← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2004-02-17

Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 13-467

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ

KONTROLĖS

ĮSTATYMAS

2002 m. sausio 15 d. Nr. IX-705

Vilnius

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis

1.

Šio Įstatymo tikslas –

reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus,

visuomenės ir valstybės saugumą.

2.

Įstatymo paskirtis yra

įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir

šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti

subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas.

3.

Įstatymo

nuostatos netaikomos:

1) branduoliniams, cheminiams,

biologiniams ar kitokiems masinio naikinimo ginklams;

2) daiktams ir

įrenginiams, kurių konstrukcija ar įranga nėra skirta naudoti juos kaip

ginklus, bet jie gali būti naudojami kaip ginklai;

3) šaunamiesiems

ginklams, sukonstruotiems ir pagamintiems iki 1870 metų;

4) ginklams,

kurie visiškai netinkami naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį;

5) startiniams

įtaisams;

6) sportui

skirtiems lankams ir jų strėlėms;

7) karinei

technikai ir jos įrangai;

8) pirotechnikos

priemonėms, jų paleidimo įtaisams;

9) sprogmenims

(išskyrus šaudmenis);

10)

sprogstamosioms medžiagoms.

4.

Šio

straipsnio 3 dalyje išvardytų daiktų, įrenginių apyvartos tvarką nustato kiti

teisės aktai.

5.

Daiktų,

įrenginių modelius ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskiria Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos sudaryta ekspertų komisija.

6.

Specialaus

statuso subjektų veiklai, susijusiai su ginklų apyvarta, galioja įstatymai,

reglamentuojantys jų veiklą, išskyrus šio Įstatymo nustatytus atvejus.

2

straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1.

Ginklas –

įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas gyviesiems ar kitiems

objektams, taikiniams naikinti, žaloti ar kitaip jiems paveikti.

2.

Šaunamasis ginklas – įrenginys ar

daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas kaip ginklas, iš kurio sprogimo, dujų ar

oro slėgio ar kokia nors kita varomąja jėga gali būti paleistas sviedinys

(kulka, šratas, strėlė ar kt.), arba kenksmingos, dirginančios medžiagos,

skirti mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per nuotolį

paveikti. Šaunamuoju ginklu laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys.

3.

Automatinis

šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kuris po kiekvieno šūvio užsitaiso

automatiškai ir kuriuo, vieną kartą nuspaudus nuleistuką, galima iššauti

sviedinių seriją.

4.

Pusiau

automatinis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kuris po kiekvieno

šūvio užsitaiso automatiškai, tačiau vienu nuleistuko paspaudimu negali iššauti

daugiau kaip vieną kartą.

5.

Pertaisomas

šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kuris po kiekvieno šūvio ranka

atliekamu veiksmu užtaisomas šaunamuoju mechanizmu iš dėtuvės ar būgnelio.

6.

Vienašūvis

šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas su vienu ar keliais vamzdžiais be

šovinių dėtuvės, kurį prieš kiekvieną šūvį reikia užtaisyti ranka šovinį

įdedant į šovinio lizdą ar į užtaisymo mechanizmą.

7.

Trumpasis

šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kurio vamzdis ne ilgesnis kaip 30

cm arba kurio visas ilgis neviršija 60 cm.

8.

Ilgasis

šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kurio vamzdis ilgesnis kaip 30 cm

arba kurio visas ilgis viršija 60 cm.

9.

Dujinis ginklas – ginklas, iš kurio

gali būti paleistos kenksmingos, dirginančios medžiagos ar jomis užtaisytas

užtaisas. Dujiniai pistoletai (revolveriai) priskiriami šaunamiesiems ginklams.

10.

Templinis

ginklas – šaunamasis ginklas, kurio sviediniui energiją suteikia tamprus

elementas, naudojant žmogaus raumenų jėgą ar mechaninius įrenginius.

11.

Signalinis

ginklas – šaunamasis ginklas, skirtas garso, šviesos signalui sukurti

signaliniu pirotechniniu įtaisu ar signaliniais šaudmenimis.

12.

Pneumatinis

ginklas – šaunamasis ginklas, iš kurio paleidžiamo sviedinio (kulkos ar

kt.) kryptingas judėjimas atsiranda naudojant suspausto oro ar kitų dujų jėgą.

13.

Senovinis

šaunamasis ginklas – ginklas, pagamintas iki 1870 metų.

14.

Pagrindinės

šaunamojo ginklo dalys – vamzdis, būgnelis, spyna (užraktas), spynos

(užrakto) rėmas, pistoleto (revolverio) rėmas bei jų pusgaminiai, taip pat į

šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas.

15.

Visiškai

netinkamas naudoti ginklas – ginklas, kuris perdirbtas ar paveiktas taip,

kad visos jo pagrindinės dalys yra negrįžtamai sugadintos ar sugedusios ir jų

neįmanoma atkurti, sutaisyti ar pakeisti, kad jis vėl taptų tinkamas naudoti

pagal tiesioginę paskirtį.

16.

Nešaunamasis

ginklas – ginklas, kuriuo, naudojant žmogaus raumenų jėgą, per nuotolį ar

turint tiesioginį sąlytį galima sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti

(durti, kirsti, smogti, triuškinti) taikinį. Nešaunamaisiais ginklais nelaikomi

ūkinės ar buitinės paskirties įrankiai.

17.

Šaudmuo

– daiktų ir medžiagų visuma, skirta šūviui iš šaunamojo ginklo atlikti.

18.

Šaudmens

dalis – sviedinys, užtaisas, kapsulė, kapsulinė tūtelė, užtaisoma tūtelė.

19.

Šovinys

– šaudmuo, susidedantis iš tūtos ar tūtelės su kapsule, sviedžiamojo užtaiso,

sviedinio.

20.

Sviedinys

– šaudmens dalis (kulka, šratai, artilerijos sviedinys ar kt.), strėlė,

skirta taikiniui paveikti.

21.

Ekspansyvi

kulka – kulka su susilpnintu smaigaliu, kuri sutikusi kliūtį staiga

deformuojasi (susiploja, išsiskečia, suplyšta į dalis).

22.

Ginklų,

šaudmenų, tūtelių ar kulkų kolekcija – ginklų, šaudmenų, jų dalių, turinčių

istorinę, kultūrinę, kriminalistinę ar kitokią pažintinę vertę, rinkinys.

23.

Europos

šaunamojo ginklo leidimas – dokumentas, patvirtinantis šaunamojo ginklo

priklausymą asmeniui bei suteikiantis teisę šį ginklą bei jam skirtus šaudmenis

įvežti į Europos Sąjungos valstybes.

24.

Licencija

– valstybės institucijos išduotas oficialus dokumentas, suteikiantis teisę

verstis licencijoje nurodyta veikla, laikantis nustatytų sąlygų.

25.

Leidimas

įsigyti ginklus, šaudmenis – dokumentas, patvirtinantis, kad juridinis ar

fizinis asmuo gali įsigyti leidime įrašytus ginklus ir (ar) šaudmenis.

26.

Leidimas

nešiotis ginklus – dokumentas, patvirtinantis, kad fizinis asmuo turi teisę

laikyti ir nešiotis jame nurodytus ginklus.

27.

Leidimas

laikyti ginklus – dokumentas, patvirtinantis, kad juridinis ar fizinis

asmuo turi teisę laikyti jame nurodytus ginklus.

28.

Ginklų ar

šaudmenų apyvarta – ginklų ar šaudmenų gamyba, taisymas, pardavimas,

perdavimas, įgijimas, dovanojimas, laikymas, saugojimas, gabenimas, nešiojimas,

naudojimas, paėmimas, realizavimas, sunaikinimas, eksportas, importas, įvežimas

į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvežimas iš jos, taip pat kiti šio

Įstatymo reglamentuojami veiksmai.

29.

Civilinė

ginklų ar šaudmenų apyvarta – ginklų ar šaudmenų apyvarta, kurią vykdo

fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus specialaus statuso subjektus.

30.

Specialaus

statuso subjektai – Specialiųjų tyrimų tarnyba, Krašto apsaugos

ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas,

Generalinė prokuratūra prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Ginklų fondas prie

Vyriausybės (toliau – Ginklų fondas), Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos,

Šaulių sąjunga, jų padaliniai ir pavaldžios įstaigos, taip pat Lietuvos

muitinės operatyvinę veiklą vykdantys padaliniai.

31.

Kontroliuojantis asmuo – fizinis asmuo, kuris būdamas įmonės akcininkas

(pajininkas, narys) pats turi daugiau kaip trečdalį visų balsų arba turi teisę

išrinkti (paskirti) daugumą stebėtojų tarybos (valdybos) narių, administracijos

vadovus, arba faktiškai kontroliuoja įmonės ar jos filialo priimamus

sprendimus.

32.

Ginklininkas

– juridinio asmens, administracijos vadovo ar kito įgalioto asmens sprendimu

paskirtas asmuo, atsakingas už juridinio asmens ar jo padalinio ginklų,

šaudmenų gabenimą, laikymą, išdavimą, apskaitą.

33.

Ginklo

naudotojas – turintis teisę nešiotis ar laikyti tam tikros kategorijos

ginklą fizinis asmuo, kuriam ginklo savininkas suteikia teisę naudotis jo

ginklu.

34.

Užsienietis

– asmuo, kuris nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

35.

Tiras

– statinys, specialiai įrengtas saugiai šaudyti iš šaunamųjų ginklų.

36.

Šaudykla – saugiai

šaudyti iš šaunamųjų ginklų pritaikyta vietovė.

37.

Ginklų, jų pagrindinių dalių ir šaudmenų gamyba – įstatymų neuždraustų įvairių rūšių ginklų, pagrindinių

jų dalių, taip pat šaudmenų gaminimas, jų dalių surinkimas į visumą.

38.

Ginklo

taisymas – ginklo defektų pašalinimas.

39.

Ginklo ir

šaudmenų perdirbimas – ginklo, šaudmenų kokybinių savybių pakeitimas.

40.

Ginklo ir

šaudmenų nešiojimasis – ginklo, šaudmenų turėjimas su savimi, tokiomis

sąlygomis, kurios suteikia galimybę ginklą panaudoti nedelsiant.

41.

Ginklo ir šaudmenų laikymas –

ginklo, šaudmenų valdymas (faktinis turėjimas savo žinioje) fizinio asmens

gyvenamojoje vietoje ar juridinio asmens patalpose arba kitose vietose,

atitinkančiose keliamus reikalavimus ir turinčiose aiškiai apibrėžtas ribas.

42.

Ginklo ir šaudmenų gabenimas

– ginklo transportavimas (pervežimas, pernešimas) iš ginklo laikymo vietos į

tam tikrą objektą ar vietovę tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad ginklo

nebus galima panaudoti nedelsiant (ginklas neužtaisytas, įdėtas į dėklą ar kitą

tam tinkamą daiktą, šaudmenys išimti iš dėtuvės, būgnelio ir vamzdžio).

43.

Ginklo,

šaudmenų turėjimas – ginklo, šaudmenų laikymas, nešiojimas, saugojimas,

naudojimas.

44.

Leidimas

vežti – dokumentas, suteikiantis teisę vežti ginklus iš Lietuvos Respublikos

į Europos Sąjungos valstybę narę.

45.

Išankstinis

sutikimas – dokumentas, kuriuo Europos Sąjungos valstybė narė patvirtina,

kad neprieštarauja dėl dokumente nurodytų ginklų įvežimo į jos teritoriją.

46.

Lietuvos

Respublikos nuolatinis gyventojas – Lietuvos Respublikos pilietis arba

asmuo, kuris Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų

teisės aktų nustatyta tvarka yra įgijęs teisę nuolat gyventi Lietuvos

Respublikoje.

47.

Ginklų ir

šaudmenų klasifikacija – šiame Įstatyme nustatytas ginklų ir šaudmenų

priskyrimas pagal jų pavojingumo laipsnį vienai iš kategorijų (A, B, C arba D).

Pavojingiausi yra A kategorijos ginklai ir šaudmenys, mažiausiai pavojingi – D

kategorijos ginklai ir šaudmenys.

ANTRASIS

SKIRSNIS

GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ klasifikacija

3

straipsnis. A kategorijos ginklai, šaudmenys, ginklų priedėliai

A kategorijai

priskiriami šie įrenginiai, daiktai, šaudmenys, ginklų priedėliai:

1) karinės

raketos su sprogstamaisiais užtaisais ir jų paleidimo įtaisai;

2) automatiniai

šaunamieji ginklai;

3) šaunamieji

ginklai, kurie užmaskuoti kaip kiti daiktai;

4) šaudmenys su

pramušamaisiais, sprogstamaisiais arba padegamaisiais sviediniais ir šių

šaudmenų sviediniai bei jų paleidimo įtaisai;

5) pistoletų ir

revolverių šoviniai su ekspansyviomis kulkomis ir kulkos tokiems šoviniams,

išskyrus atvejus, kai tokius šovinius bei kulkas medžioklei ar sportiniam

šaudymui naudoja turintys tam teisę asmenys;

6) duslintuvai,

naktinio matymo taikikliai;

7) visų kalibrų

patrankos, haubicos, mortyros, minosvaidžiai;

8) granatos ir

granatsvaidžiai, tarp jų ir ašarinės granatos bei jų paleidimo įtaisai;

9) visų rūšių

bombos, torpedos, minos, jų užtaisyti ir neužtaisyti sviediniai bei jų

paleidimo įtaisai;

10)

liepsnosvaidžiai ir visi padegamieji sviediniai;

11) ginklai,

kurių lazerio spindulys naudojamas karo tikslams ar taikiniui sunaikinti;

12)

ginklai, įtaisai, skirti taikiniui chemiškai sunaikinti;

13) templiniai

ginklai, kurių visa įtempimo jėga viršija 1200 N;

14) šaunamieji

ginklai, kurių konstrukcija leidžia panaudoti juos išardytus ar jie pakeičiami

taip, kad tampa lengvai paslepiami;

15) ginklai,

kuriuose kaip taikinį naikinanti ar kitaip jį veikianti priemonė naudojamas

radioaktyvusis, elektromagnetinis, šviesos, šilumos, infragarso ar ultragarso

spinduliavimas, pavojingas biologinis poveikis, pavojingos gyvybei dujos ar

kitokios pavojingos sveikatai ar gyvybei medžiagos arba energija;

16) šoviniai

graižtviniams ginklams su pasklindančiu šratų užtaisu;

17) šaudmenys,

skirti tik A kategorijos ginklams.

4

straipsnis. B kategorijos ginklai

B kategorijos

ginklams priskiriami šie:

1) pusiau automatiniai arba

pertaisomi trumpieji šaunamieji ginklai;

2) vienašūviai trumpieji

šaunamieji ginklai, šaudantys centrinio įskėlimo šoviniais;

3) vienašūviai

trumpieji šaunamieji ginklai, kurių visas ilgis yra mažesnis kaip 28 cm,

šaudantys žiedinio įskėlimo šoviniais;

4) pusiau automatiniai ilgieji

šaunamieji ginklai, kurių dėtuvėje ir šovinio lizde kartu telpa daugiau kaip

trys šoviniai;

5) pusiau automatiniai ilgieji

šaunamieji ginklai, kurių dėtuvėje ir šovinio lizde kartu telpa ne daugiau kaip

trys šoviniai, jeigu jų dėtuvė nuimama arba ginklo konstrukcija negarantuoja,

kad su paprastais įrankiais jo negalima perdirbti į ginklą, kurio dėtuvėje ir

šovinio lizde kartu tilptų daugiau kaip trys šoviniai;

6) pertaisomi arba pusiau

automatiniai ilgieji lygiavamzdžiai šaunamieji ginklai ne ilgesniais kaip 60 cm

vamzdžiais;

7) pusiau automatiniai šaunamieji

ginklai, neskirti kariniam naudojimui, panašūs į karinius ginklus su

automatiniais mechanizmais;

8) templiniai ginklai, kurių visa

įtempimo jėga yra nuo 200 N iki 1200 N.

5

straipsnis. C kategorijos ginklai

C kategorijos ginklams

priskiriami:

1) pertaisomi ilgieji šaunamieji

ginklai, išskyrus pertaisomus ilguosius lygiavamzdžius šaunamuosius ginklus ne

ilgesniais kaip 60 cm vamzdžiais;

2) ilgieji

vienašūviai graižtviniai šaunamieji ginklai;

3) pusiau automatiniai ilgieji

šaunamieji ginklai, išskyrus išvardytus šio Įstatymo 4 straipsnio 4–7

punktuose;

4) vienašūviai trumpieji

šaunamieji ginklai, kurių bendras ilgis ne mažesnis kaip 28 cm, šaudantys

žiedinio įskėlimo šoviniais;

5) pneumatiniai ginklai, kurių

sviedinio kinetinė energija viršija 7,5 J.

6 straipsnis. D

kategorijos ginklai

1.

D kategorijos ginklams

priskiriami:

1) vienašūviai

ilgieji lygiavamzdžiai šaunamieji ginklai;

2) signaliniai

šautuvai, pistoletai (revolveriai);

3) pneumatiniai

ginklai, kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki

7,5 J;

4) dujiniai

ginklai (pistoletai (revolveriai), aerozoliniai įrenginiai, įtaisai);

5) šaunamieji

ginklai, atitinkantys B, C kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl

nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo

2,5 J iki 7,5 J;

6) nešaunamieji

ginklai, kurie nepriskirti draudžiamiesiems ginklams;

7) senovinių

šaunamųjų ginklų kopijos, pagamintos po 1870 metų;

8) elektrošoko

įrenginiai ir įtaisai, skirti savigynai.

2.

Šio Įstatymo

straipsniai, reglamentuojantys D kategorijos ginklų apyvartą, netaikomi

vienašūviams ilgiesiems lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams. Jų apyvartai

taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir C kategorijos ilgųjų šaunamųjų ginklų.

TREČIASIS

SKIRSNIS

DraudžIami GINKLai IR ŠAUDMENys

7

straipsnis. Draudžiami ginklai ir šaudmenys

1.

Lietuvos

Respublikoje draudžiami A, B, C kategorijų graižtviniai ir lygiavamzdžiai

šaunamieji ginklai, neturintys identifikacinių numerių. Tokius ginklus gali

turėti tik kriminalistinės ekspertizės įstaigos, taip pat šio Įstatymo 38

straipsnio nustatyta tvarka perdirbtus ginklus – juos kolekcionuojantys

asmenys.

2.

Civilinėje

apyvartoje draudžiami:

1) A kategorijos ginklai ir

šaudmenys tik A kategorijos ginklams, išskyrus, kai juos naudoja Lietuvos

bankas, įmonės, gaminančios ginklus ir (ar) šaudmenis, bei mokslinio tyrimo įstaigos;

2) bet kokie

savadarbiai šaunamieji ginklai;

3) dujiniai

ginklai su nuodingosiomis medžiagomis, jų šaudmenys su nuodingosiomis

medžiagomis;

4) begarsiai

šoviniai;

5) šoviniai,

kurių kulkos yra su kieto metalo šerdimi ar kieto metalo apvalkalu;

6) lazeriniai

taikikliai, išskyrus naudojamus sportui;

7) nešaunamieji

smogiamojo ir svaidomojo pobūdžio ginklai (kastetai, blakštai, mėtomosios

žvaigždės ir kt.);

8) ginklai ir

šaudmenys, uždrausti tarptautinėmis sutartimis;

9) kiti daiktai,

įrenginiai, šaudmenys, kuriuos uždraudė ekspertų komisija, nurodyta šio

Įstatymo 1 straipsnio 5 dalyje.

3.

Civilinėje

apyvartoje draudžiami nešaunamieji duriamieji, pjaunamieji ginklai su

automatiškai iššokančia ar atsilenkiančia geležte, kurie atitinka bent vieną iš

šių kriterijų:

1) iššokanti

geležtė yra ilgesnė kaip 8,5 cm;

2) per vidurį

geležtė yra siauresnė kaip 14 proc. jos ilgio;

3) iš abiejų

pusių paaštrinta geležtė.

4.

Draudžiama asmenims savigynai

įsigyti ir turėti B, C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus, kurių

kalibras yra didesnis kaip 9 mm.

5.

Draudžiama

savigynai skirtuose ginkluose naudoti dėtuves, kurių talpa viršija 13 šovinių.

Į dėtuvę gali būti įmontuojamas be įrankių neišimamas ribotuvas.

6.

Sprendimą dėl

daiktų, skleidžiančių radioaktyvųjį, elektromagnetinį, šviesos, šilumos,

infragarso ar ultragarso spinduliavimą, pavojingą biologinį poveikį, pavojingas

gyvybei dujas ar kitokias pavojingas sveikatai ar gyvybei medžiagas arba

energiją, pripažinimo ginklais, nurodytais šio Įstatymo 3 straipsnio 15 punkte,

priima ekspertų komisija, nurodyta šio Įstatymo 1 straipsnio 5 dalyje.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

valstybinis Ginklų registras ir žinybiniai Ginklų registrai

8

straipsnis. Valstybinis ginklų registras

1.

Valstybinis

ginklų registras – tai oficialus duomenų apie Lietuvos Respublikoje

įregistruotus ginklus, jų savininkus ar valdytojus rinkinys. Valstybiniame

ginklų registre kaupiami duomenys ir apie importuotus bei eksportuotus ginklus,

sunaikintus ginklus.

2.

Valstybinį

ginklų registrą Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Vyriausybės įgaliota

institucija.

9 straipsnis.

Žinybiniai ginklų registrai ir civilinėje apyvartoje esančių ginklų apskaita

1.

Žinybinis ginklų registras –

tai duomenų apie specialaus statuso subjekto turimus ginklus rinkinys. Specialaus

statuso subjektai privalo tvarkyti savo žinybinius ginklų registrus. Šie

subjektai žinybinių ginklų registrų duomenis Vyriausybės nustatyta tvarka

privalo teikti valstybinio ginklų registro tvarkytojui.

2.

Civilinėje

apyvartoje esančius ginklus registruoja, šių ginklų, jų savininkų ir valdytojų

apskaitą tvarko policijos įstaigos. Duomenis apie civilinėje apyvartoje

esančius ginklus, jų savininkus ir valdytojus Vyriausybės nustatyta tvarka

valstybinio ginklų registro tvarkytojui teikia vidaus reikalų ministro įgaliota

įstaiga.

PENKTASIS

SKIRSNIS

GINKLų IR ŠAUDMENų įSIgijimas IR TURĖJIMAS

10

straipsnis. Ginklų ir šaudmenų nuosavybės teisės subjektai

Ginklų ir

šaudmenų nuosavybės teisės subjektais gali būti valstybė, Lietuvos Respublikos

nuolatiniai gyventojai, užsieniečiai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti

juridiniai asmenys.

11

straipsnis. Subjektų teisė įsigyti ir turėti ginklus bei šaudmenis

1.

Lietuvos

Respublikos nuolatiniai gyventojai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti

juridiniai asmenys gali įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis šiems tikslams:

1) medžioklei;

2) sportui;

3) savigynai;

4) profesinei

veiklai;

5) kolekcijoms

sudaryti;

6) mokymui;

7) moksliniam

tyrimui;

8) kitiems

tikslams, jei tai neprieštarauja įstatymams, tarptautinėms sutartims ir

susitarimams.

2.

Lietuvos

Respublikos nuolatiniai gyventojai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti

juridiniai asmenys turi teisę įsigyti šaudmenis ginklams, kuriuos jie turi

teisę turėti.

3.

Juridinio

asmens, kuris nori įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis, darbuotoju, tiesiogiai

susijusiu su ginklų, šaudmenų įsigijimu, laikymu, apskaita, kontroliuojančiu

asmeniu, administracijos vadovu, ginklininku negali būti asmuo, kuriam taikomi

šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 18 straipsnio 2 dalyje

nustatyti apribojimai.

12

straipsnis. Bendrieji leidimų išdavimo reikalavimai

1.

Leidimus

įsigyti A, B, C kategorijų šaunamuosius ginklus fiziniams asmenims, juridiniams

asmenims (išskyrus specialaus statuso subjektus, valstybines kriminalistines

ekspertines įstaigas) išduoda policijos įstaigos.

2.

Leidimai

įsigyti A, B, C kategorijų šaunamuosius ginklus išduodami:

1) fiziniams

asmenims, turintiems teisę įsigyti tokių kategorijų ginklus, jeigu jiems

netaikomi šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai;

2) juridiniams

asmenims, gavusiems šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose

nurodytas licencijas ir turintiems teisę įsigyti tokių kategorijų ginklus;

3) juridiniams

asmenims, vykdantiems profesinę veiklą ir turintiems teisę įsigyti tokių

kategorijų ginklus, jeigu juos kontroliuojantiems asmenims netaikomi šio

Įstatymo 20 straipsnio apribojimai.

3.

Patikrinimus,

siekdamos nustatyti, ar asmenims, pretenduojantiems gauti leidimus įsigyti

ginklus, netaikomi šio Įstatymo nustatyti apribojimai, atlieka policijos

įstaigos, gavusios prašymą įsigyti ginklus. Patikrinimai atliekami ir

sprendimas dėl leidimo išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo

prašymo pateikimo.

4.

Asmenims,

kurie turi galiojančius leidimus nešiotis ginklus ar leidimus laikyti ginklus,

leidimus įsigyti naujus ginklus policijos įstaigos išduoda ne vėliau kaip per 5

dienas nuo prašymo pateikimo. Pakartotiniai patikrinimai, nurodyti šio

straipsnio 3 dalyje, neatliekami.

5.

Atsisakymas

išduoti leidimą turi būti motyvuotas. Pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo

atsisakymą išduoti leidimą įsigyti ginklą turi teisę ne vėliau kaip per 30

dienų apskųsti policijos generaliniam komisarui, kuris ne vėliau kaip per 30

dienų turi priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ginklą išdavimo. Pareiškėjas,

negavęs jį tenkinančio atsakymo ar visai negavęs atsakymo, sprendimą atsisakyti

išduoti leidimą įsigyti ginklą gali apskųsti teismui.

6.

Leidimas įsigyti ginklą

galioja 6 mėnesius nuo išdavimo dienos. Neįsigijus ginklo, dėl kito leidimo

įsigyti ginklą gavimo galima kreiptis bendra tvarka į policijos įstaigą.

7.

Leidimai

įsigyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenų.

8.

Fiziniai

asmenys gali įsigyti ir vienu metu turėti ne daugiau kaip 300 vienetų kiekvieno

tipo (kalibro) šovinių ginklams, kuriuos jie turi. Fiziniai asmenys, turintys

ginklus sportui, gali įsigyti ir vienu metu turėti iki 1000 vienetų kiekvieno

tipo (kalibro) šovinių.

9.

Šaudmenų

kiekį, kurį gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys, nustato Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija.

10.

Leidimai

įsigyti A, B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis Lietuvos Respublikos

nuolatiniams gyventojams ir Lietuvos Respublikoje įregistruotiems juridiniams

asmenims išduodami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Įsigyti ginklai turi būti įregistruojami policijos įstaigose ne vėliau kaip per

10 dienų nuo įsigijimo. Įregistravus ginklus, išduodamas leidimas nešiotis

ginklus arba leidimas laikyti ginklus.

11.

Tvarką,

reglamentuojančią A, B, C kategorijų ginklų įsigijimą, registravimą,

perregistravimą užsieniečiams, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija.

12.

Leidimas

įsigyti A, B, C kategorijų ginklus neišduodamas nepaprastosios ir karo padėties

metu, kitais įstatymų numatytais atvejais.

13 straipsnis.

Tam tikrų kategorijų ar rūšių ginklų, šaudmenų įsigijimo ir turėjimo

reikalavimai Lietuvos Respublikos nuolatiniams gyventojams, Lietuvos

Respublikoje įregistruotiems juridiniams asmenims

1.

A kategorijos

ginklus, jų priedėlius, šaudmenis gali įsigyti ir turėti tik specialaus statuso

subjektai, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos. A, B, C, D

kategorijų ginklų įsigijimo ir apyvartos tvarką specialaus statuso subjektams,

valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigoms reglamentuoja kiti teisės

aktai. A, B, C, D kategorijų ginklus specialaus statuso subjektai, valstybinės

kriminalistinės ekspertizės įstaigos gali įsigyti be leidimų.

2.

Medžioklei B, C kategorijų

ilguosius graižtvinius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni

kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, turintys galiojantį

medžiotojo bilietą ir ne mažesnį kaip 3 metų medžiotojo stažą, bei juridiniai

asmenys, turintys licenciją nuomoti ginklus, gavę leidimą.

3.

Medžioklei B,

C kategorijų ilguosius lygiavamzdžius, pneumatinius, templinius ginklus, jų

šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų Lietuvos Respublikos

nuolatiniai gyventojai, turintys galiojantį medžiotojo bilietą, bei juridiniai

asmenys, turintys licenciją nuomoti ginklus, gavę leidimą.

4.

Sportui B, C

kategorijų ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 16 metų

Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai – šaudymo sporto organizacijų

nariai bei juridiniai asmenys, gavę leidimą.

5.

Savigynai B, C

kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti

ne jaunesni kaip 23 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę

egzaminą ir gavę leidimą.

6.

Savigynai B,

C kategorijų ilguosius lygiavamzdžius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir

turėti ne jaunesni kaip 18 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai,

išlaikę egzaminą ir gavę leidimą.

7.

Profesinei

veiklai B, C kategorijų ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti Lietuvos

Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gavę leidimą. Nešiotis šiuos

ginklus gali ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai

gyventojai, Lietuvos Respublikoje įregistruotų juridinių asmenų darbuotojai,

išlaikę egzaminą ir gavę leidimą. Lietuvos bankas, nustatyta tvarka gavęs

leidimą, turi teisę įsigyti A kategorijos automatinius šaunamuosius ginklus.

8.

Kolekcijoms

sudaryti B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, perdirbtus taip, kad jų nebūtų

galima panaudoti pagal paskirtį, gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų

Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, Lietuvos Respublikoje įregistruoti

juridiniai asmenys, gavę leidimą. A kategorijos ginklus kolekcijoms sudaryti

gali įsigyti institucijos, turinčios teisę įsigyti veikiančius A kategorijos

ginklus, bei valstybiniai muziejai, gavę leidimą. Įsigiję A kategorijos

ginklus, muziejai privalo perdirbti juos taip, kad jų nebūtų galima panaudoti

pagal paskirtį.

9.

Moksliniam

tyrimui A, B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, taip pat mokymui B, C

kategorijų ginklus ir šaudmenis ir A kategorijos ginklus, šaudmenis, perdirbtus

taip, kad jų nebūtų galima panaudoti pagal paskirtį, gali įsigyti ir turėti

Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gavę leidimą.

10.

D

kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai

asmenys bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikę

asmens dokumentus. Sportui D kategorijos pneumatinius ginklus, jų šaudmenis be

leidimų gali įsigyti ir turėti fiziniai asmenys nuo 16 metų – šaudymo sporto

organizacijų nariai, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus,

sporto organizacijos tarpininkavimo raštą ir galiojantį šios organizacijos

nario pažymėjimą. Šie ginklai neregistruojami.

11.

Šaunamųjų

ginklų optinius taikiklius gali įsigyti, turėti ir naudoti asmenys, turintys

šaunamąjį ginklą medžioklei. Šaunamųjų ginklų optinius, lazerinius taikiklius

gali įsigyti, turėti ir naudoti asmenys, turintys šaunamąjį ginklą sportui.

14

straipsnis. Užsieniečių teisė įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis

1.

Akredituotas ir reziduojantis

užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir tarptautinių

organizacijų atstovybių diplomatinis, administracinis techninis ir

aptarnaujantysis personalas, jų šeimos nariai, taip pat kiti užsieniečiai,

kuriems atitinkamas privilegijas suteikia tarptautiniai susitarimai, Lietuvos

Respublikoje gali įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis šiems tikslams:

1) medžioklei;

2) sportui;

3) savigynai;

4) kolekcijoms

sudaryti;

5) kitiems tikslams, jei tai

neprieštarauja įstatymams ir tarptautiniams susitarimams.

2.

Teisėtai į Lietuvos Respubliką

atvykę ne jaunesni kaip 18 metų užsieniečiai, įsipareigoję, kad įsigyti ginklai

iš Lietuvos Respublikos bus išvežti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jų

įsigijimo, turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos teritorijoje B, C kategorijų

ginklus, jų šaudmenis.

3.

Užsieniečiai, nurodyti šio

straipsnio 2 dalyje, norintys Lietuvos Respublikoje įsigyti B, C kategorijų

ginklus, privalo pateikti valstybės, kurios piliečiai jie yra ar kurioje nuolat

gyvena, kompetentingos institucijos išduotą išankstinį sutikimą arba kitą

dokumentą, patvirtinantį teisę įvežti ginklą, šaudmenis į užsienio valstybę,

bei Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimą.

4.

Užsieniečiams įsigyjant

ginklą, šaudmenis šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, šio Įstatymo

17 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai netaikomi, išskyrus 1 dalies 1

punktą.

15

straipsnis. Tam tikrų kategorijų ginklų įsigijimo reikalavimai užsieniečiams

1.

Užsieniečiams, įsigyjantiems ginklus ir šaudmenis šio Įstatymo 14 straipsnio 1

dalyje nurodytiems tikslams, taikomi atitinkami šio Įstatymo 13 straipsnio

ginklų, šaudmenų įsigijimo reikalavimai kaip ir Lietuvos Respublikos

nuolatiniams gyventojams.

2.

Ginklai,

kurie įsigyjami Lietuvos Respublikoje su leidimais, turint tikslą juos laikyti

ilgiau kaip 10 dienų, turi būti įregistruoti policijos įstaigoje ne vėliau kaip

per 10 dienų nuo jų įsigijimo.

16

straipsnis. Ginklo ir šaudmenų naudotojas

1.

Fizinis asmuo

jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą gali perleisti nuolat naudoti tik

kartu gyvenančiam šeimos nariui, turinčiam teisę laikyti ar nešiotis tos

kategorijos ginklą. Laikyti ar nešiotis ginklą kartu gyvenantis šeimos narys

gali tik nustatyta tvarka gavęs leidimą.

2.

Fizinis asmuo

jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą jam dalyvaujant gali laikinai

perleisti naudotis kitam asmeniui, turinčiam teisę laikyti ir nešiotis tos

kategorijos ginklą:

1) medžioklės

metu;

2) sportinių

varžybų ir pratybų metu;

3) mokymų metu.

3.

Juridinis

asmuo jam priklausančius B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali perleisti

nuolat naudoti fiziniam asmeniui, juridinio asmens darbuotojui, turinčiam teisę

laikyti ir nešiotis tos kategorijos ginklą.

4.

Juridinis asmuo jam

priklausančius B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis turi teisę šaudymo

varžybų, pratybų, mokymų metu, prižiūrimas trenerio ar kito atsakingo už saugų

šaudymą asmens, laikinai perleisti naudotis fiziniams asmenims.

17

straipsnis. Teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai

1.

B, C

kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo:

1) jaunesnis,

nei šio Įstatymo nustatyto amžiaus;

2)

nesantis nepriekaištingos reputacijos;

3)

sergantis kai kuriomis ligomis ar turintis fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai

elgtis su ginklu, arba įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl

alkoholizmo, narkomanijos ar esantis sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje

dėl psichikos ligos ar sutrikimo;

4) nenurodęs

gyvenamosios vietos;

5) nepateikęs

ginklui įsigyti, registruoti, perregistruoti reikalingų dokumentų;

6) neišlaikęs

atitinkamo egzamino;

7) neturintis

tinkamų sąlygų laikyti ginklą;

8) kuriam dėl

ginklo praradimo buvo panaikintas leidimas laikyti ar leidimas nešioti ginklą,

ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai;

9) gyvenantis kartu su kitais

asmenimis, kurie atitinka šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–9 punktų

nuostatas. Šis punktas netaikomas, jei asmuo, norintis įsigyti ginklą ar jį

turintis, ginklą įsipareigoja laikyti ar laiko ne savo gyvenamojoje vietoje, o

kitose tam pritaikytose vietose.

2.

Ligų ir fizinių trūkumų, dėl

kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašą nustato Sveikatos apsaugos

ministerija.

3.

Specialaus statuso subjektų,

išskyrus Šaulių sąjungą, Ginklų fondą, pareigūnų sveikatos būklės ir egzamino

išlaikymo reikalavimus nustato kiti teisės aktai.

4.

Fizinių

asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo tvarką

nustato Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Vidaus reikalų

ministerija.

18

straipsnis. Nepriekaištingos reputacijos asmuo

1.

Šiame

Įstatyme nepriekaištingos reputacijos laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio

straipsnio 2 dalies nuostatos.

2.

Nepriekaištingos reputacijos

asmeniu nelaikomas asmuo:

1) teistas už

tyčinį nusikaltimą daugiau kaip 6 metams laisvės atėmimo bausme ir nuo jo

teistumo išnykimo ar panaikinimo nėra praėję 10 metų;

2) teistas už

neatsargų nusikaltimą, kurį padarė būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių,

psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, arba tyčinį nusikaltimą, jei

teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;

3) atliekantis

laisvės atėmimo bausmę už neatsargų nusikaltimą;

4) kuris įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba

kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką arba būdamas neblaivus, apsvaigęs

nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų padaręs neatsargią

nusikalstamą veiką, arba jam paskirta kardomoji priemonė;

5) kuris yra

įrašytas į operatyvinę įskaitą arba kuriam Organizuoto nusikalstamumo užkardymo

įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai;

6) kuriam per pastaruosius 3 metus dėl to, kad

susitarė su nukentėjusiuoju, nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas arba

ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl tyčinės nusikalstamos veikos arba dėl

neatsargios nusikalstamos veikos, kurią jis padarė būdamas neblaivus, apsvaigęs

nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų;

7) padaręs

pakartotinai per metus administracinį teisės pažeidimą, kuriuo kėsinosi į

nuosavybę, viešąją ar valdymo tvarką;

8) baustas už

medžioklės taisyklių pažeidimus, susijusius su šaunamojo ginklo naudojimu ar

medžiokle uždraustais būdais ir metodais, ir nuo to nėra praėję 3 metai;

9) kuris per

pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius teisės

pažeidimus būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų

svaigiųjų medžiagų;

10) kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo

panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų

apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1439,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1684 (2003-04-24)

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

ūkinė KOMERCINĖ VEIKLA, susijusi su ginklais ir šaudmenimis

19

straipsnis. Bendrieji ūkinės komercinės veiklos, susijusios su ginklais ir

šaudmenimis, reikalavimai

1.

Licencijuojama ūkinė komercinė veikla yra:

1) ginklų,

šaudmenų, jų dalių gamyba;

2) ginklų,

šaudmenų, jų dalių importas, eksportas;

3) prekyba ginklais,

šaudmenimis, jų dalimis;

4) ginklų

taisymas, ginklų ir šaudmenų perdirbimas;

5) tirų,

šaudyklų eksploatavimas;

6) ginklų nuoma.

2.

Licenciją

verstis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla gali gauti įstatymų ir kitų

teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys.

3.

Sprendimas

dėl licencijos išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo

būtinų dokumentų pateikimo dienos.

4.

Atsisakymas

išduoti licenciją turi būti motyvuotas. Pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo

atsisakymą išduoti licenciją turi teisę ne vėliau kaip per 30 dienų nuo

sprendimo gavimo dienos apskųsti licenciją išduodančios institucijos vadovui.

Pareiškėjas, per 30 dienų negavęs jį tenkinančio atsakymo ar visai negavęs

atsakymo, sprendimą atsisakyti išduoti licenciją gali apskųsti teismui.

5.

Ūkinės

komercinės veiklos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, licencijavimo taisykles

tvirtina Vyriausybė.

20

straipsnis. Teisės dirbti darbą, susijusį su licencijuojama veikla, apribojimai

Įmonės, kuri

verčiasi licencijuojama veikla, darbuotoju, tiesiogiai susijusiu su ginklų,

šaudmenų įsigijimu, laikymu, apskaita, realizavimu, kontroliuojančiu asmeniu,

administracijos vadovu, ginklininku negali būti asmuo, kuriam taikomos šio

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies nuostatos.

21

straipsnis. Bendrosios licencijos turėtojų pareigos

1.

Už šio

Įstatymo šeštajame skirsnyje numatytos licencijuojamos veiklos sąlygų laikymąsi

yra atsakingas licencijos turėtojas.

2.

Licencijos

turėtojas privalo:

1) užtikrinti

ginklų, šaudmenų, jų dalių apskaitą, laikymą ir apsaugą;

2) kas pusmetį,

bet ne vėliau kaip iki kito pusmečio pirmojo mėnesio 5 dienos, pateikti

licenciją išdavusiai institucijai ar jos įgaliotai įstaigai ūkinės komercinės

veiklos, susijusios su ginklais, šaudmenimis, jų dalimis, nustatytos formos

ataskaitą;

3) pasikeitus

įmonės veiklos pobūdžiui ar kitoms sąlygoms, kurios buvo nurodytos

dokumentuose, pateiktuose licencijai gauti, apie tai ne vėliau kaip per 10

darbo dienų informuoti licenciją išdavusią instituciją;

4) paskirti

ginklininką;

5)

kontroliuojančiųjų institucijų reikalavimu pateikti informaciją apie

darbuotojus, dirbančius su ginklais ir šaudmenimis susijusį darbą, bei jų

asmens duomenis;

6) sudaryti

sąlygas kontroliuojančiųjų valstybės institucijų darbuotojams tikrinti įmonės

veiklą, susijusią su licencijuojama veikla;

7) gaminti,

sandėliuoti, laikyti, realizuoti, taisyti, perdirbti, naudoti ginklus,

šaudmenis tik tose patalpose, kurios atitinka Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatytus reikalavimus;

8) prieš

priimdamas į darbą naują darbuotoją, kurio darbas yra tiesiogiai susijęs su

šiame Įstatyme numatyta licencijuojama veikla, pateikti teritorinei policijos

įstaigai šio asmens duomenis (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta)

ir medicininio patikrinimo išvadas, patvirtinančias, kad jis neserga ligomis ar

neturi fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu, nėra įrašytas į

sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos, nėra

sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ligos ar sutrikimo;

9) ginklų,

šaudmenų, jų dalių apskaitos žurnalus ir kitus dokumentus saugoti ne mažiau

kaip 10 metų nuo paskutinio įrašo padarymo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar

įmonė verčiasi licencijuojama veikla, ar ne (likvidavus įmonę, apskaitos

dokumentai perduodami licenciją išdavusiai ar jos įgaliotai institucijai).

2 dalis

papildoma 10 punktu nuo 2005 m. sausio 1 d.:

10) Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žymėti į

Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtus B, C kategorijų šaunamuosius ginklus

(išskyrus pneumatinius ir templinius) bei D kategorijos vienašūvius ilguosius

lygiavamzdžius šaunamuosius ginklus, jeigu jie nėra nustatyta tvarka pažymėti.

3.

Licencijos

turėtojui draudžiama:

1) pavesti,

įgalioti ar kitaip perleisti teisę verstis licencijoje nurodyta veikla kitam

asmeniui, išskyrus sandorių sudarymą per tarpininkus, turinčius šio Įstatymo

nustatyta tvarka išduotą licenciją verstis prekybos tarpininko veikla;

2) verstis

licencijuojama veikla objektuose, kuriems neišduotas teritorinės policijos

įstaigos leidimas.

4.

Ginklų

apskaitos tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2027,

2004-02-17, Žin., 2004, Nr. 32-1011 (2004-02-28)

22

straipsnis. Ginklų, jų pagrindinių dalių ir šaudmenų gamyba

1.

Licenciją verstis ginklų,

šaudmenų, jų dalių gamyba Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Ginklų fondas.

2.

A kategorijos

ginklai, jų šaudmenys gali būti gaminami tik suderinus su Ginklų fondu.

3.

Visos įmonės,

gaminančios ginklus, privalo užtikrinti gamybos saugumą, kontrolę bei gaminių

kokybę. Pagamintas ginklas ir šaudmenys turi atitikti techniniuose dokumentuose

nurodomus parametrus.

4.

Ginklų,

šaudmenų, jų dalių gamintojas privalo:

1) teisės aktų

nustatyta tvarka išbandyti pagamintus ginklus ar šaudmenis ir užtikrinti, kad

jie atitiktų normatyvinių dokumentų reikalavimus;

2) žymėti

šaudmenis identifikaciniais gamintojo žymenimis;

3) ant pagamintų

ginklų, jų pagrindinių dalių nurodyti šalį gamintoją, gamintojo pavadinimą,

ginklo pagaminimo metus ir numerį;

4) tinkamai

laikyti produkcijos gamybai naudojamas žaliavas ir medžiagas, nebaigtą ir

pagamintą produkciją, užtikrinti jų saugumą ir nekenksmingumą žmonių sveikatai

bei aplinkai;

5) užtikrinti

reikiamą produkcijos kokybę;

6) neviršyti

gamybos masto, kuris buvo nurodytas pateiktuose dokumentuose licencijai gauti.

5.

Ginklų ir

šaudmenų gamintojas turi teisę:

1) taisyti

paties pagamintus ginklus bei šaudmenis;

2) konstruoti

ginklus, šaudmenis, jų dalis, kuriuos gaminti jis turi licenciją, ir juos

išbandyti;

3) įsigyti

Lietuvos Respublikoje ir importuoti ginklų, šaudmenų dalis;

4) prekiauti

pagamintais ginklais, šaudmenimis, jų dalimis;

5) eksportuoti

paties pagamintus ginklus, šaudmenis, jų dalis;

6) įvežti

ginklų, šaudmenų dalis iš Europos Sąjungos valstybių narių;

7) išvežti

paties pagamintus ginklus, šaudmenis į Europos Sąjungos valstybes nares.

6.

Ginklų, šaudmenų gamintojai

privalo laikytis produktų saugos reikalavimų.

7.

Lygiavamzdžių, graižtvinių,

pneumatinių bei templinių šaunamųjų ginklų savininkai ir valdytojai savo

reikmėms šaudmenis gali gamintis patys. Asmenys, teisėtai turintys

lygiavamzdžius ir graižtvinius ginklus, gali įsigyti ir laikyti iki 1 kg parako

bei 200 kapsulių.

23

straipsnis. Ginklų ar šaudmenų eksportas (išvežimas), importas (įvežimas) ir

tranzitas

1.

Ginklų fondas turi teisę

importuoti (įvežti), eksportuoti (išvežti) visų kategorijų ginklus, jiems

skirtus šaudmenis, ginklų ir šaudmenų dalis. Krašto apsaugos ministerija turi

teisę importuoti (įvežti) visų kategorijų ginklus, skirtus kariuomenei, bei jų

šaudmenis.

2.

A kategorijos ginklai,

šaudmenys, jų dalys importuojami (įvežami), eksportuojami (išvežami), gabenami

tranzitu kitų teisės aktų nustatyta tvarka. B, C, D kategorijų ginklus Krašto

apsaugos ministerija bei Ginklų fondas importuoja (įveža) kitų teisės aktų

nustatyta tvarka.

3.

Įmonė, norinti importuoti,

eksportuoti B, C, D kategorijų ginklus, šaudmenis, jų dalis (išskyrus B, C

kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus, šaudmenis, skirtus tik

trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalis, kuriuos turi teisę importuoti

(įvežti) tik Ginklų fondas), privalo turėti licenciją. Tokią licenciją

Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas prie Vidaus

reikalų ministerijos. Licencija importuoti, eksportuoti ginklus, šaudmenis, jų

dalis suteikia teisę įmonei:

1) juos gabenti tranzitu per

Lietuvos Respublikos teritoriją bei verstis ginklų, šaudmenų, jų dalių prekyba;

2) juos įvežti į Europos Sąjungos

valstybę ar iš jos išvežti.

4.

Pageidaujantis importuoti, eksportuoti ar gabenti tranzitu per Lietuvos

Respublikos teritoriją B, C, D kategorijos ginklus, šaudmenis, jų dalis importuotojas,

eksportuotojas, užsienio valstybės ūkio subjektas (tik dėl gabenimo tranzitu)

kiekvienai ginklų, šaudmenų, jų dalių partijai turi gauti vienkartinį leidimą.

Šiuos leidimus Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

išduoda Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, suderinęs su

Ginklų fondu.

5.

Tvarką,

reglamentuojančią B, C, D kategorijų ginklų, šaudmenų eksportą, importą,

gabenimą tranzitu, nustato Vyriausybė.

6.

Įmonė, pageidaujanti išvežti

ginklus, šaudmenis iš Lietuvos Respublikos į Europos Sąjungos valstybę narę,

kiekvienai ginklų, šaudmenų, jų dalių partijai turi gauti vienkartinį Policijos

departamento prie Vidaus reikalų ministerijos leidimą vežti. Policijos

departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos leidimą vežti išduoda tik gavęs

išankstinį Europos Sąjungos valstybės narės sutikimą.

7.

Įmonė,

pageidaujanti įvežti ginklus, šaudmenis iš Europos Sąjungos valstybės narės į

Lietuvos Respubliką, turi gauti išankstinį Policijos departamento sutikimą dėl

ginklų, šaudmenų partijos įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją.

24

straipsnis. Ginklų ir šaudmenų prekyba

1.

Lietuvos Respublikos

teritorijoje B, C kategorijų trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis,

skirtais tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalimis, A kategorijos

ginklais, šaudmenimis, jų dalimis turi teisę prekiauti tik Ginklų fondas.

Kitais B, C, D kategorijų ginklais, jų šaudmenimis, jų dalimis turi teisę

prekiauti Ginklų fondas ir įmonės, turinčios licenciją prekiauti ginklais,

šaudmenimis, jų dalimis. Licenciją įmonėms Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

2.

Subjektai, prekiaujantys

ginklais ir šaudmenimis, privalo:

1) turėti

parduodamų ginklų ir šaudmenų dokumentus, kuriuose nurodyti techniniai

duomenys;

2) reikalauti iš

pirkėjo pateikti leidimą įsigyti B, C kategorijų ginklus;

3) pirkėjui

įsigyjant B, C kategorijų ginklų šaudmenis, reikalauti pateikti leidimą

nešiotis, leidimą laikyti ginklą ar leidimą įsigyti šaudmenis;

4) užtikrinti

įsigyjamų ir parduodamų ginklų bei šaudmenų apskaitą, saugoti įsigijimo ir

apskaitos dokumentus;

5) registruoti

visų kategorijų ginklų ir šaudmenų pirkėjus nustatytos formos žurnale;

6) pateikti

teritorinei policijos įstaigai vieną kartą per pusmetį duomenis apie visus

fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus specialaus statuso subjektus,

parduotus ginklus ir šaudmenis pagal Policijos departamento prie Vidaus reikalų

ministerijos nustatytą formą;

7) informuoti

policijos įstaigą, išdavusią leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklą, apie

priimtą parduoti komiso pagrindais ginklą bei apie jo pardavimą;

8) Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti Policijos departamento

prie Vidaus reikalų ministerijos tūtelių ir kulkų kolekcijai kulkas ir tūteles,

iššautas iš parduodamų B, C kategorijų graižtvinių trumpųjų šaunamųjų ginklų.

3.

Draudžiama

parduoti B, C kategorijų ginklus, šaudmenis:

1) fiziniams

asmenims, nepateikusiems leidimo įsigyti ginklus ir šaudmenis;

2) juridiniams

asmenims, nepateikusiems leidimo įsigyti ginklus ir šaudmenis;

3) graižtvinius

ir lygiavamzdžius ginklus, kurie neturi numerio, bei ginklus ir šaudmenis be

būtino žymens;

4) fiziniams ir

juridiniams asmenims, išskyrus specialaus statuso subjektus nepaprastosios ar

karo padėties atvejais.

4.

Be leidimų

turi teisę įsigyti:

1) ginklus,

šaudmenis, jų dalis – specialaus statuso subjektai, taip pat įmonės, turinčios

licencijas verstis veikla, nurodyta šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1–3

punktuose;

2) ginklų dalis

– įmonės, turinčios licencijas verstis veikla, nurodyta šio Įstatymo 19

straipsnio 1 dalies 4 punkte;

3) šaudmenis –

įmonės, turinčios licencijas verstis veikla, nurodyta šio Įstatymo 19

straipsnio 1 dalies 5, 6 punktuose.

5.

Šio straipsnio

2–4 dalių reikalavimai taip pat taikomi ginklų, šaudmenų, jų dalių gamintojams

ir importuotojams, kurie verčiasi ginklų, šaudmenų, jų dalių prekyba.

25 straipsnis.

Vertimasis ginklų, šaudmenų, jų dalių prekybos tarpininko veikla

1.

Ginklų,

šaudmenų, jų dalių gamintojai, importuotojai, eksportuotojai, prekiautojai turi

teisę sudaryti sutartis dėl ginklų, šaudmenų, jų dalių įsigijimo, importo,

eksporto per tarpininkus.

2.

Tarpininkais

gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys. Tarpininkai su užsakovais privalo

sudaryti rašytines sutartis dėl gamintojo, importuotojo, eksportuotojo,

prekiautojo interesų atstovavimo.

3.

Tarpininkai

privalo Vyriausybės nustatyta tvarka užsiregistruoti Policijos departamente

prie Vidaus reikalų ministerijos.

4.

Įmonės, kuri

verčiasi tarpininko veikla, darbuotoju, tiesiogiai susijusiu su ginklų,

šaudmenų įsigijimu, laikymu, apskaita, realizavimu, kontroliuojančiu asmeniu,

administracijos vadovu, tarpininku (kai tarpininkas fizinis asmuo) negali būti

asmuo, kuriam taikomos šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 18

straipsnio 2 dalies nuostatos.

26

straipsnis. Ginklų taisymas, ginklų ir šaudmenų perdirbimas

1.

Įmonė, norinti taisyti

ginklus, perdirbti ginklus ir šaudmenis, privalo gauti licenciją. Šią licenciją

Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Ginklų fondas. Licencija taisyti ginklus,

perdirbti ginklus ir šaudmenis suteikia teisę įmonei įsigyti Lietuvos

Respublikoje ir įsivežti iš užsienio valstybių šiai veiklai reikalingas ginklų

dalis.

2.

Ginklą, jo pagrindines dalis

galima taisyti tik įmonėje, turinčioje licenciją taisyti ir perdirbti ginklus.

3.

Perdirbti

ginklai teisės aktų nustatyta tvarka išbandomi siekiant užtikrinti, kad jie

atitinka norminių dokumentų reikalavimus.

4.

Specialaus

statuso subjektai turi teisę taisyti savo ginklus be licencijos.

27

straipsnis. Tirų, šaudyklų eksploatavimas

1.

Įmonė,

norinti eksploatuoti tirą ar šaudyklą ūkinės komercinės veiklos tikslais,

privalo gauti licenciją. Šią licenciją Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Licencija

eksploatuoti tirus, šaudyklas suteikia teisę įsigyti šaudmenis bei juos

parduoti asmenims, kurie pageidauja šaudyti tire ar šaudykloje.

2.

Tiras ar

šaudykla turi būti išdėstyti, pastatyti ir įrengti taip, kad būtų užtikrintas

jų eksploatavimo saugumas, higienos ir aplinkos apsaugos normų reikalavimai.

3.

Ginklų

savininkai ir naudotojai tiruose ir šaudyklose gali šaudyti iš jiems

priklausančių ar perduotų naudotis ginklų. Šaudymo tiruose ar šaudyklose, jų

teritorijoje reikalavimus bei ginklo panaudojimo ir nuomojimo tire ar

šaudykloje tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

4.

Veikla,

susijusi su tirų ir šaudyklų, kuriuose šaudoma iš šio Įstatymo 6 straipsnio 2–7

punktuose išvardytų D kategorijos ginklų, eksploatavimu, nelicencijuojama.

Asmenys, šaudantys iš D kategorijos ginklų, privalo užtikrinti šaudymo saugumą.

5.

Specialaus

statuso subjektai tirus ir šaudyklas steigia bei eksploatuoja kitų teisės aktų

nustatyta tvarka, laikydamiesi šio straipsnio 2 dalies reikalavimų.

6.

Juridiniams asmenims

(mokykloms ir kitiems asmenims), kurie nesiverčia ūkine komercine veikla

eksploatuodami tirus, šaudyklas, licencija eksploatuoti tirus, šaudyklas

nereikalinga. Tokie asmenys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka turi gauti teritorinės policijos įstaigos leidimą, patvirtinantį, kad

tirų, šaudyklų patalpos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus

reikalavimus.

28

straipsnis. Ginklų nuoma

1.

Įmonė,

norinti nuomoti ginklus medžioklei, privalo gauti licenciją. Šią licenciją

Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas prie Vidaus

reikalų ministerijos. Licencija nuomoti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenų

iš subjektų, turinčių teisę prekiauti šaudmenimis ir juos parduoti, asmeniui,

išsinuomojusiam ginklą.

2.

Įmonė,

turinti licenciją nuomoti ginklus, turi teisę medžioklei nuomoti B, C

kategorijų medžioklinius ginklus.

3.

Ginklus medžioklės sezono metu

galima nuomoti Lietuvos Respublikos nuolatiniams gyventojams ir užsieniečiams,

turintiems teisę turėti tos kategorijos medžioklinį ginklą ir pateikusiems šią

teisę įrodančius dokumentus bei galiojantį medžiotojo bilietą.

4.

Įmonė,

nuomojanti ginklus, juos išsinuomojančiam asmeniui privalo nustatyta tvarka

išduoti laikiną ginklo kortelę.

5.

Ginklų nuomą

reglamentuojančią tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

GINKLININKO,

GINKLŲ SAVININKO, VALDYTOJO IR NAUDOTOJO PAREIGOS

29

straipsnis. Ginklininko pareigos

Ginklininkas

privalo:

1) užtikrinti

reikiamą ginklų, šaudmenų apsaugą;

2) išduoti

ginklus ir šaudmenis, tvarkyti ginklų, šaudmenų apskaitą bei pildyti reikiamus

dokumentus;

3) ginklus, šaudmenis išduoti tik

asmenims, pateikusiems visus reikalingus dokumentus;

4) neišduoti

ginklų asmenims, įtarus, kad jie yra neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių,

psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų;

5) nedelsdamas

pranešti policijos įstaigai apie ginklų, šaudmenų, jų dalių vagystę ar

praradimą;

6) sudaryti sąlygas

kontroliuojančiųjų valstybės institucijų pareigūnams patekti į ginklų, šaudmenų

gamybos, taisymo ir perdirbimo, prekybos, laikymo, nuomos, tirų, šaudyklų

eksploatavimo vietas bei teikti jiems reikiamą pagalbą atliekant patikrinimą.

30

straipsnis. Ginklo, šaudmenų savininko, valdytojo, naudotojo pareigos

1.

A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkas,

valdytojas, naudotojas privalo:

1) trumpuosius

šaunamuosius ginklus nešiotis taip, kad kiti asmenys jų nematytų. Matomoje

vietoje dėkle ginklą gali nešiotis uniformuotas valstybės institucijos

pareigūnas ar asmuo, turintis ginklą profesinei veiklai vykdyti;

2) įsirengti

tinkamas sąlygas laikyti ginklą, šaudmenis ir laikytis ginklo, šaudmenų laikymo

reikalavimų;

3) sudaryti

sąlygas kontroliuojančiųjų valstybės institucijų tarnautojams patekti į ginklų,

šaudmenų laikymo vietas ir jų reikalavimu pateikti patikrinti ginklą, šaudmenis

bei leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklus, šaudmenis;

4) teisėsaugos

institucijų pareigūnų reikalavimu pateikti ginklus, šaudmenis bei leidimą juos

nešiotis ar leidimą laikyti;

5) ginklus

gabenti į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur) neužtaisytus bei

įdėtus į dėklą ar kitą tinkamą daiktą. Šovinys negali būti įdėtas į ginklo

vamzdį, o dėtuvė turi būti išimta iš ginklo;

6) nedelsdamas

pranešti policijos įstaigai apie ginklo, šaudmenų leidimo nešiotis ar leidimo

laikyti ginklą vagystę ar praradimą;

7) realizavęs

paskutinį leidime įrašytą ginklą, leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklą

grąžinti policijos įstaigai, išdavusiai leidimą;

8) kreiptis į

teritorinę policijos įstaigą dėl leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą

galiojimo termino pratęsimo prieš pasibaigiant leidimo galiojimo laikui;

9) pasibaigus

leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą galiojimo terminui, ginklą ir

šaudmenis nedelsdamas pristatyti laikinai saugoti į teritorinę policijos

įstaigą.

2.

A, B, C

kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama:

1) ginklą

nešiotis neturint su savimi leidimo jį nešiotis;

2) ginklą

gabenti neturint su savimi leidimo jį nešiotis ar leidimo laikyti;

3) ginklą

nešiotis, gabenti neblaiviam (0,4 promilės ir daugiau), apsvaigusiam nuo

narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų;

4) vartoti

alkoholinius gėrimus, narkotines, psichotropines ar kitas svaigiąsias medžiagas

panaudojus ginklą, kol bus patikrintas neblaivumas ar apsvaigimas arba bus

atsisakyta tai atlikti;

5) nešiotis

parengtą šaudyti ginklą (šovinys yra įleistas į šovinio lizdą, revolveris –

atlaužtu gaiduku, templinis ginklas – su įdėta strėle ir įtempta temple),

išskyrus atvejus, kai tiesiogiai susiklosto aplinkybės, dėl kurių iškyla grėsmė

asmens sveikatai ar gyvybei;

6) ginklą duoti

asmeniui, neturinčiam teisės laikyti ar nešiotis tos kategorijos ir paskirties

ginklus (šis reikalavimas netaikomas mokant asmenis naudotis ginklu per šaudymo

varžybas, pratybas, mokymus);

7) ilgąjį

šaunamąjį, templinį ginklą nešiotis medžioklės plotuose neturint teisės

medžioti;

8) sudaryti

kliūtis kontroliuojančiųjų institucijų pareigūnams apžiūrėti ginklus,

šaudmenis, jų laikymo vietas bei ginklų, šaudmenų įsigijimo, laikymo, apskaitos

dokumentus.

3.

Šis

straipsnis nereglamentuoja specialaus statuso subjektams priklausančių ginklų

laikymo ir nešiojimo.

31

straipsnis. D kategorijos ginklo savininko pareigos

1.

D kategorijos ginklo

savininkas privalo:

1) dujinį ginklą

nešiotis taip, kad kiti asmenys jų nematytų. Matomoje vietoje dėkle ginklą gali

nešioti uniformuotas valstybės institucijų pareigūnas ar asmuo, turintis ginklą

profesinei veiklai vykdyti;

2) nesinešioti

parengto šaudyti dujinio ginklo (šovinys yra įleistas į šovinio lizdą,

revolveris – atlaužtu gaiduku), išskyrus atvejus, kai tiesiogiai susiklosto

aplinkybės, dėl kurių iškyla grėsmė asmens sveikatai ar gyvybei;

3) ginklą

gabenti (transportuoti) į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur)

neužtaisytą, įdėtą į dėklą ar kitą tinkamą daiktą. Šoviniai negali būti sudėti

į ginklo vamzdį, o dėtuvė turi būti išimta iš ginklo;

4) užtikrinti

saugų ginklo ir šaudmenų laikymą, kad kiti asmenys juo negalėtų pasinaudoti.

2.

D kategorijos

ginklo savininkui draudžiama:

1) ginklą ar

šaudmenis perduoti naudoti be priežiūros asmenims, neturintiems 18 metų, o

naudojant sportui, – asmenims, neturintiems 16 metų;

2) nešiotis D

kategorijos ginklą, išskyrus gynybinio pobūdžio elektrošoko įrenginius ir

įtaisus, dujinius ginklus;

3) ginklą nešiotis ar gabenti neblaiviam (0,4 promilės ir

daugiau), apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų

medžiagų.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ laikymas, saugojimas, nešiojimas ir naudojimas

32

straipsnis. Ginklų, šaudmenų laikymas ir saugojimas

1.

Ginklus ir

šaudmenis leidžiama laikyti asmenims, turintiems licencijas gaminti, taisyti ir

perdirbti, prekiauti, importuoti, eksportuoti ginklus ir šaudmenis,

eksploatuoti tirus, šaudyklas, nuomoti ginklus ir šaudmenis arba leidimus juos

nešiotis ar leidimus laikyti. D kategorijos ginklai laikomi ir nešiojami be

leidimų.

2.

Leidimas

nešiotis ar leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenis tik tam

ginklui ir juos nešiotis ar laikyti. Leidimas nešiotis ir leidimas laikyti

ginklus, šaudmenis išduodamas 5 metams. Leidimai nešiotis, laikyti ginklus

išduodami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

3.

Ginklų,

šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti jų saugojimą. Ginklų ir

šaudmenų laikymo bei saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės

įgaliota institucija.

4.

Valstybės

institucijose, įstaigose, įmonėse, visuomeninės paskirties vietose

(stadionuose, restoranuose, baruose, teatruose ir kitose vietose) dirbantiems

ar atvykstantiems į jas asmenims gali būti sudaromos sąlygos ginklus ir

šaudmenis palikti laikinai saugoti. Laikino ginklų saugojimo sąlygas ir tvarką

nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

5.

Specialaus

statuso subjektai ginklus bei šaudmenis saugo ir laiko šių institucijų

nustatyta tvarka.

6.

Asmuo gali

parduoti teisėtai jam priklausantį ginklą tik per subjektą, turintį teisę

prekiauti tokios kategorijos ginklais.

7.

Ginklo

savininkas gali ginklą pateikti perdirbti tik turėdamas leidimą. Leidimą

perdirbti ginklą išduoda policijos įstaiga, kurioje registruotas šis ginklas,

pagal ginklo savininko ar teisėto valdytojo prašymą. Ginklui taisyti leidimas

nereikalingas.

8.

Leidimas

perdirbti ginklą neišduodamas, jeigu prašymas pateiktas dėl perdirbimo, kuris

pakeistų ginklo pirminius rūšies požymius. Išduodant leidimą perdirbti ginklą,

nustatomos ribos, kiek leidžiama jį perdirbti.

33

straipsnis. Ginklų ir šaudmenų nešiojimasis, gabenimas

1.

Asmenys,

turintys leidimus laikyti ginklus, ginklus gabena į kitą vietą (ginklo laikymo

vietą, šaudyklą ir kitur) neužtaisytus, įdėtus į dėklą ar kitą tinkamą daiktą.

Šovinys negali būti įdėtas į ginklo vamzdį, o dėtuvė turi būti išimta iš

ginklo.

2.

Leidimas

įsigyti ginklus, šaudmenis suteikia teisę įsigytus ginklus, šaudmenis gabenti

iki saugojimo vietos ir juos laikyti iki užregistravimo (ne ilgiau kaip 10

dienų).

3.

Leidimas

laikyti ginklą nesuteikia teisės nešiotis ginklą ir šaudmenis.

4.

Medžioklės

plotuose medžioklei skirti užtaisyti šaunamieji ginklai nešiojami medžioklę

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

5.

Įstatymų

nustatytais atvejais gali būti uždrausta nešiotis ginklus viešose vietose, jei

tai gali kelti grėsmę žmogaus ir visuomenės saugumui. Ši nuostata netaikoma

specialaus statuso subjektų pareigūnams, atliekantiems pareigas įstatymų

nustatytais atvejais, taip pat asmenims, vykdantiems profesinę veiklą,

susijusią su asmens bei turto sauga.

6.

Specialaus

statuso subjektai, jų pareigūnai ginklus ir šaudmenis nešioja, gabena kitų

teisės aktų nustatyta tvarka.

34

straipsnis. Ginklų ir šaudmenų naudojimas

1.

Asmuo turi

teisę ginklą ir šaudmenis naudoti 11 straipsnyje numatytiems tikslams.

2.

Ginklo panaudojimas nelaikomas prieštaraujančiu žmogaus

teisėms, jeigu tai įvyko neviršijant tokio jėgos panaudojimo, kai tai

buvo neišvengiamai būtina. Bet kurį ginklą asmuo gali

panaudoti gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę,

kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo

pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, nepaisydamas to, ar

galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios

institucijas, taip pat siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų

teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus

negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už

tą, kurios siekta išvengti.

3.

Prieš panaudojant ginklą,

būtina įspėti asmenį, prieš kurį jis bus panaudotas. Ši nuostata netaikoma, kai

įspėti dėl susidariusios situacijos neįmanoma arba kai delsimas kelia

tiesioginį pavojų ginklo naudotojui ar kito asmens gyvybei ir sveikatai. Ginklo

panaudojimo pasekmės neturi padaryti žalos trečiųjų asmenų sveikatai.

4.

Ginklą asmuo

gali panaudoti ir prieš gyvūną, keliantį pavojų gyvybei ar sveikatai, taip pat

norėdamas pasikviesti pagalbą ar perspėti.

5.

Draudžiama

panaudoti ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti

pašaliniai asmenys, prieš moteris, jei akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš

asmenis, jei akivaizdu, kad jie invalidai, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius

žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi

pavojingu žmogaus gyvybei būdu arba jei užpuola tokių asmenų grupė ir šis

užpuolimas kelia grėsmę gyvybei.

6.

Apie

kiekvieną ginklo panaudojimo atvejį, kai žuvo žmogus ar padaryta materialinė

žala, padaryti kūno sužalojimai asmeniui, ginklo savininkas ar naudotojas

nedelsdamas turi pranešti teritorinei policijos įstaigai ar prokuratūrai.

7.

Medžioklės

plotuose medžioklei skirti ginklai ir šaudmenys naudojami šio Įstatymo ir

medžioklę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

8.

Sportui,

profesinei veiklai vykdyti, kolekcijoms sudaryti, parodoms, mokymui, moksliniam

tyrimui B, C, D kategorijų ginklai, šaudmenys naudojami kitų teisės aktų

nustatyta tvarka.

9.

A kategorijos

ginklų panaudojimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai,

reglamentuojantys juridinių asmenų, kurie naudoja šiuos ginklus, darbo tvarką.

10.

Specialaus

statuso subjektai ginklus ir šaudmenis naudoja kitų teisės aktų nustatyta

tvarka.

35

straipsnis. Ginklai ir šaudmenys kaip radiniai

1.

Asmuo, radęs ginklą ar

šaudmenų, privalo nedelsdamas apie tai pranešti policijai ar jai perduoti

ginklą ir šaudmenis.

2.

Ginklai ir

šaudmenys, kurių savininkas nežinomas, realizuojami ar sunaikinami įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

ginklų IR ŠAUDMENų įvežimas, išvežimas,

GABENIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJA

36

straipsnis. Europos šaunamojo ginklo leidimas

1.

Europos

šaunamojo ginklo leidimą Lietuvos Respublikos nuolatiniam gyventojui, turinčiam

ginklą ir pageidaujančiam jį išvežti į Europos Sąjungos valstybę, Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Šis leidimas galioja

ne ilgiau kaip 5 metus. Jeigu į leidimą įrašomi tik D kategorijai priskirti

šaunamieji ginklai, leidimas galioja 10 metų.

2.

Europos

šaunamojo ginklo leidimo negalima perleisti kitiems asmenims. Asmuo, kuris

Europos Sąjungos valstybėje naudojasi šaunamuoju ginklu, privalo su savimi

turėti šį leidimą.

3.

Ginklo

savininkas, realizavęs ar praradęs ginklą, Europos šaunamojo ginklo leidimą

privalo grąžinti Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.

4.

Asmuo,

praradęs Europos šaunamojo ginklo leidimą, apie tai privalo informuoti

Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos.

37

straipsnis. Pavienių ginklų įvežimas į Lietuvos Respubliką, išvežimas iš jos,

gabenimas tranzitu Lietuvos Respublikos teritorija

1.

Lietuvos

Respublikos nuolatiniai gyventojai, juridiniai asmenys, užsieniečiai turi teisę

įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu teisėtai įgytus

B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, taip pat visų kategorijų kolekcinius

pavienius ginklus, nustatyta tvarka gavę Policijos departamento prie Vidaus

reikalų ministerijos leidimą.

2.

Lietuvos Respublikos ir

Europos Sąjungos valstybių narių nuolatiniai gyventojai pavienius ginklus, jų

šaudmenis taip pat gali įvežti į Lietuvos Respubliką ar išvežti iš jos turėdami

Europos šaunamojo ginklo leidimą ir dokumento, patvirtinančio atvykimo tikslą,

kopiją. Be to, Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių narių

nuolatiniai gyventojai turi teisę įvežti iš Europos Sąjungos valstybės narės į

Lietuvos Respubliką B, C, D kategorijų pavienius ginklus, jų šaudmenis, taip

pat visų kategorijų kolekcinius pavienius ginklus, turėdami Policijos

departamento išankstinį sutikimą dėl jų įvežimo į Lietuvos Respublikos

teritoriją, bei išvežti juos iš Lietuvos Respublikos į Europos Sąjungos

valstybę narę, turėdami tam Policijos departamento prie Vidaus reikalų

ministerijos išduotą leidimą. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų

ministerijos leidimą vežti išduoda po to, kai gauna Europos Sąjungos valstybės

narės išankstinį sutikimą.

3.

Pavieniai A

kategorijos ginklai, jų šaudmenys įvežami į Lietuvos Respubliką, išvežami iš

jos, gabenami tranzitu gavus Krašto apsaugos ministerijos leidimą.

4.

Specialaus

statuso subjektų pareigūnai, išskyrus Šaulių sąjungą, tarnybinėms pareigoms

atlikti jiems priklausančius B, C kategorijų ginklus, šaudmenis išveža iš

Lietuvos Respublikos ir įveža į ją turėdami specialaus statuso subjekto vadovo

išduotą leidimą.

5.

Užsienio valstybių

teisėsaugos, saugumo ir gynybos institucijų pareigūnai tarnybinėms užduotims

atlikti jiems priklausančius B, C kategorijų ginklus, šaudmenis gali įvežti į

Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos gavę atitinkamai Policijos departamento

prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento ar Krašto

apsaugos ministerijos išduotą leidimą. Leidimai išduodami šių institucijų

nustatyta tvarka.

6.

Įvežamų į

Lietuvos Respubliką, išvežamų iš jos, gabenamų tranzitu pavienių ginklų

skaičius negali viršyti 3 vienetų vienam asmeniui, 200 vienetų šaudmenų vienam

įvežamam ar turimam to paties kalibro ginklui. Sportui (varžyboms,

treniruotėms) įvežamų į Lietuvos Respubliką, išvežamų iš jos ginklų, šaudmenų

skaičius neribojamas.

7.

Kai ginklai,

šaudmenys įvežami, išvežami parodoms organizuoti, jų skaičius neribojamas,

tačiau ginklai, šaudmenys turi būti įvežti, išvežti po parodos. Už ginklų,

šaudmenų įvežimą ir išvežimą atsako parodos organizatoriai.

8.

Juridiniai

asmenys, turėdami Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos

išduotą leidimą, gali laikinai įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos

ginklus, šaudmenis tik sportui (varžyboms, treniruotėms).

9.

Asmenys

pavienius ginklus Lietuvos Respublikos teritorijoje iš vienos vietos į kitą

gali gabenti be leidimo, laikydamiesi ginklų gabenimo reikalavimų.

10.

Tvarką, reglamentuojančią

pavienių B, C, D kategorijų ginklų, jų šaudmenų įvežimą į Lietuvos Respubliką,

išvežimą iš jos, vežimą Lietuvos Respublikos teritorija bei informacijos apie

ginklų gabenimą užsienio valstybėms pateikimą, nustato Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

GINKLŲ IR ŠAUDMENų kolekcionavimas, Parodų organizavimas

38

straipsnis. Ginklų, šaudmenų, jų dalių kolekcionavimas

1.

Asmenys gali kolekcionuoti:

1) šaunamuosius ginklus, jų

šaudmenis, perdirbtus taip, kad jų nebūtų galima panaudoti kaip ginklų,

šaudmenų, taip pat jų dalis;

2) senovinius ginklus bei

šaudmenis;

3) nešaunamuosius ginklus.

2.

Šaunamieji

ginklai turi būti perdirbti taip, kad kiekviena pagrindinė dalis būtų netinkama

naudoti pagal paskirtį ir jos nebūtų galima atkurti. Šaudmenys turi būti

perdirbti taip, kad jų nebūtų galima iššauti.

3.

Ginklus, šaudmenis, jų dalis

kolekcionuoti galima muziejuje, kitoje tam pritaikytoje patalpoje, atitinkančioje

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus.

4.

Įstaigos,

atliekančios kriminalistines ekspertizes, mokslinio tyrimo darbus, gali

sudaryti šias ginklų, šaudmenų, tūtelių ir kulkų kriminalistines kolekcijas:

1) šaunamųjų

ginklų šautų tūtelių ir iššautų kulkų kolekciją;

2) tinkamų naudoti ginklų ir

šaudmenų pavyzdžių kolekciją.

5.

Kriminalistinės ekspertizės įstaigos, kurios turi A, B, C kategorijų

graižtvinius ir lygiavamzdžius šaunamuosius ginklus, ant kurių nėra numerio,

privalo juos sunumeruoti, ant ginklo iškaldamos skaičius.

6.

Tvarką, reglamentuojančią

ginklų, šaudmenų, jų dalių kolekcijų sudarymą, laikymą, eksponavimą,

likvidavimą, ginklų, šaudmenų perdirbimą kolekcijoms, nustato Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija.

39 straipsnis.

Ginklų, šaudmenų, jų dalių parodų organizavimas

1.

Valstybės institucijos,

įstaigos, Lietuvos Respublikoje ar užsienio šalyse registruotos įmonės,

įstaigos, organizacijos, gavusios teritorinės policijos įstaigos leidimą, gali

organizuoti B, C, D kategorijų ginklų, šaudmenų, jų dalių parodas.

2.

A kategorijos tinkamų naudoti

ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių parodas gali organizuoti tik

specialaus statuso subjektai.

3.

Parodų organizatoriai privalo

užtikrinti ginklų, šaudmenų, jų dalių eksponavimo ir laikymo saugumą.

4.

Ginklų, šaudmenų, jų dalių

parodų organizavimo tvarką ir reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija.

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

leidimų nešiotis ir leidimų laikyti GINKLus, ŠAUDMENis panaikinimas

40

straipsnis. Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus, šaudmenis panaikinimas

1.

Leidimai

nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami:

1) ginklą

turinčio asmens prašymu;

2) mirus leidimą

turėjusiam fiziniam asmeniui;

3) likvidavus

leidimą turėjusį juridinį asmenį;

4) panaikinus

licenciją verstis veikla, susijusia su ginklų apyvarta, ar pasibaigus jos

galiojimo laikui;

5) atsiradus šio

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje,

išskyrus 4 punktą, numatytoms sąlygoms;

6) kai asmuo

naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus, ir tas

pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar

viešajai tvarkai;

7)

fiziniam asmeniui dėl ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimo praradus

savo ginklą;

8)

kai leidimas nešiotis ar leidimas laikyti ginklą buvo įgytas pateikus

sąmoningai klaidingą informaciją ar suklastotus dokumentus;

9) asmenims,

turintiems leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklą akivaizdžiai

neleidus arba sudarius kliūtis kontroliuojančiųjų institucijų darbuotojams

atlikti patikrinimą.

2.

Leidimas

nešiotis ar leidimas laikyti ginklus panaikinamas, kai asmuo, turintis leidimą,

laiku be svarbių priežasčių nepratęsia leidimo ir dėl to gavęs policijos

įstaigos įspėjimą į jį nereaguoja.

3.

Fizinio

asmens, turinčio ginklą medžioklei, leidimas laikyti ginklą taip pat

panaikinamas netekus teisės medžioti.

4.

Fizinio

asmens, turinčio ginklą sportui, leidimas laikyti ginklą taip pat panaikinamas

netekus narystės šaudymo sporto organizacijoje.

5.

Leidimo laikyti ar leidimo nešiotis ginklą panaikinimas

įsigalioja iškart po sprendimo jį panaikinti priėmimo, nors jis ir ginčijamas.

6.

Sprendimą

panaikinti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus arba sprendimą

nepratęsti leidimo galiojimo priima leidimą išdavusios policijos įstaigos

vadovas. Sprendimas turi būti motyvuotas. Asmuo turi teisę ne vėliau kaip per

30 dienų apskųsti sprendimą policijos generaliniam komisarui. Asmuo, per 30

dienų negavęs jį tenkinančio atsakymo ar visai negavęs atsakymo, sprendimą gali

apskųsti teismui.

7.

Asmuo,

turintis leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklą, turi teisę gauti

paaiškinimus dėl leidimo panaikinimo.

DVYLIKTASIS

SKIRSNIS

GINKLŲ,

ŠAUDMENŲ, JŲ DALIŲ PAĖMIMAS, PAVELDĖJIMAS,

DOVANOJIMAS,

REALIZAVIMAS

41

straipsnis. Ginklų, šaudmenų, jų dalių paėmimas

1.

Policija ar

kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, šaudmenis, jų dalis

gali paimti:

1) kai ginklai

ir šaudmenys, jų dalys gaminami, importuojami, eksportuojami, gabenami, laikomi

ar nešiojami, jais prekiaujama neturint atitinkamo leidimo ar licencijos arba

pasibaigus jų galiojimo laikui;

2) panaikinus

licencijos, leidimo nešiotis, leidimo laikyti ginklus, šaudmenis galiojimą;

3) pažeidus šio

Įstatymo reikalavimus, kai pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai,

visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai;

4) mirus ginklo

savininkui, kol bus išspręstas turto paveldėjimo klausimas;

5) kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas;

6) esant

pakankamam pagrindui įtarti, kad asmuo serga ligomis ar turi fizinių trūkumų,

trukdančių tinkamai elgtis su ginklu, ar turi sveikatos sutrikimų, problemų dėl

alkoholizmo, narkomanijos, psichikos būklės;

7) jei įtariama,

kad ginklas, šaudmenys galėjo būti teisės pažeidimo, nusikaltimo įrankis ar

teisės pažeidimo ar nusikaltimo objektas;

8)

asmeniui raštiškai atsisakius ginklo;

9)

nepaprastosios ir karo padėties atvejais.

2.

Institucija ar įstaiga, šio

straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytais atvejais paėmusi ginklus ir

priėmusi sprendimą juos realizuoti, privalo organizuoti, kad būtų nustatytas

ginklų tinkamumas naudoti.

3.

Tinkami saugiai naudoti

ginklai ar fabrikinės gamybos šaudmenys realizuojami per Ginklų fondą arba

įmones, turinčias teisę pardavinėti tokių rūšių ginklus, o per 10 dienų nuo jų

realizavimo savininkams, atskaičius realizavimo išlaidas, sumokama ginklo

kaina. Netinkami saugiai naudoti ginklai ir šaudmenys, kurie nepriimami

realizuoti, neatlygintinai (išskyrus turinčius istorinę ar kriminalistinę

vertę) perduodami sunaikinti į Ginklų fondą.

4.

Per 10 dienų nuo ginklo

realizavimo jo savininkui pranešama apie realizuotą ginklą ir jam atvykus išmokama

atitinkama pinigų suma. Perduoto realizuoti Ginklų fondui ginklo tinkamumas

naudoti nustatomas ir vertė apskaičiuojama Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka.

5.

Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytais

atvejais ginklai ir šaudmenys paimami iki ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios

bylos nutraukimo arba kardomosios priemonės asmeniui panaikinimo įstatymų

nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalies 6, 7 punktuose numatytais atvejais

policijos įstaigos ginklus, šaudmenis paima, kol bus priimtas atitinkamas

sprendimas dėl leidimo panaikinimo ar ginklo grąžinimo. Tais atvejais, kai

ginklai, šaudmenys buvo paimti pasibaigus licencijos ar leidimo galiojimo

laikui, tačiau jų galiojimo terminas teisės aktų nustatyta tvarka buvo

pratęstas, ginklai ir šaudmenys grąžinami jų savininkui.

6.

Jei

sprendimas dėl leidimo panaikinimo ar nepratęsimo, licencijos panaikinimo

apskundžiamas įstatymų nustatyta tvarka, ginklas ir šaudmenys laikinai paimami

saugoti iki galutinio sprendimo priėmimo.

7.

Šaunamojo

ginklo savininko mirties atveju ginklas ir šaudmenys perduodami į teritorinę

policijos įstaigą laikinai saugoti, kol bus išspręstas turto paveldėjimo

klausimas.

8.

Tvarką,

reglamentuojančią ginklų paėmimą, tinkamumo naudoti nustatymą bei tolesnį panaudojimą,

nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1439,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1684 (2003-04-24)

42

straipsnis. B, C, D kategorijų ginklai, jų šaudmenys kaip paveldėto turto dalis

ar dovana

1.

B, C, D

kategorijų ginklai ir šaudmenys dovanojami ir paveldimi įstatymų nustatyta

tvarka.

2.

B, C

kategorijų ginklai, jų šaudmenys šio Įstatymo nustatyta tvarka gali būti

dovanojami asmenims, kurie turi teisę įsigyti ir turėti atitinkamos rūšies

ginklą.

3.

Paveldėtojas,

gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, turi teisę pateikti prašymą teritorinei

policijos įstaigai šio Įstatymo nustatyta tvarka išduoti leidimą nešiotis ar

leidimą laikyti ginklą, leidimą jį parduoti ar perdirbti.

4.

Paveldėtojui negavus leidimo

nešiotis ar leidimo laikyti ginklą ar atsisakius ginklą perdirbti, išduodamas

leidimas jį parduoti. Jis galioja ne ilgiau kaip 10 dienų. Ginklas ir šaudmenys

realizuojami šio Įstatymo 41 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka. Per 10 dienų

nuo ginklo atidavimo realizuoti paveldėtojas teritorinei policijos įstaigai

turi pateikti pažymą, kad ginklas pateiktas realizuoti Ginklų fondui ar įmonei,

turinčiai teisę prekiauti tokios rūšies ginklais. Leidimas parduoti ginklą

suteikia teisę laikyti ginklą 10 dienų ir per šį terminą jį pateikti

realizuoti.

5.

Per 10 dienų nuo paveldėto

ginklo realizavimo paveldėtojui pranešama apie realizuotą ginklą ir jam atvykus

išmokama atitinkama pinigų suma. Perduoto realizuoti Ginklų fondui ginklo

tinkamumas naudoti nustatomas ir vertė apskaičiuojama Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

6.

Jei

paveldėtojas be svarbių priežasčių per 1 mėnesį nuo paveldėjimo teisės

liudijimo gavimo nesikreipia į teritorinę policijos įstaigą dėl leidimo

nešiotis ar leidimo laikyti ginklą gavimo ar leidimo jį parduoti ar perdirbti

arba per 10 dienų, kai buvo gavęs leidimą parduoti ginklą, neperduoda ginklo

realizuoti ir teritorinei policijos įstaigai nepateikia šio straipsnio 4 dalyje

nurodytos pažymos, kad ginklas, šaudmenys yra perduoti realizuoti, ginklas,

šaudmenys paimami neatlygintinai ir perduodami realizuoti į Ginklų fondą.

7.

Respublikos Prezidentas, Seimo

Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, taip pat krašto apsaugos ministras ir

vidaus reikalų ministras turi teisę apdovanoti asmenis B, C kategorijų

trumpaisiais šaunamaisiais ginklais (pistoletais, revolveriais) bei kardais,

durklais, kalavijais už pasižymėjimą kovos aplinkybėmis, už nuopelnus ar

pasiaukojimą ir narsą užtikrinant asmens, visuomenės ir (ar) valstybės saugumą,

kovojant su nusikalstamumu, už asmeninę drąsą atliekant valstybės užduotis.

8.

Apdovanoti Lietuvos

Respublikos nuolatinius gyventojus ginklais gali ir užsienio valstybių,

vyriausybių vadovai, kiti oficialūs asmenys.

9.

Tvarką,

reglamentuojančią apdovanojimą ginklais, jų laikymo, nešiojimo, naudojimo

reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1751, 2003-10-07,

Žin., 2003, Nr. 101-4538 (2003-10-29)

TRYLIKTASIS

SKIRSNIS

GINKLŲ,

ŠAUDMENŲ, JŲ DALIŲ SUNAIKINIMAS

43

straipsnis. Ginklų, šaudmenų, jų dalių sunaikinimas

1.

Visi

netinkami naudoti ginklai, jų dalys, kurių neįmanoma ar netikslinga taisyti,

netinkami naudoti šaudmenys turi būti sunaikinami.

2.

Asmenys pageidaujamus

sunaikinti jiems priklausančius ginklus, šaudmenis, jų dalis perduoda

teritorinei policijos įstaigai, o ši ne rečiau kaip kas 6 mėnesiai atiduotus

sunaikinti ginklus, šaudmenis, jų dalis perduoda Ginklų fondui.

3.

Ginklų fondas jam perduotus

sunaikinti ginklus, šaudmenis, jų dalis sunaikina Ginklų fondo nustatyta

tvarka, dalyvaujant Ginklų fondo vadovo sudarytai komisijai.

4.

Ginklai, šaudmenys, jų dalys

turi būti sunaikinti tokiu būdu, kuris garantuotų, kad jie tapo visiškai

netinkami naudoti pagal paskirtį. Ginklai, šaudmenys, jų dalys turi būti

naikinami taip, kad nekiltų pavojus žmonių sveikatai ir aplinkai.

5.

Specialaus statuso subjektai,

išskyrus Krašto apsaugos ministeriją, skirtus sunaikinti ginklus, šaudmenis, jų

dalis privalo perduoti Ginklų fondui. Krašto apsaugos ministerija ginklus,

šaudmenis, jų dalis sunaikina kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

kRIMINALISTINĖ TŪTELIŲ IR KULKŲ KOLEKCIJA

46 straipsnis.

Keitimasis informacija su užsienio valstybėmis dėl ginklų, šaudmenų apyvartos

1.

Leidimą

(licenciją) eksportuoti (išvežti) šaunamuosius ginklus, šaudmenis, jų dalis

išdavusi institucija privalo informuoti bet kurią užsienio valstybę apie

Lietuvos Respublikos teritorijoje užsienio valstybės subjektui realizuotą,

dovanotą ar visam laikui iš Lietuvos Respublikos išvežamą šaunamąjį ginklą bei

šaudmenis. Tokia informacija užsienio valstybei turi būti perduodama

nedelsiant.

2.

Užsienio valstybių ginklų

apyvartą kontroliuojančioms institucijoms iki šaunamojo ginklo įvežimo į tas

valstybes turi būti pateikti duomenys apie asmenį, kuris realizavo ginklą, ir

apie asmenį, kuris jį įsigijo, taip pat šaunamojo ginklo, šaudmenų duomenys:

1) asmenų

vardai, pavardės, gyvenamosios vietos adresas;

2) paso, kitų

asmens dokumentų serija, numeris, jei yra, asmens kodas;

3) ginklo tipas,

modelis, numeris, šaudmens tipas, šaudmenų kiekis;

4) kokiu būdu

ginklas, šaudmenys bus išvežti iš šalies;

5) ginklo,

šaudmenų išsiuntimo ir numatomo gavimo datos.

3.

Informacija

apie šaunamųjų ginklų ir šaudmenų importą, eksportą, tranzitą, įvežimą ar

išvežimą iš Lietuvos Respublikos, sunaikinimą teikiama vadovaujantis Lietuvos

Respublikos tarptautinėmis sutartimis Lietuvos Respublikos teisės aktų

nustatyta tvarka.

47

straipsnis. Atsakomybė už ginklų ir šaudmenų apyvartos pažeidimus

Asmenys, pažeidę

ginklų ir šaudmenų apyvartos, jos kontrolės tvarką, atsako įstatymų nustatyta

tvarka.

48

straipsnis. Tarptautinių sutarčių taikymas

Jeigu Lietuvos

Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokius negu šiame Įstatyme

reikalavimus, taikomos tarptautinės sutarties nuostatos.

49

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1.

Įstatymas

įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus 22 straipsnio 5 dalies 6 ir 7

punktus, 23 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 6 ir 7 dalis, 36 straipsnį, 37

straipsnio 2 dalį ir 51 straipsnį.

2.

Įstatymo 22 straipsnio 5

dalies 6 ir 7 punktai, 23 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 6 ir 7 dalys, 36

straipsnis, 37 straipsnio 2 dalis įsigalioja Lietuvos Respublikai tapus Europos

Sąjungos nare. Iki to laiko Europos Sąjungos valstybių narių nuolatiniams

gyventojams taikomi bendri šio Įstatymo reikalavimai užsieniečiams.

3.

Ginklai, kurie iki Įstatymo

įsigaliojimo asmenims buvo įteikti kaip vardiniai, įsigaliojus šiam Įstatymui,

tampa asmenų, kuriems jie buvo įteikti, nuosavybe.

4.

Šio Įstatymo

17 straipsnio 1 dalyje nustatyti griežtesni nei iki šio Įstatymo įsigaliojimo

galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje

nustatyti teisės turėti ginklus apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus

įsigijo iki šio Įstatymo įsigaliojimo, jei aplinkybės, dėl kurių gali būti

taikomi apribojimai, atsirado iki šio Įstatymo įsigaliojimo.

50

straipsnis. Įstatymų pripažinimas netekusiais galios

Įsigaliojus šiam

Įstatymui, netenka galios:

1) Ginklų ir

šaudmenų kontrolės įstatymas (Žin., 1996, Nr. 69-1665);

2) Ginklų ir

šaudmenų kontrolės įstatymo 7, 9, 23, 31, 38 straipsnių papildymo ir pakeitimo

įstatymas (Žin., 1999, Nr. 55-1768);

3) Ginklų ir

šaudmenų kontrolės įstatymo 23 ir 31 straipsnių papildymo įstatymas (Žin.,

2000, Nr. 39-1089);

4) Ginklų ir

šaudmenų kontrolės įstatymo 7, 9, 23, 31 straipsnių papildymo įstatymas (Žin.,

2000, Nr. 41-1166);

5) Ginklų ir

šaudmenų kontrolės įstatymo 23 ir 31 straipsnių papildymo įstatymas (Žin.,

2001, Nr. 103-3655).

51

straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

Pasiūlyti

Vyriausybei:

1) iki 2002 m.

gruodžio 31 d. parengti ir pateikti Seimui įstatymų, susijusių su šio Įstatymo

įgyvendinimu, pakeitimų ir papildymų projektus;

2) iki 2003 m.

balandžio 1 d. parengti ir patvirtinti lydimuosius Ginklų ir šaudmenų kontrolės

įstatymo teisės aktus.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1439,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1684 (2003-04-24)

GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS

ĮSTATYMO 18 IR 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003

m. liepos 1 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1751,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4538 (2003-10-29)

GINKLŲ

IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO 42 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2027,

2004-02-17, Žin., 2004, Nr. 32-1011 (2004-02-28)

GINKLŲ

IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas,

išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2004-03-02)

autrap@lrs.lt

47 straipsnis.

Atsakomybė už ginklų ir šaudmenų apyvartos pažeidimus

Asmenys, pažeidę

ginklų ir šaudmenų apyvartos, jos kontrolės tvarką, atsako įstatymų nustatyta

tvarka.

48

straipsnis. Tarptautinių sutarčių taikymas

Jeigu Lietuvos

Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokius negu šiame Įstatyme

reikalavimus, taikomos tarptautinės sutarties nuostatos.

49

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1.

Įstatymas

įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus 22 straipsnio 5 dalies 6 ir 7

punktus, 23 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 6 ir 7 dalis, 36 straipsnį, 37

straipsnio 2 dalį ir 51 straipsnį.

2.

Įstatymo 22 straipsnio 5

dalies 6 ir 7 punktai, 23 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 6 ir 7 dalys, 36

straipsnis, 37 straipsnio 2 dalis įsigalioja Lietuvos Respublikai tapus Europos

Sąjungos nare. Iki to laiko Europos Sąjungos valstybių narių nuolatiniams

gyventojams taikomi bendri šio Įstatymo reikalavimai užsieniečiams.

3.

Ginklai, kurie iki Įstatymo

įsigaliojimo asmenims buvo įteikti kaip vardiniai, įsigaliojus šiam Įstatymui,

tampa asmenų, kuriems jie buvo įteikti, nuosavybe.

4.

Šio Įstatymo

17 straipsnio 1 dalyje nustatyti griežtesni nei iki šio Įstatymo įsigaliojimo

galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje

nustatyti teisės turėti ginklus apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus

įsigijo iki šio Įstatymo įsigaliojimo, jei aplinkybės, dėl kurių gali būti

taikomi apribojimai, atsirado iki šio Įstatymo įsigaliojimo.

50

straipsnis. Įstatymų pripažinimas netekusiais galios

Įsigaliojus šiam

Įstatymui, netenka galios:

1) Ginklų ir

šaudmenų kontrolės įstatymas (Žin., 1996, Nr. 69-1665);

2) Ginklų ir

šaudmenų kontrolės įstatymo 7, 9, 23, 31, 38 straipsnių papildymo ir pakeitimo

įstatymas (Žin., 1999, Nr. 55-1768);

3) Ginklų ir

šaudmenų kontrolės įstatymo 23 ir 31 straipsnių papildymo įstatymas (Žin.,

2000, Nr. 39-1089);

4) Ginklų ir

šaudmenų kontrolės įstatymo 7, 9, 23, 31 straipsnių papildymo įstatymas (Žin.,

2000, Nr. 41-1166);

5) Ginklų ir

šaudmenų kontrolės įstatymo 23 ir 31 straipsnių papildymo įstatymas (Žin.,

2001, Nr. 103-3655).

51

straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

Pasiūlyti

Vyriausybei:

1) iki 2002 m.

gruodžio 31 d. parengti ir pateikti Seimui įstatymų, susijusių su šio Įstatymo

įgyvendinimu, pakeitimų ir papildymų projektus;

2) iki 2003 m.

balandžio 1 d. parengti ir patvirtinti lydimuosius Ginklų ir šaudmenų kontrolės

įstatymo teisės aktus.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1439,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1684 (2003-04-24)

GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS

ĮSTATYMO 18 IR 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003

m. liepos 1 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1751,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4538 (2003-10-29)

GINKLŲ

IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO 42 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2003-10-29)

autrap@lrs.lt

44 straipsnis.

Kriminalistinė tūtelių ir kulkų kolekcija

Visi įsigyti A,

B, C kategorijų graižtviniai trumpieji šaunamieji ginklai turi būti išbandyti

ir sudarytos iš jų iššautų tūtelių ir kulkų kolekcijos. Ginklų išbandymo,

tūtelių ir kulkų kolekcijų sudarymo, tvarkymo ir naudojimo tvarką nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

45

straipsnis. Ginklų ir šaudmenų apyvartos kontrolė

1.

Ginklų ir

šaudmenų apyvartą Lietuvos Respublikos teritorijoje kontroliuoja Vidaus reikalų

ministerija, Ginklų fondas, pagal savo kompetenciją kitos valstybės

institucijos.

2.

Valstybės

tarnautojai, įgalioti kontroliuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą, turi teisę:

1) apžiūrėti

ginklus ir jų gamybos, taisymo, prekybos, laikymo bei saugojimo vietas;

2) reikalauti,

kad asmenys pateiktų dokumentus ir informaciją, reikalingą kontrolei atlikti;

3) nustatę

pažeidimus, duoti privalomus nurodymus juridiniams ir fiziniams asmenims šiuos

trūkumus pašalinti;

4) imtis kitų

priemonių, numatytų įstatymų bei kitų teisės aktų;

5) įstatymų

nustatyta tvarka įeiti į nuosavybės ar nuomos teise priklausančias patalpas.

3.

Specialaus

statuso subjektų ginklų ir šaudmenų apyvarta kontroliuojama kitų teisės aktų

nustatyta tvarka.