← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2012-11-15

Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 65-2635

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

INDĖLIŲ IR

ĮSIPAREIGOJIMŲ INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO

ĮSTATYMAS

2002 m. birželio 20 d. Nr. IX-975

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šis Įstatymas

nustato indėlių, laikomų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtuose

bankuose (toliau – bankai), Lietuvos Respublikoje įsteigtuose užsienio bankų

filialuose (toliau – bankų filialai) bei

Centrinėje kredito unijoje ir kredito unijose (toliau – kredito unijos),

draudimo tvarką ir šių indėlių draudimo išmokų dydį bei bankų, finansų maklerio

įmonių ir valdymo įmonių, turinčių teisę teikti investicines paslaugas (toliau

– įmonės), taip pat bankų filialuose, užsienio

finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių filialuose (toliau – įmonių filialai)

prisiimtų įsipareigojimų investuotojams draudimo tvarką ir draudimo išmokų

dydį.

2.

Įstatymo

nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo

priede.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

Nr. X-1429,

2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis Įstatymas nustato indėlių, laikomų Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka įsteigtuose komerciniuose bankuose (toliau – komerciniai

bankai), Lietuvos Respublikoje įsteigtuose užsienio bankų filialuose

(skyriuose) (toliau – skyriai) bei Centrinėje kredito unijoje ir kredito

unijose (toliau – kredito unijos), draudimo tvarką ir šių indėlių draudimo

išmokų dydį bei komercinių bankų, finansų maklerio įmonių ir investicinių fondų

ar investicinių kintamojo kapitalo bendrovių valdymo įmonių (toliau – įmonės),

taip pat skyrių,

užsienio finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių filialų (toliau – įmonių

filialai) įsipareigojimų investuotojams draudimo tvarką ir

draudimo išmokų dydį.

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos 1. Draudimo įmonė – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

2.

Draudžiamasis

įvykis – bankroto bylos iškėlimas

kredito unijai, bankui ar įmonei arba priežiūros institucijos sprendimo dėl poveikio

priemonės taikymo ar investicinių paslaugų teikimo

nutraukimo priėmimas, kai kredito unija, bankas ar banko filialas negali

atsiskaityti su kreditoriais ar kai įmonė ar įmonės filialas yra nepajėgi

(nepajėgus) įvykdyti įsipareigojimų investuotojams.

3.

Indėlininkas –

fizinis arba juridinis asmuo, laikantis indėlį banke, banko

filiale ar kredito unijoje, išskyrus subjektus, kurių indėliai pagal šį

Įstatymą negali būti draudimo objektai. Kai fizinis arba juridinis asmuo

(išskyrus valdymo įmonę, jei ji valdo kolektyvinio investavimo subjektus ir

pensijų fondus) laikydamas indėlį veikia kaip patikėtinis, indėlininku laikomas

patikėtojas. Kai reikalavimo teises į lėšas pagal sutartis turi asmenų grupė,

kiekvienas jos asmuo laikomas indėlininku ir lėšos padalijamos kiekvienam iš jų

lygiomis dalimis, jeigu sutartyse, iš kurių atsiranda jų reikalavimo teisės,

arba teismų sprendimuose nenustatyta kitaip.

4.

Indėlis

– indėlininko pinigų, laikomų banke, banko filiale

arba kredito unijoje pagal banko indėlio ir (ar) banko sąskaitos sutartis, ir

kitų pinigų, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš

kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais ar

suteikti investicines paslaugas, suma (įskaitant priskaičiuotas palūkanas).

5.

Indėlių draudimo fondas – fondas, kuriame sukauptas turtas, skirtas indėlininkams priklausančioms draudimo išmokoms išmokėti.

6.

Indėlių

ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudėjas (toliau – draudėjas)

– bankas, Lietuvos Respublikoje filialą įsteigęs užsienio bankas (toliau

– užsienio bankas), kredito unija arba įmonė ar užsienio įmonė, turinčios teisę

teikti investicines paslaugas, šio Įstatymo nustatyta tvarka mokantys draudimo

įmokas į valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ administruojamą

Indėlių draudimo fondą ar Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą.

7.

Indėlių

ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo įmoka (toliau – draudimo

įmoka) – draudėjo šio Įstatymo nustatyta tvarka mokama pinigų suma į

valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ administruojamą Indėlių

draudimo fondą ar Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą.

8.

Indėlių

ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmoka (toliau – draudimo

išmoka) – šio Įstatymo nustatyta pinigų suma, į kurią indėlininkas ar

investuotojas įgyja teisę atsitikus draudžiamajam įvykiui.

9.

Indėlių

ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo suma (toliau – draudimo

suma) – draudžiamo indėlio ar įsipareigojimų investuotojams suma,

apskaičiuojama šio Įstatymo nustatyta tvarka.

10.

Investicinės

paslaugos – investicinės ir papildomos paslaugos, nurodytos Lietuvos

Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 13 ir 22 dalyse.

11.

Investuotojas

– fizinis arba juridinis asmuo, perdavęs draudėjui pinigus arba vertybinius

popierius norėdamas pasinaudoti draudėjo teikiamomis investicinėmis paslaugomis.

Jeigu reikalavimo teises į pinigus ir (arba) vertybinius popierius pagal

sutartis turėjo asmenų grupė, kiekvienas jos asmuo laikomas investuotoju ir

vertybiniai popieriai bei pinigai padalijami kiekvienam iš jų lygiomis dalimis,

jei sutartyse, iš kurių atsiranda reikalavimo teisės, ar teismų sprendimuose

nenustatyta kitaip. Jeigu pinigus ar vertybinius popierius perdavęs asmuo

(išskyrus valdymo įmonę, kai ji valdo kolektyvinio investavimo subjektus ir

pensijų fondus) veikė kaip patikėtinis, investuotoju laikomas patikėtojas.

12.

Įsipareigojimai

investuotojui – draudėjo, teikiančio investuotojui investicines paslaugas,

įsipareigojimai grąžinti investuotojui priklausančius pinigus ir (arba)

grąžinti investuotojui priklausančius vertybinius popierius.

13.

Įsipareigojimų investuotojams

draudimo fondas – fondas,

kuriame sukauptas turtas, skirtas investuotojams priklausančioms draudimo

išmokoms išmokėti.

14.

Kolektyvinio

investavimo subjektas – kaip

jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.

15.

Pensijų fondas – kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos

papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pensijų

kaupimo įstatyme, taip pat profesinių pensijų fondas, kaip jis apibrėžtas

Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatyme.

16.

Priežiūros

institucija – Lietuvos bankas ir analogiškas Lietuvos bankui finansų rinkos

priežiūros funkcijas atliekanti institucija užsienio valstybėje.“

17.

Užsienio draudimo įmonė – indėlių ir (arba) įsipareigojimų

investuotojams

draudimo (kompensavimo) ar kitokio jų saugumo užtikrinimo pagal užsienio

valstybės teisės aktus sistemą administruojanti įstaiga.

18.

Valdymo įmonė – kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio

investavimo subjektų įstatyme, ir

pensijų fondo valdymo įmonė, kaip ji apibrėžta Lietuvos

Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme.

19.

Vertybiniai

popieriai – finansinės priemonės, nurodytos Lietuvos

Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

Nr. X-1429,

2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)

Nr.

XI-376,

2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3969 (2009-08-04)

Nr. XI-1682,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6828 (2011-12-01)

ANTRASIS

SKIRSNIS

DRAUDIMO ĮMOKOS

3

straipsnis. Draudimo objektas

1.

Indėlių draudimo objektas yra indėlininkų indėliai litais ir užsienio valiuta –

Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais, eurais ir Europos Sąjungos valstybių

narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – Europos valstybių) nacionalinėmis

valiutomis (toliau – užsienio valiuta).

2.

Įsipareigojimų investuotojams draudimo objektas yra įsipareigojimai grąžinti

investuotojams vertybinius popierius, nesvarbu, kokia valiuta jie yra išreikšti,

arba pinigus litais ar užsienio valiuta.

3.

Šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus indėlius ir įsipareigojimus investuotojams

draudimo įmonėje privalo apdrausti bankai, kredito unijos, įmonės ir užsienio

bankai ar įmonės, Lietuvos Respublikoje įsteigę filialus, kuriuose

laikomi indėliai ar kurių įsipareigojimai investuotojams neapdraudžiami

(nekompensuojami) arba kitaip neužtikrinamas jų saugumas pagal užsienio

valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso filialą

įsteigęs bankas ar įmonė, teisės aktus.

4.

Draudimo objektas negali būti paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai

popieriai (indėlio sertifikatai) ir įsipareigojimai, susiję su jo akceptuotais

bei paprastaisiais vekseliais, pagal Lietuvos Respublikos hipotekinių

obligacijų ir hipotekinio kreditavimo įstatymą išleistos hipotekinės

obligacijos, taip pat toliau išvardytų subjektų indėliai ar įsipareigojimai

jiems:

1)

Lietuvos banko;

2)

draudimo įmonės;

3)

kredito įstaigų;

4)

finansų maklerio įmonių;

5) pagal

Draudimo įstatymą veikiančių draudimo įmonių;

6)

pensijų fondų;

7)

valdymo įmonių;

8)

įmonių, kurios verčiasi lizingu (finansine nuoma);

9)

kolektyvinio investavimo subjektų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2068,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

Nr. X-1429,

2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)

4

straipsnis. Papildomas draudimas

1.

Jeigu

Europos valstybės jurisdikcijai nepriklausančio užsienio banko ar įmonės Lietuvos Respublikoje įsteigtame

filiale laikomi indėliai ar prisiimti

įsipareigojimai investuotojams yra apdraudžiami (kompensuojami) arba kitaip

užtikrinamas jų saugumas pagal užsienio valstybės teisės aktus, tačiau draudimo

įmonės taryba nustato, kad šios indėlių ar įsipareigojimų investuotojams

apdraudimo (kompensavimo) arba kitokios saugumo užtikrinimo sąlygos yra blogesnės,

negu nustatyta šiame Įstatyme, tai filialą

įsteigęs užsienio bankas ar įmonė privalo draudimo įmonės tarybos nustatyta ir

„Valstybės žiniose“ paskelbta tvarka papildomai apdrausti filiale laikomus indėlininkų indėlius, užsienio

banko ar įmonės filiale prisiimtus įsipareigojimus

investuotojams. Europos valstybės jurisdikcijai priklausantis užsienio bankas

ar įmonė, įsteigę filialą Lietuvos Respublikoje, šiuo atveju turi teisę

papildomai apdrausti filiale laikomus indėlius ir filiale prisiimtus įsipareigojimus

investuotojams.

1 dalies

redakcija nuo 2014-01-01:

1.

Jeigu Europos

valstybės jurisdikcijai nepriklausančio užsienio banko ar įmonės Lietuvos

Respublikoje įsteigtame filiale laikomi indėliai ar prisiimti įsipareigojimai

investuotojams yra apdraudžiami (kompensuojami) arba kitaip užtikrinamas jų

saugumas pagal užsienio valstybės teisės aktus, tačiau draudimo įmonės taryba

nustato, kad šios indėlių ar įsipareigojimų investuotojams apdraudimo

(kompensavimo) arba kitokios saugumo užtikrinimo sąlygos yra blogesnės, negu

nustatyta šiame Įstatyme, tai filialą įsteigęs užsienio bankas ar įmonė privalo

draudimo įmonės tarybos nustatyta ir Teisės aktų registre paskelbta tvarka

papildomai apdrausti filiale laikomus indėlininkų indėlius, užsienio banko ar įmonės

filiale prisiimtus įsipareigojimus investuotojams. Europos valstybės

jurisdikcijai priklausantis užsienio bankas ar įmonė, įsteigę filialą Lietuvos

Respublikoje, šiuo atveju turi teisę papildomai apdrausti filiale laikomus

indėlius ir filiale prisiimtus įsipareigojimus investuotojams.

2.

Papildomai draudžiami tik tie indėliai ar įsipareigojimai investuotojams, kurių

apdraudimo (kompensavimo) arba kitokios saugumo užtikrinimo sąlygos pagal

užsienio valstybės teisės aktus yra blogesnės, negu nustatyta šiame Įstatyme.

3.

Indėliai ar įsipareigojimai investuotojams, kurie yra nedraudžiami

(nekompensuojami) arba kitaip neužtikrinamas jų saugumas pagal užsienio

valstybės teisės aktus, turi būti draudžiami pagal šį Įstatymą.

4.

Draudimo įmonė bendradarbiauja su užsienio draudimo įmone tos užsienio

valstybės, kurioje bankas

arba įmonė yra įsteigusi savo filialą arba kurios jurisdikcijai priklausantis

bankas arba įmonė yra įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

Nr. X-1429,

2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)

Nr.

XI-376,

2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3969 (2009-08-04)

Nr. XI-2328,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6656 (2012-11-15)

5

straipsnis. Draudimo suma

1.

Indėlių draudimo suma yra lygi indėlininko

indėliui, buvusiam banke, banko filiale arba

kredito unijoje draudžiamojo įvykio dieną, tačiau ji negali būti didesnė kaip

100 000 eurų atitinkanti suma litais.

2.

Papildomai apdraudžiamo indėlio draudimo suma yra lygi indėlio ir sumos, kuri

išmokama pagal užsienio valstybės teisės aktus, skirtumui, tačiau ji negali

viršyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų draudimo sumų.

3.

Įsipareigojimų investuotojui draudimo suma yra lygi banko ar įmonės, taip pat

banko filiale ar įmonės filiale prisiimtiems įsipareigojimams investuotojui

draudžiamojo įvykio dieną, tačiau ji negali būti didesnė kaip 22 000

eurų atitinkanti suma litais.

4.

Papildomai apdraudžiamų įsipareigojimų investuotojui draudimo suma yra lygi

įsipareigojimų investuotojui ir sumos, kuri išmokama investuotojui pagal

užsienio valstybės teisės aktus, skirtumui, tačiau draudimo suma negali viršyti

šio straipsnio 3 dalyje nustatytų draudimo sumų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

Nr. X-1429,

2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)

Nr. X-1749,

2008-10-14, Žin., 2008, Nr. 121-4589 (2008-10-21)

Nr.

XI-376,

2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3969 (2009-08-04)

6

straipsnis. Bankų, bankų filialų ir kredito unijų draudimo įmoka

1.

Bankų, bankų filialų ir kredito unijų draudimo įmoka

yra skaičiuojama nuo indėlininkų sąskaitose, atidarytose pagal banko indėlio ir

(arba) banko sąskaitos sutartis, esančių pinigų litais ir (ar) užsienio valiuta

sumos, laikomos kredito unijose, bankuose ir bankų

filialuose, kuriuose laikomi indėliai nėra kompensuojami arba kitaip

apsaugomi pagal užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso filialą įsteigęs užsienio bankas, teisės aktus. Šio

Įstatymo numatytu atveju papildomai draudžiant indėlius, draudimo įmoka yra

skaičiuojama nuo sumos, kurią sudaro papildomai draudžiamų indėlių sąskaitose,

atidarytose pagal banko indėlio ir (arba) banko sąskaitos sutartis, esančių

pinigų ir išmokų, mokėtinų indėlininkams pagal užsienio valstybės teisės aktus,

skirtumas.

2.

Draudimo

įmokos metinė norma, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį, yra:

1) bankams, bankų filialams – 0,45 procento;

2) kredito

unijoms – 0,2 procento.

3.

Draudimo

įmonės taryba turi teisę keisti draudimo įmokos normą:

1) kai Indėlių

draudimo fondo ir visų draudžiamų indėlių  santykis  tampa  didesnis  negu 3

procentai, bet neviršija 4 procentų. Šiuo atveju  metinė  draudimo  įmokos

norma šio straipsnio  2 dalies 1 punkte nurodytiems draudėjams neturi būti

mažesnė kaip 0,045 procento, šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytiems

draudėjams – 0,025 procento;

2) kai Indėlių

draudimo fondo ir visų draudžiamų  indėlių  santykis  tampa  didesnis negu 4

procentai. Šiuo atveju metinė draudimo įmokos norma šio straipsnio 2 dalies 1

punkte nurodytiems draudėjams neturi būti mažesnė kaip 0,001 procento, šio

straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytiems draudėjams – 0,0005 procento.

4.

Bankai, įgiję

teisę priimti indėlius, 4 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais užsienio

bankai, įsteigę filialus, turinčius teisę

priimti indėlius, draudimo įmonės tarybos nustatyta tvarka į draudimo įmonės

sąskaitą sumoka pirmąją (avansinę) 5000 litų draudimo įmoką. Kredito unijos,

turinčios teisę priimti indėlius, ir naujai įsteigtos kredito unijos, įgijusios

teisę priimti indėlius, draudimo įmonės tarybos nustatyta tvarka į draudimo

įmonės sąskaitą sumoka pirmąją (avansinę) 500 litų draudimo įmoką. Kitas

draudimo įmokas apskaičiuoja draudėjas ir moka jas į draudimo įmonės sąskaitą

kiekvieną mėnesį.

5.

Bankų ir bankų filialų draudimo įmoka nepriklauso nuo jų teikiamų investicinių paslaugų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

ANTRASIS SKIRSNISDRAUDIMO ĮMOKOS 3 straipsnis. Draudimo objektas 1. Indėlių draudimo objektas yra indėlininkų indėliai litais ir užsienio valiuta – Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais, eurais ir Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis valiutomis (toliau – užsienio valiuta).2. Įsipareigojimų investuotojams draudimo objektas yra įsipareigojimai grąžinti investuotojams vertybinius popierius, nesvarbu, kokia valiuta jie yra išreikšti, arba pinigus litais ar užsienio valiuta – Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais, eurais ir Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis valiutomis.

3.

Šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus indėlius ir įsipareigojimus investuotojams

draudimo įmonėje privalo apdrausti bankai, kredito unijos, įmonės ir užsienio

bankai ar įmonės, Lietuvos Respublikoje įsteigę filialus, kuriuose

laikomi indėliai ar kurių įsipareigojimai investuotojams neapdraudžiami

(nekompensuojami) arba kitaip neužtikrinamas jų saugumas pagal užsienio

valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso filialą

įsteigęs bankas ar įmonė, teisės aktus.

4.

Draudimo

objektas negali būti paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai

(indėlio sertifikatai) ir įsipareigojimai, susiję su jo akceptuotais bei

paprastaisiais vekseliais, pagal Lietuvos Respublikos hipotekinių obligacijų ir

hipotekinio kreditavimo įstatymą išleistos hipotekinės obligacijos, taip pat

toliau išvardytų asmenų indėliai ar įsipareigojimai jiems:

1) Lietuvos banko;

2) draudimo įmonės;

3) kredito įstaigų;

4) finansų maklerio įmonių;

5) pagal Draudimo įstatymą

veikiančių draudimo įmonių;

6) pensijų fondų, pensijų fondų

valdymo įmonių;

7) investicinių kintamojo kapitalo

bendrovių, valdymo įmonių;

8) įmonių, kurios verčiasi

lizingu (finansine nuoma).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2068,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

4 straipsnis. Papildomas draudimas

1.

Jeigu Europos

Sąjungos valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio užsienio banko ar įmonės Lietuvos Respublikoje įsteigtame filiale

laikomi

indėliai ar prisiimti

įsipareigojimai

investuotojams

yra apdraudžiami (kompensuojami) arba kitaip užtikrinamas jų saugumas pagal

užsienio valstybės teisės aktus, tačiau draudimo įmonės taryba nustato, kad

šios indėlių ar įsipareigojimų investuotojams apdraudimo (kompensavimo) arba

kitokios saugumo užtikrinimo sąlygos yra blogesnės, negu nustatyta šiame

Įstatyme, tai filialą įsteigęs užsienio bankas

ar

įmonė privalo

draudimo įmonės tarybos nustatyta ir ,,Valstybės žiniose“ paskelbta tvarka

papildomai apdrausti filiale laikomus

indėlininkų indėlius, užsienio banko ar įmonės filiale prisiimtus įsipareigojimus

investuotojams. Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijai priklausantis

užsienio bankas ar įmonė, įsteigę filialą Lietuvos Respublikoje, šiuo atveju

turi teisę papildomai apdrausti filiale laikomus indėlius ir filiale prisiimtus

įsipareigojimus investuotojams.

2.

Papildomai draudžiami tik tie indėliai ar įsipareigojimai investuotojams, kurių apdraudimo (kompensavimo) arba kitokios saugumo užtikrinimo sąlygos pagal užsienio valstybės teisės aktus yra blogesnės, negu nustatyta šiame Įstatyme.3. Indėliai ar įsipareigojimai investuotojams, kurie yra nedraudžiami (nekompensuojami) arba kitaip neužtikrinamas jų saugumas pagal užsienio valstybės teisės aktus, turi būti draudžiami pagal šį Įstatymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

9 straipsnis. Draudimo išmokos dydis 1. Indėlininkas įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudiminio įvykio dienos. Investuotojas įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudiminio įvykio dienos tik tuo atveju, jeigu investuotojo vertybinius popierius ir (arba) pinigus draudėjas yra perleidęs arba panaudojęs be investuotojo valios. Apskaičiuojant draudimo išmoką už įsipareigojimus investuotojams, į įsipareigojimus investuotojui yra įskaičiuojami tik tie investuotojo vertybiniai popieriai ir pinigai, kurių draudėjas nesugeba grąžinti investuotojui.2. Draudimo išmokos už indėlius ir draudimo išmokos už įsipareigojimus investuotojams apskaičiuojamos ir išmokamos atskirai.3. Draudimo išmokų indėlininkams ar investuotojams dydžiai: 1) 100 procentų indėlio ar įsipareigojimų investuotojams iki 10 000 litų – nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2007 m. gruodžio 31 d.; 2) 90 procentų indėlio ar įsipareigojimų investuotojams nuo 10 000 litų iki 45 000 litų – nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2003 m. gruodžio 31 d.; 3) 90 procentų indėlio ar įsipareigojimų investuotojams nuo 10 000 litų iki 50 000 litų – nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d.; 4) 90 procentų indėlio ar įsipareigojimų investuotojams nuo 10 000 litų iki 60 000 litų – nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d.; 5) nuo 2008 m. sausio 1 d. – 100 procentų indėlio ar įsipareigojimų investuotojams iki 3000 eurų atitinkančios sumos litais ir 90 procentų indėlio ar įsipareigojimų investuotojams nuo 3000 eurų atitinkančios sumos litais iki 20 000 eurų atitinkančios sumos litais. 4. Už indėlius ar įsipareigojimus investuotojams užsienio valiuta draudimo išmokos apskaičiuojamos pagal draudiminio įvykio dieną Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį.5. Draudimo išmokos investuotojams dydis skaičiuojamas pagal investuotojo vertybinių popierių rinkos vertę, buvusią draudiminio įvykio dieną. 10 straipsnis. Draudimo išmokos mokėjimo tvarka1. Draudimo išmokos išmokamos litais per 3 mėnesius nuo draudiminio įvykio dienos. Draudimo įmonės taryba gali pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams (indėlių draudimo atveju – ne daugiau kaip du kartus po 3 mėnesius).2. Indėlininko ar investuotojo teisė gauti draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudiminio įvykio dienos. 3. Draudimo išmoką apskaičiuoja ir moka draudimo įmonė, remdamasi draudėjo draudiminio įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus, jų indėlius ar įsipareigojimus investuotojams ir apie papildomai apdraustų indėlių ar įsipareigojimų investuotojams sumas. Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato draudimo įmonės taryba ir paskelbia „Valstybės žiniose“.4. Papildomo draudimo išmokos dydis apskaičiuojamas iš draudimo išmokos, apskaičiuotos pagal šio Įstatymo 9 straipsnio nuostatas, atimant draudimo išmoką (garantiją), apskaičiuotą pagal užsienio valstybės teisės aktų nuostatas.5. Ginčus dėl indėlininko ar investuotojo teisės į draudimo išmoką sprendžia teismas.  11 straipsnis. Draudimo išmokos išmokėjimo pasekmės1. Kai draudimo įmonė išmoka draudimo išmokas draudėjo indėlininkams ar investuotojams, draudėjas draudimo įmonės nurodymu privalo sumažinti įsipareigojimus indėlininkams ar investuotojams draudimo įmonės nurodytomis sumomis ir atitinkamai padidinti įsipareigojimus draudimo įmonei. 2. Indėlininkas ar investuotojas nuo tos dienos, kurią jam buvo išmokėta draudimo išmoka, netenka teisių reikalauti iš banko, kredito unijos ar įmonės draudimo išmokos dydžio pinigų sumos.

60 000 litų – nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d.; 5) nuo 2008 m. sausio 1 d. – 100 procentų indėlio ar įsipareigojimų investuotojams iki 3000 eurų atitinkančios sumos litais ir 90 procentų indėlio ar įsipareigojimų investuotojams nuo 3000 eurų atitinkančios sumos litais iki 20 000 eurų atitinkančios sumos litais. 4. Už indėlius ar įsipareigojimus investuotojams užsienio valiuta draudimo išmokos apskaičiuojamos pagal draudiminio įvykio dieną Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį.5. Draudimo išmokos investuotojams dydis skaičiuojamas pagal investuotojo vertybinių popierių rinkos vertę, buvusią draudiminio įvykio dieną. 10 straipsnis. Draudimo išmokos mokėjimo tvarka1. Draudimo išmokos išmokamos litais per 3 mėnesius nuo draudiminio įvykio dienos. Draudimo įmonės taryba gali pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams (indėlių draudimo atveju – ne daugiau kaip du kartus po 3 mėnesius).2. Indėlininko ar investuotojo teisė gauti draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudiminio įvykio dienos. 3. Draudimo išmoką apskaičiuoja ir moka draudimo įmonė, remdamasi draudėjo draudiminio įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus, jų indėlius ar įsipareigojimus investuotojams ir apie papildomai apdraustų indėlių ar įsipareigojimų investuotojams sumas. Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato draudimo įmonės taryba ir paskelbia „Valstybės žiniose“.4. Papildomo draudimo išmokos dydis apskaičiuojamas iš draudimo išmokos, apskaičiuotos pagal šio Įstatymo 9 straipsnio nuostatas, atimant draudimo išmoką (garantiją), apskaičiuotą pagal užsienio valstybės teisės aktų nuostatas.5. Ginčus dėl indėlininko ar investuotojo teisės į draudimo išmoką sprendžia teismas.  11 straipsnis. Draudimo išmokos išmokėjimo pasekmės1. Kai draudimo įmonė išmoka draudimo išmokas draudėjo indėlininkams ar investuotojams, draudėjas draudimo įmonės nurodymu privalo sumažinti įsipareigojimus indėlininkams ar investuotojams draudimo įmonės nurodytomis sumomis ir atitinkamai padidinti įsipareigojimus draudimo įmonei. 2. Indėlininkas ar investuotojas nuo tos dienos, kurią jam buvo išmokėta draudimo išmoka, netenka teisių reikalauti iš banko, kredito unijos ar įmonės draudimo išmokos dydžio pinigų sumos.

12 straipsnis. Draudimo išmokų apribojimai 1. Draudimo išmokos nemokamos: 1) indėlininkams ar investuotojams, kurių indėliai ar įsipareigojimai investuotojams teismų sprendimu pripažinti įgytais neteisėtu būdu;

2) indėlininkams ar investuotojams, kurių indėliai

ar įsipareigojimai investuotojams pagal sutartis ar kitokiu būdu (išskyrus

paveldėjimą) yra perleisti po draudiminio įvykio dienos;

3) banko,

kredito unijos ar įmonės administracijos vadovams, banko, kredito unijos ar

įmonės filialų vadovams, tarybos (stebėtojų tarybos) ir valdybos

nariams; asmenims, turintiems ne mažesnę kaip 5 procentų banko akcinio kapitalo

dalį, ar asmenims, ne mažiau kaip 5 procentus banko akcinio kapitalo turinčiose

įmonėse turintiems daugiau kaip 50 procentų kapitalo; asmenims, atliekantiems

nepriklausomą banko, kredito unijos ar įmonės auditą; šiame punkte nurodytų

asmenų vaikams, įvaikiams, sutuoktiniams, partnerystę įregistravusiems

sugyventiniams, tėvams ir įtėviams;

4) banko, kredito unijos ar įmonės paskolos gavėjams, jeigu indėliai ar įsipareigojimai investuotojui ne didesni už jų įsipareigojimus (negrąžintas paskolas su palūkanomis). Jeigu banko, kredito unijos ar įmonės paskolos gavėjo indėlis ar įsipareigojimai investuotojui yra didesni už šio gavėjo įsipareigojimus (negrąžintas paskolas su palūkanomis), draudimo suma skaičiuojama iš indėlio ar įsipareigojimų investuotojui atimant gavėjo įsipareigojimus, bet negali būti didesnė, negu nurodyta šio Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje;5) už anoniminėse ir koduotose sąskaitose laikomus indėlius; 6) už indėlius, kuriems draudėjas yra nustatęs palūkanų normą, daugiau kaip du kartus viršijančią adekvatiems indėliams toje pačioje kredito įstaigoje nustatytą palūkanų normą. 2. Indėlininkams ar investuotojams, dėl kurių indėlių lėšų ar įsipareigojimų investuotojams įsigijimo teisėtumo kreiptasi į teisėsaugos institucijas ar teismus, tačiau dar nepriimtas sprendimas, draudimo išmokų mokėjimas yra sustabdomas iki sprendimo įsiteisėjimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

KETVIRTASIS SKIRSNISINFORMAVIMAS APIE DRAUDIMĄ IR DRAUDIMO NUTRAUKIMAS 13 straipsnis. Informavimas apie draudimą

1.

Draudėjas

indėlininkus ir investuotojus lietuvių kalba turi informuoti apie draudimo

sąlygas. Be to, jeigu indėlininkas ar investuotojas pageidauja, jam turi būti

suteikiama informacija apie draudimo išmokų mokėjimo sąlygas ir tvarką.

2.

Draudimo sąlygos negali būti konkurencijos priemonė, naudojama reklamoje. Reklamoje leidžiama nurodyti tik draudimo įmonę, kurioje apdrausti indėliai ir įsipareigojimai investuotojams. 14 straipsnis. Draudimo nutraukimo tvarka1. Draudimo įmonės taryba be išankstinio įspėjimo nutraukia draudimą, jeigu draudėjo priežiūros institucija atšaukia draudėjui teisę priimti indėlius. Draudėjo įsipareigojimų investuotojams draudimas nutraukiamas, jeigu priežiūros institucija panaikina draudėjui teisę teikti investicines paslaugas.2. Apie teisės priimti indėlius ar teikti investicines paslaugas atšaukimą priežiūros institucija nedelsdama privalo informuoti draudimo įmonės tarybą. 3. Jeigu draudėjas pažeidžia draudimo tvarką ir (arba) jo veikla kelia pavojų draudimo įmonės sugebėjimui vykdyti įsipareigojimus, draudimo įmonės taryba, pranešusi apie tai priežiūros institucijai, įspėja draudėją apie galimą draudimo nutraukimą ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių. Jeigu per 12 mėnesių po įspėjimo draudėjas nepašalina draudimo tvarkos pažeidimų, draudimo įmonės tarybos sprendimu, suderintu su draudėjo priežiūros institucija, draudėjo priimamų indėlių ar įsipareigojimų investuotojams draudimas gali būti nutrauktas. 4. Apie indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo nutraukimą draudimo įmonė paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

15

straipsnis. Draudimo nutraukimo pasekmės

Jeigu draudėjui,

kuriam buvo nutrauktas draudimas, įvyksta draudiminis įvykis, draudimo įmonė

išmoka draudimo išmokas tik už tuos indėlius bei įsipareigojimus, kurie buvo

prisiimti iki sprendimo apie draudimo nutraukimą įsigaliojimo ir

nebuvo grąžinti ar įvykdyti iki draudiminio įvykio dienos.

15 straipsnis. Draudimo

nutraukimo pasekmės

Jeigu draudėjui,

kuriam buvo nutrauktas draudimas, įvyksta draudiminis įvykis, draudimo įmonė

išmoka draudimo išmokas tik už tuos indėlius bei įsipareigojimus, kurie buvo

prisiimti iki sprendimo apie draudimo nutraukimą įsigaliojimo ir

nebuvo grąžinti ar įvykdyti iki draudiminio įvykio dienos.

PENKTASIS SKIRSNISVALSTYBĖS ĮMONĖ „INDĖLIŲ IR INVESTICIJŲ DRAUDIMAS“ 16 straipsnis. Draudimo įmonės statusas

1.

Draudimo

įmonė yra pagal Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymą

Lietuvos Respublikos Vyriausybės iš valstybės turto įsteigta ir Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruota valstybės įmonė, turinti

antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „valstybės įmonė „Indėlių

ir investicijų draudimas“.

Jos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Finansų

ministerija.

2.

Draudimo

įmonė savo veikloje vadovaujasi šiuo Įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės

ir savivaldybės įmonių įstatymu ir kitais teisės aktais, jei šis Įstatymas

nenustato ko kita, taip pat savo įstatais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

17

straipsnis. Draudimo įmonės įstatai

Draudimo

įmonės įstatuose turi būti nurodyti jos veiklos tikslai,

tarybos ir vadovo teisės bei pareigos, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės

ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatyti kiti reikalavimai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

18

straipsnis. Draudimo įmonės funkcijos

Įgyvendindama

šiame Įstatyme nustatytus veiklos tikslus, draudimo įmonė:

1)

kaupia šio Įstatymo nustatyta tvarka pinigus Indėlių draudimo

fonde ir Įsipareigojimų

investuotojams draudimo fonde;

2)

apskaičiuoja ir išmoka draudėjų indėlininkams ir investuotojams draudimo

išmokas;

3)

įvertina užsienio valstybių, kurių bankai ar įmonės steigia filialus Lietuvos

Respublikoje, indėlių ar įsipareigojimų investuotojams draudimo

(kompensavimo) arba kitokio saugumo užtikrinimo sąlygas;

4)

tikrina, ar draudėjai nepažeidžia šio Įstatymo nustatytos draudimo tvarkos;

5)

vertina draudimo įmonės riziką;

6)

investuoja administruojamus fondus ir draudimo įmonės nuosavo kapitalo lėšas į

draudimo įmonės tarybos nustatytų valstybių vyriausybių ir centrinių bankų

vertybinius popierius ir indėlius Lietuvos banke;

7)

reguliariai atlieka draudimo įmonės pasirengimo atlikti jai šiame Įstatyme ir

draudimo įmonės įstatuose nurodytas funkcijas patikrinimus;

8)

atlieka kitas šiame Įstatyme bei draudimo įmonės įstatuose nurodytas funkcijas, susijusias su šio Įstatymo įgyvendinimu ir

draudimo įmonės veiklos užtikrinimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

Nr.

XI-376,

2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3969 (2009-08-04)

19

straipsnis. Draudimo įmonės veiklos tikslai

Draudimo

įmonė draudžia indėlininkų indėlius, įsipareigojimus investuotojams,

administruoja Indėlių draudimo fondą, Įsipareigojimų investuotojams

draudimo fondą ir atlieka kitą draudimo įmonės įstatuose nurodytą veiklą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

20

straipsnis. Draudimo įmonės teisės

1.

Draudimo įmonė turi teisę:

1)

turėti sąskaitų Lietuvos banke, bankuose bei bankų

filialuose;

2)

sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus;

3)

disponuoti administruojamu turtu įstatymų ir įstatų nustatyta tvarka;

4)

nutraukti indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimą

šio Įstatymo nurodytais atvejais;

5)

tikrinti, ar teisingai apskaičiuotos ir mokamos draudėjų draudimo įmokos;

6) gauti

iš draudėjo informaciją, reikalingą funkcijoms atlikti;

7)

tikrinti, ar draudėjai yra pasirengę pateikti draudimo įmonei duomenis,

reikalingus draudimo išmokoms apskaičiuoti;

8) gauti iš

priežiūros institucijos šią informaciją: apie draudėjams pritaikytas

poveikio priemones; apie nustatytas problemas, galinčias sukelti draudžiamąjį

įvykį; apie teisės priimti indėlius bankams, kredito unijoms, bankų filialams išdavimą ir atšaukimą; apie bankams,

įmonėms, kredito unijoms bei bankų ir įmonių

filialams suteiktas teises;

9) imti

paskolas draudimo įmonės įsipareigojimams vykdyti;

10)

gauti likviduojamų banko, įmonės arba kredito unijos, kuriuose indėlininkų

indėliai ar įsipareigojimai investuotojams buvo apdrausti pagal šį Įstatymą,

turto dalį;

11)

sudaryti turto vertinimo sutartis su asmenimis, turinčiais teisę vertinti

vertybinius popierius;

12) šio

Įstatymo 121 straipsnyje nustatytais būdais ir sąlygomis dalyvauti

banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo finansavime;

13) (neteko

galios nuo 2011-11-18);

14)

verstis kita draudimo įmonės įstatuose nurodyta veikla.

2.

Draudimo įmonė visiškai administruoja Indėlių draudimo fondą ir

Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą.

3.

Draudimo

įmonė įstatymų nustatyta tvarka jai perduotą patikėjimo teise ilgalaikį

materialųjį turtą privalo apdrausti Lietuvos Respublikoje įregistruotoje

draudimo įmonėje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2068,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

Nr.

XI-376, 2009-07-21,

Žin., 2009, Nr. 93-3969 (2009-08-04)

Nr. XI-1712,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 139-6552 (2011-11-18)

Nr. XI-1682,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6828 (2011-12-01)

21

straipsnis. Draudimo įmonės organai

1.

Draudimo

įmonės organai yra draudimo įmonės savininko teises ir pareigas

įgyvendinanti institucija, draudimo įmonės taryba ir vienasmenis

valdymo organas – draudimo įmonės vadovas.

2.

Tarybą sudaro

5 nariai. Finansų ministras skiria 3 narius, Lietuvos banko valdybos

pirmininkas – 2 narius. Tarybos sudėtį tvirtina finansų ministras. Tarybos

sutikimu posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti po vieną bankų,

finansų maklerių, valdymo įmonių ir kredito unijų asociacijų atstovą. Už

tarybos narių darbą apmoka juos delegavusios institucijos.

3.

Tarybos

narių kadencija – 4 metai, kadencijų skaičius neribojamas. Tarybos nario

kandidatūrą teikusi institucija gali jį atšaukti ir pasiūlyti vietoj jo

paskirti kitą kandidatą.

4.

Tarybos

veiklai vadovauja tarybos pirmininkas, o kai jo nėra, – tarybos pirmininko

pavaduotojas. Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją renka draudimo

įmonės taryba iš savo narių.

5.

Taryba:

1)

teikia išvadas, pastabas ir pasiūlymus draudimo įmonės

savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai dėl

draudimo įmonės veiklos strategijos, valdymo struktūros;

2) teikia

savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pasiūlymus dėl

draudimo įmonės įstatų pakeitimo;

3)

nustato draudimo įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir terminus, delspinigių

už laiku nesumokėtą draudimo įmoką dydį bei delspinigių skaičiavimo ir mokėjimo

tvarką;

4) nustato

draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką;

5) tvirtina

draudimo įmonės nuosavo

kapitalo lėšų ir administruojamų fondų investavimo politiką;

6) priima

sprendimus dėl indėlių ar įsipareigojimų investuotojams draudimo nutraukimo;

7) priima

sprendimus dėl draudimo įmokos normos pakeitimo, nustato draudimo įmonės

įsipareigojimams vykdyti imamos paskolos dydį;

8) nustato

indėlių ar įsipareigojimų investuotojams papildomo draudimo tvarką;

9) teikia

draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai savo

veiklos metinę ataskaitą;

10) suderinusi

su draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančia

institucija, priima sprendimą šio Įstatymo 121 straipsnyje

nustatytais būdais ir sąlygomis dalyvauti banko turto, teisių, sandorių ir

įsipareigojimų perdavimo finansavime;

11) atlieka

kitas šiame Įstatyme ir įstatuose nustatytas funkcijas.

6.

Draudimo

įmonės vadovas yra atskaitingas draudimo įmonės savininko teises ir pareigas

įgyvendinančiai institucijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2068,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

Nr. X-1429,

2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)

Nr.

XI-376,

2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3969 (2009-08-04)

Nr. XI-1712,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 139-6552 (2011-11-18)

Nr. XI-1682,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6828 (2011-12-01)

22

straipsnis. Draudimo įmonės komercinių paslapčių saugojimas

Informacija,

laikoma draudimo įmonės komercine paslaptimi, gali būti teikiama tik įstatymų

nustatytoms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka.

23

straipsnis. Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo

fondo

atskirumas

1.

Bankų, bankų filialų ir kredito unijų draudimo įmokos,

draudimo išmokos bei pajamos iš Indėlių draudimo fondo investicijų, taip pat

lėšos, išieškotos iš likviduojamų, mokėjusių draudimo įmokas į Indėlių draudimo

fondą, draudėjų, ir kitos Indėlių draudimo fondo pajamos ir sąnaudos

apskaitomos ir kaupiamos atskirai nuo įmonių draudimo įmokų, draudimo išmokų

bei pajamų iš Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo investicijų, taip

pat lėšų, išieškotų iš likviduojamų, mokėjusių draudimo įmokas į Įsipareigojimų

investuotojams draudimo fondą, draudėjų, ir kitų Įsipareigojimų investuotojams

draudimo fondo pajamų.

2.

Draudimo išmokos už indėlius ir bankų bei bankų

filialų

įsipareigojimus investuotojams mokamos iš Indėlių draudimo fondo, o už įmonių

įsipareigojimus investuotojams – iš Įsipareigojimų investuotojams draudimo

fondo.

3.

Tuo

atveju, kai draudimo išmokoms mokėti viename iš fondų trūksta pinigų, o kitame

jų yra, draudimo išmokos gali būti mokamos iš fondo, kuriame yra lėšų, tačiau

prieš naudojant kitą fondą, visų pirma panaudojamas privalomasis rezervas. Po

to draudimo įmokos, mokamos į fondą, kuriame trūko lėšų draudimo išmokoms

išmokėti, pirmiausia naudojamos lėšoms grąžinti į kitą fondą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2068,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

24

straipsnis. Draudimo įmonės nuosavas kapitalas

1.

Draudimo įmonės nuosavą kapitalą sudaro draudimo

įmonės savininko kapitalas, privalomasis rezervas, perkainojimo rezervas

(rezultatas) ir nepaskirstytas einamųjų metų pelnas (nuostoliai). Draudimo

įmonės savininko kapitalas yra nurodomas draudimo įmonės įstatuose.

2.

Draudimo

įmonės savininko kapitalas gali būti naudojamas draudimo išmokoms mokėti tik

tuo atveju, kai lėšų abiejuose fonduose ir privalomajame rezerve tam nepakanka.

3.

Pagal

šio straipsnio 2 dalį panaudota draudimo įmonės savininko kapitalo dalis iki

draudimo įmonės įstatuose nustatyto savininko kapitalo dydžio yra atkuriama iš

Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo lėšų.

Savininko kapitalui atkurti naudojami Indėlių draudimo fondas ir Įsipareigojimų

investuotojams draudimo fondas turi atitikti sumas, kuriomis sumažintas

savininko kapitalas kiekvieno šių fondų draudimo išmokoms mokėti. Indėlių

draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo lėšos naudojamos

savininko kapitalui atkurti prieš lėšų grąžinimą į kitą fondą šio Įstatymo 23

straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2068,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

Nr. X-1429,

2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)

17 straipsnis. Draudimo įmonės įstataiDraudimo įmonės įstatuose turi būti nurodyti jos veiklos tikslai, tarybos ir vadovo teisės bei pareigos, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatyti kiti reikalavimai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

18 straipsnis. Draudimo įmonės funkcijosĮgyvendindama šiame Įstatyme nustatytus veiklos tikslus, draudimo įmonė:

1) kaupia šio

Įstatymo nustatyta tvarka pinigus Indėlių draudimo fonde

ir Įsipareigojimų

investuotojams draudimo fonde;

2) apskaičiuoja

ir išmoka draudėjų indėlininkams ir investuotojams draudimo išmokas;

3) įvertina

užsienio valstybių, kurių bankai ar įmonės steigia filialus Lietuvos

Respublikoje, indėlių ar įsipareigojimų investuotojams draudimo

(kompensavimo) arba kitokio saugumo užtikrinimo sąlygas;

4) tikrina, ar

draudėjai nepažeidžia šio Įstatymo nustatytos draudimo tvarkos;

5) vertina

draudimo įmonės riziką;

6) investuoja administruojamus

fondus ir draudimo įmonės nuosavo kapitalo lėšas į draudimo įmonės tarybos

nustatytų valstybių vyriausybių ir centrinių bankų vertybinius popierius;

7) atlieka kitas

šiame Įstatyme bei draudimo įmonės įstatuose nurodytas funkcijas, susijusias su šio Įstatymo įgyvendinimu ir draudimo įmonės

veiklos užtikrinimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

19

straipsnis. Draudimo įmonės veiklos tikslai

Draudimo

įmonė draudžia indėlininkų indėlius, įsipareigojimus investuotojams,

administruoja Indėlių draudimo fondą, Įsipareigojimų investuotojams

draudimo fondą ir atlieka kitą draudimo įmonės įstatuose nurodytą veiklą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

19 straipsnis. Draudimo įmonės

veikla

Draudimo

įmonė draudžia indėlininkų indėlius, įsipareigojimus investuotojams,

administruoja Indėlių draudimo fondą, Įsipareigojimų investuotojams

draudimo fondą ir atlieka kitą draudimo įmonės įstatuose nurodytą veiklą.

20 straipsnis. Draudimo įmonės teisės 1. Draudimo įmonė turi teisę: 1) turėti sąskaitų Lietuvos banke, bankuose bei bankų filialuose;2) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus; 3) disponuoti administruojamu turtu įstatymų ir įstatų nustatyta tvarka; 4) nutraukti indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimą šio Įstatymo nurodytais atvejais; 5) tikrinti, ar teisingai apskaičiuotos ir mokamos draudėjų draudimo įmokos; 6) gauti iš draudėjo informaciją, reikalingą funkcijoms atlikti;

7) gauti iš

draudėjų priežiūros institucijų šią informaciją: apie draudėjams pritaikytas

poveikio priemones; apie teisės priimti indėlius bankams, kredito unijoms, bankų filialams išdavimą ir atšaukimą; apie

bankams, įmonėms, kredito unijoms bei bankų

filialams suteiktas teises;

8) imti paskolas draudimo įmonės įsipareigojimams vykdyti; 9) gauti likviduojamų banko, įmonės arba kredito unijos, kuriuose indėlininkų indėliai ar įsipareigojimai investuotojams buvo apdrausti pagal šį Įstatymą, turto dalį;

10) sudaryti

turto vertinimo sutartis su asmenimis, turinčiais teisę vertinti vertybinius

popierius;

11) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka priimti sprendimą paimti

banko akcijas iš banko akcininkų visuomenės poreikiams, taip pat teisės aktų

nustatyta tvarka patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti paimtomis

akcijomis;

12) jei priimamas sprendimas paimti banko akcijas iš banko akcininkų visuomenės poreikiams, gauti iš Centrinio depozitoriumo banko akcijų savininkų sąrašą;

13) verstis kita

draudimo įmonės įstatuose nurodyta veikla.

2.

Draudimo

įmonė visiškai administruoja Indėlių draudimo fondą ir Įsipareigojimų

investuotojams draudimo fondą.

3.

Draudimo

įmonė įstatymų nustatyta tvarka jai perduotą patikėjimo teise ilgalaikį

materialųjį turtą privalo apdrausti Lietuvos Respublikoje įregistruotoje

draudimo įmonėje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2068,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

21

straipsnis. Draudimo įmonės organai

1.

Draudimo

įmonės organai yra draudimo įmonės savininko teises ir pareigas

įgyvendinanti institucija, draudimo įmonės taryba ir vienasmenis

valdymo organas – draudimo įmonės vadovas.

2.

Taryba

sudaroma iš 6 narių, kuriuos skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Finansų

ministerija teikia 3 kandidatus, Lietuvos bankas – 2 kandidatus, Vertybinių

popierių komisija – 1 kandidatą. Tarybos sutikimu posėdžiuose patariamojo balso

teise gali dalyvauti po vieną bankų, finansų maklerių ir kredito unijų

asociacijų atstovą. Už tarybos narių darbą apmoka juos delegavusios

institucijos.

3.

Tarybos

narių kadencija – 4 metai, kadencijų skaičius neribojamas. Tarybos nario

kandidatūrą teikusi institucija gali jį atšaukti ir pasiūlyti vietoj jo

paskirti kitą kandidatą.

4.

Tarybos

veiklai vadovauja tarybos pirmininkas, o kai jo nėra, – tarybos pirmininko

pavaduotojas. Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją renka draudimo

įmonės taryba iš savo narių.

5.

Taryba:

1)

teikia išvadas, pastabas ir pasiūlymus draudimo įmonės

savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai dėl

draudimo įmonės veiklos strategijos, valdymo struktūros;

2) teikia

savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pasiūlymus dėl

draudimo įmonės įstatų pakeitimo;

3)

nustato draudimo įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir terminus, delspinigių

už laiku nesumokėtą draudimo įmoką dydį bei delspinigių skaičiavimo ir mokėjimo

tvarką;

4) nustato

draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką;

5)

nustato draudimo įmonės nuosavo kapitalo lėšų ir administruojamų

fondų investavimo tvarką ir valstybes, į kurių vyriausybių ir centrinių bankų

vertybinius popierius gali būti investuojama;

6) priima

sprendimus dėl indėlių ar įsipareigojimų investuotojams draudimo nutraukimo;

7) priima

sprendimus dėl draudimo įmokos normos pakeitimo, nustato draudimo įmonės

įsipareigojimams vykdyti imamos paskolos dydį;

8) nustato

indėlių ar įsipareigojimų investuotojams papildomo draudimo tvarką;

9) teikia

draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai savo

veiklos metinę ataskaitą;

10) įstatymų

nustatytais atvejais ir tvarka, suderinusi su draudimo įmonės savininko

teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, priima sprendimą paimti

banko akcijas iš banko akcininkų visuomenės poreikiams ir sprendžia dėl šių

akcijų apmokėjimo, nustato lėšų, skiriamų banko veiklos saugumui ir patikimumui

atkurti, dydį;

11) atlieka

kitas šiame Įstatyme ir įstatuose nustatytas funkcijas.

6.

Draudimo

įmonės vadovas yra atskaitingas draudimo įmonės savininko teises ir pareigas

įgyvendinančiai institucijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2068,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

21 straipsnis. Draudimo įmonės valdymas

1.

Draudimo

įmonės valdymo organai yra taryba ir administracija.

2.

Taryba sudaroma iš 6 narių, kuriuos skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Finansų ministerija teikia 3 kandidatus, Lietuvos bankas – 2

kandidatus, Vertybinių popierių komisija – 1 kandidatą. Tarybos sutikimu

posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti po vieną bankų, finansų

maklerių ir kredito unijų asociacijų atstovą. Už tarybos narių darbą apmoka

juos delegavusios institucijos.

3.

Tarybos narių kadencija – 4 metai, kadencijų skaičius neribojamas. Tarybos nario kandidatūrą teikusi institucija gali jį atšaukti ir pasiūlyti vietoj jo paskirti kitą kandidatą. 4. (Neteko galios nuo 2004 m. gegužės 1 d.)5. Tarybos veiklai vadovauja tarybos pirmininkas, o kai jo nėra, – tarybos pirmininko pavaduotojas. Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją renka draudimo įmonės taryba iš savo narių. 6. Taryba: 1) skiria į pareigas ir atleidžia iš jų draudimo įmonės administracijos vadovą ir vyriausiąjį buhalterį; 2) teikia steigėjui pasiūlymus dėl draudimo įmonės įstatų pakeitimo; 3) nustato draudimo įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir terminus, delspinigių už laiku nesumokėtą draudimo įmoką dydį bei delspinigių skaičiavimo ir mokėjimo tvarką;4) nustato draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką; 5) nustato draudimo įmonės administruojamų fondų investavimo tvarką ir šalis, į kurių vyriausybių ir centrinių bankų vertybinius popierius gali būti investuojama; 6) priima sprendimus dėl indėlių ar įsipareigojimų investuotojams draudimo nutraukimo; 7) tvirtina draudimo įmonės metinę finansinę atskaitomybę ir pelno paskirstymą;8) tvirtina draudimo įmonės administravimo sąnaudų sąmatą; 9) priima sprendimus dėl draudimo įmokos normos pakeitimo, nustato draudimo įmonės įsipareigojimams vykdyti imamos paskolos dydį; 10) nustato, kas yra draudimo įmonės komercinė paslaptis; 11) nagrinėja draudėjų, indėlininkų ir investuotojų, kurie turi teisę į draudimo išmokas, pareiškimus dėl administracijos veiksmų;12) nustato indėlių ar įsipareigojimų investuotojams papildomo draudimo tvarką; 13) nustato administracijos ir darbuotojų darbo apmokėjimo ir skatinimo tvarką bei administracijos vadovo ir vyriausiojo buhalterio darbo užmokestį;14) teikia steigėjui savo ir draudimo įmonės veiklos metinę ataskaitą;

15) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, suderinusi su draudimo

įmonės steigėju, priima sprendimą paimti banko akcijas iš banko akcininkų

visuomenės poreikiams ir sprendžia dėl šių akcijų apmokėjimo, nustato lėšų,

skiriamų banko veiklos saugumui ir patikimumui atkurti, dydį;

16) atlieka

kitas šiame Įstatyme ir įstatuose nustatytas funkcijas.

7.

Draudimo įmonės administracija valdo draudimo įmonę jos įstatuose nustatyta tvarka. 8. Administracijos veiklai vadovauja administracijos vadovas. Jis yra atskaitingas tarybai ir steigėjui. Administracijos vadovas įstatymų nustatyta tvarka sudaro ir nutraukia darbo sutartis su draudimo įmonės darbuotojais. Jis turi teisę draudimo įmonės vardu sudaryti sandorius, atstovauti draudimo įmonei valdžios bei valdymo institucijose, teisme ir gali turėti kitų draudimo įmonės įstatuose nurodytų teisių. 9. Administracijos vadovas ir darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka privalo atlyginti draudimo įmonei dėl savo kaltės padarytus nuostolius. Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2068,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)

22 straipsnis. Draudimo įmonės komercinių paslapčių saugojimas Informacija, laikoma draudimo įmonės komercine paslaptimi, gali būti teikiama tik įstatymų nustatytoms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka.  23 straipsnis. Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo atskirumas

1.

Bankų, bankų filialų ir kredito unijų draudimo įmokos,

draudimo išmokos bei pajamos iš Indėlių draudimo fondo investicijų, taip pat

lėšos, išieškotos iš likviduojamų, mokėjusių draudimo įmokas į Indėlių draudimo

fondą, draudėjų, ir kitos Indėlių draudimo fondo pajamos ir sąnaudos

apskaitomos ir kaupiamos atskirai nuo įmonių draudimo įmokų, draudimo išmokų

bei pajamų iš Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo investicijų, taip

pat lėšų, išieškotų iš likviduojamų, mokėjusių draudimo įmokas į Įsipareigojimų

investuotojams draudimo fondą, draudėjų, ir kitų Įsipareigojimų investuotojams

draudimo fondo pajamų.

2.

Draudimo

išmokos už indėlius ir bankų bei bankų filialų

įsipareigojimus investuotojams mokamos iš Indėlių draudimo fondo, o už įmonių

įsipareigojimus investuotojams – iš Įsipareigojimų investuotojams draudimo

fondo.

3.

Tuo atveju,

kai draudimo išmokoms mokėti viename iš fondų trūksta pinigų, o kitame

jų yra, draudimo išmokos gali būti mokamos iš fondo, kuriame yra lėšų, tačiau

prieš naudojant kitą fondą, visų pirma panaudojamas privalomasis rezervas.

Po to draudimo įmokos, mokamos į fondą, kuriame trūko lėšų draudimo išmokoms

išmokėti, pirmiausia naudojamos lėšoms grąžinti į kitą fondą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2068,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

24 straipsnis. Draudimo įmonės nuosavas kapitalas 1. Draudimo įmonės nuosavą kapitalą sudaro draudimo įmonės savininko kapitalas, privalomasis rezervas, perkainojimo rezervas ir nepaskirstytas einamųjų metų pelnas (nuostoliai). Draudimo įmonės savininko kapitalas yra nurodomas draudimo įmonės įstatuose.

2.

Draudimo

įmonės savininko kapitalas gali būti naudojamas draudimo

išmokoms mokėti tik tuo atveju, kai lėšų abiejuose fonduose ir privalomajame

rezerve tam nepakanka.

3.

Pagal šio

straipsnio 2 dalį panaudota draudimo įmonės savininko kapitalo

dalis iki draudimo įmonės įstatuose nustatyto savininko kapitalo

dydžio yra atkuriama iš Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams

draudimo fondo lėšų. Savininko kapitalui atkurti naudojami

Indėlių draudimo fondas ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondas turi

atitikti sumas, kuriomis sumažintas savininko kapitalas kiekvieno

šių fondų draudimo išmokoms mokėti. Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų

investuotojams draudimo fondo lėšos naudojamos savininko kapitalui

atkurti prieš lėšų grąžinimą į kitą fondą šio Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje

nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2068,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

27 straipsnis. Finansinės atskaitomybės skelbimas Draudimo įmonės metinė finansinė atskaitomybė turi būti įstatų nustatyta tvarka viešai paskelbta per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

5 straipsnis. Draudimo suma

1.

Indėlių draudimo

suma yra lygi indėlininko indėliui, buvusiam banke, banko

filiale arba kredito unijoje draudiminio įvykio dieną, tačiau ji

negali būti didesnė kaip:

1) 45 000 litų –

nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos;

2) 50 000 litų –

nuo 2004 m. sausio 1 d.;

3) 60 000 litų –

nuo 2007 m. sausio 1 d.;

4) 20 000 eurų

atitinkanti suma litais – nuo 2008 m. sausio 1 d.

2.

Papildomai apdraudžiamo indėlio draudimo suma yra lygi indėlio ir sumos, kuri išmokama pagal užsienio valstybės teisės aktus, skirtumui, tačiau ji negali viršyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų draudimo sumų. 3. Įsipareigojimų investuotojui draudimo suma yra lygi banko ar įmonės įsipareigojimams investuotojui draudiminio įvykio dieną, tačiau ji negali būti didesnė kaip: 1) 45 000 litų – nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos; 2) 50 000 litų – nuo 2004 m. sausio 1 d.; 3) 60 000 litų – nuo 2007 m. sausio 1 d.; 4) 20 000 eurų atitinkanti suma litais – nuo 2008 m. sausio 1 d.4. Papildomai apdraudžiamų įsipareigojimų investuotojui draudimo suma yra lygi įsipareigojimų investuotojui ir sumos, kuri išmokama investuotojui pagal užsienio valstybės teisės aktus, skirtumui, tačiau draudimo suma negali viršyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytų draudimo sumų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

6

straipsnis. Bankų, bankų filialų ir kredito unijų draudimo įmoka

1.

Bankų, bankų filialų ir kredito unijų draudimo įmoka

yra skaičiuojama nuo indėlininkų sąskaitose, atidarytose pagal banko indėlio ir

(arba) banko sąskaitos sutartis, esančių pinigų litais ir (ar) užsienio valiuta

sumos, laikomos kredito unijose, bankuose ir bankų

filialuose, kuriuose laikomi indėliai nėra kompensuojami arba kitaip

apsaugomi pagal užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso filialą įsteigęs užsienio bankas, teisės aktus. Šio

Įstatymo numatytu atveju papildomai draudžiant indėlius, draudimo įmoka yra

skaičiuojama nuo sumos, kurią sudaro papildomai draudžiamų indėlių sąskaitose,

atidarytose pagal banko indėlio ir (arba) banko sąskaitos sutartis, esančių

pinigų ir išmokų, mokėtinų indėlininkams pagal užsienio valstybės teisės aktus,

skirtumas.

2.

Draudimo

įmokos metinė norma, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį, yra:

1) bankams, bankų filialams – 0,45 procento;

2) kredito

unijoms – 0,2 procento.

3.

Draudimo

įmonės taryba turi teisę keisti draudimo įmokos normą:

1) kai Indėlių

draudimo fondo ir visų draudžiamų indėlių santykis tampa didesnis negu 3

procentai, bet neviršija 4 procentų. Šiuo atveju metinė draudimo įmokos norma

šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems draudėjams neturi būti mažesnė

kaip 0,045 procento, šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytiems draudėjams –

0,025 procento;

2) kai Indėlių

draudimo fondo ir visų draudžiamų indėlių santykis tampa didesnis negu 4

procentai. Šiuo atveju metinė draudimo įmokos norma šio straipsnio 2 dalies 1

punkte nurodytiems draudėjams neturi būti mažesnė kaip 0,001 procento, šio

straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytiems draudėjams – 0,0005 procento.

4.

Bankai, įgiję

teisę priimti indėlius, 4 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais užsienio

bankai, įsteigę filialus, turinčius teisę

priimti indėlius, draudimo įmonės tarybos nustatyta tvarka į draudimo įmonės

sąskaitą sumoka pirmąją (avansinę) 5000 litų draudimo įmoką. Kredito unijos,

turinčios teisę priimti indėlius, ir naujai įsteigtos kredito unijos, įgijusios

teisę priimti indėlius, draudimo įmonės tarybos nustatyta tvarka į draudimo

įmonės sąskaitą sumoka pirmąją (avansinę) 500 litų draudimo įmoką. Kitas

draudimo įmokas apskaičiuoja draudėjas ir moka jas į draudimo įmonės sąskaitą

kiekvieną mėnesį.

5.

Bankų ir bankų filialų draudimo įmoka nepriklauso nuo jų teikiamų investicinių paslaugų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

7 straipsnis. Įmonių draudimo įmoka

1.

Įmonių, kurios neturi teisės teikti papildomos paslaugos – saugoti klientams

priklausančius vertybinius popierius ir pinigines lėšas, metinė įmoka yra 3 000

litų. Įmonių, kurios turi teisę teikti papildomą paslaugą – saugoti klientams

priklausančius vertybinius popierius ir (arba) pinigines lėšas, metinė įmoka –

10 000 litų.

2.

Įmonės, vykdančios pavedimus klientų sąskaita,

papildomai moka metinės įmokos dalį – 0,01 procento per praėjusius

kalendorinius metus klientų sąskaita įvykdytų pavedimų bendros vertės, tačiau

ši dalis turi būti ne mažesnė kaip 1 000 litų ir ne didesnė kaip 10 000 litų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1429,

2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)

Nr.

XI-376,

2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3969 (2009-08-04)

8

straipsnis. Draudimo įmokos mokėjimo tvarka

1.

Draudimo įmokos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką bei terminus, draudimo įmokos

normos pakeitimus nustato draudimo įmonės taryba ir skelbia „Valstybės

žiniose“.

1 dalies

redakcija nuo 2014-01-01:

1.

Draudimo įmokos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką bei terminus, draudimo įmokos

normos pakeitimus nustato draudimo įmonės taryba ir skelbia Teisės aktų

registre.

2.

Jeigu

draudėjas per draudimo įmonės tarybos nustatytą terminą nesumoka draudimo

įmokos arba jos dalies į draudimo įmonės sąskaitą, už kiekvieną pavėluotą dieną

yra skaičiuojami delspinigiai. Delspinigių dydį nustato draudimo įmonės taryba,

atsižvelgdama į vidutinę praėjusio kalendorinio ketvirčio palūkanų normą,

mokamą už Vyriausybės ne ilgiau kaip vieneriems metams išleistas obligacijas

litais. Delspinigiai apskaičiuojami ir mokami draudimo įmonės tarybos

patvirtinta delspinigių už laiku nesumokėtą draudimo įmoką skaičiavimo ir

mokėjimo tvarka. Jeigu draudėjas nesumoka draudimo įmokų, reikiama suma ir

delspinigiai iš jo išieškomi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Delspinigiai yra išieškomi, jeigu jų išieškojimo sąnaudos neviršija išieškomos

sumos.

3.

Nuo

tos dienos, kurią draudėjui įvyksta draudžiamasis įvykis arba draudimo įmonės

taryba nutraukia draudėjo indėlių draudimą, draudimo įmokos nebemokamos. Šiuo

atveju iki draudžiamojo įvykio dienos arba iki draudimo nutraukimo dienos

nesumokėtos draudimo įmokos dalis laikoma draudėjo įsiskolinimu, o

delspinigiai, nustatyti šio straipsnio 2 dalyje, nėra skaičiuojami nuo

draudžiamojo įvykio dienos arba draudimo nutraukimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2068,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)

Nr. X-1429,

2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)

Nr. XI-2328,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6656 (2012-11-15)

TREČIASIS SKIRSNISDRAUDIMO IŠMOKOS

9

straipsnis. Draudimo išmokos dydis

1.

Indėlininkas įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudžiamojo įvykio dienos.

Investuotojas įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudžiamojo įvykio dienos tik

tuo atveju, jeigu investuotojo vertybinius popierius ir (arba) pinigus

draudėjas yra perleidęs arba panaudojęs be investuotojo valios. Apskaičiuojant

draudimo išmoką už įsipareigojimus investuotojams, į įsipareigojimus

investuotojui yra įskaičiuojami tik tie investuotojo vertybiniai popieriai ir

pinigai, kurių draudėjas nesugeba grąžinti investuotojui.

2.

Draudimo išmokos už indėlius ir draudimo išmokos už įsipareigojimus

investuotojams apskaičiuojamos ir išmokamos atskirai.

3.

Draudimo

išmokų indėlininkams ar investuotojams dydžiai:

1) 100 procentų

įsipareigojimų investuotojams iki 3 000 eurų atitinkančios sumos litais ir 90

procentų įsipareigojimų investuotojams nuo 3 000 eurų atitinkančios sumos

litais iki 22 000 eurų atitinkančios sumos litais;

2) 100 procentų

indėlio iki 100 000 eurų atitinkančios sumos litais.

4.

indėlius ar įsipareigojimus investuotojams užsienio valiuta draudimo išmokos

apskaičiuojamos pagal draudžiamojo įvykio dieną Lietuvos banko nustatytą lito

ir užsienio valiutos santykį.

5.

Draudimo išmokos investuotojams dydis skaičiuojamas pagal investuotojo

vertybinių popierių rinkos vertę, buvusią draudžiamojo įvykio dieną.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1429,

2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)

Nr. X-1749,

2008-10-14, Žin., 2008, Nr. 121-4589 (2008-10-21)

Nr.

XI-376,

2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3969 (2009-08-04)

10

straipsnis. Draudimo išmokos mokėjimo tvarka

1.

Draudimo išmokos indėlininkams išmokamos per 20 darbo dienų nuo draudžiamojo

įvykio dienos. Draudimo įmonės taryba, esant išskirtinėms aplinkybėms,

suderinusi su priežiūros institucija, gali pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip

10 darbo dienų. Draudimo išmokos investuotojams išmokamos per 3 mėnesius nuo

draudžiamojo įvykio dienos. Draudimo įmonės taryba gali pratęsti šį terminą ne

ilgiau kaip 3 mėnesiams. Draudimo išmokos indėlininkams ir investuotojams

išmokamos litais arba atitinkamos Europos valstybės nacionaline valiuta, kai

indėliai laikomi ir (ar) įsipareigojimai investuotojams prisiimti banko ar

įmonės filiale, įsteigtame Europos valstybėje.

2.

Indėlininko ar investuotojo teisė gauti draudimo išmoką galioja 5 metus nuo

draudžiamojo įvykio dienos.

3.

Draudimo išmoką apskaičiuoja ir moka draudimo įmonė, remdamasi draudėjo

draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus, jų

indėlius ar įsipareigojimus investuotojams ir apie papildomai apdraustų indėlių

ar įsipareigojimų investuotojams sumas. Draudimo išmokų apskaičiavimo ir

mokėjimo tvarką nustato draudimo įmonės taryba ir paskelbia „Valstybės

žiniose“.

3 dalies redakcija

nuo 2014-01-01:

3.

Draudimo

išmoką apskaičiuoja ir moka draudimo įmonė, remdamasi draudėjo draudžiamojo

įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus, jų indėlius ar

įsipareigojimus investuotojams ir apie papildomai apdraustų indėlių ar

įsipareigojimų investuotojams sumas. Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo

tvarką nustato draudimo įmonės taryba ir paskelbia Teisės aktų registre.

4.

Papildomo draudimo išmokos dydis apskaičiuojamas iš draudimo išmokos,

apskaičiuotos pagal šio Įstatymo 9 straipsnio nuostatas, atimant draudimo

išmoką (garantiją), apskaičiuotą pagal užsienio valstybės teisės aktų

nuostatas.

5.

Ginčus dėl indėlininko ar investuotojo teisės į draudimo išmoką sprendžia

teismas.

6.

Draudėjai draudimo įmonės reikalavimu privalo draudimo įmonei pateikti

duomenis, reikalingus draudimo išmokoms apskaičiuoti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1429,

2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)

Nr.

XI-376,

2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3969 (2009-08-04)

Nr. XI-1750,

2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 146-6856 (2011-12-01)

Nr. XI-2328,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6656 (2012-11-15)

11

straipsnis. Draudimo išmokos išmokėjimo pasekmės

1.

Kai

draudimo įmonė išmoka draudimo išmokas draudėjo indėlininkams ar

investuotojams, draudėjas draudimo įmonės nurodymu privalo sumažinti

įsipareigojimus indėlininkams ar investuotojams draudimo įmonės nurodytomis

sumomis ir atitinkamai padidinti įsipareigojimus draudimo įmonei.

2.

Indėlininkas ar investuotojas nuo tos dienos, kurią jam buvo išmokėta draudimo

išmoka, netenka teisių reikalauti iš banko, kredito unijos ar įmonės draudimo

išmokos dydžio pinigų sumos.

12

straipsnis. Draudimo išmokų apribojimai

1.

Draudimo išmokos nemokamos:

1)

indėlininkams ar investuotojams, kurių indėliai ar įsipareigojimai investuotojams

teismų sprendimu pripažinti įgytais neteisėtu būdu;

2) indėlininkams

ar investuotojams, kurių indėliai ar įsipareigojimai investuotojams pagal

sutartis ar kitokiu būdu (išskyrus paveldėjimą) yra perleisti po draudžiamojo

įvykio dienos;

3) banko,

kredito unijos ar įmonės administracijos vadovams, banko, kredito unijos ar

įmonės filialų vadovams, tarybos (stebėtojų tarybos) ir valdybos nariams;

asmenims, turintiems ne mažesnę kaip 5 procentų banko akcinio kapitalo dalį, ar

asmenims, ne mažiau kaip 5 procentus banko akcinio kapitalo turinčiose įmonėse

turintiems daugiau kaip 50 procentų kapitalo; asmenims, atliekantiems

nepriklausomą banko, kredito unijos ar įmonės auditą; šiame punkte nurodytų

asmenų vaikams, įvaikiams, sutuoktiniams, partnerystę įregistravusiems

sugyventiniams, tėvams ir įtėviams;

4)

banko, kredito unijos ar įmonės paskolos gavėjams, jeigu indėliai ar

įsipareigojimai investuotojui ne didesni už jų įsipareigojimus (negrąžintas

paskolas su palūkanomis). Jeigu banko, kredito unijos ar įmonės paskolos gavėjo

indėlis ar įsipareigojimai investuotojui yra didesni už šio gavėjo

įsipareigojimus (negrąžintas paskolas su palūkanomis), draudimo suma

skaičiuojama iš indėlio ar įsipareigojimų investuotojui atimant gavėjo

įsipareigojimus, bet negali būti didesnė, negu nurodyta šio Įstatymo 9

straipsnio 3 dalyje;

5) už

anoniminėse ir koduotose sąskaitose laikomus indėlius;

6) už

indėlius, kuriems draudėjas yra nustatęs palūkanų normą, daugiau kaip du kartus

viršijančią adekvatiems indėliams toje pačioje kredito įstaigoje nustatytą

palūkanų normą.

2.

Indėlininkams ar investuotojams, dėl kurių indėlių lėšų ar įsipareigojimų

investuotojams įsigijimo teisėtumo kreiptasi į teisėsaugos institucijas ar

teismus, tačiau dar nepriimtas sprendimas, draudimo išmokų mokėjimas yra

sustabdomas iki sprendimo įsiteisėjimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

Nr. X-1429,

2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)

25 straipsnis. Indėlių draudimo fondo ir

Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo pajamos ir sąnaudos

1.

Indėlių

draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo pajamas sudaro

draudimo įmokos, sumos, įstatymų nustatyta tvarka išieškotos iš likviduojamo

draudėjo, pajamos iš Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams

draudimo fondo investicijų, lėšos, gautos pardavus laikinojo banko akcijas ar

po laikinojo banko likvidavimo likusį turtą, taip pat kitos sumos.

2.

Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo sąnaudas sudaro draudimo išmokos, Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo administravimo sąnaudos, sumos, skirtos dalyvauti banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo finansavime.

3.

Indėlių

draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo administravimo

sąnaudų dydį, įvertinusi kiekvieno iš fondų laukiamas administravimo sąnaudas

ir fondų dydžius, nustato draudimo įmonės taryba, tvirtindama Indėlių draudimo

fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo administravimo sąnaudų

sąmatą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2068,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)

Nr. X-1429,

2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)

Nr. XI-1712,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 139-6552 (2011-11-18)

25(1) straipsnis. Draudimo įmonės pajamos ir sąnaudos

1.

Draudimo įmonės pajamas sudaro:

1)

atlyginimas už Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo

fondo administravimą;

2)

pajamos iš draudimo įmonės nuosavo kapitalo investavimo;

3) kitos

pajamos.

2.

Draudimo įmonės sąnaudas sudaro:

1)

Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo

administravimo sąnaudos;

2)

draudimo įmonės nuosavo kapitalo investavimo sąnaudos;

3) kitos

sąnaudos.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

26 straipsnis. Draudimo

įmonės nuosavo kapitalo lėšų, Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų

investuotojams draudimo fondo investavimas

1.

Draudimo

įmonės nuosavo kapitalo lėšos ir administruojami fondai gali būti

investuojami draudimo įmonės tarybos nustatyta tvarka į tarybos nustatytų

valstybių vyriausybių ir centrinių bankų vertybinius popierius ir indėlius

Lietuvos banke.

2.

Pajamos, gautos iš draudimo įmonės nuosavo

kapitalo lėšų ir administruojamų fondų investavimo, priskiriamos draudimo

įmonės pajamoms ir administruojamų fondų pajamoms proporcingai pagal draudimo

įmonės nuosavo kapitalo, Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų

investuotojams draudimo fondo dydžius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2068,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

Nr.

XI-376,

2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3969 (2009-08-04)

26(1)

straipsnis. Draudimo įmonės pelno paskirstymas ir privalomasis rezervas

1.

Visas draudimo įmonės pelnas

skiriamas į privalomąjį rezervą.

2.

Draudimo įmonės privalomasis

rezervas gali būti naudojamas:

1) draudimo

išmokoms mokėti, kai fonde, iš kurio mokamos draudimo išmokos, trūksta pinigų;

2) savininko

kapitalui atkurti iki dydžio, buvusio prieš kapitalo

panaudojimą draudimo išmokoms mokėti;

3) draudimo įmonės ūkinės veiklos

nuostoliams dengti.

3.

Draudimo

įmonės privalomojo rezervo sudarymui, dydžiui ir naudojimui

netaikomos Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatos.

4.

Nepaskirstytieji nuostoliai perkeliami į kitus finansinius metus.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. IX-2068,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

27

straipsnis. Finansinės atskaitomybės skelbimas

Draudimo

įmonės metinė finansinė atskaitomybė turi būti įstatų nustatyta tvarka viešai

paskelbta per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

28

straipsnis. Neteko galios.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

Nr.

XI-376,

2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3969 (2009-08-04)

29

straipsnis. Draudimo įmonės likvidavimas ir pertvarkymas

Draudimo

įmonė likviduojama arba pertvarkoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka.

ŠEŠTASIS SKIRSNISBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1.

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

2.

Iki

šio Įstatymo įsigaliojimo pagal Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo

įstatymą ir pagal Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymą apskaičiuotos,

bet indėlininkams neišmokėtos draudimo išmokos pagal šį Įstatymą

neperskaičiuojamos ir toliau mokamos iš Indėlių draudimo fondo.

3.

Indėliai,

esantys banke, kredito unijoje ir (ar) banko filiale, kurie draudėjais tapo

pagal Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymą ir (arba) pagal

Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymą, laikomi apdraustais pagal šį

Įstatymą nuo jo įsigaliojimo dienos. Įsipareigojimai investuotojams laikomi

apdraustais nuo pirmos draudimo įmokos įmokėjimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

31

straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

1.

Pavadinimas „Valstybės įmonė Indėlių draudimo fondas“ pakeičiamas į pavadinimą

„valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

2.

Šio

Įstatymo įsigaliojimo metu valstybės įmonės Indėlių draudimo fondo valdomos

lėšos, išskyrus įstatinį kapitalą, yra priskiriamos Indėlių draudimo fondui, o

3 milijonai litų priskiriami Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondui.

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė per 6 mėnesius nuo šio Įstatymo įsigaliojimo

dienos turi pakeisti draudimo įmonės įstatus bei paskirti vieną draudimo įmonės

tarybos narį. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos paskirtų įmonės tarybos

narių kadencijos terminas skaičiuojamas nuo jų paskyrimo dienos.

32

straipsnis. Įstatymų pripažinimas netekusiais galios

Įsigaliojus

šiam Įstatymui, netenka galios:

1)

Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 23-760);

2)

Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymo 3, 4, 5 ir 13 straipsnių

pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 90-3145);

3)

Lietuvos Respublikos komercinių bankų ir finansų maklerio įmonių įsipareigojimų

investuotojams draudimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 112-4073).

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

indėlių

ir įsipareigojimų

investuotojams

draudimo įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1994 m.

gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19/EB dėl indėlių

garantijų sistemų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 2 tomas, p.

252).

2.

1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo

sistemų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 2 tomas, p. 311).

3.

2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2009/14/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų

sistemų nuostatas dėl kompensacijų lygio ir išmokėjimo termino (OL 2009

L 68, p. 3).

Įstatymas

papildytas priedu:

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

Priedo pakeitimai:

Nr. X-1429,

2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)

Nr.

XI-376,

2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3969 (2009-08-04)


Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2068,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)

INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ

INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 8, 20, 21, 23, 24, 25, 26 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 26(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ

INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 5, 6, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21,

23, 24, 26, 26(1), 27, 28, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 25(1)

STRAIPSNIU BEI PRIEDU ĮSTATYMAS

Įsigaliojus šiam įstatymui, į draudimo įmonės balansą įtraukti

kiti rezervai pervedami į privalomąjį rezervą.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1429,

2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)

INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ

INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 12, 14, 15, 21,

24, 25 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO BEI PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1749,

2008-10-14, Žin., 2008, Nr. 121-4589 (2008-10-21)

INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ

INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. lapkričio 1 d.

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-376,

2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3969 (2009-08-04)

INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ

INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4, 5, 7, 9, 10, 13, 18, 20, 21, 26

STRAIPSNIŲ BEI PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR 28 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO

NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2010 m. gruodžio 31 d.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. XI-1712,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 139-6552 (2011-11-18)

INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ

INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO 20, 21, 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 12(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. XI-1682,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6828 (2011-12-01)

INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ INVESTUOTOJAMS

DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 14, 20 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2012 m.

sausio 1 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. XI-1750,

2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 146-6856 (2011-12-01)

INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ

INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. XI-2328,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6656 (2012-11-15)

INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ

INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO 4, 8, 10 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2014 m.

sausio 1 d.

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė

(2012-11-16)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

28 straipsnis. Draudimo įmonės atleidimas nuo palūkanų už valstybės įmonės savininko kapitalo naudojimą mokėjimoDraudimo įmonė atleidžiama nuo palūkanų už valstybės įmonės savininko kapitalo naudojimą mokėjimo į valstybės biudžetą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

29 straipsnis. Draudimo įmonės likvidavimas ir pertvarkymas Draudimo įmonė likviduojama arba pertvarkoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.  ŠEŠTASIS SKIRSNISBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 30 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 1. Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d. 2. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo pagal Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymą ir pagal Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymą apskaičiuotos, bet indėlininkams neišmokėtos draudimo išmokos pagal šį Įstatymą neperskaičiuojamos ir toliau mokamos iš Indėlių draudimo fondo. 3. Indėliai, esantys banke, kredito unijoje ir (ar) banko filiale, kurie draudėjais tapo pagal Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymą ir (arba) pagal Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymą, laikomi apdraustais pagal šį Įstatymą nuo jo įsigaliojimo dienos. Įsipareigojimai investuotojams laikomi apdraustais nuo pirmos draudimo įmokos įmokėjimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

31 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas1. Pavadinimas „Valstybės įmonė Indėlių draudimo fondas“ pakeičiamas į pavadinimą „valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.2. Šio Įstatymo įsigaliojimo metu valstybės įmonės Indėlių draudimo fondo valdomos lėšos, išskyrus įstatinį kapitalą, yra priskiriamos Indėlių draudimo fondui, o 3 milijonai litų priskiriami Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondui.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė per 6 mėnesius nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos turi pakeisti draudimo įmonės įstatus bei paskirti vieną draudimo įmonės tarybos narį. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos paskirtų įmonės tarybos narių kadencijos terminas skaičiuojamas nuo jų paskyrimo dienos. 32 straipsnis. Įstatymų pripažinimas netekusiais galios Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios:1) Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 23-760); 2) Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymo 3, 4, 5 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 90-3145); 3) Lietuvos Respublikos komercinių bankų ir finansų maklerio įmonių įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 112-4073).

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

indėlių

ir įsipareigojimų

investuotojams

draudimo įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1994 m.

gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19/EB dėl indėlių

garantijų sistemų.

2.

1997 m. kovo

3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB dėl investuotojų

kompensavimo sistemų.

Įstatymas

papildytas priedu:

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)


Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2068,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)

INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ

INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 8, 20, 21, 23, 24, 25, 26 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 26(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004

m. gegužės 1 d.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-84, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)

INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ

INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 5, 6, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21,

23, 24, 26, 26(1), 27, 28, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 25(1)

STRAIPSNIU BEI PRIEDU ĮSTATYMAS

Įsigaliojus šiam įstatymui, į draudimo įmonės balansą įtraukti

kiti rezervai pervedami į privalomąjį rezervą.


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2005-02-11)

autrap@lrs.lt

121 straipsnis. Banko turto,

teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo finansavimas

1.

Draudimo

įmonė, iš priežiūros institucijos gavusi informaciją apie pagal Lietuvos Respublikos

bankų įstatymo 761 straipsnio nuostatas numatomą vykdyti banko

turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą kitam bankui, sprendžia

klausimą dėl dalyvavimo banko turto, teisių ir įsipareigojimų perdavimo

finansavime.

2.

Draudimo

įmonė dalyvauja banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo

finansavime vienu ar abiem šiais būdais:

1) apmokėdama

pagal Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 71 straipsnio

nuostatas steigiamo laikinojo banko akcijas;

2) pervesdama

lėšas laikinajam bankui ar kitam bankui, kuris pagal Lietuvos Respublikos bankų

įstatymo 761 straipsnio nuostatas perima banko turtą, teises ir

įsipareigojimus, tam, kad būtų padengta perduodamų įsipareigojimų vertės ir

kartu perduodamo turto, teisių ir sandorių vertės skirtumo suma.

3.

Jeigu

draudimo įmonė dalyvauja banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų

perdavimo finansavime, bendra draudimo įmonės mokama suma neturi viršyti sumos,

kurią, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudimo įmonė pagal šį Įstatymą privalėtų

išmokėti banko, kurio turtas, teisės ir įsipareigojimai perduodami,

indėlininkams ir investuotojams.

4.

Draudimo

įmonės dalyvavimas banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo

finansavime šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu būdu prilyginamas

draudimo išmokos banko indėlininkams ir investuotojams išmokėjimui, ir bankas,

kurio turtas, teisės ir įsipareigojimai perduodami, panaudota finansavimui suma

privalo padidinti įsipareigojimus draudimo įmonei.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-1712,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 139-6552 (2011-11-18)

KETVIRTASIS SKIRSNISINFORMAVIMAS APIE DRAUDIMĄ IR DRAUDIMO NUTRAUKIMAS

13

straipsnis. Informavimas apie draudimą

1.

Draudėjas esamus ir būsimus indėlininkus ir investuotojus lietuvių kalba

aiškiai ir lengvai suprantamai turi informuoti apie draudimo įmonę

arba užsienio

draudimo įmonę, kurioje apdrausti indėliai ir (arba) įsipareigojimai

investuotojams, draudimo sąlygas, įskaitant draudimo sumą, draudimo objektą ir

šio Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje išvardytus atvejus, kai indėliai ir įsipareigojimai

investuotojams nėra draudžiami. Be to, jeigu indėlininkas ar investuotojas

pageidauja, jam turi būti suteikiama informacija apie draudimo išmokų mokėjimo

sąlygas ir tvarką.

2.

Draudimo

sąlygos negali būti konkurencijos priemonė, naudojama reklamoje. Reklamoje

leidžiama nurodyti tik draudimo įmonę arba užsienio

draudimo įmonę, kurioje apdrausti indėliai ir įsipareigojimai investuotojams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-376,

2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3969 (2009-08-04)

14

straipsnis. Draudimo nutraukimo tvarka

1.

Jeigu

priežiūros institucija atšaukia draudėjui teisę laikinai ar visam laikui

priimti indėlius, tokiam draudėjui draudimo įmonės taryba be išankstinio

įspėjimo atitinkamai laikinai ar visam laikui nutraukia indėlių draudimą. Jeigu

priežiūros institucija panaikina laikinai ar visam laikui draudėjui teisę

teikti investicines paslaugas, tokio draudėjo įsipareigojimų investuotojams

draudimas nutraukiamas atitinkamai laikinai ar visam laikui.

2.

Apie

teisės priimti indėlius ar teikti investicines paslaugas atšaukimą priežiūros

institucija nedelsdama privalo informuoti draudimo įmonės tarybą.

3.

Jeigu

draudėjas pažeidžia draudimo tvarką ir (arba) jo veikla kelia pavojų draudimo įmonės

sugebėjimui vykdyti įsipareigojimus, draudimo įmonės taryba, pranešusi apie tai priežiūros institucijai, įspėja

draudėją apie galimą draudimo nutraukimą ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių. Jeigu

per 12 mėnesių po įspėjimo draudėjas nepašalina draudimo tvarkos pažeidimų,

draudimo įmonės tarybos sprendimu, suderintu su priežiūros institucija,

draudėjo priimamų indėlių ar įsipareigojimų investuotojams draudimas gali būti

nutrauktas.

4.

Apie

indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo nutraukimą draudimo įmonė

paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

4 dalies

redakcija nuo 2014-01-01:

4.

Apie indėlių

ir įsipareigojimų investuotojams draudimo nutraukimą draudimo įmonė paskelbia

savo interneto svetainėje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1429,

2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)

Nr. XI-1682,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6828 (2011-12-01)

Nr. XI-2328,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6656 (2012-11-15)

15

straipsnis. Draudimo nutraukimo pasekmės

Jeigu draudėjui,

kuriam buvo nutrauktas draudimas, įvyksta draudžiamasis įvykis, draudimo įmonė

išmoka draudimo išmokas tik už tuos indėlius bei įsipareigojimus, kurie buvo

prisiimti iki sprendimo apie draudimo nutraukimą įsigaliojimo ir

nebuvo grąžinti ar įvykdyti iki draudžiamojo įvykio dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1429,

2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)