Lietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2001, Nr. 111-4022

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PAVOJINGŲJŲ KROVINIŲ VEŽIMO AUTOMOBILIŲ, GELEŽINKELIŲ

IR VIDAUS VANDENŲ KELIAIS

ĮSTATYMAS

Įstatymo

pavadinimas keistas:

Nr.

XI-1401,

2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3368 (2011-06-11)

2001 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-636

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2012

m. sausio 1 d.:

Nr.

XI-1401, 2011-05-24,

Žin., 2011, Nr. 71-3368 (2011-06-11)

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

6 straipsnis. Pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios

veiklos valstybinis valdymas

Pavojingųjų krovinių vežimo ir

su tuo susijusios veiklos valstybinį valdymą pagal kompetenciją vykdo

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, Lietuvos

Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos kompetentingos

institucijos ir kiti įgalioti viešojo administravimo subjektai.

7

straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos

kompetencija

1) nustato pavojingųjų krovinių vežimo

automobilių keliais Lietuvos Respublikoje tvarką;

2) nustato pavojingųjų krovinių vežimo

geležinkelių keliais Lietuvos Respublikoje tvarką;

3) nustato pavojingųjų krovinių vežimo

patikrinimų tvarką.

įgaliota institucija:

1) suteikia įgaliojimus Lietuvos

Respublikos kompetentingoms institucijoms atlikti funkcijas, nustatytas

Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas

pavojingųjų krovinių vežimas, ir kitiems viešojo administravimo subjektams

atlikti pavojingųjų krovinių vežimo ar su tuo susijusios veiklos valstybinio

valdymo funkcijas, jei tokios funkcijos nenustatytos šiame įstatyme ir kituose

teisės aktuose, koordinuoja jų veiklą;

2) priima sprendimus dėl šio įstatymo 22

straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse nurodytų leidžiančių nukrypti nuostatų;

3) prireikus priima sprendimus dėl

pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos Lietuvos Respublikos

teritorijoje specialiųjų saugos reikalavimų nustatymo, kai pavojingieji

kroviniai vežami išimtinai Lietuvos Respublikos teritorijoje arba Lietuvos

Respublikos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės

erdvės valstybės teritorijoje transporto priemonėmis, kurioms šis įstatymas

netaikomas, keleiviniais traukiniais ar reikalavimų, susijusių su naudojimuisi

nustatytais maršrutais (įskaitant naudojimąsi nustatytais transportavimo

būdais), nustatymo.

9 straipsnis. Lietuvos Respublikos

kompetentingų institucijų ir kitų viešojo administravimo subjektų, įgaliotų

atlikti pavojingųjų krovinių vežimo ar su tuo susijusios veiklos valstybinio

valdymo funkcijas, kompetencija

Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos ir

kiti viešojo administravimo subjektai pagal kompetenciją atlieka pavojingųjų

krovinių vežimo ar su tuo susijusios veiklos valstybinio valdymo funkcijas,

taip pat teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos

Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai dėl būtinų funkcijų ir jas

atliekančių institucijų tikslinimo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos

tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas,

pakeitimus ir papildymus.

TREČIASIS SKIRSNIS

PAVOJINGŲJŲ KROVINIŲ VEŽIMO IR SU TUO SUSIJUSIOS

VEIKLOS SAUGOS UŽTIKRINIMAS

12 straipsnis. Pavojingųjų

krovinių vežimo dalyvių pareigos

1) įsitikinti, kad pavojingieji kroviniai klasifikuoti

ir juos leidžiama vežti;

2) pateikti vežėjui pagal Lietuvos Respublikos

tarptautines sutartis, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas,

būtiną informaciją, duomenis, transporto ir lydimuosius dokumentus, susijusius

su vežamais pavojingaisiais kroviniais;

3) naudoti tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautines

sutartis, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, pažymėtą,

tinkamą ir leidžiamą atitinkamoms medžiagoms vežti tarą, didelę tarą,

nesupakuotų krovinių vidutinės talpos konteinerius ir cisternas;

4) laikytis Lietuvos Respublikos tarptautinėse

sutartyse, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, nustatytų

pavojingųjų krovinių siuntimo procedūrų ir apribojimų;

5) naudojantis kitų pavojingųjų krovinių vežimo

dalyvių paslaugomis ir remiantis jų pateikta informacija užtikrinti, kad būtų

tinkamai atliekamos šiame straipsnyje siuntėjui nustatytos pareigos;

6) teisės aktų nustatyta tvarka suteikti

tikrinančiosioms institucijoms informaciją, kurios reikia atliekant

patikrinimus, vykdyti jų teisėtus sprendimus ir nurodymus.

1) įsitikinti, kad pateiktus pavojinguosius krovinius

leidžiama vežti;

2) įsitikinti, kad yra pateikti būtini pagal Lietuvos

Respublikos tarptautines sutartis, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų

krovinių vežimas, transporto ir lydimieji dokumentai;

3) atliekant išorinę apžiūrą įsitikinti, kad pavojinguosius krovinius vežanti transporto priemonė

ir krovinys neturi akivaizdžių defektų, įtrūkių, pavojingasis krovinys neteka

ar neturi įtrūkių, visa pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis,

kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, reikalinga įranga

(įskaitant nurodytą rašytinėse instrukcijose) tinkamai sukomplektuota;

4) įsitikinti, kad cisterna išbandyta ir jos kitos

patikros terminas nesuėjęs;

5) patikrinti, ar pavojinguosius

krovinius vežanti transporto priemonė neperkrauta;

6) įsitikinti, kad pavojinguosius

krovinius vežanti transporto priemonė tinkamai pažymėta ir paženklinta

pagal Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas

pavojingųjų krovinių vežimas, nustatytus reikalavimus;

7) jeigu prieš vežimą ar vežant nustatoma neatitiktis,

kelianti pavojų saugai, nevežti krovinio, kol neatitiktis bus pašalinta;

8) teisės aktų nustatyta tvarka suteikti

tikrinančiosioms institucijoms informaciją, kurios reikia atliekant

patikrinimus, vykdyti jų teisėtus sprendimus ir nurodymus.

1) nedelsiant priimti pavojingąjį krovinį, jei nėra

priežasčių, dėl kurių to padaryti neįmanoma;

2) naudojantis kitų pavojingųjų krovinių vežimo

dalyvių paslaugomis imtis reikiamų priemonių, kad būtų tinkamai atliekamos

šiame straipsnyje gavėjui nustatytos pareigos;

3) grąžinti vežėjui tik tvarkingą konteinerį,

pašalinus Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas

pavojingųjų krovinių vežimas, nustatytų reikalavimų neatitiktį, jeigu ji buvo

aptikta;

4) teisės aktų nustatyta tvarka suteikti

tikrinančiosioms institucijoms informaciją, kurios reikia atliekant

patikrinimus, vykdyti jų teisėtus sprendimus ir nurodymus.

pavojingųjų krovinių vežimo dalyviai taip pat privalo atlikti ir kitas

pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis

reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, šiame ir kituose įstatymuose bei

kituose teisės aktuose, kuriais reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas.

13 straipsnis. Pavojingųjų krovinių vežimo saugos

specialistas

krovinius ar atlieka su tuo susijusį pakavimą, krovimą ar pripildymą, išskyrus

šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, Lietuvos Respublikos susisiekimo

ministerijos nustatyta tvarka privalo būti paskirtas bent vienas pavojingųjų

krovinių vežimo saugos specialistas, atsakingas už pagalbą įmonei vykdant

tokiai veiklai būdingos rizikos žmonėms, turtui ir aplinkai prevenciją.

specialisto nebūtina skirti įmonėje, kuri atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) veža pavojinguosius krovinius ar

atlieka su tuo susijusį pakavimą, krovimą ar pripildymą tik pagal išimtis,

nustatytas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis reglamentuojamas

pavojingųjų krovinių vežimas, ir kituose teisės aktuose;

2) įmonės pagrindinė ar papildoma veikla

nėra pavojingųjų krovinių vežimas ar su tuo susijęs krovimas ar pripildymas,

tačiau ji ne dažniau kaip kartą per mėnesį išimtinai Lietuvos Respublikos

teritorijoje veža tik pavojinguosius krovinius, pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, reikalavimus

priskirtus 4 transporto kategorijai, arba tokius krovinius krauna;

3) yra tik pavojingųjų krovinių galutinė

gavėja (iškrauti pavojingieji kroviniai toliau sandėliuojami, sunaudojami

gamybos procese ar parduodami mažmeninėje prekyboje) ir neatlieka pavojingųjų

krovinių vežimo ar su tuo susijusio pakavimo, krovimo ar pripildymo.

specialistas privalo turėti pagal atitinkamą transportavimo būdą ir pavojingųjų

krovinių grupę galiojantį pavojingųjų krovinių vežimo saugos specialisto

pažymėjimą, išduotą Lietuvos Respublikoje arba kitoje susitariančiojoje šalyje.

pažymėjimas išduodamas asmeniui, išklausiusiam atitinkamus mokymo kursus pagal

pasirinktą transportavimo būdą ir pavojingųjų krovinių grupę mokymo įstaigoje

ir išlaikiusiam egzaminą atitinkamoje Lietuvos Respublikos kompetentingoje

institucijoje. Pažymėjimas galioja 5 metus nuo jo išdavimo datos. Pažymėjimo

galiojimas pratęsiamas 5 metams nuo ankstesnio

galiojimo laikotarpio pabaigos datos, jeigu jo savininkas per vienus

metus iki šios datos išlaiko egzaminą.

pažymėjimo dublikatas išduodamas asmens prašymu, jeigu pažymėjimo originalas prarandamas

ar sugadinamas arba pasikeitė asmens duomenys.

pažymėjimą ar jo dublikatą išdavusi Lietuvos Respublikos kompetentinga

institucija jį panaikina, kai paaiškėja, kad asmuo pateikė melagingus duomenis,

lėmusius pažymėjimo ar jo dublikato išdavimą, arba asmens prašymu, arba kai

asmuo, kuriam išduotas pažymėjimas ar jo dublikatas, miršta.

specialistai mokomi, egzaminuojami, pažymėjimai ar jų dublikatai jiems

išduodami, panaikinami, jų galiojimas pratęsiamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos

nustatyta tvarka ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kuriomis

reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, nustatytomis sąlygomis.

vežimo saugos specialistą, privalo ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų

apie tai pranešti Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai raštu arba

elektroniniu parašu pasirašytu elektroniniu pranešimu.

1 straipsnis. Įstatymo

paskirtis ir taikymo sritis

automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų keliais ir su tuo susijusios

veiklos teisinius ir organizacinius pagrindus Lietuvos Respublikoje, siekiant

užtikrinti pavojingųjų krovinių vežimo ir su tuo susijusios veiklos saugą. Šis

įstatymas taikomas, kai pavojingieji kroviniai Lietuvos Respublikoje vežami

automobilių ir geležinkelių keliais ar vykdoma su tuo susijusi veikla.

Pavojinguosius krovinius vežti vidaus vandenų keliais ir vykdyti su tuo susijusią

veiklą draudžiama, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodytus

atvejus.

vežimo ir su tuo susijusios veiklos, kai pavojingieji kroviniai vežami:

1) tik uždaroje zonoje, atitinkančioje Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus;

2) Lietuvos kariuomenės, kitų susitariančiųjų šalių ar

tarptautinių organizacijų ginkluotųjų pajėgų transporto priemonėmis arba joms

prižiūrint ir tiesiogiai atsakant už tokį vežimą, išskyrus atvejus, kai

pavojinguosius krovinius veža jų samdomi rangovai;

3) keltais, kertančiais vidaus vandenų kelią ar uostą;

4) atliekant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus

darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją ir

šalinant jų padarinius pagal Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymą,

taip pat kitais atvejais, nurodytais Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, taikymo

srities išimtyse, kai šių sutarčių nuostatos netaikomos.

Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) ir jos A ir B techniniai priedai.

– pavojingųjų krovinių vežimo saugos specialistai (pagal Lietuvos Respublikos

tarptautines sutartis, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas,

– saugos konsultantai) ir pavojinguosius krovinius vežančių kelių transporto

priemonių vairuotojai.

Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės ūkio subjektas,

vežantis pavojinguosius krovinius ar vykdantis su tuo susijusią veiklą Lietuvos

Respublikos teritorijoje.

– viešojo administravimo subjektas, atliekantis jo kompetencijai priklausančias

funkcijas, kai Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kuriomis

reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, tiesiogiai numatyta, kad tokias

funkcijas gali atlikti tik įgaliotos nacionalinės kompetentingos institucijos.

kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas, – ADR, RID ir

Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 2 priedas

„Pavojingų krovinių vežimo taisyklės“. Ši sąvoka apima ir šių sutarčių pagrindu

sudarytus Lietuvos Respublikos dvišalius ar daugiašalius laikinuosius

susitarimus.

Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės ūkio

subjektas, turintis teisę užsiimti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu,

siekiantis įgyti ar jau turintis teisę mokyti asmenis, susijusius su

pavojingųjų krovinių vežimu.

bet koks kitas su tuo susijęs veiksmas, kurį įgaliotas viešojo administravimo

subjektas (tikrinančioji institucija) atlieka siekdamas nustatyti, ar pavojingųjų

krovinių vežimas ir su tuo susijusi veikla atitinka teisės aktuose nustatytus

reikalavimus.

draudžiamos vežti ar leidžiamos vežti tik pagal Lietuvos Respublikos

tarptautinių sutarčių, kuriomis reglamentuojamas pavojingųjų krovinių vežimas,

nustatytas sąlygas medžiagos ar gaminiai, taip pat medžiagos ar gaminiai,

klasifikuotini pagal šias sutartis.

krovinių buvimo vietos pakeitimas transportuojant, įskaitant pavojinguosius

krovinius vežančios transporto priemonės sustojimus, būtinus dėl transportavimo

sąlygų, ir bet kokį pavojingųjų krovinių buvimą juos vežančioje transporto

priemonėje, transportavimo cisternoje, konteineryje prieš pakeičiant šių

krovinių buvimo vietą, keičiant jų buvimo vietą ir po jų buvimo vietos

pakeitimo. Ši sąvoka taip pat apima pavojingųjų krovinių tarpinį laikinąjį

sandėliavimą ir perkrovimą keičiant šiuos krovinius vežančią transporto

priemonę ar jų transportavimo būdą.

pavojingųjų krovinių siuntėjas, vežėjas, gavėjas. Ši sąvoka taip pat apima

ekspeditorius, sandėliuotojus (tik laikinai sandėliuojančius vežamus

pavojinguosius krovinius), kitus subjektus, jei pagrindiniai pavojingųjų

krovinių vežimo dalyviai naudojasi jų paslaugomis (pakavimo, krovimo,

pripildymo, valymo, kenksmingumo šalinimo ir kitomis) tvarkydami pavojinguosius

krovinius.

priemonė – skirta važiuoti automobilių keliais mažiausiai keturratė

variklinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis

didesnis kaip 25 kilometrai per valandą, priekaba ar puspriekabė, išskyrus

žemės ir miškų ūkio traktorius, savaeiges mašinas ir jų priekabas, kai jų