Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 13-467
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ
KONTROLĖS
ĮSTATYMAS
2002 m. sausio 15 d. Nr. IX-705
Vilnius
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis
Šio Įstatymo tikslas –
reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus,
visuomenės ir valstybės saugumą.
Įstatymo paskirtis yra
įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir
šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti
subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas.
Įstatymo
nuostatos netaikomos:
1) branduoliniams, cheminiams,
biologiniams ar kitokiems masinio naikinimo ginklams;
2) daiktams ir
įrenginiams, kurių konstrukcija ar įranga nėra skirta naudoti juos kaip
ginklus, bet jie gali būti naudojami kaip ginklai;
3) šaunamiesiems
ginklams, sukonstruotiems ir pagamintiems iki 1870 metų;
4) ginklams,
kurie visiškai netinkami naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį;
5) startiniams
įtaisams;
6) sportui
skirtiems lankams ir jų strėlėms;
7) karinei
technikai ir jos įrangai;
8) pirotechnikos
priemonėms, jų paleidimo įtaisams;
9) sprogmenims
(išskyrus šaudmenis);
10)
sprogstamosioms medžiagoms.
Šio
straipsnio 3 dalyje išvardytų daiktų, įrenginių apyvartos tvarką nustato kiti
teisės aktai.
Daiktų,
įrenginių modelius ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskiria Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos sudaryta ekspertų komisija.
Specialaus
statuso subjektų veiklai, susijusiai su ginklų apyvarta, galioja įstatymai,
reglamentuojantys jų veiklą, išskyrus šio Įstatymo nustatytus atvejus.
2
straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos
Ginklas –
įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas gyviesiems ar kitiems
objektams, taikiniams naikinti, žaloti ar kitaip jiems paveikti.
Šaunamasis ginklas – įrenginys ar
daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas kaip ginklas, iš kurio sprogimo, dujų ar
oro slėgio ar kokia nors kita varomąja jėga gali būti paleistas sviedinys
(kulka, šratas, strėlė ar kt.), arba kenksmingos, dirginančios medžiagos,
skirti mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per nuotolį
paveikti. Šaunamuoju ginklu laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys.
Automatinis
šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kuris po kiekvieno šūvio užsitaiso
automatiškai ir kuriuo, vieną kartą nuspaudus nuleistuką, galima iššauti
sviedinių seriją.
Pusiau
automatinis šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kuris po kiekvieno
šūvio užsitaiso automatiškai, tačiau vienu nuleistuko paspaudimu negali iššauti
daugiau kaip vieną kartą.
Pertaisomas
šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kuris po kiekvieno šūvio ranka
atliekamu veiksmu užtaisomas šaunamuoju mechanizmu iš dėtuvės ar būgnelio.
Vienašūvis
šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas su vienu ar keliais vamzdžiais be
šovinių dėtuvės, kurį prieš kiekvieną šūvį reikia užtaisyti ranka šovinį
įdedant į šovinio lizdą ar į užtaisymo mechanizmą.
Trumpasis
šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kurio vamzdis ne ilgesnis kaip 30
cm arba kurio visas ilgis neviršija 60 cm.
Ilgasis
šaunamasis ginklas – šaunamasis ginklas, kurio vamzdis ilgesnis kaip 30 cm
arba kurio visas ilgis viršija 60 cm.
Dujinis ginklas – ginklas, iš kurio
gali būti paleistos kenksmingos, dirginančios medžiagos ar jomis užtaisytas
užtaisas. Dujiniai pistoletai (revolveriai) priskiriami šaunamiesiems ginklams.
Templinis
ginklas – šaunamasis ginklas, kurio sviediniui energiją suteikia tamprus
elementas, naudojant žmogaus raumenų jėgą ar mechaninius įrenginius.
Signalinis
ginklas – šaunamasis ginklas, skirtas garso, šviesos signalui sukurti
signaliniu pirotechniniu įtaisu ar signaliniais šaudmenimis.
Pneumatinis
ginklas – šaunamasis ginklas, iš kurio paleidžiamo sviedinio (kulkos ar
kt.) kryptingas judėjimas atsiranda naudojant suspausto oro ar kitų dujų jėgą.
Senovinis
šaunamasis ginklas – ginklas, pagamintas iki 1870 metų.
Pagrindinės
šaunamojo ginklo dalys – vamzdis, būgnelis, spyna (užraktas), spynos
(užrakto) rėmas, pistoleto (revolverio) rėmas bei jų pusgaminiai, taip pat į
šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas.
Visiškai
netinkamas naudoti ginklas – ginklas, kuris perdirbtas ar paveiktas taip,
kad visos jo pagrindinės dalys yra negrįžtamai sugadintos ar sugedusios ir jų
neįmanoma atkurti, sutaisyti ar pakeisti, kad jis vėl taptų tinkamas naudoti
pagal tiesioginę paskirtį.
Nešaunamasis
ginklas – ginklas, kuriuo, naudojant žmogaus raumenų jėgą, per nuotolį ar
turint tiesioginį sąlytį galima sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti
(durti, kirsti, smogti, triuškinti) taikinį. Nešaunamaisiais ginklais nelaikomi
ūkinės ar buitinės paskirties įrankiai.
Šaudmuo
– daiktų ir medžiagų visuma, skirta šūviui iš šaunamojo ginklo atlikti.
Šaudmens
dalis – sviedinys, užtaisas, kapsulė, kapsulinė tūtelė, užtaisoma tūtelė.
Šovinys
– šaudmuo, susidedantis iš tūtos ar tūtelės su kapsule, sviedžiamojo užtaiso,
sviedinio.
Sviedinys
– šaudmens dalis (kulka, šratai, artilerijos sviedinys ar kt.), strėlė,
skirta taikiniui paveikti.
Ekspansyvi
kulka – kulka su susilpnintu smaigaliu, kuri sutikusi kliūtį staiga
deformuojasi (susiploja, išsiskečia, suplyšta į dalis).
Ginklų,
šaudmenų, tūtelių ar kulkų kolekcija – ginklų, šaudmenų, jų dalių, turinčių
istorinę, kultūrinę, kriminalistinę ar kitokią pažintinę vertę, rinkinys.
Europos
šaunamojo ginklo leidimas – dokumentas, patvirtinantis šaunamojo ginklo
priklausymą asmeniui bei suteikiantis teisę šį ginklą bei jam skirtus šaudmenis
įvežti į Europos Sąjungos valstybes.
Licencija
– valstybės institucijos išduotas oficialus dokumentas, suteikiantis teisę
verstis licencijoje nurodyta veikla, laikantis nustatytų sąlygų.
Leidimas
įsigyti ginklus, šaudmenis – dokumentas, patvirtinantis, kad juridinis ar
fizinis asmuo gali įsigyti leidime įrašytus ginklus ir (ar) šaudmenis.
Leidimas
nešiotis ginklus – dokumentas, patvirtinantis, kad fizinis asmuo turi teisę
laikyti ir nešiotis jame nurodytus ginklus.
Leidimas
laikyti ginklus – dokumentas, patvirtinantis, kad juridinis ar fizinis
asmuo turi teisę laikyti jame nurodytus ginklus.
Ginklų ar
šaudmenų apyvarta – ginklų ar šaudmenų gamyba, taisymas, pardavimas,
perdavimas, įgijimas, dovanojimas, laikymas, saugojimas, gabenimas, nešiojimas,
naudojimas, paėmimas, realizavimas, sunaikinimas, eksportas, importas, įvežimas
į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvežimas iš jos, taip pat kiti šio
Įstatymo reglamentuojami veiksmai.
Civilinė
ginklų ar šaudmenų apyvarta – ginklų ar šaudmenų apyvarta, kurią vykdo
fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus specialaus statuso subjektus.
Specialaus
statuso subjektai – Specialiųjų tyrimų tarnyba, Krašto apsaugos
ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas,
Generalinė prokuratūra prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Ginklų fondas prie
Vyriausybės (toliau – Ginklų fondas), Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos,
Šaulių sąjunga, jų padaliniai ir pavaldžios įstaigos, taip pat Lietuvos
muitinės operatyvinę veiklą vykdantys padaliniai.
31.
Kontroliuojantis asmuo – fizinis asmuo, kuris būdamas įmonės akcininkas
(pajininkas, narys) pats turi daugiau kaip trečdalį visų balsų arba turi teisę
išrinkti (paskirti) daugumą stebėtojų tarybos (valdybos) narių, administracijos
vadovus, arba faktiškai kontroliuoja įmonės ar jos filialo priimamus
sprendimus.
Ginklininkas
– juridinio asmens, administracijos vadovo ar kito įgalioto asmens sprendimu
paskirtas asmuo, atsakingas už juridinio asmens ar jo padalinio ginklų,
šaudmenų gabenimą, laikymą, išdavimą, apskaitą.
Ginklo
naudotojas – turintis teisę nešiotis ar laikyti tam tikros kategorijos
ginklą fizinis asmuo, kuriam ginklo savininkas suteikia teisę naudotis jo
ginklu.
Užsienietis
– asmuo, kuris nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.
Tiras
– statinys, specialiai įrengtas saugiai šaudyti iš šaunamųjų ginklų.
Šaudykla – saugiai
šaudyti iš šaunamųjų ginklų pritaikyta vietovė.
Ginklų, jų pagrindinių dalių ir šaudmenų gamyba – įstatymų neuždraustų įvairių rūšių ginklų, pagrindinių
jų dalių, taip pat šaudmenų gaminimas, jų dalių surinkimas į visumą.
Ginklo
taisymas – ginklo defektų pašalinimas.
Ginklo ir
šaudmenų perdirbimas – ginklo, šaudmenų kokybinių savybių pakeitimas.
Ginklo ir
šaudmenų nešiojimasis – ginklo, šaudmenų turėjimas su savimi, tokiomis
sąlygomis, kurios suteikia galimybę ginklą panaudoti nedelsiant.
Ginklo ir šaudmenų laikymas –
ginklo, šaudmenų valdymas (faktinis turėjimas savo žinioje) fizinio asmens
gyvenamojoje vietoje ar juridinio asmens patalpose arba kitose vietose,
atitinkančiose keliamus reikalavimus ir turinčiose aiškiai apibrėžtas ribas.
Ginklo ir šaudmenų gabenimas
– ginklo transportavimas (pervežimas, pernešimas) iš ginklo laikymo vietos į
tam tikrą objektą ar vietovę tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad ginklo
nebus galima panaudoti nedelsiant (ginklas neužtaisytas, įdėtas į dėklą ar kitą
tam tinkamą daiktą, šaudmenys išimti iš dėtuvės, būgnelio ir vamzdžio).
Ginklo,
šaudmenų turėjimas – ginklo, šaudmenų laikymas, nešiojimas, saugojimas,
naudojimas.
Leidimas
vežti – dokumentas, suteikiantis teisę vežti ginklus iš Lietuvos Respublikos
į Europos Sąjungos valstybę narę.
Išankstinis
sutikimas – dokumentas, kuriuo Europos Sąjungos valstybė narė patvirtina,
kad neprieštarauja dėl dokumente nurodytų ginklų įvežimo į jos teritoriją.
Lietuvos
Respublikos nuolatinis gyventojas – Lietuvos Respublikos pilietis arba
asmuo, kuris Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų
teisės aktų nustatyta tvarka yra įgijęs teisę nuolat gyventi Lietuvos
Respublikoje.
Ginklų ir
šaudmenų klasifikacija – šiame Įstatyme nustatytas ginklų ir šaudmenų
priskyrimas pagal jų pavojingumo laipsnį vienai iš kategorijų (A, B, C arba D).
Pavojingiausi yra A kategorijos ginklai ir šaudmenys, mažiausiai pavojingi – D
kategorijos ginklai ir šaudmenys.
ANTRASIS
SKIRSNIS
GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ klasifikacija
3
straipsnis. A kategorijos ginklai, šaudmenys, ginklų priedėliai
A kategorijai
priskiriami šie įrenginiai, daiktai, šaudmenys, ginklų priedėliai:
1) karinės
raketos su sprogstamaisiais užtaisais ir jų paleidimo įtaisai;
2) automatiniai
šaunamieji ginklai;
3) šaunamieji
ginklai, kurie užmaskuoti kaip kiti daiktai;
4) šaudmenys su
pramušamaisiais, sprogstamaisiais arba padegamaisiais sviediniais ir šių
šaudmenų sviediniai bei jų paleidimo įtaisai;
5) pistoletų ir
revolverių šoviniai su ekspansyviomis kulkomis ir kulkos tokiems šoviniams,
išskyrus atvejus, kai tokius šovinius bei kulkas medžioklei ar sportiniam
šaudymui naudoja turintys tam teisę asmenys;
6) duslintuvai,
naktinio matymo taikikliai;
7) visų kalibrų
patrankos, haubicos, mortyros, minosvaidžiai;
8) granatos ir
granatsvaidžiai, tarp jų ir ašarinės granatos bei jų paleidimo įtaisai;
9) visų rūšių
bombos, torpedos, minos, jų užtaisyti ir neužtaisyti sviediniai bei jų
paleidimo įtaisai;
10)
liepsnosvaidžiai ir visi padegamieji sviediniai;
11) ginklai,
kurių lazerio spindulys naudojamas karo tikslams ar taikiniui sunaikinti;
12)
ginklai, įtaisai, skirti taikiniui chemiškai sunaikinti;
13) templiniai
ginklai, kurių visa įtempimo jėga viršija 1200 N;
14) šaunamieji
ginklai, kurių konstrukcija leidžia panaudoti juos išardytus ar jie pakeičiami
taip, kad tampa lengvai paslepiami;
15) ginklai,
kuriuose kaip taikinį naikinanti ar kitaip jį veikianti priemonė naudojamas
radioaktyvusis, elektromagnetinis, šviesos, šilumos, infragarso ar ultragarso
spinduliavimas, pavojingas biologinis poveikis, pavojingos gyvybei dujos ar
kitokios pavojingos sveikatai ar gyvybei medžiagos arba energija;
16) šoviniai
graižtviniams ginklams su pasklindančiu šratų užtaisu;
17) šaudmenys,
skirti tik A kategorijos ginklams.
4
straipsnis. B kategorijos ginklai
B kategorijos
ginklams priskiriami šie:
1) pusiau automatiniai arba
pertaisomi trumpieji šaunamieji ginklai;
2) vienašūviai trumpieji
šaunamieji ginklai, šaudantys centrinio įskėlimo šoviniais;
3) vienašūviai
trumpieji šaunamieji ginklai, kurių visas ilgis yra mažesnis kaip 28 cm,
šaudantys žiedinio įskėlimo šoviniais;
4) pusiau automatiniai ilgieji
šaunamieji ginklai, kurių dėtuvėje ir šovinio lizde kartu telpa daugiau kaip
trys šoviniai;
5) pusiau automatiniai ilgieji
šaunamieji ginklai, kurių dėtuvėje ir šovinio lizde kartu telpa ne daugiau kaip
trys šoviniai, jeigu jų dėtuvė nuimama arba ginklo konstrukcija negarantuoja,
kad su paprastais įrankiais jo negalima perdirbti į ginklą, kurio dėtuvėje ir
šovinio lizde kartu tilptų daugiau kaip trys šoviniai;
6) pertaisomi arba pusiau
automatiniai ilgieji lygiavamzdžiai šaunamieji ginklai ne ilgesniais kaip 60 cm
vamzdžiais;
7) pusiau automatiniai šaunamieji
ginklai, neskirti kariniam naudojimui, panašūs į karinius ginklus su
automatiniais mechanizmais;
8) templiniai ginklai, kurių visa
įtempimo jėga yra nuo 200 N iki 1200 N.
5
straipsnis. C kategorijos ginklai
C kategorijos ginklams
priskiriami:
1) pertaisomi ilgieji šaunamieji
ginklai, išskyrus pertaisomus ilguosius lygiavamzdžius šaunamuosius ginklus ne
ilgesniais kaip 60 cm vamzdžiais;
2) ilgieji
vienašūviai graižtviniai šaunamieji ginklai;
3) pusiau automatiniai ilgieji
šaunamieji ginklai, išskyrus išvardytus šio Įstatymo 4 straipsnio 4–7
punktuose;
4) vienašūviai trumpieji
šaunamieji ginklai, kurių bendras ilgis ne mažesnis kaip 28 cm, šaudantys
žiedinio įskėlimo šoviniais;
5) pneumatiniai ginklai, kurių
sviedinio kinetinė energija viršija 7,5 J.
6 straipsnis. D
kategorijos ginklai
D kategorijos ginklams
priskiriami:
1) vienašūviai
ilgieji lygiavamzdžiai šaunamieji ginklai;
2) signaliniai
šautuvai, pistoletai (revolveriai);
3) pneumatiniai
ginklai, kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki
7,5 J;
4) dujiniai
ginklai (pistoletai (revolveriai), aerozoliniai įrenginiai, įtaisai);
5) šaunamieji
ginklai, atitinkantys B, C kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl
nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo
2,5 J iki 7,5 J;
6) nešaunamieji
ginklai, kurie nepriskirti draudžiamiesiems ginklams;
7) senovinių
šaunamųjų ginklų kopijos, pagamintos po 1870 metų;
8) elektrošoko
įrenginiai ir įtaisai, skirti savigynai.
Šio Įstatymo
straipsniai, reglamentuojantys D kategorijos ginklų apyvartą, netaikomi
vienašūviams ilgiesiems lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams. Jų apyvartai
taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir C kategorijos ilgųjų šaunamųjų ginklų.
TREČIASIS
SKIRSNIS
DraudžIami GINKLai IR ŠAUDMENys
7
straipsnis. Draudžiami ginklai ir šaudmenys
Lietuvos
Respublikoje draudžiami A, B, C kategorijų graižtviniai ir lygiavamzdžiai
šaunamieji ginklai, neturintys identifikacinių numerių. Tokius ginklus gali
turėti tik kriminalistinės ekspertizės įstaigos, taip pat šio Įstatymo 38
straipsnio nustatyta tvarka perdirbtus ginklus – juos kolekcionuojantys
asmenys.
Civilinėje
apyvartoje draudžiami:
1) A kategorijos ginklai ir
šaudmenys tik A kategorijos ginklams, išskyrus, kai juos naudoja Lietuvos
bankas, įmonės, gaminančios ginklus ir (ar) šaudmenis, bei mokslinio tyrimo įstaigos;
2) bet kokie
savadarbiai šaunamieji ginklai;
3) dujiniai
ginklai su nuodingosiomis medžiagomis, jų šaudmenys su nuodingosiomis
medžiagomis;
4) begarsiai
šoviniai;
5) šoviniai,
kurių kulkos yra su kieto metalo šerdimi ar kieto metalo apvalkalu;
6) lazeriniai
taikikliai, išskyrus naudojamus sportui;
7) nešaunamieji
smogiamojo ir svaidomojo pobūdžio ginklai (kastetai, blakštai, mėtomosios
žvaigždės ir kt.);
8) ginklai ir
šaudmenys, uždrausti tarptautinėmis sutartimis;
9) kiti daiktai,
įrenginiai, šaudmenys, kuriuos uždraudė ekspertų komisija, nurodyta šio
Įstatymo 1 straipsnio 5 dalyje.
Civilinėje
apyvartoje draudžiami nešaunamieji duriamieji, pjaunamieji ginklai su
automatiškai iššokančia ar atsilenkiančia geležte, kurie atitinka bent vieną iš
šių kriterijų:
1) iššokanti
geležtė yra ilgesnė kaip 8,5 cm;
2) per vidurį
geležtė yra siauresnė kaip 14 proc. jos ilgio;
3) iš abiejų
pusių paaštrinta geležtė.
Draudžiama asmenims savigynai
įsigyti ir turėti B, C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus, kurių
kalibras yra didesnis kaip 9 mm.
Draudžiama
savigynai skirtuose ginkluose naudoti dėtuves, kurių talpa viršija 13 šovinių.
Į dėtuvę gali būti įmontuojamas be įrankių neišimamas ribotuvas.
Sprendimą dėl
daiktų, skleidžiančių radioaktyvųjį, elektromagnetinį, šviesos, šilumos,
infragarso ar ultragarso spinduliavimą, pavojingą biologinį poveikį, pavojingas
gyvybei dujas ar kitokias pavojingas sveikatai ar gyvybei medžiagas arba
energiją, pripažinimo ginklais, nurodytais šio Įstatymo 3 straipsnio 15 punkte,
priima ekspertų komisija, nurodyta šio Įstatymo 1 straipsnio 5 dalyje.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
valstybinis Ginklų registras ir žinybiniai Ginklų registrai
8
straipsnis. Valstybinis ginklų registras
Valstybinis
ginklų registras – tai oficialus duomenų apie Lietuvos Respublikoje
įregistruotus ginklus, jų savininkus ar valdytojus rinkinys. Valstybiniame
ginklų registre kaupiami duomenys ir apie importuotus bei eksportuotus ginklus,
sunaikintus ginklus.
Valstybinį
ginklų registrą Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Vyriausybės įgaliota
institucija.
9 straipsnis.
Žinybiniai ginklų registrai ir civilinėje apyvartoje esančių ginklų apskaita
Žinybinis ginklų registras –
tai duomenų apie specialaus statuso subjekto turimus ginklus rinkinys. Specialaus
statuso subjektai privalo tvarkyti savo žinybinius ginklų registrus. Šie
subjektai žinybinių ginklų registrų duomenis Vyriausybės nustatyta tvarka
privalo teikti valstybinio ginklų registro tvarkytojui.
Civilinėje
apyvartoje esančius ginklus registruoja, šių ginklų, jų savininkų ir valdytojų
apskaitą tvarko policijos įstaigos. Duomenis apie civilinėje apyvartoje
esančius ginklus, jų savininkus ir valdytojus Vyriausybės nustatyta tvarka
valstybinio ginklų registro tvarkytojui teikia vidaus reikalų ministro įgaliota
įstaiga.
PENKTASIS
SKIRSNIS
GINKLų IR ŠAUDMENų įSIgijimas IR TURĖJIMAS
10
straipsnis. Ginklų ir šaudmenų nuosavybės teisės subjektai
Ginklų ir
šaudmenų nuosavybės teisės subjektais gali būti valstybė, Lietuvos Respublikos
nuolatiniai gyventojai, užsieniečiai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti
juridiniai asmenys.
11
straipsnis. Subjektų teisė įsigyti ir turėti ginklus bei šaudmenis
Lietuvos
Respublikos nuolatiniai gyventojai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti
juridiniai asmenys gali įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis šiems tikslams:
1) medžioklei;
2) sportui;
3) savigynai;
4) profesinei
veiklai;
5) kolekcijoms
sudaryti;
6) mokymui;
7) moksliniam
tyrimui;
8) kitiems
tikslams, jei tai neprieštarauja įstatymams, tarptautinėms sutartims ir
susitarimams.
Lietuvos
Respublikos nuolatiniai gyventojai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti
juridiniai asmenys turi teisę įsigyti šaudmenis ginklams, kuriuos jie turi
teisę turėti.
Juridinio
asmens, kuris nori įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis, darbuotoju, tiesiogiai
susijusiu su ginklų, šaudmenų įsigijimu, laikymu, apskaita, kontroliuojančiu
asmeniu, administracijos vadovu, ginklininku negali būti asmuo, kuriam taikomi
šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 18 straipsnio 2 dalyje
nustatyti apribojimai.
12
straipsnis. Bendrieji leidimų išdavimo reikalavimai
Leidimus
įsigyti A, B, C kategorijų šaunamuosius ginklus fiziniams asmenims, juridiniams
asmenims (išskyrus specialaus statuso subjektus, valstybines kriminalistines
ekspertines įstaigas) išduoda policijos įstaigos.
Leidimai
įsigyti A, B, C kategorijų šaunamuosius ginklus išduodami:
1) fiziniams
asmenims, turintiems teisę įsigyti tokių kategorijų ginklus, jeigu jiems
netaikomi šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai;
2) juridiniams
asmenims, gavusiems šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose
nurodytas licencijas ir turintiems teisę įsigyti tokių kategorijų ginklus;
3) juridiniams
asmenims, vykdantiems profesinę veiklą ir turintiems teisę įsigyti tokių
kategorijų ginklus, jeigu juos kontroliuojantiems asmenims netaikomi šio
Įstatymo 20 straipsnio apribojimai.
Patikrinimus,
siekdamos nustatyti, ar asmenims, pretenduojantiems gauti leidimus įsigyti
ginklus, netaikomi šio Įstatymo nustatyti apribojimai, atlieka policijos
įstaigos, gavusios prašymą įsigyti ginklus. Patikrinimai atliekami ir
sprendimas dėl leidimo išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo
prašymo pateikimo.
Asmenims,
kurie turi galiojančius leidimus nešiotis ginklus ar leidimus laikyti ginklus,
leidimus įsigyti naujus ginklus policijos įstaigos išduoda ne vėliau kaip per 5
dienas nuo prašymo pateikimo. Pakartotiniai patikrinimai, nurodyti šio
straipsnio 3 dalyje, neatliekami.
Atsisakymas
išduoti leidimą turi būti motyvuotas. Pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo
atsisakymą išduoti leidimą įsigyti ginklą turi teisę ne vėliau kaip per 30
dienų apskųsti policijos generaliniam komisarui, kuris ne vėliau kaip per 30
dienų turi priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ginklą išdavimo. Pareiškėjas,
negavęs jį tenkinančio atsakymo ar visai negavęs atsakymo, sprendimą atsisakyti
išduoti leidimą įsigyti ginklą gali apskųsti teismui.
Leidimas įsigyti ginklą
galioja 6 mėnesius nuo išdavimo dienos. Neįsigijus ginklo, dėl kito leidimo
įsigyti ginklą gavimo galima kreiptis bendra tvarka į policijos įstaigą.
Leidimai
įsigyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenų.
Fiziniai
asmenys gali įsigyti ir vienu metu turėti ne daugiau kaip 300 vienetų kiekvieno
tipo (kalibro) šovinių ginklams, kuriuos jie turi. Fiziniai asmenys, turintys
ginklus sportui, gali įsigyti ir vienu metu turėti iki 1000 vienetų kiekvieno
tipo (kalibro) šovinių.
Šaudmenų
kiekį, kurį gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys, nustato Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija.
Leidimai
įsigyti A, B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis Lietuvos Respublikos
nuolatiniams gyventojams ir Lietuvos Respublikoje įregistruotiems juridiniams
asmenims išduodami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Įsigyti ginklai turi būti įregistruojami policijos įstaigose ne vėliau kaip per
10 dienų nuo įsigijimo. Įregistravus ginklus, išduodamas leidimas nešiotis
ginklus arba leidimas laikyti ginklus.
Tvarką,
reglamentuojančią A, B, C kategorijų ginklų įsigijimą, registravimą,
perregistravimą užsieniečiams, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija.
Leidimas
įsigyti A, B, C kategorijų ginklus neišduodamas nepaprastosios ir karo padėties
metu, kitais įstatymų numatytais atvejais.
13 straipsnis.
Tam tikrų kategorijų ar rūšių ginklų, šaudmenų įsigijimo ir turėjimo
reikalavimai Lietuvos Respublikos nuolatiniams gyventojams, Lietuvos
Respublikoje įregistruotiems juridiniams asmenims
A kategorijos
ginklus, jų priedėlius, šaudmenis gali įsigyti ir turėti tik specialaus statuso
subjektai, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos. A, B, C, D
kategorijų ginklų įsigijimo ir apyvartos tvarką specialaus statuso subjektams,
valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigoms reglamentuoja kiti teisės
aktai. A, B, C, D kategorijų ginklus specialaus statuso subjektai, valstybinės
kriminalistinės ekspertizės įstaigos gali įsigyti be leidimų.
Medžioklei B, C kategorijų
ilguosius graižtvinius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni
kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, turintys galiojantį
medžiotojo bilietą ir ne mažesnį kaip 3 metų medžiotojo stažą, bei juridiniai
asmenys, turintys licenciją nuomoti ginklus, gavę leidimą.
Medžioklei B,
C kategorijų ilguosius lygiavamzdžius, pneumatinius, templinius ginklus, jų
šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų Lietuvos Respublikos
nuolatiniai gyventojai, turintys galiojantį medžiotojo bilietą, bei juridiniai
asmenys, turintys licenciją nuomoti ginklus, gavę leidimą.
Sportui B, C
kategorijų ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 16 metų
Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai – šaudymo sporto organizacijų
nariai bei juridiniai asmenys, gavę leidimą.
Savigynai B, C
kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti
ne jaunesni kaip 23 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę
egzaminą ir gavę leidimą.
Savigynai B,
C kategorijų ilguosius lygiavamzdžius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir
turėti ne jaunesni kaip 18 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai,
išlaikę egzaminą ir gavę leidimą.
Profesinei
veiklai B, C kategorijų ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti Lietuvos
Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gavę leidimą. Nešiotis šiuos
ginklus gali ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai
gyventojai, Lietuvos Respublikoje įregistruotų juridinių asmenų darbuotojai,
išlaikę egzaminą ir gavę leidimą. Lietuvos bankas, nustatyta tvarka gavęs
leidimą, turi teisę įsigyti A kategorijos automatinius šaunamuosius ginklus.
Kolekcijoms
sudaryti B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, perdirbtus taip, kad jų nebūtų
galima panaudoti pagal paskirtį, gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų
Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, Lietuvos Respublikoje įregistruoti
juridiniai asmenys, gavę leidimą. A kategorijos ginklus kolekcijoms sudaryti
gali įsigyti institucijos, turinčios teisę įsigyti veikiančius A kategorijos
ginklus, bei valstybiniai muziejai, gavę leidimą. Įsigiję A kategorijos
ginklus, muziejai privalo perdirbti juos taip, kad jų nebūtų galima panaudoti
pagal paskirtį.
Moksliniam
tyrimui A, B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, taip pat mokymui B, C
kategorijų ginklus ir šaudmenis ir A kategorijos ginklus, šaudmenis, perdirbtus
taip, kad jų nebūtų galima panaudoti pagal paskirtį, gali įsigyti ir turėti
Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gavę leidimą.
D
kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai
asmenys bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikę
asmens dokumentus. Sportui D kategorijos pneumatinius ginklus, jų šaudmenis be
leidimų gali įsigyti ir turėti fiziniai asmenys nuo 16 metų – šaudymo sporto
organizacijų nariai, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus,
sporto organizacijos tarpininkavimo raštą ir galiojantį šios organizacijos
nario pažymėjimą. Šie ginklai neregistruojami.
Šaunamųjų
ginklų optinius taikiklius gali įsigyti, turėti ir naudoti asmenys, turintys
šaunamąjį ginklą medžioklei. Šaunamųjų ginklų optinius, lazerinius taikiklius
gali įsigyti, turėti ir naudoti asmenys, turintys šaunamąjį ginklą sportui.
14
straipsnis. Užsieniečių teisė įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis
Akredituotas ir reziduojantis
užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir tarptautinių
organizacijų atstovybių diplomatinis, administracinis techninis ir
aptarnaujantysis personalas, jų šeimos nariai, taip pat kiti užsieniečiai,
kuriems atitinkamas privilegijas suteikia tarptautiniai susitarimai, Lietuvos
Respublikoje gali įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis šiems tikslams:
1) medžioklei;
2) sportui;
3) savigynai;
4) kolekcijoms
sudaryti;
5) kitiems tikslams, jei tai
neprieštarauja įstatymams ir tarptautiniams susitarimams.
Teisėtai į Lietuvos Respubliką
atvykę ne jaunesni kaip 18 metų užsieniečiai, įsipareigoję, kad įsigyti ginklai
iš Lietuvos Respublikos bus išvežti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jų
įsigijimo, turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos teritorijoje B, C kategorijų
ginklus, jų šaudmenis.
Užsieniečiai, nurodyti šio
straipsnio 2 dalyje, norintys Lietuvos Respublikoje įsigyti B, C kategorijų
ginklus, privalo pateikti valstybės, kurios piliečiai jie yra ar kurioje nuolat
gyvena, kompetentingos institucijos išduotą išankstinį sutikimą arba kitą
dokumentą, patvirtinantį teisę įvežti ginklą, šaudmenis į užsienio valstybę,
bei Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimą.
Užsieniečiams įsigyjant
ginklą, šaudmenis šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, šio Įstatymo
17 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai netaikomi, išskyrus 1 dalies 1
punktą.
15
straipsnis. Tam tikrų kategorijų ginklų įsigijimo reikalavimai užsieniečiams
1.
Užsieniečiams, įsigyjantiems ginklus ir šaudmenis šio Įstatymo 14 straipsnio 1
dalyje nurodytiems tikslams, taikomi atitinkami šio Įstatymo 13 straipsnio
ginklų, šaudmenų įsigijimo reikalavimai kaip ir Lietuvos Respublikos
nuolatiniams gyventojams.
Ginklai,
kurie įsigyjami Lietuvos Respublikoje su leidimais, turint tikslą juos laikyti
ilgiau kaip 10 dienų, turi būti įregistruoti policijos įstaigoje ne vėliau kaip
per 10 dienų nuo jų įsigijimo.
16
straipsnis. Ginklo ir šaudmenų naudotojas
Fizinis asmuo
jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą gali perleisti nuolat naudoti tik
kartu gyvenančiam šeimos nariui, turinčiam teisę laikyti ar nešiotis tos
kategorijos ginklą. Laikyti ar nešiotis ginklą kartu gyvenantis šeimos narys
gali tik nustatyta tvarka gavęs leidimą.
Fizinis asmuo
jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą jam dalyvaujant gali laikinai
perleisti naudotis kitam asmeniui, turinčiam teisę laikyti ir nešiotis tos
kategorijos ginklą:
1) medžioklės
metu;
2) sportinių
varžybų ir pratybų metu;
3) mokymų metu.
Juridinis
asmuo jam priklausančius B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali perleisti
nuolat naudoti fiziniam asmeniui, juridinio asmens darbuotojui, turinčiam teisę
laikyti ir nešiotis tos kategorijos ginklą.
Juridinis asmuo jam
priklausančius B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis turi teisę šaudymo
varžybų, pratybų, mokymų metu, prižiūrimas trenerio ar kito atsakingo už saugų
šaudymą asmens, laikinai perleisti naudotis fiziniams asmenims.
17
straipsnis. Teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai
B, C
kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo:
1) jaunesnis,
nei šio Įstatymo nustatyto amžiaus;
2)
nesantis nepriekaištingos reputacijos;
3)
sergantis kai kuriomis ligomis ar turintis fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai
elgtis su ginklu, arba įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl
alkoholizmo, narkomanijos ar esantis sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje
dėl psichikos ligos ar sutrikimo;
4) nenurodęs
gyvenamosios vietos;
5) nepateikęs
ginklui įsigyti, registruoti, perregistruoti reikalingų dokumentų;
6) neišlaikęs
atitinkamo egzamino;
7) neturintis
tinkamų sąlygų laikyti ginklą;
8) kuriam dėl
ginklo praradimo buvo panaikintas leidimas laikyti ar leidimas nešioti ginklą,
ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai;
9) gyvenantis kartu su kitais
asmenimis, kurie atitinka šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–9 punktų
nuostatas. Šis punktas netaikomas, jei asmuo, norintis įsigyti ginklą ar jį
turintis, ginklą įsipareigoja laikyti ar laiko ne savo gyvenamojoje vietoje, o
kitose tam pritaikytose vietose.
Ligų ir fizinių trūkumų, dėl
kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašą nustato Sveikatos apsaugos
ministerija.
Specialaus statuso subjektų,
išskyrus Šaulių sąjungą, Ginklų fondą, pareigūnų sveikatos būklės ir egzamino
išlaikymo reikalavimus nustato kiti teisės aktai.
Fizinių
asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo tvarką
nustato Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Vidaus reikalų
ministerija.
18
straipsnis. Nepriekaištingos reputacijos asmuo
Šiame
Įstatyme nepriekaištingos reputacijos laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio
straipsnio 2 dalies nuostatos.
Nepriekaištingos reputacijos
asmeniu nelaikomas asmuo:
1) teistas už
tyčinį nusikaltimą daugiau kaip 6 metams laisvės atėmimo bausme ir nuo jo
teistumo išnykimo ar panaikinimo nėra praėję 10 metų;
2) teistas už
neatsargų nusikaltimą, kurį padarė būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių,
psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, arba tyčinį nusikaltimą, jei
teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
3) atliekantis
laisvės atėmimo bausmę už neatsargų nusikaltimą;
4) kuris įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba
kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką arba būdamas neblaivus, apsvaigęs
nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų padaręs neatsargią
nusikalstamą veiką, arba jam paskirta kardomoji priemonė;
5) kuris yra
įrašytas į operatyvinę įskaitą arba kuriam Organizuoto nusikalstamumo užkardymo
įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai;
6) kuriam per pastaruosius 3 metus dėl to, kad
susitarė su nukentėjusiuoju, nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas arba
ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl tyčinės nusikalstamos veikos arba dėl
neatsargios nusikalstamos veikos, kurią jis padarė būdamas neblaivus, apsvaigęs
nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų;
7) padaręs
pakartotinai per metus administracinį teisės pažeidimą, kuriuo kėsinosi į
nuosavybę, viešąją ar valdymo tvarką;
8) baustas už
medžioklės taisyklių pažeidimus, susijusius su šaunamojo ginklo naudojimu ar
medžiokle uždraustais būdais ir metodais, ir nuo to nėra praėję 3 metai;
9) kuris per
pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius teisės
pažeidimus būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų
svaigiųjų medžiagų;
10) kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo
panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų
apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1439,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1684 (2003-04-24)
ŠEŠTASIS
SKIRSNIS
ūkinė KOMERCINĖ VEIKLA, susijusi su ginklais ir šaudmenimis
19
straipsnis. Bendrieji ūkinės komercinės veiklos, susijusios su ginklais ir
šaudmenimis, reikalavimai
1.
Licencijuojama ūkinė komercinė veikla yra:
1) ginklų,
šaudmenų, jų dalių gamyba;
2) ginklų,
šaudmenų, jų dalių importas, eksportas;
3) prekyba ginklais,
šaudmenimis, jų dalimis;
4) ginklų
taisymas, ginklų ir šaudmenų perdirbimas;
5) tirų,
šaudyklų eksploatavimas;
6) ginklų nuoma.
Licenciją
verstis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla gali gauti įstatymų ir kitų
teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys.
Sprendimas
dėl licencijos išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo
būtinų dokumentų pateikimo dienos.
Atsisakymas
išduoti licenciją turi būti motyvuotas. Pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo
atsisakymą išduoti licenciją turi teisę ne vėliau kaip per 30 dienų nuo
sprendimo gavimo dienos apskųsti licenciją išduodančios institucijos vadovui.
Pareiškėjas, per 30 dienų negavęs jį tenkinančio atsakymo ar visai negavęs
atsakymo, sprendimą atsisakyti išduoti licenciją gali apskųsti teismui.
Ūkinės
komercinės veiklos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, licencijavimo taisykles
tvirtina Vyriausybė.
20
straipsnis. Teisės dirbti darbą, susijusį su licencijuojama veikla, apribojimai
Įmonės, kuri
verčiasi licencijuojama veikla, darbuotoju, tiesiogiai susijusiu su ginklų,
šaudmenų įsigijimu, laikymu, apskaita, realizavimu, kontroliuojančiu asmeniu,
administracijos vadovu, ginklininku negali būti asmuo, kuriam taikomos šio
Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies nuostatos.
21
straipsnis. Bendrosios licencijos turėtojų pareigos
Už šio
Įstatymo šeštajame skirsnyje numatytos licencijuojamos veiklos sąlygų laikymąsi
yra atsakingas licencijos turėtojas.
Licencijos
turėtojas privalo:
1) užtikrinti
ginklų, šaudmenų, jų dalių apskaitą, laikymą ir apsaugą;
2) kas pusmetį,
bet ne vėliau kaip iki kito pusmečio pirmojo mėnesio 5 dienos, pateikti
licenciją išdavusiai institucijai ar jos įgaliotai įstaigai ūkinės komercinės
veiklos, susijusios su ginklais, šaudmenimis, jų dalimis, nustatytos formos
ataskaitą;
3) pasikeitus
įmonės veiklos pobūdžiui ar kitoms sąlygoms, kurios buvo nurodytos
dokumentuose, pateiktuose licencijai gauti, apie tai ne vėliau kaip per 10
darbo dienų informuoti licenciją išdavusią instituciją;
4) paskirti
ginklininką;
5)
kontroliuojančiųjų institucijų reikalavimu pateikti informaciją apie
darbuotojus, dirbančius su ginklais ir šaudmenimis susijusį darbą, bei jų
asmens duomenis;
6) sudaryti
sąlygas kontroliuojančiųjų valstybės institucijų darbuotojams tikrinti įmonės
veiklą, susijusią su licencijuojama veikla;
7) gaminti,
sandėliuoti, laikyti, realizuoti, taisyti, perdirbti, naudoti ginklus,
šaudmenis tik tose patalpose, kurios atitinka Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatytus reikalavimus;
8) prieš
priimdamas į darbą naują darbuotoją, kurio darbas yra tiesiogiai susijęs su
šiame Įstatyme numatyta licencijuojama veikla, pateikti teritorinei policijos
įstaigai šio asmens duomenis (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta)
ir medicininio patikrinimo išvadas, patvirtinančias, kad jis neserga ligomis ar
neturi fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu, nėra įrašytas į
sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos, nėra
sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ligos ar sutrikimo;
9) ginklų,
šaudmenų, jų dalių apskaitos žurnalus ir kitus dokumentus saugoti ne mažiau
kaip 10 metų nuo paskutinio įrašo padarymo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar
įmonė verčiasi licencijuojama veikla, ar ne (likvidavus įmonę, apskaitos
dokumentai perduodami licenciją išdavusiai ar jos įgaliotai institucijai).
2 dalis
papildoma 10 punktu nuo 2005 m. sausio 1 d.:
10) Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žymėti į
Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtus B, C kategorijų šaunamuosius ginklus
(išskyrus pneumatinius ir templinius) bei D kategorijos vienašūvius ilguosius
lygiavamzdžius šaunamuosius ginklus, jeigu jie nėra nustatyta tvarka pažymėti.
Licencijos
turėtojui draudžiama:
1) pavesti,
įgalioti ar kitaip perleisti teisę verstis licencijoje nurodyta veikla kitam
asmeniui, išskyrus sandorių sudarymą per tarpininkus, turinčius šio Įstatymo
nustatyta tvarka išduotą licenciją verstis prekybos tarpininko veikla;
2) verstis
licencijuojama veikla objektuose, kuriems neišduotas teritorinės policijos
įstaigos leidimas.
Ginklų
apskaitos tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-2027,
2004-02-17, Žin., 2004, Nr. 32-1011 (2004-02-28)
22
straipsnis. Ginklų, jų pagrindinių dalių ir šaudmenų gamyba
Licenciją verstis ginklų,
šaudmenų, jų dalių gamyba Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Ginklų fondas.
A kategorijos
ginklai, jų šaudmenys gali būti gaminami tik suderinus su Ginklų fondu.
Visos įmonės,
gaminančios ginklus, privalo užtikrinti gamybos saugumą, kontrolę bei gaminių
kokybę. Pagamintas ginklas ir šaudmenys turi atitikti techniniuose dokumentuose
nurodomus parametrus.
Ginklų,
šaudmenų, jų dalių gamintojas privalo:
1) teisės aktų
nustatyta tvarka išbandyti pagamintus ginklus ar šaudmenis ir užtikrinti, kad
jie atitiktų normatyvinių dokumentų reikalavimus;
2) žymėti
šaudmenis identifikaciniais gamintojo žymenimis;
3) ant pagamintų
ginklų, jų pagrindinių dalių nurodyti šalį gamintoją, gamintojo pavadinimą,
ginklo pagaminimo metus ir numerį;
4) tinkamai
laikyti produkcijos gamybai naudojamas žaliavas ir medžiagas, nebaigtą ir
pagamintą produkciją, užtikrinti jų saugumą ir nekenksmingumą žmonių sveikatai
bei aplinkai;
5) užtikrinti
reikiamą produkcijos kokybę;
6) neviršyti
gamybos masto, kuris buvo nurodytas pateiktuose dokumentuose licencijai gauti.
Ginklų ir
šaudmenų gamintojas turi teisę:
1) taisyti
paties pagamintus ginklus bei šaudmenis;
2) konstruoti
ginklus, šaudmenis, jų dalis, kuriuos gaminti jis turi licenciją, ir juos
išbandyti;
3) įsigyti
Lietuvos Respublikoje ir importuoti ginklų, šaudmenų dalis;
4) prekiauti
pagamintais ginklais, šaudmenimis, jų dalimis;
5) eksportuoti
paties pagamintus ginklus, šaudmenis, jų dalis;
6) įvežti
ginklų, šaudmenų dalis iš Europos Sąjungos valstybių narių;
7) išvežti
paties pagamintus ginklus, šaudmenis į Europos Sąjungos valstybes nares.
Ginklų, šaudmenų gamintojai
privalo laikytis produktų saugos reikalavimų.
Lygiavamzdžių, graižtvinių,
pneumatinių bei templinių šaunamųjų ginklų savininkai ir valdytojai savo
reikmėms šaudmenis gali gamintis patys. Asmenys, teisėtai turintys
lygiavamzdžius ir graižtvinius ginklus, gali įsigyti ir laikyti iki 1 kg parako
bei 200 kapsulių.
23
straipsnis. Ginklų ar šaudmenų eksportas (išvežimas), importas (įvežimas) ir
tranzitas
Ginklų fondas turi teisę
importuoti (įvežti), eksportuoti (išvežti) visų kategorijų ginklus, jiems
skirtus šaudmenis, ginklų ir šaudmenų dalis. Krašto apsaugos ministerija turi
teisę importuoti (įvežti) visų kategorijų ginklus, skirtus kariuomenei, bei jų
šaudmenis.
A kategorijos ginklai,
šaudmenys, jų dalys importuojami (įvežami), eksportuojami (išvežami), gabenami
tranzitu kitų teisės aktų nustatyta tvarka. B, C, D kategorijų ginklus Krašto
apsaugos ministerija bei Ginklų fondas importuoja (įveža) kitų teisės aktų
nustatyta tvarka.
Įmonė, norinti importuoti,
eksportuoti B, C, D kategorijų ginklus, šaudmenis, jų dalis (išskyrus B, C
kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus, šaudmenis, skirtus tik
trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalis, kuriuos turi teisę importuoti
(įvežti) tik Ginklų fondas), privalo turėti licenciją. Tokią licenciją
Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas prie Vidaus
reikalų ministerijos. Licencija importuoti, eksportuoti ginklus, šaudmenis, jų
dalis suteikia teisę įmonei:
1) juos gabenti tranzitu per
Lietuvos Respublikos teritoriją bei verstis ginklų, šaudmenų, jų dalių prekyba;
2) juos įvežti į Europos Sąjungos
valstybę ar iš jos išvežti.
4.
Pageidaujantis importuoti, eksportuoti ar gabenti tranzitu per Lietuvos
Respublikos teritoriją B, C, D kategorijos ginklus, šaudmenis, jų dalis importuotojas,
eksportuotojas, užsienio valstybės ūkio subjektas (tik dėl gabenimo tranzitu)
kiekvienai ginklų, šaudmenų, jų dalių partijai turi gauti vienkartinį leidimą.
Šiuos leidimus Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka
išduoda Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, suderinęs su
Ginklų fondu.
Tvarką,
reglamentuojančią B, C, D kategorijų ginklų, šaudmenų eksportą, importą,
gabenimą tranzitu, nustato Vyriausybė.
Įmonė, pageidaujanti išvežti
ginklus, šaudmenis iš Lietuvos Respublikos į Europos Sąjungos valstybę narę,
kiekvienai ginklų, šaudmenų, jų dalių partijai turi gauti vienkartinį Policijos
departamento prie Vidaus reikalų ministerijos leidimą vežti. Policijos
departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos leidimą vežti išduoda tik gavęs
išankstinį Europos Sąjungos valstybės narės sutikimą.
Įmonė,
pageidaujanti įvežti ginklus, šaudmenis iš Europos Sąjungos valstybės narės į
Lietuvos Respubliką, turi gauti išankstinį Policijos departamento sutikimą dėl
ginklų, šaudmenų partijos įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją.
24
straipsnis. Ginklų ir šaudmenų prekyba
Lietuvos Respublikos
teritorijoje B, C kategorijų trumpaisiais šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis,
skirtais tik trumpiesiems šaunamiesiems ginklams, jų dalimis, A kategorijos
ginklais, šaudmenimis, jų dalimis turi teisę prekiauti tik Ginklų fondas.
Kitais B, C, D kategorijų ginklais, jų šaudmenimis, jų dalimis turi teisę
prekiauti Ginklų fondas ir įmonės, turinčios licenciją prekiauti ginklais,
šaudmenimis, jų dalimis. Licenciją įmonėms Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Subjektai, prekiaujantys
ginklais ir šaudmenimis, privalo:
1) turėti
parduodamų ginklų ir šaudmenų dokumentus, kuriuose nurodyti techniniai
duomenys;
2) reikalauti iš
pirkėjo pateikti leidimą įsigyti B, C kategorijų ginklus;
3) pirkėjui
įsigyjant B, C kategorijų ginklų šaudmenis, reikalauti pateikti leidimą
nešiotis, leidimą laikyti ginklą ar leidimą įsigyti šaudmenis;
4) užtikrinti
įsigyjamų ir parduodamų ginklų bei šaudmenų apskaitą, saugoti įsigijimo ir
apskaitos dokumentus;
5) registruoti
visų kategorijų ginklų ir šaudmenų pirkėjus nustatytos formos žurnale;
6) pateikti
teritorinei policijos įstaigai vieną kartą per pusmetį duomenis apie visus
fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus specialaus statuso subjektus,
parduotus ginklus ir šaudmenis pagal Policijos departamento prie Vidaus reikalų
ministerijos nustatytą formą;
7) informuoti
policijos įstaigą, išdavusią leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklą, apie
priimtą parduoti komiso pagrindais ginklą bei apie jo pardavimą;
8) Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti Policijos departamento
prie Vidaus reikalų ministerijos tūtelių ir kulkų kolekcijai kulkas ir tūteles,
iššautas iš parduodamų B, C kategorijų graižtvinių trumpųjų šaunamųjų ginklų.
Draudžiama
parduoti B, C kategorijų ginklus, šaudmenis:
1) fiziniams
asmenims, nepateikusiems leidimo įsigyti ginklus ir šaudmenis;
2) juridiniams
asmenims, nepateikusiems leidimo įsigyti ginklus ir šaudmenis;
3) graižtvinius
ir lygiavamzdžius ginklus, kurie neturi numerio, bei ginklus ir šaudmenis be
būtino žymens;
4) fiziniams ir
juridiniams asmenims, išskyrus specialaus statuso subjektus nepaprastosios ar
karo padėties atvejais.
Be leidimų
turi teisę įsigyti:
1) ginklus,
šaudmenis, jų dalis – specialaus statuso subjektai, taip pat įmonės, turinčios
licencijas verstis veikla, nurodyta šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1–3
punktuose;
2) ginklų dalis
– įmonės, turinčios licencijas verstis veikla, nurodyta šio Įstatymo 19
straipsnio 1 dalies 4 punkte;
3) šaudmenis –
įmonės, turinčios licencijas verstis veikla, nurodyta šio Įstatymo 19
straipsnio 1 dalies 5, 6 punktuose.
Šio straipsnio
2–4 dalių reikalavimai taip pat taikomi ginklų, šaudmenų, jų dalių gamintojams
ir importuotojams, kurie verčiasi ginklų, šaudmenų, jų dalių prekyba.
25 straipsnis.
Vertimasis ginklų, šaudmenų, jų dalių prekybos tarpininko veikla
Ginklų,
šaudmenų, jų dalių gamintojai, importuotojai, eksportuotojai, prekiautojai turi
teisę sudaryti sutartis dėl ginklų, šaudmenų, jų dalių įsigijimo, importo,
eksporto per tarpininkus.
Tarpininkais
gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys. Tarpininkai su užsakovais privalo
sudaryti rašytines sutartis dėl gamintojo, importuotojo, eksportuotojo,
prekiautojo interesų atstovavimo.
Tarpininkai
privalo Vyriausybės nustatyta tvarka užsiregistruoti Policijos departamente
prie Vidaus reikalų ministerijos.
Įmonės, kuri
verčiasi tarpininko veikla, darbuotoju, tiesiogiai susijusiu su ginklų,
šaudmenų įsigijimu, laikymu, apskaita, realizavimu, kontroliuojančiu asmeniu,
administracijos vadovu, tarpininku (kai tarpininkas fizinis asmuo) negali būti
asmuo, kuriam taikomos šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 18
straipsnio 2 dalies nuostatos.
26
straipsnis. Ginklų taisymas, ginklų ir šaudmenų perdirbimas
Įmonė, norinti taisyti
ginklus, perdirbti ginklus ir šaudmenis, privalo gauti licenciją. Šią licenciją
Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Ginklų fondas. Licencija taisyti ginklus,
perdirbti ginklus ir šaudmenis suteikia teisę įmonei įsigyti Lietuvos
Respublikoje ir įsivežti iš užsienio valstybių šiai veiklai reikalingas ginklų
dalis.
Ginklą, jo pagrindines dalis
galima taisyti tik įmonėje, turinčioje licenciją taisyti ir perdirbti ginklus.
Perdirbti
ginklai teisės aktų nustatyta tvarka išbandomi siekiant užtikrinti, kad jie
atitinka norminių dokumentų reikalavimus.
Specialaus
statuso subjektai turi teisę taisyti savo ginklus be licencijos.
27
straipsnis. Tirų, šaudyklų eksploatavimas
Įmonė,
norinti eksploatuoti tirą ar šaudyklą ūkinės komercinės veiklos tikslais,
privalo gauti licenciją. Šią licenciją Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Licencija
eksploatuoti tirus, šaudyklas suteikia teisę įsigyti šaudmenis bei juos
parduoti asmenims, kurie pageidauja šaudyti tire ar šaudykloje.
Tiras ar
šaudykla turi būti išdėstyti, pastatyti ir įrengti taip, kad būtų užtikrintas
jų eksploatavimo saugumas, higienos ir aplinkos apsaugos normų reikalavimai.
Ginklų
savininkai ir naudotojai tiruose ir šaudyklose gali šaudyti iš jiems
priklausančių ar perduotų naudotis ginklų. Šaudymo tiruose ar šaudyklose, jų
teritorijoje reikalavimus bei ginklo panaudojimo ir nuomojimo tire ar
šaudykloje tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Veikla,
susijusi su tirų ir šaudyklų, kuriuose šaudoma iš šio Įstatymo 6 straipsnio 2–7
punktuose išvardytų D kategorijos ginklų, eksploatavimu, nelicencijuojama.
Asmenys, šaudantys iš D kategorijos ginklų, privalo užtikrinti šaudymo saugumą.
Specialaus
statuso subjektai tirus ir šaudyklas steigia bei eksploatuoja kitų teisės aktų
nustatyta tvarka, laikydamiesi šio straipsnio 2 dalies reikalavimų.
Juridiniams asmenims
(mokykloms ir kitiems asmenims), kurie nesiverčia ūkine komercine veikla
eksploatuodami tirus, šaudyklas, licencija eksploatuoti tirus, šaudyklas
nereikalinga. Tokie asmenys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka turi gauti teritorinės policijos įstaigos leidimą, patvirtinantį, kad
tirų, šaudyklų patalpos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus
reikalavimus.
28
straipsnis. Ginklų nuoma
Įmonė,
norinti nuomoti ginklus medžioklei, privalo gauti licenciją. Šią licenciją
Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas prie Vidaus
reikalų ministerijos. Licencija nuomoti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenų
iš subjektų, turinčių teisę prekiauti šaudmenimis ir juos parduoti, asmeniui,
išsinuomojusiam ginklą.
Įmonė,
turinti licenciją nuomoti ginklus, turi teisę medžioklei nuomoti B, C
kategorijų medžioklinius ginklus.
Ginklus medžioklės sezono metu
galima nuomoti Lietuvos Respublikos nuolatiniams gyventojams ir užsieniečiams,
turintiems teisę turėti tos kategorijos medžioklinį ginklą ir pateikusiems šią
teisę įrodančius dokumentus bei galiojantį medžiotojo bilietą.
Įmonė,
nuomojanti ginklus, juos išsinuomojančiam asmeniui privalo nustatyta tvarka
išduoti laikiną ginklo kortelę.
Ginklų nuomą
reglamentuojančią tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
GINKLININKO,
GINKLŲ SAVININKO, VALDYTOJO IR NAUDOTOJO PAREIGOS
29
straipsnis. Ginklininko pareigos
Ginklininkas
privalo:
1) užtikrinti
reikiamą ginklų, šaudmenų apsaugą;
2) išduoti
ginklus ir šaudmenis, tvarkyti ginklų, šaudmenų apskaitą bei pildyti reikiamus
dokumentus;
3) ginklus, šaudmenis išduoti tik
asmenims, pateikusiems visus reikalingus dokumentus;
4) neišduoti
ginklų asmenims, įtarus, kad jie yra neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių,
psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų;
5) nedelsdamas
pranešti policijos įstaigai apie ginklų, šaudmenų, jų dalių vagystę ar
praradimą;
6) sudaryti sąlygas
kontroliuojančiųjų valstybės institucijų pareigūnams patekti į ginklų, šaudmenų
gamybos, taisymo ir perdirbimo, prekybos, laikymo, nuomos, tirų, šaudyklų
eksploatavimo vietas bei teikti jiems reikiamą pagalbą atliekant patikrinimą.
30
straipsnis. Ginklo, šaudmenų savininko, valdytojo, naudotojo pareigos
A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkas,
valdytojas, naudotojas privalo:
1) trumpuosius
šaunamuosius ginklus nešiotis taip, kad kiti asmenys jų nematytų. Matomoje
vietoje dėkle ginklą gali nešiotis uniformuotas valstybės institucijos
pareigūnas ar asmuo, turintis ginklą profesinei veiklai vykdyti;
2) įsirengti
tinkamas sąlygas laikyti ginklą, šaudmenis ir laikytis ginklo, šaudmenų laikymo
reikalavimų;
3) sudaryti
sąlygas kontroliuojančiųjų valstybės institucijų tarnautojams patekti į ginklų,
šaudmenų laikymo vietas ir jų reikalavimu pateikti patikrinti ginklą, šaudmenis
bei leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklus, šaudmenis;
4) teisėsaugos
institucijų pareigūnų reikalavimu pateikti ginklus, šaudmenis bei leidimą juos
nešiotis ar leidimą laikyti;
5) ginklus
gabenti į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur) neužtaisytus bei
įdėtus į dėklą ar kitą tinkamą daiktą. Šovinys negali būti įdėtas į ginklo
vamzdį, o dėtuvė turi būti išimta iš ginklo;
6) nedelsdamas
pranešti policijos įstaigai apie ginklo, šaudmenų leidimo nešiotis ar leidimo
laikyti ginklą vagystę ar praradimą;
7) realizavęs
paskutinį leidime įrašytą ginklą, leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklą
grąžinti policijos įstaigai, išdavusiai leidimą;
8) kreiptis į
teritorinę policijos įstaigą dėl leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą
galiojimo termino pratęsimo prieš pasibaigiant leidimo galiojimo laikui;
9) pasibaigus
leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą galiojimo terminui, ginklą ir
šaudmenis nedelsdamas pristatyti laikinai saugoti į teritorinę policijos
įstaigą.
A, B, C
kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama:
1) ginklą
nešiotis neturint su savimi leidimo jį nešiotis;
2) ginklą
gabenti neturint su savimi leidimo jį nešiotis ar leidimo laikyti;
3) ginklą
nešiotis, gabenti neblaiviam (0,4 promilės ir daugiau), apsvaigusiam nuo
narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų;
4) vartoti
alkoholinius gėrimus, narkotines, psichotropines ar kitas svaigiąsias medžiagas
panaudojus ginklą, kol bus patikrintas neblaivumas ar apsvaigimas arba bus
atsisakyta tai atlikti;
5) nešiotis
parengtą šaudyti ginklą (šovinys yra įleistas į šovinio lizdą, revolveris –
atlaužtu gaiduku, templinis ginklas – su įdėta strėle ir įtempta temple),
išskyrus atvejus, kai tiesiogiai susiklosto aplinkybės, dėl kurių iškyla grėsmė
asmens sveikatai ar gyvybei;
6) ginklą duoti
asmeniui, neturinčiam teisės laikyti ar nešiotis tos kategorijos ir paskirties
ginklus (šis reikalavimas netaikomas mokant asmenis naudotis ginklu per šaudymo
varžybas, pratybas, mokymus);
7) ilgąjį
šaunamąjį, templinį ginklą nešiotis medžioklės plotuose neturint teisės
medžioti;
8) sudaryti
kliūtis kontroliuojančiųjų institucijų pareigūnams apžiūrėti ginklus,
šaudmenis, jų laikymo vietas bei ginklų, šaudmenų įsigijimo, laikymo, apskaitos
dokumentus.
Šis
straipsnis nereglamentuoja specialaus statuso subjektams priklausančių ginklų
laikymo ir nešiojimo.
31
straipsnis. D kategorijos ginklo savininko pareigos
D kategorijos ginklo
savininkas privalo:
1) dujinį ginklą
nešiotis taip, kad kiti asmenys jų nematytų. Matomoje vietoje dėkle ginklą gali
nešioti uniformuotas valstybės institucijų pareigūnas ar asmuo, turintis ginklą
profesinei veiklai vykdyti;
2) nesinešioti
parengto šaudyti dujinio ginklo (šovinys yra įleistas į šovinio lizdą,
revolveris – atlaužtu gaiduku), išskyrus atvejus, kai tiesiogiai susiklosto
aplinkybės, dėl kurių iškyla grėsmė asmens sveikatai ar gyvybei;
3) ginklą
gabenti (transportuoti) į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur)
neužtaisytą, įdėtą į dėklą ar kitą tinkamą daiktą. Šoviniai negali būti sudėti
į ginklo vamzdį, o dėtuvė turi būti išimta iš ginklo;
4) užtikrinti
saugų ginklo ir šaudmenų laikymą, kad kiti asmenys juo negalėtų pasinaudoti.
D kategorijos
ginklo savininkui draudžiama:
1) ginklą ar
šaudmenis perduoti naudoti be priežiūros asmenims, neturintiems 18 metų, o
naudojant sportui, – asmenims, neturintiems 16 metų;
2) nešiotis D
kategorijos ginklą, išskyrus gynybinio pobūdžio elektrošoko įrenginius ir
įtaisus, dujinius ginklus;
3) ginklą nešiotis ar gabenti neblaiviam (0,4 promilės ir
daugiau), apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų
medžiagų.
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ laikymas, saugojimas, nešiojimas ir naudojimas
32
straipsnis. Ginklų, šaudmenų laikymas ir saugojimas
Ginklus ir
šaudmenis leidžiama laikyti asmenims, turintiems licencijas gaminti, taisyti ir
perdirbti, prekiauti, importuoti, eksportuoti ginklus ir šaudmenis,
eksploatuoti tirus, šaudyklas, nuomoti ginklus ir šaudmenis arba leidimus juos
nešiotis ar leidimus laikyti. D kategorijos ginklai laikomi ir nešiojami be
leidimų.
Leidimas
nešiotis ar leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenis tik tam
ginklui ir juos nešiotis ar laikyti. Leidimas nešiotis ir leidimas laikyti
ginklus, šaudmenis išduodamas 5 metams. Leidimai nešiotis, laikyti ginklus
išduodami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Ginklų,
šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti jų saugojimą. Ginklų ir
šaudmenų laikymo bei saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės
įgaliota institucija.
Valstybės
institucijose, įstaigose, įmonėse, visuomeninės paskirties vietose
(stadionuose, restoranuose, baruose, teatruose ir kitose vietose) dirbantiems
ar atvykstantiems į jas asmenims gali būti sudaromos sąlygos ginklus ir
šaudmenis palikti laikinai saugoti. Laikino ginklų saugojimo sąlygas ir tvarką
nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
Specialaus
statuso subjektai ginklus bei šaudmenis saugo ir laiko šių institucijų
nustatyta tvarka.
Asmuo gali
parduoti teisėtai jam priklausantį ginklą tik per subjektą, turintį teisę
prekiauti tokios kategorijos ginklais.
Ginklo
savininkas gali ginklą pateikti perdirbti tik turėdamas leidimą. Leidimą
perdirbti ginklą išduoda policijos įstaiga, kurioje registruotas šis ginklas,
pagal ginklo savininko ar teisėto valdytojo prašymą. Ginklui taisyti leidimas
nereikalingas.
Leidimas
perdirbti ginklą neišduodamas, jeigu prašymas pateiktas dėl perdirbimo, kuris
pakeistų ginklo pirminius rūšies požymius. Išduodant leidimą perdirbti ginklą,
nustatomos ribos, kiek leidžiama jį perdirbti.
33
straipsnis. Ginklų ir šaudmenų nešiojimasis, gabenimas
Asmenys,
turintys leidimus laikyti ginklus, ginklus gabena į kitą vietą (ginklo laikymo
vietą, šaudyklą ir kitur) neužtaisytus, įdėtus į dėklą ar kitą tinkamą daiktą.
Šovinys negali būti įdėtas į ginklo vamzdį, o dėtuvė turi būti išimta iš
ginklo.
Leidimas
įsigyti ginklus, šaudmenis suteikia teisę įsigytus ginklus, šaudmenis gabenti
iki saugojimo vietos ir juos laikyti iki užregistravimo (ne ilgiau kaip 10
dienų).
Leidimas
laikyti ginklą nesuteikia teisės nešiotis ginklą ir šaudmenis.
Medžioklės
plotuose medžioklei skirti užtaisyti šaunamieji ginklai nešiojami medžioklę
reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymų
nustatytais atvejais gali būti uždrausta nešiotis ginklus viešose vietose, jei
tai gali kelti grėsmę žmogaus ir visuomenės saugumui. Ši nuostata netaikoma
specialaus statuso subjektų pareigūnams, atliekantiems pareigas įstatymų
nustatytais atvejais, taip pat asmenims, vykdantiems profesinę veiklą,
susijusią su asmens bei turto sauga.
Specialaus
statuso subjektai, jų pareigūnai ginklus ir šaudmenis nešioja, gabena kitų
teisės aktų nustatyta tvarka.
34
straipsnis. Ginklų ir šaudmenų naudojimas
Asmuo turi
teisę ginklą ir šaudmenis naudoti 11 straipsnyje numatytiems tikslams.
Ginklo panaudojimas nelaikomas prieštaraujančiu žmogaus
teisėms, jeigu tai įvyko neviršijant tokio jėgos panaudojimo, kai tai
buvo neišvengiamai būtina. Bet kurį ginklą asmuo gali
panaudoti gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę,
kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo
pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, nepaisydamas to, ar
galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios
institucijas, taip pat siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų
teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus
negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už
tą, kurios siekta išvengti.
Prieš panaudojant ginklą,
būtina įspėti asmenį, prieš kurį jis bus panaudotas. Ši nuostata netaikoma, kai
įspėti dėl susidariusios situacijos neįmanoma arba kai delsimas kelia
tiesioginį pavojų ginklo naudotojui ar kito asmens gyvybei ir sveikatai. Ginklo
panaudojimo pasekmės neturi padaryti žalos trečiųjų asmenų sveikatai.
Ginklą asmuo
gali panaudoti ir prieš gyvūną, keliantį pavojų gyvybei ar sveikatai, taip pat
norėdamas pasikviesti pagalbą ar perspėti.
Draudžiama
panaudoti ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti
pašaliniai asmenys, prieš moteris, jei akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš
asmenis, jei akivaizdu, kad jie invalidai, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius
žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi
pavojingu žmogaus gyvybei būdu arba jei užpuola tokių asmenų grupė ir šis
užpuolimas kelia grėsmę gyvybei.
Apie
kiekvieną ginklo panaudojimo atvejį, kai žuvo žmogus ar padaryta materialinė
žala, padaryti kūno sužalojimai asmeniui, ginklo savininkas ar naudotojas
nedelsdamas turi pranešti teritorinei policijos įstaigai ar prokuratūrai.
Medžioklės
plotuose medžioklei skirti ginklai ir šaudmenys naudojami šio Įstatymo ir
medžioklę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Sportui,
profesinei veiklai vykdyti, kolekcijoms sudaryti, parodoms, mokymui, moksliniam
tyrimui B, C, D kategorijų ginklai, šaudmenys naudojami kitų teisės aktų
nustatyta tvarka.
A kategorijos
ginklų panaudojimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai,
reglamentuojantys juridinių asmenų, kurie naudoja šiuos ginklus, darbo tvarką.
Specialaus
statuso subjektai ginklus ir šaudmenis naudoja kitų teisės aktų nustatyta
tvarka.
35
straipsnis. Ginklai ir šaudmenys kaip radiniai
Asmuo, radęs ginklą ar
šaudmenų, privalo nedelsdamas apie tai pranešti policijai ar jai perduoti
ginklą ir šaudmenis.
Ginklai ir
šaudmenys, kurių savininkas nežinomas, realizuojami ar sunaikinami įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
DEVINTASIS
SKIRSNIS
ginklų IR ŠAUDMENų įvežimas, išvežimas,
GABENIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJA
36
straipsnis. Europos šaunamojo ginklo leidimas
Europos
šaunamojo ginklo leidimą Lietuvos Respublikos nuolatiniam gyventojui, turinčiam
ginklą ir pageidaujančiam jį išvežti į Europos Sąjungos valstybę, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Šis leidimas galioja
ne ilgiau kaip 5 metus. Jeigu į leidimą įrašomi tik D kategorijai priskirti
šaunamieji ginklai, leidimas galioja 10 metų.
Europos
šaunamojo ginklo leidimo negalima perleisti kitiems asmenims. Asmuo, kuris
Europos Sąjungos valstybėje naudojasi šaunamuoju ginklu, privalo su savimi
turėti šį leidimą.
Ginklo
savininkas, realizavęs ar praradęs ginklą, Europos šaunamojo ginklo leidimą
privalo grąžinti Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.
Asmuo,
praradęs Europos šaunamojo ginklo leidimą, apie tai privalo informuoti
Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos.
37
straipsnis. Pavienių ginklų įvežimas į Lietuvos Respubliką, išvežimas iš jos,
gabenimas tranzitu Lietuvos Respublikos teritorija
Lietuvos
Respublikos nuolatiniai gyventojai, juridiniai asmenys, užsieniečiai turi teisę
įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu teisėtai įgytus
B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, taip pat visų kategorijų kolekcinius
pavienius ginklus, nustatyta tvarka gavę Policijos departamento prie Vidaus
reikalų ministerijos leidimą.
Lietuvos Respublikos ir
Europos Sąjungos valstybių narių nuolatiniai gyventojai pavienius ginklus, jų
šaudmenis taip pat gali įvežti į Lietuvos Respubliką ar išvežti iš jos turėdami
Europos šaunamojo ginklo leidimą ir dokumento, patvirtinančio atvykimo tikslą,
kopiją. Be to, Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių narių
nuolatiniai gyventojai turi teisę įvežti iš Europos Sąjungos valstybės narės į
Lietuvos Respubliką B, C, D kategorijų pavienius ginklus, jų šaudmenis, taip
pat visų kategorijų kolekcinius pavienius ginklus, turėdami Policijos
departamento išankstinį sutikimą dėl jų įvežimo į Lietuvos Respublikos
teritoriją, bei išvežti juos iš Lietuvos Respublikos į Europos Sąjungos
valstybę narę, turėdami tam Policijos departamento prie Vidaus reikalų
ministerijos išduotą leidimą. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų
ministerijos leidimą vežti išduoda po to, kai gauna Europos Sąjungos valstybės
narės išankstinį sutikimą.
Pavieniai A
kategorijos ginklai, jų šaudmenys įvežami į Lietuvos Respubliką, išvežami iš
jos, gabenami tranzitu gavus Krašto apsaugos ministerijos leidimą.
Specialaus
statuso subjektų pareigūnai, išskyrus Šaulių sąjungą, tarnybinėms pareigoms
atlikti jiems priklausančius B, C kategorijų ginklus, šaudmenis išveža iš
Lietuvos Respublikos ir įveža į ją turėdami specialaus statuso subjekto vadovo
išduotą leidimą.
Užsienio valstybių
teisėsaugos, saugumo ir gynybos institucijų pareigūnai tarnybinėms užduotims
atlikti jiems priklausančius B, C kategorijų ginklus, šaudmenis gali įvežti į
Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos gavę atitinkamai Policijos departamento
prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento ar Krašto
apsaugos ministerijos išduotą leidimą. Leidimai išduodami šių institucijų
nustatyta tvarka.
Įvežamų į
Lietuvos Respubliką, išvežamų iš jos, gabenamų tranzitu pavienių ginklų
skaičius negali viršyti 3 vienetų vienam asmeniui, 200 vienetų šaudmenų vienam
įvežamam ar turimam to paties kalibro ginklui. Sportui (varžyboms,
treniruotėms) įvežamų į Lietuvos Respubliką, išvežamų iš jos ginklų, šaudmenų
skaičius neribojamas.
Kai ginklai,
šaudmenys įvežami, išvežami parodoms organizuoti, jų skaičius neribojamas,
tačiau ginklai, šaudmenys turi būti įvežti, išvežti po parodos. Už ginklų,
šaudmenų įvežimą ir išvežimą atsako parodos organizatoriai.
Juridiniai
asmenys, turėdami Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
išduotą leidimą, gali laikinai įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos
ginklus, šaudmenis tik sportui (varžyboms, treniruotėms).
Asmenys
pavienius ginklus Lietuvos Respublikos teritorijoje iš vienos vietos į kitą
gali gabenti be leidimo, laikydamiesi ginklų gabenimo reikalavimų.
Tvarką, reglamentuojančią
pavienių B, C, D kategorijų ginklų, jų šaudmenų įvežimą į Lietuvos Respubliką,
išvežimą iš jos, vežimą Lietuvos Respublikos teritorija bei informacijos apie
ginklų gabenimą užsienio valstybėms pateikimą, nustato Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
GINKLŲ IR ŠAUDMENų kolekcionavimas, Parodų organizavimas
38
straipsnis. Ginklų, šaudmenų, jų dalių kolekcionavimas
Asmenys gali kolekcionuoti:
1) šaunamuosius ginklus, jų
šaudmenis, perdirbtus taip, kad jų nebūtų galima panaudoti kaip ginklų,
šaudmenų, taip pat jų dalis;
2) senovinius ginklus bei
šaudmenis;
3) nešaunamuosius ginklus.
Šaunamieji
ginklai turi būti perdirbti taip, kad kiekviena pagrindinė dalis būtų netinkama
naudoti pagal paskirtį ir jos nebūtų galima atkurti. Šaudmenys turi būti
perdirbti taip, kad jų nebūtų galima iššauti.
Ginklus, šaudmenis, jų dalis
kolekcionuoti galima muziejuje, kitoje tam pritaikytoje patalpoje, atitinkančioje
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus.
Įstaigos,
atliekančios kriminalistines ekspertizes, mokslinio tyrimo darbus, gali
sudaryti šias ginklų, šaudmenų, tūtelių ir kulkų kriminalistines kolekcijas:
1) šaunamųjų
ginklų šautų tūtelių ir iššautų kulkų kolekciją;
2) tinkamų naudoti ginklų ir
šaudmenų pavyzdžių kolekciją.
5.
Kriminalistinės ekspertizės įstaigos, kurios turi A, B, C kategorijų
graižtvinius ir lygiavamzdžius šaunamuosius ginklus, ant kurių nėra numerio,
privalo juos sunumeruoti, ant ginklo iškaldamos skaičius.
Tvarką, reglamentuojančią
ginklų, šaudmenų, jų dalių kolekcijų sudarymą, laikymą, eksponavimą,
likvidavimą, ginklų, šaudmenų perdirbimą kolekcijoms, nustato Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija.
39 straipsnis.
Ginklų, šaudmenų, jų dalių parodų organizavimas
Valstybės institucijos,
įstaigos, Lietuvos Respublikoje ar užsienio šalyse registruotos įmonės,
įstaigos, organizacijos, gavusios teritorinės policijos įstaigos leidimą, gali
organizuoti B, C, D kategorijų ginklų, šaudmenų, jų dalių parodas.
A kategorijos tinkamų naudoti
ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių parodas gali organizuoti tik
specialaus statuso subjektai.
Parodų organizatoriai privalo
užtikrinti ginklų, šaudmenų, jų dalių eksponavimo ir laikymo saugumą.
Ginklų, šaudmenų, jų dalių
parodų organizavimo tvarką ir reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija.
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
leidimų nešiotis ir leidimų laikyti GINKLus, ŠAUDMENis panaikinimas
40
straipsnis. Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus, šaudmenis panaikinimas
Leidimai
nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami:
1) ginklą
turinčio asmens prašymu;
2) mirus leidimą
turėjusiam fiziniam asmeniui;
3) likvidavus
leidimą turėjusį juridinį asmenį;
4) panaikinus
licenciją verstis veikla, susijusia su ginklų apyvarta, ar pasibaigus jos
galiojimo laikui;
5) atsiradus šio
Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje,
išskyrus 4 punktą, numatytoms sąlygoms;
6) kai asmuo
naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus, ir tas
pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar
viešajai tvarkai;
7)
fiziniam asmeniui dėl ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimo praradus
savo ginklą;
8)
kai leidimas nešiotis ar leidimas laikyti ginklą buvo įgytas pateikus
sąmoningai klaidingą informaciją ar suklastotus dokumentus;
9) asmenims,
turintiems leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklą akivaizdžiai
neleidus arba sudarius kliūtis kontroliuojančiųjų institucijų darbuotojams
atlikti patikrinimą.
Leidimas
nešiotis ar leidimas laikyti ginklus panaikinamas, kai asmuo, turintis leidimą,
laiku be svarbių priežasčių nepratęsia leidimo ir dėl to gavęs policijos
įstaigos įspėjimą į jį nereaguoja.
Fizinio
asmens, turinčio ginklą medžioklei, leidimas laikyti ginklą taip pat
panaikinamas netekus teisės medžioti.
Fizinio
asmens, turinčio ginklą sportui, leidimas laikyti ginklą taip pat panaikinamas
netekus narystės šaudymo sporto organizacijoje.
Leidimo laikyti ar leidimo nešiotis ginklą panaikinimas
įsigalioja iškart po sprendimo jį panaikinti priėmimo, nors jis ir ginčijamas.
Sprendimą
panaikinti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus arba sprendimą
nepratęsti leidimo galiojimo priima leidimą išdavusios policijos įstaigos
vadovas. Sprendimas turi būti motyvuotas. Asmuo turi teisę ne vėliau kaip per
30 dienų apskųsti sprendimą policijos generaliniam komisarui. Asmuo, per 30
dienų negavęs jį tenkinančio atsakymo ar visai negavęs atsakymo, sprendimą gali
apskųsti teismui.
Asmuo,
turintis leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklą, turi teisę gauti
paaiškinimus dėl leidimo panaikinimo.
DVYLIKTASIS
SKIRSNIS
GINKLŲ,
ŠAUDMENŲ, JŲ DALIŲ PAĖMIMAS, PAVELDĖJIMAS,
DOVANOJIMAS,
REALIZAVIMAS
41
straipsnis. Ginklų, šaudmenų, jų dalių paėmimas
Policija ar
kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, šaudmenis, jų dalis
gali paimti:
1) kai ginklai
ir šaudmenys, jų dalys gaminami, importuojami, eksportuojami, gabenami, laikomi
ar nešiojami, jais prekiaujama neturint atitinkamo leidimo ar licencijos arba
pasibaigus jų galiojimo laikui;
2) panaikinus
licencijos, leidimo nešiotis, leidimo laikyti ginklus, šaudmenis galiojimą;
3) pažeidus šio
Įstatymo reikalavimus, kai pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai,
visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai;
4) mirus ginklo
savininkui, kol bus išspręstas turto paveldėjimo klausimas;
5) kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas;
6) esant
pakankamam pagrindui įtarti, kad asmuo serga ligomis ar turi fizinių trūkumų,
trukdančių tinkamai elgtis su ginklu, ar turi sveikatos sutrikimų, problemų dėl
alkoholizmo, narkomanijos, psichikos būklės;
7) jei įtariama,
kad ginklas, šaudmenys galėjo būti teisės pažeidimo, nusikaltimo įrankis ar
teisės pažeidimo ar nusikaltimo objektas;
8)
asmeniui raštiškai atsisakius ginklo;
9)
nepaprastosios ir karo padėties atvejais.
Institucija ar įstaiga, šio
straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytais atvejais paėmusi ginklus ir
priėmusi sprendimą juos realizuoti, privalo organizuoti, kad būtų nustatytas
ginklų tinkamumas naudoti.
Tinkami saugiai naudoti
ginklai ar fabrikinės gamybos šaudmenys realizuojami per Ginklų fondą arba
įmones, turinčias teisę pardavinėti tokių rūšių ginklus, o per 10 dienų nuo jų
realizavimo savininkams, atskaičius realizavimo išlaidas, sumokama ginklo
kaina. Netinkami saugiai naudoti ginklai ir šaudmenys, kurie nepriimami
realizuoti, neatlygintinai (išskyrus turinčius istorinę ar kriminalistinę
vertę) perduodami sunaikinti į Ginklų fondą.
Per 10 dienų nuo ginklo
realizavimo jo savininkui pranešama apie realizuotą ginklą ir jam atvykus išmokama
atitinkama pinigų suma. Perduoto realizuoti Ginklų fondui ginklo tinkamumas
naudoti nustatomas ir vertė apskaičiuojama Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka.
Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytais
atvejais ginklai ir šaudmenys paimami iki ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios
bylos nutraukimo arba kardomosios priemonės asmeniui panaikinimo įstatymų
nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalies 6, 7 punktuose numatytais atvejais
policijos įstaigos ginklus, šaudmenis paima, kol bus priimtas atitinkamas
sprendimas dėl leidimo panaikinimo ar ginklo grąžinimo. Tais atvejais, kai
ginklai, šaudmenys buvo paimti pasibaigus licencijos ar leidimo galiojimo
laikui, tačiau jų galiojimo terminas teisės aktų nustatyta tvarka buvo
pratęstas, ginklai ir šaudmenys grąžinami jų savininkui.
Jei
sprendimas dėl leidimo panaikinimo ar nepratęsimo, licencijos panaikinimo
apskundžiamas įstatymų nustatyta tvarka, ginklas ir šaudmenys laikinai paimami
saugoti iki galutinio sprendimo priėmimo.
Šaunamojo
ginklo savininko mirties atveju ginklas ir šaudmenys perduodami į teritorinę
policijos įstaigą laikinai saugoti, kol bus išspręstas turto paveldėjimo
klausimas.
Tvarką,
reglamentuojančią ginklų paėmimą, tinkamumo naudoti nustatymą bei tolesnį panaudojimą,
nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1439,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1684 (2003-04-24)
42
straipsnis. B, C, D kategorijų ginklai, jų šaudmenys kaip paveldėto turto dalis
ar dovana
B, C, D
kategorijų ginklai ir šaudmenys dovanojami ir paveldimi įstatymų nustatyta
tvarka.
B, C
kategorijų ginklai, jų šaudmenys šio Įstatymo nustatyta tvarka gali būti
dovanojami asmenims, kurie turi teisę įsigyti ir turėti atitinkamos rūšies
ginklą.
Paveldėtojas,
gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, turi teisę pateikti prašymą teritorinei
policijos įstaigai šio Įstatymo nustatyta tvarka išduoti leidimą nešiotis ar
leidimą laikyti ginklą, leidimą jį parduoti ar perdirbti.
Paveldėtojui negavus leidimo
nešiotis ar leidimo laikyti ginklą ar atsisakius ginklą perdirbti, išduodamas
leidimas jį parduoti. Jis galioja ne ilgiau kaip 10 dienų. Ginklas ir šaudmenys
realizuojami šio Įstatymo 41 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka. Per 10 dienų
nuo ginklo atidavimo realizuoti paveldėtojas teritorinei policijos įstaigai
turi pateikti pažymą, kad ginklas pateiktas realizuoti Ginklų fondui ar įmonei,
turinčiai teisę prekiauti tokios rūšies ginklais. Leidimas parduoti ginklą
suteikia teisę laikyti ginklą 10 dienų ir per šį terminą jį pateikti
realizuoti.
Per 10 dienų nuo paveldėto
ginklo realizavimo paveldėtojui pranešama apie realizuotą ginklą ir jam atvykus
išmokama atitinkama pinigų suma. Perduoto realizuoti Ginklų fondui ginklo
tinkamumas naudoti nustatomas ir vertė apskaičiuojama Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Jei
paveldėtojas be svarbių priežasčių per 1 mėnesį nuo paveldėjimo teisės
liudijimo gavimo nesikreipia į teritorinę policijos įstaigą dėl leidimo
nešiotis ar leidimo laikyti ginklą gavimo ar leidimo jį parduoti ar perdirbti
arba per 10 dienų, kai buvo gavęs leidimą parduoti ginklą, neperduoda ginklo
realizuoti ir teritorinei policijos įstaigai nepateikia šio straipsnio 4 dalyje
nurodytos pažymos, kad ginklas, šaudmenys yra perduoti realizuoti, ginklas,
šaudmenys paimami neatlygintinai ir perduodami realizuoti į Ginklų fondą.
Respublikos Prezidentas, Seimo
Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, taip pat krašto apsaugos ministras ir
vidaus reikalų ministras turi teisę apdovanoti asmenis B, C kategorijų
trumpaisiais šaunamaisiais ginklais (pistoletais, revolveriais) bei kardais,
durklais, kalavijais už pasižymėjimą kovos aplinkybėmis, už nuopelnus ar
pasiaukojimą ir narsą užtikrinant asmens, visuomenės ir (ar) valstybės saugumą,
kovojant su nusikalstamumu, už asmeninę drąsą atliekant valstybės užduotis.
Apdovanoti Lietuvos
Respublikos nuolatinius gyventojus ginklais gali ir užsienio valstybių,
vyriausybių vadovai, kiti oficialūs asmenys.
Tvarką,
reglamentuojančią apdovanojimą ginklais, jų laikymo, nešiojimo, naudojimo
reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1751, 2003-10-07,
Žin., 2003, Nr. 101-4538 (2003-10-29)
TRYLIKTASIS
SKIRSNIS
GINKLŲ,
ŠAUDMENŲ, JŲ DALIŲ SUNAIKINIMAS
43
straipsnis. Ginklų, šaudmenų, jų dalių sunaikinimas
Visi
netinkami naudoti ginklai, jų dalys, kurių neįmanoma ar netikslinga taisyti,
netinkami naudoti šaudmenys turi būti sunaikinami.
Asmenys pageidaujamus
sunaikinti jiems priklausančius ginklus, šaudmenis, jų dalis perduoda
teritorinei policijos įstaigai, o ši ne rečiau kaip kas 6 mėnesiai atiduotus
sunaikinti ginklus, šaudmenis, jų dalis perduoda Ginklų fondui.
Ginklų fondas jam perduotus
sunaikinti ginklus, šaudmenis, jų dalis sunaikina Ginklų fondo nustatyta
tvarka, dalyvaujant Ginklų fondo vadovo sudarytai komisijai.
Ginklai, šaudmenys, jų dalys
turi būti sunaikinti tokiu būdu, kuris garantuotų, kad jie tapo visiškai
netinkami naudoti pagal paskirtį. Ginklai, šaudmenys, jų dalys turi būti
naikinami taip, kad nekiltų pavojus žmonių sveikatai ir aplinkai.
Specialaus statuso subjektai,
išskyrus Krašto apsaugos ministeriją, skirtus sunaikinti ginklus, šaudmenis, jų
dalis privalo perduoti Ginklų fondui. Krašto apsaugos ministerija ginklus,
šaudmenis, jų dalis sunaikina kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS
kRIMINALISTINĖ TŪTELIŲ IR KULKŲ KOLEKCIJA
46 straipsnis.
Keitimasis informacija su užsienio valstybėmis dėl ginklų, šaudmenų apyvartos
Leidimą
(licenciją) eksportuoti (išvežti) šaunamuosius ginklus, šaudmenis, jų dalis
išdavusi institucija privalo informuoti bet kurią užsienio valstybę apie
Lietuvos Respublikos teritorijoje užsienio valstybės subjektui realizuotą,
dovanotą ar visam laikui iš Lietuvos Respublikos išvežamą šaunamąjį ginklą bei
šaudmenis. Tokia informacija užsienio valstybei turi būti perduodama
nedelsiant.
Užsienio valstybių ginklų
apyvartą kontroliuojančioms institucijoms iki šaunamojo ginklo įvežimo į tas
valstybes turi būti pateikti duomenys apie asmenį, kuris realizavo ginklą, ir
apie asmenį, kuris jį įsigijo, taip pat šaunamojo ginklo, šaudmenų duomenys:
1) asmenų
vardai, pavardės, gyvenamosios vietos adresas;
2) paso, kitų
asmens dokumentų serija, numeris, jei yra, asmens kodas;
3) ginklo tipas,
modelis, numeris, šaudmens tipas, šaudmenų kiekis;
4) kokiu būdu
ginklas, šaudmenys bus išvežti iš šalies;
5) ginklo,
šaudmenų išsiuntimo ir numatomo gavimo datos.
Informacija
apie šaunamųjų ginklų ir šaudmenų importą, eksportą, tranzitą, įvežimą ar
išvežimą iš Lietuvos Respublikos, sunaikinimą teikiama vadovaujantis Lietuvos
Respublikos tarptautinėmis sutartimis Lietuvos Respublikos teisės aktų
nustatyta tvarka.
47
straipsnis. Atsakomybė už ginklų ir šaudmenų apyvartos pažeidimus
Asmenys, pažeidę
ginklų ir šaudmenų apyvartos, jos kontrolės tvarką, atsako įstatymų nustatyta
tvarka.
48
straipsnis. Tarptautinių sutarčių taikymas
Jeigu Lietuvos
Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokius negu šiame Įstatyme
reikalavimus, taikomos tarptautinės sutarties nuostatos.
49
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus 22 straipsnio 5 dalies 6 ir 7
punktus, 23 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 6 ir 7 dalis, 36 straipsnį, 37
straipsnio 2 dalį ir 51 straipsnį.
Įstatymo 22 straipsnio 5
dalies 6 ir 7 punktai, 23 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 6 ir 7 dalys, 36
straipsnis, 37 straipsnio 2 dalis įsigalioja Lietuvos Respublikai tapus Europos
Sąjungos nare. Iki to laiko Europos Sąjungos valstybių narių nuolatiniams
gyventojams taikomi bendri šio Įstatymo reikalavimai užsieniečiams.
Ginklai, kurie iki Įstatymo
įsigaliojimo asmenims buvo įteikti kaip vardiniai, įsigaliojus šiam Įstatymui,
tampa asmenų, kuriems jie buvo įteikti, nuosavybe.
Šio Įstatymo
17 straipsnio 1 dalyje nustatyti griežtesni nei iki šio Įstatymo įsigaliojimo
galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje
nustatyti teisės turėti ginklus apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus
įsigijo iki šio Įstatymo įsigaliojimo, jei aplinkybės, dėl kurių gali būti
taikomi apribojimai, atsirado iki šio Įstatymo įsigaliojimo.
50
straipsnis. Įstatymų pripažinimas netekusiais galios
Įsigaliojus šiam
Įstatymui, netenka galios:
1) Ginklų ir
šaudmenų kontrolės įstatymas (Žin., 1996, Nr. 69-1665);
2) Ginklų ir
šaudmenų kontrolės įstatymo 7, 9, 23, 31, 38 straipsnių papildymo ir pakeitimo
įstatymas (Žin., 1999, Nr. 55-1768);
3) Ginklų ir
šaudmenų kontrolės įstatymo 23 ir 31 straipsnių papildymo įstatymas (Žin.,
2000, Nr. 39-1089);
4) Ginklų ir
šaudmenų kontrolės įstatymo 7, 9, 23, 31 straipsnių papildymo įstatymas (Žin.,
2000, Nr. 41-1166);
5) Ginklų ir
šaudmenų kontrolės įstatymo 23 ir 31 straipsnių papildymo įstatymas (Žin.,
2001, Nr. 103-3655).
51
straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei
Pasiūlyti
Vyriausybei:
1) iki 2002 m.
gruodžio 31 d. parengti ir pateikti Seimui įstatymų, susijusių su šio Įstatymo
įgyvendinimu, pakeitimų ir papildymų projektus;
2) iki 2003 m.
balandžio 1 d. parengti ir patvirtinti lydimuosius Ginklų ir šaudmenų kontrolės
įstatymo teisės aktus.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1439,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1684 (2003-04-24)
GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS
ĮSTATYMO 18 IR 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003
m. liepos 1 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1751,
2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4538 (2003-10-29)
GINKLŲ
IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO 42 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2027,
2004-02-17, Žin., 2004, Nr. 32-1011 (2004-02-28)
GINKLŲ
IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas,
išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2004-03-02)
autrap@lrs.lt
47 straipsnis.
Atsakomybė už ginklų ir šaudmenų apyvartos pažeidimus
Asmenys, pažeidę
ginklų ir šaudmenų apyvartos, jos kontrolės tvarką, atsako įstatymų nustatyta
tvarka.
48
straipsnis. Tarptautinių sutarčių taikymas
Jeigu Lietuvos
Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokius negu šiame Įstatyme
reikalavimus, taikomos tarptautinės sutarties nuostatos.
49
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus 22 straipsnio 5 dalies 6 ir 7
punktus, 23 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 6 ir 7 dalis, 36 straipsnį, 37
straipsnio 2 dalį ir 51 straipsnį.
Įstatymo 22 straipsnio 5
dalies 6 ir 7 punktai, 23 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 6 ir 7 dalys, 36
straipsnis, 37 straipsnio 2 dalis įsigalioja Lietuvos Respublikai tapus Europos
Sąjungos nare. Iki to laiko Europos Sąjungos valstybių narių nuolatiniams
gyventojams taikomi bendri šio Įstatymo reikalavimai užsieniečiams.
Ginklai, kurie iki Įstatymo
įsigaliojimo asmenims buvo įteikti kaip vardiniai, įsigaliojus šiam Įstatymui,
tampa asmenų, kuriems jie buvo įteikti, nuosavybe.
Šio Įstatymo
17 straipsnio 1 dalyje nustatyti griežtesni nei iki šio Įstatymo įsigaliojimo
galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje
nustatyti teisės turėti ginklus apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus
įsigijo iki šio Įstatymo įsigaliojimo, jei aplinkybės, dėl kurių gali būti
taikomi apribojimai, atsirado iki šio Įstatymo įsigaliojimo.
50
straipsnis. Įstatymų pripažinimas netekusiais galios
Įsigaliojus šiam
Įstatymui, netenka galios:
1) Ginklų ir
šaudmenų kontrolės įstatymas (Žin., 1996, Nr. 69-1665);
2) Ginklų ir
šaudmenų kontrolės įstatymo 7, 9, 23, 31, 38 straipsnių papildymo ir pakeitimo
įstatymas (Žin., 1999, Nr. 55-1768);
3) Ginklų ir
šaudmenų kontrolės įstatymo 23 ir 31 straipsnių papildymo įstatymas (Žin.,
2000, Nr. 39-1089);
4) Ginklų ir
šaudmenų kontrolės įstatymo 7, 9, 23, 31 straipsnių papildymo įstatymas (Žin.,
2000, Nr. 41-1166);
5) Ginklų ir
šaudmenų kontrolės įstatymo 23 ir 31 straipsnių papildymo įstatymas (Žin.,
2001, Nr. 103-3655).
51
straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei
Pasiūlyti
Vyriausybei:
1) iki 2002 m.
gruodžio 31 d. parengti ir pateikti Seimui įstatymų, susijusių su šio Įstatymo
įgyvendinimu, pakeitimų ir papildymų projektus;
2) iki 2003 m.
balandžio 1 d. parengti ir patvirtinti lydimuosius Ginklų ir šaudmenų kontrolės
įstatymo teisės aktus.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1439,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1684 (2003-04-24)
GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS
ĮSTATYMO 18 IR 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003
m. liepos 1 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1751,
2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4538 (2003-10-29)
GINKLŲ
IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO 42 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2003-10-29)
autrap@lrs.lt
44 straipsnis.
Kriminalistinė tūtelių ir kulkų kolekcija
Visi įsigyti A,
B, C kategorijų graižtviniai trumpieji šaunamieji ginklai turi būti išbandyti
ir sudarytos iš jų iššautų tūtelių ir kulkų kolekcijos. Ginklų išbandymo,
tūtelių ir kulkų kolekcijų sudarymo, tvarkymo ir naudojimo tvarką nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
45
straipsnis. Ginklų ir šaudmenų apyvartos kontrolė
Ginklų ir
šaudmenų apyvartą Lietuvos Respublikos teritorijoje kontroliuoja Vidaus reikalų
ministerija, Ginklų fondas, pagal savo kompetenciją kitos valstybės
institucijos.
Valstybės
tarnautojai, įgalioti kontroliuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą, turi teisę:
1) apžiūrėti
ginklus ir jų gamybos, taisymo, prekybos, laikymo bei saugojimo vietas;
2) reikalauti,
kad asmenys pateiktų dokumentus ir informaciją, reikalingą kontrolei atlikti;
3) nustatę
pažeidimus, duoti privalomus nurodymus juridiniams ir fiziniams asmenims šiuos
trūkumus pašalinti;
4) imtis kitų
priemonių, numatytų įstatymų bei kitų teisės aktų;
5) įstatymų
nustatyta tvarka įeiti į nuosavybės ar nuomos teise priklausančias patalpas.
Specialaus
statuso subjektų ginklų ir šaudmenų apyvarta kontroliuojama kitų teisės aktų
nustatyta tvarka.