Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TURIZMO ĮSTATYMO 14 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

Į S T A T Y M A S

2003 m. lapkričio 25 d. Nr. IX-1854

Vilnius

(Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507)

1 straipsnis. 14 straipsnio 1 dalies pakeitimas

14 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „teikiama turizmo“ įrašyti žodžius „teikiama specialaus apgyvendinimo“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Kaimo turizmo paslauga – kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3000 gyventojų, ūkininko sodyboje ar individualiame gyvenamajame pastate teikiama specialaus apgyvendinimo paslauga, kurios teikėjai privalo:

1) turėti turistams apgyvendinti pritaikytą sodybą ar atskirus pastatus, kuriuose apgyvendinimui skirtų kambarių (numerių) yra ne daugiau kaip 20;

2) sudaryti kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus atitinkančias sąlygas.“

2 straipsnis. 15 straipsnio 1 dalies pakeitimas

15 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „apgyvendinimo paslauga“ įrašyti žodį „specialaus“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Nakvynės ir pusryčių paslauga – specialaus apgyvendinimo paslauga, įskaitant pusryčius, kurios teikėjai privalo:

1) turėti turistams apgyvendinti pritaikytas gyvenamąsias patalpas ar atskirus pastatus, kuriuose apgyvendinimui skirtų kambarių (numerių) yra ne daugiau kaip 10;

2) sudaryti nakvynės ir pusryčių paslaugos teikimo reikalavimus atitinkančias sąlygas.“

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                 ROLANDAS PAKSAS