Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo pakeitimo įstatymas

Šis įstatymas nustato valstybės institucijų ir įstaigų teises bei pareigas formuojant ir įgyvendinant geležinkelių transporto eismo saugos politiką; reikalavimus geležinkelių infrastruktūros valdytojams ir geležinkelio įmonėms (vežėjams) geležinkelių transporto eismo saugos srityje; geležinkelių infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų naudojimo, valdymo ir priežiūros, geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo bendruosius principus; geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimo tvarką, reikalavimus darbuotojams, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, ir kitiems asmenims; asmenų atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus, siekiant apsaugoti asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti geležinkelių transporto eismo sąlygas, taip pat mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir užtikrinti bendrųjų geležinkelių transporto eismo saugos tikslų įgyvendinimą.

Šio įstatymo reikalavimai taikomi 1435 mm ir 1520 mm pločio vėžių geležinkeliuose. Geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimus kitokio pločio vėžės geležinkeliuose nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Šio įstatymo nuostatos yra suderintos su jo priede pateiktais Europos Sąjungos teisės aktais.

Agentūra – Europos geležinkelių agentūra (Bendrijos geležinkelių transporto eismo saugos ir sąveikos agentūra).

Avarija – geležinkelių transporto eismo įvykis, kai susiduria traukiniai, geležinkelių riedmenys, traukiniai su geležinkelių riedmenimis ar statiniais, įrengimais, geležinkelių riedmenys nurieda nuo bėgių, įvyksta geležinkelių transporto eismo įvykis pervažose, dėl judančių geležinkelių riedmenų sužalojami ne daugiau kaip keturi žmonės ir kyla gaisras geležinkelių transporte.

Bendrieji geležinkelių transporto eismo saugos būdai (toliau – bendrieji eismo saugos būdai) – būdai, kurie nusako, kaip galima vertinti eismo saugos lygį, eismo saugos tikslų pasiekimą ir tai, kaip laikomasi geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimų.

Bendrieji geležinkelių transporto eismo saugos tikslai (toliau – bendrieji eismo saugos tikslai) – rizikos priimtinumo kriterijais išreikšti geležinkelių transporto eismo saugos lygiai, kuriuos turi atitikti skirtingos geležinkelių sistemos dalys (paprastųjų geležinkelių sistema, greitųjų geležinkelių sistema, ilgieji geležinkelio tuneliai ar geležinkelių linijos, naudojamos tik kroviniams vežti, ir kt.) ir visa geležinkelių sistema.

Eismo saugos valdymo sistema – geležinkelių infrastruktūros valdytojų arba geležinkelio įmonių (vežėjų) nustatyta organizacinė struktūra ir priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti geležinkelių transporto eismo saugą šioms įmonėms vykdant savo veiklą.

Esminiai reikalavimai – visi reikalavimai, kuriuos turi atitikti transeuropinių paprastųjų ir greitųjų geležinkelių sistemos, jų posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys bei sąsajos, nurodyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintose Transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikos reikalavimų nustatymo ir taikymo taisyklėse.

Europos Sąjungos techninės sąveikos specifikacijos (toliau – TSS) – kiekvienam posistemiui ar jo daliai taikomi detalūs reikalavimai, būtini esminiams reikalavimams įvykdyti ir nustatantys reikiamas naudojamų skirtingų posistemių tarpusavio sąsajas bei užtikrinantys geležinkelių transporto, veikiančio Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinkle (TEN-T), sąveiką.

Geležinkelių sistema – struktūrinių ir naudojimo sričių posistemių visuma ir visos sistemos, nustatytos sąveiką reglamentuojančiuose teisės aktuose, valdymas ir naudojimas.

Geležinkelių transporto eismas – traukinių eismas ir manevrai (geležinkelių riedmenų judėjimas geležinkelių keliais).

Geležinkelių transporto eismo įvykio priežastys – teisėta ar neteisėta veika, įvykiai, sąlygos arba jų visuma, dėl kurių įvyko eismo įvykis.

Geležinkelių transporto eismo įvykio tyrimas – procedūra, atliekama po eismo įvykio siekiant užkirsti kelią kitam eismo įvykiui. Tai informacijos apie eismo įvykį surinkimas ir analizė, išvadų pateikimas ir įvertinimas, eismo įvykio priežasčių ir (ar) asmenų, pažeidusių geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimus, nustatymas bei geležinkelių transporto eismo saugos rekomendacijų pateikimas.

Geležinkelių transporto eismo įvykis (toliau – eismo įvykis) – įvykis, kai geležinkelių transporto eismo metu dėl gaivalinių nelaimių, techninių priežasčių ar nustatytų geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo laikymosi atsiranda šio straipsnio 2, 14, 19 dalyse nurodytų žalingų pasekmių. Eismo įvykiai skirstomi į katastrofas, avarijas ir riktus.

Geležinkelių transporto eismo sauga (toliau – eismo sauga) – geležinkelių transporto eismo būklė, kai keleiviai, kiti geležinkelių transporto eismo dalyviai ir kiti asmenys, taip pat geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių riedmenys bei vežami kroviniai ir bagažas yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių.

Katastrofa – eismo įvykis, kai dėl traukinių ir geležinkelių riedmenų susidūrimo ar traukinių ir geležinkelių riedmenų nuriedėjimo nuo bėgių, traukinių ir geležinkelių riedmenų susidūrimo su kelių transporto ar kitomis transporto priemonėmis žūva vienas ir daugiau žmonių arba sužalojami penki ir daugiau žmonių, arba padaryta ne mažesnė kaip 2 milijonų eurų žala geležinkelių infrastruktūrai, geležinkelių riedmenims, aplinkai arba fizinių ar juridinių asmenų turtui, taip pat bet kuris kitas panašus eismo įvykis, dėl kurio nebegalima kontroliuoti ir (ar) valdyti eismo saugos geležinkeliuose.

Mokymo pajėgumai – traukinių mašinistų ir traukinius lydinčio personalo mokymo priemonės ir mokymai apie geležinkelių linijas, jų eksploatavimą, avarines situacijas ir signalizacijos bei kontrolės komandų sistemą, kiti teisės aktuose nurodyti mokymai.

Nacionalinės eismo saugos taisyklės – visi Lietuvos Respublikos teisės aktai ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo dokumentai, nustatantys eismo saugos reikalavimus ir taikomi geležinkelių infrastruktūros valdytojui ir daugiau nei vienai geležinkelio įmonei (vežėjui).

Paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos – bandymų laboratorijos, sertifikavimo ar kontrolės įstaigos, paskirtos atsakingomis už sąveikos sudedamųjų dalių atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimą arba už posistemių „EB“ patikros procedūros atlikimą, ir apie kurias pranešta Europos Komisijai, Europos Sąjungos valstybėms narėms ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybėms, pasirašiusioms Europos ekonominės erdvės susitarimą.

Posistemis – vieno ar kelių geležinkelių transporto objektų, kaip visumos, struktūrinė ar eksploatavimo sudedamoji dalis. Ir transeuropinę paprastųjų geležinkelių sistemą, ir transeuropinę greitųjų geležinkelių sistemą sudaro struktūriniai ir naudojimo sričių posistemiai, kuriems turi būti nustatyti esminiai reikalavimai.

Riktas – eismo įvykis, kuris kilo dėl geležinkelių riedmenų ir traukinių eksploatavimo, turėjo neigiamą poveikį eismo saugos kontrolei ir valdymui eksploatavimo metu, bet nesukėlė katastrofos ir avarijos padarinių.

Sąveikos sudedamosios dalys – bet kuri nedaloma sudedamoji dalis, sudedamųjų dalių grupė, mazgas, sukomplektuotas blokas, įtraukti arba ketinami įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso transeuropinių paprastųjų ir greitųjų geležinkelių sistemų sąveika. Ši sąvoka apima ir materialiuosius, ir nematerialiuosius objektus.

Traukinių eismas – geležinkelių stotyse suformuotų traukinių judėjimas geležinkelių linijomis pagal traukinių eismo grafiką.

Traukinių eismo grafikas – tam tikro laikotarpio suplanuoto traukinių eismo viešąja geležinkelių infrastruktūra grafinis pateikimas.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos paaiškintos Geležinkelių transporto kodekse ir Transporto veiklos pagrindų įstatyme bei kituose įstatymuose.

Geležinkelių transporto eismo tvarką reglamentuoja TSS, traukinių eismo grafikas, Techninio geležinkelių naudojimo nuostatai (toliau – Nuostatai), Geležinkelių eismo taisyklės, Geležinkelių signalizacijos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro, ir kitos nacionalinės eismo saugos taisyklės.

Geležinkelių transporto eismą organizuoja ir valdo geležinkelių infrastruktūros valdytojai.

Traukinių eismo grafiką rengia ir tvirtina viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka. Traukinių eismo grafikas sudaromas vadovaujantis geležinkelių transporto veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, mokslo įstaigų rekomendacijomis ir pagal turimas technologijas bei technines priemones.

Tarptautinių traukinių eismo grafikai sudaromi vadovaujantis susitarimais su kitų valstybių geležinkelių infrastruktūros valdytojais ar geležinkelių administracijomis.

Darbuotojai, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, ir valstybės institucijų (muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, policijos ir kt.) pareigūnai jiems priskirtas funkcijas traukinių eismo metu privalo atlikti nustatytu laiku, nepažeisdami traukinių eismo grafiko, jeigu įstatymai ir kiti teisės aktai nenustato kitaip.

Nacionalinių eismo saugos taisyklių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. Šis sąrašas pateikiamas Europos Komisijai.

Priimtos naujos nacionalinės eismo saugos taisyklės ar nacionalinių eismo saugos taisyklių pakeitimai įtraukiami į Nacionalinių eismo saugos taisyklių sąrašą. Netekusios galios nacionalinės eismo saugos taisyklės išbraukiamos iš Nacionalinių eismo saugos taisyklių sąrašo.

Apie priimtas naujas nacionalines eismo saugos taisykles ar jų pakeitimus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija praneša Europos Komisijai, išskyrus atvejus, kai priimtos nacionalinės eismo saugos taisyklės susijusios tik su TSS įgyvendinimu.

Priėmus ar pakeitus bendruosius eismo saugos būdus, nacionalinės eismo saugos taisyklės turi būti pakeičiamos.

Nacionalinių eismo saugos taisyklių, kuriomis nustatomas aukštesnis eismo saugos lygis, nei reikalingas pagal bendruosius eismo saugos tikslus, ar kurios gali turėti įtakos kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelio įmonių (vežėjų) veiklai Lietuvos Respublikos teritorijoje, projektus, nurodydama šių projektų inicijavimo priežastis, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija teikia nagrinėti Europos Komisijai, prieš tai pasikonsultavusi su visomis suinteresuotomis šalimis teisės aktų nustatyta tvarka.

Eismo saugos politiką formuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šios politikos įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

Eismo saugos užtikrinimo kontrolę vykdo eismo saugos institucija.

Eismo saugą užtikrina geležinkelių infrastruktūros valdytojai, geležinkelio įmonės (vežėjai) ir asmenys, kurių veikla susijusi su geležinkelių transporto eismu.

Eismo saugos institucija yra biudžetinė įstaiga. Ji atlieka šias funkcijas:

Tais atvejais, kai tam tikram posistemiui TSS dar netaikomos ir dar nėra parengtų atitinkamų nacionalinių atitikties įvertinimo taisyklių arba nesudaryti atitinkami tarptautiniai susitarimai, eismo saugos institucija turi teisę vienašališkai pripažinti atitikties sertifikatus, išduotus kitų valstybių paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų ir kitų oficialiai pripažintų bandymų laboratorijų, sertifikavimo ar kontrolės įstaigų.

Atlikdama sąveikos sudedamųjų dalių tiekimo Lietuvos rinkai priežiūrą, eismo saugos institucija tiria šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų esminių reikalavimų pažeidimus, įpareigoja asmenis, kad šie pažeidimai būtų pašalinti ir atkurta sąveikos sudedamosios dalies ir šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytų esminių reikalavimų atitiktis, prireikus apriboja ir (ar) uždraudžia šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų esminių reikalavimų neatitinkančių sąveikos sudedamųjų dalių naudojimą arba pašalina iš Lietuvos rinkos, taip pat įgyvendina kitas priemones, reikalingas šiai funkcijai užtikrinti.

Šio straipsnio 3 dalis taikoma, kai sąveikos sudedamosios dalys tiekiamos Lietuvos rinkai (t. y. tiekiamos parduoti, nuomoti, suteikiamos panaudos pagrindais ir kitais būdais tiekiamos kitiems asmenims įsigyti), kai savo reikmėms pagaminamos arba surenkamos skirtingos kilmės sąveikos sudedamosios dalys arba kai jas sudaro skirtingos kilmės elementai.

Eismo saugos institucija ir (ar) jos įgalioti valstybės tarnautojai, atlikdami pavestas funkcijas, privalo: