LegalizeLietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
Į S T A T Y M A S
2001 m. rugsėjo 11 d. Nr. IX-500
Vilnius
(Žin., 1961, Nr. 18-148; 1972, Nr. 21-160; 1983, Nr. 34-364; 1991, Nr. 8-214; 1992, Nr. 3-31; 1993, Nr. 5-90, Nr. 26-597; 1994, Nr. 60-1182, Nr. 95-1862; 1995, Nr. 55-1352, Nr. 104-2325, Nr. 106-2349; 1996, Nr. 67-1605, Nr. 81-1930; 1997, Nr. 69-1730, Nr. 118-3042; 1998, Nr. 42-1141, Nr. 44-1196, Nr. 50-1350, Nr. 57-1581, 1583, Nr. 67-1938, Nr. 112-3104; 1999, Nr. 66-2114, Nr. 101-2898, Nr. 113-3288; 2000, Nr. 20-490, Nr. 41-1163, Nr. 86-2616, Nr. 92-2867)
1 straipsnis. 2 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Baudžiamojo proceso uždaviniai yra greitai ir išsamiai išaiškinti nusikaltimus ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad kiekvienas nusikaltimą padaręs asmuo būtų teisingai nubaudžiamas ir nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiamas.“
2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Baudžiamosios bylos nutraukimas dėl aplinkybių pasikeitimo
Teismas, teisėjas, taip pat teisėjo sutikimu prokuroras turi teisę nutraukti baudžiamąją bylą, jeigu pripažįstama, kad nagrinėjimo teisme, kvotos ar parengtinio tardymo metu asmens padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nebepavojinga.“
3 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
18 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „visapusiškas, pilnutinis, objektyvus“ įrašyti žodžius „išsamus, nešališkas“ ir šį pavadinimą išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Išsamus, nešališkas ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką atliekamas bylos aplinkybių ištyrimas“.
18 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „visapusiškai, pilnutinai, objektyviai“ įrašyti žodžius „išsamiai, nešališkai“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai, nešališkai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką ištiriamos bylos aplinkybės, privalo išaiškinti tiek kaltinamąjį įkaltinančias, tiek ir jį teisinančias aplinkybes, taip pat jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.“
4 straipsnis. 25 straipsnio 4 ir 7 punktų pakeitimas
Pakeisti 25 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) „Kasacinė instancija“ reiškia Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kuris nagrinėja bylas pagal skundus dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių;“.
Pakeisti 25 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) „Tardymo organo padalinio viršininkas“ reiškia Generalinės prokuratūros prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Tardymo departamento vyriausiąjį prokurorą, jo pavaduotoją, departamento skyriaus vyriausiąjį prokurorą, jo pavaduotoją, apygardos prokuratūros tardymo valdybos vyriausiąjį prokurorą, jo pavaduotoją, valdybos skyriaus vyriausiąjį prokurorą, jo pavaduotoją, apylinkės prokuratūros tardymo skyriaus vyriausiąjį prokurorą, jo pavaduotoją, Tardymo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorių ir jo pavaduotojus bei skyrių viršininkus, tardymo valdybų, skyrių ir poskyrių prie policijos komisariatų viršininkus ir jų pavaduotojus, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos tardymo padalinių viršininkus ir jų pavaduotojus, veikiančius pagal savo kompetenciją;“.
5 straipsnis. 42 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau, išsamiau ir nešališkiau, tam tikrais atvejais ji gali būti nagrinėjama pagal nusikaltimo iškėlimo aikštėn vietą ar pagal nusikaltimo pasekmių kilimo vietą, taip pat pagal kaltinamojo ar daugumos liudytojų buvimo vietą.“
6 straipsnis. 45 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Prokuroras kontroliuoja, ar teisėtai iškeliama baudžiamoji byla ir ar vykdomi įstatymai darant kvotą bei parengtinį tardymą ir vykdant nuosprendį.“
7 straipsnis. 481 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 481 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Tardymo organo padalinio viršininkas kontroliuoja, kad tardytojai laiku išaiškintų nusikaltimus ir užkirstų jiems kelią, imasi priemonių, kad kuo išsamiau ir nešališkiau būtų atliktas parengtinis tardymas baudžiamosiose bylose.“
8 straipsnis. 50 straipsnio 1 dalies pakeitimas
50 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ir skaičiaus „šio kodekso 135 straipsnio nustatytose ribose“ įrašyti žodžius ir skaičius „pagal šio kodekso 128 ir 135 straipsnius“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Kvotos organui pavedama imtis reikiamų operatyvinių ir paieškos priemonių, kad būtų išaiškinti nusikaltimo požymiai ir nusikaltimą padarę asmenys, taip pat atlikti tardymo veiksmus pagal šio kodekso 128 ir 135 straipsnius.“
9 straipsnis. 55 straipsnio 3 dalies pakeitimas
55 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „penkias dienas“ įrašyti žodžius „tris dienas iš eilės“, po žodžio „gynėją“ vietoj žodžių „arba patys“ įrašyti žodžius „o jam to nepadarius, privalo“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Tais atvejais, kai įtariamojo, kaltinamojo ar teisiamojo pasirinktas gynėjas daugiau negu tris dienas iš eilės negali dalyvauti byloje arba pakartotinai be svarbios priežasties neatvyksta dalyvauti procese, kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas turi teisę pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam pasikviesti kitą gynėją, o jam to nepadarius, privalo paskirti gynėją iš advokatų.“
10 straipsnis. 58 straipsnio 2 dalies 3 punkto pakeitimas
Pakeisti 58 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) po pirmos apklausos matytis su sulaikytu arba suimtu ginamuoju be pašaliečių. Šių pasimatymų skaičius ir trukmė neribojami. Jeigu yra pagrindas manyti, kad tokie pasimatymai turės neigiamos įtakos išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui, kvotėjui ar tardytojui leidžiama dalyvauti gynėjo pokalbiuose su ginamuoju ir kontroliuoti susirašinėjimą su įtariamuoju ar kaltinamuoju per pirmąsias penkiolika sulaikymo ar kardomojo kalinimo dienų; toliau dalyvauti gynėjo pokalbiuose su ginamuoju ir kontroliuoti susirašinėjimą galima prokuroro ar teisėjo sutikimu;“.
11 straipsnis. 75 straipsnio 3 dalies pakeitimas
Pakeisti 75 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Visus byloje surinktus įrodymus turi kruopščiai, išsamiai ir nešališkai patikrinti kvotėjas, tardytojas, prokuroras ir teismas.“
12 straipsnis. 76 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 76 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir teisine sąmone.“
13 straipsnis. 77 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas ir papildymas
77 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „bylą liečiančias aplinkybes“ įrašyti žodžius „su byla ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą patikrinimu susijusias aplinkybes“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Liudytoju gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokias nors su byla ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą patikrinimu susijusias aplinkybes.“
77 straipsnio 2 dalyje po žodžio „byloje“ įrašyti žodžius „ar pareiškime, pranešime apie padarytą nusikaltimą išdėstytas“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Liudytojas gali būti apklausiamas apie nustatytinas toje byloje ar pareiškime, pranešime apie padarytą nusikaltimą išdėstytas aplinkybes, apie faktus, apibūdinančius kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, apie jų tarpusavio santykius, taip pat apie liudytojo santykius su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju.“
14 straipsnis. 841 straipsnio 1 dalies pakeitimas
841 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ir skaičiaus „policijos įstatymo 37 straipsnį“ įrašyti žodžius ir skaičių „policijos veiklos įstatymo 20 straipsnį“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Patikrinimas atliekamas tais atvejais, kai pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 20 straipsnį reikia patikrinti įmonių, įstaigų bei organizacijų, taip pat piliečių ūkinę-finansinę veiklą.“
15 straipsnis. 85 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 85 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Kai reikalingos mokslinės, techninės ar kitos specialios žinios, yra kviečiamas ekspertas ir jis duoda išvadą. Parengtinio tyrimo metu ar tiriant pareiškimą, pranešimą apie nusikaltimą, ekspertizę atlikęs ekspertas į teismo posėdį kviečiamas tik tais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl jo duotos išvados išsamumo bei pagrįstumo arba kai to reikalauja teisiamasis (jo gynėjas).“
16 straipsnis. 91 straipsnio pavadinimo, 1, 2 ir 4 dalių pakeitimas
Pakeisti 91 straipsnio pavadinimą, 1, 2, 4 dalis ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„91 straipsnis. Daiktinių įrodymų pridėjimo prie bylos ir laikymo tvarka
Daiktiniai įrodymai turi būti smulkiai aprašomi apžiūros protokoluose, kiek galima nufotografuojami ir pridedami prie bylos ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiagos. Apie jų pridėjimą prie bylos ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą tyrimo medžiagos pažymima apžiūros protokole. Daiktiniai įrodymai turi būti laikomi prie baudžiamosios bylos ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiagos.
Jeigu tam tikri daiktai dėl savo gremėzdiškumo ar kitų priežasčių negali būti laikomi prie baudžiamosios bylos ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiagos, jie turi būti nufotografuojami, kiek galima užantspauduojami ir laikomi kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teismo nurodytoje vietoje. Apie tai surašoma atitinkama pažyma.
Jeigu daiktiniai įrodymai yra dokumentai, saugomi valstybės archyvų sistemos įstaigose, kvotėjui, tardytojui, prokurorui ar teismui pateikiamos archyvo vadovo patvirtintos jų kopijos. Prireikus atliekamas tokių dokumentų originalų poėmis.
Perduodant bylą ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiagą iš kvotos organo tardytojui arba iš vieno kvotos organo ar tardytojo kitam, taip pat perduodant bylą ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiagą prokurorui ar teismui (teisėjui) arba perduodant iš vieno teismo į kitą, daiktiniai įrodymai siunčiami kartu su byla ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiaga, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus.“
17 straipsnis. 92 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimas ir papildymas
92 straipsnio 1 dalyje po žodžio „nutartis“ įrašyti žodžius „atsisakyti iškelti ar“, išbraukti antrą sakinį ir šią dalį išdėstyti taip:
„Daiktiniai įrodymai laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki pasibaigimo termino, per kurį gali būti apskundžiamas nutarimas ar nutartis atsisakyti iškelti ar nutraukti bylą.“
Pakeisti 92 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Daiktiniai įrodymai, kurie gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kurių saugojimas, priežiūra ir laikymas susiję su aiškiai per didelėmis išlaidomis, jeigu negali būti grąžinami savininkui, prokuroro nutarimu parduodami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Byloje ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiagoje esantys kaip daiktiniai įrodymai kiti daiktai, kurių apyvarta uždrausta ir kurie gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kurių saugojimas, priežiūra ir laikymas susiję su aiškiai per didelėmis išlaidomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka yra nedelsiant sunaikinami arba parduodami atitinkamoms organizacijoms. Įstatymų nustatytais atvejais savininkui atlyginama parduotų (perduotų) arba sunaikintų daiktinių įrodymų vertė. Pareigūnas, byloje ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiagoje priimantis sprendimą parduoti (perduoti) arba sunaikinti daiktinius įrodymus, privalo užtikrinti, kad tais atvejais, kai įmanoma, būtų paimami ir iki šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytų terminų pabaigos laikomi tokių daiktinių įrodymų pavyzdžiai, gauta dėl jų specialisto išvada ar paskirta ekspertizė.“
18 straipsnis. 93 straipsnio pirmojo sakinio ir 4 punkto papildymas
93 straipsnio pirmajame sakinyje po žodžio „nutraukti“ įrašyti žodžius „ar atsisakyti iškelti“ ir šį sakinį išdėstyti taip:
„Nuosprendyje, nutartyje ar nutarime nutraukti ar atsisakyti iškelti bylą turi būti išsprendžiamas daiktinių įrodymų klausimas.“
93 straipsnio 4 punkte po žodžio „bylos“ įrašyti žodžius „ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiagos“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„4) dokumentai, kurie yra daiktiniai įrodymai, lieka prie bylos ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiagos per visą jos saugojimo laiką arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar piliečiams jų prašymu;“.
19 straipsnis. 1041 straipsnio 6 dalies pakeitimas
Pakeisti 1041 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Pirmosios instancijos teismo tvarkomajame ar teisiamajame posėdyje, apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kasacinės instancijos teismo posėdyje kardomosios priemonės klausimas sprendžiamas šiame skyriuje nustatyta tvarka su išimtimis, numatytomis šio kodekso IV, V ir VII skyriuose.“
20 straipsnis. 114 straipsnio 2 dalies papildymas
114 straipsnio 2 dalyje po žodžio „nurodoma“ įrašyti žodžius „pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiaga“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Protokoluose turi būti nurodoma: pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą medžiaga; byla, kurioje daromas tyrimas; tardymo veiksmo atlikimo vieta ir laikas (metai, mėnuo, diena, valanda); tardymo veiksmą atliekantis asmuo ir visi jame dalyvaujantieji ar esantieji akivaizdoje jį atliekant asmenys; apklaustųjų asmenų parodymai arba kratos, poėmio, apžiūros, patikrinimo ir kitų tardymo veiksmų aprašymas bei rezultatai; kaltinamojo ir kitų asmenų, dalyvavusių tardymo veiksme ar buvusių akivaizdoje jį atliekant pareiškimai. Jeigu atliekant tardymo veiksmus buvo fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas arba buvo padaryti pėdsakų atspaudai bei atliejos, tai protokoluose turi būti taip pat nurodytos techninės priemonės, naudotos atliekant atitinkamą veiksmą, jų naudojimo sąlygos ir tvarka, objektai, kurių atžvilgiu šios priemonės buvo naudotos, ir gautieji rezultatai.“
21 straipsnis. 128 straipsnio 2 ir 4 dalių pakeitimas
Pakeisti 128 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Gavus pareiškimą ar pranešimą apie padarytą nusikaltimą, jį tiriantis pareigūnas gali išreikalauti reikiamą medžiagą ir atlikti šiame kodekse nustatyta tvarka tardymo veiksmus nusikaltimo požymiams nustatyti: liudytojo apklausą, akistatą, parodymą atpažinti, poėmį, asmens kratą, laikiną nuosavybės teisių apribojimą (asmenų, įtariamų turint nusikalstamai įgyto turto, laikiną nuosavybės teisių apribojimą), apžiūrą, parodymų patikrinimą vietoje, tardymo eksperimentą, pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimą, reviziją, ekspertizę, gauti specialisto išvadą.“
Pakeisti 128 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Jeigu iš pareiškime ar pranešime išdėstytų aplinkybių yra pagrindas manyti, kad nusikaltimą padarė organizuota grupė ar nusikalstamas susivienijimas, taip pat jeigu aplinkybėms patikrinti būtinos specialios žinios ir dėl to būtina skirti ekspertizę, reviziją ar gauti specialisto išvadą, prokuroro sutikimu pareiškimo ar pranešimo tyrimas pratęsiamas šio kodekso 150 straipsnyje nustatytais terminais ir tvarka. Gavus ekspertizės išvadą, revizijos aktą ar specialisto išvadą, sprendimas dėl baudžiamosios bylos turi būti priimamas ne vėliau kaip per tris dienas nuo šių dokumentų gavimo momento.“
22 straipsnis. 131 straipsnio 3 ir 4 dalių papildymas
Papildyti 131 straipsnio 3 dalį trečiu sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:
„Jeigu atsisakoma iškelti baudžiamąją bylą, tuo reikalu priimamas motyvuotas nutarimas, o kai iškelti baudžiamąją bylą atsisako teismas, – nutartis. Tai pranešama piliečiui, įmonei, įstaigai ar visuomeninei organizacijai, iš kurių gautas pareiškimas ar pranešimas, ir išaiškinama jiems teisė apskųsti šį nutarimą ar nutartį. Prie pranešimo pridedamas nutarimas ar nutartis atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą.“
Papildyti 131 straipsnio 4 dalį antru ir trečiu sakiniais ir šią dalį išdėstyti taip:
„Prokuroro, tardytojo, kvotos organo nutarimą atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą pareiškėjas gali apskųsti atitinkamai reikiamam prokurorui arba teismui, o teisėjo arba teismo nutartį – aukštesniajam teismui. Jei prokuroras, išnagrinėjęs skundą, nepanaikina nutarimo atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą, toks prokuroro nutarimas gali būti apskųstas apylinkės teismui. Apylinkės teismo nutartis dėl prokuroro nutarimo ir aukštesniojo teismo nutartis yra galutinės ir neskundžiamos.“
23 straipsnis. 132 straipsnio 3 punkto papildymas
132 straipsnio 3 punkte po žodžio „daryti“ įrašyti žodžius „ar pats daro parengtinį tardymą“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„3) prokuroras perduoda bylą tyrimui daryti ar pats daro parengtinį tardymą;“.
24 straipsnis. 133 straipsnio 3 dalies pakeitimas
133 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „ar tardytojo“ įrašyti žodžius „tardytojo ar žemesnio pagal pareigas prokuroro“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Jeigu nepagrįstai atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą, prokuroras savo nutarimu panaikina kvotos organo, tardytojo ar žemesnio pagal pareigas prokuroro priimtą tuo reikalu nutarimą, iškelia bylą ir perduoda ją tyrimui atlikti.“
25 straipsnis. 134 straipsnio 7 punkto pakeitimas
Pakeisti 134 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) Valstybės sienos apsaugos tarnyba – valstybės sienos apsaugos ir su jos pažeidimais susijusiose bylose;“.
26 straipsnis. 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimas
141 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj žodžių „ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį tikrina, kaip vykdomi įstatymo reikalavimai dėl pareiškimų bei pranešimų apie padarytus ar rengiamus nusikaltimus priėmimo, registravimo bei nagrinėjimo“ įrašyti žodžius „tikrina, kaip nagrinėjami pareiškimai bei pranešimai apie padarytus ar rengiamus nusikaltimus“ ir šį punktą išdėstyti taip:
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.