LegalizeLietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymas
Įstatymas netenka galios 1994-12-31:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-722, 1994-12-21, Žin., 1994, Nr. 102-2049 (1994-12-31), i. k. 0941010ISTA000I-722
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 1994-11-18 iki 1994-12-30
Įstatymas paskelbtas: Lietuvos aidas 1990, Nr. 92-0; Žin. 1990, Nr.30-709, i. k. 0901010ISTA000I-604
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ ĮMONIŲ ĮSTATYMAS
I skirsnis
BENDROJI DALIS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato iš valstybės (vietos savivaldybės) lėšų įsteigtų (įgytų) valstybinių įmonių (VĮ) ir valstybinių akcinių įmonių (VAĮ) steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą, jų finansinės ir kitos komercinės-ūkinės veiklos pagrindus. Jis netaikomas toms specifinės paskirties valstybinėms įmonėms, kurios veikia tik pagal savo, t.y. pagal atskiros valstybinės įmonės, įstatus. Šių įmonių sąrašą, taip pat jų pavyzdinius įstatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. I-977, 1991-01-22, Lietuvos aidas, 1991, Nr. 16-0 (1991-01-23); Žin., 1991, Nr. 4-107 (1991-02-10), i. k. 0911010ISTA000I-977
Kai šio įstatymo tekstas taikomas ir valstybinei įmonei, ir valstybinei akcinei įmonei, vartojamas žodis „įmonė“.
2 straipsnis. Valstybinės įmonės (VĮ) ir valstybinės akcinės įmonės (VAĮ)
VĮ yra iš valstybės (vietos savivaldybės) lėšų įsteigta įmonė, neišleidusi akcijų (nepriėmusi įnašų) arba išleidusi akcijas (priėmusi įnašus), kurių nominali vertė nėra didesnė kaip 1/5 įmonės įstatinio kapitalo. Valstybinė įmonė, išleidusi akcijas, kurių nominali vertė yra didesnė kaip 1/5 įmonės įstatinio kapitalo yra VAĮ. VAĮ akcijos platinamos viešai arba gali turėti apribotą cirkuliacijos sferą. VĮ akcijos neperkamos ir neparduodamos akcijų biržoje bei neregistruojamos atitinkamuose valstybės organuose.
Valstybės (vietos savivaldybės) įmonių įnašai į VĮ ar VAĮ negali būti įskaitomi į nominalaus akcinio kapitalo dydį, pagal kurį įmonės skirstomos į VĮ, VAĮ ir akcines bendroves bei akcininkams suteikiamos teisės sudaryti įmonės valdymo organus. Įmonė, įsteigta sujungus kelių VĮ ar VAĮ kapitalą, veikia kaip VAĮ.
Valstybinės valdžios ir valdymo organai negali turėti VAĮ ar VĮ akcijų.
3 straipsnis. Įmonė – juridinis asmuo
Įmonė nuo įregistravimo dienos turi juridinio asmens teises. Įmonės veiklos ekonominį pagrindą sudaro valstybei (vietos savivaldybei) nuosavybės teise priklausantis kapitalas, kurį valstybė (vietos savivaldybė), investuodama į įmonę, perduoda jai kaip patikėtiniui. Įmonės teises valdyti, naudoti ir disponuoti jai patikėtu valstybės (vietos savivaldybės) turtu nustato šis įstatymas ir įmonės įstatai. Įmonėje sukauptas akcinis kapitalas ir valstybės (vietos savivaldybės) kapitalas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso akcininkams ir valstybei (vietos savivaldybei).
Įmonė yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles ji atsako tik turimu turtu, iš kurio gali būti išieškoma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nei valstybė (vietos savivaldybė), nei akcininkai ar įmonės darbuotojai neatsako pagal įmonės prievoles kitu savo turtu. Įmonė neatsako pagal valstybės (vietos savivaldybės), įmonės akcininkų ar darbuotojų prievoles.
Įmonė turi savo pavadinimą (firmos vardą), kuriame turi būti žodžiai „valstybinė“ arba „valstybinė akcinė“, arba šių žodžių santrumpos. Įmonei draudžiama turėti pavadinimą (firmos vardą), kuris būtų panašus į Lietuvos Respublikoje įregistruotos kitos įmonės firmos vardą arba jam tapatus ir dėl to trukdytų šių įmonių normaliai ekonominei veiklai.
Įmonė turi savo antspaudą, kuriame turi būti pavadinimas (firmos vardas) ir žodžiai „Lietuvos Respublika“.
4 straipsnis. Įmonės turimo kapitalo sudėtis
Įmonės turimą kapitalą sudaro:
1) valstybinis kapitalas;
2) akcinis kapitalas;
3) skolintas kapitalas.
Įmonės įstatinį kapitalą sudaro nominalus valstybinis kapitalas ir nominalus akcinis kapitalas. Įstatinio kapitalo dydį nustato įmonės įstatai. Įmonės valdymo organai privalo užtikrinti, kad įmonės nuosavi aktyvai (skirtumas tarp buhalteriniame balanse apskaičiuoto įmonės turto vertės ir skolinto kapitalo) nebūtų mažesni už valstybinio kapitalo ir nominalaus akcinio kapitalo dydį. Jei nuosavi aktyvai tampa mažesniais už valstybinio kapitalo ir nominalaus akcinio kapitalo dydį, premijas ir dividendus iš įmonės pelno mokėti draudžiama. Skirtumo tarp valstybinio kapitalo bei nominalaus akcinio kapitalo dydžio ir nuosavų aktyvų atstatymui VĮ naudojamas proporcingai valstybinis ir akcinis kapitalas, o VAĮ – akcinis kapitalas.
VAĮ skolintas kapitalas negali būti didesnis už akcinį kapitalą, neįskaitant kitų įmonių (VĮ ir VAĮ) įnašų.
Įmonės akcinis kapitalas negali būti didesnis už valstybinį kapitalą. Įmonė, sukaupusi didesnį akcinį kapitalą negu jos turimas valstybinis kapitalas, per 6 mėnesius įstatymų nustatyta tvarka turi būti reorganizuota į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę. Jeigu VAĮ nominalus akcinis kapitalas tampa mažesnis kaip 1/5 įmonės įstatinio kapitalo, minimalus VAĮ akcinio kapitalo dydis turi būti per 6 mėnesius atstatytas arba per tą patį laikotarpį VAĮ turi būti reorganizuota į VĮ. VĮ, sukaupusi nominalų akcinį kapitalą, didesnį kaip 1/5 įmonės įstatinio kapitalo, per 6 mėnesius turi būti reorganizuota į VAĮ.
Įmonei draudžiama įsigyti akcijų tos įmonės, akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kuri yra jos akcininkė ir jos turimų akcijų nominali vertė yra didesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo, jeigu įsigyjamų akcijų nominali vertė sudaro daugiau kaip 1/10 pastarosios įmonės įstatinio kapitalo.
Įmonėje kaupiamas (laikomas) valstybinis kapitalas į akcijas nedalijamas. Jis atskiriamas kaip valstybės (vietos savivaldybės) įnašas į įmonę ir apskaitomas atskiroje įmonės valstybinio kapitalo sąskaitoje.
5 straipsnis. Įmonės teisės
Įmonė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir siekdama savo įstatuose suformuluotų tikslų, gali:
1) turėti atsiskaitomąją ir valiutinę sąskaitas tik viename iš Lietuvos Respublikoje pasirinktų bankų, taip pat po vieną valiutinę sąskaitą bet kurioje užsienio valstybėje;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. I-219, 1993-07-14, Žin., 1993, Nr. 31-710 (1993-07-23), i. k. 0931010ISTA000I-219
2) nustatyti viso turimo valstybinio ir akcinio kapitalo naudojimo kryptis ir būdus;
3) sudaryti sutartis dėl paskolų suteikimo (tik iš nuosavo kapitalo lėšų) arba jų gavimo ir palūkanų už jas dydžio;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. I-300, 1993-11-09, Žin., 1993, Nr. 62-1169 (1993-11-19), i. k. 0931010ISTA000I-300
4) leisti vertybinius popierius, išskyrus obligacijas;
5) išpirkti (sugrąžinti) dalį ar visą valstybinį kapitalą, perduotą įmonei, tam tikslui panaudodama darbuotojų, akcininkų ir komercinės-ūkinės veiklos likutines (įvykdžius prievoles) lėšas;
6) pirkti ar kitaip įgyti, turėti nuosavybės teise, parduoti, mainyti vertybinius popierius ar kitokiais būdais jais disponuoti;
7) išmokėti dividendus už akcijas arba premijuoti akcijomis;
8) nustatyti akcijų, tarp jų ir priklausančių darbuotojams, klases ir rūšis, jų pardavimo ir platinimo tvarką;
9) užmegzti ekonominius bei prekybinius ryšius su vidaus ir užsienio partneriais, plėtoti komercinę veiklą;
10) atsiskaityti už pateiktas prekes, atliktus darbus ir paslaugas bet kokia sutarta forma;
11) nustatyti įmonės vidaus organizacinę ir gamybinę struktūrą, steigti filialus, apibrėžti padalinių teisinį statusą;
12) steigti VAĮ, būti tokios įmonės dalininku, kartu su kitų rūšių įmonėmis steigti asociacijas, pagal sutartis su kitomis VĮ ar VAĮ steigti negamybinius susivienijimus (asociacijas), taip pat išeiti iš jų;
13) gerinti įmonės darbuotojų darbo, buities ir poilsio sąlygas, padėti jų šeimoms, taip pat dalyvauti labdaros veikloje, skirti lėšas Lietuvos Respublikos gyventojų sveikatos apsaugai, kultūrai, švietimui, mokslui, taip pat kūno kultūrai ir sportui;
14) sudaryti gamybos, realizavimo, mokslinių tyrimų, konstravimo ir eksperimentinių darbų bei kitas ūkines sutartis;
15) nustatyti savo produkcijos, teikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus, darbo apmokėjimo sistemas, išskyrus tuos atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus kainas ir kitus normatyvus reguliuoja valstybė (vietos savivaldybė);
16) steigti konsorciumus tais atvejais, kai jie steigiami kaip tikrosios ūkinės bendrijos.
Įmonė taip pat gali turėti kitokias, šio įstatymo nenumatytas, civilines teises ir pareigas, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams bei įmonės įstatams.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. I-232, 1993-07-15, Žin., 1993, Nr. 32-730 (1993-07-28), i. k. 0931010ISTA000I-232
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. I-248, 1993-09-21, Žin., 1993, Nr. 49-963 (1993-09-29), i. k. 0931010ISTA000I-248
Įmonės komercinę-ūkinę veiklą valstybė gali reguliuoti tik ekonominėmis priemonėmis: subsidijomis, palūkanų normomis už įmonės turimo valstybinio kapitalo naudojimą, valstybės finansuojamais užsakymais (kontraktais) ir kitomis ekonominėmis priemonėmis. VĮ, veikiančių transporto ir ryšių šakose, kuro ir energetikos sistemoje, komunaliniame ūkyje, steigėjas turi teisę nustatyti joms privalomus darbus, taip pat reikalavimus jų kokybei. Tai gali būti taikoma ir VAĮ, jei su ja sudaryta sutartis ir jai išduotas atitinkamas leidimas ūkinei veiklai.
Įmonė turi teisę gauti valstybės centralizuota tvarka skiriamų (parduodamų) finansinių, medžiaginių ir kitokių vertybių už valstybės patvirtintą arba sutartinę kainą ir už įmonės prisiimtus atitinkamus sutartinius įsipareigojimus valstybės (vietos savivaldybės) organui.
Įmonė turi teisę civilinio proceso tvarka reikalauti atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybinių organų ir organizacijų, taip pat pareigūnų, einant jiems tarnybines pareigas, administracinio valdymo veiksmais.
II skirsnis
ĮMONĖS STEIGIMAS, REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS
6 straipsnis. Įmonės steigimas
Įmonės steigimo teisinis pagrindas yra įmonės steigimo aktas, kurį gali priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (vietos savivaldybės taryba) arba Vyriausybės pavedimu – įgaliota ministerija. Organas, priėmęs nutarimą įsteigti įmonę, yra įmonės steigėjas.
Įmonių steigimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas, šis įstatymas ir kiti norminiai aktai.
7 straipsnis. Įmonės įstatai
Įstatai yra teisinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi įmonė savo veikloje.
Steigiamos VĮ įstatų projektą rengia steigėjo sudaryta laikinoji įmonės administracija ir tvirtina steigėjas. Jeigu reorganizuojama veikianti įmonė, VĮ įstatus rengia jos valdymo organai. Steigiant (reorganizuojant) VAĮ, įstatus rengia akcininkai-steigėjai.
Įstatus pasirašo įmonės valdybos nariai – direktoriai (jei valdybos nėra – įmonės administracijos vadovas) arba akcininkai-steigėjai. Jeigu įmonėje sudaryta stebėtojų taryba, tai įstatus pasirašo ir jos pirmininkas. Įstatai antspauduojami įmonės antspaudu, o jei įmonė antspaudo neturi – steigėjo antspaudu.
Įmonės įstatuose turi būti nurodyta:
1) jos pavadinimas (firmos vardas) ir antspaudo rekvizitai;
2) buveinės (būstinės) adresas;
3) komercinės-ūkinės veiklos pobūdis;
4) numatoma veiklos trukmė, jei įmonė steigiama iš anksto apibrėžtam laiko tarpui ar tam tikram darbui atlikti;
5) įstatinio kapitalo dydis ir sudėtis;
6) nominalaus akcinio kapitalo sudėtis pagal akcijų klases;
7) akcijų nominalios vertės ir jų suteikiamos teisės;
8) valdymo organai, jų kompetencija, sudėtis ir formavimas;
9) darbuotojų ir akcininkų susirinkimų šaukimo tvarka;
10) įmonės pranešimų (akcininkams ir darbuotojams) paskelbimo formos;
11) valstybinio kapitalo ir akcinio kapitalo išpirkimo tvarka, akcijų apmokėjimo būdai ir terminai;
12) vietos savivaldybės nustatyti įmonės kapitalo dydžio ir gamybos apimties apribojimai.
Įmonės įstatuose taip pat gali būti išdėstytos ir kitos taisyklės, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams bei tarptautinėms sutartims.
Įmonės įstatus keičia ir papildo stebėtojų taryba. Akcininkų susirinkimas gali nutarti, kad VAĮ įstatus keičia ir papildo tik akcininkų susirinkimas. Jei stebėtojų taryba nesudaryta, VĮ įstatus keičia ir papildo valdyba, o VAĮ įstatus – akcininkų susirinkimas. Įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų perregistravimo.
8 straipsnis. Įmonės registravimas
Įmonės registravimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos įmonių, Įmonių rejestro ir šis įstatymai.
Naujos įmonės steigėjas, registruodamas įmonę, privalo pateikti įmonę registruojančiam organui įmonės steigimo aktą, įstatus ir kitus įstatymų nustatytus dokumentus. Kitais atvejais registravimo dokumentus pateikia įstatų rengėjas.
VAĮ registruojama, kai pasirašytos (išplatintos) visos akcijos ir įmokėti pradiniai įnašai.
Nuo įmonės įregistravimo dienos jos valdymo organai įgyja teisę atlikti savo funkcijas, nustatytas įstatymų bei įmonės įstatų.
9 straipsnis. Įmonės likvidavimas ir reorganizavimas
Įmonės likvidavimo pagrindu gali būti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės (vietos savivaldybės tarybos) aktas nutraukti VĮ veiklą arba pareikalauti VAĮ išpirkti (sugrąžinti) valstybės (vietos savivaldybės) kapitalą;
2) teismo arba kreditorių susirinkimo sprendimas pripažinti įmonę bankrutavusia;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. I-254, 1993-09-28, Žin., 1993, Nr. 52-995 (1993-10-13), i. k. 0931010ISTA000I-254
3) valstybės organų, kontroliuojančių įmonių veiklą, nutarimas atšaukti įmonės įregistravimą už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus teisės pažeidimus. Šių organų nutarimas gali būti apskųstas teismui;
4) VAĮ akcininkų susirinkimo nutarimas nutraukti įmonės veiklą;
5) steigėjo sprendimas likviduoti nemokią VAĮ, kurios įstatiniame kapitale nominalus akcinis kapitalas, sukauptas iš fizinių asmenų, ūkinių bendrijų, akcinių bei uždarųjų akcinių bendrovių įnašų, yra mažesnis kaip 1/10 VAĮ įstatinio kapitalo.
Organas, priėmęs nutarimą nutraukti VAĮ veiklą, skiria jos likvidatorių. VĮ likvidatorių skiria steigėjas. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos įmonės organai netenka įgaliojimų valdyti įmonę, o jų funkcijas atlieka likvidatorius. Įmonės likvidatorius organizuoja įmonės likvidavimą: perregistruoja įmonę kaip likviduojamą, paskiria ir skelbia spaudoje datą, iki kurios likviduojama įmonė veikia, nustato įmonės kreditorius ir skolininkus, sudaro likvidavimo balansą, atsiskaito pagal įmonės prievoles, perduoda po likvidavimo likusį turtą jos steigėjui ar dalininkams.
Kai įmonė įgyja likviduojamosios įmonės statusą, ji gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie susiję su įmonės likvidavimu.
VĮ darbuotojai ir akcininkai turi pirmumo teisę per 6 mėnesius nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos įsigyti likviduojamosios įmonės valstybinį kapitalą, išskyrus tuos atvejus, kai įmonė bankrutuoja. Jeigu akcininkai ir įmonės darbuotojai per šį terminą išperka daugiau kaip 1/2 likviduojamosios įmonės valstybinio kapitalo, įmonė reorganizuojama į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę arba ūkinę bendriją.
Šio įstatymo numatytais atvejais reorganizavus VAĮ į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę, valstybinės valdžios ir valdymo organai, turintys bendrovės akcijų, 5 metus nuo reorganizavimo negali turėti daugiau kaip 1/3 balsų.
Steigėjas turi teisę VĮ reorganizuoti į VAĮ. VAĮ akcininkais-steigėjais yra fiziniai ar juridiniai asmenys, notariškai sudarę VAĮ steigimo sutartį, kurioje nustatomos jų teisės ir pareigos parengti VAĮ įstatus bei nurodamas kiekvieno iš jų įsipareigojimas įsigyti atitinkamą VAĮ akcijų kiekį. Ši sutartis gali būti nesudaroma, o akcininkų-steigėjų teisės ir pareigos nustatomos jų parengtuose VAĮ įstatuose.
Jeigu įmonė likviduojama ar reorganizuojama akcininkams pareikalavus išpirkti (sugrąžinti) iš VĮ ar VAĮ akcinį kapitalą, taikomos šio įstatymo nustatytos taisyklės, reglamentuojančios akcinio kapitalo sumažinimą.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.