LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSAS

Kodeksas skelbtas: Žin., 1972, Nr. 18-137

Neoficialus kodekso tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS

Dėl Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodekso

patvirtinimo

Lietuvos Respublikos

Aukščiausioji Taryba nutaria:

1 straipsnis.

Patvirtinti Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodeksą ir nustatyti, kad jis

įsigalioja nuo 1973 metų sausio 1 dienos.

2 straipsnis. Pavesti

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui nustatyti Lietuvos

Respublikos darbo įstatymų kodekso įsigaliojimo tvarką ir suderinti Lietuvos

Respublikos įstatymus su kodeksu.

Vilnius,

1972 m. birželio 1 d.

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO ĮSTATYMŲ KODEKSAS

Pirmasis skirsnis

BENDRIEJI NUOSTATAI

10 straipsnis.

Nesutarimų, kylančių sudarant ir keičiant kolektyvinę sutartį, sprendimo tvarka

Nesutarimus

tarp įmonės, organizacijos administracijos ir profsąjungos komiteto, kylančius

sudarant ir keičiant kolektyvinę sutartį, sprendžia aukštesnieji ūkiniai ir

profsąjungų organai dalyvaujant administracijos, darbo kolektyvo ir

profsąjungos komiteto atstovams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

11

straipsnis. Kolektyvinės sutarties įsigaliojimas

Kolektyvinė

sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai šalys ją pasirašo, ir ji turi būti

nustatyta tvarka įregistruota.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-4418,

1984-11-28

12

straipsnis. Kolektyvinės sutarties galiojimo terminas

Kolektyvinė

sutartis sudaroma kasmet ir galioja iki naujos kolektyvinės sutarties sudarymo.

13

straipsnis. Kolektyvinės sutarties galiojimo sritis

Kolektyvinė

sutartis taikoma visiems įmonės, organizacijos darbininkams ir tarnautojams

nepriklausomai nuo to, ar jie yra profesinės sąjungos nariai.

14

straipsnis. Kolektyvinės sutarties pakeitimai ir papildymai

Kolektyvinę

sutartį jos galiojimo laiku keičia bei papildo įmonės, organizacijos

profsąjungos komitetas ir įmonės, organizacijos administracija, po to, kai

pakeitimai ir papildymai apsvarstomi darbo kolektyvo susirinkimuose

(konferencijose) ir jiems pritariama.

15

straipsnis. Nesutarimų, kylančių vykdant kolektyvinę sutartį, sprendimo tvarka

Nesutarimai

tarp įmonės, organizacijos administracijos ir įmonės, organizacijos

profsąjungos komiteto, kylantys vykdant kolektyvinę sutartį, sprendžiami šio

kodekso 10 straipsnyje nustatyta tvarka.

16

straipsnis. Kolektyvinės sutarties vykdymo kontrolė

Įsipareigojimų

pagal kolektyvinę sutartį vykdymą kontroliuoja įmonės, organizacijos

administracija, įmonės, organizacijos profsąjungos komitetas ir jų aukštesnieji

organai.

Įmonės,

organizacijos administracija ir įmonės, organizacijos profsąjungos komitetas ne

rečiau kaip dukart per metus atsiskaito įmonės, organizacijos darbo kolektyvui,

kaip vykdoma kolektyvinė sutartis arba atitinkamos jos dalys.

17 straipsnis.

Profsąjungų atleidimas nuo turtinės atsakomybės pagal kolektyvines sutartis

Profesinės

sąjungos neatsako turtu pagal kolektyvines sutartis.

Trečiasis skirsnis

DARBO SUTARTIS

18

straipsnis. Darbo sutarties šalys ir turinys

Darbo

sutartis yra susitarimas tarp dirbančiojo ir įmonės, įstaigos, organizacijos,

kuriuo dirbantysis įsipareigoja dirbti tam tikros specialybės, kvalifikacijos

darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas vidaus darbo tvarkai, o įmonė,

įstaiga, organizacija įsipareigoja mokėti dirbančiajam darbo užmokestį ir

užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymų, kolektyvinės sutarties ir

šalių susitarimo.

19

straipsnis. Būtinosios darbo sutarties sąlygos

Kiekvienoje

darbo sutartyje šalys turi aptarti darbininko ar tarnautojo darbo vietą, taip

pat darbo funkciją, tai yra sulygti dėl tam tikros profesijos, specialybės,

kvalifikacijos darbo arba dėl tam tikrų pareigų.

Atskiroms

darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose gali būti numatomos ir kitos būtinosios

sąlygos, nustatomos šalių susitarimu.

20

straipsnis. Papildomosios darbo sutarties sąlygos

Šalių

susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų,

neprieštaraujančių darbo įstatymams (išbandymas, profesijų jungimas ir kt.).

21

straipsnis. Garantijos, priimant į darbą

Draudžiama

nepagrįstai atsisakyti priimti į darbą.

Sutinkamai

su TSRS Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucija neleidžiamas joks

tiesioginis ar netiesioginis teisių apribojimas arba tiesioginių ar

netiesioginių pirmenybių teikimas, priimant į darbą, priklausomai nuo lyties,

rasės, tautybės ir pažiūros į religiją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-211, 1990-05-15, Žin., 1990-05-31, Nr. 15-426

22

straipsnis. Darbo sutarties terminas

Darbo

sutartys sudaromos:

1)

neapibrėžtam terminui;

2)

apibrėžtam ne ilgesniam kaip trejų metų terminui;

3)

tam tikro darbo atlikimo laikui.

23

straipsnis. Darbo sutarties forma

Darbo

sutartis gali būti sudaroma tiek žodine, tiek rašytine forma.

24

straipsnis. Darbo sutarties sudarymas

Darbo

sutartis sudaroma, darbininkui ar tarnautojui susitariant su įmonės, įstaigos, organizacijos

vadovu arba kitu tam įgaliotu jos atstovu.

Darbo

sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, arba

nuo to momento, kuris nustatytas sutartyje šalių susitarimu.

Jei

darbininkui ar tarnautojui faktiškai buvo leista dirbti, tai darbo sutartis

laikoma sudaryta, nors priėmimas į darbą nebuvo reikiamai įformintas.

24(1)

straipsnis. Darbo sutartis su pensinio amžiaus darbininkais ir tarnautojais

Įmonės, įstaigos,

organizacijos administracija kartu su profsąjungos komitetu turi teisę

palaikyti darbo santykius su pensinio amžiaus darbininkais ir tarnautojais,

jeigu jie dirba sąžiningai, su visa energija, yra pasiekę gerų darbo rezultatų

ir turi pelnytą autoritetą kolektyve. Su kitais pensinio amžiaus darbuotojais,

turinčiais reikiamą stažą visai pensijai paskirti, darbo santykiai tęsiami

šalių susitarimu, sudarant (pakartotinai sudarant) terminuotą darbo sutartį

(iki dvejų metų) arba nutraukiami administracijos iniciatyva profsąjungos

komiteto sutikimu (šio kodekso 43 straipsnio pirmosios dalies 1-1 punktas).

Ši

pensinio amžiaus asmenų atleidimo tvarka netaikoma darbuotojams, kuriuos į

pareigas išrinko darbo kolektyvas, taip pat asmenims, kuriems įstatymų yra

nustatyta kitokia atleidimo iš darbo ryšium su amžiumi tvarka.

Kodeksas papildytas

straipsniu:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

25

straipsnis. Draudimas, priimant į darbą, reikalauti dokumentų, išskyrus

numatytus įstatymuose

Priimant į darbą,

draudžiama reikalauti iš dirbančiųjų dokumentų, išskyrus numatytus įstatymuose.

26

straipsnis. Priėmimo į darbą įforminimas

Priėmimas

į darbą įforminamas įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos įsakymu

(potvarkiu).

Sudarant

žodinę darbo sutartį, įsakyme (potvarkyje) priimti į darbą išvardijamos

būtinosios ir papildomosios darbo sutarties sąlygos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-946, 1986-07-05

27

straipsnis. Darbuotojo pareiga pačiam atlikti jam pavestą darbą

Darbininkas

ar tarnautojas neturi teisės be administracijos sutikimo pavesti atlikti savo

darbą kitam asmeniui.

28

straipsnis. Išbandymas, priimant į darbą

Sudarant

darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, siekiant

patikrinti, ar darbininkas arba tarnautojas tinka jam pavedamam darbui. Sąlyga

dėl išbandymo turi būti nurodama įsakyme (potvarkyje) priimti į darbą.

Išbandymo

laikotarpiu darbininkams ir tarnautojams pilnutinai taikomi darbo įstatymai.

Išbandymas

nenustatomas, priimant į darbą: asmenis, kuriems nesukako aštuoniolikos metų;

jaunuosius darbininkus, jiems baigus profesines technikos mokyklas; jaunuosius

specialistus, jiems baigus aukštąsias ir specialiąsias vidurines mokyklas, ir

kitais TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.

Išbandymas taip pat nenustatomas, priimant dirbti kitoje vietovėje ir perkeliant

dirbti į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją.

29

straipsnis. Išbandymo terminas priimant į darbą

Išbandymo

terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai, jeigu kitaip nenustato TSR

Sąjungos ir Lietuvos Respublikos įstatymai, o atskirais atvejais, suderinus su

atitinkamu profsąjungos komitetu, - šeši mėnesiai.

Į

išbandymo terminą neįskaitomas laikino nedarbingumo laikotarpis ir kiti

laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl svarbių priežasčių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

30

straipsnis. Išbandymo, priimant į darbą, rezultatai

Jei

išbandymo terminas pasibaigė, o darbininkas ar tarnautojas tebedirba, jis

laikomas išlaikiusiu išbandymą, ir po to nutraukti darbo sutartį leidžiama tik

bendrais pagrindais.

Jei

išbandymo rezultatas nepatenkinamas, įmonės, įstaigos, organizacijos

administracija atleidžia darbuotoją iš darbo be įmonės, įstaigos, organizacijos

profsąjungos komiteto sutikimo ir neišmokėdama išeitinės pašalpos. Tokį

atleidimą iš darbo darbininkas ar tarnautojas turi teisę apskųsti rajono

(miesto) teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-211, 1990-05-15,

Žin., 1990-05-31, Nr. 15-426

31

straipsnis. Darbo knygelės

Darbo

knygelės turi būti įforminamos visiems darbininkams ir tarnautojams,

dirbantiems įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ilgiau kaip penkias dienas.

Darbininkams

ir tarnautojams, pradėjusiems dirbti pirmą kartą, darbo knygelės įforminamos ne

vėliau kaip per 5 dienas, priėmus į darbą. Darbo knygelė yra pagrindinis

darbininko ar tarnautojo darbinės veiklos dokumentas, patvirtinantis jo darbo

stažą. Darbo knygelėje įrašomi duomenys apie darbą, paskatinimus ir

apdovanojimus už darbinius nuopelnus įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.

Nuobaudos

darbo knygelėje neįrašomos.

32

straipsnis. Giminaičių tarnybos vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje

apribojimas

Draudžiama

dirbti vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje asmenims, kuriuos sieja

artimi giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai, įtėviai, sutuoktiniai, broliai,

seserys, sūnūs, dukterys, įvaikiai, taip pat sutuoktinių broliai, seserys,

tėvai ir vaikai), jeigu jų tarnyba kartu yra susijusi su vieno iš jų tiesiogiu

pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą.

Išimtis

iš šios taisyklės gali nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

33

straipsnis. Draudimas reikalauti atlikti darbą, nesulygtą darbo sutartimi

Administracija

neturi teisės reikalauti, kad darbininkas ar tarnautojas atliktų darbą,

nesulygtą darbo sutartimi.

34

straipsnis. Perkėlimas į kitą darbą

Perkelti

į kitą darbą toje pat įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, taip pat perkelti

dirbti į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją arba į kitą vietovę nors ir kartu su

įmone, įstaiga, organizacija, leidžiama tik darbininko ar tarnautojo sutikimu,

išskyrus šio kodekso 36, 37 ir 158 straipsniuose numatytus atvejus.

Nelaikoma

perkėlimu į kitą darbą ir nereikia darbuotojo sutikimo pakeisti jo darbo vietą

toje pat įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kitame struktūriniame padalinyje

toje pat vietovėje, pavesti dirbti su kitu mechanizmu ar agregatu pagal jo

specialybę, kvalifikaciją arba pareigas, sulygtas darbo sutartimi.

Administracija neturi teisės pakeisti darbininko arba tarnautojo darbą į tokį

darbą, kuris neleistinas dėl jo sveikatos būklės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

35

straipsnis. Esminių darbo sąlygų pakeitimas

Ryšium

su gamybos ir darbo organizavimo pakeitimais leidžiama pakeisti esmines darbo

sąlygas tęsiant darbą pagal tą pačią specialybę, kvalifikaciją arba einant tas

pačias pareigas. Apie esminių darbo sąlygų pakeitimą - darbo apmokėjimo sistemų

ir dydžių, lengvatų, darbo režimo, nepilno darbo laiko nustatymą ar

panaikinimą, profesijų sugretinimą, kategorijų ir pareigų pavadinimo pakeitimą

ir kitus - darbuotojui turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš du mėnesius.

Jeigu

ankstesnės esminės darbo sąlygos negali būti paliktos, o darbuotojas nesutinka

tęsti darbą naujomis sąlygomis, darbo sutartis nutraukiama pagal šio kodekso 39

straipsnio 6 punktą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

36

straipsnis. Laikinas perkėlimas į kitą darbą gamybinio būtinumo atveju

Jeigu

įmonei, įstaigai, organizacijai iškyla gamybinis būtinumas, administracija turi

teisę perkelti darbininkus ir tarnautojus iki vieno mėnesio į darbo sutartimi

nesulygtą darbą toje pat įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba kitoje

įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, bet toje pat vietovėje, mokant darbo

užmokestį pagal atliekamą darbą, bet ne mažesnį už vidutinį uždarbį pirmesniame

darbe. Taip perkelti leidžiama, siekiant užkirsti kelią gaivalinei nelaimei ar

gamybinei avarijai, jas likviduoti arba nedelsiant pašalinti jų pasekmes,

užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, prastovai, valstybinio ar

visuomeninio turto žuvimui arba sugedimui ir kitais išimtiniais atvejais, taip

pat pavaduoti nesančiam darbininkui ar tarnautojui. Perkėlimas į kitą darbą

nesančiam darbuotojui pavaduoti negali trukti ilgiau kaip vieną mėnesį per

kalendorinius metus.

Nesančio

darbuotojo laikino pavadavimo atveju neleidžiama perkelti kvalifikuotų

darbininkų ir tarnautojų į nekvalifikuotus darbus.

37

straipsnis. Laikinas perkėlimas į kitą darbą prastovos atveju

Straipsnio galiojimas sustabdytas:

Nr. I-2050,

1991-11-28, Žin., 1991-12-31, Nr. 36-974

38

straipsnis. Nušalinimas nuo darbo

Nušalinti

nuo darbo (pareigų), sustabdant atlyginimo mokėjimą darbininkui ar tarnautojui,

galima tik tam įgaliotų organų pasiūlymu TSR Sąjungos ir Lietuvos Respublikos

įstatymų numatytais atvejais.

Jei

darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, narkotinio ar toksinio apsvaigimo

būklėje, įmonės, įstaigos, organizacijos administracija tą dieną (pamainą)

neleidžia jam dirbti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2229, 1988-03-30

39

straipsnis. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai

Darbo

sutarties pasibaigimo pagrindai yra:

1)

šalių susitarimas;

2)

termino pasibaigimas (22 straipsnio 2 ir 3 punktai), išskyrus atvejus, kai

darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena šalis nepareikalavo jų nutraukti;

3)

darbuotojo pašaukimas ar stojimas į karinę arba alternatyvią (darbo) tarnybą;

4)

darbo sutarties nutraukimas darbininko ar tarnautojo iniciatyva (40

straipsnis), administracijos iniciatyva (43 straipsnis) arba profsąjungos

organo ar Valstybės kontrolės departamento pareigūnų reikalavimu (48 ir 48(1)

straipsniai);

5)

darbuotojo perkėlimas jo sutikimu į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją arba

perėjimas į renkamąsias pareigas. Darbo sutartis pasibaigia perkėlimo į kitą

darbą atveju, kai darbuotojas perkeliamas į kitą įmonę, įstaigą, organizaciją;

6)

darbininko ar tarnautojo atsisakymas persikelti į darbą kitoje vietoje kartu su

įmone, įstaiga, organizacija, taip pat atsisakymas tęsti darbą pakeitus esmines

darbo sąlygas;

7)

įsiteisėjimas teismo nuosprendžio, kuriuo darbininkas ar tarnautojas nuteistas

(išskyrus atvejus, kai nuteisiama lygtinai ir atidedamas nuosprendžio vykdymas)

laisvės atėmimu, pataisos darbais ne darbovietėje ar kitokia bausme, dėl kurios

pasidaro nebegalima toliau dirbti tą darbą;

8)

teismo (teisėjo) nutarimas nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) ryšium su

padarytu administraciniu teisės pažeidimu.

Perdavimas

įmonės, įstaigos, organizacijos, pavaldžios tam tikram organui, į kito organo

pavaldumą darbo sutarties nenutraukia. Įmonėms, įstaigoms, organizacijoms

susiliejus, įmonę, įstaigą, organizaciją padalijus ar prijungus prie jos kitą,

darbo santykiai darbininko ar tarnautojo sutikimu tęsiasi; nutraukti šiais

atvejais darbo sutartį administracijos iniciatyva galima tik sumažinus

darbuotojų skaičių arba etatus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-796, 1980-12-24

Nr. X-3363, 1983-08-31

Nr. XI-2229, 1988-03-30

Nr. I-831, 1990-12-04,

Žin., 1990-12-31, Nr. 36-863

Nr. I-897, 1990-12-28, Žin., 1991-01-20, Nr. 2-33

Nr. I-1573, 1991-07-18, Žin., 1991-08-10, Nr. 22-568

40 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbininko

ar tarnautojo iniciatyva

Darbininkai

ir tarnautojai turi teisę nutraukti darbo sutartį, sudarytą neapibrėžtam

terminui, apie tai raštu įspėję administraciją prieš du mėnesius. Kai darbo

sutartis nutraukiama dėl svarbių priežasčių, darbininkai ir tarnautojai apie

tai raštu įspėja administraciją prieš vieną mėnesį. Pasibaigus šiems terminams,

darbininkas ar tarnautojas turi teisę nutraukti darbą, o įmonės, įstaigos,

organizacijos administracija privalo išduoti darbuotojui darbo knygelę ir su

juo atsiskaityti.

Darbų,

į kuriuos darbininkas ar tarnautojas perkeltas už darbo drausmės pažeidimą (158

straipsnio 4 punktas), atlikimo laikas į įspėjimo dėl atleidimo terminą

neįskaitomas.

Terminuota

darbo sutartis (22 straipsnio 2 ir 3 punktai) darbuotojo reikalavimu turi būti

nutraukiama prieš terminą, jeigu dėl ligos ar invalidumo negali darbuotojas

atlikti sutartyje numatyto darbo, administracija pažeidė darbo įstatymus,

kolektyvinę arba darbo sutartį, taip pat dėl kitų svarbių priežasčių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-3363, 1983-08-31

41 straipsnis. Darbininko ir tarnautojo teisė atšaukti

pareiškimą nutraukti darbo sutartį

Darbininkai

ir tarnautojai turi teisę atšaukti savo pareiškimą nutraukti darbo sutartį, jei

įmonės, įstaigos, organizacijos administracija, gavusi šį pareiškimą, dar nėra

išleidusi įsakymo atleisti iš darbo.

42

straipsnis. Terminuotos darbo sutarties nutraukimas darbuotojo reikalavimu

Kilus

nesutarimams dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo prieš terminą

darbuotojo reikalavimu (40 straipsnio trečioji dalis), ginčą sprendžia

darbininko ar tarnautojo pareiškimu darbo ginčus nagrinėjantys organai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-3363, 1983-08-31

43

straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas administracijos iniciatyva

Darbo

sutartį, sudarytą neapibrėžtam terminui, taip pat terminuotą darbo sutartį,

įmonės, įstaigos, organizacijos administracija prieš terminą gali nutraukti tik

šiais atvejais:

1)

kai įmonė, įstaiga, organizacija likviduojama, taip pat kai sumažinamas joje

darbuotojų skaičius arba etatai;

1(1)

(galiojimas sustabdytas);

2)