Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymas

Įstatymas

skelbtas: Žin., 2008, Nr. 83-3293

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PILIETYBĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2008 m. liepos 15 d. Nr. X-1709

Vilnius

(Žin., 2002, Nr. 95-4087; 2003, Nr.

38-1701; 2004,

Nr. 180-6659;

2006, Nr. 46-1645,

Nr. 81-3186)

1

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nauja redakcija

Pakeisti

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS

RESPUBLIKOS

PILIETYBĖS

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečiai

Respublikos piliečiai yra:

1) asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, jeigu šie

asmenys nėra kitos valstybės piliečiai;

2) asmenys, 1919 m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. nuolat gyvenę dabartinėje Lietuvos Respublikos

teritorijoje, taip pat jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, jeigu jie 1989 m. lapkričio 3 d. priimto Pilietybės įstatymo įsigaliojimo dieną nuolat gyveno ir šiuo metu

gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir nėra kitos valstybės piliečiai;

3) lietuvių

kilmės asmenys, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Lietuvių kilmės

asmeniu laikomas asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių

yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu;

4) asmenys,

kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo pagal iki šio įstatymo naujos

redakcijos įsigaliojimo galiojusius Lietuvos Respublikos įstatymus.

būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus asmenis, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusius Lietuvos pilietybę ir ištremtus ar pasitraukusius iš Lietuvos 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu, taip pat šio įstatymo 8 straipsnio 1

dalyje, 9 straipsnyje, 12 straipsnio 4 dalyje, 16 straipsnio 1 dalyje, 17

straipsnio 3 ir 4 dalyse, 18 straipsnio 2 dalyje numatytus atskirus atvejus.

2

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai

Lietuvos

Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai yra Lietuvos Respublikos teisės

aktų nustatyta tvarka išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens

tapatybės kortelė ir pasas.

3

straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių teisinė padėtis

Respublikos piliečiai turi visas socialines ekonomines, politines ir asmenines

teises bei laisves, kurias skelbia ir garantuoja Lietuvos Respublikos

Konstitucija, įstatymai ir kiti teisės aktai, taip pat Lietuvos Respublikos

tarptautinės sutartys.

Respublikos pilietis turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų

ir kitų teisės aktų, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių,

vykdyti jų nustatytas pareigas, saugoti Lietuvos Respublikos interesus, padėti

stiprinti jos galią ir autoritetą, būti jai ištikimas.

4 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas sudarant ir nutraukiant santuoką

Jeigu Lietuvos

Respublikos pilietis yra sudaręs santuoką su asmeniu, kuris yra kitos valstybės

pilietis arba asmuo be pilietybės, taip pat tokią santuoką nutraukęs,

sutuoktinių pilietybė savaime nepasikeičia.

5

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas

Respublikos pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje, savaime nepraranda Lietuvos

Respublikos pilietybės.

valstybė gina ir globoja savo piliečius už Lietuvos Respublikos ribų.

6

straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečio išdavimo neleistinumas

II SKYRIUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS

ĮGIJIMAS

7

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdai

Lietuvos

Respublikos pilietybė įgyjama:

1) gimus;

2) įgyvendinus

teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę;

3) suteikus

Lietuvos Respublikos pilietybę (natūralizacija);

4) optavimo būdu

ar kitais Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais;

5) kitais šio

įstatymo numatytais pagrindais.

8

straipsnis. Vaikų, kurių tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pilietybė

abu tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, yra Lietuvos Respublikos

pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos

ribų.

tėvai netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, atitinkamai pasikeičia jų vaikų,

nesukakusių 18 metų, pilietybė. Ši nuostata netaikoma, jeigu dėl tėvų

pilietybės pasikeitimo vaikas liktų be pilietybės.

9 straipsnis. Vaikų, kurių vienas iš tėvų yra

Lietuvos Respublikos pilietis, pilietybė

tėvai turi skirtingą pilietybę ir vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos

pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė

Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.

vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – asmuo be pilietybės

arba nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė

Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.

Lietuvos Respublikos piliečiu buvo vienas iš tėvų, tačiau mirė, o kitas lieka

asmeniu be pilietybės, jų vaikas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.

10 straipsnis.

Asmenų be pilietybės vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas

Asmenų be

pilietybės, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, vaikas, gimęs Lietuvos

Respublikos teritorijoje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.

11

straipsnis. Vaikų, kurių tėvai nežinomi, pilietybė

Respublikos teritorijoje rastas vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas

gimusiu Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietis,

jeigu nepaaiškėja aplinkybės, dėl kurių vaikas įgytų kitokį statusą.

Respublikos teritorijoje rastas ar gyvenantis vaikas, kurio abu tėvai nežinomi,

abu

tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra mirę ar pripažinti nežinia kur

esančiais, abu tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nustatyta tvarka

pripažinti neveiksniais, tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų neterminuotai

apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia ir vaikui nustatyta nuolatinė globa

(rūpyba), yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu nepaaiškėja aplinkybės, dėl

kurių vaikas įgytų kitokį statusą.

12

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo sąlygos

Respublikos pilietybė gali būti suteikiama asmeniui, jeigu jis atitinka šias

sąlygas:

1) išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;

2) prašymo pateikimo metu turi dokumentą,

patvirtinantį teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;

3) gyvena

Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius 10 metų;

4) turi teisėtą

pragyvenimo šaltinį;

5) išlaikė Lietuvos

Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;

6) yra asmuo be

pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos

Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, arba

raštu pareiškia savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai

jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.

kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir jų išlaikymą

patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

atitinkantiems šiame straipsnyje nustatytas sąlygas, Lietuvos Respublikos

pilietybė teikiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus. Asmenims,

kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis,

ir asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius ir kuriems teisės aktų

nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių

lygis, taip pat sergantiems sunkiomis chroninėmis psichikos ligomis, šio

įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų reikalavimai netaikomi.

valstybių piliečiams, turintiems pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, šio

straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos netaikomos.

suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė, prisiekia Lietuvos Respublikai.

13

straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama

Lietuvos

Respublikos pilietybė neteikiama asmenims, kurie:

1) rengėsi,

kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą,

nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus;

2) rengėsi,

kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką;

3) iki atvykimo

gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo teisti laisvės atėmimo

bausme už tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamąją atsakomybę nustato ir

Lietuvos Respublikos įstatymai, arba buvo Lietuvos Respublikoje bausti už

tyčinį nusikaltimą, už kurį numatoma laisvės atėmimo bausmė;

4) įstatymų

nustatyta tvarka neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat

gyventi Lietuvos Respublikoje.

14

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas sudarius santuoką

sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir pastaruosius 7 metus

bendrai su sutuoktiniu gyvenančiam Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos

Respublikos pilietybė suteikiama, jei šis asmuo atitinka šio įstatymo 12

straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas ir nėra

aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 13 straipsnyje.

sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais: tremtiniais,

politiniais kaliniais ar jų vaikais, gimusiais tremtyje, Lietuvos Respublikos

pilietybė suteikiama, jei jie susituokę persikelia nuolat gyventi į Lietuvos

Respubliką ir pastaruosius 5 metus bendrai su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos

Respublikos pilietis, gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir atitinka šio

įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas.

pragyvenusiam Lietuvos Respublikoje susituokus su Lietuvos Respublikos piliečiu

ilgiau kaip vienus metus, jei jo sutuoktinis miršta, Lietuvos Respublikos

pilietybė gali būti suteikiama, jam pragyvenus Lietuvos Respublikos

teritorijoje 5 metus, jei šis asmuo atitinka šio įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas ir nėra aplinkybių, nurodytų

šio įstatymo 13 straipsnyje.

15 straipsnis.

Priesaika Lietuvos Respublikai

Respublikos pilietybė, ne vėliau kaip per 2 metus nuo Respublikos

Prezidento dekreto, kuriuo asmeniui suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė,

įsigaliojimo dienos viešai ir iškilmingai prisiekia Lietuvos Respublikai.

Nustatomas toks priesaikos tekstas:

„Aš, (vardas,

pavardė), tapdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, be išlygų prisiekiu būti ištikimas

Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų,

ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, valstybės teritorijos vientisumą ir

konstitucinę santvarką. Pasižadu gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir

papročius, stiprinti Lietuvos demokratijos ir teisinės valstybės pagrindus.

Tepadeda man Dievas.“

priesaiką Vidaus reikalų ministerijoje priima vidaus reikalų ministro įgaliotas

asmuo, o Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse

įstaigose (toliau – konsulinė įstaiga) – konsulinės įstaigos vadovas ar jo

įgaliotas asmuo.

prisiekia stovėdamas priešais priesaiką priimantį asmenį, skaito priesaikos

tekstą padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekti

leidžiama ir be paskutinio priesaikos Lietuvos Respublikai sakinio. Baigęs

skaityti priesaikos tekstą, asmuo pasirašo vardinį priesaikos lapą. Šioje

dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi asmenims, kurie dėl negalios to

padaryti negali.

tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir

atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga,

reiškia, kad asmuo neprisiekė. Vardiniai priesaikos lapai perduodami priesaiką

priėmusiam asmeniui.

kurie, įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę, netenka turėtos kitos valstybės

pilietybės, prisiekia Lietuvos Respublikai po to, kai pateikia įrodymus, kad

jie neteko turėtos kitos valstybės pilietybės.

6.

Priesaikos priėmimo Vidaus reikalų ministerijoje arba konsulinėje įstaigoje

tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

įstaigos per 7 dienas praneša Respublikos Prezidento kanceliarijai ir vidaus

reikalų ministro įgaliotai institucijai apie asmenis, prisiekusius šiose

konsulinėse įstaigose. Vidaus reikalų ministro įgaliota institucija per 7

dienas praneša Respublikos Prezidento kanceliarijai apie asmenis, prisiekusius

Vidaus reikalų ministerijoje.

Lietuvos Respublikos pilietybę, Lietuvos Respublikos piliečio teisės ir

pareigos atsiranda tik asmeniui prisiekus Lietuvos Respublikai.

16

straipsnis. Pilietybės suteikimas išimties tvarka

Prezidentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, gali suteikti Lietuvos Respublikos

pilietybę nusipelniusiems Lietuvos Respublikai ir integravusiems į Lietuvos

visuomenę užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės išimties

tvarka netaikydamas jiems šio įstatymo 12 straipsnyje numatytų pilietybės

suteikimo sąlygų. Nuopelnais Lietuvos Respublikai laikytina užsienio valstybės

piliečio ar asmens be pilietybės veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda

prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios

ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.

straipsnio 1 dalis netaikoma šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytiems asmenims.

Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka savaime nesukelia teisinių

pasekmių pilietybę įgijusio asmens šeimos nariams. Ši nuostata netaikoma

pilietybę įgijusio asmens nepilnamečiam vaikui, kuris yra asmuo be pilietybės.

Nepilnamečio vaiko, kuris yra asmuo be pilietybės, Lietuvos Respublikos

pilietybės klausimas sprendžiamas pagal šio įstatymo 8 ar 9 straipsnio

nuostatas.

Respublikos pilietybės šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytais

pagrindais, Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka negali būti

suteikiama.

III SKYRIUS

TEISĖS Į

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĘ IŠSAUGOJIMAS IR ĮGYVENDINIMAS. LIETUVOS

RESPUBLIKOS PILIETYBĖS NETEKIMAS IR GRĄŽINIMAS

17

straipsnis. Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimas

Lietuvos Respublikos pilietybę neterminuotai išsaugoma:

1) asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams,

gyvenantiems kitose valstybėse;

2) lietuvių

kilmės asmenims, gyvenantiems kitose valstybėse.

kuriems išsaugoma teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę, jų prašymu Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami šią teisę patvirtinantys

dokumentai.

nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, teisę į Lietuvos Respublikos

pilietybę įgyvendina, kai atsisako turimos kitos valstybės pilietybės. Ši sąlyga

netaikoma:

1) tremtiniams, politiniams

kaliniams, taip pat jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams;

2) asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę ir išvykusiems į kitas valstybes 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu, šių asmenų vaikams, vaikaičiams ir

provaikaičiams.

nurodyti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, teisę į Lietuvos Respublikos

pilietybę įgyvendina, kai atsisako turimos kitos valstybės pilietybės.

18

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas

Respublikos pilietybės netenkama:

1) atsisakius

Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) įgijus kitos

valstybės pilietybę;

3) Lietuvos

Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais;

4) jeigu Lietuvos Respublikos pilietis

tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje arba dirba ne Europos Sąjungos

valstybės narės valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos

Vyriausybės leidimo;

5) teismui

pripažinus asmenį netekus Lietuvos Respublikos pilietybės, kai asmuo, turėdamas

šios dalies 4 punkte nurodytą leidimą, tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje

arba dirba kitos valstybės tarnyboje taip, kad tuo padaroma žala Lietuvos

Respublikos interesams.

straipsnio 1 dalies 2 punktas netaikomas asmenims, įgijusiems kitos valstybės, su

kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi sutartį dėl dvigubos pilietybės,

pilietybę.

19

straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės

Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės negali būti varžoma, išskyrus

šiame straipsnyje nurodytus atvejus.

prašymas atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės negali būti nagrinėjamas,

jeigu to prašantis asmuo yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką

arba jam yra įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo nuosprendis.

20

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimas

netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės pagal iki šio įstatymo naujos

redakcijos įsigaliojimo galiojusius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat

šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, pagal jo prašymą

gali būti grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, jei šis asmuo nėra kitos

valstybės pilietis ir atitinka šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 4

punktuose nustatytas sąlygas ir jei nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 13

straipsnyje.

netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės pagal iki šio įstatymo naujos

redakcijos įsigaliojimo galiojusius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat

šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais ir atitinkančiam šio

įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkto sąlygas, Lietuvos Respublikos

pilietybė gali būti grąžinta pagal tokio asmens prašymą netaikant jam šio

įstatymo 12 straipsnyje nustatytų sąlygų, jei šis asmuo nėra kitos valstybės

pilietis.

pilietybės netekusiam iki 18 metų, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti

grąžinta, jei jis, sukakęs 18 metų, apsisprendė dėl Lietuvos Respublikos

pilietybės.

21 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės

įgijimo ar Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo akto pripažinimas negaliojančiu

Respublikos pilietybės suteikimo aktą teismas pripažįsta negaliojančiu, jeigu

nustato, kad asmuo, įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos ar

optavimo būdu, įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pagal suklastotus dokumentus

ar kitokios apgaulės būdu arba neatsisakė turimos kitos valstybės pilietybės,

arba teismas nustato, kad jis iki pilietybės suteikimo ar po to rengėsi,

kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą,

nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus arba įstatymų nustatyta tvarka

neturėjo teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvos

Respublikoje, arba rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas

prieš Lietuvos Respubliką.

Respublikos pilietybės suteikimo aktą teismas pripažįsta negaliojančiu ir tuo

atveju, kai nustato, kad konkretus asmuo po 1940 m. birželio 15 d. organizavo ar vykdė gyventojų trėmimus ar gyventojų genocidą, kitus

nusikaltimus žmoniškumui ar karo nusikaltimus prieš Lietuvos Respublikos

gyventojus, slopino pasipriešinimo okupaciniams režimams judėjimą Lietuvoje

arba po 1990 m. kovo 11 d. dalyvavo veiksmuose prieš Lietuvos Respublikos

nepriklausomybę ir jos teritorijos vientisumą.

Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, išskyrus asmenis,

nurodytus šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, netenka Lietuvos Respublikos

pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos.

Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 30 dienų

raštu pranešti apie tai vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai

arba teritorinės policijos įstaigos viešosios policijos migracijos skyriui,

tarnybai, poskyriui, grupei ar pasų poskyriui (toliau – migracijos tarnyba),

arba konsulinei įstaigai.

Respublikos pilietybės įgijimas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu paaiškėja,

kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus šį

ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.

6.

Šio straipsnio 5 dalies nuostata netaikoma, jeigu paaiškėja, kad pagal kitos

valstybės teisę asmuo buvo laikomas tos valstybės piliečiu jam nepareiškus

valios tapti jos piliečiu ir jam nėra išduotas tos valstybės pilietybę

patvirtinantis dokumentas.

IV SKYRIUS

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PILIETYBĖS KLAUSIMŲ SPRENDIMO TVARKA

22 straipsnis. Prašymų ir teikimų Lietuvos

Respublikos pilietybės klausimais padavimas

nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, prašymus ir dokumentus dėl Lietuvos

Respublikos pilietybės pagal šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3

punktus ir dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo pagal šio

įstatymo 17 straipsnio 3 dalį paduoda migracijos tarnybai. Asmenys, nuolat

gyvenantys užsienyje, prašymus ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos

pilietybės pagal šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, dėl teisės

į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1

dalį ir šios teisės įgyvendinimo pagal šio įstatymo 17 straipsnio 3 ir 4 dalis

paduoda vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai arba konsulinei

įstaigai.

suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 12 straipsnį

pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas; gimimo

liudijimo nuorašas; dokumentas, patvirtinantis teisę nuolat gyventi Lietuvos

Respublikoje šio prašymo pateikimo metu; dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo

gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius 10 metų; dokumentas,

patvirtinantis, kad asmuo turi teisėtą pragyvenimo šaltinį; dokumentas,

patvirtinantis, kad asmuo išlaikė valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos

Konstitucijos pagrindų egzaminus. Prie prašymo suteikti Lietuvos Respublikos

pilietybę pagal šio įstatymo 14 straipsnį pridedami šie dokumentai: asmens

tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas; gimimo liudijimo nuorašas;

santuokos liudijimo nuorašas; sutuoktinio Lietuvos Respublikos pilietybę

patvirtinančio dokumento nuorašas; dokumento, patvirtinančio, kad asmuo yra

tremtinys ar politinis kalinys, nuorašas, jei dėl Lietuvos Respublikos

pilietybės suteikimo asmuo kreipiasi pagal šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį;

sutuoktinio mirties liudijimo nuorašas, jei dėl Lietuvos Respublikos pilietybės

suteikimo asmuo kreipiasi pagal šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalį; dokumentas,

patvirtinantis teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje šio prašymo pateikimo

metu; dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo gyvena Lietuvos Respublikos

teritorijoje šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytą laikotarpį; dokumentas,

patvirtinantis, kad asmuo išlaikė valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos

Konstitucijos pagrindų egzaminus pagal šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytus

reikalavimus. Jeigu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo kreipiasi

asmuo, kuris turi kitos valstybės pilietybę, jis pateikia rašytinį pareiškimą

atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos

Respublikos pilietybė.

įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami šie dokumentai:

asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas; asmens gyvenamąją vietą

patvirtinantis dokumentas arba jo nuorašas; teisės į Lietuvos Respublikos

pilietybę išsaugojimą patvirtinantys dokumentai; giminystės ryšį su asmeniu,

turėjusiu Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., patvirtinantys

dokumentai arba jų nuorašai; dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo atsisakė

turimos kitos valstybės pilietybės, išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 17

straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose.

patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę,

yra: išlikę Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos

diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; dokumentai apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje;

gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta apie

turėtą Lietuvos pilietybę; asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus,

išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje. Jeigu šių dokumentų nėra, gali

būti pateikiami: dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d.; priesaikinis pareiškimas, patvirtintas notaro arba konsulinės įstaigos

pareigūno; užsienio valstybės paso patvirtintas nuorašas ir kiti dokumentai.

Lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, įrodantys, kad asmens tėvai ar seneliai,

vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis

pareiškimas, kuriame jis pripažįsta save lietuviu. Jeigu nėra pakankamai

dokumentų, įrodančių asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos

pilietybę arba patvirtinančių lietuvių kilmę, šis klausimas gali būti

svarstomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytoje Komisijoje Lietuvos

Respublikos pilietybės klausimams nagrinėti arba šie duomenys nustatomi teismo

tvarka.

atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės pridedami šie dokumentai: Lietuvos

Respublikos piliečio paso, asmens tapatybės kortelės, paso nuorašai (jeigu

asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai nebuvo

išduoti, pateikiamas dokumentas, išduotas migracijos tarnybos arba konsulinės

įstaigos, patvirtinantis, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ir dėl

Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento gavimo nesikreipė);

turimo asmens dokumento, išduoto užsienio valstybės institucijos, nuorašas;

dokumentai, patvirtinantys asmens gyvenamąją vietą, arba jų nuorašai. Jeigu

asmuo prašo leisti atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės kartu su juo ir

jo nepilnamečiui vaikui, pateikiamas ir kito tėvo prašymas. Jeigu vaiko tėvai

išsituokę, vaikas gali atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, jei to raštu

prašo vienas iš tėvų, pas kurį teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba pas

kurį faktiškai nuolat gyvena.

grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalį

pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas;

gimimo liudijimo nuorašas; dokumentas apie turėtos Lietuvos Respublikos

pilietybės netekimo pagrindus; dokumentas, patvirtinantis teisę nuolat gyventi

Lietuvos Respublikoje šio prašymo pateikimo metu; dokumentas, patvirtinantis,

kad asmuo turi teisėtą pragyvenimo šaltinį; dokumentas, patvirtinantis, kad

asmuo neteko turimos kitos valstybės pilietybės.

grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalį

pridedami šie dokumentai: dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę ar nuolat gyveno 1919 m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba

lietuvių kilmę, giminystės ryšį su asmeniu, turėjusiu Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ar nuolat gyvenusiu 1919 m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, patvirtinantys dokumentai arba

jų nuorašai; asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas; asmens

gyvenamąją vietą patvirtinantis dokumentas arba jo nuorašas; dokumentas,

patvirtinantis, kad asmuo neteko turimos kitos valstybės pilietybės.

suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka pridedami šie

dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas; Lietuvos

Respublikos valstybės politikų, Lietuvos Respublikos piliečių, nusipelniusių

Lietuvos valstybei, rekomendacijos, kuriose nurodoma asmens veikla, ypač

reikšminga Lietuvos Respublikai, taip pat kiti dokumentai, patvirtinantys

asmens veiklą, ypač reikšmingą Lietuvos Respublikai, ir jo integravimąsi į

Lietuvos visuomenę.

grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalį

pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas;

gimimo liudijimo nuorašas; dokumentas, patvirtinantis asmens gyvenamąją vietą,

arba jo nuorašas; notaro patvirtintas rašytinis asmens pareiškimas, kuriame

asmuo nurodo, kad pasirenka Lietuvos Respublikos pilietybę. Toks asmens

pareiškimas yra persiunčiamas atitinkamai užsienio valstybės institucijai.

klausimai svarstomi tik pagal paties asmens rašytinį prašymą. 18 metų

neturinčių asmenų prašymus suteikti ar įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę,

atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti paduoda jų atstovai.

netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1

dalies 5 punktą ir sprendimą pripažinti Lietuvos Respublikos pilietybės

suteikimo aktą negaliojančiu pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalis

priima Vilniaus apygardos administracinis teismas. Kreiptis į teismą šioje

dalyje nurodytais atvejais turi teisę Respublikos Prezidentas, vidaus reikalų

ministras ar jo įgaliota institucija, taip pat užsienio reikalų ministras ar jo

įgaliota institucija. Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti asmenį netekusiu

Lietuvos Respublikos pilietybės ar Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo

aktą pripažinti negaliojančiu, privalo paskelbti informaciją „Valstybės žinių“

priede „Informaciniai pranešimai“.

suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę ar ją grąžinti pagal šio įstatymo 20

straipsnio 1 dalį, taip pat prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę

išimties tvarka paduodami Respublikos Prezidentui. Prašymus suteikti ar

grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę asmenys pateikia per migracijos

tarnybą, o prašymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka –

Respublikos Prezidentui tiesiogiai.

atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti pagal šio įstatymo 20

straipsnio 2 ir 3 dalis paduodami vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai

institucijai. Asmenys, gyvenantys Lietuvos Respublikoje, nurodytus prašymus

paduoda per migracijos tarnybą, o asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, – per

konsulinę įstaigą ar vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją.

atvejais, kai užsienio valstybės teisė nenumato pilietybės atsisakymo arba

netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūros, asmuo pateikia notaro

patvirtintą rašytinį pareiškimą, kuriame nurodo, kad atsisako turimos užsienio

valstybės pilietybės, kadangi įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Tokį asmens

pareiškimą atitinkamai užsienio valstybės institucijai persiunčia sprendimą dėl

Lietuvos Respublikos pilietybės priimanti valstybės institucija.

Prezidentas, vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija arba užsienio

reikalų ministras ar jo įgaliota institucija turi teisę iš Lietuvos Respublikos

valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų gauti informaciją, kurios reikia

šiame įstatyme nurodytiems sprendimams priimti.

23

straipsnis. Pilietybės reikalų komisija

Respublikos pilietybės klausimams preliminariai svarstyti Respublikos

Prezidentas sudaro Pilietybės reikalų komisiją (toliau – Komisija) ir tvirtina

Pilietybės klausimų nagrinėjimo Komisijoje taisykles.

teisę pakviesti į savo posėdį asmenį, kurio pilietybės klausimas sprendžiamas,

pavesti valstybės institucijoms, kad jos per Komisijos nurodytą laiką pareikštų

savo nuomonę ir pateiktų reikiamus dokumentus dėl Komisijos nagrinėjamo prašymo

ar teikimo. Komisija, norėdama gauti informaciją apie aplinkybes, nurodytas šio

įstatymo 13 straipsnyje, pagal kompetenciją kreipiasi į Lietuvos Respublikos

valstybės saugumo departamentą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministeriją, jeigu tokių aplinkybių nebuvo tikrinusi dokumentus dėl Lietuvos

Respublikos pilietybės suteikimo ar jos grąžinimo pagal šio įstatymo 20

straipsnio 1 dalį rengusi institucija. Jeigu Komisija nusprendžia, gali būti kreipiamasi

į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl informacijos

apie aplinkybes, nurodytas šio įstatymo 13 straipsnyje, gavimo.

juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai jos narių. Komisijos sprendimai

priimami paprasta visų Komisijos narių balsų dauguma ir įforminami protokole.

Protokolą pasirašo visi posėdyje dalyvavę Komisijos nariai.

nagrinėja prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo

ir teikia Respublikos Prezidentui siūlymus tenkinti prašymus. Jeigu pareiškėjui

pilietybė nesuteikiama ar negrąžinama, apie tai jam pranešama raštu nurodant

atsisakymo motyvus.

nagrinėja prašymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo

16 straipsnį ir teikia siūlymus Respublikos Prezidentui tenkinti prašymus.

24 straipsnis. Sprendimų dėl Lietuvos Respublikos

pilietybės priėmimas ir įgyvendinimas

Respublikos pilietybę suteikia, ją grąžina pagal šio įstatymo 20 straipsnio 1

dalį Respublikos Prezidentas ir dėl to leidžia dekretus. Respublikos Prezidento

dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagal šio įstatymo 20

straipsnio 1 dalį leidžiamas po to, kai asmuo pateikia dokumentą,

patvirtinantį, kad neteko turėtos kitos valstybės pilietybės, arba dokumentą,

patvirtinantį, kad jis yra asmuo be pilietybės. Respublikos Prezidento dekretus

dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, jos grąžinimo pasirašo ir vidaus

reikalų ministras.

valstybės pilietybę, išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 18 straipsnio 2

dalyje, ar kad Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės karo

tarnyboje arba dirba ne Europos Sąjungos valstybės narės valstybės tarnyboje

neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo, vidaus reikalų ministras

ar jo įgaliota institucija priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės

netekimo pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 ar 4 punktą.

Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, grąžinimo pagal šio įstatymo 20

straipsnio 2 ir 3 dalis priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota

institucija. Sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagal šio

įstatymo 20 straipsnio 2 dalį gali būti priimti tik asmeniui pateikus

dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo neteko turėtos kitos valstybės pilietybės,

arba dokumentą, patvirtinantį, kad jis yra asmuo be pilietybės.

asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos

pilietybės pagal šio įstatymo 1 straipsnio 1, 2 ar 3 punktą, taip pat

sprendimus dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo pagal šio

įstatymo 17 straipsnio 3 dalį priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota

institucija arba migracijos tarnyba, o dėl asmenų, nuolat gyvenančių užsienyje,

Lietuvos Respublikos pilietybės pagal šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 ar 3

punktą, taip pat dėl asmenų teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo

pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį ir dėl šių asmenų teisės į Lietuvos

Respublikos pilietybę įgyvendinimo pagal šio įstatymo 17 straipsnio 3 ir 4

dalis – vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija.

Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pripažinimo negaliojančiu pagal šio

įstatymo 21 straipsnio 5 dalį ar sprendimą netaikyti šio įstatymo 21 straipsnio

5 dalies nuostatos priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija,

kai šį klausimą apsvarsto Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta Komisija

Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams nagrinėti.

25

straipsnis. Sprendimų priėmimas dėl vaikų pilietybės

Sprendimus dėl vaikų, nuolat gyvenančių

Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietybės pagal šio įstatymo 8–11

straipsnius priima migracijos tarnyba, o dėl vaikų, nuolat gyvenančių

užsienyje, – vidaus reikalų ministro įgaliota institucija.

26

straipsnis. Aktų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais skelbimas

Vidaus reikalų

ministro ar jo įgaliotos institucijos vadovo įsakymai dėl Lietuvos Respublikos

pilietybės atsisakymo, grąžinimo pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalis,

netekimo pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus skelbiami

„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

27 straipsnis. Pakartotinis prašymų ir

teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais svarstymas

asmenų prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę ar ją grąžinti pagal

šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalį priimami ne anksčiau kaip po vienų metų nuo

ankstesnio sprendimo priėmimo.

neprisiekę Lietuvos Respublikai per šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje

nustatytą terminą, prašymą ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės

suteikimo pateikia pakartotinai šio įstatymo nustatyta tvarka.

28

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimas

nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, pilietybės dokumentus rengia

migracijos tarnyba, o asmenų, nuolat gyvenančių užsienyje, – užsienio reikalų

ministras kartu su vidaus reikalų ministru arba jų įgaliotos institucijos.

Vaikų, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, pilietybės dokumentus rengia

migracijos tarnyba, o vaikų, nuolat gyvenančių užsienyje, – užsienio reikalų

ministras kartu su vidaus reikalų ministru arba jų įgaliotos institucijos.

kitais atvejais, kai nėra pakankamai dokumentų Lietuvos Respublikos pilietybės

klausimui spręsti, šis klausimas gali būti svarstomas Lietuvos Respublikos

Vyriausybės sudarytoje Komisijoje Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams

nagrinėti. Ši komisija teikia rekomendacinio pobūdžio išvadą.

Respublikos pilietybės dokumentų rengimo taisykles, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės sudaromos Komisijos Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams

nagrinėti sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

29

straipsnis. Tarptautinių sutarčių pilietybės klausimais taikymas

Jeigu

įsigaliojusi Lietuvos Respublikos ratifikuota tarptautinė sutartis nustato

kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai,

galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties

įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos.“

2

straipsnis. Baigiamosios nuostatos

Įsigaliojus

šiam įstatymui, netenka galios:

1)

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymas (Žin., 2002, Nr.

95-4088);

2) Lietuvos

Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo, Valstybinių socialinio

draudimo pensijų įstatymo, Šalpos (socialinių) pensijų įstatymo, Mokslininkų

valstybinių pensijų laikinojo įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo

ir papildymo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 14-538);

3) Lietuvos

Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2, 3, 4 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 173-6379);

4) Lietuvos

Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo

įstatymas (Žin., 2006, Nr. 46-1646).

3

straipsnis. Įstatymo galiojimas

Šis įstatymas

galioja iki 2011 m. balandžio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-508,

2009-12-01, Žin., 2009, Nr. 147-6551 (2009-12-12)

Nr.

XI-910,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 75-3794 (2010-06-29)

Nr. XI-1207,

2010-12-07, Žin., 2010, Nr. 148-7570 (2010-12-18)

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-508,

2009-12-01, Žin., 2009, Nr. 147-6551 (2009-12-12)

PILIETYBĖS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-910,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 75-3794 (2010-06-29)

PILIETYBĖS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1207,

2010-12-07, Žin., 2010, Nr. 148-7570 (2010-12-18)

PILIETYBĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 3

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė

(2010-12-20)

autrap@lrs.lt