Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11-1 straipsniu įstatymas

Įstatymas

skelbtas: Žin.,

2008, Nr. 120-4544

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI BEI DAUGIABUČIAMS NAMAMS

MODERNIZUOTI ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO

111 STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

2008 m. rugsėjo 29 d. Nr. X-1732

Vilnius

(Žin., 1992,

Nr. 14-378; 2002,

Nr. 116-5188;

2003, Nr. 48-2109;

2004, Nr. 80-2835;

2005, Nr. 47-1554,

Nr. 88-3287;

2007, Nr. 43-1633;

2008, Nr. 71-2703,

Nr. 81-3182)

1

straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnį

ir jį išdėstyti taip:

„1

straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

nustato valstybės paramos, teikiamos šeimoms ir asmenims, turintiems nuolatinę

gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti, statyti ar rekonstruoti

(toliau – įsigyti) bei daugiabučiams namams modernizuoti ir savivaldybių

socialinio būsto fondui sudaryti, formas, sąlygas ir tvarką, taip pat

savivaldybių socialinio būsto nuomos ir nuomos mokesčio dalies kompensavimo nuomojant būstą iš fizinių ar privačių juridinių

asmenų sąlygas ir tvarką.

parama būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal šį Įstatymą teikiama šeimoms, taip

pat asmenims, įgijusiems visišką civilinį veiksnumą. Šeimai atstovauja vienas

iš sutuoktinių (tėvų) arba jų įgaliotas asmuo.“

2

straipsnis. 2 straipsnio 6, 8 ir 11 dalių pakeitimas

6 dalyje vietoj žodžių „asmenims (šeimoms)“ įrašyti žodžius „šeimoms ir

asmenims“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„6. Savivaldybės

socialinio būsto fondas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip

pat patikėjimo teise jos valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai (ir kitos

tinkamos gyventi patalpos), skirti nuomoti šeimoms ir asmenims, turintiems

teisę į socialinį būstą.“

straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Šeima –

sutuoktiniai, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl

sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš tėvų,

jų vaikai iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys asmenys

nuo 18 iki 24 metų, kurie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų

formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose (mokiniai ar studentai), taip

pat asmenys laikotarpiu nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos

iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Šeimos nariais taip pat laikomi asmenys,

teismo tvarka pripažinti šeimos nariais. Šeimos nariais gali būti laikomi

sutuoktinių ar vienišo asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai).“

straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Našlaitis

arba be tėvų globos likęs asmuo – asmuo, kurio abu tėvai yra mirę arba

turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs, arba be tėvų globos (rūpybos) likęs

asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė

globa (rūpyba), iki 18 metų.“

3

straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

3 straipsnyje

vietoj žodžio „padengti“ įrašyti žodį „apmokėti“ ir šį straipsnį išdėstyti

taip:

„3

straipsnis. Paramos būstui įsigyti formos

Valstybės parama

būstui įsigyti pagal šį Įstatymą teikiama mokant iš valstybės biudžeto lėšų

būsto kredito draudimo įmokas ar jų dalį, teikiant subsidijas būsto kredito

daliai apmokėti.“

4

straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4

straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„4

straipsnis. Valstybės paramos teikimo sąlygos ir tvarka

l. Valstybės parama

būstui įsigyti teikiama šeimoms ir asmenims, nurodytiems šio Įstatymo 1

straipsnyje, jeigu jų kalendorinių metų pajamos ir turtas, apskaičiuoti

Vyriausybės patvirtinto Šeimos ir asmens metinių pajamų ir turto apskaičiavimo

teikiant valstybės paramą būstui įsigyti, savivaldybės socialiniam būstui

išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas)

nustatyta tvarka, prieš paramos suteikimo metus yra mažesni už pajamas ir

turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, ir jeigu jie įsigyja

pirmąjį tinkamą būstą, t. y. jeigu šios šeimos ir asmenys Lietuvos Respublikos

teritorijoje:

1) neturi ar

neturėjo būsto nuosavybės teise arba

2) turi ar

turėjo nuosavybės (ar bendrosios nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis

plotas, tenkantis vienam šeimos nariui (ar bendraturčių namų ūkio nariui), yra

mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo

naudingojo ploto dydį, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, iki prašymo

suteikti valstybės paramą būstui įsigyti padavimo dienos yra nusidėvėjęs

daugiau kaip 60 procentų ir šis būstas yra kaimo vietovėje, kurioje jo

savininkas negyvena ir (ar) nedirba, arba

3) Nekilnojamojo

turto kadastro duomenimis, iki prašymo suteikti valstybės paramą būstui įsigyti

padavimo dienos

turi daugiau kaip 60

procentų nusidėvėjusį būstą (neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį), yra

Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengę šio būsto

rekonstravimo projektą, jeigu šis būstas yra deklaruojamas kaip paskolos gavėjo

(ir (ar) jo šeimos narių) gyvenamoji vieta ir šie asmenys nuosavybės teise

neturi kito būsto. Šiuo atveju parama teikiama turimam būstui rekonstruoti, arba

4) turi būstą,

nepritaikytą neįgaliųjų, kurių judėjimo funkcija sutrikusi, poreikiams, ir jei

tokiems asmenims Neįgaliųjų

socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas sunkus ar

vidutinis neįgalumo lygis arba jie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais

75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60–70 procentų

darbingumo), arba jie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta

specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba šeimos, kuriose yra asmuo, kurio

judėjimo funkcija sutrikusi ir kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos

įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis

arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar

iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų darbingumo), arba kuris yra

sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo

reikmė. Parama teikiama turimam būstui rekonstruoti, kad turimas būstas šio

straipsnio 3 dalyje nurodyto Aprašo nustatyta tvarka būtų pritaikytas

neįgaliųjų poreikiams.

valstybės remiamų būsto kreditų sumų dydžius šeimai ir asmeniui nustato

Vyriausybė.

remiamų būsto kreditų teikimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) tvirtina

Vyriausybė. Valstybės remiamus būsto kreditus teikiantys bankai (ar kitos

kredito įstaigos) (toliau – bankas) sudaro sutartis su Vyriausybės įgaliota

institucija dėl šių kreditų teikimo (Įstatymu nustatytų subsidijų apmokėjimo)

tvarkos. Sutartyje turi būti bankui nustatyti didžiausi metiniai šių kreditų

teikimo dydžiai (limitai), atsižvelgiant į valstybės biudžeto asignavimus

valstybės paramai pagal šį Įstatymą teikti.“

5

straipsnis. 5 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 5

straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Draudimo

įmoka ar jos dalis iš valstybės biudžeto mokama už būsto kreditų, suteiktų šio

Įstatymo 4 straipsnio nustatytomis sąlygomis, gavėjus. Draudimo

įmokų apmokėjimo dydžius, atsižvelgiant į valstybės biudžeto asignavimus

valstybės paramai pagal šį Įstatymą teikti, ir jų apmokėjimo tvarką nustato

Vyriausybė šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytame Apraše.“

6

straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6

straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„6

straipsnis. Subsidija būsto kredito daliai apmokėti

kredito daliai apmokėti teikiama šių kreditų gavėjams, jeigu jie gavo valstybės

remiamą būsto kreditą iš bankams pagal savivaldybes nustatyto valstybės

remiamo būsto kredito limito bei atitinka šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies

sąlygas ir jeigu jie yra:

1) buvę

našlaičiai ar be tėvų globos likę asmenys ar jų šeimos, iki jiems sukaks 35

metai, šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų (įvaikių), arba asmenys,

kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra

nustatytas sunkus

ar vidutinis

neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75–100

procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60–70 procentų

darbingumo), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta

specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba šeimos, kuriose yra asmuo, kuriam

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar

vidutinis

neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100

procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų

darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta

specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, – apmokama 20 procentų suteikto būsto

kredito (ar būsto kredito likučio) sumos;

2) jaunos šeimos,

auginančios vieną ar du vaikus (įvaikius), ir šeimos, kuriose vienas iš tėvų yra

miręs, – apmokama 10 procentų suteikto būsto kredito (ar būsto kredito likučio)

sumos.

teikimo ir apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė šio Įstatymo 4 straipsnio 3

dalyje nurodytame Apraše.

kai kredito gavėjas, kuriam suteikta subsidija būsto kredito daliai apmokėti,

gautą valstybės remiamą būsto kreditą grąžina bankui anksčiau kaip per

penkerius metus arba už šį kreditą įsigytą būstą per pirmuosius penkerius metus

nuo valstybės remiamo būsto kredito suteikimo dienos perleidžia kito asmens

nuosavybėn, bankas sutartyje su Vyriausybės įgaliota institucija įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš kredito gavėjo išieško valstybės suteiktą

subsidiją ir išieškotą subsidijos sumą perveda į valstybės biudžetą.

kredito gavėjas teisę į subsidiją įgijo po to, kai gavo valstybės remiamą būsto

kreditą, suteiktą iš bankams pagal savivaldybes nustatyto būsto kredito limito,

subsidija apskaičiuojama nuo valstybės remiamo būsto kredito likučio sumos.

valstybės remiamo būsto kredito gavėjas, pasinaudojęs šio straipsnio 1 dalies 2

punkte nurodyta subsidija, įgyja teisę į šio straipsnio 1 dalies 1 punkte

nurodytą subsidiją, tai jam suteikiama papildoma šio straipsnio 1 dalies 1

punkte ir 2 punkte nurodytų subsidijų dydžių skirtumo subsidija. Subsidijos

suma apskaičiuojama nuo būsto kredito likučio sumos. Kredito gavėjas, norintis

pasinaudoti papildoma subsidija, turi būti įvykdęs pagal kreditavimo sutartį

prisiimtus skolinius įsipareigojimus tą dieną, kurią kreipiasi į banką su

prašymu pakeisti minėtą sutartį.“

7

straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8

straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„8

straipsnis. Teisė į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą

savivaldybės socialinį būstą turi šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytos šeimos

ir asmenys, kurių kalendorinių metų pajamos ir turtas, apskaičiuoti šio

Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto Tvarkos aprašo nustatyta tvarka, prieš

prašymo įrašyti į atitinkamą šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą,

sąrašą metus ir prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimo metus yra mažesni

už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, jeigu jie

neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto

arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra

mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jei šeimoje yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo

nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis

arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar

iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų darbingumo), arba kuris yra

sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo

reikmė, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma.

asmuo, gyvenantys savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, jei jiems

išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui,

yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba šio straipsnio 1 dalyje nustatytais

atvejais yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų ir jų kalendorinių metų pajamos ir turtas, apskaičiuoti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto Tvarkos

aprašo nustatyta tvarka, prieš socialinio būsto sąlygų pagerinimo metus

neviršija Vyriausybės nustatytų dydžių, turi teisę į socialinio būsto sąlygų

pagerinimą pagal šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytus socialinio būsto

naudingojo ploto normatyvus. Suteikus kitą būstą ar įsigijus būstą nuosavybės

teise, šeima ir asmuo privalo per mėnesį patuštinti nuomotą savivaldybės

socialinį būstą.

asmenys, gavę valstybės remiamą būsto kreditą, už kurį įsigytą būstą prarado

dėl kreditinių ar kitų įsipareigojimų ar perleido jį kitiems asmenims, ar su

kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta šiems pažeidus gyvenamųjų

patalpų nuomos sutarties sąlygas, teisę į savivaldybės socialinį būstą įgyja po

penkerių metų nuo būsto praradimo, perleidimo kitiems asmenims ar gyvenamosios

patalpos nuomos sutarties nutraukimo dienos pagal šios dalies sąlygas.“

8

straipsnis. 9 straipsnio 2 dalies pakeitimas

9 straipsnio 2

dalyje prieš žodžius „neįgalumo lygis“ įrašyti žodžius „sunkus ar vidutinis“,

po žodžio „nedarbingais“ įrašyti žodžius „(netekusiais 75–100 procentų

darbingumo)“, po žodžio „darbingais“ įrašyti žodžius „(netekusiais 60–70

procentų darbingumo)“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Išnuomojant

socialinį būstą, atsižvelgiama į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus

kambarius asmenims, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo

nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis

arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75–100 procentų darbingumo)

ar iš dalies darbingais (netekusiais 60–70 procentų darbingumo), arba kurie yra

sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių

tenkinimo reikmė, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, taip pat

skirtingų lyčių vaikams. Šiais atvejais savivaldybės vykdomosios institucijos

sprendimu šeimai išnuomojamo būsto naudingasis plotas gali būti didesnis negu

normatyvinis naudingasis plotas, apskaičiuotas pagal šio straipsnio 1 dalį.

Šeimai išnuomojamo socialinio būsto naudingasis plotas taip pat gali būti

padidintas, jeigu savivaldybės socialinio būsto fonde nėra laisvų butų,

atitinkančių šio straipsnio 1 dalies sąlygas.“

9

straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10

straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„10

straipsnis. Socialinio būsto nuomos mokesčio dydis

Socialinio būsto

nuomos mokesčio dydį nustato savivaldybės institucijos, vadovaudamosi

Vyriausybės patvirtintu Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos

mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu.“

10

straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11

straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„11

straipsnis. Socialinio būsto nuomos tvarka ir sąlygos

asmenys, turintys teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų

pagerinimą pagal šio Įstatymo 8 straipsnį, pateikę rašytinį prašymą,

registruojami savivaldybės vykdomojoje institucijoje pagal asmens (šeimos

atveju – vieno iš sutuoktinių) įstatymų nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją

vietą, o jei gyvenamosios vietos neturi, – pagal savivaldybę, kurioje gyvena.

Kartu su prašymu pateikiami dokumentai, įrodantys teisę į socialinį būstą ar

būsto sąlygų pagerinimą. Registravimo tvarką nustato savivaldybės vykdomoji

institucija.

asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai sudaromi pagal prašymo

įregistravimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje datą. Sudaromi šie atskiri

sąrašai:

1) jaunų šeimų;

2) šeimų,

auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių);

3) buvusių

našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų. Į šį sąrašą įrašomi buvę našlaičiai

ir be tėvų globos likę asmenys ar jų šeimos, kurie pasibaigus jų globos ar

laisvės atėmimo terminui yra ne vyresni kaip 35 metų;

4) neįgaliųjų

asmenų ir šeimų, kuriose yra neįgalūs asmenys. Į šį sąrašą įrašomi asmenys,

kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra

nustatytas sunkus

ar vidutinis

neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75–100

procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60–70 procentų

darbingumo), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta

specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, taip pat šeimos, kuriose yra asmuo,

kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra

nustatytas sunkus

ar vidutinis

neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100

procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų

darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta

specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, asmenys, sergantys lėtinių ligų, įrašytų

į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis

formomis, ir šeimos, kuriose yra tomis ligomis sergančių asmenų;

5)

bendrasis. Į šį sąrašą įrašomos visos šeimos ir asmenys, nepatenkantys į 1, 2,

3 ir 4 punktuose nurodytus sąrašus;

6) socialinio

būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą.

socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal šio straipsnio 2 dalyje

nurodytus sąrašus, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus. Jeigu šeima

ir asmuo, įrašyti į sąrašą savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti,

įgyja teisę būti įrašyti į kitą sąrašą, šeimai ar asmeniui pageidaujant, gali

būti perrašomi į atitinkamą kitą sąrašą, užskaitant buvimo ankstesniame sąraše

metus. Išnuomojant socialinį būstą, pirmenybė teikiama šeimoms ir asmenims,

įrašytiems į buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašą, kitų

sąrašų prioritetus nustato savivaldybės taryba. Sprendimą išnuomoti socialinį

būstą priima savivaldybės vykdomoji institucija. Gyvenamųjų patalpų

nuomos sutartis su savivaldybės socialinio būsto nuomininkais sudaroma

vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Šalių susitarimu nuomos sutartyje gali būti

numatytos sąlygos dėl nuomininko perkėlimo į mažesnio ploto būstą. Šeimai ir

asmeniui nuosavybės teise įgijus būstą, socialinio būsto nuomos sutartis

su juo nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka.

būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininko

turtui ar pajamoms viršijant dydžius, nustatytus pagal šio Įstatymo 8

straipsnio 1 dalies sąlygas, nuomos sutartis nutraukiama nuomos sutartyje

nustatyta tvarka. Duomenys apie turtą ir pajamas šio Įstatymo 4 straipsnio 1

dalyje nurodyto Tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikiami ne dažniau

kaip vieną kartą per trejus metus.

gyvenamosios patalpos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išnuomojamos ir

neįrašytoms į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus šeimoms ir asmenims,

netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios

nepriklausančių aplinkybių, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės

teise neturi kito tinkamo gyventi būsto, taip pat šeimoms, auginančioms penkis

ir daugiau vaikų, ir šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų.

Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka informacija apie šioje dalyje nurodytais

atvejais išnuomotas gyvenamąsias patalpas viešai paskelbiama savivaldybės

tinklalapyje.“

11

straipsnis. Neteko

galios nuo 2008 m. gruodžio 30 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-101,

2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6025 (2008-12-30)

12 straipsnis. 12 straipsnio pavadinimo, 1 dalies 5

punkto, 2 ir 3 dalių pakeitimas ir straipsnio papildymas 5 dalimi

straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„12

straipsnis. Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio

ūkio paskirties pastatų privatizavimas“.

1 dalies 5 punkte po žodžio „tremtiniams“ įrašyti žodžius „ar jų šeimos

nariams“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„5) kai

privatizuojamos grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams ir

tremtiniams ar jų šeimos nariams Vyriausybės nustatyta tvarka nuomos pagrindais

suteiktos gyvenamosios patalpos;“.

straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Už kainą,

Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo

pagrindų įstatymą, gali būti parduodamos šios savivaldybės (valstybės)

gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai, taip pat

pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys:

1)

kambariai (ir jų priklausiniai), esantys iš dalies privatizuotame bute su

bendra virtuve, teikiant pirmenybę šio buto bendraturčiams, taip pat patuštinti

bendrabučių kambariai, kurie savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu

gali būti priskirti greta esančių privatizuotų gyvenamųjų patalpų savininkams,

kad būtų sudarytos sąlygos bendrabučio kambarius pertvarkyti į butus;

2) gyvenamųjų

patalpų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio

paskirties pastatai (išskyrus laikinus pastatus), teikiant pirmenybę

šių gyvenamųjų patalpų savininkams (bendraturčiams);

3) per 60

procentų fiziškai nusidėvėję nuomojami vienbučiai gyvenamieji namai, jų dalys

(ir priklausiniai), taip pat butai, jeigu šių namų, butų remontas ar

rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiškai nenaudingi, – jų

nuomininkams, jeigu šie nuomininkai yra išgyvenę juose ne mažiau kaip trejus

metus;

4) gyvenamųjų

namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys – šių

namų savininkams, suteikiant jiems pirmenybės teisę pagal šio straipsnio 5

dalį;

5) butų ir kitų

patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tenkanti valstybės ar

savivaldybės butams ar kitoms patalpoms, ar šios dalies dalis pagal Civilinio

kodekso 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas – bendraturčiams arba

tretiesiems asmenims, kai ši bendrosios nuosavybės dalis ar šios dalies dalis

valstybės ar savivaldybės butų ir kitų patalpų valdytojo ar savininko pagal

kompetenciją vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo

ir disponavimo juo įstatymu priimtu sprendimu pripažinta nereikalinga arba

netinkama (negalima) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės

butų ar kitų patalpų naudojimu. Parduodant bendrosios nuosavybės dalį, taikomos

bendraturčių pirmenybės teisės taisyklės, nustatytos Civilinio kodekso 4.79

straipsnyje.“

3 dalyje vietoj žodžių „gyvenamąsias patalpas“ įrašyti žodžius „gyvenamąsias ir

kitas patalpas, taip pat pagalbinio ūkio paskirties

pastatus“

ir šią dalį išdėstyti taip:

„3. Už

privatizuojamas gyvenamąsias ir kitas patalpas, taip pat pagalbinio

ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas

atsiskaitoma pinigais, sumokant nustatytą sumą iš karto arba privatizuojančiojo

pageidavimu išsimokėtinai per 10 metų. Parduodant išsimokėtinai, skaičiuojamos

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio palūkanos.

Privatizavimo tvarką, taip pat lėšų, gautų už privatizuojamas gyvenamąsias

patalpas, kitas patalpas ir pagalbinio ūkio

paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.“

straipsnį 5 dalimi:

„5. Ketinant

privatizuoti pagalbinio ūkio paskirties pastatus, jų dalis,

kurių privatizavimas numatytas šio straipsnio 2 dalies 4 punkte, šių pastatų valdytojas

privalo raštu pranešti gyvenamojo namo savininkams ir pasiūlyti jiems juos

įsigyti pagal šį Įstatymą. Gyvenamojo namo savininkams po pasiūlymo įsigyti pagalbinio

ūkio paskirties pastatus pateikimo per 6 mėnesius raštu

nepareiškus pageidavimo įsigyti pagalbinio ūkio

paskirties pastatus pagal šį Įstatymą, jie gali būti privatizuojami

pagal kitus įstatymus arba teisės aktų nustatyta tvarka nugriaunami.“

13

straipsnis. 13 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies pakeitimas

1 dalies 2 punkte vietoj žodžių „mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems

gyvenantiems asmenims)“ įrašyti žodžius „nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems

gyvenantiems asmenims“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„2) apmokant

daugiabučio namo modernizavimo, vykdomo pagal 1 punkte nurodytus investicijų

projektus, išlaidas, tenkančias nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems

gyvenantiems asmenims: jiems tenkantį investicijos pradinį įnašą ar jo dalį,

kredito draudimo įmoką ar jos dalį, kreditą ar jo dalį ir palūkanas ar jų dalį.“

2 dalyje po žodžio „asignavimus“ įrašyti žodį „Specialiajai“, žodį

„įgyvendinti“ išbraukti ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Šio

straipsnio 1 dalyje nurodyto valstybės paramos teikimo ir investicijų projektų

energinio efektyvumo nustatymo taisykles nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, atsižvelgdamos į valstybės biudžeto

asignavimus Specialiajai daugiabučių namų modernizavimo programai.“

14

straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

14 straipsnyje

vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai“ įrašyti žodį

„Specialiajai“, žodį „įgyvendinti“ išbraukti ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„14

straipsnis. Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti finansavimas

Valstybės

parama daugiabučiams namams modernizuoti teikiama iš Lietuvos Respublikos

valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Specialiajai daugiabučių namų modernizavimo

programai.“

15

straipsnis. Neteko

galios nuo 2008 m. gruodžio 30 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-101,

2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6025 (2008-12-30)

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-101,

2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6025 (2008-12-30)

VALSTYBĖS

PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI BEI DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI

ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

ĮSTATYMO PAPILDYMO 11(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO 11 IR 15 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO

NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2009-01-09)

autrap@lrs.lt