Lietuvos Respublikos kelių įstatymo pakeitimo įstatymas

Didžiagabaritė transporto priemonė – transporto priemonė, kurios matmenys (ilgis, plotis, aukštis) su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausius leistinus dydžius.

Gatvė – kelias ar jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintis pavadinimą.

Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme.

Kelio apsaugos zona – abipus kelio nustatyto pločio žemės juosta, kurioje ribojama ūkinė veikla.

Kelio briauna – kelkraščio ir žemės sankasos šlaito plokštumų susikirtimo linija.

Kelio juosta – žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias.

Kelio kategorija – rodiklis, nustatantis kelio techninius parametrus bendrame kelių tinkle (kelio ir jo statinių matmenis, eismo juostų skaičių, sankryžų tipą, eismo pralaidumą ir kita).

Kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką.

Kelio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas iš esmės pertvarkyti esamą kelią ar jo statinius.

Kelio savininkas – valstybė, savivaldybės, juridinis ar fizinis asmuo, kuriam kelias priklauso nuosavybės teise.

Kelio statiniai – visa tai, kas sukurta tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbais, naudojant statybos medžiagas, gaminius, dirbinius, produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme.

Kelio taisymas (remontas) – statybos rūšis, kurios tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statybos techninių reglamentų nustatytas kelio ar kitų jo statinių savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti.

Kelio tiesimas – naujo kelio ar jo ruožo statymas nauja trasa, miesto, kaimo gyvenamosios vietovės aplinkkelio su visais kelio statiniais tiesimas, tilto, viaduko ar kitokio statinio statyba, buvusio statinio rekonstravimas.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos – Vyriausybės įsteigta institucija, organizuojanti bei koordinuojanti valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą bei plėtrą.

Pagrindinis kelių tinklas – magistraliniai ir krašto keliai.

Sunkiasvorė transporto priemonė – transporto priemonė, kurios ašies (ašių) apkrova ir (ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnės už didžiausius leistinus dydžius.

Techninės eismo reguliavimo priemonės – kelio ženklai, šviesoforai, aptvarai, atitvarai, kelių ženklinimas ir kita.

Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius.

Valstybinės reikšmės keliai, kuriais vyksta tarptautinis, tranzitinis, turistinis ir vietinis intensyvus transporto priemonių eismas, skirstomi į:

Vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į:

Keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, juridiniams ar fiziniams asmenims.

Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja ir jais disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės ar jos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai - valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.

Kelias, kuris Susisiekimo ministerijos siūlymu išbraukiamas iš valstybinės reikšmės kelių sąrašo (nutiesus naują kelią, nutiesus miestų ar kitų gyvenamųjų vietovių aplinkkelius, pasikeitus to kelio socialinei ekonominei reikšmei, sumažėjus transporto priemonių eismo intensyvumui, likę kelių ruožai po ištiesinimo), tampa vietinės reikšmės keliu su visais jam priklausančiais statiniais ir įrenginiais. Jei savivaldybių tarybos pritaria, teisės aktų nustatyta tvarka kelias perduodamas savivaldybių nuosavybėn ir įrašomas į atitinkamą vietinės reikšmės kelių sąrašą. Kai kelias išbraukiamas iš vietinės reikšmės kelių sąrašo (pasikeitus to kelio socialinei ekonominei reikšmei, padidėjus transporto priemonių eismo intensyvumui ir atsiradus būtinybei rekonstruoti jį į aukštesnės kategorijos kelią), tai toks kelias, suderinus su Susisiekimo ministerija, įrašomas į valstybinės reikšmės kelių sąrašą ir perduodamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims.

Kai kurie valstybinės reikšmės kelių statiniai ar įrenginiai (tarp jų kelių tiesimo ir priežiūros gamybinės bazės ar gamybiniai buitiniai pastatai), tapę nereikalingi šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybės tarybos sutikimu gali būti perduodami jos nuosavybėn.

Kelių priežiūros ir plėtros valstybės politikos kryptis nustato Seimas priimdamas įstatymus.

Kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką vykdo bei valstybinės reikšmės kelių programas rengia Susisiekimo ministerija.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos:

Vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar) valdytojai.

Kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo ir taisymo (remonto) darbai vykdomi Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Keliai gali būti tiesiami ar rekonstruojami koncesiniais pagrindais.

Gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Gatvių, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų tvarką nustato Vyriausybė.

Geležinkelių pervažų įrengimą ir priežiūrą reglamentuoja Geležinkelio transporto kodeksas.

Keliai numeruojami ir pavadinimai jiems suteikiami sudarant kelių sąrašus.

Keliai vadinami pagal tų gyvenamųjų vietovių arba objektų, kuriuose jie prasideda ir baigiasi, pavadinimus. Prireikus kelio pavadinime gali būti ir tarpinių gyvenamųjų vietovių ar kitų objektų vardai.

Valstybinės reikšmės kelių sąrašą Susisiekimo ministerijos teikimu tvirtina Vyriausybė.

Vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos.

Miestų, kurie neturi aplinkkelių, gatvių, kurios yra Europos tarptautinio kelių tinklo kelių tęsiniai, sąrašus savivaldybių tarybų pritarimu, tvirtina Vyriausybė Vidaus reikalų ministerijos, suderinusios su Susisiekimo ministerija, teikimu. Šių gatvių trasos (esamų, tiesiamų bei planuojamų tiesti) turi būti numatytos atitinkamuose teritorijų planavimo dokumentuose. Vykdant žemės reformą šiose teritorijose pirmenybė suteikiama miestų visuomeninių transporto sistemų plėtros poreikiams. Piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimai sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

Keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais. Kelių tiesimo, statybos, rekonstrukcijos, taisymo (remonto) projektų ekspertizės atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Keliai projektuojami, tiesiami, statomi, rekonstruojami, taisomi (remontuojami) ir prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais. Vykdomų darbų specialiųjų statybos reikalavimų valstybinė priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Reikalavimus asmenims, turintiems teisę projektuoti, tiesti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti valstybinės reikšmės kelius, nustato Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija.

Valstybinės reikšmės kelių juostos minimalus plotis pagal kelio kategorijas yra:

Vietinės reikšmės kelių juostos minimalus plotis yra:

Jeigu nutiestas ar tiesiamas kelias kai kuriuose ruožuose (iškasose, pylimuose) netelpa nustatyto pločio juostoje, tai šios juostos ribos nustatomos ne arčiau kaip po metrą nuo pylimo pado, iškasos ar kelio griovių išorinių kraštų.

Siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona. Jos plotis pagal kelio reikšmę yra:

Kelio apsaugos zonas miestuose, kaimo gyvenamosiose vietovėse įstatymų nustatyta tvarka gali tikslinti Teritorijų planavimo įstatyme numatyti planavimo organizatoriai, turintys teisę tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius, detaliuosius, specialiuosius planus).

Keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama. Techninės eismo reguliavimo priemonės įrengiamos suderinus su policija.

Kelių apsaugos zonose leidžiama statyti statinius ar įrenginius laikantis Statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą bei saugaus eismo reikalavimus, pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytą tvarką ir suderintus projektus. Kelių apsaugos zonose rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiais leidžiama statyti laikinus sniegą sulaikančius įrenginius.