LegalizeLietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatymas
Teisėjams suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos. Teisėjams, turintiems daugiau kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, už kiekvienus paskesnius darbo teisėju metus suteikiama papildomai po vieną kalendorinę dieną atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali viršyti 42 kalendorinių dienų. Aukščiausiojo Teismo teisėjų atostogų trukmę nustato Aukščiausiojo Teismo statutas.
Teisėjams už pareigų po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis atlikti teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, vykdymą gali būti kompensuojama suteikiant iki 14 kalendorinių dienų papildomų mokamų kasmetinių atostogų. Šių atostogų suteikimo tvarką nustato Vyriausybė.
Dėl svarbių priežasčių teisėjui gali būti suteiktos tikslinės atostogos. Jos suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka.
Išimtiniais atvejais teisėjas gali būti atšauktas iš atostogų. Nepanaudotos kasmetinės atostogos teisėjui suteikiamos kitu laiku.
Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkams atostogas suteikia Respublikos Prezidentas.
Kitų teismų pirmininkams atostogas suteikia atitinkamo aukštesnės pakopos teismo pirmininkas. Teismo pirmininko pavaduotojui, skyriaus pirmininkui ir kitiems teisėjams atostogas suteikia atitinkamo teismo pirmininkas.
99 straipsnis. Teisėjų valstybinis socialinis draudimas
Teisėjai privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
100 straipsnis. Teisėjų pensinis aprūpinimas
Asmeniui, kuris turi bendrą dvidešimties ir daugiau metų teisėjo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo, prokuroro, prokuroro pavaduotojo, prokuratūros tardytojo, valstybinio arbitro, darbo valstybės tarnyboje stažą, teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį ir pedagoginio darbo stažą ir iki pensijos paskutinius penkerius metus dirbo teisėju arba kuris turi penkiolikos ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, sulaukė senatvės pensijos amžiaus ir kuriam pasibaigė teisėjo įgaliojimų laikas, mokama 45 procentų paskutinio jo darbo teisėju darbo užmokesčio dydžio teisėjo pensija. Ši pensija mokama iš valstybės biudžeto.
Šio ir kitų įstatymų numatytų pensijų suma kartu su valstybine socialinio draudimo pensija negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos ribojimą taiko pensiją mokanti institucija Vyriausybės nustatyta tvarka.
Teisėjo pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama, kai:
1) teisėjo įgaliojimai nutrūksta apkaltos proceso tvarka;
2) jis atleidžiamas iš pareigų, nes savo poelgiu pažemino teisėjo vardą;
3) įsiteisėja jį apkaltinęs teismo nuosprendis.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjui, kuris šias pareigas ėjo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytą laiką, kurio kadencija pasibaigė ir kuris turi teisę į valstybinę socialinio draudimo pensiją, mokama 45 procentų jo darbo užmokesčio einant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas paskutinio pilno mėnesio dydžio teisėjo pensija. Šios pensijos ir iš valstybės biudžeto bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokamų pensijų suma negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio.
101 straipsnis. Kitos teisėjų socialinės garantijos
Teisėjui, kuris atleidžiamas iš pareigų: dėl sveikatos būklės arba kai sulaukia įstatymo nustatyto pensinio amžiaus, arba kai pasibaigia jo įgaliojimų terminas, išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa. Asmeniui, kuris yra atleistas ar pašalintas iš teisėjo pareigų dėl jo kaltų veiksmų, išeitinė pašalpa nemokama.
Aukščiausiojo Teismo teisėjui mokamos išeitinės pašalpos dydį bei jos mokėjimo tvarką nustato Aukščiausiojo Teismo statutas.
Teisėjui, paskirtam žemesnės pakopos teismo teisėju šio Įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju, tris mėnesius mokamas ankstesnis darbo užmokestis.
Teisėjui, perkeltam į kitą tos pačios pakopos teismą šio Įstatymo 63 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos su perkėlimu susijusios išlaidos.
Teisėjas, paskirtas į Nacionalinę teismų administraciją, turi teisę be egzamino ir atrankos būti paskirtas į ankstesnes arba joms prilygstančias teisėjo pareigas, jei nuo darbo teisėju pabaigos nepraėjo penkeri metai.
Teisėjams užtikrinama galimybė valstybės lėšomis plėsti savo žinias, reikalingas teisėjo pareigoms atlikti, ir kelti profesinę kvalifikaciją.
Įstatymai gali numatyti ir kitokių teisėjų socialinių garantijų.
IV DALIS
ADMINISTRAVIMAS TEISMUOSE IR TEISMŲ SAVIVALDA
XII SKYRIUS
ADMINISTRAVIMAS TEISMUOSE
PIRMASIS SKIRSNIS
TEISMŲ PIRMININKŲ, PIRMININKŲ PAVADUOTOJŲ,
SKYRIŲ PIRMININKŲ ĮGALIOJIMAI ADMINISTRAVIMO SRITYJE
102 straipsnis. Bendrosios administravimo teismuose nuostatos
Administravimą teismuose sudaro teismo pareigūnų organizacinė veikla (vidinis teismo administravimas) ir šiame Įstatyme numatytų pareigūnų atliekama nurodytos veiklos priežiūra (išorinis teismų administravimas).
Administravimas teismuose negali pažeisti teisėjų nepriklausomumo principo.
Administravimo teismuose nuostatus tvirtina Teismų taryba.
103 straipsnis. Vidinis teismo administravimas
Teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir skyriaus pirmininkas yra teismo administracijos pareigūnai, kurie šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka vadovauja teismo organizaciniam darbui.
Teismo pirmininkas paskirsto teisėjus į teismo skyrius, nustato teisėjų specializaciją atskirų kategorijų byloms nagrinėti, paveda atlikti hipotekos teisėjo funkcijas, organizuoja teisėjų ir teismo tarnautojų mokymą, tvirtina teismo struktūrą bei pareigybių sąrašą ir kategorijas, teismo tarnautojų pareigybių aprašymus ir užtikrina, kad būtų sudarytos sąlygos teisėjams ir teismo tarnautojams atlikti savo funkcijas, Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia teismo tarnautojus, taip pat imasi kitų priemonių normaliam teismo funkcionavimui užtikrinti.
Teismo pirmininkas yra asmeniškai atsakingas už tinkamų darbo sąlygų teisėjams ir teismo personalui sudarymą ir turi užtikrinti tinkamą teismo pastato bei patalpų būklę, jų apsaugą, teismo aprūpinimą inventoriumi ir kitomis organizacinėmis techninėmis priemonėmis.
Teismo skyriaus darbui vadovauja ir už tinkamą skyriui priskirtų funkcijų atlikimą atsako skyriaus pirmininkas. Be to, teismo pirmininko pavaduotojas ir skyriaus pirmininkas atsako už tą teismo organizacinio darbo sritį, kurią jiems paveda teismo pirmininkas arba nustato šis ir kiti įstatymai.
Teismo pirmininkas organizuoja ir prižiūri administravimą teisme, kontroliuoja, kaip laikomasi Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų. Teismo pirmininkas tiria asmenų skundus dėl to teismo pirmininko pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų neprocesinių veiksmų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, taip pat dėl teismo personalo veiksmų ir suinteresuotiems asmenims praneša tyrimo rezultatus, šalina nustatytus teismo darbo trūkumus, atlieka kitas jam priskirtas teismo administravimo funkcijas.
Teismo pirmininkas jam priskirtas administravimo funkcijas atlieka asmeniškai, tačiau prireikus gali pavesti jas atlikti teismo pirmininko pavaduotojui (-ams), skyrių pirmininkams, kitiems teisėjams.
104 straipsnis. Teismų administracinės veiklos priežiūra
Administracinės veiklos priežiūrą atlieka:
1) apylinkių teismų – atitinkamo apygardos teismo pirmininkas;
2) apygardų administracinių teismų – Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas;
3) apygardų teismų – Apeliacinio teismo pirmininkas.
Teismo pirmininkas jam priskirtas administracinės veiklos priežiūros funkcijas atlieka asmeniškai, tačiau prireikus gali pavesti jas atlikti teismo pirmininko pavaduotojui (-ams), skyrių pirmininkams, kitiems teisėjams.
105 straipsnis. Teismo pirmininko pavadavimas
Kai nėra apygardos teismo, Apeliacinio teismo ar Aukščiausiojo Teismo pirmininko, šias pareigas eina to teismo pirmininko paskirtas skyriaus pirmininkas arba didesnį teisėjo darbo stažą tame teisme turintis skyriaus pirmininkas, jeigu teismo pirmininkas jį pavaduojančio asmens nepaskyrė.
Kai nėra skyriaus pirmininko, šias pareigas eina teismo pirmininko paskirtas to skyriaus teisėjas arba didžiausią teisėjo darbo stažą tame teisme turintis to skyriaus teisėjas, jeigu teismo pirmininkas jį pavaduojančio asmens nepaskyrė.
Kai nėra apygardos administracinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, šias pareigas eina atitinkamo teismo pirmininko pavaduotojas. Kai apygardos administraciniame teisme, kuriame yra du ar daugiau teismo pirmininko pavaduotojų, nėra apygardos administracinio teismo pirmininko, šias pareigas eina teismo pirmininko paskirtas jo pavaduotojas arba didesnį teisėjo darbo stažą tame teisme turintis teismo pirmininko pavaduotojas, jeigu teismo pirmininkas jį pavaduojančio asmens nepaskyrė. Jeigu apygardos administraciniame teisme, kuriame nėra teismo pirmininko pavaduotojo pareigybės, nėra teismo pirmininko, jo pareigas Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas paveda laikinai eiti vienam iš to teismo teisėjų.
Kai nėra apylinkės teismo pirmininko, šias pareigas eina šio teismo pirmininko pavaduotojas. Kai apylinkės teisme, kuriame yra du ar daugiau teismo pirmininko pavaduotojų, nėra apylinkės teismo pirmininko, šias pareigas eina teismo pirmininko paskirtas jo pavaduotojas arba didesnį teisėjo darbo stažą turintis teismo pirmininko pavaduotojas, jeigu teismo pirmininkas jį pavaduojančio asmens nepaskyrė. Kai apylinkės teisme, kuriame nėra teismo pirmininko pavaduotojo pareigybės, nėra teismo pirmininko, jo pareigas atitinkamo apygardos teismo pirmininkas paveda laikinai eiti vienam iš to apylinkės teismo teisėjų.
ANTRASIS SKIRSNIS
TEISMO PERSONALAS IR STRUKTŪRA
106 straipsnis. Teismo personalas
Teismo personalą sudaro teismo tarnautojai (valstybės tarnautojai), užtikrinantys tinkamą teismo funkcionavimą ir padedantys teisėjams eiti pavestas pareigas.
107 straipsnis. Teismo struktūra
Teismo tarnautojai paskirstomi į teismo struktūrinius padalinius.
Kiekviename teisme yra raštinė ir jos sudedamoji dalis – archyvas, buhalterija (finansininkas), ūkio skyrius (ūkvedys). Teisme gali būti teismo biblioteka, informacijos, kodifikavimo ir kiti struktūriniai padaliniai.
Teismų tarnautojų tipines pareigybes ir jų kategorijas nustato Valstybės tarnybos įstatymas.
Teismo struktūrą, tarnautojų pareigybių sąrašą ir jų aprašymus tvirtina to teismo pirmininkas, vadovaudamasis Teismų tarybos patvirtintomis tipinėmis teismų struktūromis, tipiniais pareigybių sąrašais ir aprašymais.
Aukščiausiojo Teismo struktūrą, tarnautojų pareigybių sąrašą ir jų aprašymus tvirtina Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, vadovaudamasis Aukščiausiojo Teismo statutu ir kitais įstatymais.
Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo struktūrą, tarnautojų pareigybių sąrašą ir jų aprašymus tvirtina atitinkamo teismo pirmininkas, vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais.
Teismo personalui vadovauja teismo pirmininkas. Teismo pirmininko pavedimu pirmininko pavaduotojas, skyriaus pirmininkas ar teismo tarnautojas gali vadovauti atskiriems teismo struktūriniams padaliniams.
108 straipsnis. Teismo pirmininko patarėjai, skyriaus pirmininko patarėjai, teisėjo padėjėjai ir teismo konsultantai
Teismo pirmininko patarėjas, skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo padėjėjas ar teismo konsultantas yra teismo tarnautojai (viešojo administravimo karjeros valstybės tarnautojai), kurie dirba teismo personalo tarnyboje ir pataria teismo pirmininkui, skyriaus pirmininkui ar teisėjui su įstatymų ir kitų teisės aktų analize, taikymu bei sisteminimu susijusiais klausimais, padeda teisėjui parengti bylas nagrinėti teismo posėdyje, rengia procesinių dokumentų projektus, padeda atlikti kitas teisėjo pareigas, taip pat vykdo kitus teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko ar teisėjo pavedimus, susijusius su jų tiesioginėmis funkcijomis.
109 straipsnis. Teismo raštinė
Teismo raštinės darbuotojai tvarko teismo raštvedybą ir statistiką, atlieka kitas jiems priskirtas funkcijas bei vykdo teismo pirmininko ar skyriaus pirmininko pavedimus.
Teisme, kuriame yra skyriai, gali būti ir skyrių raštinės.
Į teismo raštinę įeina teismo sekretoriatas. Jį sudaro teismo posėdžių ir teismo administracijos sekretoriai.
Už teismo raštinės darbą atsako raštinės vedėjas. Teisme, kuriame yra skyriai, skyriaus raštinės darbą kontroliuoja skyriaus pirmininkas.
Apylinkių teismų, apygardų administracinių teismų, apygardų teismų, Vyriausiojo administracinio teismo, Apeliacinio teismo raštvedybos taisykles tvirtina Teismų taryba, suderinusi su Lietuvos archyvų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Aukščiausiojo Teismo raštvedybos taisykles tvirtina Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, suderinęs su Lietuvos archyvų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
110 straipsnis. Teismo archyvas
Teismo archyvą tvarko ir už jį atsako archyvaras (archyvo vedėjas). Apylinkės teismo, kuriame archyvo vedėjo nėra, archyvą tvarko tam įgaliotas teismo raštinės darbuotojas. Šiuo atveju už teismo archyvo darbą atsako teismo raštinės vedėjas.
Teismų, išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, archyvų tvarkymo taisykles tvirtina Teismų taryba, suderinusi su Lietuvos archyvų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Aukščiausiojo Teismo archyvo tvarkymo taisykles tvirtina Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, suderinęs su Lietuvos archyvų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
111 straipsnis. Teismo buhalterija (finansininkas)
Teismo buhalterija (finansininkas) tvarko teismo buhalterinę ir materialinių vertybių apskaitą, rengia kitų metų teismo biudžeto projektą, finansines ir kitas ataskaitas, susijusias su teismo finansine, materialine ūkine veikla, atlieka kitas jos (jo) kompetencijai priskirtas funkcijas.
Teismo buhalterija (finansininkas) savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą.
Teismo buhalterijai vadovauja ir už jos darbą atsako teismo finansininkas.
112 straipsnis. Teismo ūkio skyrius (ūkvedys)
Teismo ūkio skyrius (ūkvedys) rūpinasi teismo pastato ir patalpų tinkama būkle, remontu, rekonstrukcija ir statybos darbais, tinkamų darbo sąlygų teisėjams ir teismo personalui užtikrinimu, teismo aprūpinimu organizacinėmis techninėmis priemonėmis, taip pat atlieka kitus techninius, ūkinius, tvarkos palaikymo darbus, reikalingus tinkamam teismo funkcionavimui.
Už teismo ūkio skyriaus darbą atsako teismo ūkio skyriaus vedėjas (ūkvedys).
XIII SKYRIUS
TEISMŲ SAVIVALDA
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
113 straipsnis. Teismų savivaldos samprata
Teismų savivalda – teisėjų ir teismų teisė ir reali galia pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus laisvai ir savarankiškai, savo atsakomybe spręsti teismų veiklos klausimus.
114 straipsnis. Teismų savivaldos sistema
Teismų savivaldos sistemą sudaro:
1) Visuotinis teisėjų susirinkimas;
2) Teismų taryba;
3) Teisėjų garbės teismas.
Teismų taryba ir Teisėjų garbės teismas už savo veiklą yra atskaitingi Visuotiniam teisėjų susirinkimui.
Teismų savivaldos institucijoms funkcijas įgyvendinti padeda Nacionalinė teismų administracija.
Tam tikriems klausimams rengti, iš anksto svarstyti ar spręsti Teismų taryba gali sudaryti nuolatines arba laikinąsias komisijas.
115 straipsnis. Savanoriškos teisėjų organizacijos
Teisėjai gali laisvai vienytis ir jungtis į teisėjų asociacijas ar kitas nepolitines organizacijas, atstovaujančias teisėjų interesams.
ANTRASIS SKIRSNIS
VISUOTINIS TEISĖJŲ SUSIRINKIMAS
116 straipsnis. Visuotinis teisėjų susirinkimas
Visuotinis teisėjų susirinkimas – aukščiausia teismų savivaldos institucija.
Visuotiniame teisėjų susirinkime dalyvauja visi Lietuvos teisėjai.
117 straipsnis. Visuotinio teisėjų susirinkimo kompetencija
Visuotinis teisėjų susirinkimas:
1) tvirtina Visuotinio teisėjų susirinkimo darbo reglamentą;
2) tvirtina Teisėjų etikos taisykles;
3) renka ir atšaukia Teismų tarybos narius, kurie pagal pareigas nėra Teismų tarybos nariai;
4) išklauso Teismų tarybos veiklos ataskaitą;
5) išklauso Teisėjų garbės teismo veiklos ataskaitą;
6) svarsto ir sprendžia kitus teismų veiklos klausimus.
118 straipsnis. Visuotinio teisėjų susirinkimo rengimas, darbotvarkė, sprendimų priėmimas
Eilinis Visuotinis teisėjų susirinkimas paprastai šaukiamas kovo pirmąjį penktadienį ne rečiau kaip kartą per dvejus metus.
Prireikus Teismų tarybos ar trečdalio visų Lietuvos teisėjų iniciatyva gali būti šaukiamas neeilinis Visuotinis teisėjų susirinkimas.
Visuotinio teisėjų susirinkimo darbotvarkės projektas teisėjams išsiunčiamas, taip pat apie neeilinio Visuotinio teisėjų susirinkimo datą teisėjams pranešama paprastai ne vėliau kaip prieš mėnesį. Teikti pasiūlymus dėl Susirinkimo darbotvarkės papildymo ar pakeitimo galima ir Visuotinio teisėjų susirinkimo metu.
Visuotinis teisėjų susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų Lietuvos teisėjų.
Visuotinį teisėjų susirinkimą pradeda Teismų tarybos pirmininkas. Jis vadovavimą posėdžiui perduoda Susirinkime išrinktam posėdžio pirmininkui.
Visuotinio teisėjų susirinkimo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Susirinkimui nutarus, sprendimai gali būti priimami slaptu balsavimu. Visuotinio teisėjų susirinkimo sprendimus pasirašo Susirinkimo posėdžio pirmininkas ir sekretorius.
Visuotinio teisėjų susirinkimo sprendimus vykdo teismų savivaldos institucijos, teisėjai ir Nacionalinė teismų administracija.
TREČIASIS SKIRSNIS
TEISMŲ TARYBA
119 straipsnis. Teismų taryba, jos sudarymas
Teismų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą.
Teismų tarybą sudaro 24 nariai:
1) pagal pareigas – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, Respublikos Prezidento įgaliotas atstovas, Seimo Pirmininko įgaliotas atstovas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas, teisingumo ministras ar jo įgaliotas viceministras ir finansų ministras ar jo įgaliotas viceministras;
2) Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai: vienas – nuo Aukščiausiojo Teismo, vienas – nuo Apeliacinio teismo, vienas – nuo Vyriausiojo administracinio teismo, po vieną – iš penkių apygardų teismų teisėjų, po vieną – iš kiekvieno apygardos teismo teritorijoje esančių apylinkių teismų teisėjų, vienas – nuo visų apygardų administracinių teismų. Teisėjų kandidatūras Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia atitinkamų teismų atstovai;
3) daugiausiai teisėjų vienijančios teisėjų visuomeninės organizacijos išrinktas teisėjas.
Teismų tarybos nariu negali būti renkamas teisėjas, kuris turi mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą arba kuriam buvo taikytos drausminės atsakomybės priemonės.
Renkamo Teismų tarybos nario įgaliojimų laikas – ketveri metai. Teismų tarybos nariu teisėjas gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Teismų tarybos pirmininku pagal pareigas yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Teismų taryba išrenka Tarybos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.
120 straipsnis. Teismų tarybos kompetencija
Teismų taryba:
1) renka Teismų tarybos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių;
2) tvirtina Teismų tarybos reglamentą;
3) pataria Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų;
4) pataria Respublikos Prezidentui dėl teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų (išskyrus 79 straipsnyje ir 81 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus);
5) pataria Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skaičiaus teismuose nustatymo ar pakeitimo (išskyrus 12 straipsnio 8 ir 9 dalyse numatytus atvejus);
6) sudaro Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją ir skiria jos pirmininką, svarsto šios komisijos nuostatus bei egzamino programą ir juos tvirtina;
7) tvirtina asmenų įrašymo į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą tvarką bei asmenų įrašymo į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą tvarką;
8) sudaro atrankos ir kitas nuolatines ar laikinąsias komisijas ir tvirtina jų nuostatus;
9) skiria Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narius ir tvirtina jos pirmininką;
10) skiria Teisėjų garbės teismo narius;
11) tvirtina Teisėjų garbės teismo nuostatus;
12) tvirtina Administravimo teismuose nuostatus, sprendžia kitus administravimo teismuose klausimus;
13) tvirtina tipines apylinkių teismų, apygardų teismų ir apygardų administracinių teismų struktūras, tipinius pareigybių sąrašus ir jų aprašymus;
14) svarsto ir aprobuoja pasiūlymus dėl teismų investicinių programų projektų ir pasiūlymus dėl apylinkių teismų, apygardų teismų, apygardų administracinių teismų biudžetų projektų ir pateikia juos Vyriausybei;
15) kontroliuoja Nacionalinės teismų administracijos veiklą, išklauso jos darbo ataskaitas;
16) prireikus šaukia neeilinį Visuotinį teisėjų susirinkimą;
17) bendradarbiauja su kitomis Lietuvos institucijomis bei organizacijomis teismų savivaldos, administravimo ir kitais teismų veiklos klausimais;
18) bendradarbiauja su kitų valstybių bei tarptautinėmis institucijomis teismų savivaldos, administravimo ir kitais teismų veiklos klausimais;
19) sprendžia kitus teismų veiklos bei įstatymų numatytus klausimus.
121 straipsnis. Teismų tarybos posėdžiai
Teismų tarybos posėdis yra pagrindinė Tarybos veiklos forma. Teismų tarybos posėdžiai paprastai vyksta Aukščiausiojo Teismo patalpose.
Teismų tarybos posėdžiai paprastai šaukiami kas mėnesį. Prireikus posėdžiai šaukiami Teismų tarybos pirmininko arba trečdalio Teismų tarybos narių iniciatyva.
Medžiaga, susijusi su Teismų tarybos posėdžiuose svarstomais klausimais, pateikiama visiems Teismų tarybos nariams ne vėliau kaip prieš tris dienas iki posėdžio.
Teismų taryba nutarimus priima atviru balsavimu. Nusprendusi Teismų taryba nutarimus gali priimti slaptu balsavimu.
Teismų tarybos nutarimas yra priimtas, jeigu jam pritarė daugiau kaip pusė visų Teismų tarybos narių.
Teismų tarybos nutarimus pasirašo Teismų tarybos pirmininkas ir sekretorius.
Teismų tarybos darbo tvarką nustato reglamentas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TEISĖJŲ GARBĖS TEISMAS
122 straipsnis. Teisėjų garbės teismas
Teisėjų garbės teismas – teisėjų drausmės bylas bei teisėjų prašymus dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėjanti teismų savivaldos institucija.
Teisėjų garbės teismas sudaromas ketveriems metams iš septynių narių. Drausmės bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Vieną narį iš Aukščiausiojo Teismo, du narius iš Apeliacinio teismo, vieną narį iš Vyriausiojo administracinio teismo, du narius iš apygardų teismų ir vieną narį iš apylinkės teismų teisėjų į Teisėjų garbės teismą skiria Teismų taryba. Paprastai į vieną Teisėjų garbės teismo nario vietą siūlomos ne mažiau kaip dviejų teisėjų kandidatūros. Teisėjų garbės teismo nariu negali būti skiriamas Teismų tarybos narys, taip pat teisėjas, kuriam buvo taikytos drausminės atsakomybės priemonės. Teisėjų garbės teismo nariai išsirenka šio teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją.
123 straipsnis. Teisėjų garbės teismo posėdžiai
Teisėjų garbės teismas teisėjų drausmės bylas ir prašymus dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėja vadovaudamasis šiuo Įstatymu ir Teisėjų garbės teismo nuostatais. Juos tvirtina Teismų taryba.
PENKTASIS SKIRSNIS
NACIONALINĖ TEISMŲ ADMINISTRACIJA
124 straipsnis. Nacionalinė teismų administracija
Nacionalinė teismų administracija yra teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti biudžetinė įstaiga. Nacionalinė teismų administracija steigiama atskiru įstatymu.
Nacionalinė teismų administracija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitą banke.
Nacionalinės teismų administracijos veiklą reglamentuoja šis ir kiti įstatymai bei Nacionalinės teismų administracijos nuostatai.
Nacionalinės teismų administracijos buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.
125 straipsnis. Nacionalinės teismų administracijos kompetencija
Nacionalinė teismų administracija:
1) rengia medžiagas Visuotinio teisėjų susirinkimo ir Teismų tarybos posėdžiams, jų pavedimu atlieka tyrimus, analizes, apibendrinimus, rengia sprendimų, nutarimų ir kitų aktų projektus;
2) techniškai aptarnauja teismų savivaldos institucijas;
3) renka informaciją, kaip vykdomi Visuotinio teisėjų susirinkimo, Teismų tarybos ir Teisėjų garbės teismo sprendimai ir nutarimai, ir ją pateikia Teismų tarybai ar jos nurodymu Visuotiniam teisėjų susirinkimui;
4) analizuoja teismų veiklą, išskyrus teisingumo vykdymą, teikia pasiūlymus dėl teismų darbo sąlygų;
5) organizuoja ir užtikrina, kad teismai būtų centralizuotai aprūpinami reikiamomis prekėmis ir paslaugomis;
6) sudaro Nacionalinės teismų administracijos ir apylinkių teismų, apygardų teismų, apygardų administracinių teismų biudžetų išlaidų sąmatų įvykdymo suvestinę ataskaitą;
7) kaupia, analizuoja ir apibendrina teismų statistiką ir pateikia ją Teismų tarybai, teismams bei Teisingumo ministerijai;
8) tvarko pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą ir jų asmens bylas;
9) tvarko teisėjų asmens bylas ir teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą;
10) nagrinėja priskirtinus Nacionalinės teismų administracijos kompetencijai pareiškimus, skundus ir pasiūlymus ir imasi priemonių, kad būtų išspręsti juose keliami klausimai;
11) vykdo kitus teismų savivaldos institucijų pavedimus;
12) vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas.
V DALIS
FINANSAVIMAS IR MATERIALINIS TECHNINIS APRŪPINIMAS
126 straipsnis. Teismų sistemos finansavimas
Teismai finansuojami iš valstybės biudžeto. Kiekvienas teismas turi savo atskirą išlaidų sąmatą. Įstatymų numatytais atvejais teismų sistema gali būti finansuojama iš kitų valstybės finansinių šaltinių.
127 straipsnis. Biudžeto projektų parengimas ir svarstymas
Biudžeto ir investicinių programų projektus sudaro asignavimų valdytojai – teismai.
Asignavimų valdytojai – teismai pasiūlymus dėl savo biudžetų projektų pateikia Teismų tarybai svarstyti. Aprobavusi pasiūlymus dėl pateiktų biudžetų projektų, Teismų taryba juos pateikia svarstyti Vyriausybei.
Aukščiausiasis Teismas, Apeliacinis teismas ir Vyriausiasis administracinis teismas, parengę savo biudžetų projektus, tiesiogiai pateikia juos svarstyti Vyriausybei.
128 straipsnis. Teismų materialinis techninis aprūpinimas
Teismų materialinį techninį aprūpinimą pagal patvirtintas išlaidų sąmatas organizuoja ir užtikrina teismų pirmininkai. Aprūpinimą centralizuotai teismų ir Nacionalinės teismų administracijos poreikiams įsigyjamomis prekėmis ir paslaugomis organizuoja ir užtikrina Nacionalinė teismų administracija.
Valstybės investicijų programų projektus aprobuoja Teismų taryba, o valstybės investicijų programas valdo Teisingumo ministerija.
Teismai informacinį bei organizacinį savo veiklos aprūpinimą atlieka savarankiškai.
Pastatai ir kitas turtas, kuriuo naudojasi teismai ir Nacionalinė teismų administracija, yra valstybės nuosavybė. Teismai ir Nacionalinė teismų administracija šį turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja turto patikėjimo teise. Teismams ir Nacionalinei teismų administracijai perduotas turtas negali būti paimtas be Teismų tarybos sutikimo.
Atskirais atvejais teismai savo funkcijoms atlikti reikalingas patalpas gali nuomotis.
129 straipsnis. Teismų ūkinės finansinės veiklos tikrinimas
Teismų ūkinę finansinę veiklą įstatymų nustatyta tvarka pagal savo įgaliojimus gali tikrinti Valstybės kontrolė ir kitos valstybės institucijos.
VI DALIS
TEISMŲ APSAUGA
130 straipsnis. Rimties ir tvarkos teismuose palaikymas, teismų apsauga
Tvarką ir rimtį teismuose padeda užtikrinti policija.
Teismų apsaugai užtikrinti skiriamų policijos pareigūnų skaičių nustato policijos generalinis komisaras, atsižvelgęs į Teismų tarybos siūlymus.
Teismų apsaugą užtikrinanti policija finansuojama iš policijai išlaikyti skirtų valstybės biudžeto lėšų.
Teismų apsaugą užtikrinančių policijos pareigūnų įgaliojimus nustato įstatymai.
VII DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
131 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. gegužės 1 d.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).