Lietuvos Respublikos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios 1996 m. birželio 11 d. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo įstatymas Nr. I-1380 (Žin., 1996, Nr. 64-1499).

Įsigaliojus šiam įstatymui, laikoma, kad muitinės pareigūnai (išskyrus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamento) direktorių, teritorinių muitinių, Muitinės mokyklos, Muitinės laboratorijos vadovus) nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos yra paskirti į pareigas neterminuotam laikui.

Įsigaliojus šiam įstatymui, laikoma, kad Muitinės departamento direktorius, teritorinių muitinių, Muitinės mokyklos, Muitinės laboratorijos vadovai yra paskirti į pareigas penkerių metų kadencijai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Įsigaliojus šiam įstatymui, laikoma, kad muitinės postų pareigūnų tarnybos vieta yra muitinės įstaigos, kurioje jie tarnauja, veiklos teritorija.

Finansų ministerijoje, Muitinės departamente ir muitinės įstaigose sudaromos statutinės komisijos. Jos svarsto muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo klausimus ir teikia siūlymus dėl muitinės pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo, kvalifikacinių kategorijų suteikimo muitinės pareigūnams, muitinės pareigūnų perkėlimo į aukštesnės arba žemesnės kategorijos pareigas bei atleidimo iš pareigų. Statutinę komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai (įskaitant pirmininką).

Finansų ministerijos statutinės komisijos nariais skiriami Finansų ministerijos valstybės tarnautojai ir Muitinės departamento pareigūnai. Personalinę Finansų ministerijos statutinės komisijos sudėtį tvirtina finansų ministras.

Muitinės departamento statutinės komisijos pirmininku skiriamas vienas iš Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojų, o jos nariais – Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojai ir struktūrinių padalinių viršininkai. Stebėtojų teisėmis Muitinės departamento statutinėje komisijoje gali dalyvauti Finansų ministerijos ir muitinės profesinių sąjungų susivienijimo atstovai. Personalinę Muitinės departamento statutinės komisijos sudėtį tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius.

Muitinės įstaigos statutinės komisijos pirmininku skiriamas vienas iš tos muitinės įstaigos vadovo pavaduotojų, o jos nariais – tos muitinės įstaigos vadovo pavaduotojai ir struktūrinių padalinių viršininkai. Stebėtojų teisėmis muitinės įstaigos statutinėje komisijoje gali dalyvauti Finansų ministerijos ir muitinės profesinių sąjungų susivienijimo atstovai. Personalinę kiekvienos muitinės įstaigos statutinės komisijos sudėtį tvirtina tos muitinės įstaigos vadovas.

Statutinių komisijų darbo tvarką nustato finansų ministras.

Muitinės pareigūnų pareigybių sąrašus tvirtina:

Muitinės pareigūnų, atliekančių operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, sąrašą tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius.

Muitinės pareigūnų pareigybių aprašymus tvirtina pareigūnus į pareigas priimantys asmenys.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus pareigybės aprašymą tvirtina finansų ministras.

Asmuo, priimamas į tarnybą muitinėje, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:

Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

Ar asmuo, pareiškęs norą būti priimtas į tarnybą muitinėje, yra nepriekaištingos reputacijos, nustatoma kandidatų į tarnybą muitinėje tikrinimo metu.

Asmuo, pareiškęs norą būti priimtas į tarnybą muitinėje, privalo pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicinos ekspertizės komisijos išvadą dėl tinkamumo tarnybai muitinėje.

Muitinės pareigūnų sveikata periodiškai tikrinama profilaktinių patikrinimų metu.

Atsiradus muitinės pareigūno ilgalaikiams arba kartotiniams sveikatos sutrikimams, jis gali būti siunčiamas neeilinį kartą pasitikrinti sveikatą.

Asmenų, pareiškusių norą būti priimtais į tarnybą muitinėje, taip pat muitinės pareigūnų profilaktinių ir neeilinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Į tarnybą muitinėje priimama konkurso būdu. Į pakaitinių muitinės pareigūnų ir muitinės pareigūnų, atliekančių operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, pareigas priimama atrankos būdu.

Konkursas į muitinės pareigūno pareigas skelbiamas oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.

Konkurso ir atrankos organizavimo tvarką tvirtina finansų ministras.

Muitinės departamento generalinį direktorių penkerių metų kadencijai priima į pareigas ir iš pareigų atleidžia finansų ministras.

Muitinės departamento pareigūnus bei muitinės įstaigų vadovus ir jų pavaduotojus priima į pareigas, perkelia į kitas pareigas ir iš pareigų atleidžia Muitinės departamento generalinis direktorius. Muitinės įstaigų vadovai priimami į pareigas penkerių metų kadencijai.

Muitinės postų viršininkus priima į pareigas, perkelia į kitas pareigas ir iš pareigų atleidžia teritorinės muitinės, kurios veiklos zonai priklauso postas, viršininkas, suderinęs su Muitinės departamento generaliniu direktoriumi.

Pakaitiniai muitinės pareigūnai priimami į laikinai negalinčio eiti muitinės pareigūno pareigas ir jas eina tol, kol sugrįžta negalėjęs eiti pareigų muitinės pareigūnas, bet ne ilgiau kaip trejus metus.

Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytus muitinės įstaigų pareigūnus priima į pareigas, perkelia į kitas pareigas ir iš pareigų atleidžia muitinės įstaigos vadovas.

Priėmimas į pareigas, perkėlimas į kitas pareigas ir atleidimas iš pareigų įforminamas finansų ministro, Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba muitinės įstaigos vadovo įsakymu. Įsakyme dėl priėmimo į muitinės posto pareigūno pareigas pareigūno tarnybos vieta apibrėžiama kaip muitinės įstaigos veiklos zona.

Kai asmuo priimamas į pareigas muitinėje, sudaroma jo asmens byla. Asmens bylų nomenklatūrą, jų tvarkymo ir saugojimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.

Priimtam į pareigas muitinės pareigūnui (išskyrus Muitinės departamento generalinį direktorių, jo pavaduotojus, muitinės įstaigų vadovus ir jų pavaduotojus) nustatoma stažuotė. Stažuotę sudaro įvadinis mokymas ir stažuotės vadovo prižiūrimas praktinis darbas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas pareigas. Stažuotė gali trukti nuo vieno iki aštuonių mėnesių.

Jeigu stažuotės metu stažuotės vadovas pripažįsta, kad muitinės pareigūno stažuotės rezultatai yra nepatenkinami ir tam pritaria muitinės pareigūną į pareigas priėmęs vadovas, muitinės pareigūnas nesibaigus stažuotei atleidžiamas iš pareigų pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 16 punktą.

Atostogų ir laikinojo nedarbingumo laikas į stažuotės laiką neįskaitomas.

Pakaitiniams muitinės pareigūnams juos priėmusių į pareigas asmenų nuožiūra stažuotė gali būti nenustatoma.

Stažuotės atlikimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.

Priimtam į pareigas muitinės pareigūnui išduodama tarnybinė uniforma su skiriamaisiais ženklais, tarnybinis pažymėjimas, o muitinės posto pareigūnui – ir identifikavimo ženklas. Muitinės pareigūnui gali būti išduodamas tarnybos ženklas. Muitinės pareigūnų uniformos išdavimo ir dėvėjimo taisykles, tarnybinio pažymėjimo, identifikavimo ženklo ir tarnybos ženklo išdavimo ir naudojimo taisykles tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius.

Muitinės pareigūnų uniformos, skiriamųjų ženklų, tarnybinio pažymėjimo, identifikavimo ženklo ir tarnybos ženklo pavyzdžius tvirtina finansų ministras.

Muitinės pareigūnui neleidžiama:

Muitinės pareigūnams draudžiama muitinės postų teritorijoje tarnybos metu turėti alkoholinių gėrimų, didesnę kaip 25 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio pinigų sumą (litais ir (arba) eurais), bet kokią sumą užsienio valiuta (išskyrus eurus), taip pat Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu nustatytų ryšio priemonių, tauriųjų metalų, brangakmenių ir kitų tarnybos metu nereikalingų daiktų.

Muitinės departamento generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams, muitinės įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams draudžiama būti jų vadovaujamų įstaigų profesinių sąjungų nariais.

Muitinės pareigūnų bendrąsias teises ir pareigas nustato Muitinės įstatymas, Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai.

Kiekvieno muitinės pareigūno specialiosios teisės ir pareigos nustatomos jo pareigybės aprašyme.

Muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams.

Į muitinės pareigūno pareigas priimamas asmuo prisiekia Lietuvos Respublikai.

Į pareigas priimamas muitinės pareigūnas prisiekia individualiai, pasirašydamas priesaikos tekstą.

Atsisakęs prisiekti asmuo į pareigas nepriimamas.

Muitinės pareigūno priesaikos tekstas:

Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.

Muitinės pareigūno pasirašytas lapas su priesaikos tekstu saugomas jo asmens byloje.

Muitinės pareigūnams gali būti suteikiamos kvalifikacinės kategorijos. Kvalifikacinė kategorija pažymi muitinės pareigūno teorinių žinių, būtinų sėkmingai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas pareigas, ir praktinio darbo įgūdžių lygį.

Muitinės pareigūnų kvalifikacinės kategorijos yra trys. Aukščiausia yra pirma kvalifikacinė kategorija, žemiausia – trečia kvalifikacinė kategorija.

Kvalifikacinę kategoriją muitinės pareigūnui suteikia jį į pareigas priėmęs asmuo. Kvalifikacinę kategoriją Muitinės departamento generaliniam direktoriui suteikia finansų ministras.

Einamoms pareigoms žymėti nustatomi šie muitinės pareigūnų pareiginiai laipsniai:

Pareiginius laipsnius pareigybėms priskiria ir jų suteikimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.

Pareiginiai laipsniai priimtiems į pareigas muitinės pareigūnams suteikiami pasibaigus stažuotei. Pakaitiniams muitinės pareigūnams, kuriems nebuvo nustatyta stažuotė, pareiginiai laipsniai suteikiami po 6 mėnesių nuo priėmimo į pareigas dienos.

Muitinės departamento generaliniam direktoriui vyriausiojo valstybės muitininko laipsnį suteikia finansų ministras priėmimo į pareigas dieną.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojams, muitinės įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams pareiginiai laipsniai suteikiami priėmimo į pareigas dieną.

Pareiginį laipsnį muitinės pareigūnui suteikia jį į pareigas priėmęs asmuo.

Muitinės pareigūnų (išskyrus muitinės pareigūnus, kurie nėra baigę stažuotės) tarnybinę veiklą vertina jų vadovai ir statutinės komisijos. Muitinės pareigūno tarnybinę veiklą per kalendorinius metus vertina tiesioginis muitinės pareigūno vadovas, muitinės įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį muitinės pareigūną į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo. Kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje tiesioginis muitinės pareigūno vadovas arba muitinės pareigūną į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo muitinės pareigūno tarnybinę veiklą įvertina arba labai gerai, arba gerai, arba nepatenkinamai. Jeigu muitinės pareigūno tarnybinė veikla įvertinama labai gerai arba nepatenkinamai, ją vertina statutinė komisija.

Muitinės departamento pareigūnų, muitinės įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ir muitinės įstaigų statutinių komisijų narių tarnybinę veiklą vertina Muitinės departamento statutinė komisija. Muitinės įstaigų pareigūnų tarnybinę veiklą vertina muitinės įstaigų statutinės komisijos. Muitinės departamento generalinio direktoriaus, jo pavaduotojų ir Muitinės departamento statutinės komisijos narių tarnybinę veiklą vertina finansų ministro sudaryta statutinė komisija.

Muitinės pareigūną į pareigas priėmęs asmuo apie būsimą muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą statutinėje komisijoje ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki vertinimo pradžios praneša muitinės pareigūnui.

Statutinė komisija gali įvertinti muitinės pareigūno tarnybinę veiklą arba labai gerai, arba gerai, arba nepatenkinamai. Statutinė komisija turi teisę pakviesti dalyvauti savo posėdyje vertinamo muitinės pareigūno tiesioginį vadovą.

Statutinė komisija, įvertinusi muitinės pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, muitinės pareigūną į pareigas priėmusiam asmeniui pateikia vieną iš šių siūlymų:

Statutinė komisija, įvertinusi muitinės pareigūno tarnybinę veiklą gerai, muitinės pareigūną į pareigas priėmusiam asmeniui siūlymų neteikia.

Statutinė komisija, įvertinusi muitinės pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, muitinės pareigūną į pareigas priėmusiam asmeniui pateikia vieną iš šių siūlymų:

Šio straipsnio 5 dalies 1 punkte ir 7 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodyti statutinės komisijos siūlymai muitinės pareigūną į pareigas priėmusiam asmeniui yra privalomi.

Muitinės pareigūnui, kurio tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertina gerai, paliekama ta pati kvalifikacinė kategorija, jei ji buvo ankščiau suteikta.

Muitinės pareigūnui, kurio tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertino labai gerai, o statutinė komisija taip neįvertina, paliekama jo turėta kvalifikacinė kategorija, jei ji buvo ankščiau suteikta.

Nėščių muitinės pareigūnių ir auginančių bent vieną vaiką iki trejų metų muitinės pareigūnų tarnybinė veikla vertinama tik jų rašytiniu prašymu.

Jeigu kyla abejonių dėl muitinės pareigūno kvalifikacijos ir tinkamumo eiti pareigas, gali būti rengiamas neeilinis jo tarnybinės veiklos vertinimas, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams po eilinio tarnybinės veiklos vertinimo dienos. Neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą rengia statutinės komisijos.

Muitinės pareigūnas gali savo iniciatyva siekti būti perkeltas į kitas tos pačios arba žemesnės kategorijos pareigas Muitinės departamente arba muitinės įstaigoje:

Muitinės pareigūnas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais gali būti perkeltas į kitas pareigas, jeigu turi joms eiti būtiną išsilavinimą ir atitinka pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus.

Kai medicinos ekspertizės komisijos išvadoje nurodyta, kad muitinės pareigūnas dėl sveikatos būklės negali eiti savo pareigų, Muitinės departamento generalinis direktorius arba muitinės įstaigos vadovas turi teisę tą muitinės pareigūną perkelti į kitas tos pačios arba žemesnės kategorijos pareigas, kurias muitinės pareigūnas pagal savo sveikatos būklę gali eiti. Jei nėra galimybės muitinės pareigūną perkelti į kitas pareigas, atitinkančias jo sveikatos būklę, jis atleidžiamas iš pareigų pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 14 punktą.

Muitinės pareigūnas, kurio tarnybinę veiklą statutinė komisija įvertino labai gerai, jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali būti be konkurso perkeltas į aukštesnes (ne daugiau kaip dviem kategorijomis) pareigas, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus.

Draudžiama perkelti į aukštesnės kategorijos pareigas muitinės pareigūną, turintį galiojančią tarnybinę nuobaudą.

Tarnybinio būtinumo atvejais Muitinės departamento generalinis direktorius gali, neperkeldamas į kitas pareigas, laikinai pavesti Muitinės departamento arba muitinės įstaigos pareigūnui be jo sutikimo atlikti kitas jo kvalifikaciją atitinkančias tos pačios, žemesnės arba aukštesnės kategorijos pareigas Muitinės departamente arba kitoje muitinės įstaigoje.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas laikinas pavedimas atlikti kitas pareigas negali trukti ilgiau negu vienerius metus per penkerius muitinės pareigūno tarnybos metus.

Šio straipsnio 1 dalies nuostata netaikoma nėščioms muitinės pareigūnėms ir bent vieną vaiką iki 7 metų auginantiems muitinės pareigūnams, taip pat muitinės pareigūnams, vieniems auginantiems bent vieną vaiką iki 16 metų.

Muitinės pareigūnui jo sutikimu gali būti pavesta kartu su pagrindinėmis pareigomis atlikti ir laikinai nesančio muitinės pareigūno pareigas, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

Pavyzdingai atliekantys tarnybines pareigas muitinės pareigūnai gali būti skatinami:

Už ypatingus nuopelnus muitinei muitinės pareigūnai gali būti pristatomi valstybės apdovanojimui gauti.

Muitinės pareigūnai gali būti apdovanojami ir kitų valstybių muitinės darbuotojų apdovanojimais ir pasižymėjimo ženklais.

Apie muitinės pareigūno gautus paskatinimus ir valstybės apdovanojimus įrašoma į jo asmens bylą ir pažymima Valstybės tarnautojų registre.

Garbės ženklų ir atminimo medalių pavyzdžius tvirtina Vyriausybė, o jų teikimo ir naudojimo tvarką – Muitinės departamento generalinis direktorius.

Muitinės pareigūnai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami.

Muitinės pareigūnas, kuriam tarnybos muitinėje metu buvo paskirtos daugiau kaip dvi tarnybinės nuobaudos, neskatinimas pagal Statuto 30 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

Muitinės pareigūnus skatina juos į pareigas priėmę asmenys. Muitinės departamento generalinis direktorius gali skatinti visus muitinės pareigūnus.

Muitinės departamento generalinį direktorių skatina finansų ministras.

Muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn.

Muitinės pareigūnai traukiami materialinėn atsakomybėn Valstybės tarnybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.

Už tarnybinius nusižengimus muitinės pareigūnams gali būti skiriama viena iš šių nuobaudų:

Muitinės pareigūnams tarnybines nuobaudas skiria juos į pareigas priėmę asmenys.

Muitinės departamento generaliniam direktoriui tarnybines nuobaudas skiria finansų ministras.

Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama muitinės pareigūno tiesioginio vadovo arba pareigūną į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jie gauna informaciją apie muitinės pareigūno tarnybinį nusižengimą.

Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo nustatymo dienos, neįskaitant laiko, kurį muitinės pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos arba atostogavo. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos praėjus vieneriems metams nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos arba nuo tęstinio nusižengimo padarymo dienos (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį).

Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.

Jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir procesas yra pasibaigęs, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo.

Prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, reikalaujama, kad muitinės pareigūnas raštu pasiaiškintų.

Jeigu muitinės pareigūnas atsisako raštu pasiaiškinti, tarnybinė nuobauda skiriama be pasiaiškinimo. Atsisakymo pasiaiškinti faktą tiesioginis muitinės pareigūno vadovas įformina rašytiniu aktu.

Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į muitinės pareigūno kaltę, asmenybę, tarnybinio nusižengimo priežastis, aplinkybes ir padarinius.

Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama:

Tarnybinė nuobauda (išskyrus atleidimą iš pareigų) galioja vienerius metus.

Jeigu tarnybinės nuobaudos galiojimo metu muitinės pareigūnas perkeliamas į kitas pareigas, tarnybinė nuobauda lieka galioti.

Jeigu muitinės pareigūnas pavyzdingai atlieka pareigas, jo tiesioginio vadovo teikimu pareigūnui nuobaudą paskyręs asmuo gali panaikinti tarnybinę nuobaudą nesibaigus jos galiojimo laikui.

Jeigu tarnybinės nuobaudos galiojimo laikas pasibaigęs arba ji panaikinta, laikoma, kad muitinės pareigūnas nebaustas tarnybine nuobauda. Pasibaigus tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnės kategorijos pareigas galiojimo laikui arba šią nuobaudą panaikinus nesibaigus jos galiojimo laikui, muitinės pareigūnas į anksčiau eitas pareigas negrąžinamas.

Muitinės pareigūnas jį į pareigas priėmusio asmens įsakymu nušalinamas nuo pareigų, jeigu:

Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu muitinės pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, kol bus atliktas tarnybinis patikrinimas.

Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu muitinės pareigūną gali nušalinti nuo pareigų ir jo tiesioginis vadovas.

Nušalintas nuo pareigų muitinės pareigūnas privalo grąžinti tarnybinį pažymėjimą, identifikavimo ženklą, tarnybos ženklą ir kitus dokumentus, antspaudą ir kitas darbo priemones, kurias jis turėjo eidamas tarnybines pareigas.

Nušalintas nuo pareigų muitinės pareigūnas, turėjęs teisę naudoti šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones, privalo išduotą šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones grąžinti.

Kai yra duomenų apie muitinės pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas.

Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką nustato finansų ministras.

Muitinės pareigūnui nušalinimo nuo pareigų Statuto 40 straipsnio pagrindais laikotarpiu darbo užmokestis nemokamas.

Jeigu nušalintas muitinės pareigūnas grąžinamas į ankstesnes pareigas arba perkeliamas į žemesnės kategorijos pareigas, už nušalinimo laikotarpį jam išmokamas darbo užmokestis.

Jeigu nušalintas muitinės pareigūnas atleidžiamas iš pareigų, už nušalinimo laikotarpį darbo užmokestis jam nemokamas.

Muitinės pareigūnams mokami priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas), kvalifikacinę kategoriją ir pareiginį laipsnį.

Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos.

Šio Statuto 47 straipsnio 2 dalyje ir 48 straipsnyje nustatytų priedų suma negali viršyti 55 procentų pareiginės algos.

Muitinės pareigūnams priedą už tarnybos stažą sudaro 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.

Muitinės pareigūnams priedas už trečią kvalifikacinę kategoriją sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę kategoriją – 20 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę kategoriją – 30 procentų pareiginės algos.

Muitinės pareigūnui, kuriam laikinai pavesta atlikti aukštesnės kategorijos pareigas Statuto 29 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, mokamas šių pareigų kategoriją atitinkantis darbo užmokestis.

Muitinės pareigūnui, kuriam laikinai pavesta atlikti žemesnės kategorijos pareigas Statuto 29 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, mokamas iki laikino pavedimo gautas darbo užmokestis.

Muitinės pareigūnui, kuriam laikinai pavesta atlikti kitas pareigas Statuto 29 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, darbo užmokestį moka jo nuolatinės tarnybos vietos muitinės įstaiga.

Muitinės pareigūnui, kuriam laikinai pavesta atlikti kitas pareigas Statuto 29 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju, mokama atitinkama Valstybės tarnybos įstatymo numatyta priemoka.

Muitinės pareigūnų atostogų rūšis, minimalią trukmę, suteikimo ir mokėjimo už jas tvarką nustato šis Statutas ir kiti įstatymai.

Muitinės pareigūnams suteikiamos 30 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos.

Muitinės pareigūnui, turinčiam didesnį kaip penkerių metų tarnybos muitinėje stažą, už kiekvienų paskesnių trejų metų tarnybos muitinėje stažą suteikiamos papildomos 3 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 45 kalendorinės dienos.

Muitinės pareigūnų valstybinį socialinį draudimą, sveikatos draudimą ir teisę į pensijas nustato įstatymai.

Statuto 55 straipsnio 1 dalies 10, 11 ir 14 punktuose nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų muitinės pareigūnui atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą atleidžiamam iš pareigų muitinės pareigūnui išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į muitinės pareigūno tarnybos muitinėje stažą:

Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas išeitines išmokas moka įstaiga, kurios vadovas priėmė sprendimą dėl pareigybės panaikinimo. Jeigu pareigybė panaikinama Seimo ar Vyriausybės sprendimu, išeitines išmokas moka įstatymu ar Vyriausybės nutarimu įgaliota institucija ar įstaiga.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo muitinės pareigūno atleidimo iš pareigų dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas dienos.

Muitinės pareigūnams taikomos Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnyje nustatytos garantijos, išskyrus Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 7 dalyje nustatytąją.

Muitinės pareigūno, kuriam sukako 62 metai ir 6 mėnesiai, tarnyba jo prašymu gali būti pratęsta iki vienerių metų ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti trejų metų.

Muitinės pareigūnas iš pareigų atleidžiamas, kai:

Ketinantis savo noru atsistatydinti muitinės pareigūnas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priėmusį asmenį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Jei muitinės pareigūną į pareigas priėmęs asmuo sutinka, tarnyba gali būti nutraukta ir anksčiau. Pareiškimas dėl atsistatydinimo, pagrįstas muitinės pareigūno liga arba invalidumu, trukdančiais tinkamai atlikti tarnybines pareigas, turi būti patenkintas nuo muitinės pareigūno nurodytos datos.

Muitinės pareigūnas negali būti atleistas iš pareigų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu (išskyrus atvejus, kai yra šio straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 7, 11, 12, 14, 20 ir 21 punktuose nustatyti atleidimo pagrindai).

Nėščia muitinės pareigūnė, taip pat muitinės pareigūnas atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, metu negali būti atleistas iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 3, 8 (išskyrus atvejus, kai muitinės įstaiga likviduojama), 10, 11, 14, 15 ir 18 punktuose nurodytais pagrindais.

Ginčai dėl muitinės pareigūno atleidimo iš pareigų nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Su atleidžiamu iš pareigų muitinės pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo iš pareigų dieną.

Atleidžiamas iš pareigų muitinės pareigūnas privalo ne vėliau kaip atleidimo iš pareigų dieną grąžinti tarnybinį pažymėjimą, identifikavimo ženklą, tarnybos ženklą, kitus dokumentus, antspaudą, muitinės pareigūno uniformą bei kitas darbo priemones, kurias jis turėjo eidamas tarnybines pareigas.

Atleidžiamas iš pareigų muitinės pareigūnas, kuriam buvo išduotas tarnybinis šaunamasis ginklas ir specialiosios priemonės, privalo ne vėliau kaip atleidimo dieną grąžinti tą šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones.

Muitinės pareigūnas, atlikdamas tarnybines pareigas, turi teisę naudoti prievartą, kai ji yra būtina užkertant kelią teisės pažeidimams, sulaikant pažeidimus padariusius asmenis ir kitais atvejais saugant bei ginant asmens, visuomenės ir valstybės teisėtus interesus.

Prievartą, dėl kurios gali būti sunkių padarinių žmogaus gyvybei ir sveikatai, galima naudoti tik tiek, kiek to reikia profesinei pareigai atlikti, ir tik tuo atveju, kai visos galimos įtikinėjimo arba kitos priemonės nėra įmanomos arba veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos naudojimo ribas pasirenka muitinės pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes.

Muitinės pareigūnas Statuto nustatytais pagrindais ir sąlygomis gali naudoti fizinę prievartą ir (arba) šaunamąjį ginklą.

Fizine prievarta laikoma:

Muitinės pareigūnas, ketindamas naudoti fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą prieš asmenį, privalo jį apie tai įspėti suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus pareigūno reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę muitinės pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.

Muitinės pareigūnai, turintys teisę naudoti specialiąsias priemones ir šaunamąjį ginklą, turi būti specialiai parengti ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus tikrinami, ar gali tinkamai veikti prireikus naudoti specialiąsias priemones ir šaunamąjį ginklą.

Jei dėl muitinės pareigūno panaudotų specialiųjų priemonių arba šaunamojo ginklo asmuo mirė arba patyrė sveikatos sutrikimą, įstaigos, kurioje dirba muitinės pareigūnas, vadovas apie tai privalo nedelsdamas pranešti prokurorui.

Muitinės pareigūnas, atlikdamas tarnybines pareigas, kaip išimtinę priemonę turi teisę naudoti šaunamąjį ginklą, kai kitos prievartos priemonės yra neveiksmingos.

Muitinės pareigūnas turi teisę naudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį šiais atvejais:

Muitinės pareigūnas taip pat turi teisę naudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį, transporto priemones bei gyvūnus būtinojo reikalingumo ir būtinosios ginties atvejais.

Pareigūno, žuvusio vykdant tarnybines pareigas (arba ne tarnybos metu, bet dėl priežasčių, susijusių su tarnyba), sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, žuvusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui, motinai bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, lygiomis dalimis išmokama vienkartinė 120 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija. Žuvusysis laidojamas valstybės lėšomis.

Pareigūnui, sužeistam vykdant tarnybines pareigas (arba ne tarnybos metu, bet dėl priežasčių, susijusių su tarnyba), išmokama kompensacija, atsižvelgiant į sužalojimo laipsnį:

Pareigūno sužeidimo (suluošinimo) sunkumo laipsnį, taip pat jei dėl sužeidimo liko sveikatos pakitimų ar sumažėjo jo tinkamumas tarnybai, teisės aktų nustatyta tvarka nustato įgaliota Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos komisija.

Pareigūnams, kuriems Statuto 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka laikinai pavesta atlikti kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, Muitinės departamento direktoriaus nustatyta tvarka kompensuojamos kelionės ir gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos.

Pareigūnams, kuriems Statuto 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka laikinai pavesta atlikti kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės, Muitinės departamento direktoriaus nustatyta tvarka kompensuojamos turto pervežimo išlaidos ir išmokama 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė išmoka.

Pareigūnų būtinos medicininės reabilitacijos dėl sužeidimo ar kitų sveikatos sutrikimų, patirtų tarnyboje, gydymosi išlaidos kompensuojamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareigūnui, turinčiam teisę naudoti šaunamąjį ginklą ir panaudojusiam jį prieš asmenį, suteikiama psichologo konsultacija. Esant specialisto rekomendacijai, pareigūnas siunčiamas medicininės-psichologinės reabilitacijos.

Pareigūnams dėl sunkios materialinės padėties, ligos, šeimos nario mirties teisės aktų nustatyta tvarka gali būti suteikiama vienkartinė materialinė parama.

Pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai ji yra būtina užkertant kelią teisės pažeidimams, sulaikyti pažeidimus padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimus ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Naudodami prievartą, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.

Pareigūnas Statuto 66 ir 67 straipsnių nustatytais pagrindais ir sąlygomis gali panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą.

Psichinė prievarta Statute suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą nedelsiant panaudoti fizinę prievartą, specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą. Psichinei prievartai prilyginamas šaunamojo ginklo demonstravimas bei įspėjamieji šūviai, tačiau šias psichinės prievartos priemones galima naudoti tik esant Statuto išvardytoms sąlygoms.

Fizinė prievarta Statute suprantama kaip:

Naudodamas fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą, pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.

Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir periodiškai tikrinami, ar gali veikti situacijose, kuriose naudojama fizinė prievarta, specialiosios priemonės ir šaunamasis ginklas.

Pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą nepažeisdamas Statuto reikalavimų ir padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas.

Jei dėl pareigūno panaudoto šaunamojo ginklo asmuo mirė arba patyrė sveikatos sutrikimą, įstaigos, kurioje dirba pareigūnas, vadovas apie tai privalo informuoti prokurorą.

Naudoti šaunamąjį ginklą, fizinę ir kitokią prievartą turi teisę Muitinės departamento ir muitinės įstaigų padalinių, vykdančių operatyvinę veiklą, pareigūnai, kurių sąrašą tvirtina Muitinės departamento direktorius.

Pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą:

Draudžiama naudoti kovinių imtynių veiksmus bei specialiąsias priemones prieš nėščias moteris, taip pat prieš invalidus ar nepilnamečius, kai šie asmenų požymiai pareigūnui yra žinomi arba aiškiai matomi, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu.

Pareigūnas kaip išimtinę priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, kai kitos prievartos priemonės yra neveiksmingos.

Pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį tokiais atvejais:

Pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę, kai jos vairuotojas nepaklūsta išankstiniam akivaizdžiai išreikštam pareigūno reikalavimui sustoti, o tolesnis jos vairavimas gali sukelti grėsmę eismo saugumui ar žmonėms. Pareigūnas taip pat turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemones bei gyvūnus būtinojo reikalingumo ir būtinosios ginties atvejais.

Draudžiama naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš nėščias moteris, taip pat prieš invalidus, nepilnamečius, jei šie asmenų požymiai pareigūnui yra žinomi arba aiškiai matomi, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu.

Pareigūnas turi teisę išimti šaunamąjį ginklą iš dėklo ir parengti jį naudoti, jeigu mano, kad konkrečioje situacijoje gali tekti jį panaudoti.

Pareigūnas, nesukeldamas grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą arba iškviesti pagalbą.