Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų (toliau – savivaldybių taryba, taryba) nariai renkami ketveriems metams, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal mišrią rinkimų sistemą.

Savivaldybės tarybą sudaro savivaldybės tarybos nariai. Vienas tos savivaldybės tarybos narys yra meras.

Viena savivaldybė sudaro vieną daugiamandatę rinkimų apygardą. Pagal proporcinę rinkimų sistemą savivaldybėje (daugiamandatėje apygardoje) renkami šios savivaldybės tarybos nariai (išskyrus savivaldybės tarybos narį – merą).

Pagal absoliučios daugumos rinkimų sistemą vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurią sudaro visa savivaldybė, renkamas šios savivaldybės tarybos narys – meras.

Šis įstatymas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

Teisę rinkti savivaldybės tarybos narius turi nuolatiniai šios savivaldybės gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų (toliau – rinkėjai). Savivaldybių tarybų rinkimuose (toliau – rinkimai) nedalyvauja asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.

Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, o savivaldybės tarybos nariu – meru, – Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas šios savivaldybės tarybos nariu. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos.

Nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi šią teisę patvirtinantį dokumentą bei kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje. Jeigu šioje dalyje nurodytas asmuo atitinkamos savivaldybės teritorijoje savo gyvenamąją vietą deklaravo arba buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų, jis teisę rinkti savivaldybės tarybos narius įgyvendina toje savivaldybėje, kurios teritorijoje jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos.

Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigęs atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį, taip pat asmuo, teismo pripažintas neveiksniu. Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas užsienio valstybės pilietis, kurio pasyvioji rinkimų teisė yra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra.

Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje.

Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai rinkimų teisės apribojimai – dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio, neįgalumo – draudžiami.

Kiekvienas rinkėjas turi po vieną mandato balsą daugiamandatėje rinkimų apygardoje balsuoti už kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą (toliau – kandidatų sąrašas). Pagal mandato balsų, gautų už kiekvieną kandidatų sąrašą, sumas nustatoma, kiek tarybos nario mandatų gauna ar negauna konkretus kandidatų sąrašas. Už kandidatų sąrašą balsuojantis rinkėjas už šio sąrašo kandidatus gali paduoti pirmumo balsus. Pagal pirmumo balsų sumas už kiekvieną sąrašo kandidatą nustatoma kiekvieno kandidato vieta šiame kandidatų sąraše po rinkimų.

Kiekvienas rinkėjas turi po vieną mandato balsą vienmandatėje rinkimų apygardoje balsuoti už kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus.

Visi kandidatai į savivaldybių tarybų narius ir kandidatai į savivaldybės tarybos narius – merus, nesvarbu, ar jie iškelti, ar išsikėlė patys, yra lygūs.

Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save.

Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo apsisprendimą ar valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatą ar kandidatų sąrašą, taip pat skubinti rinkėją balsuoti. Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti rinkimų biuletenį. Su rinkimų biuleteniu draudžiama atlikti veiksmus, kurie galėtų atskleisti balsavimo paslaptį. Jeigu kam nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti.

Rinkėjui, kuris dėl neįgalumo negali balsuoti savarankiškai, turi būti sudarytos sąlygos laisvai pasirinkti balsuoti padedamam kito asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip tai nustatyta šio įstatymo 66 straipsnio 5 dalyje, arba pasinaudoti galimybe balsuoti neįgaliųjų poreikiams pritaikytose balsavimo patalpose.

Prasidėjus rinkimų politinei kampanijai, tai yra nuo rinkimų datos paskelbimo iki šio įstatymo nustatyto rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją ar rinkimų teisę turintį asmenį dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą numatomą kelti kandidatu ar numatantį išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus asmenį, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų ar kandidatų arba numatomų kelti kandidatais asmenų ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę.

Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), pažymėtos politinės partijos (toliau – partija), visuomeninio rinkimų komiteto (toliau – rinkimų komitetas), kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, numatomo kelti ar numatančio išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, simbolika, neatlygintinas platinimas.

Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria ir priima dėl jų sprendimus savivaldybių rinkimų komisijos Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Šie sprendimai gali būti skundžiami Vyriausiajai rinkimų komisijai. Apie nustatytą rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia savo interneto svetainėje kartu su šį straipsnį pažeidusio kandidato pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus pripažinus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nustatytos pasekmės.

Savivaldybių tarybų nariai renkami vienu metu.

Rinkimus skelbia Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos. Jeigu likus 4 mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos Seimas nepaskelbia rinkimų datos, rinkimai rengiami paskutinį sekmadienį, nuo kurio iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos lieka ne mažiau kaip mėnuo. Rinkimai rengiami ne anksčiau kaip likus 2 mėnesiams ir ne vėliau kaip likus mėnesiui iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos.

Rinkimų diena yra diena, kurią balsuojama rinkimų apylinkių patalpose. Balsavimas ne rinkimų apylinkės patalpose (balsuojant iš anksto – savivaldybėje, namuose ir specialiuose balsavimo punktuose) vyksta iki balsavimo dienos arba baigiamas rinkimų dieną, kaip nustatyta šiame įstatyme. Terminas, kuris skaičiuojamas nuo rinkimų dienos ir gali būti įgyvendintas tik tuo atveju, kai yra paskelbti rinkimų rezultatai, pradedamas skaičiuoti nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos.

Pakartotinių ar naujų rinkimų savivaldybėje datą šio įstatymo nustatytais atvejais ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią atsirado pagrindas rengti šiuos rinkimus, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Ji taip pat skelbia rinkimų datą šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju.

Apie rinkimų komisijos posėdį visuomenei ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytomis elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios.

Rinkimų komisijų posėdžiai ir balsavimai yra vieši, juos gali stebėti politinių partijų (toliau – partijos), rinkimų komitetų, išsikėlusių į savivaldybės tarybos narius – merus kandidatų atstovai rinkimams (toliau – atstovai rinkimams) ir rinkimų stebėtojai, pateikę nustatytos formos pažymėjimus arba juos tam įgaliojusių partijų, rinkimų komitetų patvirtintas pažymas, visuomenės informavimo priemonių atstovai, pateikę tarnybinius ar darbo pažymėjimus. Kiekvienas kandidatas turi teisę dalyvauti rinkimų komisijos posėdyje, jeigu jame sprendžiama dėl jo veikos ar dėl tiesiogiai su juo susijusių aplinkybių arba jeigu jį dalyvauti posėdyje pakvietė rinkimų komisijos pirmininkas.

Rinkimų komisijos posėdžio salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus. Fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, kai dėl to reikia vaikščioti po patalpą ar naudoti specialią apšvietimo techniką, taip pat tiesiogiai transliuoti posėdžius per radiją ar televiziją galima tik leidus rinkimų komisijos pirmininkui.

Rinkimų komisijos negali rengti uždarų posėdžių.

Vyriausioji rinkimų komisija gali uždrausti bet kam įeiti į rinkimų komisijas aptarnaujančių darbuotojų darbo, dokumentų saugojimo patalpas, jeigu būtina užtikrinti netrikdomą šių darbuotojų darbą, apsaugoti rinkimų dokumentus.

Jeigu yra pagrindas manyti, kad rinkimų komisijos posėdžio metu gali kilti grėsmė posėdžio dalyvių saugumui, komisijos pirmininkas kreipiasi į policiją, kad ši tikrintų įeinančių į posėdžių salę asmenų dokumentus, daiktus ar atliktų asmens apžiūrą.

Rinkimų komisija gali pašalinti iš posėdžių salės asmenis, kliudančius komisijai normaliai dirbti.

Į savivaldybės tarybą iš viso renkama: