nesiunčiami turto arešto aktų registro tvarkytojui,

jeigu areštuotas kilnojamasis turtas (produktai, kiti greitai gendantys

daiktai, gyvūnai) šio Kodekso nustatyta tvarka paimamas ir nedelsiant

perduodamas realizuoti, taip pat jeigu areštuojami asmeniniams ir namų ūkio

poreikiams naudojami mažaverčiai daiktai.

pakeitęs turto arešto aktą ar panaikinęs turto areštą, taip pat šio Kodekso

nustatyta tvarka realizavęs areštuotą turtą, nedelsdamas apie tai praneša turto

arešto aktų registrui ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

681

straipsnis. Areštuoto turto įkainojimas

1.

Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis,

atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo

ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja

antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto

vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

2.

Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu

turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos.

ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto

įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant

nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant

turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per

tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą.

straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto

verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

682

straipsnis. Ekspertizės skyrimo tvarka vykdymo proceso metu

ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi

būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti

ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo

proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos,

kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598

straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą.

išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės

išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę

ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę

ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.

ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi

prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas,

būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia

prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės

atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo

atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei

nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos.

Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko šio Kodekso 611

straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje numatytu atveju antstolio patvarkymas

atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas

teismui.

ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad atidėtų šio

straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimą, o išieškotojas – kad visiškai

ar iš dalies atleistų nuo mokėjimo bei šias sumas apmokėtų iš antstolio lėšų.

Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų

mokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jo atleisti. Antstolis,

atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali

atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies

atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo arba

prašymą atmesti.

straipsnyje nurodytos išlaidos, kurių mokėjimas buvo atidėtas iki turto

realizavimo pabaigos, antstoliui išieškomos iš skolininko šio Kodekso 611

straipsnyje nustatyta tvarka.

atliekama pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, atsižvelgiant į šio Kodekso

VI dalyje numatytas išimtis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

683

straipsnis. Areštuoto turto saugojimas ir administravimas

1.

Areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą

turtą areštavo. Tačiau prireikus antstolis bet kurioje proceso stadijoje gali

areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Šie

asmenys atlieka saugotojo pareigas. Turto saugotojui antstolis įteikia turto

arešto aktą. Turtą gali saugoti ir pats antstolis.

nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo skolininkas ar jo giminaičiai

gali būti skiriami areštuoto turto saugotojais tik išimtiniais atvejais.

saugoti turtu gali naudotis, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo

nesukelia jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo.

jeigu jis nėra skolininkas ar jo šeimos narys, už saugojimą gauna atlyginimą.

Be to, jam atlyginamos faktiškai turėtos reikalingos turto saugojimo išlaidos,

kartu atsižvelgiant į jo gautą naudą.

turto administratoriaus teises ir pareigas nustato Civilinio kodekso

ketvirtosios knygos XIV skyrius.

684

straipsnis. Iš skolininko paimtų vertybių saugojimas

Iš skolininko

paimtus materialius vertybinius popierius, tauriųjų metalų (aukso, platinos,

sidabro) luitus, grynuolius, gamybinės ir laboratorinės paskirties pusgaminius

bei dirbinius, deimantus, taip pat juvelyrinius ir kitus dirbinius iš aukso, sidabro,

platinos ir platinos grupės metalų, brangakmenių, perlų bei jų laužo antstolis

perduoda saugoti vietos, kurioje yra teismas, antstolį aptarnaujančiam bankui.

685

straipsnis. Iš skolininko paimtų pinigų saugojimas

Rastas pas

skolininką pinigų sumas, reikalingas išieškomai sumai ir vykdymo

išlaidoms padengti, antstolis iš skolininko paima išduodamas Sprendimų vykdymo

instrukcijoje nustatytos formos kvitą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną sumoka

į antstolio depozitinę sąskaitą.

686

straipsnis. Areštuoto nekilnojamojo turto nuoma (panauda)

nekilnojamojo turto nuomos (panaudos) sutarties šio turto areštas nekeičia.

Tačiau antstolis gali reikalauti nutraukti nuomos (panaudos) sutartį

Civiliniame kodekse numatytais pagrindais.

turi teisę duoti nuomininkui patvarkymą, kad nuomotojui priklausančius

nuompinigius pervestų į antstolio depozitinę sąskaitą. Tokį patvarkymą

nuomininkas privalo vykdyti.

turi teisę išnuomoti nenaudojamą areštuotą nekilnojamąjį turtą. Tokia nuomos

sutartis galioja tik iki vykdymo proceso, per kurį buvo areštuotas turtas,

pabaigos.

4.

Areštuoto turto nuomos sutartis, sudaryta nesilaikant šio straipsnio 3 dalyje

nustatytos tvarkos, negalioja.

687

straipsnis. Priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas

pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo

priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje,

išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą.

keli tos pačios eilės išieškotojai ar skolininkai, įskaitymas galimas tik

proporcingai jiems tenkančios skolos ar išieškojimo daliai.

straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas visą sumą išieškoti pinigų sumų

tarpusavio įskaitymo būdu, kitos priverstinio vykdymo priemonės netaikomos.

išieškant išlaikymą negalimas.

688 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į skolininko

pinigų sumas ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis ar priklausantį

skolininkui iš kitų asmenų

gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas

kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius

skolininkui iš kitų asmenų.

straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per

jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio

turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti

kitokį turtą; jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą.

turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą.

689 straipsnis. Piniginių lėšų, esančių kredito

įstaigose ir pas kitus asmenis, areštas

vykdymą į pinigines lėšas, esančias bankuose, kitose kredito įstaigose ar pas

kitus asmenis, antstolis priima patvarkymą areštuoti pinigines lėšas,

reikalingas išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Patvarkymo kopija

siunčiama skolininkui. Antstolio reikalavimas vykdomas perduodant bankui, kitai

kredito įstaigai ar asmeniui inkasinį debeto nurodymą, nurodymą sustabdyti lėšų

išmokėjimą arba patvarkymą.

nustatęs, kad bendra areštuotų skolininkui priklausančių piniginių lėšų suma

yra didesnė, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, ne

vėliau kaip kitą darbo dieną privalo patvarkymu panaikinti neareštuotinų

piniginių lėšų areštą. Šis patvarkymas vykdomas tokia pat tvarka kaip ir

patvarkymas areštuoti pinigines lėšas.

straipsnio 1 dalyje numatytas antstolio patvarkymas prilyginamas turto arešto

aktui. Patvarkyme areštuoti pinigines lėšas nurodoma:

1) piniginių

lėšų arešto pagrindas;

2) kredito

įstaigos ar kito asmens pavadinimas;

3) areštuotų

piniginių lėšų suma ir reikalavimų patenkinimo eilė;

4) antstolio

depozitinės sąskaitos rekvizitai;

5) antstolio

veiksmų apskundimo tvarka.

skolininko banko sąskaitoje visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti lėšų

nepakanka, pagal vykdomuosius dokumentus lėšos nurašomos laikantis šio Kodekso

754 straipsnyje nustatyto išieškotojų reikalavimų patenkinimo eiliškumo.

patvarkymo pagrindu kredito įstaiga ar kitas asmuo privalo pervesti nurodytą

pinigų sumą į antstolio depozitinę sąskaitą arba saugoti areštuotą pinigų sumą

iki antstolio atskiro patvarkymo.

inkasinį debeto nurodymą į antstolio depozitinę sąskaitą yra pervestos lėšos, į

kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba pervestos lėšos, iš kurių turi

būti daromos išskaitos šio Kodekso nustatyta tvarka, antstolis privalo per tris

darbo dienas nuo sužinojimo apie šių lėšų kilmę visas jas grąžinti skolininkui.

Laiku negrąžinus šioje dalyje nurodytų lėšų, antstoliui gali būti skiriama iki

vieno tūkstančio litų dydžio bauda.

Straipsnio redakcija nuo 2012-07-01:

690 straipsnis.

Turto priklausymo skolininkui nustatymas

1.

Jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka

registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso

skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas

hipotekos įstaigoje, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai.

pradedant realizuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą, vykdomojoje byloje

iš atitinkamos registro įstaigos turi būti gauti rašytiniai duomenys apie

realizuojamo turto priklausymą skolininkui ir tam turtui uždėtus apribojimus.

XLIX SKYRIUS

TURTO

REALIZAVIMO TVARKA

691

straipsnis. Areštuoto turto realizavimas

realizavimas – tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise

priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios

verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas

kita šiame Kodekse nustatyta tvarka.

turtą, atsižvelgiant į arešto pagrindus ir turto rūšis, įstatymų nustatyta

tvarka realizuoja antstolis, Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigos,

vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai ir prekybos įmonės.

692

straipsnis. Perduodamo valstybei turto realizavimas

Teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą

antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu

įstatymai nenustato kitaip.

693

straipsnis. Areštuoto turto realizavimo pasekmės

Areštuoto turto

realizavimas šio Kodekso VI dalyje nustatyta tvarka panaikina visus to turto

areštus.

694

straipsnis.

Skolininko turto realizavimo būdai

priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka

registruojamas turtas, kurio vertė viršija septynis tūkstančius litų, taip pat

kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų,

realizuojamas parduodant iš varžytynių.

turtas gali būti realizuojamas ir kitais būdais šiame Kodekse nustatyta tvarka.

Straipsnis papildomas 3 dalimi nuo 2013-01-01:

pardavimas iš varžytynių vykdomas elektroniniu būdu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

695

straipsnis. Išieškotojo teisė pasirinkti turto realizavimo būdą

šį Kodeksą turtas gali būti realizuojamas keliais būdais, turto realizavimo

būdo pasirinkimo teisė priklauso išieškotojui.

išieškotojas per antstolio nustatytą terminą nepranešė apie savo pasirinktą

turto realizavimo būdą, jį nustato savo patvarkymu antstolis. Šis antstolio

patvarkymas neskundžiamas.

696

straipsnis. Brangiųjų metalų ir brangakmenių realizavimo tvarka

Tauriųjų metalų

(aukso, platinos, sidabro) luitai, grynuoliai, gamybinės ir laboratorinės

paskirties pusgaminiai bei dirbiniai, brangakmeniai, taip pat juvelyriniai ir

kiti dirbiniai iš aukso, sidabro, platinos ir platinos grupės metalų bei jų

laužas realizuojami per prekybos įmones, kurios verčiasi šio turto prekyba.

697 straipsnis. Gyvūnų, produktų, kito greitai

gendančio ar galinčio greitai prarasti savo prekinę vertę turto realizavimas

produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekinę

vertę turtas tuojau pat paimami ir perduodami realizuoti prekybos įmonei.

Nesant galimybės šio turto realizuoti per prekybos įmonę, jis gali būti

parduodamas antstolio patvarkyme nustatytu kitu būdu.

gauna įmonės, pardavusios perduotą joms skolininko turtą, atskaičius realizavimo

išlaidas, per tris darbo dienas nuo pardavimo dienos pervedamos į

antstolio depozitinę sąskaitą.

paukščiai, taip pat kiti gyvūnai, jeigu skolininkas ar asmuo, kuriam jie

pavedami saugoti, negali ar atsisako juos prižiūrėti, realizuojami antstolio

patvarkymu už kiek galima didesnę kainą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

698 straipsnis. Pranešimas apie turto, turinčio

istorinę, mokslinę ar meninę vertę, realizavimą

Apie areštuotą

ir realizuojamą turtą, turintį istorinę, mokslinę ar meninę vertę, antstolis

raštu praneša Kultūros ministerijai.

699 straipsnis. Turto, kuris išimtas iš civilinės

apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra apribota, realizavimo tvarka

Turtas, kuris

išimtas iš civilinės apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra apribota,

realizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

700 straipsnis. Turto pardavimo iš varžytynių, turto

perdavimo išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimo skolininko pasiūlytam

pirkėjui teisinė reikšmė

Turto pardavimas iš varžytynių, turto

perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko

pasiūlytam pirkėjui šio Kodekso VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė

turto realizavimo forma.

701 straipsnis. Neparduoto iš varžytynių turto

perdavimo išieškotojams eilė, jeigu išieškojimo procese dalyvauja keli

išieškotojai

išieškojimą dalyvauja keli išieškotojai, neparduotą iš varžytynių turtą pirmiausia

siūloma pasiimti šio Kodekso 754 straipsnyje nustatytos pirmesnės eilės

išieškotojams, laikantis proporcingumo principo ir eilės.

pirmesnės eilės išieškotojai nesutinka pasiimti turto, jį siūloma paimti

paskesnės eilės išieškotojams, laikantis proporcingumo principo ir eilės.

702 straipsnis.

Neparduoto iš varžytynių turto perdavimo išieškotojui aktas

pareiškusiam norą pasiimti turtą natūra, turtas perduodamas surašant Sprendimų

vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris yra nuosavybės teisę

patvirtinantis dokumentas.

2.

Jeigu yra kitų išieškotojų, turtas pareiškusiam norą pasiimti turtą natūra

išieškotojui perduodamas po to, kai jis antstoliui sumoka pradinės parduodamo

turto kainos ir apskaičiuotos jam tenkančios lėšų sumos skirtumą.

neparduoto iš varžytynių turto perdavimo išieškotojui akto pasirašymo momento

laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą išieškotojui ir jam

pereina nuosavybės teisė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

703

straipsnis. Antstolio teisė atšaukti varžytynes

varžytynių pradžios paaiškėjo aplinkybės, keliančios abejonių dėl būsimų

varžytynių teisėtumo, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti. Tokiu

atveju varžytynių dalyvio mokestis grąžinamas jį sumokėjusiems asmenims.

1 dalies redakcija nuo 2013-01-01:

varžytynių pabaigos paaiškėjo šio Kodekso 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 704

straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių

pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo

išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės

negali būti vykdomos šiame Kodekse nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu

gali varžytynes atšaukti. Patvarkymas dėl varžytynių atšaukimo skelbiamas šio

Kodekso 705 straipsnyje nustatyta tvarka.

varžytynės skelbiamos ta pačia tvarka kaip ir ankstesnės varžytynės, kurios

buvo atšauktos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

704 straipsnis. Skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti iš

varžytynių parduodamo turto pirkėją

varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti

iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.

varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų

suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnė

suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms,

turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas ir varžytynės atšaukiamos.

turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo

instrukcijoje nustatytos formos aktą.

straipsnio 2 dalyje nurodytos pinigų sumos laikomos sumokėtomis, jeigu pinigai

į antstolio depozitinę sąskaitą yra įskaityti iki skelbime apie būsimas

varžytynes nurodytos varžytynių pradžios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

705

straipsnis. Informacija internete apie varžytynes

Šio

Kodekso 706 straipsnyje nustatyta tvarka apie visą iš varžytynių parduodamą

turtą skelbiama viešai specialiame interneto tinklapyje.

Straipsnio redakcija nuo 2013-01-01:

705

straipsnis. Informacija internete apie varžytynes

Šio

Kodekso 706 straipsnyje nustatyta tvarka apie visą iš varžytynių parduodamą

turtą skelbiama viešai specialiame interneto tinklalapyje; šis tinklalapis taip

pat naudojamas vykdant varžytynes.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

706 straipsnis.

Skelbimas apie būsimas varžytynes

varžytynių parduodamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas bei

kitas įstatymų nustatyta tvarka registruotas turtas, taip pat kitas

kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų,

apie būsimas varžytynes antstolis paskelbia antstolių kontoros skelbimų

lentoje, turto buvimo vietos vietiniame laikraštyje bei specialiame interneto

tinklapyje ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki varžytynių dienos. Kitais

atvejais apie būsimas varžytynes antstolis ta pačia tvarka paskelbia ne

vėliau kaip likus dvidešimčiai dienų iki varžytynių dienos.

parduodamas nekilnojamasis turtas, jeigu yra galimybė, skelbimas taip pat

iškabinamas ant paties nekilnojamojo turto.

3.

Apie turto pardavimo iš varžytynių laiką ir vietą antstolis pasirašytinai

praneša išieškotojui ir skolininkui asmeniškai arba registruotu laišku.

ir išieškotojas gali imtis priemonių, kad apie varžytynėse parduodamą turtą

sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų.

Straipsnio redakcija nuo 2013-01-01:

708 straipsnis.

Teisė apžiūrėti parduodamą iš varžytynių turtą

Iki varžytynių

pradžios antstolio nustatyta tvarka visi pageidaujantys asmenys gali apžiūrėti

parduodamą iš varžytynių turtą.

709

straipsnis. Asmenys, neturintys teisės dalyvauti varžytynėse

Varžytynėse

neturi teisės dalyvauti teisėjai, antstoliai, antstolių kontorų darbuotojai ir

šiame straipsnyje išvardytų asmenų artimieji giminaičiai.

Straipsnio redakcija nuo 2013-01-01:

709

straipsnis.

Varžytynių dalyviai

1.

Varžytynių dalyviai yra asmenys, užsiregistravę dalyvauti konkrečiose

varžytynėse.

2.

Varžytynėse neturi teisės dalyvauti

antstolis, organizuojantis tas varžytynes, taip pat vienoje antstolių kontoroje

su juo dirbantys kiti antstoliai, darbuotojai ir šioje dalyje išvardytų asmenų

artimieji giminaičiai, sutuoktiniai (sugyventiniai).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

710 straipsnis.

Dalyvavimo varžytynėse sąlygos

dalyvauti varžytynėse asmenys privalo iki varžytynių pradžios pasirašyti, kad

nėra šio Kodekso 709 straipsnyje numatytų kliūčių jiems dalyvauti varžytynėse,

ir įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą ar sumokėti pagal antstolio kvitą

varžytynių dalyvio mokestį, kuris sudaro dešimt procentų pradinės parduodamo

turto kainos.

2.

Asmens, nupirkusio turtą iš varžytynių, įmokėtas varžytynių dalyvio mokestis

įskaitomas į pirkimo kainą.

3.

Pasibaigus varžytynėms arba jeigu varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis,

varžytynių dalyvio mokestis per tris dienas grąžinamas jį sumokėjusiam

asmeniui, išskyrus atvejus, kai turto pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka

visos sumos ar paaiškėja, jog jis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse.

Straipsnio redakcija nuo 2013-01-01:

711 straipsnis. Varžytynių dalyvio sumokėtų sumų

panaudojimas tais atvejais, kai varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per

nustatytą terminą nesumoka visos turto kainos ar paaiškėja, kad varžytynių

dalyvis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse

nustatytą terminą nesumoka visos turto kainos, varžytynių dalyvio mokestis šio

Kodekso 753 straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas skolininko skoloms ir

vykdymo išlaidoms padengti.

teisės dalyvauti varžytynėse, jo sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis

panaudojamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

dalyvis, kuris neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, sumokėjo ne visą kainą už

varžytynėse nupirktą turtą, jo sumokėta suma pereina valstybės nuosavybėn.

neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, sumokėjo visą kainą už varžytynėse

nupirktą turtą, visos sumokėtos sumos panaudojamos šio straipsnio 1 dalyje

nustatyta tvarka, o turtas pereina valstybės nuosavybėn.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

712

straipsnis. Dalyvavimas varžytynėse raštu

asmuo gali dalyvauti raštu, laikydamasis kitų šiame Kodekse nurodytų dalyvavimo

varžytynėse sąlygų su šiame straipsnyje nurodytomis išimtimis.

raštu dalyvausiantis asmuo iki varžytynių pradžios turi sumokėti dalyvio

mokestį ir pasirašyti, kad nėra šio Kodekso 709 straipsnyje numatytų kliūčių

dalyvauti varžytynėse, o savo pasiūlymą dėl kainos, kartu nurodydamas savo

vardą, pavardę, asmens kodą, adresą (juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinę

ar adresą), pateikti antstoliui užklijuotame voke. Vokai, kuriuose pateikiami

raštu varžytynėse dalyvaujančių asmenų pasiūlymai, registruojami Sprendimų

vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka. Pradėjus varžytynes, antstolis

viešai atplėšia voką ir paskelbia pirkėjo vardą, pavardę (pavadinimą) ir jo

siūlomą pirkimo kainą. Jeigu raštu pasiūlyta kaina atitinka šio Kodekso 713

straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus, ji laikoma pradine varžytynėse

parduodamo turto kaina.

3.

Jeigu kiti varžytynių dalyviai nepasiūlo didesnės kainos, laimėjusiu varžytynes

pripažįstamas asmuo, raštu pateikęs pasiūlymą dėl kainos.

4.

Jeigu keli raštu varžytynėse dalyvaujantys asmenys pasiūlė vienodą kainą,

pirmumo teisę į parduodamą turtą turi pirmiau užregistruotas pirkėjas.

Straipsnis netenka galios nuo

2013-01-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

713 straipsnis.

Bendroji varžytynių vedimo tvarka

vykdomos skelbime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku. Antstolis, prieš

pradėdamas varžytynes, rašytiniu patvarkymu gali ne ilgiau kaip trims valandoms

atidėti varžytynių pradžią.

veda antstolis.

varžytynes, antstolis paskelbia pradinę parduodamo turto kainą ir klausia: „Kas

daugiau?“ Pirkėjų siūlomas kainas antstolis paskelbia žodžiu. Jeigu didesnės

kainos niekas nesiūlo, antstolis tris kartus klausia: „Kas daugiau?“ Jeigu po

trečiojo paskelbimo didesnės kainos niekas nepasiūlo, antstolis paskelbia, kad

turtas parduotas.

turtą iš varžytynių, pirmasis kainos padidėjimas turi sudaryti ne mažiau kaip

penkis procentus pradinės turto pardavimo kainos, jeigu parduodamo turto

pradinė kaina iki penkiasdešimties tūkstančių litų, ne mažiau kaip keturis

procentus – jeigu parduodamo turto pradinė kaina yra nuo penkiasdešimties

tūkstančių litų iki šimto tūkstančių litų, ir ne mažiau kaip tris procentus –

jeigu parduodamo turto pradinė kaina viršija šimtą tūkstančių litų.

laikomas parduotu tam asmeniui, kuris varžytynėse pasiūlė didžiausią kainą.

baigdamas varžytynes, antstolis visiems varžytynėse dalyvaujantiems asmenims

žodžiu paaiškina šio Kodekso V dalies XXXI skyriuje nustatytą

antstolio veiksmų apskundimo tvarką.

Straipsnio redakcija nuo 2013-01-01:

715 straipsnis. Iš

varžytynių parduoto turto nuosavybės teisės perėjimo momentas

Nuo turto

pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai

įvykdyta pareiga perduoti turtą išieškotojui ir jam pereina nuosavybės teisė.

Straipsnio redakcija nuo 2012-07-01:

dalyvauti varžytynėse (šio Kodekso 709 straipsnis);

5) jeigu dėl įstatymų pažeidimo teisėjas atsisako

tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą.

718 straipsnis. Parduodamo turto pradinė kaina pirmą

kartą rengiamose (pirmosiose) varžytynėse

Pirmosiose

varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt

procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos.

719

straipsnis. Turto nepardavimo iš pirmųjų varžytynių pasekmės

varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas

varžytynių dalyvis, arba dėl to, kad varžytynėse kaina nebuvo padidinta, kaip

numatyta šio Kodekso 713 straipsnio 4 dalyje (šio Kodekso 717 straipsnio 1 ir 2

punktai), turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš

varžytynių kainą.

varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad varžytynes laimėjęs varžytynių

dalyvis už varžytynėse pirktą turtą per nustatytą terminą nesumokėjo visos

sumos, arba dėl to, kad paaiškėjo, kad varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis

neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse (šio Kodekso 717 straipsnio 3 ir 5

punktai), turtas išieškotojui perduodamas už tą kainą, už kurią jis buvo

perkamas paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse.

varžytynes neįvykusiomis, išskyrus šio Kodekso 717 straipsnio 4 punkte numatytą

atvejį, antstolis pasiūlo išieškotojui paimti neparduotą iš varžytynių turtą

šiame straipsnyje ir šio Kodekso 720 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis

ir nustato terminą, per kurį išieškotojas turi raštu antstoliui pranešti apie

savo sutikimą paimti turtą.

varžytynes neįvykusiomis šio Kodekso 717 straipsnio 4 punkte numatytu atveju,

antstolis panaikina turto areštą ir grąžina turtą skolininkui. Šiuo pagrindu

paskelbus varžytynes neįvykusiomis, varžytynių dalyvis turi teisę reikalauti iš

skolininko atlyginti tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl dalyvavimo

varžytynėse.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

720

straipsnis. Išieškotojo sutikimas paimti neparduotą iš varžytynių turtą

sutikimą paimti turtą, išieškotojas per šio Kodekso 716 straipsnio 2 dalyje

nustatytą terminą į antstolio depozitinę sąskaitą privalo sumokėti perduodamo

turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos, apskaičiuotos

kiekvienam išieškotojui laikantis nustatytos reikalavimų patenkinimo eilės,

skirtumą.

rašytiniu prašymu antstolis patvarkymu sumokėjimo terminą gali pratęsti šio

Kodekso 716 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

721 straipsnis. Išieškotojo atsisakymo paimti iš

pirmųjų varžytynių neparduotą turtą pasekmės

išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 719 straipsnio 1 dalyje nustatyta

tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie

savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės

parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po

vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia

antrąsias varžytynes.

išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 719 straipsnio 2 dalyje nustatyta

tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie

savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės

parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po

vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia

pakartotines varžytynes.

3.

Pakartotinės varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir ankstesnės

varžytynės, kurios paskelbtos neįvykusiomis.

722

straipsnis. Antrosios varžytynės

varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios

varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto

nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio Kodekso 681

straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos.

2.

Jeigu šio Kodekso 717 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais yra

paskelbtos neįvykusiomis antrosios varžytynės, antstolis išieškotojui pasiūlo

pasiimti neparduotą turtą už neįvykusiose antrosiose varžytynėse skelbtą

pradinę parduodamo turto kainą, laikantis šio Kodekso 720 straipsnio 1 dalyje

nustatytos sąlygos. Jeigu išieškotojas atsisako paimti neparduotą turtą,

taikomos šio Kodekso 723 straipsnyje numatytos pasekmės.

3.

Jeigu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis šio Kodekso 717 straipsnio

3 ir 5 punktuose numatytais pagrindais, antstolis išieškotojui pasiūlo paimti

neparduotą turtą už tą kainą, už kurią turtas buvo perkamas neįvykusiose

antrosiose varžytynėse, laikantis šio Kodekso 720 straipsnio 1 dalyje nustatytų

sąlygų.

4.

Jeigu išieškotojas atsisako paimti turtą šio straipsnio 3 dalyje numatytomis

sąlygomis, skelbiamos antrosios pakartotinės varžytynės. Jos vyksta tomis

pačiomis sąlygomis kaip ir varžytynės, kurios paskelbtos neįvykusiomis.

5.

Paskelbęs antrąsias varžytynes neįvykusiomis šio Kodekso 717 straipsnio 4

punkte numatytu atveju, antstolis panaikina turto areštą ir grąžina turtą

skolininkui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

723 straipsnis. Išieškotojo atsisakymo paimti iš

antrųjų varžytynių neparduotą turtą pasekmės

išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 722 straipsnio 2 dalyje

nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą

nepraneša apie sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą

neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo,

turtas grąžinamas skolininkui.

2.

Grąžindamas skolininkui turtą, to turto areštą savo patvarkymu panaikina

antstolis. Jeigu turtas yra areštuotas pagal teismo nutartį, antstolis

patvarkymu pasiūlo turto arešto panaikinimo klausimą išspręsti tam teismui,

kurio nutartimi turtas buvo areštuotas.

į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali

būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo

skolininkui.

varžytynių turtą grąžinus skolininkui, išieškojimas gali būti nukreipiamas

bendra tvarka į kitą skolininkui priklausantį turtą.

724 straipsnis.

Turto pardavimo iš varžytynių aktas

surašo kiekvieno iš varžytynių parduodamo daikto pardavimo iš varžytynių aktą.

Šiame akte nurodoma:

1) kas, kada ir

kur įvykdė varžytynes;

2) parduodamo

turto pavadinimas, turto unikalus numeris, jeigu toks yra, ir turto

apibūdinimas;

3) tikslus pirkėjo

vardas, pavardė, asmens kodas bei jo adresas, juridinio asmens – pavadinimas

kodas, buveinė (adresas) ir už nupirktą turtą sumokėta suma.

skelbimas apie varžytynes.

Straipsnio redakcija nuo 2013-01-01:

724

straipsnis. Turto pardavimo iš varžytinių aktas

tris darbo dienas po visos turto kainos sumokėjimo surašo Sprendimų vykdymo

instrukcijoje nustatytos formos kiekvieno iš varžytynių parduodamo turto

pardavimo iš varžytynių aktą. Šiame akte nurodoma:

1) kas ir kada

įvykdė varžytynes, varžytynių numeris;

2) parduodamo

turto pavadinimas, turto unikalus numeris (jeigu yra) ir turto apibūdinimas;

3) tikslus varžytynes

laimėjusio varžytynių dalyvio ir jo atstovo vardas, pavardė, asmens kodas ir

adresas, taip pat turimas elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso

numeriai, kiti elektroninių ryšių priemonių adresai, kai varžytinių dalyvis yra

juridinis asmuo – juridinio asmens – pavadinimas, kodas, buveinė (adresas), taip

pat turimas elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kiti

elektroninių ryšių priemonių adresai ir už nupirktą turtą sumokėta suma;

4) akto

pasirašymo vieta ir laikas (nurodomas minučių tikslumu).

turtas, turto pardavimo iš varžytynių aktas elektroninių ryšių priemonėmis

perduodamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

725

straipsnis. Neteko

galios nuo 2011-10-01

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

726 straipsnis.

Turto pardavimas per prekybos įmonę

694 straipsnyje nustatytą turtą perdavus realizuoti per prekybos įmonę komiso

pagrindais, nustatoma pradinė realizuojamo turto kaina – aštuoniasdešimt

procentų šio Kodekso 681 straipsnyje nurodyta tvarka nustatytos turto

kainos.

gauna įmonės, pardavusios perduotą joms skolininko turtą, atskaičius komisinį

atlyginimą, per tris darbo dienas nuo pardavimo dienos pervedamos į

antstolio depozitinę sąskaitą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

727 straipsnis. Per

prekybos įmonę neparduoto turto realizavimas

turtą, neparduotą per vieną mėnesį nuo jo perdavimo prekybos organizacijai

dienos, išieškotojas gali pasiimti už pardavimo kainą. Jeigu išieškotojas

atsisako šio turto, jis perkainojamas.

patvarkymu perkainoja antstolis. Turtą perkainojant, dalyvauja prekybos

organizacijos atstovas. Apie perkainojimo laiką ir vietą prieš tris darbo dienas

raštu pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo

atlikti perkainojimą. Šiuo atveju išieškotojui ir skolininkui išsiunčiamas

patvarkymo nuorašas.

turto pardavimo kaina nustatoma dvidešimčia procentų mažesnė už pradinę

pardavimo kainą.

keli išieškotojai, neparduotas turtas jiems perduodamas laikantis šio Kodekso

701 straipsnyje nustatytos eilės.

neparduotas per du mėnesius nuo jo perkainojimo dienos, išieškotojas turi teisę

pasiimti tą turtą už šio straipsnio 3 dalyje nustatytą kainą. Jeigu

išieškotojas atsisako paimti tą turtą, jis grąžinamas skolininkui.

skolininkui turtą, antstolis patvarkymu panaikina to turto areštą. Jeigu turtas

yra areštuotas teismo nutartimi, antstolis patvarkymu pasiūlo turto arešto

panaikinimo klausimą išspręsti teismui, kurio nutartimi turtas areštuotas.

į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali

būti nukreipiamas praėjus vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui.

neparduotą per prekybos įmonę turtą skolininkui, išieškojimas gali būti

nukreipiamas bendra tvarka į kitą skolininkui priklausantį turtą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

L

SKYRIUS

VERTYBINIŲ

POPIERIŲ AREŠTO IR REALIZAVIMO YPATUMAI

728

straipsnis. Vertybinių popierių arešto tvarka

vertybinių popierių, antstolis bankams, finansų maklerio įmonėms, vertybinių

popierių emitentams ir Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui

išsiunčia patvarkymą patikrinti, ar skolininko vardu yra vertybinių popierių,

ir sustabdyti vertybinių popierių realizavimą už tokią sumą, kokia reikalinga

išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys nuo antstolio patvarkymo gavimo momento

sustabdo skolininko vertybinių popierių realizavimą tiek, kiek tai būtina

antstolio reikalavimui įvykdyti, ir apie tai nedelsdami praneša antstoliui.

Jeigu per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie skolininko turimus

vertybinius popierius išsiuntimo antstoliui dienos šio straipsnio 1 dalyje

nurodyti asmenys negauna šio straipsnio 3 dalyje nurodyto patvarkymo areštuoti

vertybinius popierius, visi vertybinių popierių realizavimo apribojimai

panaikinami.

gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų pranešimą apie tai, kad

reikalavimas sustabdyti skolininko vertybinių popierių realizavimą yra

įvykdytas, per tris darbo dienas šiems asmenims ir skolininkui išsiunčia

patvarkymą areštuoti skolininko turtą. Šis patvarkymas prilyginamas turto

arešto aktui. Patvarkyme areštuoti skolininko turtą nurodoma:

1) asmens,

kuriam adresuojamas patvarkymas, pavadinimas;

2) vertybinių

popierių arešto pagrindas;

3) areštuotų

vertybinių popierių pavadinimas ir skaičius;

4) antstolio

veiksmų apskundimo tvarka.

nurodytas asmuo saugo areštuotus vertybinius popierius iki antstolio atskiro

patvarkymo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

729

straipsnis. Vertybinių popierių realizavimo tvarka

popieriai, įtraukti į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus, realizuojami

akcijų paketų pardavimui biržos taisyklėse nustatyta tvarka.

realizuojami varžytynėse bendra tvarka.

akcinių bendrovių akcijas, turi būti sudaromas parduodamų akcijų paketų

skaičius taip apskaičiuojant, jog jeigu juos įsigytų keli pirkėjai, nebūtų

pažeistas įstatymų nustatytas akcininkų skaičius.

730 straipsnis. Vertybinių

popierių, neparduotų Vertybinių popierių biržoje per vieną mėnesį nuo jų

realizavimo pradžios, realizavimo tvarka

popierius, neparduotus per vieną mėnesį nuo jų realizavimo pradžios Vertybinių

popierių biržoje, antstolis pasiūlo išieškotojui pasiimti už kainą, nustatytą

pagal paskutinio mėnesio iki realizavimo pradžios vidutinį prekybos šiais

vertybiniais popieriais centrinėje rinkoje kursą, laikantis šio

Kodekso 701 straipsnyje nustatytos eilės.

išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 720 straipsnyje nustatyta tvarka jam perduodamus

vertybinius popierius arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie

sutikimą paimti perduodamus vertybinius popierius ar per nustatytą terminą

neįmoka pradinės parduodamų vertybinių popierių kainos ir jo daliai tenkančių

lėšų skirtumo, vertybinių popierių realizavimas pratęsiamas dar du mėnesius.

Šiuo atveju parduodamų vertybinių popierių pardavimo kaina nustatoma

dvidešimčia procentų mažesnė už pradinę pardavimo kainą.

731 straipsnis. Vertybinių popierių, neparduotų

Vertybinių popierių biržoje per tris mėnesius nuo jų realizavimo pradžios,

realizavimo tvarka

vertybinių popierių per šio Kodekso 730 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą,

antstolis pasiūlo išieškotojui juos pasiimti už toje dalyje nustatytą kainą.

atsisako paimti šio Kodekso 720 straipsnyje nustatyta tvarka jam perduodamus

vertybinius popierius arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo

sutikimą paimti perduodamus vertybinius popierius ar per nustatytą terminą

neįmoka pradinės parduodamų vertybinių popierių kainos ir jo daliai tenkančių

lėšų skirtumo, tų vertybinių popierių areštas panaikinamas.

vertybinius popierius pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas

gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo arešto

panaikinimo dienos.

732 straipsnis. Atlyginimo bankui ar finansų

maklerio įmonei už vertybinių popierių realizavimą tvarka

Bankui ar

finansų maklerio įmonei atlyginimas už vertybinių popierių realizavimą sumokamas

Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

LI

SKYRIUS

IŠIEŠKOJIMO IŠ SKOLININKO DARBO UŽMOKESČIO

AR KITŲ PAJAMŲ

TVARKA

733 straipsnis. Išieškojimo iš skolininko darbo

užmokesčio ar kitų pajamų tvarka

iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko

darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl

išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų.

dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius

veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas.

dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų turi būti

nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų

ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais

pinigais, darbdavio atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kiti

sprendimui vykdyti būtini nurodymai.

išlaikymo periodinėmis išmokomis skola, patvarkyme dėl išlaikymo periodinėmis

išmokomis išieškojimo taip pat nurodoma skolos suma. Šiuo atveju iš skolininko

darbo užmokesčio ir kitų pajamų pirmiausia atskaitomos periodinės išmokos.

Jeigu šio Kodekso 736 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotų išskaitų suma

didesnė už periodinių išmokų sumą, šių sumų skirtumas skiriamas periodinių

išmokų skolai padengti.

periodinėmis išmokomis, jeigu jų suma nenustatyta, skolos dydis apskaičiuojamas

atsižvelgiant į skolininko faktiškai gautą darbo užmokestį per laikotarpį, už

kurį skaičiuojama skola. Jeigu skolininkas tuo laikotarpiu nedirbo arba skolos

apskaičiavimo metu nėra duomenų apie tuo laikotarpiu skolininko gautą darbo

užmokestį, skola skaičiuojama pagal išieškojimo vykdymo metu gaunamo darbo

užmokesčio dydį, jeigu jis didesnis negu viena MMA per mėnesį. Jeigu skolos

išieškojimo metu gaunamas darbo užmokestis mažesnis negu viena MMA, skola

skaičiuojama imant pagrindu vienos MMA dydžio darbo užmokestį. Kai skolininkas

ar išieškotojas pateikia duomenis apie skolininko faktinį darbo užmokestį per

laikotarpį, už kurį skaičiuojama skola, antstolis perskaičiuoja skolos dydį.

kopijos išsiunčiamos išieškotojui, skolininkui ir viena kopija paliekama

vykdomojoje byloje.

patvarkyme nurodytu adresu išieškotojas negyvena ir jo gyvenamoji vieta

nežinoma, išskaitytos pinigų sumos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą.

Išieškotos pinigų sumos šioje sąskaitoje saugomos trejus metus. Jeigu per šį

laikotarpį išieškotojo buvimo vieta neišaiškėjo, antstolio patvarkymu

išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą nutraukiamas, išieškotos sumos

grąžinamos skolininkui, o vykdomasis dokumentas grąžinamas šio Kodekso 631

straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

734

straipsnis. Duomenys apie skolininko darbo užmokestį

įstaigos, organizacijos, kiti darbdaviai privalo antstolio reikalavimu ir per

jo nustatytą terminą pateikti duomenis apie tai, ar skolininkas pas juos dirba

ir koks jo mėnesinis darbo užmokestis.

tvarka antstolis išreikalauja duomenis apie skolininkui priklausantį atlyginimą

už naudojimąsi autorine teise, teise į išradimą.

straipsnyje nurodytų antstolio reikalavimų nevykdymą kaltam asmeniui teismas

gali skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą.

735 straipsnis. Išskaitų iš skolininko darbo

užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžio apskaičiavimas

Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio

ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis apskaičiuojamas imant

pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius

(privalomąsias įmokas).

736 straipsnis. Išskaitų iš skolininko darbo

užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis

skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei

davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal

vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:

1) išieškant

išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu

sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos,

padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų,

jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato

įstatymai ar teismas;

2) visų kitų

rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko

kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų;

3) pagal kelis

vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų.

užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios

Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko

kita nenustato įstatymai ar teismas.

skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui,

antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali

būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant

negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų

dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo

užmokesčio daromos išskaitos.

737 straipsnis. Išieškojimas iš kitų skolininko

pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui

Išieškojimo iš

darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui

priklausančių:

1) grynųjų

pajamų už darbą žemės ūkyje;

2) autorinio

atlyginimo už literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir išradimą, dėl kurio

išduotas patentas;

3) moksleivių,

studentų, doktorantų stipendijų;

4) sumų, gaunamų

atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat

atėmus maitintojo gyvybę;

5) laimėjimų

loterijose, konkursuose, varžybose;

6) dividendų;

7) pensijų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

738

straipsnis. Išieškojimas iš socialinio draudimo pašalpų ir išmokų

Iš laikinojo

nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo pašalpų, nedarbo socialinio

draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo

išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar

kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

739

straipsnis. Pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima

Negalima

išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:

1) kompensacinės

išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos

kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo

sąlygų;

2) sumos,

mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam,

priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;

3) valstybinio

socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos;

4) išmokos

vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;

5) laidojimo

pašalpa;

6) išmokos,

mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės

išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų

nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai;

7) išeitinės

išmokos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

740 straipsnis. Darbdavio

veiksmai skolininkui nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus periodinėms

išmokoms

darbo sutartį su skolininku arba pasibaigus periodinėms išmokoms, asmuo, kuriam

buvo pateiktas patvarkymas dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų,

per tris darbo dienas nuo visiško atsiskaitymo su skolininku praneša patvarkymą

pateikusiam antstoliui, nurodydamas šiuos atliktų mokėjimų duomenis: įmonės,

įstaigos, organizacijos pavadinimą, adresą, kiekvienos išskaitos datą, dydį,

bendrą išskaitų sumą.

vykdyti patvarkymo, darbdavys antstoliui turi nurodyti naują skolininko darbo

vietą, jeigu ji yra žinoma, ir jo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą. Apie

patvarkymo visišką įvykdymą darbdavys raštu praneša patvarkymą pateikusiam

antstoliui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

741

straipsnis. Vykdomų antstolio patvarkymų apskaita įmonėje, įstaigoje ir

organizacijoje

įstaigose ir organizacijose turi būti tvarkoma vykdomų antstolio patvarkymų

apskaitos knyga.

antstolio patvarkymų apskaitos knyga saugoma laikantis buhalterinės apskaitos

dokumentų saugojimo tvarkos.

antstolio patvarkymų apskaitos knygos tvarkymo taisykles nustato Sprendimų

vykdymo instrukcija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

741 straipsnis. Vykdomųjų dokumentų apskaita

įmonėje, įstaigoje ir organizacijoje

1.

Įmonėse, įstaigose ir organizacijose turi būti tvarkoma vykdomųjų dokumentų

apskaitos knyga.

dokumentų apskaitos knyga saugoma laikantis buhalterinės apskaitos dokumentų

saugojimo tvarkos.

dokumentų apskaitos knygos tvarkymo taisykles nustato Sprendimų vykdymo

instrukcija.

742 straipsnis. Išlaikymo, mokamo vaikams

periodinėmis išmokomis, išieškojimo ypatumai

1.

Asmuo, privaląs mokėti vaikams išlaikyti periodines išmokas, per tris darbo dienas

turi pranešti antstoliui apie darbo ar gyvenamosios vietos pakeitimą, taip pat

apie papildomą uždarbį.

2.

Be svarbių priežasčių nepranešusiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų

kaltiems asmenims bei skolininkui antstolio ar išieškotojo pareiškimu teismas

gali paskirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą.

pageidaujantis savo noru mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis, turi teisę

pateikti darbdaviui arba asmeniui, kuris moka pensiją, stipendiją, pašalpą ar

kitokias išmokas, rašytinį prašymą išskaityti iš jo darbo užmokesčio nurodyto

dydžio išskaitas ir pinigus išsiųsti arba išmokėti pareiškime nurodytam

asmeniui. Darbdavys arba išmokas išmokantis asmuo pagal tokį prašymą turi

vykdyti išieškojimą tokia pačia tvarka kaip ir pagal vykdomąjį dokumentą. Savo

prašymą dėl išskaitymo darbuotojas gali bet kada atšaukti. Šioje dalyje

nurodyta išieškojimo tvarka netaikoma, jeigu iš skolininko darbo užmokesčio jau

yra išskaitoma pagal kitus vykdomuosius dokumentus.

privaląs mokėti vaikams išlaikyti periodines išmokas, šių išmokų nemoka ir

nedirba arba išlaikymo įsiskolinimo negalima išieškoti šio Kodekso 663

straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, išieškojimas nukreipiamas į skolininko

turtą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

743

straipsnis. Išskaitų iš darbo užmokesčio kontrolė

išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų ir ar

jos nusiųstos išieškotojui, kontroliuoja išieškotojas.

išieškotojas dėl pateisinamų priežasčių negali patikrinti, ar išskaitos

teisingos, jo prašymu tai patikrina antstolis, kurio veiklos teritorijoje

išskaitos yra daromos.

privalo sudaryti sąlygas išieškotojui susipažinti, ar tinkamai daromos

išskaitos.

LII SKYRIUS

SKOLININKO TURTO ADMINISTRAVIMAS

744

straipsnis. Skolininko turto administravimo tvarkos nustatymas

pradėdamas išieškojimą vykdyti skolininko turto administravimu ir iš to gautų

pajamų nukreipimu skolai padengti, kreipiasi į teismą, kurio veiklos

teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, prašydamas nustatyti skolininko

turto administravimo ir gautų pajamų paskirstymo tvarką.

skolininko turto administravimo tvarką nustato vadovaudamasis Civilinio kodekso

ketvirtosios knygos XIV skyriaus nuostatomis.

Straipsnio redakcija nuo 2012-07-01:

744

straipsnis. Skolininko turto administravimo tvarkos nustatymas

pradėdamas išieškojimą vykdyti skolininko turto administravimu ir iš to gautų

pajamų nukreipimu skolai padengti, kreipiasi į antstolio kontoros buveinės

vietos apylinkės teismą, prašydamas nustatyti skolininko turto administravimo

ir gautų pajamų paskirstymo tvarką, išskyrus išieškojimo iš hipoteka ir įkeitimu

įkeisto turto atvejus.

skolininko turto administravimo tvarką nustato vadovaudamasis Civilinio kodekso

ketvirtosios knygos XIV skyriaus nuostatomis.

įkeitimu įkeisto turto išieškojimo metu įkeisto turto administravimas nustatomas

antstolio patvarkymu. Šiuo atveju hipotekos ar įkeitimo turto administratorius

veikia vadovaudamasis paprastąjį turto administravimą reglamentuojančiomis

Civilinio kodekso nuostatomis ir turi paprastąjį turto administravimą

atliekančio administratoriaus teises, pareigas ir atsakomybę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Nr. XI-1843,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)

LIII

SKYRIUS

IŠIEŠKOJIMO IŠ HIPOTEKA

ĮKEISTO TURTO, ĮKEITIMU ĮKEISTO TURTO, IŠ DAIKTO SULAIKYMO TEISE SULAIKYTO

DAIKTO YPATUMAI

745 straipsnis. Išieškojimas iš hipoteka įkeisto

turto, įkeitimu įkeisto turto,  iš daikto sulaikymo teise sulaikyto daikto

iš hipoteka įkeisto turto, įkeitimu įkeisto turto, daikto sulaikymo teise

sulaikyto daikto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su šiame

skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja Civilinis

kodeksas.

1 dalies redakcija nuo 2012-07-01:

iš hipoteka įkeisto turto, įkeitimu įkeisto turto, daikto sulaikymo teise

sulaikyto daikto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su šiame

skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja Civilinis

kodeksas. Jeigu yra šio Kodekso ir Civilinio kodekso nuostatų prieštaravimų,

taikomos Civilinio kodekso nuostatos.

išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto ir įkaito davėjas nėra skolininkas,

tai toks įkaito davėjas vykdant išieškojimą iš įkeisto turto turi tokias pačias

procesines teises kaip ir skolininkas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1843,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)

746 straipsnis. Išieškojimo trečiųjų asmenų naudai

iš hipoteka įkeisto turto ypatumai

iš hipoteka įkeisto skolininko turto, antstolis raštu kreipiasi į hipotekos

kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto

skolininko turto.

sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto skolininko turto, hipotekos

kreditorius pateikia raštu. Davęs tokį sutikimą, hipotekos kreditorius netenka

teisės reikalauti vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto perduodant šį

turtą jam administruoti.

hipotekos kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto turto,

arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl

išieškojimo, išieškoti iš hipoteka įkeisto turto negalima.

hipotekos kreditorius sutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto

skolininko turto, tai išieškojimas iš tokio turto vykdomas šio Kodekso VI

dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio redakcija nuo 2012-07-01:

747 straipsnis. Išieškojimo trečiųjų asmenų naudai

iš įkeitimu įkeisto skolininko turto ypatumai

iš įkeitimu įkeisto skolininko turto, antstolis raštu kreipiasi į įkaito

turėtoją, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškota iš įkeisto skolininko

turto.

sutikimą, kad būtų išieškoma iš įkeisto skolininko turto, įkaito turėtojas

pateikia raštu. Davęs tokį sutikimą, įkaito turėtojas netenka teisės reikalauti

vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto Civilinio kodekso 4.219 ir 4.220

straipsniuose nustatyta tvarka.

turėtojas nesutinka, kad būtų išieškoma iš įkeisto turto, arba per keturiolika

dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti

iš įkeisto turto negalima.

turėtojas sutinka, kad būtų išieškoma iš įkeisto skolininko turto, tai

išieškojimas iš tokio turto vykdomas šio Kodekso VI dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio redakcija nuo 2012-07-01:

748 straipsnis. Išieškojimas iš daikto sulaikymo

teise sulaikyto skolininko daikto

sulaikymo teisė pasibaigia nukreipus išieškojimą į sulaikytą daiktą.

iš daikto sulaikymo teise sulaikyto skolininko daikto vykdomas šio Kodekso VI

dalyje nustatyta tvarka.

LIV SKYRIUS

IŠIEŠKOJIMAS IŠ

TURTINIŲ TEISIŲ

749 straipsnis.

Išieškojimo iš skolininko turtinių teisių tvarka

turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko

turtines teises. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui.

išmokomis, areštas taikomas ir būsimoms išmokoms.

straipsnio 1 dalyje numatytame patvarkyme, be šio Kodekso 613 straipsnyje

nurodytų reikalavimų, antstolis nurodo skolininkui, jog šis neturi teisės priimti

jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti ar disponuoti turtine teise, o

prievolės skolininkui nurodo prievolę įvykdyti antstoliui arba pervesti pinigus

į antstolio depozitinę sąskaitą.

4.

Antstolis turi teisę įpareigoti prievolės skolininką per nustatytą terminą

pranešti, kokiu pagrindu ir kokio dydžio turtinė teisė priklauso skolininkui,

iš kurio vykdomas išieškojimas ar į kurio turtines teises kiti asmenys reiškia

pretenzijas, ar teisme vyksta bylų nagrinėjimas dėl turtinių teisių, ar yra

išieškoma iš turtinių teisių.

750 straipsnis. Patvarkymo dėl skolininko turtinių

teisių arešto įteikimas ir pranešimas apie areštą

749 straipsnio 1 dalyje nurodytas patvarkymas įteikiamas skolininkui ir

prievolės skolininkui šio Kodekso 604 straipsnyje nustatyta tvarka.

teisių, kurių įgyvendinimas yra užtikrintas, areštą pranešama ir prievolę

užtikrinusiam asmeniui.

751 straipsnis.

Skolininko turtinių teisių arešto įsigaliojimas

Skolininko turtinių teisių areštas įsigalioja nuo šio

Kodekso 749 straipsnio 1 dalyje nurodyto patvarkymo įteikimo skolininkui ar

prievolės skolininkui.

752 straipsnis.

Išieškojimo iš reikalavimo teisių, atsirandančių iš alternatyvios prievolės,

vykdymo ypatumai

Jeigu reikalavimo teisė atsiranda iš alternatyvios

prievolės ir jos įvykdymo būdą skolininkas gali pasirinkti, tai šios prievolės

įvykdymo būdo pasirinkimo teisė pereina išieškotojui. Jeigu išieškotojas

nepasirenka per antstolio nustatytą terminą, prievolės įvykdymo būdą nustato

antstolis.

LV SKYRIUS

IŠIEŠKOTŲ LĖŠŲ

PASKIRSTYMO IR IŠMOKĖJIMO

IŠIEŠKOTOJAMS

TVARKA

Skyriaus pavadinimas keistas:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

753 straipsnis. Reikalavimų išieškoti pagal

vykdomuosius dokumentus patenkinimo eiliškumas

išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo ir su juo susijusioms

išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti,

išieškota suma paskirstoma šia eilės tvarka:

1) vykdomosios

bylos administravimo išlaidoms, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje

privalomiems veiksmams atlikti;

2) vykdomosios

bylos administravimo papildomoms išlaidoms, patiriamoms atliekant atskirus

veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje;

3) kitoms su

vykdymu susijusioms išlaidoms;

4) išieškotojams

šio Kodekso 754 ir 755 straipsniuose nustatyta eilės tvarka ir antstoliui kaip

atlygis už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių

konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu.

Atlygis antstoliui paskirstomas proporcingai išieškotojams paskirstytai sumai

Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

eilės reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės

reikalavimai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

754

straipsnis. Reikalavimų patenkinimo eilė

kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be

eilės.

2.

Pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai

atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat

atsiradusią dėl maitintojo netekimo.

patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių.

reikalavimai.

išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai

patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai

sumai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

755 straipsnis. Teismo nuosprendžio, nutarties ar

nutarimo dėl turto konfiskavimo vykdymo eilė

teismo nuosprendį, nutartį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo, skolininko

turtas perduodamas realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio

priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir

padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos.

2.

Jeigu nuosprendyje, nutartyje ar nutarime išvardyti daiktai konfiskuoti,

nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai turi būti tenkinami išieškant iš

kito turto, o iš konfiskuotų daiktų išieškoma tik tada, kai nėra kito turto, iš

kurio gali būti išieškoma, arba kai jo neužtenka.

757 straipsnis. Iš areštuoto nekilnojamojo daikto

gaunamų pajamų paskirstymo tvarka

nekilnojamojo turto gaunamos pajamos paskirstomos tokia tvarka:

1) saugotojo išlaidoms;

2) pastato eksploatavimo išlaidoms;

3) mokesčiams už nekilnojamąjį turtą;

4) nekilnojamojo daikto draudimo

įmokoms.

pajamos skiriamos skolininko įsiskolinimui padengti šio Kodekso 753, 754 ir 755

straipsniuose nustatyta tvarka.

758

straipsnis. Išieškotų sumų išmokėjimas išieškotojams

straipsnyje nustatyta tvarka paskirstytas sumas antstolis išmoka Sprendimų

vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

kurios turi būti įskaitytos į valstybės pajamas, gali būti tiesiogiai sumokamos

į atitinkamą valstybės biudžeto sąskaitą banko įstaigose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

759

straipsnis. Prisijungimas prie išieškojimo

1.

Išieškotojo prašymu ar antstolio

iniciatyva prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to

paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo

instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais.

išieškotojas gali dalyvauti anksčiau pradėtoje byloje po prisijungimo atliekant

vykdymo veiksmus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

LVI SKYRIUS

SPRENDIMŲ ĮVYKDYMO ATGRĘŽIMAS

760 straipsnis.

Sprendimo įvykdymo atgręžimas

panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas

sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti

ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal

panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo

atgręžimas).

taip pat turi teisę reikalauti, kad išieškotojas atlygintų nuostolius,

padarytus skubiai vykdant teismo sprendimą, kuris paskiau buvo panaikintas,

jeigu skubiai vykdyti buvo leista išieškotojo prašymu.

teismas savo sprendime, nutartyje numato, kad turi būti atlyginta šio turto

vertė, o kai turtas realizuotas, – suma, gauta jį realizavus.

761 straipsnis. Sprendimo įvykdymo atgręžimo

klausimo sprendimas pirmosios instancijos teisme

1.

Teismas, kuriam byla perduota iš naujo nagrinėti, privalo savo iniciatyva

išnagrinėti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir išspręsti jį priimdamas

naują sprendimą ar nutartį, ir tuo užbaigti bylą.

panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, atsakovas turi teisę paduoti

šiam teismui pareiškimą dėl įvykdymo atgręžimo. Pareiškimas paduodamas per

vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas sprendimo įvykdymo

atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos. Šis pareiškimas žyminiu mokesčiu

neapmokestinamas ir nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiesiems

byloje asmenims. Dalyvaujančiųjų byloje asmenų neatvykimas nekliudo teismui

išspręsti tą klausimą.

3.

Dėl teismo nutarties įvykdymo atgręžimo klausimu gali būti duodamas atskirasis

skundas.

762 straipsnis. Sprendimo įvykdymo atgręžimo

klausimo išsprendimas  apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme

teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai

išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį

nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą,

išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą išspręsti sprendimo

įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka nėra

galimybės. Tokiu atveju šis klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos

teismui.

apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo nutartyje nėra jokių nurodymų dėl

įvykdymo atgręžimo, atsakovas turi teisę paduoti atitinkamą pareiškimą

pirmosios instancijos teismui. Šis išnagrinėja ir išsprendžia tą pareiškimą

pagal šio Kodekso 760 ir 761 straipsnių nuostatas.

kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl išlaikymo periodinėmis

išmokomis išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kada

panaikintasis sprendimas buvo pagrįstas ieškovo pateiktais melagingais

duomenimis ar suklastotais dokumentais.

kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl darbo užmokesčio ar jam

prilygintų išmokų išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais,

kai gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

LVII SKYRIUS

NEPINIGINIO

POBŪDŽIO SPRENDIMŲ VYKDYMO YPATUMAI

763

straipsnis. Nepiniginio pobūdžio sprendimų bendroji vykdymo tvarka

Nepiniginio

pobūdžio teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio Kodekso VI dalyje

nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis.

764

straipsnis. Teismo sprendime nurodytų vaikų perdavimas išieškotojui

skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą

sprendimo dėl vaiko perdavimo neįvykdo, antstolis, įvertinęs valstybinės vaiko

teisių apsaugos institucijos, policijos atstovo ir psichologo rekomendacijas,

priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šiame patvarkyme turi būti

detaliai aptartas vykdymo priemonių pobūdis ir jų taikymas. Šio patvarkymo

kopija nusiunčiama vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo, antstolis vykdymo veiksmus atlieka

dalyvaujant išieškotojui ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos

atstovui. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą, bet kurios iš proceso šalių ar

valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu arba antstolio

sprendimu dalyvauti vykdymo procese antstolio patvarkymu kviečiamas

psichologas.

nevykdo patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis turi teisę kreiptis

į antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismą su pareiškimu dėl leidimo

prievarta paimti vaiką išdavimo.

perduodant vaiką, policijos atstovai pašalina kliūtis sprendimui įvykdyti, o

valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovai vaiką paima ir perduoda

išieškotojui.

antstolio pareiškimą dėl leidimo prievarta paimti vaiką, nutartyje privalo

nurodyti, kaip toliau turi būti vykdomas vaiko perdavimas.

šiame straipsnyje nurodytus sprendimus, turi būti užtikrinta vaiko teisių

apsauga.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

765

straipsnis. Teismo sprendime nurodytų daiktų perdavimas išieškotojui

išieškotojui yra priteisti tam tikri teismo sprendime nurodyti daiktai,

antstolis paima tuos daiktus iš skolininko ar trečiojo asmens ir perduoda

išieškotojui.

sprendime nurodytų daiktų nėra, antstolis surašo tai patvirtinantį aktą ir

vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui.

negalima daiktų perduoti dėl to, kad jie yra sugedę, nekomplektiniai, arba

jeigu negalima jų perduoti dėl kitų priežasčių, antstolis surašo aktą, kad

negalima sprendimo įvykdyti, o vykdomasis raštas grąžinamas išieškotojui.

grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui antstolis turi išaiškinti

išieškotojui teisę kreiptis į teismą, kad pakeistų sprendimo vykdymo tvarką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

766

straipsnis. Iškeldinamo asmens turto apsauga

asmens turtą turi pasiimti pats iškeldinamasis.

2.

Jeigu iškeldinimo metu iškeldinamas asmuo nedalyvauja arba atsisako pasiimti

iškeldinamą turtą, to turto apsaugą turi užtikrinti antstolis.

3.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais antstolis aprašo ir įkainoja iškeldinamo

asmens patalpoje esantį turtą laikydamasis šio Kodekso 677 ir 681 straipsnių

nuostatų.

4.

Aprašytas turtas kartu su turto aprašo kopija perduodamas saugoti asmeniui,

paskirtam turto saugotoju. Turto aprašo kopija išsiunčiama ar kitaip perduodama

skolininkui.

5.

Turtą gali saugoti ir pats antstolis.

saugotojas perduoda turtą skolininkui antstolio patvarkymu.

turto saugojimu susijusias išlaidas atlygina skolininkas.

8.

Jeigu skolininkas per tris mėnesius nuo turto perdavimo saugotojui dienos

nepasiima savo turto, jis realizuojamas šio Kodekso VI dalies XLIX skyriuje

nustatyta tvarka, o gautos pajamos, atskaičius vykdymo išlaidas, perduodamos

skolininkui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

767 straipsnis. Įkeldinimas į gyvenamąsias patalpas

pagal teismo sprendimą

sprendimą į gyvenamąsias patalpas turi būti įkeldinami tik tie asmenys, kurie

nurodyti vykdomajame rašte.

įkeldinimo laiką prieš penkias darbo dienas raštu pranešama skolininkui

ir išieškotojui. Įkeldinama paprastai jiems dalyvaujant.

skolininkas slepiasi arba nevykdo antstolio reikalavimo įleisti išieškotoją į

patalpą, antstolis išieškotoją įkeldina priverstine tvarka, dalyvaujant

policijos pareigūnui.

priverstinį įkeldinimą antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje

nustatytos formos įkeldinimo protokolą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

768 straipsnis. Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų

pagal prokuroro sankciją

septynias dienas nuo jos įteikimo iš gyvenamosios patalpos iškeldinamiems

asmenims dienos. Iškeldinamieji asmenys paraginami, jeigu yra galimybė,

išsikelti nedelsiant. Neatidėliotinais atvejais iškeldinama nedelsiant.

2.

Sankciją dėl iškeldinimo vykdo namo, iš kurio iškeldinama, buvimo vietos antstolis

pagal šio Kodekso nuostatas.

3.

Jeigu iškeldinamieji asmenys atsisako įleisti antstolį į gyvenamąją patalpą,

kurią jie yra užėmę, kitokiais veiksmais trukdo iškeldinti, iškeldinama

padedant policijai.

4.

Jeigu yra pateisinamų priežasčių, teismas, davęs sankciją iškeldinti

prokuroras, taip pat aukštesnysis prokuroras pagal suinteresuotų asmenų ar

antstolio pareiškimą turi teisę atidėti iškeldinimą.

769

straipsnis. Iškeldinimas iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų

sprendimą iš gyvenamųjų patalpų turi būti iškeldinami tik vykdomajame rašte

nurodyti asmenys su jiems priklausančiu turtu.

iškeldinimo laiką ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas raštu pranešama

skolininkui.

3.

Jeigu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iškeldinami nepilnamečiai

vaikai, apie iškeldinimo laiką ir vietą antstolis, siųsdamas raginimą, bet ne

vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki iškeldinimo dienos raštu praneša

valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

4.

Iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam. Tais atvejais, kai

iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos,

antstolis iškeldina jį priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo

atstovui.

priverstinį iškeldinimą antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje

nustatytos formos iškeldinimo protokolą.

sprendimą iškeldinimas iš negyvenamųjų patalpų vykdomas laikantis šiame

straipsnyje nustatytų taisyklių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

770 straipsnis. Bylų dėl garbės ir orumo gynimo

sprendimų vykdymo ypatumai

Vykdant

sprendimus dėl garbės ir orumo gynimo, taikomos Civilinio kodekso 2.24

straipsnyje nustatytos sankcijos.

771 straipsnis. Sprendimų, įpareigojančių skolininką

atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymas

1.

Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti

tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie

tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso

273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos

apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes,

kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų.

sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas

perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo

tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio Kodekso 284 straipsnyje numatytas

taisykles.

nagrinėjant klausimą dėl sprendimo neįvykdymo paaiškėja, kad išieškotojas

neturi lėšų sprendimui įvykdyti, teismas išieškotojo prašymu priima nutartį

išieškoti reikiamas lėšas iš skolininko.

teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti

arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai

pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės

vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo

posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir

skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl

neįvykdytas sprendimas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė,

gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą

įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti

nustatytus terminus, teismas vėl pritaiko skolininkui priemones, numatytas šio

straipsnio 5 dalyje. Baudos sumokėjimas skolininko neatleidžia nuo pareigos

atlikti arba nutraukti teismo sprendime numatytus veiksmus.

kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus,

nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdo juridinis asmuo, priemones,

numatytas šio straipsnio 5 ir 6 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio

asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui.

šiame straipsnyje nurodytais klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

772 straipsnis. Sprendimų grąžinti į darbą ir

pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę neįvykdymo pasekmės

Tais

atvejais, kai darbdavys neįvykdo teismo sprendimo grąžinti į darbą neteisėtai

atleistą ar neteisėtai perkeltą į kitą darbą darbuotoją arba pakeisti atleidimo

iš darbo formuluotę, jeigu ta formuluotė sukliudė darbuotojui stoti į kitą

darbą, teismas išieškotojo prašymu priima nutartį išieškoti darbuotojui

atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką arba išmokėti neteisėtai perkeltam

į kitą darbą darbuotojui darbo užmokesčio skirtumą už visą laiką nuo sprendimo

priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.

LVIII SKYRIUS

UŽSIENIO TEISMŲ IR ARBITRAŽŲ SPRENDIMŲ

VYKDYMO YPATUMAI

773 straipsnis. Užsienio teismų ir arbitražų

sprendimų vykdymo bendroji tvarka

skyriuje nurodyta sprendimų vykdymo tvarka taikoma tik sprendžiant su užsienio

teismų ir arbitražų sprendimų vykdymu susijusius klausimus.

teismų ir arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi bendra tvarka,

jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip.

774

straipsnis. Vykdomųjų raštų išdavimo ir pateikimo vykdyti tvarka

Vykdomuosius

raštus pagal pripažintus ir leistus vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio

teismų ir arbitražų sprendimus išduoda Lietuvos apeliacinis teismas ir

išsiunčia išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo,

kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje.

777 straipsnis. Užsienio teismų ir arbitražų

sprendimų įvykdymo išdėstymas ir atidėjimas

Prašymus dėl

užsienio teismų ir arbitražų sprendimų įvykdymo išdėstymo ir atidėjimo

nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.

778

straipsnis. Vykdomojo rašto grąžinimas

skolininkas išvyksta gyventi iš Lietuvos Respublikos arba jei nežinoma

skolininko gyvenamoji vieta, vykdomoji byla užbaigiama, o vykdomasis raštas

grąžinamas Lietuvos apeliaciniam teismui ir saugomas byloje dėl užsienio teismo

ar arbitražo sprendimo pripažinimo.

apeliaciniam teismui, antstolis apie tai praneša išieškotojui. Išieškotojui

antstolis taip pat praneša apie Lietuvos Respublikoje pagal tą vykdomąjį raštą

atliktus išieškojimus. Išieškotojas turi teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį

teismą dėl vykdomojo rašto pakartotinio pateikimo vykdyti.

779 straipsnis. Skolininko paieška vykdant užsienio

teismų ar arbitražų sprendimus

Skolininko paieška

Lietuvos Respublikoje gali būti skelbiama šio Kodekso 620 straipsnyje nustatyta

tvarka tik esant rašytiniam išieškotojo prašymui.

VII DALIS

TARPTAUTINIS CIVILINIS PROCESAS

LIX

skyrius

TEISMINGUMAS IR

NORMŲ TAIKYMAS

Pirmasis

skirsnis

Bendrosios nuostatos

780

straipsnis. Normų taikymas

Šio Kodekso VII

dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra

Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip.

781

straipsnis. Nacionalinio teismingumo prioritetas

ieškinio pareiškimo metu byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, šis

teismingumas išlieka neatsižvelgiant į tai, kad vėliau sąlygos pasikeičia.

Lietuvos Respublikos teismai pagal šiame Kodekse nustatytas teismingumo

taisykles yra kompetentingi nagrinėti civilines bylas, ši kompetencija

neišnyksta, kai ta pati byla yra nagrinėjama užsienio valstybės teisme.

782

straipsnis. Neteismingumo pasekmės

Bylą

nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga

Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja,

kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas

nenagrinėtas.

783

straipsnis. Teismingumas

teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kurių

viena šalis yra užsienio valstybė.

teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja civilines bylas dėl

tarptautinio įvaikinimo.

atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti

pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo

gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

Respublikos tarptautinės sutarties pagrindu ir tvarka civilinė byla gali būti

perduodama nagrinėti užsienio valstybės teismui.

nutarties perduoti bylą nagrinėti užsienio valstybės teismui gali būti duodamas

atskirasis skundas.

Antrasis

skirsnis

BENDROSIOS

Nacionalinio teismingumo taisyklės

784

straipsnis. Šeimos teisinių santykių bylų teismingumas

Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš

sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio

asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų šeimos

bylas nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai.

Respublikos teismai taip pat yra kompetentingi nagrinėti šeimos bylas, jeigu

abu sutuoktiniai yra užsieniečiai, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra

Lietuvos Respublikoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

785

straipsnis. Tėvų ir vaikų teisinių santykių bylų teismingumas

Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių,

įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos

Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė

gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų bylas, nurodytas

šio straipsnio 1 dalyje, nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai.

Respublikos teismai taip pat yra kompetentingi nagrinėti bylas dėl tėvų ir

vaikų teisinių santykių bei įvaikinimo teisinių santykių, jeigu abi šalys yra

užsieniečiai, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

786

straipsnis. Daiktinių teisinių santykių bylų nagrinėjimas

Išimtinai tik

Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių,

susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu.

Trečiasis

skirsnis

Nacionalinio

teismingumo taisyklės ginčo teisenoje

787

straipsnis. Principai

nagrinėtinos ginčo teisena, tačiau neišvardytos šio Kodekso VII dalies LIX

skyriaus antrajame skirsnyje, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų

jurisdikcijai, jeigu:

1) atsakovas

ieškinio įteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatinę gyvenamąją vietą

ar gyvena;

2) atsakovas

Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės;

3) ginčo dalykas

yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri

atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje.

raštu susitarti, kad turtiniai ginčai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos

teismuose.

788

straipsnis. Susitarimas dėl Lietuvos teismų kompetencijos apribojimo

komercinės veiklos subjektai gali raštu susitarti, kad ginčai, kylantys iš

sutartinių teisinių santykių, bus nagrinėjami ne Lietuvos teismuose, jeigu šis

susitarimas neprieštarauja tos valstybės, kurios teismų kompetencijai numatoma

priskirti ginčo nagrinėjimą, teisei. Šis susitarimas negalimas dėl bylų,

kurioms numatoma išimtinė Lietuvos Respublikos teismų kompetencija.

straipsnio 1 dalyje esančius susitarimus teismas atsižvelgia tik esant

suinteresuotos šalies prašymui. Prašymas gali būti paduodamas iki bylos

nagrinėjimo iš esmės pradžios.

Ketvirtasis

skirsnis

Nacionalinio teismingumo taisyklės ypatingojoje

teisenoje

789

straipsnis. Principai

Lietuvos Respublikos teismai gali nagrinėti bylas dėl fizinio asmens

pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, paskelbimo mirusiu ar pripažinimo

nežinia kur esančiu, jeigu šis asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis arba

asmuo be pilietybės, bet jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos

Respublikoje.

Respublikos teismas turi teisę taip pat pripažinti mirusiu ar nežinia kur

esančiu užsienietį, jeigu:

1) asmens, turinčio teisę kreiptis į teismą su

atitinkamu prašymu, nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;

2) užsieniečio

gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje arba jo turtas buvo Lietuvoje.

Respublikos teismų kompetencijai taip pat yra priskiriamos ir kitos

ypatingosios teisenos bylos, jeigu nors vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų

yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Penktasis

skirsnis

Lietuvos

Respublikos teismams Neteismingos bylos

790

straipsnis. Asmenys, negalintys būti atsakovais

Lietuvos Respublikos teismuose negali būti asmenys, kuriems taikomas diplomatinis

imunitetas, bei jų šeimos nariai.

straipsnio 1 dalies nuostata nėra taikoma, jeigu:

1) ginčas kyla

dėl nekilnojamojo daikto, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir tą

daiktą turi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ar atitinkamos

tarptautinės organizacijos;

2) ginčas kyla

iš paveldėjimo teisinių santykių;

3) ginčas kyla

iš kitų ūkinių komercinių santykių, kuriuose šio straipsnio 1 dalyje nurodyti

asmenys dalyvauja ne kaip asmenys, kuriems yra taikomas diplomatinis

imunitetas.

Lietuvos Respublikos teismuose negali būti asmenys, kuriems ieškinys

pareiškiamas dėl jų pareiginių funkcijų atlikimo, jeigu:

1) jie yra

valstybės tarnautojai, kitų valstybių vardu atliekantys konsulines funkcijas,

neatsižvelgiant į jų turimą pilietybę;

2) jie yra

užsieniečiai – administraciniai ar techniniai užsienio valstybių diplomatinių

atstovybių ar konsulatų darbuotojai ar kiti tarptautinių sutarčių, įstatymų ar

tarptautinių papročių galia jiems prilyginti asmenys.

straipsnio 3 dalies nuostatos nėra taikomos valstybės tarnautojams,

atliekantiems konsulines funkcijas, taip pat konsulatų administraciniams bei

techniniams darbuotojams, jeigu jiems pareiškiamas ieškinys dėl žalos,

padarytos transporto priemone, atlyginimo.

791

straipsnis. Išimčių netaikymas

numatytos šio Kodekso 790 straipsnio 1 ir 3 dalyse, nėra taikomos, jeigu

valstybė, siųsdama asmenis, aiškiai atsisako taikyti jiems imunitetą.

organizacijų pareigūnams taikomo imuniteto atsisakymą gali pareikšti tik

išimtinai šios tarptautinės organizacijos.

1 ir 3 dalyse, pareiškia ieškinį Lietuvos Respublikos teisme, šio Kodekso

nustatyta tvarka jiems galima reikšti priešieškinį.

792

straipsnis. Draudimas atlikti vykdymo veiksmus

nurodytiems šio Kodekso 790 straipsnio 1 ir 3 dalyse, negali būti atliekami

jokie vykdymo veiksmai, išskyrus atvejus, kai jie gali būti atsakovais Lietuvos

Respublikos teisme.

nurodytiems šio Kodekso 790 straipsnio 1 ir 3 dalyse, gali būti atliekami

vykdymo veiksmai, jeigu atitinkamos valstybės ar tarptautinės organizacijos šio

Kodekso 791 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškia, kad imuniteto atsisakymas

galioja ir vykdymo procesui.

atlikti vykdymo veiksmus užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, misijų,

konsulatų patalpose bei asmenų, nurodytų šio Kodekso 790 straipsnio 1 dalyje,

gyvenamosiose patalpose, išskyrus atvejus, kai diplomatinės atstovybės ar

misijos vadovas su tuo sutinka.

LX

Skyrius

Procesas

Pirmasis

skirsnis

BENDROSIOS

NUOSTATOS

793

straipsnis. Civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas

valstybių asmenų bei asmenų be pilietybės teisnumas ir veiksnumas vertinami

vadovaujantis šio Kodekso nuostatomis. Užsieniečiai, kurie pagal savo šalies

įstatymus neturi civilinio procesinio veiksnumo arba jų veiksnumas yra ribotas,

laikomi turinčiais civilinį procesinį veiksnumą, jeigu jie atitinka šio Kodekso

38 straipsnio reikalavimus.

pagrindu Lietuvos Respublikos teismuose advokatams gali būti leista atstovauti

užsieniečiams, nurodytiems šio straipsnio 1 dalyje, jeigu jie yra atitinkamų

valstybių piliečiai.

794

straipsnis. Ieškovo pareiga užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą

kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo šio Kodekso

nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui

užtikrinti.

straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga netaikoma:

1) jeigu

ieškovas Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms

padengti;

2) neturtinio

pobūdžio šeimos bylose, bylose pagal pareikštą priešieškinį bei bylose, kuriose

prašoma išduoti teismo įsakymą;

3) bylose,

kuriose šalys susitarė dėl to, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos

teismuose;

4) jeigu užstato

institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis.

išlaidas atsakovas turi teisę ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo

atlikimo metu. Reikalavimas gali būti pareiškiamas ir vėliau, jeigu jau bylos

nagrinėjimo metu buvo sužinota, kad ieškovas yra kitos valstybės fizinis ar

juridinis asmuo.

atsakovas pripažįsta pareikštą ieškinį iš dalies ir to užteks būsimoms

bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, jis neturi teisės reikalauti, kad ieškovas

užtikrintų galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

795

straipsnis. Užstato dydžio nustatymas

1.

Vadovaudamasis šio Kodekso nuostatomis, užstato dydį nustato bylą nagrinėjantis

teismas, atsižvelgdamas į galimas atsakovo bylinėjimosi išlaidas, išskyrus tas,

kurios atsirastų dėl priešieškinio pareiškimo, bei į tai, kad užstato dydis

neužkirstų šaliai galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Užstatui

sumokėti teismas nustato ne trumpesnį kaip trijų darbo dienų terminą. Jeigu

pasibaigus teismo nustatytam terminui užstatas nėra sumokėtas, teismas ieškinį

palieka nenagrinėtą.

nagrinėjimo metu paaiškėja, kad nustatytas užstatas yra per mažas, teismas turi

teisę atsakovo prašymu jo sumą padidinti.

atvejais sumokamas pinigais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

796

straipsnis. Užstato grąžinimas

Jeigu proceso

metu išnyksta priežastis, dėl kurios buvo pareikalauta užtikrinti bylinėjimosi

išlaidų atlyginimą, ieškovo prašymu ir išklausęs atsakovo nuomonės teismas

atleidžia ieškovą nuo pareigos užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir

grąžina sumokėtą užstatą.

797

straipsnis. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš užstato

bylinėjimosi išlaidas iš užstato sumos.

straipsnio 1 dalyje nurodytas prašymas turi būti pareiškiamas ne vėliau kaip

iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu per šioje dalyje nustatytą laiką

nepareiškiamas atitinkamas prašymas, teismas ieškovo prašymu grąžina sumokėtą

užstatą.

sumokėtą užstatą, jeigu iš įsiteisėjusio teismo sprendimo aišku, kad atsakovui

nepriklauso turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

798

straipsnis. Atsakovo pirmumo teisė

Atsakovo teisė, kad jo turėtos bylinėjimosi išlaidos

būtų atlygintos iš sumokėto užstato, yra pirmesnė negu kitų ieškovo kreditorių.

799

straipsnis. Normų taikymas ypatingojoje teisenoje

Šio skirsnio nuostatos dėl užstato yra taikomos ir

ypatingosios teisenos bylose, kai pareiškėjas yra kitos valstybės fizinis ar

juridinis asmuo.

Antrasis

skirsnis

KITOS VALSTYBĖS

FIZINIO iR JURIDINIO ASMENS atleidimas

nuo bylinėjimosi

išlaidų APmokėjimo, teisinė pagalba,

įteikimai, įrodymų

užtikrinimas

800 straipsnis. Kitos valstybės fizinio ir juridinio

asmens atleidimas nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo

taikomos tokios pačios atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jų

sumažinimo, atidėjimo bei mokėjimo išdėstymo sąlygos kaip ir Lietuvos

Respublikos asmenims.

pilietybės, turintys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, turi tokias pat

teises kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai.

801

straipsnis. Teismų susižinojimas

bylas Lietuvos Respublikos teismai su užsienio valstybių teismais dėl teisinės

pagalbos susižino per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, išskyrus

tarptautinių sutarčių ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus atvejus, kai

susižinoma tiesiogiai.

Respublikos teismai atsisako teikti teisinę pagalbą, jeigu:

1) veiksmas,

kurį reikalaujama atlikti, prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai

arba jos nepriklausomybei;

2) atlikti

reikalaujamus veiksmus nepriklauso Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai;

3) valstybė, iš

kurios teismų gautas teisinės pagalbos prašymas, atsisako suteikti teisinę

pagalbą Lietuvos Respublikos teismams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2171,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2494 (2004-04-30)

802

straipsnis. Teismų pavedimai

valstybės teismo ar kitos institucijos prašymą suteikti teisinę pagalbą vykdo

Lietuvos Respublikos teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teise.

Lietuvos Respublikos teismas, kuriam yra perduotas teisinės pagalbos prašymas,

prašymą teikiančio užsienio valstybės teismo ar kitos institucijos iniciatyva

gali taikyti kitas taisykles, negu numato Lietuvos Respublikos įstatymai, jeigu

jų nedraudžia Lietuvos Respublikos teisė arba jos neprieštarauja Lietuvos

Respublikos viešajai tvarkai.

užsienio valstybės teismas ar kita institucija kreipiasi į Lietuvos Respublikos

teismą dėl procesinio dokumento, kuris nėra išverstas į lietuvių kalbą,

įteikimo Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims, dokumentas yra

įteikiamas, jeigu adresatas išreiškia valią jį priimti. Jeigu asmuo atsisako

priimti procesinį dokumentą, jam turi būti išaiškintos galimos tokio atsisakymo

pasekmės.

803

straipsnis. Lietuvos teismų kreipimasis dėl teisinės pagalbos

suteikti teisinę pagalbą užsienyje Lietuvos Respublikos teismai gali kreiptis į

Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, konsulatus, užsienio teismus ar

kitas valstybės institucijas.

Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulatus teismai teisinės pagalbos

kreipiasi, jeigu asmuo, kuris turi būti apklaustas arba kuriam turi būti

įteiktas procesinis dokumentas, yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis

užsienyje arba dirbantis Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar

konsulate.

valstybės teismą ar kitą valstybės instituciją dėl teisinės pagalbos suteikimo

teismas kreipiasi, jeigu asmuo, kuris turi būti apklaustas arba kuriam turi

būti įteiktas procesinis dokumentas, nėra Lietuvos Respublikos pilietis arba

jeigu reikia atlikti kitokį procesinį veiksmą. Lietuvos Respublikos teismai

turi teisę prašyti užsienio valstybės teismo leisti naudoti ryšių technologijas

(videokonferenciją, telekonferenciją ir kitas) renkant įrodymus.

straipsnio 3 dalis taip pat yra taikoma ir tais atvejais, kai per Lietuvos

Respublikos ambasadą ar konsulatą šio straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų

atlikti neįmanoma.

nuo 2008 m. lapkričio 29 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2171,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2494 (2004-04-30)

Nr. X-1810,

2008-11-13, Žin., 2008, Nr. 137-5367 (2008-11-29)

804 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas

asmenims, esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje

Procesiniai

dokumentai asmenims, kurie būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje nepriklauso

Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, įteikiami per Lietuvos Respublikos

užsienio reikalų ministeriją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

805

straipsnis. Įgalioto asmens paskyrimas

užsienyje gyvenanti šalis nepaskyrė atstovo byloje, privalo paskirti įgaliotą

asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję

procesiniai dokumentai.

užsienyje gyvenanti šalis neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos

ir nenurodo įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje

esančiai šaliai, lieka byloje ir yra laikomi įteiktais. Šios pasekmės šaliai

turi būti išaiškintos pirmojo įteikimo metu. Šaliai taip pat turi būti

išaiškinta pareiga pateikti atsiliepimą dėl pareikšto ieškinio ir šio

atsiliepimo nepateikimo pasekmės, taip pat turi būti išaiškinta, kas gali būti

įgaliotu asmeniu.

806

straipsnis. Įrodymų užtikrinimas

Lietuvos Respublikos

teismas gali užtikrinti įrodymą, esantį Lietuvoje, jeigu to reikia teismo

sprendimui užsienio valstybėje priimti. Prašymas įrodymą užtikrinti pateikiamas

tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra užtikrinimo reikalingas

įrodymas.

807

straipsnis. Užsienio valstybių oficialūs rašytiniai įrodymai

Užsienio

valstybių oficialūs rašytiniai įrodymai turi tokią pačią teisinę galią kaip ir

Lietuvos oficialūs rašytiniai įrodymai, tačiau jeigu dokumentas yra susijęs su

Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perėjimu, jis turi būti

patvirtintas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulate. Tos

pačios taisyklės yra taikomos ir dokumentams, kurių autentiškumu teismas

abejoja.

Trečiasis

skirsnis

Užsienio teisės

taikymas

808

straipsnis. Užsienio teisės taikymas

Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais užsienio

teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas savo iniciatyva (ex

officio).

užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, tai visus įrodymus,

susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų

aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje

pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise. Šalies prašymu teismas gali

padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę.

ar šaliai, kuri remiasi užsienio teise, nepavyksta įvykdyti šio straipsnio 1 ir

2 dalyse numatytos pareigos, taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

atvejais, kai būtina imtis skubių laikinų asmens teisių ar jo turto apsaugos

priemonių, kol bus nustatyta ginčui taikytina teisė ir jos turinys, teismas

gali išspręsti neatidėliotinus klausimus taikydamas Lietuvos Respublikos teisę.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

UŽSIENIO TEISMŲ

(ARBITRAŽŲ), IŠSKYRUS EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ TEISMUS, SPRENDIMŲ

PRIPAŽINIMO TVARKA

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. IX-2171,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2494 (2004-04-30)

809 straipsnis. Užsienio teismų (arbitražų)

sprendimų pripažinimo teisinė reikšmė

teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti

vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip

valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą.

pripažinimo įsiteisėję užsienio teismų sprendimai dėl neturtinių ginčų tarp ne

Lietuvos Respublikos piliečių, išskyrus atvejus, kai šis sprendimas yra

santuokos sudarymo arba kitokio civilinės būklės akto registravimo pagrindas ar

kitokių teisių registravimo viešame registre pagrindas.

užsienio teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium

(separacijos) ar santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindais Lietuvos Respublikoje

civilinės būklės aktų įrašai keičiami ir atnaujinami netaikant specialios

užsienio teismų sprendimų pripažinimo procedūros. Suinteresuoti asmenys per

vienus metus nuo sužinojimo apie tokį civilinės būklės aktų įrašų pakeitimą ar

atnaujinimą gali kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą šio Kodekso 810, 811 ir

812 straipsnių nustatyta tvarka ir pagrindais su prašymu pripažinti užsienio

teismo sprendimo pagrindu padarytą įrašą negaliojančiu.

nuostatos dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo mutatis mutandis

taikomos kitų užsienio valstybių institucijų, kurios pagal kilmės valstybės

įstatymus turi teisę spręsti Lietuvos Respublikos teisinės sistemos teismo

kompetencijai priskirtus klausimus, sprendimams (aktams) pripažinti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

810

straipsnis. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo sąlygos

1.

Užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu.

Nesant tarptautinės sutarties, užsienio teismų sprendimus atsisakoma

pripažinti, jeigu:

1) sprendimas

nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus;

2) pagal

Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina

išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai;

3) šaliai, kuri

nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos

iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais

atvejais, kai ji buvo neveiksni, – tinkamo atstovavimo galimybės;

4) užsienio

teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos

Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių;

5) sprendimas

prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai;

6) užsienio

valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos

Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių

turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos

Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos

teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.

straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktuose numatytas sąlygas patikrinti

nereikalaujama, jeigu užsienio valstybės teismo sprendimu pagal tos valstybės

teisę yra patvirtinama, kad asmuo, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, įgyja

palikimą, kuris palikėjo mirties momentu buvo tos valstybės teritorijoje.

1 dalies nuostatos taip pat nėra taikomos ir byloms, nurodytoms 809 straipsnio

2 dalyje. Šiuo atveju atsisakyti pripažinti užsienio teismo sprendimą Lietuvos

apeliacinis teismas gali tik motyvuodamas tuo, kad tas sprendimas prieštarauja

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai.

klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas šio

sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

pagrindu pripažįstami pagal šiose sutartyse numatytas sąlygas.

arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko

konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo ir

Komercinio arbitražo įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-2090,

2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3933 (2012-06-30)

811

straipsnis. Kreipimasis

dėl sprendimo pripažinimo

teismo sprendimo pripažinimo, taip pat dėl atsisakymo pripažinti užsienio

teismo sprendimą į Lietuvos apeliacinį teismą turi teisę kreiptis bet kuris

asmuo, turintis byloje teisinį suinteresuotumą. Prašymai dėl užsienio teismo

sprendimo pripažinimo (atsisakymo pripažinti sprendimą) turi atitikti

bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.

prašymu dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo pareiškėjas turi pateikti

prašomą pripažinti užsienio teismo sprendimą ir šio sprendimo įstatymų

nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, patvirtinimą, kad

sprendimas yra įsiteisėjęs, taip pat įrodymus, kad šaliai, kuri nedalyvavo

nagrinėjant bylą, buvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos nagrinėjimo vietą

ir laiką. Jeigu pareiškėjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje ir nepaskyrė

atstovo byloje arba įgalioto asmens procesiniams dokumentams gauti, gyvenančių

(turinčių profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje (šio Kodekso 805

straipsnis), prašyme pripažinti (atsisakyti pripažinti) užsienio teismo

sprendimą turi būti nurodytas adresas Lietuvos Respublikoje, kuriuo pareiškėjui

būtų įteikiami procesiniai dokumentai.

arbitražo sprendimo pripažinimo į Lietuvos apeliacinį teismą turi teisę

kreiptis arbitražo bylos šalis. Prie prašymo dėl užsienio arbitražo sprendimo

pripažinimo pridedami Komercinio arbitražo įstatyme nurodyti dokumentai.

užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo žyminiu mokesčiu

neapmokestinamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Nr.

XI-2090,

2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3933 (2012-06-30)

8111

straipsnis. Bylos

dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo

ir vykdymo

nagrinėjimas

užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo nagrinėja Lietuvos

apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka. Apie

rašytinį procesą arbitražo proceso šalims pranešama pranešimais.

dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo įsiteisėja nuo jos

priėmimo dienos. Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo priėmimo dienos ši nutartis

gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Skundo dėl užsienio

arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo padavimui ir bylų procesui pagal šį

skundą taikomos šio Kodekso XVII skyriaus nuostatos.

pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo sprendimą gali būti paliktas

nenagrinėtas, jeigu nustatoma, kad jis pateiktas nesilaikant šiame Kodekse ar

Komercinio arbitražo įstatyme nustatytos tvarkos.

Papildyta

straipsniu:

Nr.

XI-2090,

2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3933 (2012-06-30)

Respublikoje (šio Kodekso 805 straipsnis). Per teismo nustatytą terminą trūkumų

nepašalinus, prašymas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui, o kai

prašymas jau buvo priimtas teismo žinion, jis paliekamas nenagrinėtas.

prašymu dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo gali būti sprendžiamas

klausimas dėl leidimo šį sprendimą vykdyti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Nr.

XI-2090,

2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3933 (2012-06-30)

Kodekso papildomas 8121

straipsniu nuo 2013-01-01:

Pareiškimus dėl atsakomybės už vykdomojo dokumento praradimą (šio Kodekso 618 straipsnis),

512 straipsnis. Skundo padavimo

terminai

Skundas dėl

antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per

dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba

turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti,

bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo

atlikimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1839,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5446 (2008-12-02)

513

straipsnis. Teismo nutartis ir jos apskundimas

1.

Bylą dėl antstolio ar notarinių veiksmų teismas išsprendžia nutartimi.

Patenkinęs skundą, teismas antstolio ar notarinį veiksmą panaikina arba

antstolį ar notarą (kitą asmenį, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti

notarinius veiksmus) įpareigoja veiksmą atlikti.

notarinių veiksmų klausimu, gali būti duodamas atskirasis skundas.

nutarties patvirtinta kopija per tris darbo dienas nuo nutarties įsiteisėjimo

dienos išsiunčiama antstoliui ar notarui (kitam asmeniui, kuriam įstatymai

suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

XXXII

skyrius

Bylos dėl civilinės

būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo AR

anuliavimo

514

straipsnis. Pareiškimo padavimas

dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo,

papildymo, ištaisymo ar anuliavimo paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos

apylinkės teismui.

dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo,

papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos

įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti,

papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės

metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi

būti nurodoma, koks yra pagrindas civilinės būklės aktą įregistruoti, akto

įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti, kada ir kuri

civilinės metrikacijos įstaiga tai padaryti atsisakė, taip pat šias aplinkybes

patvirtinantys įrodymai.

dėl civilinės būklės aktų įregistravimo, akto įrašo atkūrimo, papildymo,

pakeitimo, ištaisymo ar anuliavimo turi teisę paduoti kiekvienas asmuo, jeigu

civilinės būklės akto registravimas, akto įrašo atkūrimas, papildymas,

pakeitimas, ištaisymas ar anuliavimas yra tiesiogiai susiję su pareiškimą

padavusiu asmeniu. Kiti suinteresuotieji asmenys tokį pareiškimą gali paduoti,

jeigu civilinės būklės akto neįregistravus, akto įrašo neatkūrus, nepapildžius,

nepakeitus, neištaisius ar neanuliavus bus pažeistos šių asmenų teisės ar

įstatymų saugomi interesai arba jeigu dėl to jiems atsiras tam tikros pareigos.

515

straipsnis. Pareiškimo nagrinėjimas

Pareiškimą dėl

civilinės būklės akto įregistravimo, akto įrašo atkūrimo, papildymo, pakeitimo,

ištaisymo ar anuliavimo teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka.

516

straipsnis. Teismo sprendimas

teismo sprendimas įregistruoti civilinės būklės aktą, akto įrašą atkurti,

papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti yra pagrindas civilinės

metrikacijos įstaigai atitinkamą įrašą daryti, atkurti, papildyti, pakeisti,

ištaisyti ar anuliuoti.

nurodyta, kuri civilinės metrikacijos įstaiga turi įrašą padaryti, atkurti,

papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti, kada įrašas padarytas, su kuriais

asmenimis jis susijęs, įrašo numeris ir data, koks įrašas turi būti padarytas,

atkurtas ar anuliuotas arba kas turi būti įraše papildyta, pakeista ar

ištaisyta.

XXXIII

skyrius

BYLOS DĖL Teisių

ATKŪRIMO pagal prarastus PAREIKŠTINIUS

vertybinius dokumentus (šaukiamoji teisena)

517

straipsnis. Pareiškimo padavimas

praradęs vertybinį dokumentą, gali prašyti teismą pripažinti šį dokumentą

negaliojančiu ir atkurti teises pagal prarastą pareikštinį vertybinį dokumentą.

dėl prarasto pareikštinio vertybinio dokumento pripažinimo negaliojančiu paduodamas

išdavusio tą dokumentą asmens gyvenamosios vietos ar buveinės vietos apylinkės

teismui.

turi būti nurodomi prarasto pareikštinio vertybinio dokumento skiriamieji

požymiai, jo turėjimo fakto įrodymai, išdavusio tą dokumentą asmens vardas,

pavardė ar pavadinimas, taip pat išdėstomos aplinkybės, kuriomis dokumentas

prarastas.

518

straipsnis. Pasirengimas bylai

pareiškimą, teismas priima nutartį paskelbti skelbimą specialiame interneto tinklalapyje.

būti:

1) apylinkės

teismo, kuris yra gavęs pareiškimą dėl prarasto dokumento, pavadinimas;

2) pareiškėjo

vardas, pavardė ir gyvenamoji vieta;

3) dokumento

pavadinimas ir skiriamieji požymiai;

4) pasiūlymas

dokumento, apie kurio praradimą pareikšta, turėtojui per tris mėnesius nuo

paskelbimo dienos paduoti teismui pareiškimą dėl savo teisių į tą dokumentą ir

kartu pateikti dokumento originalą.

nutartimi paskelbti šiame straipsnyje nurodytą skelbimą teismas priima nutartį

uždrausti pagal tą dokumentą išmokėti pinigus arba išduoti vertybinius

popierius, daiktus ir ją išsiunčia dokumentą išdavusiai organizacijai.

atsisakymo priimti nutartį paskelbti skelbimą gali būti duodamas atskirasis

skundas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

519

straipsnis. Dokumento turėtojo pareiškimas

apie kurio praradimą pareikšta, turėtojas privalo per tris mėnesius nuo

paskelbimo šio Kodekso 518 straipsnyje nurodytu būdu dienos paduoti apylinkės

teismui pareiškimą dėl savo teisių į tą dokumentą ir kartu pateikti dokumento

originalą.

turėtojas prašo, dokumento originalą iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje

teismas gali grąžinti turėtojui, byloje palikdamas patvirtintą jo kopiją.

palikus dokumento kopiją, originalas būtinai turi būti pateiktas teismo

posėdžio metu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

520

straipsnis. Teismo veiksmai gavus dokumento turėtojo pareiškimą

Jeigu teismas

gauna dokumento turėtojo pareiškimą prieš sueinant trijų mėnesių terminui nuo

paskelbimo dienos, teismas nutartimi palieka praradusio dokumentą asmens

paduotą pareiškimą nenagrinėtą ir nustato terminą, per kurį išdavusiai

dokumentą organizacijai uždraudžiama išmokėti pagal jį pinigus arba išduoti

vertybinius popierius, daiktus. Tas terminas neturi būti ilgesnis kaip du

mėnesiai. Kartu teismas išaiškina pareiškėjui jo teisę bendra tvarka pareikšti

dokumento turėtojui ieškinį dėl to dokumento išreikalavimo, o dokumento

turėtojui – jo teisę išieškoti iš pareiškėjo nuostolius dėl laikinųjų apsaugos

priemonių taikymo.

521

straipsnis. Bylos nagrinėjimas

Pasibaigus trijų

mėnesių terminui nuo paskelbimo dienos, jeigu iš dokumento turėtojo negautas

pareiškimas ir dokumento originalas, teismas skiria bylą nagrinėti.

522

straipsnis. Teismo sprendimas

Jeigu pareiškėjo

pareiškimas patenkinamas, teismas priima sprendimą prarastą dokumentą

pripažinti negaliojančiu. Teismo sprendimas yra pagrindas išmokėti pareiškėjui

pinigus, išduoti vertybinius popierius, daiktus arba vietoj pripažinto

negaliojančiu dokumento išduoti naują dokumentą.

610 straipsnis. Vykdymo išlaidų

apmokėjimas

1.

Išieškotojas apmoka vykdomosios bylos

administravimo išlaidas, kurios būtinos

kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios

bylos administravimo papildomas išlaidas,

patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir Sprendimų vykdymo instrukcijos

numatytais atvejais atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš

skolininko.

vykdymo išlaidų apmokėjimo gali nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1839,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5446 (2008-12-02)

756 straipsnis. Antstolio

patvarkymas išieškotoms sumoms paskirstyti

Iš skolininko

išieškotas pinigų sumas antstolis paskirsto Sprendimų vykdymo instrukcijoje

nustatytos formos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu. Antstolio patvarkymo

patvirtintos kopijos siunčiamos vykdymo proceso šalims.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1839,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5446 (2008-12-02)

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

118 straipsnis. Įteikimas atstovui

atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję

procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo

teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik

šaliai ar trečiajam asmeniui.

gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti

atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais

dokumentais. Jeigu atstovavimo santykiai pasibaigia, atstovas privalo

įgyvendinti šioje dalyje nurodytą pareigą dėl tų procesinių dokumentų, kurie iš

teismo buvo išsiųsti atstovui iki to momento, kai teisme buvo gautas pranešimas

apie atstovavimo santykių pabaigą. Atstovas, kuris pasibaigus atstovavimo

santykiams dėl objektyvių priežasčių negali įteikti procesinių dokumentų

atstovaujamajam, apie tai privalo nedelsdamas pranešti teismui ir grąžinti jam

gautus procesinius dokumentus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

119 straipsnis. Įteikimas advokatams

Kai abiem

ginčo šalims atstovauja advokatai, vienos šalies advokatas su byla susijusį

procesinį dokumentą persiunčia tiesiogiai kitos šalies advokatui. Apie šį

persiuntimą yra pažymima šio procesinio dokumento, skirto teismui,

egzemplioriuje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

120

straipsnis. Dokumentų įteikimas procesinio bendrininkavimo atveju

bendrininkavimo atveju, kai nėra bendrininkų paskirto vieno atstovo, teismas

turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva priimti

nutartį paskirti vieną iš bendrininkų arba kitą subjektą įgaliotu asmeniu su

byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti bendrininkų lėšomis ir rizika,

jeigu tokiu būdu būtų pagreitintas ir supaprastintas procesas.

straipsnio 1 dalyje nurodytą nutartį teismas pakeičia arba panaikina, jeigu

bendrininkai pareiškia, kad jie turi teisinį suinteresuotumą nebūti

atstovaujami vieno asmens.

straipsnio nustatyta tvarka paskirtas įgaliotas asmuo procesiniams dokumentams

gauti privalo, jeigu susitarimu nenustatyta kitaip, nedelsdamas pranešti

asmenims, kuriems atstovauja, apie gautus procesinius dokumentus ir sudaryti

jiems galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Procesinių

dokumentų įteikimas bendrininkų įgaliotam asmeniui prilyginamas jų įteikimui

visiems asmenims, kuriems jis atstovauja.

tvarka paskiriamas bendrininkų atstovas ar įgaliotas asmuo procesiniams

dokumentams gauti, bendrininkams papildomai pranešama šio Kodekso 130

straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

121

straipsnis. Pareiga pranešti

byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems

byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto

korespondencijos siuntoms pasikeitimą.

nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai

siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais.

pareigos nevykdymą teismas dalyvaujantiems byloje asmenims turi teisę skirti

iki vieno tūkstančio litų baudą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

122

straipsnis. Įteikimo vieta

dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba

kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo

kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos

įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre

nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą

procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių

priemonėmis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

123

straipsnis. Įteikimo tvarka

dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami

jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui

pagal įstatymą.

asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens

vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams,

juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui.

dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje,

dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių

šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.),

išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį

suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės

administracijai.

dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje

ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas

bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai

šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta,

procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas

įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio

1–4 dalyse numatytiems asmenims diena. Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas

ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei

perduoti jį adresatui.

6.

Dalyvaujantiems byloje asmenims yra įteikiamos procesinių dokumentų

patvirtintos kopijos, išskyrus teismo šaukimus ir pranešimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

interesams byloje atstovauja kuratorius (šio Kodekso 39 straipsnis), šiai

šaliai skirti procesiniai dokumentai įteikiami kuratoriui.

išlaikymo priteisimo ar tėvystės nustatymo, taip pat bylose, susijusiose su

šiomis bylomis, teismas gali paskirti kuratorių tik atlikęs atsakovo paieškos

procedūrą.

dokumentai yra laikomi įteiktais šaliai nuo jų įteikimo kuratoriui dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

130 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu

gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka

nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus

viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui,

teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems

byloje asmenims. Teismas šioje dalyje numatytu atveju priima nutartį, kurioje

nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data.

dalyje nurodytu būdu procesiniai dokumentai įteikiami paskelbiant specialiame

interneto tinklalapyje

pranešimą, kuriame turi būti nurodoma:

1) teismas;

2) procesinio

dokumento pobūdis;

3) adresatas;

4) teismo

posėdžio data (jeigu ji yra paskirta).

straipsnio 2 dalyje nurodytas pranešimas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip

prieš keturiolika dienų iki teismo posėdžio dienos. Procesinis dokumentas

laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

139 straipsnis. Ieškinio atsiėmimas

kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti

pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą

ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

atsiėmimą teismas įformina nutartimi, kuria ieškinį palieka nenagrinėtą. Jeigu

pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo gaunamas iki ieškinio priėmimo momento,

teismas nutartimi ieškinį pripažįsta nepaduotu ir grąžina jį padavusiam

asmeniui. Šioje dalyje nurodytos nutartys atskiruoju skundu neskundžiamos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

145 straipsnis. Laikinųjų

apsaugos priemonių rūšys, jų taikymas ir atsakomybė už teismo nustatytus

draudimus

apsaugos priemonės gali būti:

1) atsakovo

nekilnojamojo daikto areštas;

2) įrašas

viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo;

3) kilnojamųjų

daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių

pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas;

4) atsakovui

priklausančio daikto sulaikymas;

5) atsakovo

turto administratoriaus paskyrimas;

6) draudimas

atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų;

7) draudimas

kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles;

8) išimtiniais

atvejais draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir (arba)

draudimas išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo;

9) turto

realizavimo sustabdymas, kai pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui

panaikinimo;

10) išieškojimo

vykdymo procese sustabdymas;

11) laikino materialinio

išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas;

12)

įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti;

13) kitos

įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo

sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi

būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės

parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu.

dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva

negali taikyti šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 12 ir 13 punktuose nustatytų

laikinųjų apsaugos priemonių, jei tai yra numatyta kituose įstatymuose,

reglamentuojančiuose poveikio priemonių arba finansinio stabilumo ir patikimumo

stiprinimo priemonių taikymą bankams.

kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių

laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

atvejais, kai yra laikinai apribojamos nuosavybės teisės į daiktą, priklausantį

bendrosios nuosavybės teise, gali būti areštuota tik asmeniui, kuriam taikomos

laikinosios apsaugos priemonės, priklausanti turto dalis. Kai turto dalis

bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, laikinai, kol bus nustatyta šio asmens

turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas.

lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis

atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje.

atvejais, kai areštuotos apyvartoje esančios prekės, žaliavos, pusgaminiai,

pagaminta produkcija, turto valdytojas turi teisę keisti šio turto sudėtį ir

formą tik tuo atveju, jei nemažės jų bendra vertė ir jei teismo nutartyje nėra

nustatyta kitaip.

8.

Asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo

nutarties areštuoti turtą paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybės

paskelbti, taip pat tais atvejais, kai nutartis dėl laikinosios apsaugos

priemonės priimama šiam asmeniui nedalyvaujant, – nuo nutarties įregistravimo

turto arešto aktų registre momento.

9.

Už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų

pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki vieno

tūkstančio litų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Be to, ieškovas turi teisę

išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl

laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Nr. XI-1711,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 139-6551 (2011-11-18)

146 straipsnis. Atsakovo nuostolių, galimų dėl

laikinųjų apsaugos priemonių  taikymo, atlyginimo užtikrinimas

prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl

laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą

pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos

priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti

užtikrinamas ir banko garantija. Teismas savo iniciatyva gali pareikalauti

užtikrinti nuostolių atlyginimą tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti

viešąjį interesą ir nesiėmus šios priemonės būtų pažeistos asmens, visuomenės

ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Ieškovui nesumokėjus nuostolių

atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per

nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos

privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ši nutartis

atskiruoju skundu neskundžiama.

sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad

ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu

taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Jeigu atsakovas per keturiolika dienų po

teismo sprendimo dėl ginčo esmės įsiteisėjimo dienos nepareiškia ieškinio dėl

nuostolių atlyginimo, taikytos nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonės

panaikinamos. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių panaikinimas neužkerta

kelio atsakovui bendra tvarka pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

straipsnyje nustatytos nuostolių atlyginimo užtikrinimo taisyklės gali būti

taikomos ir tais atvejais, kai taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašoma

iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

160 straipsnis. Teismo posėdžio pirmininko ir kitų

bylą nagrinėjančių teisėjų įgaliojimai

posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti šio Kodekso 158

straipsnyje nustatytas pareigas, gali:

1) pripažinti,

kad dalyvaujantys byloje asmenys būtinai turi atvykti į teismo posėdį;

2) dalyvaujančių

byloje asmenų prašymu išreikalauti iš kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys

byloje asmenys negali gauti;

3) nagrinėjant

bylą žodinio proceso tvarka, užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims,

reikalauti iš jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina

nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje

asmenims pateikti papildomus įrodymus;

4) paskirti

byloje ekspertizę;

5) įpareigoti

dalyvaujančius byloje asmenis pateikti teismui įrodymus, kuriuos jie turi ir

kuriais remiasi;

6) rinkti

įrodymus savo iniciatyva šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais;

7) pasiūlyti

dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese;

8) turėti kitų

šiame Kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų.

nagrinėja teisėjų kolegija, šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įgaliojimus taip

pat turi kiti bylą nagrinėjantys teisėjai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

161

straipsnis. Pasiūlymas pasirūpinti atstovavimu

atvejais, kai teismo posėdžio pirmininkas ar kitas bylą nagrinėjantis teisėjas

mano, kad šalis arba trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės)

tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad

jiems būtų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą. Bylos

nagrinėjimo metu bylą atidėti šiame straipsnyje nurodytu pagrindu galima tik

vieną kartą.

trečiajam asmeniui nepasinaudojus teismo pasiūlymu pasirūpinti atstovavimu,

byla nagrinėjama toliau.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

169 straipsnis netenka galios nuo

2013-01-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

170

straipsnis. Protokolo rašymas ir jo pasirašymas

rašo teismo posėdžio sekretorius pačiame teismo posėdyje. Posėdžio pirmininkas

turi teisę diktuoti protokolo turinį.

atskiras kiekvieno teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo ne posėdyje

protokolas.

teismo posėdyje daromas garso įrašas. Teismo posėdžio garso įrašas pridedamas

prie teismo posėdžio protokolo. Apie daromą teismo posėdžio garso įrašą

pažymima teismo posėdžio protokole. Kai dėl

techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo

dalies garso įrašu, vadovaujamasi tik teismo posėdžio protokole esančia

informacija. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su teismo

posėdžio garso įrašu.

protokolą būtų įrašytos aplinkybės, kurias jis laiko esminėmis bylai. Šis

prašymas tenkinamas posėdžio primininko pritarimu, o kai byla nagrinėjama

kolegialiai, – teisėjų kolegijos pritarimu. Posėdžio pirmininkas turi teisę

pasiūlyti šalims pasirašyti jų duotus paaiškinimus, kurie surašyti protokole.

turi būti baigtas rašyti ar spausdinti ir pasirašytas ne vėliau kaip kitą darbo

dieną po teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo pabaigos.

pasirašo posėdžio pirmininkas arba pranešėjas ir sekretorius, įrašydami

pasirašymo datą. Visi pakeitimai, pataisymai, papildymai turi būti protokole

aptarti.

170 straipsnis netenka galios nuo

2013-01-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

171

straipsnis. Pastabos dėl protokolo

Dalyvaujantys

byloje asmenys turi teisę susipažinti su protokolu ir per tris darbo dienas nuo

protokolo pasirašymo dienos gali pareikšti rašytines pastabas dėl protokolo.

Šiose pastabose turi būti nurodyta, kas yra neteisingai įrašyta į protokolą, ir

siūlymai, kaip turi būti įrašyta.

171 straipsnis netenka galios nuo

2013-01-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

172

straipsnis. Pastabų dėl protokolo išnagrinėjimas

protokolo išnagrinėja teismo posėdžio pirmininkas rašytinio proceso tvarka ir,

kai su pastabomis sutinka, rezoliucija patvirtina, kad jos yra teisingos.

2.

Jeigu teismo posėdžio pirmininkas nesutinka su pateiktomis pastabomis, tai:

1)

jeigu bylą nagrinėjo ar atskirą procesinį veiksmą atliko teisėjų kolegija,

pastabas nagrinėja tos pačios kolegijos teisėjai, o išimtiniais atvejais – du

tos kolegijos teisėjai, pranešus pastabas pateikusiems asmenims ir išklausius

jų nuomonę, jei šie atvyko;

2) jeigu bylą nagrinėjo

ar atskirą procesinį veiksmą atliko vienas teisėjas, jis pakviečia pateikusius

pastabas asmenis ir išklauso jų nuomonę, jei šie kviesti atvyko.

atmeta pastabas, turi būti priimta motyvuota nutartis.

pastabos dėl protokolo pridedamos prie bylos.

protokolo turi būti išnagrinėtos per tris darbo dienas nuo jų pateikimo dienos.

172 straipsnis netenka galios nuo

2013-01-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

173

straipsnis. Neteko

galios nuo 2011-10-01

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

174

straipsnis. Neteko

galios nuo 2011-10-01

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

175

straipsnis. Neteko

galios nuo 2011-10-01

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Skirsnio

pavadinimo redakcija nuo 2013-01-01:

Ketvirtasis

skirsnis

INFORMACINIŲ IR

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ TECHNOLOGIJŲ NAUDOJIMAS TEISMO PROCESE

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Skirsnis

papildomas 1751 straipsniu nuo 2013-01-01:

1751 straipsnis. Informacinių

ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai

Kodekso, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo

procese, taip pat elektroninės bylos tvarkymo ypatumus nustato Teismų

įstatymas.

dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių

priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių

priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

dokumente, pateikiamame teismui elektroninių ryšių priemonėmis, be šio Kodekso

111 straipsnyje nustatytų reikalavimų, turi būti:

1) dalyvaujančių

byloje asmenų elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų

turimų elektroninių ryšių priemonių adresai, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių

byloje asmenų elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų

turimų elektroninių ryšių priemonių adresai;

2) asmenų,

kuriems šiame Kodekse nenustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus

elektroninių ryšių priemonėmis, pageidavimai dėl procesinių dokumentų įteikimo

elektroninių ryšių priemonėmis. Asmenys, kuriems šiame Kodekse nustatyta

pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat

asmenys, kurie išreiškia pageidavimą gauti procesinius dokumentus elektroninių

ryšių priemonėmis, privalo nurodyti savo elektroninio pašto adresus, telefono

ir fakso numerius, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresus.

byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems

byloje asmenims apie kiekvieną savo elektroninio pašto adreso, telefono ir

fakso numerių, taip pat kitų elektroninių ryšių priemonių adresų pasikeitimą.

vedama per advokatą, be šio Kodekso 135 ir 142 straipsniuose nustatytų

reikalavimų, atitinkamai ieškinyje arba atsiliepime į ieškinį taip pat

nurodomas advokato elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų

turimų elektroninių ryšių priemonių adresai.

procesinis dokumentas teismui teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens

tapatybė patvirtinama Teismų įstatymo nustatyta tvarka.

duomenys teismui pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma.

Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų.

procesiniai dokumentai išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės

termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, procesinis terminas

nelaikomas praleistu.

advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir

savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo

įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis.

Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems

teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje

sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių

priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia

elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo

procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę

reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių

ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui

procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento

įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento

išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Skirsnis papildytas straipsniu:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Skirsnis

papildomas 1751 straipsniu nuo 2013-03-01:

1752

straipsnis.

Vaizdo konferencijų, telekonferencijų naudojimas

jo buvimo vietoje gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių

ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip).

Teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojant šias technologijas, turi būti

užtikrintas patikimas proceso dalyvių tapatybės nustatymas ir duomenų (įrodymų)

objektyvus fiksavimas ir pateikimas.

rinkti gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos

(vaizdo konferencijos, telekonferencijos ir kita).

Skirsnis papildytas straipsniu:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

II DALIS

PROCESAS PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME

XIII SKYRIUS

ĮRODYMAI IR

ĮRODINĖJIMAS

Skyriaus pavadinimas keistas:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

PIRMASIS

SKIRSNIS

BendrosIOS nuostatos

176

straipsnis. Įrodinėjimas

1.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų

tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku,

egzistuoja arba neegzistuoja.

2.

Įrodinėjimo procesas vyksta šio Kodekso nustatyta tvarka.

177

straipsnis. Įrodymai

civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas

įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių

reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai

teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

2.

Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų

(tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais

įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis,

nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir

kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis

įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo

priemonėmis.

duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti

įrodymais civilinėje byloje, iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka.

gauti taikinamojo tarpininkavimo procedūros metu, negali būti įrodymais

civiliniame procese, išskyrus Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo

įstatyme numatytus atvejus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

178

straipsnis. Įrodinėjimo pareiga

Šalys turi įrodyti

aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus

atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka

nereikia įrodinėti.

179

straipsnis. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese

pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų

neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems

asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti.

teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų

numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus

šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti

interesai.

naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių

sistemų ir registrų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

180

straipsnis. Įrodymų ryšys su byla

Teismas priima

nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės

bylai aplinkybes.

181

straipsnis. Atsisakymas priimti įrodymą

priimti byloje dalyvaujančio asmens nustatyta tvarka pateiktą įrodymą turi būti

motyvuojamas.

2.

Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti

pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą.

182

straipsnis. Atleidimas nuo įrodinėjimo

Nereikia

įrodinėti aplinkybių:

1) teismo

pripažintų visiems žinomomis;

2)

nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje

byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo

sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims

(prejudiciniai faktai);

3)

asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo

nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai);

4)

preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka;

5)

229 straipsnis. Parengiamųjų teismo posėdžių skaičius

Bylai nagrinėti

teisme pasirengiama per vieną parengiamąjį teismo posėdį, tačiau išimtiniais

atvejais arba matydamas, kad byloje gali būti sudaryta taikos sutartis, teismas

turi teisę posėdyje paskirti antrojo parengiamojo posėdžio, kuris turi įvykti

ne vėliau kaip per trisdešimt dienų, datą. Parengiamųjų teismo posėdžių negali

būti daugiau kaip du.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

230

straipsnis. Parengiamojo teismo posėdžio eiga

pirmininkas į parengiamąjį teismo posėdį iškviečia šalis ir jas apklausia,

siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir

atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia

savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus

dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu,

reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje.

posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą

nagrinėjantis teismas šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių.

parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi šalys, kurioms

yra tinkamai pranešta, teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą.

teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje

taisykles. Parengiamojo teismo posėdžio eiga yra fiksuojama.

atsižvelgdamas į bylos pobūdį, gali nuspręsti, kad į parengiamąjį teismo posėdį

turi atvykti šalys ir tretieji asmenys

asmeniškai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

231

straipsnis. Taikinimo procedūra

1.

Teismas, parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs ginčo esmę, pasiūlo šalims

pasiekti priimtiną abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį. Teismas

imasi priemonių šalims sutaikyti. Šalių prašymu arba sutikimu, laikantis

Teisėjų tarybos nustatytos tvarkos, gali būti vykdomas teisminis taikinamasis

tarpininkavimas. Taikinimo tarpininkas negali dalyvauti nagrinėjant bylą iš

esmės.

sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).

teismo posėdžio metu šalių sudaryta taikos sutartis patvirtinama pagal šio

Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nustatytas taisykles.

sudaryti šalių taikos sutarties, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomones ir parengęs

bylą nagrinėti teisme, paskiria bylos nagrinėjimo vietą, laiką ir apie tai

praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.

5.

Tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi

pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę

pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po

parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio Kodekso 232 straipsnyje

nurodytos nutarties. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo

teisme stadijos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

232

straipsnis. Nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje

Manydamas, kad

byla parengta nagrinėti teisme, teismas priima nutartį skirti bylą nagrinėti

teismo posėdyje. Nutartyje, be bendrų teismo procesiniams dokumentams keliamų

reikalavimų, nurodoma:

1) (neteko

galios nuo 2011-10-01);

2) (neteko

galios nuo 2011-10-01);

3)

įrodymai, kurių teismas reikalauja savo iniciatyva, kai tokia teismo teisė

numatyta šiame Kodekse;

4) teismo

posėdžio laikas ir vieta;

5) pavedimas

išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims;

6)

pavedimas šaukti į teismo posėdį nutartyje išvardytus liudytojus, ekspertus,

vertėjus ir kitus asmenis;

7) reikiamais

atvejais – nutarimas įtraukti į bylą valstybės ar savivaldybių institucijas

išvadai duoti;

8) kiti

pavedimai, užtikrinantys, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

268 straipsnis. Sprendimo priėmimo ir paskelbimo

tvarka ir sprendimo išdėstymas

priimamas tuoj pat po bylos išnagrinėjimo, išskyrus šio Kodekso numatytus

atvejus.

teisėjas priima vienas (kai bylą nagrinėja vienas teisėjas) arba teisėjų balsų

dauguma. Sprendimas išdėstomas raštu ir jį pasirašo visi nagrinėję bylą

teisėjai.

sprendime turi būti visos šio Kodekso 270 straipsnio 1 dalyje nurodytos

sprendimo dalys.

forma ir turinys turi atitikti šio Kodekso 270 straipsnyje nustatytus

reikalavimus.

ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus

motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali

būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant

sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos

nors įrodymus.

paskelbiamas perskaitant jo įžanginę ir rezoliucinę dalis. Teismas kiekvienoje

byloje savo nuožiūra nusprendžia, kurios sprendimo dalys, be įžanginės ir

rezoliucinės, turi būti paskelbiamos perskaitant.

paskelbia bylą nagrinėjęs vienas teisėjas arba bet kuris iš kolegijos teisėjų.

Skelbiant sprendimą teismo posėdžių salėje, kiti teisėjų kolegijos teisėjai

gali nedalyvauti. Visi esantieji teismo posėdžių salėje sprendimą išklauso

stovėdami, išskyrus šio Kodekso 236 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.

sprendimą arba nutartį nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, teisėjas

išaiškina sprendimo ar nutarties turinį, jų apskundimo tvarką ir terminą. Kartu

paskelbiama, nuo kada dalyvavę byloje asmenys gali susipažinti su teismo

posėdžio protokolu.

turėjęs kitą nuomonę dėl sprendimo, turi teisę raštu išdėstyti atskirąją

nuomonę. Teisėjo atskiroji nuomonė skelbiant sprendimą neskaitoma. Atskiroji

nuomonė pridedama prie bylos. Kad tokia nuomonė yra, tik pranešama.

sprendimo tekste turi būti teisėjų aptarti ir pasirašyti.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-09-21, Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26)

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

269

straipsnis. Sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas

išnagrinėjęs bylą, gali nutarti sprendimą priimti ir paskelbti ne vėliau kaip

per dvidešimt dienų. Šiuo laikotarpiu teisėjas gali nagrinėti kitas bylas.

Sprendimas priimamas per teismo nustatytą terminą, o sprendimo paskelbimo data

laikoma priėmimo data. Sprendimui priimti ir paskelbti taikomi šio Kodekso 268

straipsnyje nustatyti reikalavimai.

sprendimo priėmimo ir paskelbimo gali būti teismo priimta ir neišeinant į

sprendimų priėmimo kambarį.

sprendimo priėmimo ir paskelbimo teismas nurodo sprendimo paskelbimo datą.

ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis

teisėjas, kiti teisėjų kolegijos teisėjai, o kai bylą nagrinėja vienas

teisėjas, – teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali

motyvuota nutartimi nustatyti kitą, negu buvo nurodyta šio straipsnio 3 dalyje

numatytoje nutartyje, sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą. Apie nustatytą

naują datą pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims. Jeigu šios priežastys

neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus

pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos

nagrinėjimo datą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

270

straipsnis. Sprendimo turinys

sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys.

sprendimo dalyje nurodoma:

1) sprendimo

priėmimo laikas ir vieta;

2) sprendimą

priėmusio teismo pavadinimas;

3) teismo

sudėtis (teisėjo (teisėjų) vardas ir pavardė), teismo posėdžio sekretorius,

šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys;

4) ginčo

dalykas.

3.

Aprašomojoje sprendimo dalyje turi būti šalių reikalavimų ir atsikirtimų

santrauka.

4.

Motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma:

1) teismo

nustatytos bylos aplinkybės;

2) įrodymų,

kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas;

3) argumentai,

dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus;

4) įstatymai ir

kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

sprendimo dalyje turi būti:

1) teismo išvada

ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti

visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį

ir (ar) priešieškinį atmesti;

2) įstatymų

numatytais atvejais – priteistų palūkanų dydis ir laikotarpis, iki kada jos

išieškomos;

3) nurodymas apie

bylinėjimosi išlaidų paskirstymą;

4) teismo

išvados dėl kitų sprendimu išspręstų klausimų;

5) sprendimo

apskundimo termino ir tvarkos nurodymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

275 straipsnis. Teismo sprendimo

kopijų išsiuntimas šalims, tretiesiems ir kitiems asmenims

270 straipsnio nustatyta tvarka surašyto sprendimo patvirtinta kopija išduodama

arba išsiunčiama teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims jų reikalavimu. Šalims

ir tretiesiems asmenims, nedalyvavusiems paskelbiant teismo sprendimą, ne

vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiunčiamos

teismo sprendimo patvirtintos kopijos.

priėmęs sprendimą, kuriuo yra keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas

ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, taip pat

kai teismo sprendimas turi įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui ar

daiktinėms teisėms į jį, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne

vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi

nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas ar

daiktinės teisės į jį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

287 straipsnis. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo

1.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų

nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui

pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau – pareiškimas). Šis

terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas

dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas

atnaujinti praleistą terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Prašymas

atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu

praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

turi būti nurodyta:

1) teismo,

priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas;

2) šalies,

paduodančios pareiškimą, pavadinimas;

3) aplinkybės,

liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui

iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo

dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat

įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes;

4) aplinkybės,

galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai,

patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai,

argumentai ir įrodymai, susiję su byla;

5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas;6) prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas;7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir

pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės

įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.

pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų

asmenų, išskyrus šio Kodekso 113 straipsnyje numatytas išimtis.

trūkumai šalinami ieškinio trūkumams šalinti nustatyta tvarka.

pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas ir pareiškimas, visų pirma turi

būti išnagrinėtas pareiškimas ir įsiteisėti teismo nutartis, priimta dėl šio

pareiškimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

288

straipsnis. Pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimas

pareiškimą teismas persiunčia pareiškimo ir jo priedų kopijas šalims ir

tretiesiems asmenims ir nurodo, kad per keturiolika dienų nuo jo išsiuntimo

šalys privalo, o tretieji asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į

pareiškimą ir pateikti teismui visus reikalavimus, argumentus ir įrodymus,

susijusius su byla.

pareiškimą teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėja ne vėliau kaip per

keturiolika dienų nuo termino atsiliepimui pateikti pabaigos dienos.

pareiškimą, teismas turi teisę:

1) pareiškimo

netenkinti;

2) panaikinti

sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą,

jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių:

1) šalies

pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių

teisėtumui ir pagrįstumui;

2) byloje

negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

patvirtinta kopija ne vėliau kaip per tris darbo dienas po nutarties priėmimo

išsiunčiama šalims ir tretiesiems asmenims.

nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą, gali būti duodamas atskirasis

skundas.

nustato, kad šalies pasyvumo priežastys, lėmusios sprendimo už akių priėmimą,

buvo nesvarbios, panaikinus sprendimą už akių šaliai, dėl kurios priimtas

sprendimas už akių, iš priešingos šalies negali būti priteistas žyminis

mokestis už pareiškimo padavimą. Be to, šiuo atveju šalis, dėl kurios priimtas

sprendimas už akių, gali gauti tik 50 procentų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo,

kuris jai priklausytų pagal šio Kodekso 93 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju

teismas pasyviajai šaliai taip pat gali skirti baudą iki vieno tūkstančio litų.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-09-21, Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26)

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

289

straipsnis. Pakartotinis sprendimas už akių

Jeigu teismas

atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės šio Kodekso 288 straipsnio 4 dalyje

numatytais pagrindais, jis turi teisę bendrais pagrindais priimti pakartotinį

sprendimą už akių.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-09-21, Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26)

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Antrasis

skirsnis

Teismo nutartis ir rezoliucija

290

straipsnis. Nutarties ir rezoliucijos priėmimas

atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis.

Šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais teismas nutartimi gali

išspręsti ir kitus klausimus.

posėdžio (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme) metu teismas turi teisę priimti

rašytines arba žodines nutartis. Žodinė nutartis įrašoma į teismo posėdžio

protokolą. Rašytinė nutartis priimama sprendimų priėmimo kambaryje ir surašoma

kaip atskiras procesinis dokumentas. Teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu

pagal šį Kodeksą ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Pripažinęs, kad tai

būtina, teismas turi teisę priimti rašytines nutartis ir kitais atvejais. Teismas

turi teisę sprendimų priėmimo kambaryje priimti ir žodinę nutartį. Išimtiniais

atvejais teismas, atsižvelgdamas į sprendžiamo klausimo sudėtingumą, turi teisę

ne ilgiau kaip septynioms dienoms atidėti nutarties priėmimą ir paskelbimą.

3.

Rašytinę arba žodinę nutartį, priimtą teismo posėdžio (parengiamojo ar

nagrinėjimo teisme) metu, teismas paskelbia nedelsdamas po jos priėmimo,

išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.

parengiamajame teismo posėdyje ar ne nagrinėjimo teisme metu teismas priima

rašytines nutartis.

atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija.

Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo,

kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Kartu teisėjas nurodo savo vardą ir

pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Teisėjo rezoliucija

neskundžiama.

kurie šiame Kodekse numatytais atvejais sprendžiami teisėjo rezoliucija, taip

pat gali būti išspręsti nutartimi.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

291

straipsnis. Nutarties turinys

turi būti nurodoma:

1) nutarties

priėmimo laikas ir vieta;

2) teismo

pavadinimas, teismo sudėtis ir teismo posėdžio sekretorius;

3) dalyvaujantys

byloje asmenys ir ginčo dalykas;

4) klausimas,

kuriuo priimama nutartis;

5)

motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti

teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi;

6) teismo

nutarimas;

7) nutarties

apskundimo tvarka ir terminas.

nutartyje turi būti duomenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 6

punktuose.

292

straipsnis. Nutarčių

kopijų išsiuntimas šalims ir tretiesiems asmenims

Šio Kodekso 291

straipsnyje nustatyta tvarka surašytos nutarties patvirtintos kopijos

išduodamos ar išsiunčiamos teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims jų

reikalavimu. Šalims ir tretiesiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį, ne

vėliau kaip per tris darbo dienas nuo priėmimo išsiunčiamos nutarčių, kurios

gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, patvirtintos kopijos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Trečiasis

skirsnis

BYLOS

NUTRAUKIMAS

293

straipsnis. Bylos nutraukimo pagrindai

Teismas

nutraukia bylą:

1) jeigu byla

nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla

teisminga administraciniam teismui;

2) jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie

kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos

kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir

nebegalima šia tvarka pasinaudoti;

3) jeigu yra

įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to

paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo

ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį;

4) jeigu

ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė;

5) jeigu šalys

sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino;

6) jeigu yra

įsiteisėjęs arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl

to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

7) jeigu mirus

fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo

teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas;

8) jeigu

likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į

ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas;

9) kitais šio

Kodekso numatytais atvejais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

294

straipsnis. Bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės

nutraukiama teismo nutartimi. Jeigu byla nutraukiama dėl to, kad ji

nenagrinėtina teisme, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ieškovas ar pareiškėjas turi kreiptis.

2.

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to

paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

303 straipsnis. Apribojimai pateikti apeliacinį skundą

Apeliacine

tvarka negali būti skundžiamas teismo sprendimas už akių, jeigu skundą paduoda

asmuo, dėl kurio toks sprendimas yra priimtas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

304

straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo sudėtis

skundu ginčijama suma yra ne didesnė negu penki tūkstančiai litų, taip pat

ypatingosios teisenos bylose apeliacine tvarka bylą nagrinėja vienas teisėjas,

tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus

pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti

sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti bylą nagrinėti trijų

teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teisėjas.

Kitais atvejais apeliacine tvarka bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

nagrinėjančio teismo siūlymu apeliacinės instancijos teismo pirmininkas bylai

nagrinėti apeliacine tvarka gali sudaryti mišrią Civilinių bylų skyriaus ir

Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją. Teisėjų kolegija sudaroma ir

bylas ji nagrinėja pagal šiame Kodekse nustatytas apeliacinės instancijos

teismo kolegijų sudarymo ir bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisykles.

skyriuje numatytais atvejais procesinius veiksmus apeliaciniame procese gali

atlikti vienas teisėjas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

305

straipsnis. Apeliacinio skundo subjektai

Apeliacinį

skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje

asmenys.

306

straipsnis. Apeliacinio skundo turinys

skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti

nurodyta:

1) skundžiamas

sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą;

2) konkreti

skundžiama sprendimo dalis – kai skundžiamas ne visas sprendimas;

3) ginčijama

suma – kai ginčas yra turtinis;

4) kokios bylos

aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą,

kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės

(apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų

307 straipsnis. Apeliacinio skundo padavimo terminai

1.

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios

instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.

gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas

dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas

atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, gali būti duodamas

atskirasis skundas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas tokį atskirąjį skundą

patenkina ir praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą atnaujina,

apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas apeliacinį

skundą su byla perduoda šio teismo teisėjų kolegijai arba grąžina pirmosios

instancijos teismui spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Kai šioje

dalyje numatytu atveju byla perduodama apeliacinės instancijos teismo teisėjų

kolegijai nagrinėti, apeliacinės instancijos teismas įvykdo šio Kodekso 317

straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Kai vadovaujantis šio Kodekso 317

straipsnio 2 dalimi byla išsiunčiama apeliacinės instancijos teismui ir šis

teismas nustato, kad apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas, jis

gali:

1) savo iniciatyva (ex officio)

atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, jeigu iš turimos medžiagos

aiškiai matyti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;

2) pasiūlyti dalyvaujančiam byloje

asmeniui pateikti prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo.

atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas,

jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

308

straipsnis. Apeliacinio skundo atsisakymas

skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o

jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo

iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo,

jeigu yra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

nutartimi priėmęs apeliacinio skundo atsisakymą, jeigu sprendimas nebuvo

apskųstas kitų asmenų, nutartimi apeliacinį procesą nutraukia.

skundo atsisakęs asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės.

apeliacinio skundo atsisakymas pareiškiamas iki bylos išsiuntimo apeliacinės

instancijos teismui, atsisakymo priėmimo ir apeliacinio proceso nutraukimo

klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

309

straipsnis. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo

Asmenys,

turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, per terminą, nustatytą atsiliepimams

į apeliacinį skundą pareikšti, gali rašytiniu pareiškimu prisidėti prie paduoto

apeliacinio skundo. Už pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo

žyminis mokestis neimamas. Pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo

prisidedantis asmuo negali reikšti savarankiškų reikalavimų ir nurodyti

savarankiškų apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų. Pareiškimai

dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo paduodami per pirmosios instancijos

teismą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

310

straipsnis. Apeliacinio skundo padavimo tvarka

Apeliacinis

skundas paduodamas per tą teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas.

311 straipsnis. Apeliacinio skundo priedai

Apeliacinis

skundas ir jo priedai pateikiami su tiek kopijų, kiek yra šalių ir trečiųjų asmenų,

išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas ir jo priedai teismui pateikiami

elektroninių ryšių priemonėmis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

312

straipsnis. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus

Apeliaciniame

skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą

pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai,

neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti

delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). Už šiuos reikalavimus

paduodant apeliacinį skundą sumokamas žyminis mokestis kaip už reikalavimą

pirmosios instancijos teisme.

313

straipsnis. Draudimas priimti blogesnį sprendimą

Apeliacinės

instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra

skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš

šalių. Nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu skundžiamo sprendimo

panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos

teismui, taip pat kai sprendimas priimtas šio Kodekso 320 straipsnio 2 dalyje

numatytu atveju.

314

straipsnis. Nauji įrodymai

Apeliacinės instancijos teismas atsisako

priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos

teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos

atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

315

straipsnis. Apeliacinio skundo priėmimas

skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos

teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui.

skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu:

1) skundas paduotas

praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas

neatnaujinamas;

2) skundą

paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti;

3) skundžiamas

sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo

objektas.

atsisakymas priimti apeliacinį skundą šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose

nurodytais pagrindais nekliudo nepažeidžiant apeliacinio skundo padavimo

termino vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu apeliacinio skundo trūkumai

yra pašalinti.

atsisakydamas priimti apeliacinį skundą, priima motyvuotą nutartį. Dėl šios

nutarties gali būti paduotas atskirasis skundas.

straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant

bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis

grąžinti žyminį mokestį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

316 straipsnis. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į

apeliacinį skundą ir pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo trūkumų

šalinimas

paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka šio Kodekso 306 ir 311

straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato

apeliantui terminą trūkumams pašalinti.

2.

Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus,

skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas

laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas

apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą ar pareiškimo dėl

prisidėjimo prie apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo dalyvaujančiam

byloje asmeniui paskirti terminą šių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti,

priima nutartį ir nustato dalyvaujančiam byloje asmeniui terminą procesinio

dokumento trūkumams pašalinti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

321 straipsnis. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322

straipsnyje nurodytas išimtis.

posėdis nagrinėjant apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka susideda iš

pranešimo apie bylą, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą,

teisėjų nuomonių išreiškimo, balsavimo ir sprendimo (nutarties) priėmimo.

apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi

išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų,

toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų

skundų nagrinėjimo taisykles. Ši nuostata netaikoma, kai toje pačioje byloje

paduodamas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo esmės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

322

straipsnis. Bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka

Apeliacinis skundas

nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas

pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys

apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl

prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti

bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

323

straipsnis. Apribojimai keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą

Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo

terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.

324

straipsnis. Žodinis bylos nagrinėjimas iš esmės

kolegijos pirmininkas ar bylą nagrinėjantis teisėjas pradeda teismo posėdį,

paskelbia bylą nagrinėjančio teismo sudėtį, praneša, kokia byla, pagal kieno

apeliacinį skundą ir dėl kurio teismo sprendimo ar nutarties nagrinėjama,

patikrina, kurie asmenys yra atvykę, nustato atvykusiųjų asmens tapatybę, taip

pat patikrina atstovų įgaliojimus. Teismas paklausia atvykusius į posėdį

asmenis, ar jie turi pareiškimų ar prašymų. Pateiktus pareiškimus ir prašymus

teismas išsprendžia nutartimi.

proceso atvejais teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas. Pirmas

kalba apeliantas. Teismas įspėja dalyvaujančius byloje asmenis, jeigu kalbų

turinys neatitinka pateiktų procesinių dokumentų turinio.

pripažįsta, kad yra būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami

pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti

įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai,

kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju,

jeigu teismas, vadovaudamasis šio Kodekso 314 straipsniu, juos pripažįsta

galimus priimti ir tirti.

proceso atvejais ištyrus įrodymus, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę

išdėstyti savo nuomonę baigiamosiose kalbose. Jeigu įrodymų tirti nereikėjo,

baigiamosios kalbos vyksta po dalyvaujančių byloje asmenų kalbų.

proceso atvejais teismo posėdžio eiga yra fiksuojama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

325

straipsnis. Sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas

baigęs nagrinėti bylą, nutaria, kada bus priimtas ir paskelbtas sprendimas ar

nutartis.

(nutartis) gali būti priimamas ir paskelbiamas ne vėliau kaip per trisdešimt

dienų nuo bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos. Šiuo laikotarpiu teisėjai

gali nagrinėti kitas bylas.

sprendime (nutartyje) turi būti visos šio Kodekso 331 straipsnio 1 dalyje nurodytos

sprendimo (nutarties) dalys. Visas sprendimas (nutartis) išdėstomas raštu ir jį

visi teisėjai pasirašo.

proceso atvejais teismo sprendimas (nutartis) paskelbiamas teismo posėdžių

salėje. Sprendimą (nutartį) paskelbia bylą nagrinėjęs vienas teisėjas arba bet

kuris iš kolegijos teisėjų. Sprendimas (nutartis) paskelbiamas perskaitant

įžanginę ir rezoliucinę dalis. Teismas kiekvienoje byloje savo nuožiūra

nusprendžia, kurios sprendimo (nutarties) dalys, be įžanginės ir rezoliucinės,

turi būti paskelbiamos perskaitant. Skelbiant sprendimą (nutartį) teismo

posėdžių salėje, kiti teisėjų kolegijos teisėjai gali nedalyvauti.

apeliacinės instancijos teismo sprendimą ar nutartį, priimtus rašytinio proceso

tvarka, taip pat apie apeliacinės instancijos teismo sprendimą ar nutartį,

priimtus žodinio proceso tvarka, kai dalyvaujantys byloje asmenys nedalyvavo

paskelbiant teismo sprendimą ar nutartį, pranešama dalyvaujantiems byloje

asmenims.

ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis

teisėjas, kiti teisėjų kolegijos teisėjai, o kai bylą nagrinėja vienas

teisėjas, –teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali

motyvuota nutartimi nustatyti kitą, negu šio straipsnio 1 dalyje numatyta, sprendimo

(nutarties) priėmimo ir paskelbimo datą. Apie nustatytą naują datą pranešama

dalyvaujantiems byloje asmenims. Jeigu šios priežastys neišnyksta per protingą

laiką, teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paskiria

naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-09-21, Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26)

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

326

straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisės

instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę:

1) pirmosios

instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą;

2) panaikinti

pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują

sprendimą;

3) pakeisti

pirmosios instancijos teismo sprendimą;

4)

panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti

bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

5) panaikinti

pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti

arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio Kodekso 293 ir 296

straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio Kodekso 296 straipsnio 1

dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus.

2.

Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu atveju priimamas teismo sprendimas, o

1, 3, 4 ir 5 punktuose numatytais atvejais – teismo nutartis.

333 straipsnis. Bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui

Apeliacinės

instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, per penkias darbo dienas

nuo sprendimo ar nutarties paskelbimo dienos grąžina bylą pirmosios instancijos

teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

ANTRASIS

SKIRSNIS

ATSKIRIEJI

SKUNDAI

334

straipsnis. Teisė paduoti atskirąjį skundą

galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo

teismo sprendimo:

1) šio Kodekso

numatytais atvejais;

2) kai teismo

nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas:

1) sutikdamas su

atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio Kodekso 293

straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas

nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu

priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems

asmenims;

2) nesutikdamas

su atskiruoju skundu arba kai skundas paduotas dėl šio Kodekso 293 straipsnyje

nurodytų nutarčių, nustatyta tvarka per tris darbo dienas nuo atskirųjų skundų

dėl teismo nutarties ir atsiliepimų į atskiruosius skundus padavimo terminų

pabaigos išsiunčia bylą su atskiruoju skundu ir atsiliepimais į atskirąjį

skundą apeliacinės instancijos teismui.

pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami,

bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti

įtraukiami į apeliacinį skundą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

335 straipsnis. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į

atskiruosius skundus padavimo tvarka ir terminai

teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties

priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka

yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas

per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika

dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

336 straipsnis.

Atskirojo skundo nagrinėjimas

instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka,

išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas

žodinis nagrinėjimas.

skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau

apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus

pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui

nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą

nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas.

atskirojo skundo turi būti priimta ne vėliau kaip per septynias dienas nuo

atskirojo skundo išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

337 straipsnis.

Apeliacinės instancijos teismo teisės

išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi:

1) palikti pirmosios instancijos teismo

nutartį nepakeistą;

2) panaikinti pirmosios instancijos

teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės;

3) panaikinti pirmosios instancijos

teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš

naujo;

4) pakeisti pirmosios instancijos teismo

nutartį.

nagrinėdamas atskirąjį skundą nustatęs, kad dėl įstatymuose numatytų procesinių

kliūčių civilinė byla negalėjo būti iškelta, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos

teismo nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoda spręsti pirmosios

instancijos teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

338

straipsnis. Apeliacinio proceso normų galiojimas

Atskiriesiems

skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą

apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.

339

straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas

Apeliacinės instancijos teismo nutartis,

priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

XVII SKYRIUS

BYLŲ PROCESAS

KASACINIAME TEISME

344 straipsnis. Kasacinio skundo priedai

Kasacinis

skundas ir jo priedai pateikiami su tiek kopijų, kiek yra šalių ir trečiųjų

asmenų, išskyrus atvejus, kai kasacinis skundas ir jo priedai teismui

pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

345

straipsnis. Kasacinio skundo padavimo terminai

skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo,

nutarties įsiteisėjimo dienos. Kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos

teismo nutarties, priimtos šio Kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte

nustatytais pagrindais, paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamos nutarties

įsiteisėjimo dienos.

praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas

pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas, išskyrus šio

straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį, kai kasacinis skundas paduodamas dėl

apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos šio Kodekso 327 straipsnio 1

dalies 2 punkte nustatytais pagrindais. Pareiškimas dėl praleisto termino

atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip

šešiems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

dėl praleisto termino atnaujinimo išsprendžia šio Kodekso 350 straipsnyje

numatyta teisėjų atrankos kolegija nutartimi, kuri yra galutinė ir

neskundžiama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

354 straipsnis. Atstovavimas

Kasacinio teismo

posėdžio metu šalims ir tretiesiems asmenims gali atstovauti atstovai pagal

įstatymą, advokatai, juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai,

turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir šio Kodekso 56

straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

355

straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų teisės

kasaciniame procese

bylą nagrinėjantiems teisėjams arba vienam iš jų nušalinimus ir prašymus. Jeigu

byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys

byloje asmenys

šias teises gali įgyvendinti raštu iki teismo posėdžio pradžios, o žodinio

proceso atveju – ir žodžiu iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios.

proceso atvejais kasatorius arba jo atstovas turi teisę išdėstyti žodžiu

kasacinio skundo motyvuotus pagrindus ir pareikšti samprotavimus dėl gauto

atsiliepimo į kasacinį skundą. Kita šalis, trečiasis asmuo ar jų atstovai turi

teisę pareikšti savo argumentus dėl kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį

skundą.

byloje asmenys turi teisę gauti informaciją apie bylos nagrinėjimo kasacine

tvarka eigą ir rezultatus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

356

straipsnis. Bylos nagrinėjimas kasacinio teismo posėdyje

nagrinėjama pasibaigus kasacinio skundo padavimo terminui. Kasacinė byla

nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Teismo posėdis susideda iš pranešimo apie

bylą, kasacinį skundą, atsiliepimą į kasacinį skundą, teisėjų nuomonių

išreiškimo, balsavimo ir nutarties (nutarimo) priėmimo.

kad tai yra būtina, teisėjų kolegija paskiria žodinį bylos nagrinėjimą. Žodinio

proceso atvejais kolegijos pirmininkas pradeda teismo posėdį, paskelbia

kolegijos sudėtį, praneša, kokia byla, pagal kieno kasacinį skundą ir dėl kurio

teismo sprendimo, nutarties nagrinėjama, patikrina, kurie asmenys yra atvykę,

nustato atvykusiųjų asmens tapatybę, taip pat patikrina atstovų įgaliojimus.

Teismas paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar jie turi pareiškimų ar

prašymų. Dėl pateiktų pareiškimų ir prašymų teismas priima nutartį. Bylos

nagrinėjimas pradedamas pranešėjo pranešimu apie bylą, kasacinį skundą,

atsiliepimą į kasacinį skundą. Po to išklausomi turintys teisę kalbėti asmenys.

Pirmas kalba kasatorius arba jo atstovas. Kitų asmenų kalbų tvarką nustato

teismas. Kolegijos pirmininkas gali nustatyti kalbų trukmę. Teismas įspėja

asmenis, jeigu jų kalbų turinys neatitinka pateiktų procesinių dokumentų

turinio. Teismas turi teisę užduoti klausimų. Byloje kalbėję asmenys turi

replikos teisę.

nagrinėjimas kasaciniame teisme baigiamas priimant nutartį (nutarimą) šiame

skyriuje nustatyta tvarka. Kasacinio teismo teisėjų kolegija bylą išsprendžia

nutartimi, o Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija – nutarimu.

proceso atvejais teismo posėdžio eiga yra fiksuojama.

kolegija arba skyriaus ar teismo plenarinė sesija, jeigu yra šiame Kodekse

nustatyti pagrindai, kasacine tvarka nagrinėjamą bylą atideda arba sustabdo.

Byla iš naujo kasacine tvarka nagrinėjama išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji

buvo atidėta arba sustabdyta.

nagrinėjimo kasaciniame teisme metu nustačius, kad yra šio Kodekso 350

straipsnio 2 dalyje (išskyrus 3 punktą) nustatyti pagrindai atsisakyti priimti

kasacinį skundą, kasacinis procesas nutraukiamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

363 straipsnis. Sprendimo ar nutarties vykdymo

sustabdymas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas

atrankos kolegija, teisėjų kolegija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių

bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų

suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti

kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus

išnagrinėta kasacine tvarka. Prašymas dėl sprendimo ar nutarties vykdymo

sustabdymo rašytinio proceso tvarka išnagrinėjamas nedelsiant, bet ne vėliau

kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Sprendimo ar

nutarties vykdymo sustabdymo klausimą sprendžiantis subjektas gali

pareikalauti, kad prašymą padavęs asmuo pateiktų išieškotojo nuostolių,

galinčių atsirasti dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo, atlyginimo

užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko

garantija.

straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai taip pat turi teisę taikyti laikinąsias

apsaugos priemones.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

399 straipsnis. Teismo sprendimas

Teismas per tris

darbo dienas po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę (motinystę) įsiteisėjimo

dienos privalo išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją vaiko gimimą

įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši išregistruotų tėvystę

(motinystę).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

PENKTASIS SKIRSNIS

TĖVŲ VALDŽIOS APRIBOJIMAS

400

straipsnis. Ieškinio padavimas

Prašymą

dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos), taip pat dėl laikino ar

neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali paduoti asmenys, nurodyti Civilinio

kodekso 3.182 straipsnyje.

401

straipsnis. Teismingumas

skirsnyje nurodytas bylas nagrinėja vieno ar abiejų tėvų, kurių valdžią

siekiama apriboti, arba vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismas.

vaiko tėvų ar globėjo (rūpintojo), su kuriuo kartu gyvena vaikai, ieškinys gali

būti paduotas ieškovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

402

straipsnis. Tėvų valdžios apribojimo pagrindai

Tėvų

valdžią vaikams teismas turi teisę apriboti tik Civilinio kodekso trečiojoje

knygoje nustatytais pagrindais.

403

straipsnis. Ieškinio turinys

Ieškinyje,

be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi

būti nurodytas tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar

motinos) pagrindas, taip pat tai patvirtinantys įrodymai, nurodytas asmuo ar

vaikų globos (rūpybos) įstaiga, kuriam vaikas bus perduotas ieškinį patenkinus.

404

straipsnis. Pasirengimas bylai

1.

Teismas, rengdamasis bylą nagrinėti teisme, paveda valstybinei vaiko teisių

apsaugos institucijai pateikti išvadą dėl ginčo.

2.

Atsižvelgdamas į prašymo pagrindą, teismas išreikalauja iš atitinkamų

institucijų pateikti duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius prašyme

nurodytas aplinkybes.

į vaiko interesus, teismas išsprendžia klausimą, ar būtina taikyti laikinąsias

apsaugos priemones.

429 straipsnis. Preliminaraus teismo sprendimo ir jo

priedų

kopijų išsiuntimas

teismo sprendimo patvirtinta kopija kartu su ieškinio ir jo priedų kopijomis

išsiunčiamos atsakovui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po preliminaraus

sprendimo priėmimo ir įteikiamos šio Kodekso 124 straipsnyje nustatyta tvarka,

išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Ieškovui preliminaraus

teismo sprendimo patvirtinta kopija išsiunčiama ne vėliau kaip per tris darbo

dienas po šio sprendimo įsiteisėjimo.

straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyksta,

teismas nustato ieškovui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba

atlikti veiksmus, kad teismas galėtų procesinius dokumentus įteikti kitu būdu,

arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad ieškinys galėtų būti nagrinėjamas

pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu patikslinus skolininko

gyvenamąją vietą arba kitu būdu procesinių dokumentų įteikti nepavyksta,

teismas nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad ieškinys galėtų

būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu per

nustatytą terminą ieškovas teismo reikalavimų neįvykdo, preliminarus sprendimas

panaikinamas ir ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Kodeksas papildomaas straipsniu 4291 nuo

2013-01-01:

4291 straipsnis. Procesinių

dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis

Be šio Kodekso

429 straipsnio 1 dalyje nustatytų būdų, atsakovui procesiniai dokumentai gali

būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

430

straipsnis. Atsakovo prieštaravimai ir bylos nagrinėjimas

prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo turi

būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo

dienos. Atsakovo prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus,

keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir

pagrįsti šio Kodekso 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Priėmus prieštaravimus, ieškovas žyminio mokesčio neprimoka.

prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną ieškovui išsiunčia

atsakovo prieštaravimų kopiją ir priedus, išskyrus atvejus, kai pagal šio

Kodekso nuostatas pateiktas tik vienas priedų egzempliorius. Ieškovas turi

teisę per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti

atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus ir savo reikalavimams pagrįsti

atsiliepime nurodyti papildomus motyvus, ir pateikti naujus įrodymus. Gautą

ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus teismas ne vėliau kaip per tris

darbo dienas išsiunčia atsakovui. Dokumentiniam procesui netaikomos šio Kodekso

225–233 straipsniuose numatytos pasirengimo bylų nagrinėjimui taisyklės.

3.

Teismo posėdis skiriamas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią

teismas gavo ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus arba pasibaigė

terminas atsiliepimui pateikti.

4.

Dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti

ieškinio reikalavimus. Jeigu ieškovas nepateikia atsiliepimo į atsakovo

prieštaravimus, priimti sprendimą ieškovui už akių negalima.

prieštaravimai pareiškiami praleidus dvidešimties dienų terminą arba jei jie

neatitinka šio straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, teismas juos priimti

atsisako. Teismo nutartis, kuria atsisakoma priimti prieštaravimus, gali būti

skundžiama atskiruoju skundu. Jeigu atsakovas terminą praleido dėl svarbių

priežasčių, jo prašymu teismas turi teisę terminą atnaujinti.

bylą, teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali:

1) preliminarų

sprendimą palikti nepakeistą;

2) preliminarų

sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti;

3) preliminarų

sprendimą pakeisti.

sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų

paskirstymo tarp šalių klausimą.

galutinis sprendimas gali būti skundžiamas bendra teismo sprendimams apskųsti

šiame Kodekse nustatyta tvarka.

atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo

sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus,

teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia.

Šiuo atveju ieškovui grąžinamas jo sumokėtas žyminis mokestis. Jeigu atsakovas

teismo sprendimą įvykdo iš dalies, o dėl kitos dalies reikalavimų pareiškia

prieštaravimus, byla nagrinėjama šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir ieškovo

reikalavimų pagrįstumo klausimas išsprendžiamas priimant galutinį sprendimą.

Šalims dokumentiniame procese sudarius taikos sutartį ir teismui ją

patvirtinus, ta pačia teismo nutartimi preliminarus sprendimas panaikinamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

XXIII

skyrius

BYLŲ DĖL TEISMO ĮSAKYMO IŠDAVIMO NAGRINĖJIMO

YPATUMAI

431

straipsnis. Leistinumas

skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl

piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių,

išlaikymo priteisimo ir kitų).

skyriuje nustatyta tvarka pareiškimas nenagrinėjamas, jeigu:

1)

pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo momentu kreditorius nėra įvykdęs jam

priklausančios prievolės (ar jos dalies), už kurią reikalaujama sumokėti, o

skolininkas reikalauja ją įvykdyti;

2) yra neįmanoma

prievolę įvykdyti dalimis, o kreditorius reikalauja įvykdyti dalį prievolės;

3)

skolininkas gyvena užsienyje arba užsienyje yra skolininko buveinė;

4)

skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos.

kai pagal kreditoriaus reikalavimą iškėlus teisme bylą ir priėmus teismo

įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos,

teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka

nenagrinėtą. Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Šioje dalyje

numatytu atveju teismas gali panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus

pareiškimą palikti nenagrinėtą tik prieš tai nustatęs kreditoriui terminą

patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas

galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu.

skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtini reikalavimai kreditoriaus pasirinkimu

taip pat gali būti nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles arba dokumentinio

proceso tvarka.

skyriuje nustatyta tvarka bylos nagrinėjamos naudojant vienodos formos

procesinius dokumentus. Bylose dėl teismo įsakymo išdavimo gali būti naudojamos

informacinės ir elektroninių ryšių technologijos (procesiniams dokumentams

apdoroti ir kt.).

pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėja apylinkės teismai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

432

straipsnis. Bendrųjų ginčo teisenos taisyklių taikymas

Jeigu šiame

skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos

bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės.

Kodeksas papildomaas straipsniu 4321 nuo

2013-01-01:

4321

straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas

teismo įsakymo išdavimo procesiniams dokumentams apdoroti teisingumo ministro

nustatyta tvarka gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių

technologijos.

ministras, suderinęs su Teisėjų taryba, prireikus gali nustatyti, kad bylas pagal

pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami elektroninių ryšių

priemonėmis, nagrinėja vienas ar keli konkretūs apylinkės teismai.

pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių

priemonėmis, pareiškėjas įsipareigoja gauti procesinius dokumentus elektroninių

ryšių priemonėmis ir privalo nurodyti visus tam būtinus duomenis.

Kodekso 438 straipsnyje nustatytų būdų, procesiniai dokumentai skolininkui gali

būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Teismo įsakymą, įteikiamą

elektroninių ryšių priemonėmis, teisėjas pasirašo elektroniniu parašu (šis

parašas turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose

dokumentuose).“

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

433

straipsnis. Pareiškimo forma ir turinys

dėl teismo įsakymo išdavimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių

dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta:

1) kreditoriaus

vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, o kai kreditorius yra juridinis asmuo,

– jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir

kredito įstaigos rekvizitai, taip pat kreditoriaus atstovo pavadinimas ir adresas,

jeigu pareiškimą paduoda atstovas;

2) skolininko

vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis žinomas), adresas, darbo vieta (jeigu

ji žinoma), o jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas,

buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris (jeigu jis žinomas) ir

kredito įstaigos rekvizitai (jeigu jie žinomi);

3) reikalavimo

suma;

4) kai prašoma

priteisti palūkanas ar delspinigius, – palūkanų ar delspinigių norma, palūkanų

ar delspinigių dydis, skaičiavimo laikotarpis;

5) reiškiamas

reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais galima

pagrįsti reiškiamą reikalavimą;

6) motyvuotas

prašymas taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones, jeigu yra tam

pagrindas, ir duomenys apie skolininko turtą;

7)

patvirtinimas, kad nėra šio Kodekso 431 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų;

8) pridedamų

prie pareiškimo dokumentų sąrašas.

dėl išlaikymo priteisimo taip pat nurodoma skolininko gimimo data ir vieta,

išlaikytinio gimimo data, išlaikytinio gyvenamoji vieta, jeigu pareiškimą

paduoda ne pats išlaikytinas asmuo, priteistino išlaikymo dydis kiekvieną

mėnesį ir priteistino išlaikymo terminas.

pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami.

dokumentų formas tvirtina teisingumo ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

434

straipsnis. Bylinėjimosi išlaidos

1.

Už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis, lygus

ketvirtadaliui tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme

ginčo teisena, tačiau ne mažesnis negu dešimt litų, išskyrus atvejus, kai pagal

įstatymus ar teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra visiškai

ar iš dalies atleistas arba kada žyminio mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas.

išdavus įsakymą skolininkas pareiškia prieštaravimus ir kreditorius pateikia

ieškinį bendra tvarka, šio straipsnio 1 dalyje numatytas žyminis mokestis

įskaitomas į sumokamą už ieškinį žyminio mokesčio sumą.

Kodekso 439 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju, sumokėtas žyminis mokestis

pareiškėjui negrąžinamas.

šiame skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį

pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos

bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo

atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti,

kad atsakovas reikalavimą ginčys.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

435

straipsnis. Pareiškimo priėmimas

pareiškimo priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną

nuo jo padavimo teismui dienos. Jeigu kreditoriaus pareiškimas atitinka šiame

skyriuje nustatytus reikalavimus, išduodamas teismo įsakymas ir nesurašoma

teismo nutartis ar teisėjo rezoliucija dėl pareiškimo priėmimo.

nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio Kodekso

137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio

Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu

pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Nutartis atsisakyti priimti pareiškimą

gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina

kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo.

teismo įsakymo išdavimo formos ir turinio trūkumai šalinami šio Kodekso 115

straipsnyje nustatyta tvarka.

straipsnio 2 arba 4 dalyje numatytos aplinkybės paaiškėja po pareiškimo

priėmimo, teismas, atsižvelgdamas į pareiškimo trūkumų pobūdį, nutartimi

pareiškimą palieka nenagrinėtą arba bylą nutraukia, taip pat panaikina teismo

įsakymą, jeigu jis yra priimtas. Šios teismo nutartys gali būti skundžiamos

atskiraisiais skundais.

kreditorius atsiima pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo iki skolininko

prieštaravimų gavimo teisme arba iki skolininko prieštaravimų padavimo termino

pabaigos,

teismas pareiškimą palieka

nenagrinėtą.

Tai kreditoriui netrukdo šio Kodekso nustatyta tvarka pareikšti reikalavimą iš

naujo. Jeigu kreditorius pareiškia reikalavimo atsisakymą po teismo įsakymo

išdavimo, teismas klausimą išsprendžia pagal šiame Kodekse nustatytas ieškinio

atsisakymo taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

436

straipsnis. Teismo įsakymo išdavimas

pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną,

išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia

laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą.

įsakyme nurodoma:

1) įsakymo

išdavimo data;

2) teismo,

išdavusio įsakymą, pavadinimas, teisėjo vardas ir pavardė;

3) kreditoriaus vardas, pavardė, asmens kodas,

adresas, o jeigu kreditorius yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas,

buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos

rekvizitai;

4)

skolininko vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis žinomas), adresas, darbo

vieta (jeigu ji žinoma), o kai skolininkas yra juridinis asmuo, – jo visas

pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris (jeigu jis

žinomas) ir kredito įstaigos rekvizitai (jeigu jie žinomi);

5) išieškojimo

pagrindas;

6) išieškoma iš

skolininko pinigų suma;

7) išieškomų

delspinigių dydis, jeigu delspinigiai priteisiami;

8) išieškomos

bylinėjimosi išlaidos;

9) (neteko galios nuo 2011-10-01).

išlaikymo priteisimo, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, nurodoma

skolininko gimimo data ir vieta, išlaikytinio gimimo data, priteisiamo

išlaikymo dydis kiekvieną mėnesį ir priteisiamo išlaikymo terminas.

įsakymas turi atitikti vykdomajam dokumentui nustatytus reikalavimus.

pasirašo teisėjas ir patvirtina teismo antspaudu.

6.

Nusprendęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas priima nutartį dėl

laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

7.

Teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas. Teismo įsakymas

įsiteisėja, jeigu per šio Kodekso 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą

terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo.

Teismo įsakymą skubiai vykdyti negalima.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

437

straipsnis. Pranešimas skolininkui

pareiškimo kopija ir teismo įsakymo patvirtinta kopija ne vėliau kaip kitą

darbo dieną po teismo įsakymo išdavimo išsiunčiamos skolininkui.

kopijomis teismas išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyta:

1) siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo

pranešimo įteikimo dienos sumokėti kreditoriui priteistas sumas (įskaitant

delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas) ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu

pranešti teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto

reikalavimo;

2) informacija,

kad, neįvykdžius šios dalies 1 punkte nurodytų veiksmų, teismo įsakymas

įsiteisės ir galės būti vykdomas priverstinai;

3) informacija apie tai, kad teismas kreditoriaus

reikalavimu nagrinės pareiškimą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jei

skolininkas pareikš prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, ir

apie tai, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško

įvykdymo skolininkas pagal Civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas ir

įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta

ar įvykdyta netinkamai;

4) informacija apie tai, kad, priimdamas teismo

įsakymą, teismas netikrino kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

438 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas

Kreditoriaus

pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami

šio Kodekso 124 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir

viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas

išsiunčiamas išieškotojui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

439

straipsnis. Skolininko prieštaravimai

1.

Prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo ar dėl jo dalies

skolininkas pateikia teismo įsakymą išdavusiam teismui. Jeigu skolininkas dalį

kreditoriaus reikalavimo įvykdė arba nors ir neįvykdė, tačiau dalį reikalavimo

pripažįsta, jis gali pareikšti prieštaravimus dėl likusios kreditoriaus

reikalavimo dalies pagrįstumo.

2.

Skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu

per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo

skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus,

keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti

prieštaravimų pagrindą. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus

pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas

terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Nutartis, kuria toks

skolininko prašymas atmestas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo pranešti

kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo

įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena

taisykles (įskaitant teismingumo taisykles) pareikšti ieškinį, atitinkantį šio

Kodekso 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio

dalį. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės per šioje dalyje nustatytą

terminą ieškiniui pareikšti negali būti panaikintos.

skolininkas dalį pagal teismo įsakymą priteistų kreditoriaus reikalavimų įvykdo

arba nors ir neįvykdo, bet jų dalį pripažįsta, o prieštaravimus pareiškia tik

dėl likusios kreditoriaus reikalavimų dalies, teismas pagal šio skyriaus

taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies

priteisimo. Jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo tik

dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas bylinėjimosi išlaidų

atlyginimo klausimą išsprendžia nutartimi. Dėl nepatenkintos reikalavimų dalies

kreditorius gali pareikšti ieškinį šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

kuriam šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareikštas ieškinys, nutartimi,

kuria išsprendžiamas šio ieškinio priėmimo klausimas, kartu panaikinamas teismo

įsakymas ar atitinkama jo dalis.

6.

Jeigu kreditorius per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą tinkamai

įforminto ieškinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas

nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas ir

taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinami. Ši nutartis gali būti

skundžiama atskiruoju skundu. Tai netrukdo kreditoriui pareikšti ieškinį bendra

tvarka.

skolininkas per šio Kodekso 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą

teismo įsakymą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus,

teismas nutartimi panaikina teismo įsakymą ir bylą nutraukia.

kreditorius ir skolininkas po teismo įsakymo priėmimo sudaro taikos sutartį ir

teismas ją patvirtina, ta pačia teismo nutartimi teismo įsakymas panaikinamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

496 straipsnis. Teismo sprendimų

ir nutarčių vykdymas

sprendimai ir nutartys dėl globos ar rūpybos nustatymo ir panaikinimo, globėjo

ar rūpintojo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų vykdomi skubiai.

Atskirojo skundo padavimas jų vykdymo nesustabdo.

vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimų ir nutarčių dėl globos ir rūpybos

nustatymo ir panaikinimo asmenims, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais

arba kurių civilinis veiksnumas apribotas, nepilnamečiams nuo keturiolikos iki

aštuoniolikos metų, kuriems atimta ar apribota teisė savarankiškai disponuoti

savo pajamomis ir turtu, taip pat nuo sprendimų ir nutarčių dėl globėjo ar

rūpintojo šiems asmenims paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų

įsiteisėjimo privalo šių sprendimų ir nutarčių duomenis pateikti neveiksnių ir

ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai

veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1032,

2010-09-23, Žin., 2010, Nr. 126-6457 (2010-10-26)

ANTRASIS SKIRSNIS

Bylos dėl Vaiko

nuolatinės globos ir rūpybos

497

straipsnis. Pareiškimo padavimas

dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo gali paduoti valstybinė vaiko

teisių apsaugos institucija arba prokuroras.

dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo vaikui, kuriam nustatyta nuolatinė globa ar

rūpyba, gali paduoti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba

prokuroras.

vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras prašymus dėl vaiko nuolatinės

globos ar rūpybos nustatymo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo gali sujungti į

vieną.

paduodamas pagal vaiko, kuriam prašoma nustatyti nuolatinę globą ar rūpybą ir

(ar) skirti globėją ar rūpintoją, gyvenamąją vietą, o jeigu tokios nėra, –

pagal šio vaiko buvimo vietą.

599 straipsnis. Atstovavimas vykdymo procese

ar skolininko atstovais vykdymo procese gali būti advokatai, advokato padėjėjai

arba kiti asmenys, kurių įgaliojimai įforminti šio Kodekso 57 straipsnyje

nustatyta tvarka. Vykdymo proceso dalyviams atstovauti teisme gali šio Kodekso

56 straipsnyje nurodyti asmenys.

sutartyje ar jos išraše, be kitų duomenų, turi būti nurodytas atstovo darbo

vietos adresas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

600

straipsnis. Kviestinių dalyvavimas vykdant sprendimus

vykdymo proceso veiksmus, antstolis gali kviesti kviestinį (kviestinius).

ir skolininkas, kai yra atliekami vykdymo veiksmai, taip pat turi teisę kviesti

dalyvauti ne daugiau kaip po vieną kviestinį, jeigu dėl to nereikia atidėti

vykdymo veiksmų.

3.

Kviestinių dalyvavimas būtinas, jeigu atliekant vykdymo veiksmus į skolininko

būstą patenkama skolininkui ar jo šeimos nariams nedalyvaujant arba prieš šių

asmenų valią. Šiuo atveju antstolis kviečia ne mažiau kaip du kviestinius.

kviestinių dalyvavimą nurodoma procesinių veiksmų atlikimo metu surašomuose

dokumentuose. Šiuos dokumentus kviestiniai pasirašo.

gali būti pilnamečiai veiksnūs asmenys, nesuinteresuoti vykdomosios bylos

baigtimi.

6.

Asmuo, antstolio pakviestas būti kviestiniu, be svarbių priežasčių atsisakyti

atlikti kviestinio pareigas negali. Už nepagrįstą atsisakymą būti kviestiniu

asmeniui teismas turi teisę skirti iki dviejų šimtų litų dydžio piniginę baudą.

601

straipsnis. Skolininko kuratoriaus paskyrimas vykdymo proceso metu

atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, tačiau yra skolininko turto,

išieškotojas turi teisę prašyti antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės

teismą paskirti skolininko kuratorių.

paskirti skolininko kuratorių paduodamas antstoliui, o šis ne vėliau kaip per

tris darbo dienas šį prašymą su vykdomąja byla perduoda apylinkės teismui,

kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

teismas išsprendžia šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka per tris darbo

dienas paprastai rašytinio proceso tvarka. Asmuo kuratoriumi gali būti

skiriamas tik jo paties sutikimu.

kuratorius vykdymo procese turi tokias pačias procesines teises kaip ir

skolininkas, išskyrus teisę turėti atstovą.

kuratorius už atstovavimą turi teisę gauti Sprendimų vykdymo instrukcijoje

nustatyto dydžio atlyginimą. Atlyginimas mokamas iš lėšų, gautų vykdant

išieškojimą iš skolininko turto.

klausimai, susiję su kuratoriaus skyrimu bei jo teisėmis ir pareigomis, sprendžiami

pagal šio Kodekso 39 straipsnį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

6241 straipsnis. Informacinių

ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo vykdymo procese ypatumai

ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo antstolio veikloje, taip pat

elektroninės vykdomosios bylos tvarkymo ypatumus, be šio Kodekso, nustato

Antstolių įstatymas.

sutartyje ar jos išraše, be šio Kodekso 599 straipsnyje nustatytų privalomų

duomenų, turi būti nurodytas ir atstovo elektroninio pašto adresas, telefono ir

fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai.

dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje

numatytais atvejais elektroninių ryšių priemonėmis pagal šio Kodekso 1751

straipsnio 9 dalį, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo

dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus

atvejus.

numatytais atvejais antstolio patvarkymai išsiunčiami suinteresuotiems asmenims

elektroninių ryšių priemonėmis pagal šio Kodekso 1751 straipsnio 9 dalį

ne vėliau kaip kitą darbo dieną.

įteikiamą elektroninių ryšių priemonėmis, antstolis pasirašo saugiu

elektroniniu parašu (šis parašas turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas

rašytiniuose dokumentuose).

įrašų elektroniniame vykdomajame dokumente darymo tvarką nustato teisingumo

ministras.

numatytais vykdomojo dokumento grąžinimo atvejais elektroninis vykdomasis

dokumentas grąžinamas elektroninių ryšių priemonėmis.

ir skolininkas privalo nedelsdami raštu pranešti antstoliui apie savo

elektroninio pašto adreso, telefono ir fakso numerių, kitų elektroninių ryšių

priemonių adresų pasikeitimą.

Kodekso 1751 straipsnio 9 dalyje nurodytos sąlygos įteikti

procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, teismas išieškotojui

išduoda elektroninį vykdomąjį raštą, pasirašytą saugiu elektroniniu parašu (šis

parašas turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose

dokumentuose). Privalomus elektroninio vykdomojo rašto rekvizitus nustato

teisingumo ministras.

rašte, be šio Kodekso 648 straipsnyje nustatytų duomenų, nurodomi išieškotojo

ir skolininko elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų

turimų elektroninių ryšių priemonių adresai (jeigu jie žinomi).

kuriems šio Kodekso 1751 straipsnio 9 dalyje nustatyta pareiga gauti

procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, pateikdami vykdyti

vykdomąjį dokumentą, privalo nurodyti savo elektroninio pašto adresą, telefono

ir fakso numerius, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresus.

įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas elektroninių ryšių priemonėmis

pagal šio Kodekso 1751 straipsnio 9 dalį.

galimybės pasirašytinai įteikti išieškotojui ir skolininkui turto arešto aktą

ar turto aprašą, šie dokumentai siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis pagal

šio Kodekso 1751 straipsnio 9 dalį.

Kodekso 740 straipsnyje nurodyto antstolio patvarkymo visišką įvykdymą

darbdavys patvarkymą pateikusiam antstoliui taip pat gali pranešti elektroninių

ryšių priemonėmis šio Kodekso nustatyta tvarka.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

XLII SKYRIUS

VYKDYMO VEIKSMŲ

SUSTABDYMAS IR ATIDĖJIMAS. VYKDOMŲJŲ DOKUMENTŲ GRĄŽINIMAS IŠIEŠKOTOJUI.

VYKDOMOSIOS BYLOS NUTRAUKIMAS

626 straipsnis. Privalomasis vykdomosios bylos ir

vykdymo veiksmų sustabdymas

privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais:

1) skolininkui

ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį,

kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius

santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas;

2) skolininkui

netekus veiksnumo;

3) iškėlus

skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas

persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui;

4) kai

skolininkui komerciniam bankui Lietuvos bankas paskiria laikinąjį

administratorių;

5) gavęs

išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį;

6) kai

atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam

raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus

sprendimus).

privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą šiais

atvejais:

1) kai fiziniam

ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną

turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas

areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

2) kai turtas

areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus

reikalavimus;

3) kai teismas

nutartimi sustabdo areštuoto turto realizavimą;

4) kai įkaito

turėtojas ar hipotekos kreditorius neprisijungia prie išieškojimo, jeigu

išieškoma atitinkamai iš įkeisto turto ar hipoteka įkeisto turto.

ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės

kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas.

Šiuo atveju išieškojimas iš areštuoto turto ar lėšų vykdomas Sprendimų vykdymo

instrukcijoje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

630 straipsnis. Vykdomosios bylos nutraukimo tvarka1. Vykdomąją bylą nutraukia antstolis savo patvarkymu.2. Patvarkymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo patvirtintą kopiją antstolis išsiunčia vykdymo proceso šalims.3. Nutraukus vykdomąją bylą, vykdomasis dokumentas su atitinkama antstolio žyma grąžinamas jį išdavusiai institucijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

631

straipsnis.

Vykdomųjų dokumentų grąžinimas

dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai

įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui:

1) išieškotojo

prašymu;

2) jeigu

skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma;

3) jeigu

išieškotojas atsisakė paimti skolininko turtą, neparduotą vykdant sprendimą;

4)

jeigu nėra skolininko turto ir išieškotojo nurodytu adresu skolininkas

negyvena ar nedirba, išskyrus šio Kodekso 620 straipsnio 1 dalyje numatytus

atvejus, arba jeigu nežinoma juridinio asmens buveinė;

5) jeigu išieškotojas savo veiksmais

sprendimo įvykdymą padaro neįmanomą;

6) jeigu skolininkas neturi kito turto,

išskyrus būstą, kuriame gyvena, ir išieškoma suma neviršija septynių tūkstančių

litų (šio Kodekso 663 straipsnio 3 dalis);

7) jeigu antstolis nusišalino ar buvo

nušalintas ir nebuvo gautas išieškotojo pageidavimas perduoti vykdomąjį

dokumentą kitam antstoliui;

8) jeigu vykdymo veiksmai turi būti

atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje ir jeigu vykdomasis

dokumentas nebuvo persiųstas vykdyti išieškotojo raštu nurodytam antstoliui

(šio Kodekso 590 straipsnio 4 dalis);

9) nustačius, kad skolininkas Lietuvos

Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų.

punktuose nurodytais atvejais antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje

nustatytos formos aktą.

įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti.

vykdomąjį dokumentą, antstolis panaikina visas priemones, kurių buvo imtasi

išieškojimui įvykdyti.

šiame Kodekse numatyti pagrindai grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui,

tačiau nežinoma jo buvimo vieta, vykdomasis dokumentas grąžinamas jį išdavusiai

institucijai.

vykdomieji dokumentai grąžinami juos išdavusiai institucijai.

vykdomasis dokumentas grąžinamas pasirašytinai arba registruotąja pašto siunta.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

637 straipsnis. Antstolio nušalinimo ir nusišalinimo

klausimų išsprendimo tvarka

pareikšto nušalinimo ir antstolio nusišalinimo klausimus ne vėliau kaip per

tris darbo dienas išsprendžia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės

teismo teisėjas.

teisėjas gali kviesti ir išklausyti nušalinimą pareiškusį asmenį, antstolį ar

kitus vykdymo proceso dalyvius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

646 straipsnis. Vykdomojo rašto išdavimo tvarka

sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios

instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Tais atvejais, kai konfiskuojamas

turtas arba kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą, kai išieškoma

nusikalstama veika padaryta žala, kai išieškomas išlaikymas, žalos, padarytos

suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, atlyginimas, taip pat atimant

maitintojo gyvybę, teismas vykdomąjį raštą išduoda išieškotojui ir be jo

prašymo.

vykdymo atvejais pagal išieškotojo rašytinį pareiškimą vykdomąjį raštą ne

vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo išieškotojui išduoda skubiai

vykdytiną sprendimą priėmęs pirmosios, apeliacinės instancijos ar kasacinis

teismas.

nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis

į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas

nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau

šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo

klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus

apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies

išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto

išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų

vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti

vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę

kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso

atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti

vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.

vykdomasis raštas išduodamas pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotąja

pašto siunta. Apie vykdomojo rašto išdavimą pažymima byloje.

vykdomąjį raštą, prie jo pridedamos turto arešto dokumentų ir kitų byloje

esančių dokumentų, reikalingų sprendimui įvykdyti, kopijos (prie elektroninio

vykdomojo rašto – skaitmeninės kopijos).

neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs šio Kodekso 606 straipsnyje

nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus

atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas šio Kodekso 608 straipsnio nustatyta

tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

647

straipsnis. Kelių vykdomųjų raštų išdavimas pagal vieną sprendimą

kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Jeigu sprendimas turi

būti vykdomas skirtingose vietose, taip pat jeigu sprendimas priimtas kelių

ieškovų naudai ar keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš

solidarių atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus,

tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį,

kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą.

nuosprendžiu ar sprendimu išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas išduoda tiek

vykdomųjų raštų, kiek yra solidarių atsakovų.

vykdomajame rašte dėl solidarios atsakomybės turi būti nurodyta bendra

išieškojimo suma, išvardyti visi atsakovai ir nurodyta, kad jų atsakomybė yra

solidari.

išieškotojas, kai jam priteista suma visa išieškota, privalo pranešti antstoliui,

kurio teritorijoje vykdomas išieškojimas, kad išieškojimas būtų nutrauktas.

Jeigu išieškota daugiau negu solidariai priteista suma, pagal antstolio

pareiškimą teismas šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka nutartimi

išieško iš išieškotojo permokėtą sumą ir išsprendžia jos grąžinimo solidariems

skolininkams klausimą.

648

straipsnis. Vykdomojo dokumento turinys

rašte turi būti nurodoma:

1) išdavusio

vykdomąjį raštą teismo pavadinimas;

2) byla, kurioje

išduotas vykdomasis raštas;

3) sprendimo

priėmimo laikas;

4) su

išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui;

5) sprendimo

įsiteisėjimo laikas arba nuoroda, kad sprendimas skubiai vykdytinas;

6) vykdomojo

rašto išdavimo laikas;

7) pilnas

išieškotojo ir skolininko pavadinimas ir jų adresai, asmens kodas, juridinio

asmens kodas, bankų rekvizitai (jeigu žinomi). Vykdomajame rašte dėl išlaikymo

periodinėmis išmokomis išieškojimo, be to, nurodomos vaikų gimimo datos.

vykdomajame rašte nurodoma, jog pagal teismo nutartį antstoliui leidžiama įeiti

į skolininko būstą be jo sutikimo.

rašte nurodoma jį pasirašiusio teisėjo vardas ir pavardė. Teisėjo pasirašytas

vykdomasis raštas patvirtinamas teismo herbiniu antspaudu.

pačiam sprendimui vykdyti išduodami keli vykdomieji raštai, tai pažymima

vykdomajame rašte nurodant, kuris vykdomasis raštas pagrindinis, o kuris

antrinis, tretinis ir t. t.

įstatymai, tačiau visais atvejais tuose dokumentuose turi būti nurodyta šio

straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyti rekvizitai bei kokio įstatymo pagrindu

dokumentas turi būti vykdomas šio Kodekso nustatyta tvarka. Vykdomajame

dokumente turi būti nurodyta vieta antstolio žymai apie atliekamus vykdymo

veiksmus.

išduodant vykdomąjį dokumentą padaryta rašymo ar kitokia klaida, ją

suinteresuoto asmens prašymu ištaiso tą dokumentą išdavusi institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

649

straipsnis. Vykdomojo

dokumento dublikato išdavimo tvarka

vykdomasis raštas prarastas, tai išieškotojo ar antstolio prašymu išduodamas

vykdomojo rašto dublikatas. Prašymas išduoti vykdomojo rašto dublikatą

paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.

rašto dublikatas išduodamas tokia pat tvarka kaip vykdomasis raštas, tik jo

titulinio lapo dešinėje viršutinėje dalyje įrašoma „dublikatas“.

dokumento dublikatas neišduodamas, jeigu yra pasibaigęs šio Kodekso 606

straipsnyje nustatytas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas, išskyrus

atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas šio Kodekso 608 straipsnio nustatyta

tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

XLV SKYRIUS

VYKDOMŲJŲ DOKUMENTŲ PATEIKIMO IR

PRIĖMIMO VYKDYTI TVARKA

650

straipsnis. Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti

dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas,

vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas.

išieškojimui vykdyti vykdomąjį dokumentą, išieškotojas, institucija ar

pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su

turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių

sprendimų vykdymas civilinio proceso tvarka nustatytas įstatymuose, kartu

pateikia antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis

dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, taip pat

atsako už šių duomenų teisingumą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

651

straipsnis. Vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti

gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo

atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam

dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį

dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį

vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo

veiksmus, patikrinama:

1)

ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso

657 straipsnis. Raginimo

įvykdyti sprendimą įteikimo tvarka

įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su

pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai.

pranešimą apie raginimo įteikimą arba įteikęs raginimą šio Kodekso 660

straipsnyje nustatyta tvarka, antstolis apie tai pažymi vykdomajame dokumente.

vykdomajame dokumente, skolininkas patvirtina, kad raginimas įteiktas jam

asmeniškai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

758 straipsnis.

Išieškotų sumų išmokėjimas išieškotojams

straipsnyje nustatyta tvarka paskirstytas sumas antstolis išmoka Sprendimų

vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

kurios turi būti įskaitytos į valstybės pajamas, gali būti tiesiogiai sumokamos

į atitinkamą valstybės biudžeto sąskaitą banko įstaigose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

759

straipsnis. Prisijungimas prie išieškojimo

1.

Kai yra vykdomas išieškojimas, asmenys, kurie turi vykdomuosius dokumentus dėl

išieškojimo iš to paties skolininko kitose bylose, gali prisijungti prie

išieškojimo. Jeigu išieškotų sumų užtenka visiems išieškotojams, prie

išieškojimo galima prisijungti, kol antstolis grąžina išieškotas sumas

skolininkui. Jeigu išieškotų sumų nepakanka visiems išieškotojams, prisijungti

prie išieškojimo galima tik iki to momento, kai teisėjas patvirtina antstolio

patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo išieškotojams.

1 dalies redakcija nuo 2011-11-01:

1.

Išieškotojo prašymu ar antstolio

iniciatyva prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to

paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo

instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais.

išieškotojas gali dalyvauti anksčiau pradėtoje byloje po prisijungimo atliekant

vykdymo veiksmus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

LVI SKYRIUS

SPRENDIMŲ ĮVYKDYMO ATGRĘŽIMAS

775 straipsnis. Vykdomojo rašto priedai

Prie vykdyti

perduodamo vykdomojo rašto pridedama nutarties, kuria užsienio teismo ar

arbitražo sprendimas pripažintas ir leista jį vykdyti Lietuvos Respublikoje,

patvirtinta kopija, užsienio teismo sprendimo patvirtinta kopija ir įstatymų

nustatyta tvarka patvirtintas vertimas į lietuvių kalbą (jeigu tarptautinėje

sutartyje numatyta, kad sprendimas pateikiamas išverstas į lietuvių kalbą).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

776

straipsnis. Užsienio valiuta nurodytų sumų išieškojimas

Užsienio valiuta

nurodytos sumos išieškomos litais pagal sprendimo priėmimo dieną Lietuvos banko

nustatytą oficialų lito ir atitinkamos užsienio valiutos kursą.

811 straipsnis. Kreipimasis dėl sprendimo pripažinimo

1.

Dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo, taip pat dėl atsisakymo

pripažinti užsienio teismo (arbitražo) sprendimą į Lietuvos apeliacinį teismą

turi teisę kreiptis bet kuris asmuo, turintis byloje teisinį suinteresuotumą. Prašymai

dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo (atsisakymo pripažinti

sprendimą) turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.

prašymu dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo pareiškėjas turi

pateikti prašomą pripažinti užsienio teismo (arbitražo) sprendimą ir šio

sprendimo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą,

patvirtinimą, kad sprendimas yra įsiteisėjęs, taip pat įrodymus, kad šaliai,

kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, buvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos

nagrinėjimo vietą ir laiką. Jeigu pareiškėjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje

ir nepaskyrė atstovo byloje arba įgalioto asmens procesiniams dokumentams

gauti, gyvenančių (turinčių profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje

8121 straipsnis. Procesinių

dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis

811 straipsnio 1 dalyje numatytame prašyme, jeigu pareiškėjas gyvena ne

Lietuvos Respublikoje ir nepaskyrė atstovo byloje ar įgalioto asmens

procesiniams dokumentams gauti, gyvenančių (turinčių profesinės veiklos

814 straipsnis. Bylos nagrinėjimas

Prašymai dėl

leidimo vykdyti užsienio teismų (arbitražų) sprendimus nagrinėjami šio Kodekso

812 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480, 2011-06-21,

Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

815

straipsnis. Teisė sustabdyti vykdymą

teismas, nagrinėjantis skolininko kasacinį skundą dėl leidimo vykdyti užsienio

teismo (arbitražo) sprendimą, kasatoriaus prašymu turi teisę užsienio teismo

(arbitražo) sprendimo vykdymą sustabdyti, jeigu valstybėje, kurioje buvo

priimtas teismo (arbitražo) sprendimas, jis yra apskųstas įprastiniu teismų

(arbitražų) sprendimų kontrolės būdu arba jeigu terminas šiam skundui paduoti

dar nėra pasibaigęs. Pastaruoju atveju teismas turi teisę nustatyti terminą,

per kurį skundas turi būti pateiktas.

straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais teismas, leisdamas vykdyti užsienio

teismo (arbitražo) sprendimą, turi teisę šio Kodekso nustatyta tvarka

pareikalauti piniginio užstato.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

UŽSIENIO VALSTYBĖS TEISME, IŠSKYRUS EUROPOS SĄJUNGOS

VALSTYBIŲ NARIŲ TEISMUS, PATVIRTINTŲ TAIKOS SUTARČIŲ IR TEISMO NUTARČIŲ,

PRIPAŽINIMO IR LEIDIMO VYKDYTI TVARKA

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. IX-2171,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2494 (2004-04-30)

816

straipsnis. Taikos sutarčių pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarka

valstybės teisme patvirtinta taikos sutartis gali būti pripažinta ir vykdoma

Lietuvos Respublikoje, jeigu ji galėtų būti vykdoma toje valstybėje, kurioje

buvo sudaryta, ir jeigu ji neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje

įtvirtintai viešajai tvarkai.

valstybės teisme patvirtintos taikos sutarties pripažinimo ir vykdymo Lietuvos

Respublikoje tvarką reglamentuoja šio Kodekso VII dalies LX skyriaus

ketvirtasis ir penktasis skirsniai.

817

straipsnis. Teismo nutarčių pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarka

Lietuvos

Respublikos teismai gali pripažinti ir vykdyti užsienio valstybių teismų

nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiame straipsnyje nurodytos

nutartys Lietuvos Respublikoje pripažįstamos ir vykdomos ta pačia tvarka kaip

ir užsienio valstybių teismų (arbitražų) sprendimai ir tik tuo atveju, jeigu suinteresuotai

šaliai buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

Neteko galios

nuo 2008 m. lapkričio 29 d.

Skirsnio pakeitimas:

Nr. X-1810,

2008-11-13, Žin., 2008, Nr. 137-5367 (2008-11-29)

Lietuvos

Respublikos

civilinio

proceso kodekso

priedas

Neteko galios

nuo 2008 m. lapkričio 29 d.

Priedo pakeitimas:

Nr. X-1810, 2008-11-13,

Žin., 2008, Nr. 137-5367 (2008-11-29)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1490,

2003-04-08, Žin., 2003, Nr. 39-1765 (2003-04-25)

TEISMŲ

ĮSTATYMO, ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO, CIVILINIO PROCESO KODEKSO,

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą

dienos.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2126,

2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28)

KONKURENCIJOS

ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, VALSTYBĖS PAGALBOS ŪKIO SUBJEKTAMS KONTROLĖS

ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR CIVILINIO PROCESO KODEKSO 1 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas, išskyrus šio skirsnio 4 straipsnį, įsigalioja nuo Lietuvos

Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2171,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2494 (2004-04-30)

CIVILINIO

PROCESO KODEKSO 1, 42, 62, 801, 803 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, LX

SKYRIAUS KETVIRTOJO, PENKTOJO IR ŠEŠTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ PAKEITIMO, LX

SKYRIAUS PAPILDYMO SEPTINTUOJU SKIRSNIU IR KODEKSO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-80,

2005-01-20, Žin., 2005, Nr. 18-574 (2005-02-08)

CIVILINIO

PROCESO KODEKSO 57, 83, 99 IR 225 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. gegužės 1 d.

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-729,

2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2973 (2006-07-14)

CIVILINIO

PROCESO KODEKSO 663 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1495,

2008-04-15, Žin., 2008, Nr. 50-1844 (2008-04-30)

CIVILINIO

PROCESO KODEKSO 88 IR 99 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1810,

2008-11-13, Žin., 2008, Nr. 137-5367 (2008-11-29)

CIVILINIO

PROCESO KODEKSO 42, 62, 803 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO LX SKYRIAUS

SEPTINTOJO SKIRSNIO IR PRIEDO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1839,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5446 (2008-12-02)

CIVILINIO

PROCESO KODEKSO 512, 609, 610, 632, 756 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR

652 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3

dalį, įsigalioja 2009 m. balandžio 1 d.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-596,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 159-7203 (2009-12-31)

CIVILINIO PROCESO KODEKSO 580 STRAIPSNIO

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-999,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4408 (2010-07-15)

CIVILINIO PROCESO KODEKSO 585 STRAIPSNIO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1032,

2010-09-23, Žin., 2010, Nr. 126-6457 (2010-10-26)

CIVILINIO

PROCESO KODEKSO PAPILDYMO 464(1) STRAIPSNIU IR 496 STRAIPSNIO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Šis įstatymas,

išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio

2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytas išimtis ir 388 straipsnį, įsigalioja 2011 m.

spalio 1 d.

79 straipsnis. Bylinėjimosi išlaidos

išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisykles nustato Vyriausybė

arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

80

straipsnis. Žyminio mokesčio dydis

ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių,

trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko,

pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose

mokamas tokio dydžio žyminis mokestis:

1) turtiniuose

ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki vieno šimto tūkstančių litų – 3 procentai,

bet ne mažiau kaip penkiasdešimt litų; nuo didesnės kaip vienas šimtas

tūkstančių litų sumos iki trijų šimtų tūkstančių litų – trys tūkstančiai litų

plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių litų;

nuo didesnės kaip trys šimtai tūkstančių litų sumos – septyni tūkstančiai litų

plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios tris šimtus tūkstančių litų.

Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti trisdešimt

tūkstančių litų;

2) ginčuose,

kylančiuose iš nuomos teisinių santykių, – dviejų šimtų litų, išskyrus ginčus

dėl pinigų išieškojimo;

3) ginčuose dėl

sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – penkių šimtų litų;

4) bylose dėl

juridinio asmens veiklos tyrimo ir bylose, kuriose ginčijami sprendimai,

priimti vykdant viešuosius pirkimus, – vieno tūkstančio litų;

5) kituose

ginčuose – vieno šimto litų;

6) bylose dėl

teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip

dešimt litų;

7) dokumentinio

proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne

mažiau kaip dvidešimt litų;

8) ypatingosios

teisenos bylose – vieno šimto litų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.

atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus

dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Už atskiruosius skundus dėl

nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis

mokestis.

dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis.

apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas

tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį

(pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už

apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio

straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo

ginčijamos sumos.

taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba įrodymų užtikrinimo ar rinkimo

priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba

užsienio teismuose nagrinėjamomis bylomis, taip pat kurios susijusios su

nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis

bylomis (iki ieškinio atitinkamam teismui ar arbitražui pareiškimo), mokamas

dviejų šimtų litų žyminis mokestis.

dėl arbitražo sprendimo mokamas vieno tūkstančio litų žyminis mokestis.

straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui

tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį

dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip dešimt litų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

81 straipsnis. Mokestis už bylos

medžiagos kopijas

Mokesčio už

bylos (įskaitant elektroninę bylą) medžiagos kopijas dydžius ir mokėjimo tvarką

nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Šis mokestis yra mokamas į

teismo sąskaitą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

2671 straipsnis. Sprendimai,

kurie galėtų turėti įtakos bankų finansinio stabilumo ir patikimumo stiprinimo

priemonių veiksmingumui

Kiti įstatymai

gali numatyti atvejus, kuriais teismo sprendimai, kurie galėtų turėti įtakos

bankų finansinio stabilumo ir patikimumo stiprinimo priemonių veiksmingumui,

priimami tik dėl žalos priteisimo.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1711,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 139-6551 (2011-11-18)

587 straipsnis. Vykdomieji

dokumentai

Vykdomieji

dokumentai yra:

1) vykdomieji

raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat

arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu;

2) teismo

įsakymai;

3) teismo

sprendimai ir nutartys – kai pagal įstatymus jie laikomi vykdomaisiais

dokumentais;

4) teismo

nutartys ir institucijų ir pareigūnų nutarimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių

taikymo;

5) teismo

nuosprendžiai dėl juridinio

asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo;

6) institucijų

ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek – kiek jie

susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais;

7) prokuroro

sankcijos dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir kiti

prokuroro nutarimai tiek – kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais;

8) notaro

vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar

čekius ir notaro vykdomieji pavedimai dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo

(paveldimo turto apyrašo papildymo);

9) kiti

institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka

nustato įstatymai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

Nr.

XI-2090,

2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3933 (2012-06-30)

588

straipsnis. Teismo sprendimų vykdymas

sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai

jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai.

teismo procesinis sprendimas turi būti vykdomas skubiai, turi būti nurodyta

vykdomajame rašte.

589

straipsnis. Vykdymo išaiškinimas

procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma,

kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su

prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo

vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti.

straipsnio 1 dalyje numatytą antstolio prašymą teismas nagrinėja šio Kodekso

593 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

590

straipsnis. Vykdymo vieta

skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio

asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą.

dokumentą antstolis vykdo šio skolininko buveinės arba jo turto buvimo vietoje.

aptarnaujamoje teritorijoje.

veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje,

antstolis persiunčia vykdomąjį dokumentą išieškotojo rašte nurodytam

antstoliui, o kai išieškotojas nenurodo kito antstolio, vykdomąjį dokumentą

grąžina išieškotojui.

teismo pirmininkas išieškotojo prašymu gali bet kurį sprendimą pavesti vykdyti

kuriam nors kitam apygardos teritorijoje veiklą vykdančiam antstoliui. Lietuvos

apeliacinio teismo pirmininkas išieškotojo prašymu gali bet kurį sprendimą

pavesti vykdyti kuriam nors kitam kitos apygardos teritorijoje veiklą

vykdančiam antstoliui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

611 straipsnis. Vykdymo išlaidų

išieškojimo iš skolininko tvarka

išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo

apskaičiuotos.

išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje

nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą.

Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su detaliais vykdymo išlaidų

skaičiavimais antstolis išsiunčia skolininkui šio Kodekso 605 straipsnyje

nustatyta tvarka. Išieškotos vykdymo išlaidos išmokamos antstoliui ir kitiems

asmenims ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo patvarkymo dėl vykdymo išlaidų

išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimų išsiuntimo skolininkui dienos. Skundo

dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą.

dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimai gali būti

skundžiami šio Kodekso 510 straipsnyje nustatyta tvarka.

dalies įvykdytas ar visiškai neįvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas

išieškotojui ir vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos šio straipsnio 2 dalyje

nustatyta tvarka, antstolis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais

atvejais ir

tvarka vykdomosios bylos neužbaigia ir joje išieško iki vykdomojo dokumento

grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Jeigu tokioje vykdomojoje byloje

išieškotojas nebuvo apmokėjęs vykdymo išlaidų ar jo apmokėtos vykdymo išlaidos

buvo išieškotos ir išieškotojui grąžintos, antstolis turi teisę atsisakyti

išieškoti likusias vykdymo išlaidas ir vykdomąją bylą užbaigti. Vykdomoji byla,

kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt

metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui.

5.

Nustatęs, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai

nepagrįstos, teismas gali skirti antstoliui iki vieno tūkstančio litų baudą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

612

straipsnis. Teismo priimamų sprendimų forma vykdymo

proceso metu

Vykdymo

procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba šio Kodekso

nustatytais atvejais – teisėjo rezoliucija. Teismo nutartis neskundžiama, jeigu

šis Kodeksas nenumato kitaip.

613

straipsnis. Antstolio patvarkymas

1.

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu

patvarkymu.

2.

Patvarkyme antstolis nurodo patvarkymo surašymo datą, savo vardą ir pavardę,

vykdomosios bylos numerį, bylos šalis, sprendžiamo klausimo esmę, motyvus,

kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Patvarkymo rezoliucinėje dalyje

nurodami priimtas sprendimas ir patvarkymo apskundimo tvarka. Patvarkymą

antstolis pasirašo ir patvirtina antstolio antspaudu. Reikiamais atvejais patvarkyme

nurodomi ir kiti duomenys.

patvirtintos kopijos šiame Kodekse numatytais atvejais, o jeigu antstolis

pripažįsta, kad tai reikalinga, ir kitais atvejais siunčiamos vykdymo proceso

šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

ir aiškios aritmetinės klaidos patvarkyme ištaisomos mutatis mutandis

taikant šio Kodekso 276 straipsnio nuostatas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1480,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)

614

straipsnis. Antstolio įrašų vykdomajame dokumente darymo tvarka

vykdomajame dokumente turi pažymėti apie raginimo išsiuntimą ar įteikimą

skolininkui, turto ar asmens neradimo akto surašymą, vykdomojo dokumento

grąžinimą išieškotojui, visišką ar dalinį vykdomojo dokumento įvykdymą, vykdymo

išlaidų sumokėjimą ir kitus vykdymui svarbius procesinius veiksmus. Šie įrašai

padaromi iš karto po nurodytų veiksmų atlikimo.

vykdomajame dokumente, antstolis turi nurodyti savo vardą ir pavardę, įrašo

padarymo datą bei patvirtinti įrašą savo parašu ir antstolio antspaudu.

įrašą vykdomajame dokumente apie nurodytą išieškotojo ar skolininko gyvenamąją

ar buveinės vietą antstolis gali tik esant rašytiniam išieškotojo ar skolininko

prašymui ar po paieškos nustačius naują skolininko gyvenamąją vietą.

615

straipsnis. Skolininko gyvenamųjų patalpų ir kitų patalpų apžiūra

1.

Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų

sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai

reikalinga išieškojimui įvykdyti. Kitas patalpas antstolis turi teisę apžiūrėti

be skolininko sutikimo.

antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik

pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, išskyrus šio

straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus.

sprendimas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų arba įkeldinimo į jas, teismo

sprendimai padalyti skolininko gyvenamosiose patalpose esantį turtą,

pašalinti pažeidimus naudotis gyvenamosiomis patalpomis, kiti teismo

sprendimai, kurių negalima įvykdyti antstoliui neįėjus į gyvenamąsias patalpas,

suteikia teisę antstoliui įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas be

gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimo ir be teismo nutarties.

antstolį, pateikusį teismo nutartį ar vykdantį šio straipsnio 3 dalyje

nurodytus sprendimus, atsisakoma įleisti į gyvenamąsias patalpas arba kitas

patalpas, antstolis kviečia policijos pareigūną bei kviestinius ir jų

akivaizdoje atidaro gyvenamąsias bei kitas patalpas. Antstolio

pakviestas pareigūnas privalo atvykti ir dalyvauti vykdymo procese.

616

straipsnis. Bauda ir areštas vykdymo procese

kalti asmenys už proceso pažeidimus gali būti baudžiami pinigine bauda arba

areštu šio Kodekso 106, 108 straipsniuose nustatyta tvarka.

straipsnio 1 dalyje numatytas sankcijas gali pateikti antstolis arba vykdymo

proceso šalys.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1752 straipsnis

įsigalioja 2013 m. kovo 1 d.

Šio įstatymo 37, 39 straipsniai, 51

straipsnio 2 dalis, 125 straipsnio 3 dalis, 278, 279, 294 straipsniai, 303

straipsnio 1 dalis, 320, 324, 368, 369 ir 370 straipsniai įsigalioja 2011 m.

lapkričio 1 d.

23 straipsnis. Ginčų perdavimas spręsti arbitražui

susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl fakto ar

(ir) teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami

arbitraže.

2.

Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme (toliau – Komercinio arbitražo

įstatymas) numatytais atvejais teismai teikia pagalbą arbitražo bylos šalims ir

arbitražo teismui. Teismų kompetenciją arbitražinio nagrinėjimo metu nustato

šis Kodeksas ir Komercinio arbitražo įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-2090,

2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3933 (2012-06-30)

812 straipsnis. Bylos dėl

užsienio teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjimas

užsienio teismų sprendimų pripažinimo (atsisakymo pripažinti sprendimus)

nagrinėja vienas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, tačiau Lietuvos

apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas,

atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę prašymui nagrinėti sudaryti

trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti prašymą nagrinėti trijų teisėjų

kolegijai turi teisę ir prašymą nagrinėjantis teismas. Prašymai nagrinėjami

rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas, atsižvelgdamas į bylos

aplinkybes, nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismo

nutartis dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo įsiteisėja nuo jos priėmimo

dienos. Teismo nutartis gali būti skundžiama kasaciniu skundu pagal bylų

proceso kasaciniame teisme taisykles. Byloje taip pat galima procesą

atnaujinti.

užsienio teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas gali pripažinti tik

dalį užsienio teismo sprendimo.

turi teisę prašyti dalies užsienio teismo sprendimo pripažinimo, taip pat

atsisakymo pripažinti dalį sprendimo.

4.

Teismas, nagrinėjantis prašymą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, turi

teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą, jeigu šis teismo sprendimas yra apskundžiamas

įprastinėmis atitinkamos valstybės teismų sprendimų kontrolės formomis arba

jeigu terminas šiam skundui paduoti dar nėra pasibaigęs.

nustatęs, kad prašymas dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo paduotas

nesilaikant šiame Kodekse arba tarptautinėse sutartyse nustatytos tvarkos, gali

jį pripažinti nepaduotu ir nutartimi grąžinti pareiškėjui, o kai prašymas jau

buvo priimtas teismo žinion, – palikti jį nenagrinėtą. Teismas gali nustatyti

terminą prašymo formos arba turinio trūkumams pašalinti (šio Kodekso 115

straipsnis), jeigu pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje, nurodė adresą

Lietuvos Respublikoje, kuriuo pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai

dokumentai, arba paskyrė atstovą byloje ar įgaliotą asmenį procesiniams

dokumentams gauti, gyvenančius (turinčius profesinės veiklos buveinę) Lietuvos