Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymas

Įstatymas

skelbtas: Žin., 2008, Nr. 83-3293

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PILIETYBĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2008 m. liepos 15 d. Nr. X-1709

Vilnius

(Žin., 2002, Nr. 95-4087; 2003, Nr.

38-1701; 2004,

Nr. 180-6659;

2006, Nr. 46-1645,

Nr. 81-3186)

1

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nauja redakcija

Pakeisti

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS

RESPUBLIKOS

PILIETYBĖS

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečiai

Respublikos piliečiai yra:

1) asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, jeigu šie

asmenys nėra kitos valstybės piliečiai;

2) asmenys, 1919 m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. nuolat gyvenę dabartinėje Lietuvos Respublikos

teritorijoje, taip pat jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, jeigu jie 1989 m. lapkričio 3 d. priimto Pilietybės įstatymo įsigaliojimo dieną nuolat gyveno ir šiuo metu

gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir nėra kitos valstybės piliečiai;

3) lietuvių

kilmės asmenys, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Lietuvių kilmės

asmeniu laikomas asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių

yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu;

4) asmenys,

kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo pagal iki šio įstatymo naujos

redakcijos įsigaliojimo galiojusius Lietuvos Respublikos įstatymus.

būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus asmenis, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusius Lietuvos pilietybę ir ištremtus ar pasitraukusius iš Lietuvos 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu, taip pat šio įstatymo 8 straipsnio 1

dalyje, 9 straipsnyje, 12 straipsnio 4 dalyje, 16 straipsnio 1 dalyje, 17

straipsnio 3 ir 4 dalyse, 18 straipsnio 2 dalyje numatytus atskirus atvejus.

2

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai

Lietuvos

Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai yra Lietuvos Respublikos teisės

aktų nustatyta tvarka išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens

tapatybės kortelė ir pasas.

3

straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių teisinė padėtis

Respublikos piliečiai turi visas socialines ekonomines, politines ir asmenines

teises bei laisves, kurias skelbia ir garantuoja Lietuvos Respublikos

Konstitucija, įstatymai ir kiti teisės aktai, taip pat Lietuvos Respublikos

tarptautinės sutartys.

Respublikos pilietis turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų

ir kitų teisės aktų, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių,

vykdyti jų nustatytas pareigas, saugoti Lietuvos Respublikos interesus, padėti

stiprinti jos galią ir autoritetą, būti jai ištikimas.

4 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas sudarant ir nutraukiant santuoką

Jeigu Lietuvos

Respublikos pilietis yra sudaręs santuoką su asmeniu, kuris yra kitos valstybės

pilietis arba asmuo be pilietybės, taip pat tokią santuoką nutraukęs,

sutuoktinių pilietybė savaime nepasikeičia.

5

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas

Respublikos pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje, savaime nepraranda Lietuvos

Respublikos pilietybės.

valstybė gina ir globoja savo piliečius už Lietuvos Respublikos ribų.

6

straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečio išdavimo neleistinumas

II SKYRIUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS

ĮGIJIMAS

7

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdai

Lietuvos

Respublikos pilietybė įgyjama:

1) gimus;

2) įgyvendinus

teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę;

3) suteikus

Lietuvos Respublikos pilietybę (natūralizacija);

4) optavimo būdu

ar kitais Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais;

5) kitais šio

įstatymo numatytais pagrindais.

8

straipsnis. Vaikų, kurių tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pilietybė

abu tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, yra Lietuvos Respublikos

pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos

ribų.

tėvai netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, atitinkamai pasikeičia jų vaikų,

nesukakusių 18 metų, pilietybė. Ši nuostata netaikoma, jeigu dėl tėvų

pilietybės pasikeitimo vaikas liktų be pilietybės.

9 straipsnis. Vaikų, kurių vienas iš tėvų yra

Lietuvos Respublikos pilietis, pilietybė

tėvai turi skirtingą pilietybę ir vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos

pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė

Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.

vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – asmuo be pilietybės

arba nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė

Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.

Lietuvos Respublikos piliečiu buvo vienas iš tėvų, tačiau mirė, o kitas lieka

asmeniu be pilietybės, jų vaikas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.

10 straipsnis.

Asmenų be pilietybės vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas

Asmenų be

pilietybės, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, vaikas, gimęs Lietuvos

Respublikos teritorijoje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.

11

straipsnis. Vaikų, kurių tėvai nežinomi, pilietybė

Respublikos teritorijoje rastas vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas

gimusiu Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietis,

jeigu nepaaiškėja aplinkybės, dėl kurių vaikas įgytų kitokį statusą.

Respublikos teritorijoje rastas ar gyvenantis vaikas, kurio abu tėvai nežinomi,

abu

tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra mirę ar pripažinti nežinia kur

esančiais, abu tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nustatyta tvarka

pripažinti neveiksniais, tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų neterminuotai

apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia ir vaikui nustatyta nuolatinė globa

(rūpyba), yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu nepaaiškėja aplinkybės, dėl

kurių vaikas įgytų kitokį statusą.

12

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo sąlygos

Respublikos pilietybė gali būti suteikiama asmeniui, jeigu jis atitinka šias

sąlygas:

1) išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;

2) prašymo pateikimo metu turi dokumentą,

patvirtinantį teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;

3) gyvena

Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius 10 metų;

4) turi teisėtą

pragyvenimo šaltinį;

5) išlaikė Lietuvos

Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;

6) yra asmuo be

pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos

Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, arba

raštu pareiškia savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai

jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.

kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir jų išlaikymą

patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

atitinkantiems šiame straipsnyje nustatytas sąlygas, Lietuvos Respublikos

pilietybė teikiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus. Asmenims,

kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis,

ir asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius ir kuriems teisės aktų

nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių

lygis, taip pat sergantiems sunkiomis chroninėmis psichikos ligomis, šio

įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų reikalavimai netaikomi.

valstybių piliečiams, turintiems pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, šio

straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos netaikomos.

suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė, prisiekia Lietuvos Respublikai.

13

straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama

Lietuvos

Respublikos pilietybė neteikiama asmenims, kurie:

1) rengėsi,

kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą,

nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus;

2) rengėsi,

kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką;

3) iki atvykimo

gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo teisti laisvės atėmimo

bausme už tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamąją atsakomybę nustato ir

Lietuvos Respublikos įstatymai, arba buvo Lietuvos Respublikoje bausti už

tyčinį nusikaltimą, už kurį numatoma laisvės atėmimo bausmė;

4) įstatymų

nustatyta tvarka neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat

gyventi Lietuvos Respublikoje.

14

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas sudarius santuoką

sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir pastaruosius 7 metus

bendrai su sutuoktiniu gyvenančiam Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos

Respublikos pilietybė suteikiama, jei šis asmuo atitinka šio įstatymo 12

straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas ir nėra

aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 13 straipsnyje.

sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais: tremtiniais,

politiniais kaliniais ar jų vaikais, gimusiais tremtyje, Lietuvos Respublikos

pilietybė suteikiama, jei jie susituokę persikelia nuolat gyventi į Lietuvos

Respubliką ir pastaruosius 5 metus bendrai su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos

Respublikos pilietis, gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir atitinka šio

įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas.

pragyvenusiam Lietuvos Respublikoje susituokus su Lietuvos Respublikos piliečiu

ilgiau kaip vienus metus, jei jo sutuoktinis miršta, Lietuvos Respublikos

pilietybė gali būti suteikiama, jam pragyvenus Lietuvos Respublikos

teritorijoje 5 metus, jei šis asmuo atitinka šio įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas ir nėra aplinkybių, nurodytų

šio įstatymo 13 straipsnyje.

15 straipsnis.

Priesaika Lietuvos Respublikai

Respublikos pilietybė, ne vėliau kaip per 2 metus nuo Respublikos

Prezidento dekreto, kuriuo asmeniui suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė,

įsigaliojimo dienos viešai ir iškilmingai prisiekia Lietuvos Respublikai.

Nustatomas toks priesaikos tekstas:

„Aš, (vardas,

pavardė), tapdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, be išlygų prisiekiu būti ištikimas

Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų,

ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, valstybės teritorijos vientisumą ir

konstitucinę santvarką. Pasižadu gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir

papročius, stiprinti Lietuvos demokratijos ir teisinės valstybės pagrindus.

Tepadeda man Dievas.“

priesaiką Vidaus reikalų ministerijoje priima vidaus reikalų ministro įgaliotas

asmuo, o Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse

įstaigose (toliau – konsulinė įstaiga) – konsulinės įstaigos vadovas ar jo

įgaliotas asmuo.

prisiekia stovėdamas priešais priesaiką priimantį asmenį, skaito priesaikos

tekstą padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekti

leidžiama ir be paskutinio priesaikos Lietuvos Respublikai sakinio. Baigęs

skaityti priesaikos tekstą, asmuo pasirašo vardinį priesaikos lapą. Šioje

dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi asmenims, kurie dėl negalios to

padaryti negali.

tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir

atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga,

reiškia, kad asmuo neprisiekė. Vardiniai priesaikos lapai perduodami priesaiką

priėmusiam asmeniui.

kurie, įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę, netenka turėtos kitos valstybės

pilietybės, prisiekia Lietuvos Respublikai po to, kai pateikia įrodymus, kad

jie neteko turėtos kitos valstybės pilietybės.

6.

Priesaikos priėmimo Vidaus reikalų ministerijoje arba konsulinėje įstaigoje

tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

įstaigos per 7 dienas praneša Respublikos Prezidento kanceliarijai ir vidaus

reikalų ministro įgaliotai institucijai apie asmenis, prisiekusius šiose

konsulinėse įstaigose. Vidaus reikalų ministro įgaliota institucija per 7

dienas praneša Respublikos Prezidento kanceliarijai apie asmenis, prisiekusius

Vidaus reikalų ministerijoje.

Lietuvos Respublikos pilietybę, Lietuvos Respublikos piliečio teisės ir

pareigos atsiranda tik asmeniui prisiekus Lietuvos Respublikai.

16

straipsnis. Pilietybės suteikimas išimties tvarka

Prezidentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, gali suteikti Lietuvos Respublikos

pilietybę nusipelniusiems Lietuvos Respublikai ir integravusiems į Lietuvos

visuomenę užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės išimties

tvarka netaikydamas jiems šio įstatymo 12 straipsnyje numatytų pilietybės

suteikimo sąlygų. Nuopelnais Lietuvos Respublikai laikytina užsienio valstybės

piliečio ar asmens be pilietybės veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda

prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios

ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.

straipsnio 1 dalis netaikoma šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytiems asmenims.

Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka savaime nesukelia teisinių

pasekmių pilietybę įgijusio asmens šeimos nariams. Ši nuostata netaikoma

pilietybę įgijusio asmens nepilnamečiam vaikui, kuris yra asmuo be pilietybės.

Nepilnamečio vaiko, kuris yra asmuo be pilietybės, Lietuvos Respublikos

pilietybės klausimas sprendžiamas pagal šio įstatymo 8 ar 9 straipsnio

nuostatas.

Respublikos pilietybės šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytais

pagrindais, Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka negali būti

suteikiama.

III SKYRIUS

TEISĖS Į

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĘ IŠSAUGOJIMAS IR ĮGYVENDINIMAS. LIETUVOS

RESPUBLIKOS PILIETYBĖS NETEKIMAS IR GRĄŽINIMAS

17

straipsnis. Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimas

Lietuvos Respublikos pilietybę neterminuotai išsaugoma:

1) asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams,

gyvenantiems kitose valstybėse;

2) lietuvių

kilmės asmenims, gyvenantiems kitose valstybėse.

kuriems išsaugoma teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę, jų prašymu Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami šią teisę patvirtinantys

dokumentai.

nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, teisę į Lietuvos Respublikos

pilietybę įgyvendina, kai atsisako turimos kitos valstybės pilietybės. Ši sąlyga

netaikoma:

1) tremtiniams, politiniams