Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymas

Šis įstatymas nustato nacionalinės standartizacijos tikslus ir principus, pagrindines nacionalinių standartų rengimo ir taikymo, tarptautinių standartų ir Europos standartų perėmimo ir taikymo nuostatas, standartizacijoje dalyvaujančias institucijas ir nacionalinės standartizacijos institucijos finansavimo nuostatas.

Šio įstatymo tikslas – nustatyti nacionalinės standartizacijos tikslų ir  principų įgyvendinimo teisinius pagrindus.

Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, nuostatomis.

Europos standartizacijos leidinys – Europos standartizacijos organizacijos priimta savanoriškai taikoma techninė specifikacija, išskyrus Europos standartus.

Nacionalinis standartizacijos leidinys – nacionalinės standartizacijos institucijos priimta savanoriškai taikoma techninė specifikacija, išskyrus nacionalinius standartus.

Perimtasis standartas − tarptautinės standartizacijos institucijos arba Europos standartizacijos organizacijos priimtas standartas, kurį nacionalinė standartizacijos institucija perėmė kaip nacionalinį standartą.

Perimtasis standartizacijos leidinys – tarptautinės standartizacijos institucijos arba Europos standartizacijos organizacijos priimtas standartizacijos leidinys, kurį nacionalinė standartizacijos institucija perėmė kaip nacionalinį standartizacijos leidinį.

Standartizacija – veikla, kurios tikslas – nustatyti savanoriškai taikomas technines ir kokybės specifikacijas, kurias dabartiniai ar būsimi produktai, gamybos procesai ar paslaugos galėtų atitikti.

Suinteresuotasis subjektas – asmuo, kuriam standartizacija turi arba gali turėti poveikį tam tikroje srityje arba kuris dalyvauja rengiant nacionalinius standartus ar nacionalinius standartizacijos leidinius.

Tarptautinis standartizacijos leidinys – tarptautinės standartizacijos institucijos priimta savanoriškai taikoma techninė specifikacija, išskyrus tarptautinius standartus.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 1025/2012.

Nacionaliniai standartai ir perimtieji standartai negali prieštarauti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktams.

Nacionaliniai standartai ir nacionaliniai standartizacijos leidiniai, perimtieji standartai ir perimtieji standartizacijos leidiniai (toliau kartu – Lietuvos standartai ir standartizacijos leidiniai) identifikuojami iš santrumpos „LST“. Ši santrumpa negali būti vartojama jokiam kitam ne nacionalinės standartizacijos institucijos leidiniui žymėti.

Lietuvos standartai ir standartizacijos leidiniai, jų projektai Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nustatyta tvarka žymimi autoriaus teisių apsaugos ženklu.

Tarptautiniai standartai ar Europos standartai ir tarptautiniai standartizacijos leidiniai ar Europos standartizacijos leidiniai gali būti perimti viena iš tarptautinių standartizacijos institucijų ar Europos standartizacijos organizacijų oficialiųjų kalbų, kol nėra redakcijos lietuvių kalba.

Tarptautiniai standartai ar Europos standartai ir tarptautiniai standartizacijos leidiniai ar Europos standartizacijos leidiniai perimami nacionalinės standartizacijos institucijos nustatyta tvarka.

Nacionaliniai standartai ir nacionaliniai standartizacijos leidiniai rengiami nacionalinės standartizacijos institucijos nustatyta tvarka.

Nacionaliniai standartai ir nacionaliniai standartizacijos leidiniai rengiami pagal darbo programą, kuri rengiama, skelbiama ir apie kurią pranešama Reglamente (ES) Nr. 1025/2012 nustatyta tvarka. Darbo programoje taip pat pateikiama informacija apie rengiamas perimtųjų standartų ir perimtųjų standartizacijos leidinių redakcijas lietuvių kalba.

Suinteresuotųjų subjektų atstovai, dalyvaujantys rengiant nacionalinius standartus ir nacionalinius standartizacijos leidinius, autorių turtines teises neatlygintinai perduoda nacionalinei standartizacijos institucijai.

Nacionalinė standartizacijos institucija nacionalinių standartų, tarptautinių standartų ir Europos standartų projektus pateikia viešajai apklausai, suteikdama nemokamą prieigą prie jų tekstų. Standartų santraukos nemokamai skelbiamos nacionalinės standartizacijos institucijos interneto svetainėje.

Informacija apie standartizaciją ir jos rezultatus skelbiama nacionalinės standartizacijos institucijos periodiniame leidinyje.

Standartai taikomi savanoriškai, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose yra nustatyta, kad jie privalomi.

Prieš nustatant privalomą perimtųjų standartų taikymą, turi būti parengtos jų redakcijos lietuvių kalba.

Informaciją apie privalomai taikomus perimtuosius standartus nacionalinė standartizacijos institucija teikia Europos standartizacijos organizacijoms.

Gamintojams ar paslaugų teikėjams, savanoriškai pasirinkusiems ir deklaravusiems, kad jų produktai, gamybos procesai ar paslaugos atitinka standartus, deklaruotų standartų techniniai reikalavimai tampa privalomi.

Nacionalinė standartizacijos institucija valdo standartizacijos informacinę sistemą, kurioje kaupia Lietuvos standartus ir standartizacijos leidinius, tarptautinių standartizacijos institucijų ir Europos standartizacijos organizacijų, kurių narė ji yra, standartus ir standartizacijos leidinius.

Nacionalinė standartizacijos institucija turi išimtinę teisę leisti ir platinti Lietuvos standartus ir standartizacijos leidinius, taip pat platinti tarptautinių standartizacijos institucijų ir Europos standartizacijos organizacijų, kurių narė ji yra, standartus ir standartizacijos leidinius.

Nacionalinę standartizacijos instituciją skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Nacionalinės standartizacijos institucijos tikslai yra šie:

Strateginiams standartizacijos klausimams svarstyti sudaroma Standartizacijos taryba. Jos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio.

Standartizacijos tarybą sudaro ne mažiau kaip 9 nariai, kurių vienas trečdalis – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovai, vienas trečdalis – gamintojų ir paslaugų teikėjų institucijų ir asociacijų atstovai, vienas trečdalis – vartotojų bei mokslo ir studijų institucijų, profesinių ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Standartizacijos tarybos personalinę sudėtį tvirtina ir jos darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

Nacionalinė standartizacijos institucija iš suinteresuotųjų subjektų (viešojo sektoriaus subjektų, ūkio subjektų, vartotojų ir kitų nevyriausybinių organizacijų) atstovų sudaro nacionalinės standartizacijos institucijos technikos komitetus (toliau – technikos komitetai). Technikos komitetai nėra juridiniai asmenys. Technikos komitetai sudaromi, jeigu tam tikroje standartizacijos srityje ne mažiau kaip keturi suinteresuotieji subjektai raštu nacionalinei standartizacijos institucijai pareiškia norą sudaryti technikos komitetą.

Technikos komitetų funkcijos – rengti nacionalinius standartus ir nacionalinius standartizacijos leidinius, konsultuoti dėl jų taikymo, dalyvauti tarptautinių standartizacijos institucijų ir Europos standartizacijos organizacijų veikloje rengiant tarptautinius standartus ar Europos standartus ir tarptautinius standartizacijos leidinius ar Europos standartizacijos leidinius.

Technikos komitetai yra atsakingi už savo veiklos srities rengiamų ir nacionalinės standartizacijos institucijos išleistų nacionalinių standartų ir nacionalinių standartizacijos leidinių turinį.

Technikos komitetų atstovų dalyvavimo tarptautinių standartizacijos institucijų ir Europos standartizacijos organizacijų technikos komitetų veikloje išlaidos finansuojamos iš nacionalinei standartizacijos institucijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir kitų pajamų, gautų atliekant šios institucijos funkcijas.

Nacionalinė standartizacijos institucija nustato technikos komitetų sudarymo ir jų darbo organizavimo, suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo technikos komitetuose ir technikos komitetų atstovų atrankos ir dalyvavimo tarptautinių standartizacijos institucijų ir Europos standartizacijos organizacijų technikos komitetų veikloje tvarką.

Nacionalinės standartizacijos institucijos veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų ir kitų pajamų, gautų atliekant šios institucijos funkcijas.

Valstybės biudžeto lėšos ir kitos pajamos, gautos atliekant nacionalinės standartizacijos institucijos funkcijas, skiriamos šio įstatymo 9  straipsnio 2 dalyje nurodytų nacionalinės standartizacijos institucijos tikslų  įgyvendinimui finansuoti.

Esant suinteresuotų šalių poreikiui, atskiriems sektoriams (statybos, žemės ūkio, elektrotechnikos ir kitose srityse) gali būti sudaromi nacionalinės standartizacijos institucijos sektorių komitetai, skirti atitinkamo sektoriaus Technikos komitetų darbui koordinuoti ir sektoriaus strategijai formuoti.

Sektorių komitetų sudarymo tvarką, darbo reglamentą ir įgaliojimus nustato nacionalinė standartizacijos institucija.

Nacionalinės standartizacijos institucijos komisijos, atstovaujančios suinteresuotoms šalims, gali būti sudaromos nacionalinės standartizacijos institucijos veiklai koordinuoti ir vystyti.

Nacionalinė standartizacijos institucija sudaro nuolatines Vartotojų ir Technikos komisijas. Nacionalinė standartizacijos institucija gali sudaryti ir kitas nuolatines ar laikinąsias komisijas.

Vartotojų komisijos sudarymo tvarką, nuostatus ir vartotojų dalyvavimo standartizacijoje finansavimo tvarką tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Kitų komisijų sudarymo tvarką, darbo reglamentą ir įgaliojimus nustato nacionalinė standartizacijos institucija.

Vyriausybės įgaliotoji institucija, nurodyta šio įstatymo 19 straipsnyje, turi teisę turėti savo atstovą nacionalinės standartizacijos institucijos komisijoje.

Lietuvos valstybės biudžeto lėšos skiriamos finansuoti nacionalinės standartizacijos institucijos vykdomoms programoms, susijusioms su:

Biudžetinių lėšų panaudojimas kontroliuojamas įstatymų nustatyta tvarka.

Nacionalinės standartizacijos institucijos pajamos yra pajamos, gautos atliekant funkcijas, numatytas jos veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose ir, vadovaujantis įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, naudojamos jos išlaidoms dengti bei kitiems institucijos poreikiams.

Lietuvos standartizacijos asociacijai nuosavybės teise gali priklausyti pastatai, transporto priemonės ir kitas Asociacijos įstatuose numatytai veiklai reikalingas ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas, kuris gali būti:

Valstybės institucijos ir įstaigos gali perduoti Lietuvos standartizacijos asociacijai kaip stojamąjį įnašą ilgalaikį, išskyrus nekilnojamąjį, ir trumpalaikį materialųjį turtą.

Likvidavus Lietuvos standartizacijos asociaciją ir atsiskaičius su kreditoriais, perduotas Lietuvos standartizacijos asociacijai kaip stojamasis įnašas turtas grąžinamas jį perdavusiems juridiniams asmenims.

Nekilnojamasis turtas, nuosavybės teise priklausantis valstybei, gali būti perduotas Lietuvos standartizacijos asociacijai pagal panaudos sutartį. Lietuvos standartizacijos asociacija pagal panaudos sutartį naudojamą nekilnojamąjį turtą įstatymų nustatyta tvarka gali perduoti naudotis savo įsteigtiems juridiniams asmenims.

Lietuvos standartizacijos asociacijos lėšų šaltiniai yra:

Iš valstybės biudžeto gaunamoms lėšoms sudaroma išlaidų sąmata ir šios lėšos laikomos atskiroje lėšų sąskaitoje.

Lėšos, gautos kaip parama, taip pat gautos pagal testamentą, naudojamos paramos teikėjo ar testatoriaus nurodymu Asociacijos įstatuose numatytai veiklai ir laikomos atskiroje sąskaitoje.

Lietuvos standartizacijos asociacijos finansinę veiklą ne rečiau kaip kartą per metus tikrina revizijos komisija.

Revizijos komisijos nariais negali būti Standartizacijos tarybos nariai ir administracijos darbuotojai.

Lietuvos standartizacijos asociacijos finansinės veiklos kontrolės tvarką nustato Asociacijos įstatai.

Gautų valstybės lėšų naudojimą turi teisę tikrinti Valstybės kontrolė.

Lietuvos standartizacijos asociacijos veiklos teisėtumą prižiūri Vyriausybės įgaliotoji institucija (toliau – įgaliotoji institucija).

Lietuvos standartizacijos asociacija privalo pateikti įgaliotajai institucijai Standartizacijos tarybos nustatytos formos metinę ataskaitą.

Įgaliotoji institucija turi teisę turėti savo atstovą Standartizacijos taryboje.

Įgaliotoji institucija atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei tarptautinėse ir regioninėse institucijose, nagrinėjančiose standartizacijos klausimus vyriausybių lygiu.

Įgaliotoji institucija teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei standartizacijos srities teisės aktų projektus, kurių rengimą inicijuoja Lietuvos standartizacijos asociacija.

Iki bus įsteigta ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruota Lietuvos standartizacijos asociacija, nacionalinės standartizacijos institucijos funkcijas vykdo Lietuvos standartizacijos departamentas.

Įsteigus ir įstatymų nustatyta tvarka įregistravus Lietuvos standartizacijos asociaciją, Lietuvos standartizacijos departamentas likviduojamas Biudžetinių įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.

Likvidavus Lietuvos standartizacijos departamentą: