Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Į S T A T Y M A S

1998 m. gruodžio 10 d. Nr. VIII-959

Vilnius

(Žin., 1964, Nr. 19-139; 1966, Nr. 33-238; 1981, Nr. 16-183; 1984, Nr. 34-390; 1988, Nr. 17-160; 1991, Nr. 33-891; 1994, Nr. 51-949, Nr. 58-1134, Nr. 93-1809; 1995, Nr. 19-435, Nr. 51-1244, Nr. 44-1079, Nr. 55-1353, Nr. 59-1482, Nr. 63-1580, Nr. 106-2354, Nr. 107-2397, 2412; 1996, Nr. 4-90, Nr. 16-413, Nr. 67-1606, Nr. 73-1744, Nr. 110-2506; 1997, Nr. 39-952, Nr. 63-1471, Nr. 64-1510, Nr. 66-1613, Nr. 99-2503, Nr. 104-2619, Nr. 108-2730, Nr. 118-3044; 1998, Nr. 26-672, 673, Nr. 38-1000, Nr. 55-1517, Nr. 66-1911)

1 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„16 straipsnis. Teismo sudėtis

Apylinkių teismuose civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas. Nagrinėdamas civilines bylas, jis veikia apylinkės teismo vardu.

Apygardų teismuose civilines bylas, išskyrus šio kodekso 1361 straipsnio pirmosios dalies 1-5 ir 8-13 punktuose nurodytąsias, pirmąja instancija nagrinėja vienas teisėjas veikdamas apygardos teismo vardu. Kitas civilines bylas pirmąja instancija ir civilines bylas apeliacine tvarka nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Lietuvos apeliaciniame teisme civilines bylas apeliacine tvarka nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilines bylas kasacine tvarka nagrinėja arba trijų teisėjų kolegija, arba septynių teisėjų kolegija, arba Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija.

Kolegijos sudėtį sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo ar jo skyriaus pirmininkas.

Klausimus, kuriuos teisėjas turi teisę išspręsti vienas, taip pat gali spręsti teisėjų kolegija, plenarinė sesija.“

2 straipsnis. 25 straipsnio 4 dalies pripažinimas netekusia galios

25 straipsnio 4 dalį pripažinti netekusia galios.

3 straipsnis. 37 straipsnio 1 dalies pakeitimas

37 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „nenutraukdamas bylos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali ieškovo sutikimu pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu.“

4 straipsnis. 49 straipsnio 5 dalies pakeitimas

49 straipsnio 5 dalyje po žodžio „orderyje“ įrašyti žodžius „arba su klientu pasirašytoje sutartyje“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Advokato arba advokato padėjėjo įgalinimai ir jų apimtis patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderyje arba su klientu pasirašytoje sutartyje.“

5 straipsnis. 99 straipsnio 1 dalies papildymas

Papildyti 99 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Įrodymus užtikrina teismas ar teisėjas pagal šio kodekso nustatytas taisykles. Dėl įrodymų užtikrinimo teismas ar teisėjas priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą. Tais atvejais, kai asmuo, nepateikęs ieškininio pareiškimo, prašo įrodymų užtikrinimo, teismas ar teisėjas, užtikrindamas įrodymus, paskiria ne ilgesnį kaip trijų dienų terminą ieškininiam pareiškimui pateikti. Per teismo nustatytą terminą nepateikus ieškininio pareiškimo, teismas nutartimi panaikina įrodymų užtikrinimo priemones. Užtikrindamas įrodymus, teismas ar teisėjas gali pareikalauti, kad užtikrinimo prašantis asmuo pateiktų užstatą, kuriuo būtų galima atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl įrodymų užtikrinimo. Jeigu per teismo ar teisėjo nustatytą terminą ieškininis pareiškimas nepateikiamas ir asmuo, patyręs nuostolių dėl įrodymų užtikrinimo, nepareiškia ieškinio dėl jų atlyginimo, užstatas po trisdešimt dienų grąžinamas jį pateikusiam asmeniui. Įrodymų užtikrinimo klausimus teismas ar teisėjas sprendžia be žodinio nagrinėjimo.“

6 straipsnis. 102 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas ir papildymas

„26) Seimo kontrolieriai – už įstatymų nustatytais atvejais teismui pateikiamus ieškinius, kai siūloma atleisti iš pareigų pareigūnus, taip pat dėl kitų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo;“.

„38) valstybės įmonė Valstybės turto fondas – už ieškinius, apeliacinius ir kasacinius skundus;

39) fiziniai asmenys, kurie Vyriausybės nustatyta tvarka pripažinti socialiai remtinais.“

„Teismas ar teisėjas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio. Prašymas iš dalies atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio būtinumą.“

7 straipsnis. 103 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 103 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„103 straipsnis. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas ir išskaidymas

Teismas ar teisėjas, atsižvelgdamas į turtinę asmenų padėtį, gali atidėti ne ilgesniam kaip iki šešių mėnesių terminui ar išskaidyti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ar išskaidymo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo ar išskaidymo būtinumą.“

8 straipsnis. 104 straipsnio papildymas ir pakeitimas

„Už pareiškimus, paduotus šio kodekso dvidešimtojo1 skirsnio nustatyta tvarka, mokami žyminiai mokesčiai 50 procentų tarifo, apmokėtino paduodant ieškininį pareiškimą turtiniuose ginčuose.“

9 straipsnis. 107 straipsnio 1 dalies papildymas

Papildyti 107 straipsnio 1 dalį 7 punktu:

„7) kai atsisakoma priimti apeliacinį arba kasacinį skundą.“

10 straipsnis. 108 straipsnio papildymas

Papildyti 108 straipsnį 5 ir 6 punktais:

„5) pašto išlaidos, susijusios su bylų, šaukimų, pranešimų, dokumentų ir jų nuorašų, išrašų, kopijų siuntimu;

6) išlaidos, susijusios su paskelbimu spaudoje apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.“

11 straipsnis. 118 straipsnio papildymas 2 dalimi

Papildyti 118 straipsnį 2 dalimi:

„Atskiruosius skundus dėl teismo nutarčių, priimtų šio kodekso 102 straipsnio antrojoje dalyje ir 103 straipsnyje numatytais atvejais, gali pateikti tik asmenys, dėl kurių šios nutartys yra priimtos.“

12 straipsnis. 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimas

Pakeisti 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir išdėstyti taip:

„4) Seimo kontrolierių ieškinius, kai siūloma atleisti iš pareigų pareigūnus, taip pat ieškinius dėl kitų asmenų tiesių bei įstatymų saugomų interesų gynimo;“.

13 straipsnis. 1361 straipsnio pakeitimas ir papildymas

1361 straipsnio pirmojo sakinio dalyje iki pirmojo dvitaškio vietoj dviejų žodžių „teisme“ įrašyti du žodžius „teismas“, išbraukti žodžius „trijų teisėjų kolegija“, straipsnį papildyti nauju 15 punktu, buvusį 15 punktą laikyti 16 punktu ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„1361 straipsnis. Civilinės bylos, teismingos tik Vilniaus apygardos teismui

Tik Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja civilines bylas:

1) pagal skundus dėl atsisakymo įregistruoti politinę partiją Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams;

2) pagal iniciatyvinės grupės skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo atmesti reikalavimą paskelbti referendumą;

3) pagal politinių partijų, kitų politinių ar visuomeninių organizacijų įgaliotinių skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, priimtų nagrinėjant skundus dėl miestų, rajonų referendumų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos;

4) pagal skundus dėl Respublikos Prezidento rinkimų komisijos sprendimo atsisakyti išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapus asmeniui, iškeltam ar išsikėlusiam kandidatu į Respublikos Prezidentus;

5) pagal skundus dėl Respublikos Prezidento rinkimų komisijos atsisakymo įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus;

6) dėl išradimų patentavimo ir naudojimo, nurodytus Lietuvos Respublikos patentų įstatyme;

7) pagal užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, taip pat pagal Lietuvos Respublikos piliečių prašymus įvaikinti užsienio valstybės pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje;

8) pagal politinių partijų ir politinių organizacijų, kandidatų į Seimo narius, jų įgaliotinių bei stebėtojų skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos nagrinėjant skundus dėl apygardos rinkimų komisijos sprendimų, renkant Lietuvos Respublikos Seimą;

9) pagal skundus dėl Seimo nario pažymėjimo neįteikimo;

10) pagal politinių partijų ir politinių organizacijų, iškėlusių kandidatą į Respublikos Prezidentus, bei kandidatų patikėtinių skundus dėl Respublikos Prezidento rinkimų komisijos sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos;

11) pagal politinių partijų ir politinių organizacijų, iškėlusių kandidatus į Respublikos Prezidentus, bei kandidatų patikėtinių skundus dėl Respublikos Prezidento rinkimų komisijos sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui;

12) pagal politinių partijų, politinių ar visuomeninių organizacijų atstovų prie rinkimų komisijos, rinkimų į savivaldybių tarybas stebėtojų ir rinkėjų skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, priimtų nagrinėjant skundus dėl apygardos rinkimų komisijos sprendimų, kurie priimti iki balsavimo pabaigos;

13) pagal rinkimuose į savivaldybių tarybas dalyvavusios kandidatų sąrašus iškėlusios organizacijos skundus dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais arba dėl neteisingo rinkimų rezultatų nustatymo;

14) dėl Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų įstatyme numatytų ginčų:

dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimų atsisakyti įregistruoti ženklą ir išduoti ženklo liudijimą,

dėl ženklo registracijos ir išduoto liudijimo pripažinti negaliojančiu,

dėl ženklo registracijos panaikinimo,

dėl ženklo savininko teisių gynimo;

15) pagal skundus dėl Pabėgėlių reikalų tarybos sprendimų;

16) kitas civilines bylas, kurias pagal galiojančius įstatymus, kaip pirmosios instancijos teismas, turi nagrinėti tik Vilniaus apygardos teismas, taip pat bylas, kurios iki Teismų įstatymo įsigaliojimo buvo teismingos Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.“

14 straipsnis. 142 straipsnio papildymas 4 dalimi

Papildyti 142 straipsnį 4 dalimi:

„Kai bylos šalimi yra teisėjas, o byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo artimas giminaitis dirba teisėju (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir Lietuvos apeliacinį teismą), aukštesnės instancijos teismo pirmininkas tokią bylą perduoda nagrinėti kitam tos pačios instancijos teismui.“

15 straipsnis. 143 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

„Siekiant, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau, visapusiškiau ir objektyviau, išimtiniais atvejais byla gali būti perduota kitam tos pačios instancijos teismui.“

„Klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui išsprendžia apygardos teismo, kurio teritorijoje yra apylinkės teismai, pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.“

16 straipsnis. 144 straipsnio pakeitimas

144 straipsnyje vietoj žodžio ir skaičiaus „ir 142“ įrašyti skaičius ir žodį „139, 140, 142 ir 143“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„144 straipsnis. Ginčų dėl teismingumo neleistinumas

Kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą kitam šio kodekso 139, 140, 142 ir 143 straipsniuose nustatyta tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai šiuo reikalu tarp teismų neleidžiami.“

17 straipsnis. 151 straipsnio 2 dalies pakeitimas

151 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „arba sumoka šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus mokesčius“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Jeigu ieškovas pagal teisėjo nurodymus ir jo nustatytu terminu pašalina trūkumus, pareiškimas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju pareiškimas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas ieškovui.“

18 straipsnis. 161 straipsnio 1 dalies pakeitimas

161 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų prašymu“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Ieškinio užtikrinimas gali būti panaikinamas teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi, teismo iniciatyva ar byloje dalyvaujančių asmenų prašymu.“

19 straipsnis. 213 straipsnio 1 dalies papildymas

213 straipsnio 1 dalyje po žodžio „nutartį“ įrašyti žodžius „atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Pasitarimų kambaryje teismas priima sprendimą arba nutartį atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą, atnaujinti bylos nagrinėjimą, nutraukti bylą ar pareiškimą palikti nenagrinėtą.“

20 straipsnis. 217 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų pripažinimas netekusiais galios

217 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktus pripažinti netekusiais galios.

21 straipsnis. 220 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 220 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„220 straipsnis. Sprendimo priėmimas, išdėstymas ir paskelbimas

Sprendimas priimamas surašant jo įžanginę ir rezoliucinę dalis ir paskelbiamas tuojau pat po bylos išnagrinėjimo. Aprašomoji ir motyvuojamoji sprendimo dalys surašomos per tris dienas nuo sprendimo paskelbimo.

Teismo sprendimo turinys turi atitikti šio kodekso 222 straipsnio reikalavimus.

Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus, kuriuose turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi.

Pataisos sprendime turi būti aptartos ir teisėjų pasirašytos.“

22 straipsnis. Kodekso papildymas 2201 straipsniu

Papildyti Kodeksą 2201 straipsniu:

„2201 straipsnis. Sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas

Išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą bei dydį, teisėjas (-ai) motyvuota nutartimi gali ne ilgesniam kaip septynių kalendorinių dienų terminui atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Šiuo laikotarpiu teisėjas (-ai) gali nagrinėti kitas bylas.

Nutartyje atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą teismas taip pat nustato sprendimo paskelbimo datą.“

23 straipsnis. 231 straipsnio 2 dalies pakeitimas

231 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „dešimt“ įrašyti žodį „keturiolika“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Iškelti klausimą dėl papildomojo sprendimo priėmimo galima per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.“

24 straipsnis. 233 straipsnio pakeitimas

25 straipsnis. 236 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 236 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Jeigu yra turtinių reikalavimų, teismas, leisdamas sprendimą skubiai vykdyti šio straipsnio pirmosios dalies 4 punkte nurodytais pagrindais, privalo pareikalauti, kad ieškovas užtikrintų sprendimo įvykdymo atgręžimą tam atvejui, jeigu teismo sprendimas bus panaikintas.“

26 straipsnis. 239 straipsnio 6 punkto pakeitimas

Pakeisti 239 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat piniginiai reikalavimai, kylantys iš darbo teisinių santykių, paaiškėja, kad jam iškelta bankroto byla. Šiuo atveju sustabdytoji byla perduodama bankroto bylą iškėlusiam teismui, kuris sprendžia bylos atnaujinimo ir prijungimo prie bankroto bylos klausimą;“.

27 straipsnis. 254 straipsnio 6 dalies pakeitimas

254 straipsnio 6 dalyje po žodžio „pirmininkas“ įrašyti žodžius „arba pranešėjas“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas arba pranešėjas ir sekretorius, įrašydami pasirašymo datą. Visi pakeitimai, pataisos, papildymai turi būti protokole aptarti.“

28 straipsnis. Kodekso papildymas dvidešimtuoju1 skirsniu

Papildyti Kodeksą dvidešimtuoju1 skirsniu:

„Dvidešimtasis1  skirsnis

ATSKIRŲ BYLŲ KATEGORIJŲ NAGRINĖJIMO YPATUMAI

2561 straipsnis. Leistinumas

Bylos dėl piniginių reikalavimų, kylančių iš sutartinių prievolių, pagrįstų rašytiniais įrodymais, pareiškėjo pareiškimu nagrinėjamos šio skirsnio nustatyta tvarka.

Šio skirsnio nustatyta tvarka pareiškimas nenagrinėjamas, jeigu:

1) pareiškėjas nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės ar jos dalies ir skolininkas reikalauja ją įvykdyti;

2) nežinoma skolininko gyvenamoji vieta ar darbo vieta arba įmonės, įstaigos ar organizacijos buveinė;

3) skolininkas pateikia raštu motyvuotus ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįstus prieštaravimus dėl pateikto pareiškimo.

Tais atvejais, kai skolininkas yra užsienio pilietis ar užsienio juridinis asmuo, šio skirsnio nuostatos taikomos tik tarptautinių sutarčių ar šalių susitarimo pagrindu.

2562 straipsnis. Teismingumas

Pareiškimus dėl piniginių reikalavimų nagrinėja skolininko gyvenamosios ar buveinės registravimo vietos apylinkės teismas.

Pareiškimus dėl didesnių kaip 100 tūkstančių litų piniginių reikalavimų pirmąja instancija nagrinėja apygardų teismai.

2563 straipsnis. Pareiškimo forma ir turinys

Pareiškimas paduodamas teismui raštu.

Pareiškime turi būti nurodoma:

1) teismo, kuriam paduodamas pareiškimas, pavadinimas;

2) pareiškėjo pavadinimas, jo gyvenamoji vieta, o jeigu pareiškėjas yra įmonė, įstaiga ar organizacija-buveinė; taip pat atstovo pavadinimas ir adresas, jeigu pareiškimą paduoda atstovas;

3) skolininko pavadinimas, jo gyvenamoji ar darbo vieta; jeigu skolininkas yra įmonė, įstaiga ar organizacija-buveinė;

4) reiškiamo reikalavimo dalykas bei įrodymai, pagrindžiantys reiškiamą reikalavimą;

5) paaiškinimas, jog nėra pagrindų, nurodytų šio kodekso 2561 straipsnio antrosios dalies 1 punkte, arba kad reikalavimo teisė nepriklauso nuo tam tikrų pareiškėjo veiksmų atlikimo;

6) pareiškimo pateikimo teismui data;

7) pareiškėjo ar jo atstovo parašas;

8) pridedamų prie pareiškimo dokumentų sąrašas.