Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas

Šis įstatymas nustato biudžetinių įstaigų sampratą, steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklos organizavimą ir valdyseną.

Šio įstatymo nuostatos netaikomos, jeigu konkrečių biudžetinių įstaigų veiklą ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai kitaip nustato šių biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklos organizavimą ar valdyseną.

Biudžetinė įstaiga – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ar (ir) kitų valstybės pinigų fondų lėšų ir vykdantis viešąjį administravimą, teikiantis viešąsias paslaugas, atliekantis kitas funkcijas, kurios priskiriamos prie valstybės politikos nustatytose srityse formavimo, įgyvendinimo ar šios politikos formavimo, įgyvendinimo subjektų aptarnavimo (toliau – valstybės funkcijos), arba atliekantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas savivaldybių savarankiškąsias ir valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijas.

Pagal savo prievoles biudžetinė įstaiga atsako tik savo lėšomis. Išieškojimas pagal biudžetinės įstaigos prievoles vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.

Biudžetinės įstaigos interneto svetainėje turi būti skelbiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodyta informacija.

Biudžetinė įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja biudžetinės įstaigos nuostatams ir jos veiklos tikslams.

Biudžetinė įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per biudžetinės įstaigos vadovą. Konkrečios biudžetinės įstaigos veiklą reglamentuojančiame įstatyme ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais atvejais biudžetinė įstaiga gali įgyti civilines teises ir pareigas per biudžetinės įstaigos savininką ar biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią Lietuvos Respublikos Vyriausybę arba jos įgaliotą valstybės instituciją ar įstaigą, įstatyme nurodytą valstybės instituciją ar įstaigą, taip pat savivaldybės tarybą ir savivaldybės merą (toliau – biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija).

Biudžetinė įstaiga jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu gali įstatymų nustatyta tvarka jungtis į asociacijas, kurių paskirtis – įgyvendinti viešuosius interesus, jeigu toks jungimasis neprieštarauja biudžetinės įstaigos nuostatams ir veiklos tikslams. Asociacijos steigėjai ar nariai pagal įstatymus ar asociacijos steigimo dokumentus negali perleisti asociacijai biudžetinės įstaigos savininko biudžetinei įstaigai perduoto ar biudžetinės įstaigos įgyto turto.

Biudžetinė įstaiga gali steigti filialus Lietuvos Respublikoje.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybės pritarimu gali steigti prekybos atstovybes ir priimti sprendimus nutraukti jų veiklą.

Biudžetinei įstaigai draudžiama:

Iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ar (ir) kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos (toliau – valstybės biudžetinė įstaiga) savininkė yra valstybė. Iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos (toliau – savivaldybės biudžetinė įstaiga) savininkė yra savivaldybė.

Valstybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija ar įstaiga. Kai valstybės biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu, jos savininko teises ir pareigas gali įgyvendinti įstatyme nurodyta valstybės institucija ar įstaiga. Savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos išimtinei ir paprastajai savivaldybės tarybos kompetencijai (jeigu paprastosios savivaldybės tarybos kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui).

Biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija:

Biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimai dėl biudžetinės įstaigos įforminami raštu.

Valstybės biudžetinės įstaigos savininko teisės ir pareigos gali būti perduotos savivaldybei Vyriausybės nutarimu. Valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas (išskyrus lėšas), kuriuo naudojosi valstybės biudžetinė įstaiga, savivaldybei įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti perduodamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai valstybės biudžetinės įstaigos funkcijoms ar savininko teisėms ir pareigoms perduoti priimamas atskiras įstatymas.

Savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teisės ir pareigos gali būti perduotos valstybei savivaldybės tarybos sprendimu. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas (išskyrus lėšas), kuriuo naudojosi savivaldybės biudžetinė įstaiga, perduodamas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai įstatymų nustatyta tvarka teismas pripažino, kad savivaldybė neatliko įstatymų nustatytų funkcijų, su šių funkcijų atlikimu susijusios savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teisės ir pareigos gali būti perduotos valstybei, o savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas (išskyrus lėšas), kuriuo naudojosi savivaldybės biudžetinė įstaiga, – valstybės nuosavybėn Vyriausybės nutarimu (be savivaldybės tarybos sprendimo). Vyriausybės nutarime taip pat nurodoma valstybės institucija ar įstaiga, įgyvendinsianti šios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas.

Sprendimai dėl biudžetinės įstaigos savininko teisių ir pareigų bei turto perdavimo priimami ne vėliau kaip likus 4 mėnesiams iki finansinių metų pabaigos.

Biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinsianti institucija, perėmusi biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, pakeičia biudžetinės įstaigos nuostatus.

Valstybės funkcijoms atlikti steigiama valstybės biudžetinė įstaiga, savivaldybės funkcijoms atlikti – savivaldybės biudžetinė įstaiga.

Valstybės biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu.

Savivaldybės biudžetinę įstaigą sprendimu steigia savivaldybės taryba.

Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytuose teisės aktuose, kuriais steigiama biudžetinė įstaiga, nurodoma:

Biudžetinės įstaigos nuostatai yra dokumentas, kuriuo biudžetinė įstaiga vadovaujasi savo veikloje.

Biudžetinės įstaigos nuostatuose nurodoma:

Biudžetinės įstaigos nuostatuose gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių šiam ir kitiems įstatymams.

Biudžetinės įstaigos vadovo priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų tvarkos, kitų biudžetinės įstaigos organų sudarymo, atšaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos, taip pat biudžetinės įstaigos nuostatų keitimo tvarkos nurodyti nereikia, jeigu tai nesiskiria nuo šiame įstatyme ar konkrečios biudžetinės įstaigos veiklą reglamentuojančiame įstatyme nustatytųjų ir apie tai nurodoma tos biudžetinės įstaigos nuostatuose.

Steigiamos ar įsteigtos biudžetinės įstaigos nuostatus rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta netekusiais galios teisės akte, kuriuo steigiama biudžetinė įstaiga, nurodyta jos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

Neteko galios nuo 2025-01-15

Neteko galios nuo 2025-01-15

Biudžetinė įstaiga laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Įstatyme ar įstatymų numatytais atvejais kitame teisės akte, kuriuo įsteigta biudžetinė įstaiga, gali būti nustatyta, kad biudžetinė įstaiga laikoma įsteigta nuo teisės akto dėl jos įsteigimo įsigaliojimo.

Biudžetinei įstaigai įregistruoti Juridinių asmenų registre pateikiami teisės akto, kuriuo tvirtinami steigiamos biudžetinės įstaigos nuostatai, identifikacinis kodas Teisės aktų registre, teisės aktas dėl biudžetinės įstaigos steigimo ir kiti teisės aktų nustatyti dokumentai. Dokumentus Juridinių asmenų registrui pateikia steigiamos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vardu veikiantis asmuo arba savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo.

Be Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje išvardytų duomenų, Juridinių asmenų registre nurodoma:

Už duomenų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis, pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako biudžetinės įstaigos vadovas. Kai dar nėra paskirtas įsteigtos naujos biudžetinės įstaigos vadovas, už šioje dalyje nurodytų duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vardu veikiantis asmuo arba biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo.

Už duomenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo. Šiuos duomenis Juridinių asmenų registro tvarkytojui jis privalo pateikti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimų priimti biudžetinės įstaigos vadovą į pareigas ar atleisti iš pareigų, nušalinti jį nuo pareigų, paskirti ar atšaukti stebėtojų tarybos narius priėmimo dienos.

Biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas. Biudžetinės įstaigos vadovas pareigas pradeda eiti nuo jo priėmimo į pareigas dienos.

Asmuo į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas priimamas 5 metų kadencijai konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso. Konkursai į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas organizuojami ir vykdomi Vyriausybės nustatyta tvarka. Asmuo gali eiti tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Biudžetinės įstaigos vadovas, kurio veikla visų eitos kadencijos metu atliktų vertinimų metu įvertinta kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius (iki 2024 m. sausio 1 d. – gerai ir (ar) labai gerai), biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu į tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo pareigas antrajai kadencijai gali būti skiriamas be konkurso.

Biudžetinės įstaigos vadovu gali būti tik asmuo, kuris atitinka šiuos reikalavimus:

Kandidatas į biudžetinės įstaigos vadovus ar biudžetinės įstaigos vadovas yra laikomas nepriekaištingos reputacijos šio įstatymo tikslais, jeigu jis atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus įstaigų vadovams.