LegalizeLietuvos Respublikos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymas
Pareigūnams, kuriems Statuto 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka laikinai pavesta atlikti kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės, Muitinės departamento direktoriaus nustatyta tvarka kompensuojamos turto pervežimo išlaidos ir išmokama 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė išmoka.
63 straipsnis. Pareigūnų aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis
Pareigūnams, tarnybos vietoje neturintiems gyvenamosios patalpos, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti suteikiami tarnybiniai butai.
64 straipsnis. Kitos socialinės garantijos
Pareigūnų būtinos medicininės reabilitacijos dėl sužeidimo ar kitų sveikatos sutrikimų, patirtų tarnyboje, gydymosi išlaidos kompensuojamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareigūnui, turinčiam teisę naudoti šaunamąjį ginklą ir panaudojusiam jį prieš asmenį, suteikiama psichologo konsultacija. Esant specialisto rekomendacijai, pareigūnas siunčiamas medicininės-psichologinės reabilitacijos.
Pareigūnams dėl sunkios materialinės padėties, ligos, šeimos nario mirties teisės aktų nustatyta tvarka gali būti suteikiama vienkartinė materialinė parama.
TRYLIKTASIS SKIRSNIS
ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ, FIZINĖS IR KITOKIOS PRIEVARTOS NAUDOJIMAS
65 straipsnis. Prievartos rūšys ir naudojimo sąlygos
Pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai ji yra būtina užkertant kelią teisės pažeidimams, sulaikyti pažeidimus padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimus ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Naudodami prievartą, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.
Pareigūnas Statuto 66 ir 67 straipsnių nustatytais pagrindais ir sąlygomis gali panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą.
Psichinė prievarta Statute suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą nedelsiant panaudoti fizinę prievartą, specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą. Psichinei prievartai prilyginamas šaunamojo ginklo demonstravimas bei įspėjamieji šūviai, tačiau šias psichinės prievartos priemones galima naudoti tik esant Statuto išvardytoms sąlygoms.
Fizinė prievarta Statute suprantama kaip:
1) bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų panaudojimas;
2) specialiųjų priemonių, t. y. ginkluotėje esamų lazdų, antrankių bei rišimo priemonių, dujų, transporto priverstinio sustabdymo bei kitų įstatymų leidžiamų ir Muitinės departamento direktoriaus įsakymu patvirtintų aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių panaudojimas.
Naudodamas fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą, pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.
Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir periodiškai tikrinami, ar gali veikti situacijose, kuriose naudojama fizinė prievarta, specialiosios priemonės ir šaunamasis ginklas.
Pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą nepažeisdamas Statuto reikalavimų ir padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas.
Jei dėl pareigūno panaudoto šaunamojo ginklo asmuo mirė arba patyrė sveikatos sutrikimą, įstaigos, kurioje dirba pareigūnas, vadovas apie tai privalo informuoti prokurorą.
Naudoti šaunamąjį ginklą, fizinę ir kitokią prievartą turi teisę Muitinės departamento ir muitinės įstaigų padalinių, vykdančių operatyvinę veiklą, pareigūnai, kurių sąrašą tvirtina Muitinės departamento direktorius.
66 straipsnis. Fizinės prievartos naudojimas
Pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą:
1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;
2) sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo;
3) vykstant pasikėsinimui į Muitinės departamento ar muitinės įstaigos kontroliuojamą ar saugomą objektą, transporto priemonę, šaunamąjį ginklą, specialiąsias ryšio, aktyvios ar pasyvios gynybos priemones ar kitą Muitinės departamento ar muitinės įstaigos turtą, taip pat kai būtina juos atgauti;
4) esant tarnybiniam būtinumui sulaikyti transporto priemonę vairuojantį asmenį.
Draudžiama naudoti kovinių imtynių veiksmus bei specialiąsias priemones prieš nėščias moteris, taip pat prieš invalidus ar nepilnamečius, kai šie asmenų požymiai pareigūnui yra žinomi arba aiškiai matomi, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu.
67 straipsnis. Šaunamųjų ginklų naudojimas
Pareigūnas kaip išimtinę priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, kai kitos prievartos priemonės yra neveiksmingos.
Pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį tokiais atvejais:
1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;
2) sulaikydamas nusikaltimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti, taip pat tais atvejais, kai asmuo atsisako įvykdyti teisėtą reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų, jeigu kitaip jo neįmanoma nuginkluoti;
3) vykstant pasikėsinimui į šaunamąjį ginklą ar kai būtina atremti saugomų objektų užpuolimą, jeigu kyla pavojus asmens gyvybei.
Pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę, kai jos vairuotojas nepaklūsta išankstiniam akivaizdžiai išreikštam pareigūno reikalavimui sustoti, o tolesnis jos vairavimas gali sukelti grėsmę eismo saugumui ar žmonėms. Pareigūnas taip pat turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemones bei gyvūnus būtinojo reikalingumo ir būtinosios ginties atvejais.
Draudžiama naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš nėščias moteris, taip pat prieš invalidus, nepilnamečius, jei šie asmenų požymiai pareigūnui yra žinomi arba aiškiai matomi, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu.
Pareigūnas turi teisę išimti šaunamąjį ginklą iš dėklo ir parengti jį naudoti, jeigu mano, kad konkrečioje situacijoje gali tekti jį panaudoti.
Pareigūnas, nesukeldamas grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą arba iškviesti pagalbą.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-848, 2002-04-18, Žin., 2002, Nr. 45-1705 (2002-05-04), i. k. 1021010ISTA00IX-848
Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 1, 13, 40, 48, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymas
281 straipsnis. Muitinės pareigūno perkėlimas į kitą muitinės įstaigą
Statuto 28 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais muitinės pareigūnas gali būti jo prašymu perkeltas iš vienos muitinės įstaigos į kitą muitinės įstaigą ar Muitinės departamentą arba iš Muitinės departamento į muitinės įstaigą Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1903, 2011-12-23, Žin., 2011, Nr. 163-7779 (2011-12-31), i. k. 1111010ISTA0XI-1903
531 straipsnis. Kompensacijos muitinės mobiliųjų grupių pareigūnams, muitinės postų pareigūnams ir muitinės pareigūnams, atliekantiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą
Muitinės mobiliųjų grupių pareigūno, muitinės postų pareigūno ir muitinės pareigūno, atliekančio kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, žuvusio vykdant tarnybines pareigas (arba ne tarnybos metu, bet dėl priežasčių, susijusių su tarnyba), sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, žuvusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui, motinai bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienerius metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama vienkartinė 120 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija. Žuvusysis laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Muitinės mobiliųjų grupių pareigūnui, muitinės postų pareigūnui ir muitinės pareigūnui, atliekančiam kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, sužeistam vykdant tarnybines pareigas (arba ne tarnybos metu, bet dėl priežasčių, susijusių su tarnyba), išmokama kompensacija, atsižvelgiant į sužeidimo (suluošinimo) laipsnį:
1) dėl sveikatos sutrikdymo tapusiam neįgaliuoju ir kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis arba iki 2005 m. liepos 1 d. buvo nustatyta I invalidumo grupė – 60 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
2) dėl sveikatos sutrikdymo tapusiam neįgaliuoju ir kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis arba iki 2005 m. liepos 1 d. buvo nustatyta II invalidumo grupė – 36 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
3) dėl sveikatos sutrikdymo Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas 60–100 procentų darbingumo lygis arba iki 2005 m. liepos 1 d. buvo nustatyta III invalidumo grupė – 12 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.
Muitinės mobiliųjų grupių pareigūno, muitinės postų pareigūno ir muitinės pareigūno, atliekančio kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, sveikatos sužalojimo sunkumo laipsnį, taip pat dėl sužeidimo likusius sveikatos pakitimus ar sumažėjusį jo tinkamumą tarnybai teisės aktų nustatyta tvarka nustato įgaliota Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos komisija. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos kompensacijos mokamos iš Muitinės departamentui skirtų valstybės biudžeto lėšų.
Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta kompensacija nemokama, jeigu pareigūnas sužeidimo vykdant tarnybines pareigas (arba ne tarnybos metu, bet dėl priežasčių, susijusių su tarnyba) metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių, psichotropinių medžiagų arba alkoholio arba dėl sužeidimo metu atliktų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ar administracinio teisės pažeidimo bylos teisena ir įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis ar paskirta administracinė nuobauda arba pareigūnas save sužalojo tyčia.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2261, 2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6120 (2012-10-20), i. k. 1121010ISTA0XI-2261
551 straipsnis. Išbraukimas iš muitinės pareigūnų sąrašų
Mirę, įstatymų nustatyta tvarka paskelbti mirusiais, pripažinti nežinia kur esančiais muitinės pareigūnai išbraukiami iš muitinės pareigūnų sąrašų Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1903, 2011-12-23, Žin., 2011, Nr. 163-7779 (2011-12-31), i. k. 1111010ISTA0XI-1903
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).