Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo įstatymas

Įstatymas skelbtas: žin., 2002, Nr. 57-2296

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KOOPERATINIŲ BENDROVIŲ (KOOPERATYVŲ) ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2002 m. gegužės 28 d. Nr. IX-903

Vilnius

(Žin., 1993, Nr.

20-488; 1995, Nr.

27-601; 1997,

Nr. 69-1741;

2000, Nr. 26-667,

Nr. 64-1938)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos

kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos

kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS

RESPUBLIKOS

KOOPERATINIŲ

BENDROVIŲ (KOOPERATYVŲ)

Į S T A T Y M A

S

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

Lietuvos valstybė palaiko

kooperatinį judėjimą, pripažįsta kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) (toliau –

kooperatinių bendrovių) svarbiausiu tikslu paslaugų teikimą savo nariams,

skatina kooperatinių bendrovių veiklą, įteisina jų nepriklausomumą.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

– įstatymu pagrįstas veiklos ir išteklių sutelkimas dalyvių bendriems tikslams

įgyvendinti. Tuo tikslu gali būti steigiamos kooperatinės bendrovės.

bendrovė – įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) juridinių asmenų

įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams

poreikiams tenkinti. Jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti,

tarpusavyje pasiskirsto riziką bei naudą pagal narių prekių ir paslaugų

apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja kooperatinės bendrovės valdyme.

vardinis dokumentas – dokumentas, patvirtinantis asmens dalyvavimą

sudarant kooperatinės bendrovės kapitalą ir šio Įstatymo nustatytus

kooperatinės bendrovės įsipareigojimus kooperatinės bendrovės nariui.

Kooperatinės bendrovės pajams Vertybinių popierių rinkos įstatymas netaikomas.

įnašas – asmens piniginis arba nepiniginis turtinis įnašas į kooperatinę

bendrovę.

5.

Kooperatinės bendrovės nario prekių ir paslaugų apyvarta su kooperatine

bendrove (toliau – apyvarta) – finansiniais metais kooperatinės

bendrovės nario su kooperatine bendrove įvykdytų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių,

išreikštų pinigais, vertė.

proporcingos išmokos – išmokos kooperatinės bendrovės nariams iš

pelno, mokamos proporcingai kooperatinės bendrovės narių prekių ir paslaugų

apyvartai su kooperatine bendrove.

– kooperatinės bendrovės nariams išmokama pelno dalis, skirstoma

proporcingai kiekvieno nario turimo pajaus dydžiui.

3 straipsnis.

Kooperatinės bendrovės statusas

bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.

bendrovės turtas yra atskirtas nuo jos narių turto. Kooperatinė bendrovė pagal

savo prievoles atsako tik savo turtu. Kooperatinės bendrovės narys pagal

kooperatinės bendrovės prievoles atsako už pajų priklausančiu įmokėti pajiniu

įnašu.

kaip 5 narius.

bendrovė turi savo pavadinimą. Pavadinime turi būti žodžiai „kooperatinė

bendrovė“ arba „kooperatyvas“.

Lietuvos Respublikoje.

ANTRASIS

SKIRSNIS

KOOPERATINIŲ BENDROVIŲ STEIGIMAS IR JŲ

TEISĖS

4 straipsnis.

Steigėjai ir steigimo sutartis

bendrovės steigėjai turi būti ne mažiau kaip 5 fiziniai ir (ar) juridiniai

asmenys.

kooperatinės bendrovės steigėjas privalo tapti jos nariu.

bendrovės steigėjai sudaro kooperatinės bendrovės steigimo sutartį, parengia

kooperatinės bendrovės įstatų projektą, sušaukia steigiamąjį susirinkimą.

Steigimo sutartis yra viešas dokumentas.

sutartyje nurodoma:

1) steigėjų

fizinių asmenų – vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; steigėjų

juridinių asmenų – pavadinimas, kodas, buveinė ir jų įgaliotų atstovų vardai ir

pavardės;

2) steigėjų

teisės ir pareigos steigiant kooperatinę bendrovę, jų atsakomybė už steigimo

įsipareigojimų nevykdymą;

3) steigiamos kooperatinės bendrovės

pavadinimas;

4) asmenys

(steigėjai, taip pat kiti asmenys), įgalioti atstovauti steigiamai kooperatinei

bendrovei, jų teisės ir pareigos;

5) stojamojo

mokesčio, minimalaus ir maksimalaus pajų dydžiai;

6) kiekvieno

steigėjo įsipareigojimas iki steigiamojo susirinkimo sumokėti stojamąjį mokestį

ir įnešti pajinį įnašą, ne mažesnį už minimalų pajaus dydį;

7) stojamojo

mokesčio ir pajinio įnašo įmokėjimo tvarka, sąlygos ir terminai, delspinigiai

už nustatytu laiku nesumokėtą stojamąjį mokestį ir pajinį įnašą;

8) steigiamojo

susirinkimo sušaukimo ir balsavimo jame tvarka, jo dalyviai;

9) steigimo išlaidų kompensavimas ir

atlyginimas už steigimą;

10) įmokėtų

stojamųjų mokesčių ir pajinių įnašų grąžinimo tvarka, jei kooperatinė bendrovė

neįsteigiama;

11) ginčų tarp steigėjų sprendimo

tvarka;

12) sutarties sudarymo data ir vieta.

bendrovės steigimo sutartį privalo pasirašyti visi steigėjai: fiziniai

asmenys ir (arba) juridinių asmenų įgalioti asmenys. Kooperatinės

bendrovės steigimo sutartį pasirašiusių fizinių asmenų parašų tikrumas

turi būti patvirtintas notaro.

bendrovės steigimo sutartis, sudaryta šiame straipsnyje nustatyta tvarka,

suteikia teisę atidaryti kaupiamąją steigiamos kooperatinės bendrovės sąskaitą

Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke.

5 straipsnis.

Įstatai

steigimo dokumentai yra įstatai ir steigimo sutartis.

yra dokumentas, kuriuo kooperatinė bendrovė vadovaujasi savo veikloje.

bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:

1) kooperatinės

bendrovės pavadinimas, buveinė;

2) kooperatinės

bendrovės veiklos tikslai;

3) kooperatinės bendrovės veiklos

laikotarpis, jei jis yra ribotas;

4) stojamojo

mokesčio, minimalaus ir maksimalaus pajų dydžiai, stojamojo mokesčio ir

pajinio įnašo, papildomų pajinių įnašų įmokėjimo, nepiniginio pajinio įnašo įvertinimo

tvarka;

5) narystės

kooperatinėje bendrovėje sąlygos, kooperatinės bendrovės narių teisės ir

pareigos, disponavimo pajumi tvarka;

6) kooperatinės

bendrovės valdymo ir kontrolės organai, jų kompetencija, rinkimo ir atšaukimo

tvarka, reikalavimai valdybos nariui, jos pirmininkui, administracijos vadovui,

revizijos komisijos nariui (revizoriui);

7) priėmimo į

kooperatinės bendrovės narius, išstojimo ir pašalinimo iš kooperatinės

bendrovės narių sąlygos ir tvarka, kooperatinės bendrovės narių registravimo

kooperatinės bendrovės narių registre tvarka;

8) kooperatinės

bendrovės narių susirinkimo šaukimo ir balsavimo jame tvarka;

9) kooperatinės

bendrovės bei jos narių prekių ir paslaugų apyvartos operacijų registravimo ir

atlikimo tvarka, kooperatinės bendrovės metinės finansinės atskaitomybės

sudarymo ir tvirtinimo tvarka;

10) pelno (nuostolio) paskirstymo ir

tvirtinimo tvarka;

11) lėšų skolinimosi iš savo narių

tvarka;

12) kooperatinės

bendrovės turto ir teikiamų paslaugų naudojimo sąlygos ir tvarka.

įstatuose gali būti ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančių

nuostatų.

bendrovės įstatus iki steigiamojo susirinkimo privalo pasirašyti visi steigėjai

fiziniai asmenys ir (arba) juridinių asmenų įgalioti asmenys. Kooperatinės

bendrovės įstatus pasirašiusio fizinio asmens parašo tikrumas turi būti

patvirtintas notaro.

6 straipsnis.

Registravimas

bendrovė įstatymų nustatyta tvarka turi būti įregistruota juridinių asmenų

registre. Steigiamą kooperatinę bendrovę įregistravus, ji laikoma įsteigta ir

įgyja juridinio asmens teises.

susirinkimas šaukiamas ir jame balsuojama steigimo sutartyje nustatyta tvarka.

Steigiamasis susirinkimas gali būti šaukiamas, jei steigėjai įmokėjo visus

steigimo sutartyje numatytus stojamuosius mokesčius ir įnešė pajinius įnašus.

Steigiamajame susirinkime turi būti tvirtinami kooperatinės bendrovės įstatai.

Kooperatinės bendrovės įstatų sudarymo momentu laikomas jų patvirtinimas

steigiamajame susirinkime. Dėl kooperatinės bendrovės registravimo gali būti

kreipiamasi tik po steigiamojo susirinkimo, kuriame buvo patvirtinti

kooperatinės bendrovės įstatai ir išrinkti jos valdymo organai.

bendrovę įregistravus, steigėjai, taip pat ir kiti asmenys, kurie buvo įgalioti

atstovauti steigiamai kooperatinei bendrovei, per dešimt dienų privalo

perduoti, o sudaryti valdymo organai – perimti steigimo dokumentus, surašydami

perdavimo aktą.

7 straipsnis. Kooperatinės

bendrovės teisės

1) verstis

veikla, neprieštaraujančia įstatymams ir bendrovės įstatuose nurodytiems

tikslams;

2) turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos

ir kitų valstybių bankuose;

3) valdyti jai

nuosavybės teise priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti pagal

įstatymus;

4) jungtis į

kooperatinių bendrovių sąjungas, taip pat kitų įstatymų nustatyta tvarka – į

kitas organizacijas;

5) sudaryti sandorius, prisiimti

turtinius įsipareigojimus;

6) nustatyti savo produkcijos, darbų ir

paslaugų kainas, įkainius ir tarifus;

7) kooperatinės

bendrovės įstatuose nustatyta tvarka pagal sutartį skolintis lėšų iš savo

narių;

8) nustatyti savo organizacinę

struktūrą, steigti filialus ir atstovybes, būti kitų įmonių ir organizacijų

steigėja.

bendrovė gali turėti ir kitų teisių, neprieštaraujančių įstatymams ir kitiems

teisės aktams.

bendrovės ginčai su nariais ir trečiaisiais asmenimis nagrinėjami įstatymų

nustatyta tvarka.

TREČIASIS SKIRSNIS

KOOPERATINĖS

BENDROVĖS NARIAI

8 straipsnis.

Nariai

bendrovės nariais gali būti fiziniai ir (arba) juridiniai asmenys.

norintis tapti kooperatinės bendrovės nariu, privalo pateikti prašymą. Prašymas

svarstomas ir asmuo į kooperatinės bendrovės narius priimamas kooperatinės

bendrovės įstatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka, jei jis įmokėjo stojamąjį

mokestį ir jo pajinio įnašo suma yra ne mažesnė už minimalų pajaus dydį. Jei

asmuo į kooperatinės bendrovės narius nepriimamas, įmokėti stojamasis mokestis

ir pajinis įnašas grąžinami įstatuose nustatyta tvarka ir terminais, bet ne

vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo.

bendrovės nariai registruojami kooperatinės bendrovės narių registre šios

bendrovės įstatuose nustatyta tvarka.

nurodoma:

1) fizinio

asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta arba juridinio asmens

pavadinimas, kodas ir buveinė;

2) asmens priėmimo į kooperatinės

bendrovės narius data;

3) nario pajaus

dydis (pajinio įnašo pavadinimas ir jo vertė pinigine išraiška), taip pat

kiekvienas jo padidėjimas;

4) narystės pasibaigimo kooperatinėje

bendrovėje data.

bendrovės nariui juridiniam asmeniui kooperatinės bendrovės narių susirinkime

atstovauja organas, kurio kompetencijai toks atstovavimas yra priskirtas, arba

jo įgaliotas asmuo.

9 straipsnis.

Narystės pasibaigimo pagrindai

Asmens narystė kooperatinėje bendrovėje

pasibaigia:

1) jam išstojus iš kooperatinės

bendrovės narių;

2) pašalinus jį iš kooperatinės

bendrovės narių;

3) kai jis perleidžia pajų kitam

asmeniui;

4) fiziniam asmeniui kooperatinės

bendrovės nariui mirus;

5) juridinį

asmenį kooperatinės bendrovės narį likvidavus arba reorganizavus;

6) kooperatinę bendrovę likvidavus.

10 straipsnis.

Narystės pasibaigimo ir atsiskaitymo jai pasibaigus tvarka

išstojimo iš kooperatinės bendrovės narių tvarka nustatoma kooperatinės

bendrovės įstatuose.

kooperatinės bendrovės narių gali būti pašalintas įstatuose nustatyta tvarka

kooperatinės bendrovės narių susirinkimo sprendimu, jeigu jis nevykdo nario

pareigų, pažeidžia kooperatinės bendrovės įstatus, narių susirinkimo

sprendimus, Lietuvos Respublikos įstatymus, susijusius su kooperatinių

bendrovių veikla, padaro žalos kooperatinei bendrovei. Jeigu pašalintasis iš

kooperatinės bendrovės narių nesutinka su tokiu sprendimu, jis turi teisę per 3

mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie sprendimo

priėmimą, kreiptis į teismą.

pajų asmens narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigia kooperatinės bendrovės

narių susirinkimui priėmus sprendimą dėl asmens, įsigijusio perleidžiamą pajų,

priėmimo į kooperatinės bendrovės narius.

kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė dėl jo išstojimo, pašalinimo

ar pajaus perleidimo kitam asmeniui, kooperatinė bendrovė turi atsiskaityti ne

vėliau kaip per metus nuo jos narių susirinkimo, patvirtinusio finansinių metų,

kuriais pasibaigė šio asmens narystė kooperatinėje bendrovėje, atskaitomybę ir

pelno (nuostolio) paskirstymą, dienos.

kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė dėl jo išstojimo, pašalinimo

ar pajaus perleidimo kitam asmeniui, kooperatinė bendrovė privalo grąžinti už

pajų, jei jis nėra perleistas kitam asmeniui, įneštą pajinį įnašą, atlyginti

narių susirinkimų sprendimais iki finansinių metų, kuriais pasibaigė narystė

kooperatinėje bendrovėje, pradžios nariui priskirtą turto dalį piniginiu

ekvivalentu rinkos kainomis, išmokėti apyvartai proporcingą išmoką ir

dividendą, jeigu dėl jų išmokėjimo už tuos metus yra priimtas narių susirinkimo

sprendimas. Nepiniginiai pajiniai įnašai, jeigu šis asmuo pageidauja, grąžinami

natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų neproporcingos žalos

kooperatinei bendrovei ar asmeniui, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje

pasibaigė. Stojamasis mokestis negrąžinamas.

fizinio asmens kooperatinės bendrovės nario įpėdiniams, likviduoto arba

reorganizuoto juridinio asmens kooperatinės bendrovės nario teisių perėmėjams,

jeigu jie nėra kooperatinės bendrovės nariai ir per metus nuo šių teisių

įgijimo nėra priimti į kooperatinės bendrovės narius jos įstatuose nustatyta

tvarka, šio straipsnio 5 dalyje nurodytas už pajų įneštas pajinis įnašas

grąžinamas, nariui priskirta turto dalis atlyginama, apyvartai proporcinga

išmoka ir dividendas išmokami šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

11 straipsnis.

Kooperatinės bendrovės nario teisės ir pareigos

teisę:

1) dalyvauti

kooperatinės bendrovės narių susirinkime, rinkti valdymo ir kontrolės organų

narius ir būti į juos išrinktas;

2) balsuojant turėti vieną balsą,

nepaisant pajaus dydžio;

3) disponuoti pajumi šio ir kitų

įstatymų bei įstatų nustatyta tvarka;

4) gauti apyvartai proporcingą išmoką;

5) gauti dividendą;

6) naudotis

kooperatinės bendrovės turtu ir teikiamomis paslaugomis įstatuose nustatytomis

sąlygomis ir tvarka;

7) gauti

likviduojamos kooperatinės bendrovės turto dalį (jos ekvivalentą pinigais)

įstatuose nustatyta tvarka;

8) gauti informaciją apie kooperatinės

bendrovės veiklą ir turtą;

9) būti kelių

kooperatinių bendrovių nariu, jeigu ko kita nenumato šių kooperatinių bendrovių

įstatai;

10) pagal

sutartį skolinti kooperatinei bendrovei lėšų jos įstatuose nustatyta tvarka;

11) išstoti iš

kooperatinės bendrovės narių ir gauti šio Įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje

nurodytą už pajų įneštą pajinį įnašą, išmoką už nariui priskirtą turto dalį,

apyvartai proporcingą išmoką ir dividendą.

bendrovės narys privalo laikytis įstatų, vykdyti kooperatinės bendrovės organų

sprendimus, vykdyti apyvartą su kooperatine bendrove, tausoti kooperatinės

bendrovės turtą, rūpintis jo didinimu.

bendrovės nario kitos teisės ir pareigos nustatomos kooperatinės bendrovės

įstatuose.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KOOPERATINĖS

BENDROVĖS KAPITALAS IR PELNO SKIRSTYMAS

12 straipsnis.

Kapitalo sudėtis

bendrovės kapitalas yra nuosavas ir skolintas. Nuosavas kapitalas sudaromas iš

kooperatinės bendrovės narių stojamųjų mokesčių ir pajinių įnašų, atskaitymų iš

šios bendrovės pelno, kitų įstatymuose neuždraustų pajamų. Kooperatinės

bendrovės nuosavas kapitalas, išskyrus už pajus įneštus pajinius įnašus, gali

būti nedalomas arba priskirtas (visas arba jo dalis) kooperatinės bendrovės

nariams. Skolintas kapitalas sudaromas iš paskolų ir kitų skolintų lėšų.

kapitalas skirstomas į pagrindinį ir atsargos (rezervinį) kapitalą.

Pagrindinis kapitalas naudojamas kooperatinės bendrovės ūkinei veiklai ir

turtui įsigyti. Atsargos (rezervinis) kapitalas narių susirinkimo

sprendimu naudojamas nenumatytoms išlaidoms ir nuostoliams padengti, o atsargos

(rezervinio) kapitalo dalis, viršijanti 1/10 nuosavo kapitalo, narių

susirinkimo sprendimu gali būti naudojama ir kitiems tikslams.

atsargos (rezervinį) kapitalą kooperatinėms bendrovėms yra privalomi, kol

atsargos (rezervinis) kapitalas nesudaro 1/10 nuosavo kapitalo vertės.

Privalomi atskaitymai į atsargos (rezervinį) kapitalą turi sudaryti ne mažiau kaip

5 procentus grynojo pelno.

13 straipsnis.

Kooperatinės bendrovės nario pajus

bendrovės nario pajaus dydis yra lygus nario įneštų pajinių įnašų vertei.

maksimalaus pajų dydžiai, pajinio įnašo ir papildomų pajinių įnašų įmokėjimo

tvarka, atsakomybė už šios tvarkos pažeidimus, nepiniginio (daiktų,

intelektinės veiklos rezultatų, taip pat kitokių turtinių ir neturtinių

vertybių) pajinio įnašo įvertinimo tvarka turi būti nustatyta įstatuose.

negali būti žemės ūkio paskirties žemė ir turtas, kuriuo disponuoti pajinį

įnašą įmokančiam asmeniui yra apribotos teisės, taip pat turtas, į kurį

kooperatinė bendrovė negali įgyti nuosavybės teisės.

bendrovės nario už pajų įneštas pajinis įnašas registruojamas apskaitos

dokumentuose ir įstatuose nustatyta tvarka kooperatinės bendrovės nariui

išduodamas pajaus vardinis dokumentas. Jame nurodoma:

1) kooperatinės bendrovės pavadinimas;

2) pajaus

turėtojo fizinio asmens vardas, pavardė ir asmens kodas arba juridinio asmens

pavadinimas ir kodas;

3) pajinių įnašų vertė.

bendrovės nariai turi teisę perleisti pajų kitiems asmenims. Pirmenybę įsigyti

perleidžiamą pajų tomis pačiomis sąlygomis turi kooperatinės bendrovės narys.

Apie ketinimą perleisti pajų kooperatinės bendrovės narys privalo raštu

pranešti kitiems kooperatinės bendrovės nariams ir valdymo organui įstatuose

nustatyta tvarka. Jeigu per mėnesį nė vienas kooperatinės bendrovės narys,

kuriam apie perleidžiamą pajų buvo pranešta, neįsigyja pajaus, pajų

perleidžiantis narys įgyja teisę jį perleisti bet kuriam trečiajam asmeniui.

Kooperatinės bendrovės narys pajumi disponuoja šio ir kitų įstatymų bei įstatų

nustatyta tvarka.

14 straipsnis.

Grynojo pelno skirstymas

bendrovės per finansinius metus uždirbto grynojo pelno paskirstymas

patvirtinamas ne vėliau kaip per 4 mėnesius pasibaigus finansiniams metams.

tvarka:

1) atsargos (rezerviniam) kapitalui

papildyti;

2) apyvartai proporcingoms išmokoms

mokėti;

3) dividendams mokėti.

naudojamas įstatuose nustatyta tvarka.

mokėti skiriama iki 10 procentų grynojo pelno.

dividendo dydis nustatomas kooperatinės bendrovės įstatuose.

PENKTASIS SKIRSNIS

KOOPERATINĖS

BENDROVĖS VALDYMAS IR KONTROLĖ

15 straipsnis.

Kooperatinės bendrovės organai

bendrovės organai yra narių susirinkimas, valdyba ir administracijos vadovas.

bendrovės, kuri turi daugiau kaip 100 narių, narių susirinkimas gali būti

pakeistas kooperatinės bendrovės narių atstovų susirinkimu. Kooperatinės

bendrovės narių atstovų susirinkimas turi šio Įstatymo nustatytus narių

susirinkimo įgaliojimus. Kooperatinės bendrovės narių atstovų susirinkime

kiekvienas atstovas turi vieną balsą. Kooperatinės bendrovės narių renkamų

narių atstovų rinkimo bei atšaukimo tvarka ir sąlygos turi būti nustatytos

kooperatinės bendrovės įstatuose. Kooperatinei bendrovei, kurios įstatuose yra

numatytas narių susirinkimo pakeitimas narių atstovų susirinkimu, auditas yra

privalomas.

bendrovės, kurią sudaro ne daugiau kaip 50 narių, įstatuose gali būti

nustatyta, kad valdyba nėra sudaroma, o jos funkcijas atlieka administracijos

vadovas.

16 straipsnis.

Kooperatinės bendrovės narių susirinkimas

susirinkimas:

1) priima

sprendimus dėl priėmimo į kooperatinės bendrovės narius, pašalinimo iš

kooperatinės bendrovės narių, narystės, perleidus pajų kitam asmeniui,

pasibaigimo. Priimti šiuos sprendimus, išskyrus dėl nario pašalinimo, narių

susirinkimas gali pavesti valdybai;

2) tvirtina, keičia kooperatinės

bendrovės įstatus;

3) renka,

atšaukia valdybos narius ir jos pirmininką arba, kai valdyba nėra sudaroma,

renka, atšaukia administracijos vadovą; taip pat renka, atšaukia revizijos

komisijos narius ir jos pirmininką (revizorių) arba, kai revizijos komisija

(revizorius) nėra sudaroma, tvirtina audito įmonę;

4) įvertina

valdybos, o tuo atveju, kai kooperatinėje bendrovėje valdyba nėra sudaroma,

administracijos vadovo ir revizijos komisijos (revizoriaus) darbą, taip pat

revizijos komisijos (revizoriaus) arba audito įmonės išvadą dėl kooperatinės

bendrovės finansinės atskaitomybės;

5) tvirtina

metinę finansinę atskaitomybę, priima nutarimą dėl pelno paskirstymo arba

nuostolių padengimo;

6) tvirtina

kooperatinės bendrovės veiklos programą;

7) priima

sprendimą dėl kooperatinės bendrovės stojimo į sąjungas, išstojimo iš jų,

filialų ir atstovybių, kitų įmonių ir organizacijų steigimo, veiklos nutraukimo

ir kitų organizacinių klausimų;

8) tvirtina

valdybos, administracijos vadovo ir revizijos komisijos (revizoriaus) darbo

reglamentus;

9) tvirtina

valdybos narių ir jos pirmininko, o tuo atveju, kai valdyba nėra sudaroma –

administracijos vadovo, taip pat revizijos komisijos (revizoriaus) darbo

apmokėjimo tvarką;

10) priima

sprendimą dėl kooperatinės bendrovės ilgalaikio turto įgijimo, perleidimo,

nuomos ar įkeitimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar

garantavimo už kitų ūkio subjektų prievoles, jeigu šių sandorių suma viršija

1/10 kooperatinės bendrovės nuosavo kapitalo vertės;

11) priima

sprendimą reorganizuoti, pertvarkyti arba likviduoti kooperatinę bendrovę.

bendrovės narių susirinkimas gali turėti ir kitų teisių bei įgaliojimų, numatytų

kooperatinės bendrovės įstatuose.

bendrovės narių susirinkimą šaukia kooperatinės bendrovės valdyba, o jeigu ji

nėra sudaryta ar valdyba nustatytais atvejais ir terminais susirinkimo

nesušaukia – administracijos vadovas arba ne mažiau kaip 1/4 kooperatinės

bendrovės narių.

kooperatinės bendrovės narių susirinkimus valdyba (kai valdyba nėra sudaryta –

administracijos vadovas) sušaukia kasmet, ne vėliau kaip per 4 mėnesius po

finansinių metų pabaigos.

narių susirinkimai šaukiami valdybos (kai valdyba nėra sudaroma –

administracijos vadovo) ar ne mažiau kaip 1/4 kooperatinės bendrovės narių

iniciatyva.

susirinkimo darbotvarkės sudarymo ir informavimo apie susirinkimą tvarka

nustatoma įstatuose.

bendrovės narių susirinkimas gali priimti sprendimus, jeigu jame dalyvauja ne

mažiau kaip 1/2 kooperatinės bendrovės narių. Jeigu tiek kooperatinės bendrovės

narių į susirinkimą neatvyko, susirinkimas tais pačiais darbotvarkės klausimais

turi būti šaukiamas pakartotinai. Pakartotinai sušauktame susirinkime

sprendimai gali būti priimami, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/3

kooperatinės bendrovės narių. Jeigu į pakartotinai sušauktą susirinkimą

neatvyko nustatytas kooperatinės bendrovės narių skaičius, šaukiamas dar vienas

susirinkimas. Jis sprendimus priima esant bet kokiam kooperatinės bendrovės

narių skaičiui.

bendrovės narių susirinkimo sprendimai priimami kooperatinės bendrovės narių,

užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma, išskyrus šio

straipsnio 1 dalies 2 ir 11 punktuose nurodytus atvejus ir dėl narių

pašalinimo. Šiais atvejais sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 kooperatinės

bendrovės narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma.

bendrovės narių susirinkime balsuojama atviru balsavimu, išskyrus atvejus, kai

slaptą balsavimą nustato šis Įstatymas, kooperatinės bendrovės įstatai arba to

reikalauja ne mažiau kaip 1/10 susirinkimo dalyvių sąraše užsiregistravusių

kooperatinės bendrovės narių. Kooperatinės bendrovės valdybos nariai ir jos

pirmininkas, o tuo atveju, kai valdyba nėra sudaroma, administracijos vadovas,

taip pat revizijos komisijos nariai ir jos pirmininkas (revizorius) renkami

slaptu balsavimu.

dėl ilgalaikio turto dalies, didesnės kaip 1/10 kooperatinės bendrovės nuosavo

kapitalo vertės, įgijimo, perleidimo ar nuomos reikalingas narių susirinkimo

sprendimas, priimtas balsų dauguma, o sprendimui dėl kitų ūkio subjektų

prievolių laidavimo ar garantavimo arba turto įkeitimo, arba ilgalaikių paskolų

paėmimo ir suteikimo, kai tokio sandorio suma yra didesnė kaip 1/10

kooperatinės bendrovės nuosavo kapitalo vertės, reikalingas narių susirinkimo

sprendimas, priimtas ne mažiau kaip 2/3 balsų dauguma. Tokių sandorių, sudaromų

be narių susirinkimo sprendimo, suminė vertė finansiniais metais negali būti

didesnė kaip 1/10 kooperatinės bendrovės nuosavo kapitalo vertės.

bendrovės narių susirinkimo protokolą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas

pasirašo susirinkimo sekretorius, pirmininkas ir susirinkimo įgaliotas

kooperatinės bendrovės narys.

susirinkimo protokolo pridedamas kooperatinės bendrovės narių, atvykusių ir

užsiregistravusių iki susirinkimo pradžios, sąrašas.

17 straipsnis.

Kooperatinės bendrovės valdyba ir administracijos vadovas

kolegialus kooperatinės bendrovės valdymo organas. Valdybos veiklai vadovauja

jos pirmininkas. Valdybos narių skaičius nustatomas įstatuose, tačiau jis

negali būti mažesnis kaip 3.

narius ir jos pirmininką renka kooperatinės bendrovės narių susirinkimas ne

ilgesnei kaip 4 metų kadencijai. Valdybos narys, valdybos pirmininkas arba visa

valdyba gali būti atšaukti arba gali atsistatydinti įstatuose nustatyta tvarka

kadencijai nepasibaigus.

darbo tvarką, valdybos narių ir jos pirmininko pareigas bei įgaliojimus nustato

kooperatinės bendrovės narių susirinkimo patvirtintas valdybos (administracijos

vadovo) darbo reglamentas.

sprendimus priima posėdyje, kuriame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 visų valdybos

narių. Sprendimai priimami balsų dauguma. Valdybos posėdžių šaukimo ir darbo

tvarka nustatoma valdybos darbo reglamente. Valdyba į kiekvieną savo posėdį

kviečia administracijos vadovą, jei jis nėra valdybos narys.

ar sudaroma valdyba, ar ne, kooperatinėje bendrovėje turi būti administracijos

vadovas.

6.

Administracijos vadovą renka ir atšaukia valdyba, o jeigu ji nėra sudaroma –

kooperatinės bendrovės narių susirinkimas. Darbo sutartį su administracijos

vadovu pasirašo valdybos pirmininkas, o jeigu valdyba nėra sudaroma –

kooperatinės bendrovės narių susirinkimo įgaliotas asmuo.

7.

Administracijos vadovu gali būti valdybos narys, jos pirmininkas, kooperatinės

bendrovės narys, taip pat kitas veiksnus fizinis asmuo. Reikalavimai

administracijos vadovui nustatomi įstatuose. Administracijos vadovu negali būti

revizijos komisijos narys, jos pirmininkas (revizorius).

8.

Administracijos vadovas yra vienasmenis valdymo organas, vadovaujantis administracijai.

Administracijos vadovas organizuoja ir vykdo kooperatinės bendrovės ūkinę

finansinę veiklą, atstovauja kooperatinei bendrovei santykiuose su trečiaisiais

asmenimis, teisme, arbitraže, sudaro sandorius, priima į darbą ir atleidžia

darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, teikia valdybai medžiagą apie savo

darbą, kooperatinės bendrovės veiklos programos, pajamų ir sąnaudų sąmatos,

finansinės atskaitomybės ir pelno (nuostolio) paskirstymo projektus, atlieka

kitus kooperatinės bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

Administracijos darbo tvarka nustatoma administracijos darbo reglamente.

9.

Administracijos vadovas dalyvauja valdybos posėdžiuose patariamojo balso teise,

jei jis nėra valdybos narys.

nariai ir valdybos pirmininkas, administracijos vadovas privalo atlyginti

kooperatinei bendrovei nuostolius, padarytus dėl valdybos arba

administracijos vadovo sprendimų, priimtų pažeidžiant kooperatinės bendrovės

įstatus ar su kooperatinių bendrovių veikla susijusius įstatymus. Valdybos

nario ir valdybos pirmininko arba administracijos vadovo atsistatydinimas ar

pašalinimas iš pareigų neatleidžia jo nuo nuostolių, kurie susidarė dėl jo

kaltės, atlyginimo.

bendrovės valdybos nariai kooperatyvui padarytą žalą atlygina solidariai.

Paskiri valdybos nariai, priimant neteisėtus, kooperatinei bendrovei žalingus

sprendimus balsavę prieš (tai turi būti užfiksuota protokole), nuo žalos

atlyginimo atleidžiami.

18 straipsnis.

Veiklos kontrolė

bendrovės ūkinę finansinę veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius).

Revizijos komisijos nariai ir jos pirmininkas (revizorius) renkami kooperatinės

bendrovės narių susirinkime ne ilgesnei kaip 4 metų kadencijai. Kooperatinės

bendrovės įstatuose gali būti numatyta, kad jos ūkinę finansinę veiklą

kontroliuoja kooperatinės bendrovės narių susirinkimo tvirtinama audito įmonė.

komisijos nariu ir jos pirmininku (revizoriumi) negali būti kooperatinės

bendrovės valdybos narys, jos pirmininkas, administracijos vadovas, taip pat

asmuo, kurį su šioje dalyje nurodytų valdymo organų nariu sieja artimi

giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiai. Kiti reikalavimai revizijos

komisijos nariui (revizoriui) nustatomi kooperatinės bendrovės įstatuose.

audito įmonė:

1) tikrina kooperatinės bendrovės ūkinę

finansinę veiklą;

2) informuoja

kooperatinės bendrovės narių susirinkimą, valdybą ir administracijos vadovą

apie kooperatinės bendrovės veiklos pažeidimus;

3) finansiniams metams

pasibaigus, narių susirinkimui pateikia išvadą dėl kooperatinės bendrovės

metinės finansinės atskaitomybės.

bendrovės narių susirinkimas, valdyba (kai ji nėra sudaryta – administracijos

vadovas), revizijos komisija (revizorius) patikrinimams gali kviestis

ekspertus.

komisijos (revizoriaus) darbo tvarką nustato jos darbo reglamentas.

bendrovės veiklą įstatymų nustatyta tvarka turi teisę tikrinti valstybės

institucijos.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KOOPERATINĖS

BENDROVĖS PABAIGA IR PERTVARKYMAS

19 straipsnis.

Kooperatinės bendrovės reorganizavimas

1.

Reorganizavimas – tai kooperatinės bendrovės, kaip juridinio asmens,

pasibaigimas be likvidavimo procedūros.

reorganizuojamos šiais būdais:

1) jungimo;

2) skaidymo.

kooperatinių bendrovių jungimo būdai yra prijungimas ir sujungimas:

1) prijungimas –

vienos ar daugiau kooperatinių bendrovių prijungimas prie kitos kooperatinės

bendrovės, kuriai pereina visos reorganizuojamos kooperatinės bendrovės teisės

ir pareigos;

2) sujungimas –

dviejų ar daugiau kooperatinių bendrovių susivienijimas į naują kooperatinę

bendrovę, kuriai pereina visos reorganizuotų kooperatinių bendrovių teisės ir

pareigos.

kooperatinių bendrovių skaidymo būdai yra išdalijimas ir padalijimas:

1) išdalijimas – reorganizuojamos

kooperatinės bendrovės teisių ir pareigų išdalijimas kitoms veikiančioms

kooperatinėms bendrovėms;

2) padalijimas – vienos

reorganizuojamos kooperatinės bendrovės pagrindu įsteigimas dviejų ar daugiau

kooperatinių bendrovių, kurioms tam tikromis dalimis pereina reorganizuotos

kooperatinės bendrovės teisės ir pareigos.

5.

Reorganizavime dalyvaujančių kooperatinių bendrovių valdymo organai privalo

parengti reorganizavimo sąlygas. Jose nurodoma:

1) kiekvienos

reorganizuojamos kooperatinės bendrovės pavadinimas, buveinė, kodas, pridėtinės

vertės mokesčio mokėtojo kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys

apie šią kooperatinę bendrovę;

2)

reorganizavimo būdas, pasibaigiančios kooperatinės bendrovės ir tęsiančios

veiklą po reorganizavimo kooperatinės bendrovės;

3)

reorganizuojamos kooperatinės bendrovės nario tapimo tęsiančios veiklą po

reorganizavimo kooperatinės bendrovės nariu tvarka, sąlygos ir terminai bei

išmokos kooperatinės bendrovės nariams;

4) momentas, nuo kurio

pasibaigiančios kooperatinės bendrovės teisės ir pareigos pereina tęsiančiai

veiklą po reorganizavimo kooperatinei bendrovei;

5) papildomos

teisės, reorganizavimo laikotarpiu suteikiamos reorganizuojamų kooperatinių

bendrovių valdymo ir kontrolės organams, taip pat ekspertams;

6) sąlygos, kurias patenkinus

reorganizavimas gali būti baigiamas.

reorganizavimo sąlygomis turi būti parengti kiekvienos po reorganizavimo

veiksiančios kooperatinės bendrovės įstatų projektai.

reorganizavime dalyvaujančios kooperatinės bendrovės valdymo organai privalo

parengti rašytines ataskaitas. Ataskaitose turi būti nurodyti reorganizavimo

tikslai, paaiškintos reorganizavimo sąlygos, kooperatinės bendrovės veiklos

tęstinumas, taip pat nurodyti reorganizavimo terminai bei ekonominiai

pagrindai, jei to pareikalauja reorganizavime dalyvaujančios kooperatinės

bendrovės nariai, turintys ne mažiau kaip 1/20 balsų.

bendrovės reorganizavimo sąlygos turi būti įvertintos reikiamos kvalifikacijos

nepriklausomų ekspertų. Kiekviena reorganizavime dalyvaujanti kooperatinė

bendrovė skiria ekspertą.

reorganizavimo sąlygų sudarymą turi būti paskelbta viešai tris kartus, darant

ne mažesnes kaip 30 dienų pertraukas, arba paskelbta viešai vieną kartą ir

pranešta visiems kooperatinės bendrovės kreditoriams raštu. Pranešime turi būti

nurodyta: kiekvienos reorganizuojamos kooperatinės bendrovės pavadinimas,

buveinė, kodas, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas, registras, kuriame

kaupiami ir saugomi duomenys apie šią kooperatinę bendrovę, reorganizavimo

būdas, pasibaigiančios kooperatinės bendrovės ir tęsiančios veiklą po

reorganizavimo kooperatinės bendrovės momentas, nuo kurio pasibaigiančios

kooperatinės bendrovės teisės ir pareigos pereina tęsiančiai veiklą po

reorganizavimo kooperatinei bendrovei, kur ir nuo kada galima susipažinti su

reorganizavimo sąlygomis, po reorganizavimo tęsiančių veiklą ir (ar) naujai

kuriamų kooperatinių bendrovių steigimo dokumentais ar jų projektais ir visų

reorganizavime dalyvaujančių kooperatinių bendrovių valdymo organų parengtomis

ataskaitomis, ekspertų vertinimais bei praėjusių 3 finansinių metų finansinėmis

atskaitomybėmis.

dėl kooperatinės bendrovės reorganizavimo turi būti priimtas ne mažiau kaip 2/3

kooperatinės bendrovės narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše,

balsų. Sprendimas dėl kooperatinės bendrovės reorganizavimo gali būti priimtas

tik praėjus 30 dienų nuo reorganizavimo sąlygų viešo paskelbimo. Sprendimu dėl

kooperatinės bendrovės reorganizavimo turi būti patvirtintos reorganizavimo

sąlygos ir pakeisti ar priimti nauji įstatai.

dėl kooperatinės bendrovės reorganizavimo priėmimą patvirtinantis dokumentas

turi būti pateiktas juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip pirmą viešo

paskelbimo dieną. Juridinių asmenų registro tvarkytojas apie sprendimą

reorganizuoti kooperatinę bendrovę turi paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka.

12.

Reorganizavimas laikomas baigtu, kai juridinių asmenų registre įregistruojamos

po reorganizavimo sukurtos naujos kooperatinės bendrovės ar įregistruojami

tęsiančių veiklą kooperatinių bendrovių pakeisti įstatai.

įkurtos kooperatinės bendrovės pirmasis narių susirinkimas turi išrinkti

kooperatinės bendrovės valdymo ir kontrolės organus.

negali būti reorganizuojama.

20 straipsnis.

Kooperatinės bendrovės pertvarkymas

bendrovė pertvarkoma Civilinio kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka. Po

pertvarkymo veiksiančiam juridiniam asmeniui pereina visos pertvarkomos

kooperatinės bendrovės teisės ir pareigos.

pertvarkyti kooperatinę bendrovę ir kartu po pertvarkymo veiksiančio juridinio

asmens steigimo dokumentus priima narių susirinkimas ne mažiau kaip 2/3

kooperatinės bendrovės narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše,

balsų.

kooperatinės bendrovės pertvarkymą turi būti paskelbta įstatuose nustatyta

tvarka viešai 3 kartus, darant ne mažesnes kaip 30 dienų pertraukas, arba

viešai vieną kartą ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki sprendimo dėl pertvarkymo

priėmimo ir pranešta raštu visiems kooperatinės bendrovės kreditoriams.

Pranešime nurodoma:

1) kooperatinės bendrovės pavadinimas;

2) kooperatinės bendrovės buveinė;

3) kooperatinės bendrovės kodas;

4) registras,

kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie pertvarkomą kooperatinę bendrovę;

5) juridinio

asmens, į kurį pertvarkoma kooperatinė bendrovė, teisinė forma;

6) pertvarkomos

kooperatinės bendrovės nario tapimo po pertvarkymo tęsiančio veiklą juridinio

asmens dalyviu tvarka, sąlygos ir terminai;

7) momentas, nuo

kurio pertvarkomos kooperatinės bendrovės teisės ir pareigos pereina po

pertvarkymo tęsiančiam veiklą juridiniam asmeniui;

8) kur ir nuo kada

galima susipažinti su pertvarkymo sąlygomis, jeigu jos sudaromos, po

pertvarkymo veiksiančio juridinio asmens steigimo dokumentais ir pertvarkomos

kooperatinės bendrovės praėjusių 3 finansinių metų metinėmis finansinėmis

atskaitomybėmis.

kooperatinės bendrovės pertvarkymo priėmimą patvirtinantis dokumentas turi būti

pateiktas juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo

dieną. Juridinių asmenų registro tvarkytojas apie sprendimą pertvarkyti

kooperatinę bendrovę turi paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka.

nuo po pertvarkymo veiksiančio juridinio asmens steigimo dokumentų

įregistravimo juridinių asmenų registre.

dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui

per 6 mėnesius nuo sprendimo pertvarkyti kooperatinę bendrovę priėmimo.

21 straipsnis.

Kooperatinės bendrovės likvidavimas

1) narių susirinkimo sprendimu;

2) pasibaigus įstatuose numatytam

veiklos terminui;

3) kooperatinės

bendrovės narių skaičiui sumažėjus mažiau, negu yra šio Įstatymo leidžiamas

minimumas, jeigu kooperatinės bendrovės nariai per 6 mėnesius po tokio

sumažėjimo nenutaria kooperatinės bendrovės reorganizuoti ar pertvarkyti;

4) teismo ar kreditorių

susirinkimo sprendimu likviduoti bankrutavusią kooperatinę bendrovę;

5) teismo sprendimu, kai

kooperatinės bendrovės steigimas pripažįstamas negaliojančiu, kaip tai

nustatyta Civiliniame kodekse;

6) teismo

sprendimu juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, kaip tai nustatyta

Civiliniame kodekse;

7) teismo

sprendimu, kai kooperatinės bendrovės veikla pripažįstama netinkama, kaip tai

nustatyta Civiliniame kodekse, ir taikoma likvidavimo priemonė.

bendrovės likvidavimo tvarką nustato Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas.

priėmęs sprendimą likviduoti kooperatinę bendrovę, paskiria likvidatorių. Juo

turi būti reikiamos kvalifikacijos asmuo. Gali būti skiriama keletas

likvidatorių. Jei skiriama keletas likvidatorių, yra sudaroma likvidacinė

komisija ir vienas iš likvidatorių skiriamas likvidacinės komisijos pirmininku.

likvidatoriaus (likvidacinės komisijos) paskyrimo kooperatinės bendrovės

organai, išskyrus narių susirinkimą, netenka įgaliojimų, kooperatinės bendrovės

narių susirinkimo kompetencija dėl sandorių sudarymo, taip pat valdymo ir

kontrolės organų teisės bei pareigos pereina likvidatoriui (likvidacinei

komisijai).

1) pateikia

juridinių asmenų registrui dokumentus, reikalingus pasikeitusiems registro

duomenims įregistruoti;

2) skelbia apie likvidavimą šio

straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka;

3) atstovauja

likviduojamai kooperatinei bendrovei teisme, santykiuose su valstybės

institucijomis, įstaigomis bei kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;

4) likvidavimo

laikotarpiu sudaro kooperatinės bendrovės buhalterinius balansus;

5) pagal

kooperatinės bendrovės sandorius baigia vykdyti prievoles, įskaitant

nesumokėtas į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, taip pat mokesčio

administratoriaus pareigūnų ir kitų valstybės institucijų apskaičiuotas sumas,

tarp jų baudas ir delspinigius, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo likvidavimo

paskelbimo dienos ir sudaro naujus sandorius, neprieštaraujančius likviduojamos

kooperatinės bendrovės veiklą reglamentuojantiems įstatymams, atsiskaito

kooperatinės bendrovės narių susirinkimui jo nustatytais terminais;

6) per 6

mėnesius nuo likvidavimo paskelbimo dienos priima ir tenkina kreditorių

reikalavimus, išieško debitorinius įsiskolinimus;

7) išaiškėjus

ginčytinoms prievolėms, iš kooperatinės bendrovės turto išskiria atitinkamą

lėšų sumą joms vykdyti ir įmoka į notariato depozito sąskaitą;

8) likusį turtą,

praėjus 6 mėnesiams nuo likvidavimo paskelbimo dienos, įstatuose nustatyta

tvarka padalija kooperatinės bendrovės nariams, atsižvelgdamas į jų pajaus

dydį. Kilus ginčams tarp kooperatinės bendrovės narių dėl likusio turto

padalijimo, likvidatorius (likvidacinė komisija) sustabdo turto dalijimą. Narių

tarpusavio ginčai ir ginčai su likvidatoriumi sprendžiami teisme;

9) pateikia

juridinių asmenų registrui dokumentus, kurie reikalingi likviduotai

kooperatinei bendrovei išregistruoti iš juridinių asmenų registro.

(likvidacinė komisija), kuris nevykdo savo pareigų ar vykdo jas netinkamai,

privalo atlyginti kooperatinei bendrovei visą dėl to padarytą žalą, jei

kooperatinės bendrovės įstatai nenumato kitaip. Likvidacinė komisija yra

solidariai atsakinga kooperatinei bendrovei ir tretiesiems asmenims už

nuostolius, kurie susidarė dėl šios komisijos kaltės.

kooperatinės bendrovės likvidavimą viešai skelbiama 2 kartus, darant 30 dienų

pertrauką, taip pat pranešama kiekvienam kooperatinės bendrovės nariui ir

kreditoriui pasirašytinai ar registruotu laišku. Apie kooperatinės bendrovės

likvidavimą pranešama juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip pirmą pirmojo

viešo paskelbimo dieną.

kooperatinė bendrovė gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su

kooperatinės bendrovės veiklos nutraukimu arba kurie numatyti sprendime

likviduoti kooperatinę bendrovę.

kooperatinės bendrovės dokumentai saugomi įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KOOPERATINIŲ

BENDROVIŲ SĄJUNGOS

22 straipsnis.

Kooperatinių bendrovių sąjungų steigimas ir veikla

bendrovės gali jungtis į sąjungas jų įstatuose numatytiems tikslams

įgyvendinti. Sąjungų nariais gali būti ir kiti juridiniai asmenys (bendrovės,

asociacijos, draugijos ir kt.), jei jų narystė atitinka kooperatinių bendrovių

sąjungų tikslus. Kooperatinių bendrovių sąjungą turi sudaryti dvi ar daugiau

kooperatinių bendrovių.

bendrovių sąjungos steigiamos, valdomos, veikia, reorganizuojamos ir

likviduojamos tokia pat tvarka kaip ir kooperatinės bendrovės.

bendrovių sąjungos veikia pagal savo įstatus. Įstatus priima jų delegatų

suvažiavimai, konferencijos ar susirinkimai. Šio Įstatymo nustatyta tvarka

įregistruota sąjunga laikoma įsteigta.

bendrovės ir jų sąjungos gali dalyvauti tarptautinių kooperacijos organizacijų

veikloje ir plėtoti kitą tarptautinę veiklą.“