Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 65-2635
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
INDĖLIŲ IR
ĮSIPAREIGOJIMŲ INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO
ĮSTATYMAS
2002 m. birželio 20 d. Nr. IX-975
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis Įstatymas
nustato indėlių, laikomų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtuose
bankuose (toliau – bankai), Lietuvos Respublikoje įsteigtuose užsienio bankų
filialuose (toliau – bankų filialai) bei
Centrinėje kredito unijoje ir kredito unijose (toliau – kredito unijos),
draudimo tvarką ir šių indėlių draudimo išmokų dydį bei bankų, finansų maklerio
įmonių ir valdymo įmonių, turinčių teisę teikti investicines paslaugas (toliau
– įmonės), taip pat bankų filialuose, užsienio
finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių filialuose (toliau – įmonių filialai)
prisiimtų įsipareigojimų investuotojams draudimo tvarką ir draudimo išmokų
dydį.
Įstatymo
nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo
priede.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
Nr. X-1429,
2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis Įstatymas nustato indėlių, laikomų Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka įsteigtuose komerciniuose bankuose (toliau – komerciniai
bankai), Lietuvos Respublikoje įsteigtuose užsienio bankų filialuose
(skyriuose) (toliau – skyriai) bei Centrinėje kredito unijoje ir kredito
unijose (toliau – kredito unijos), draudimo tvarką ir šių indėlių draudimo
išmokų dydį bei komercinių bankų, finansų maklerio įmonių ir investicinių fondų
ar investicinių kintamojo kapitalo bendrovių valdymo įmonių (toliau – įmonės),
taip pat skyrių,
užsienio finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių filialų (toliau – įmonių
filialai) įsipareigojimų investuotojams draudimo tvarką ir
draudimo išmokų dydį.
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos 1. Draudimo įmonė – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.
Draudžiamasis
įvykis – bankroto bylos iškėlimas
kredito unijai, bankui ar įmonei arba priežiūros institucijos sprendimo dėl poveikio
priemonės taikymo ar investicinių paslaugų teikimo
nutraukimo priėmimas, kai kredito unija, bankas ar banko filialas negali
atsiskaityti su kreditoriais ar kai įmonė ar įmonės filialas yra nepajėgi
(nepajėgus) įvykdyti įsipareigojimų investuotojams.
Indėlininkas –
fizinis arba juridinis asmuo, laikantis indėlį banke, banko
filiale ar kredito unijoje, išskyrus subjektus, kurių indėliai pagal šį
Įstatymą negali būti draudimo objektai. Kai fizinis arba juridinis asmuo
(išskyrus valdymo įmonę, jei ji valdo kolektyvinio investavimo subjektus ir
pensijų fondus) laikydamas indėlį veikia kaip patikėtinis, indėlininku laikomas
patikėtojas. Kai reikalavimo teises į lėšas pagal sutartis turi asmenų grupė,
kiekvienas jos asmuo laikomas indėlininku ir lėšos padalijamos kiekvienam iš jų
lygiomis dalimis, jeigu sutartyse, iš kurių atsiranda jų reikalavimo teisės,
arba teismų sprendimuose nenustatyta kitaip.
Indėlis
– indėlininko pinigų, laikomų banke, banko filiale
arba kredito unijoje pagal banko indėlio ir (ar) banko sąskaitos sutartis, ir
kitų pinigų, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš
kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais ar
suteikti investicines paslaugas, suma (įskaitant priskaičiuotas palūkanas).
Indėlių draudimo fondas – fondas, kuriame sukauptas turtas, skirtas indėlininkams priklausančioms draudimo išmokoms išmokėti.
Indėlių
ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudėjas (toliau – draudėjas)
– bankas, Lietuvos Respublikoje filialą įsteigęs užsienio bankas (toliau
– užsienio bankas), kredito unija arba įmonė ar užsienio įmonė, turinčios teisę
teikti investicines paslaugas, šio Įstatymo nustatyta tvarka mokantys draudimo
įmokas į valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ administruojamą
Indėlių draudimo fondą ar Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą.
Indėlių
ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo įmoka (toliau – draudimo
įmoka) – draudėjo šio Įstatymo nustatyta tvarka mokama pinigų suma į
valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ administruojamą Indėlių
draudimo fondą ar Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą.
Indėlių
ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo išmoka (toliau – draudimo
išmoka) – šio Įstatymo nustatyta pinigų suma, į kurią indėlininkas ar
investuotojas įgyja teisę atsitikus draudžiamajam įvykiui.
Indėlių
ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo suma (toliau – draudimo
suma) – draudžiamo indėlio ar įsipareigojimų investuotojams suma,
apskaičiuojama šio Įstatymo nustatyta tvarka.
Investicinės
paslaugos – investicinės ir papildomos paslaugos, nurodytos Lietuvos
Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 13 ir 22 dalyse.
Investuotojas
– fizinis arba juridinis asmuo, perdavęs draudėjui pinigus arba vertybinius
popierius norėdamas pasinaudoti draudėjo teikiamomis investicinėmis paslaugomis.
Jeigu reikalavimo teises į pinigus ir (arba) vertybinius popierius pagal
sutartis turėjo asmenų grupė, kiekvienas jos asmuo laikomas investuotoju ir
vertybiniai popieriai bei pinigai padalijami kiekvienam iš jų lygiomis dalimis,
jei sutartyse, iš kurių atsiranda reikalavimo teisės, ar teismų sprendimuose
nenustatyta kitaip. Jeigu pinigus ar vertybinius popierius perdavęs asmuo
(išskyrus valdymo įmonę, kai ji valdo kolektyvinio investavimo subjektus ir
pensijų fondus) veikė kaip patikėtinis, investuotoju laikomas patikėtojas.
Įsipareigojimai
investuotojui – draudėjo, teikiančio investuotojui investicines paslaugas,
įsipareigojimai grąžinti investuotojui priklausančius pinigus ir (arba)
grąžinti investuotojui priklausančius vertybinius popierius.
Įsipareigojimų investuotojams
draudimo fondas – fondas,
kuriame sukauptas turtas, skirtas investuotojams priklausančioms draudimo
išmokoms išmokėti.
Kolektyvinio
investavimo subjektas – kaip
jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.
Pensijų fondas – kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos
papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pensijų
kaupimo įstatyme, taip pat profesinių pensijų fondas, kaip jis apibrėžtas
Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatyme.
Priežiūros
institucija – Lietuvos bankas ir analogiškas Lietuvos bankui finansų rinkos
priežiūros funkcijas atliekanti institucija užsienio valstybėje.“
Užsienio draudimo įmonė – indėlių ir (arba) įsipareigojimų
investuotojams
draudimo (kompensavimo) ar kitokio jų saugumo užtikrinimo pagal užsienio
valstybės teisės aktus sistemą administruojanti įstaiga.
Valdymo įmonė – kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio
investavimo subjektų įstatyme, ir
pensijų fondo valdymo įmonė, kaip ji apibrėžta Lietuvos
Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme.
Vertybiniai
popieriai – finansinės priemonės, nurodytos Lietuvos
Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
Nr. X-1429,
2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)
Nr.
XI-376,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3969 (2009-08-04)
Nr. XI-1682,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6828 (2011-12-01)
ANTRASIS
SKIRSNIS
DRAUDIMO ĮMOKOS
3
straipsnis. Draudimo objektas
1.
Indėlių draudimo objektas yra indėlininkų indėliai litais ir užsienio valiuta –
Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais, eurais ir Europos Sąjungos valstybių
narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – Europos valstybių) nacionalinėmis
valiutomis (toliau – užsienio valiuta).
2.
Įsipareigojimų investuotojams draudimo objektas yra įsipareigojimai grąžinti
investuotojams vertybinius popierius, nesvarbu, kokia valiuta jie yra išreikšti,
arba pinigus litais ar užsienio valiuta.
Šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus indėlius ir įsipareigojimus investuotojams
draudimo įmonėje privalo apdrausti bankai, kredito unijos, įmonės ir užsienio
bankai ar įmonės, Lietuvos Respublikoje įsteigę filialus, kuriuose
laikomi indėliai ar kurių įsipareigojimai investuotojams neapdraudžiami
(nekompensuojami) arba kitaip neužtikrinamas jų saugumas pagal užsienio
valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso filialą
įsteigęs bankas ar įmonė, teisės aktus.
4.
Draudimo objektas negali būti paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai
popieriai (indėlio sertifikatai) ir įsipareigojimai, susiję su jo akceptuotais
bei paprastaisiais vekseliais, pagal Lietuvos Respublikos hipotekinių
obligacijų ir hipotekinio kreditavimo įstatymą išleistos hipotekinės
obligacijos, taip pat toliau išvardytų subjektų indėliai ar įsipareigojimai
jiems:
1)
Lietuvos banko;
2)
draudimo įmonės;
3)
kredito įstaigų;
4)
finansų maklerio įmonių;
5) pagal
Draudimo įstatymą veikiančių draudimo įmonių;
6)
pensijų fondų;
7)
valdymo įmonių;
8)
įmonių, kurios verčiasi lizingu (finansine nuoma);
9)
kolektyvinio investavimo subjektų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2068,
2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
Nr. X-1429,
2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)
4
straipsnis. Papildomas draudimas
Jeigu
Europos valstybės jurisdikcijai nepriklausančio užsienio banko ar įmonės Lietuvos Respublikoje įsteigtame
filiale laikomi indėliai ar prisiimti
įsipareigojimai investuotojams yra apdraudžiami (kompensuojami) arba kitaip
užtikrinamas jų saugumas pagal užsienio valstybės teisės aktus, tačiau draudimo
įmonės taryba nustato, kad šios indėlių ar įsipareigojimų investuotojams
apdraudimo (kompensavimo) arba kitokios saugumo užtikrinimo sąlygos yra blogesnės,
negu nustatyta šiame Įstatyme, tai filialą
įsteigęs užsienio bankas ar įmonė privalo draudimo įmonės tarybos nustatyta ir
„Valstybės žiniose“ paskelbta tvarka papildomai apdrausti filiale laikomus indėlininkų indėlius, užsienio
banko ar įmonės filiale prisiimtus įsipareigojimus
investuotojams. Europos valstybės jurisdikcijai priklausantis užsienio bankas
ar įmonė, įsteigę filialą Lietuvos Respublikoje, šiuo atveju turi teisę
papildomai apdrausti filiale laikomus indėlius ir filiale prisiimtus įsipareigojimus
investuotojams.
1 dalies
redakcija nuo 2014-01-01:
Jeigu Europos
valstybės jurisdikcijai nepriklausančio užsienio banko ar įmonės Lietuvos
Respublikoje įsteigtame filiale laikomi indėliai ar prisiimti įsipareigojimai
investuotojams yra apdraudžiami (kompensuojami) arba kitaip užtikrinamas jų
saugumas pagal užsienio valstybės teisės aktus, tačiau draudimo įmonės taryba
nustato, kad šios indėlių ar įsipareigojimų investuotojams apdraudimo
(kompensavimo) arba kitokios saugumo užtikrinimo sąlygos yra blogesnės, negu
nustatyta šiame Įstatyme, tai filialą įsteigęs užsienio bankas ar įmonė privalo
draudimo įmonės tarybos nustatyta ir Teisės aktų registre paskelbta tvarka
papildomai apdrausti filiale laikomus indėlininkų indėlius, užsienio banko ar įmonės
filiale prisiimtus įsipareigojimus investuotojams. Europos valstybės
jurisdikcijai priklausantis užsienio bankas ar įmonė, įsteigę filialą Lietuvos
Respublikoje, šiuo atveju turi teisę papildomai apdrausti filiale laikomus
indėlius ir filiale prisiimtus įsipareigojimus investuotojams.
2.
Papildomai draudžiami tik tie indėliai ar įsipareigojimai investuotojams, kurių
apdraudimo (kompensavimo) arba kitokios saugumo užtikrinimo sąlygos pagal
užsienio valstybės teisės aktus yra blogesnės, negu nustatyta šiame Įstatyme.
3.
Indėliai ar įsipareigojimai investuotojams, kurie yra nedraudžiami
(nekompensuojami) arba kitaip neužtikrinamas jų saugumas pagal užsienio
valstybės teisės aktus, turi būti draudžiami pagal šį Įstatymą.
4.
Draudimo įmonė bendradarbiauja su užsienio draudimo įmone tos užsienio
valstybės, kurioje bankas
arba įmonė yra įsteigusi savo filialą arba kurios jurisdikcijai priklausantis
bankas arba įmonė yra įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
Nr. X-1429,
2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)
Nr.
XI-376,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3969 (2009-08-04)
Nr. XI-2328,
2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6656 (2012-11-15)
5
straipsnis. Draudimo suma
Indėlių draudimo suma yra lygi indėlininko
indėliui, buvusiam banke, banko filiale arba
kredito unijoje draudžiamojo įvykio dieną, tačiau ji negali būti didesnė kaip
100 000 eurų atitinkanti suma litais.
2.
Papildomai apdraudžiamo indėlio draudimo suma yra lygi indėlio ir sumos, kuri
išmokama pagal užsienio valstybės teisės aktus, skirtumui, tačiau ji negali
viršyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų draudimo sumų.
3.
Įsipareigojimų investuotojui draudimo suma yra lygi banko ar įmonės, taip pat
banko filiale ar įmonės filiale prisiimtiems įsipareigojimams investuotojui
draudžiamojo įvykio dieną, tačiau ji negali būti didesnė kaip 22 000
eurų atitinkanti suma litais.
4.
Papildomai apdraudžiamų įsipareigojimų investuotojui draudimo suma yra lygi
įsipareigojimų investuotojui ir sumos, kuri išmokama investuotojui pagal
užsienio valstybės teisės aktus, skirtumui, tačiau draudimo suma negali viršyti
šio straipsnio 3 dalyje nustatytų draudimo sumų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
Nr. X-1429,
2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)
Nr. X-1749,
2008-10-14, Žin., 2008, Nr. 121-4589 (2008-10-21)
Nr.
XI-376,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3969 (2009-08-04)
6
straipsnis. Bankų, bankų filialų ir kredito unijų draudimo įmoka
Bankų, bankų filialų ir kredito unijų draudimo įmoka
yra skaičiuojama nuo indėlininkų sąskaitose, atidarytose pagal banko indėlio ir
(arba) banko sąskaitos sutartis, esančių pinigų litais ir (ar) užsienio valiuta
sumos, laikomos kredito unijose, bankuose ir bankų
filialuose, kuriuose laikomi indėliai nėra kompensuojami arba kitaip
apsaugomi pagal užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso filialą įsteigęs užsienio bankas, teisės aktus. Šio
Įstatymo numatytu atveju papildomai draudžiant indėlius, draudimo įmoka yra
skaičiuojama nuo sumos, kurią sudaro papildomai draudžiamų indėlių sąskaitose,
atidarytose pagal banko indėlio ir (arba) banko sąskaitos sutartis, esančių
pinigų ir išmokų, mokėtinų indėlininkams pagal užsienio valstybės teisės aktus,
skirtumas.
Draudimo
įmokos metinė norma, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį, yra:
1) bankams, bankų filialams – 0,45 procento;
2) kredito
unijoms – 0,2 procento.
Draudimo
įmonės taryba turi teisę keisti draudimo įmokos normą:
1) kai Indėlių
draudimo fondo ir visų draudžiamų indėlių santykis tampa didesnis negu 3
procentai, bet neviršija 4 procentų. Šiuo atveju metinė draudimo įmokos
norma šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems draudėjams neturi būti
mažesnė kaip 0,045 procento, šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytiems
draudėjams – 0,025 procento;
2) kai Indėlių
draudimo fondo ir visų draudžiamų indėlių santykis tampa didesnis negu 4
procentai. Šiuo atveju metinė draudimo įmokos norma šio straipsnio 2 dalies 1
punkte nurodytiems draudėjams neturi būti mažesnė kaip 0,001 procento, šio
straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytiems draudėjams – 0,0005 procento.
Bankai, įgiję
teisę priimti indėlius, 4 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais užsienio
bankai, įsteigę filialus, turinčius teisę
priimti indėlius, draudimo įmonės tarybos nustatyta tvarka į draudimo įmonės
sąskaitą sumoka pirmąją (avansinę) 5000 litų draudimo įmoką. Kredito unijos,
turinčios teisę priimti indėlius, ir naujai įsteigtos kredito unijos, įgijusios
teisę priimti indėlius, draudimo įmonės tarybos nustatyta tvarka į draudimo
įmonės sąskaitą sumoka pirmąją (avansinę) 500 litų draudimo įmoką. Kitas
draudimo įmokas apskaičiuoja draudėjas ir moka jas į draudimo įmonės sąskaitą
kiekvieną mėnesį.
Bankų ir bankų filialų draudimo įmoka nepriklauso nuo jų teikiamų investicinių paslaugų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
ANTRASIS SKIRSNISDRAUDIMO ĮMOKOS 3 straipsnis. Draudimo objektas 1. Indėlių draudimo objektas yra indėlininkų indėliai litais ir užsienio valiuta – Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais, eurais ir Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis valiutomis (toliau – užsienio valiuta).2. Įsipareigojimų investuotojams draudimo objektas yra įsipareigojimai grąžinti investuotojams vertybinius popierius, nesvarbu, kokia valiuta jie yra išreikšti, arba pinigus litais ar užsienio valiuta – Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais, eurais ir Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis valiutomis.
Šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus indėlius ir įsipareigojimus investuotojams
draudimo įmonėje privalo apdrausti bankai, kredito unijos, įmonės ir užsienio
bankai ar įmonės, Lietuvos Respublikoje įsteigę filialus, kuriuose
laikomi indėliai ar kurių įsipareigojimai investuotojams neapdraudžiami
(nekompensuojami) arba kitaip neužtikrinamas jų saugumas pagal užsienio
valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso filialą
įsteigęs bankas ar įmonė, teisės aktus.
Draudimo
objektas negali būti paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai
(indėlio sertifikatai) ir įsipareigojimai, susiję su jo akceptuotais bei
paprastaisiais vekseliais, pagal Lietuvos Respublikos hipotekinių obligacijų ir
hipotekinio kreditavimo įstatymą išleistos hipotekinės obligacijos, taip pat
toliau išvardytų asmenų indėliai ar įsipareigojimai jiems:
1) Lietuvos banko;
2) draudimo įmonės;
3) kredito įstaigų;
4) finansų maklerio įmonių;
5) pagal Draudimo įstatymą
veikiančių draudimo įmonių;
6) pensijų fondų, pensijų fondų
valdymo įmonių;
7) investicinių kintamojo kapitalo
bendrovių, valdymo įmonių;
8) įmonių, kurios verčiasi
lizingu (finansine nuoma).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2068,
2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
4 straipsnis. Papildomas draudimas
Jeigu Europos
Sąjungos valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio užsienio banko ar įmonės Lietuvos Respublikoje įsteigtame filiale
laikomi
indėliai ar prisiimti
įsipareigojimai
investuotojams
yra apdraudžiami (kompensuojami) arba kitaip užtikrinamas jų saugumas pagal
užsienio valstybės teisės aktus, tačiau draudimo įmonės taryba nustato, kad
šios indėlių ar įsipareigojimų investuotojams apdraudimo (kompensavimo) arba
kitokios saugumo užtikrinimo sąlygos yra blogesnės, negu nustatyta šiame
Įstatyme, tai filialą įsteigęs užsienio bankas
ar
įmonė privalo
draudimo įmonės tarybos nustatyta ir ,,Valstybės žiniose“ paskelbta tvarka
papildomai apdrausti filiale laikomus
indėlininkų indėlius, užsienio banko ar įmonės filiale prisiimtus įsipareigojimus
investuotojams. Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijai priklausantis
užsienio bankas ar įmonė, įsteigę filialą Lietuvos Respublikoje, šiuo atveju
turi teisę papildomai apdrausti filiale laikomus indėlius ir filiale prisiimtus
įsipareigojimus investuotojams.
Papildomai draudžiami tik tie indėliai ar įsipareigojimai investuotojams, kurių apdraudimo (kompensavimo) arba kitokios saugumo užtikrinimo sąlygos pagal užsienio valstybės teisės aktus yra blogesnės, negu nustatyta šiame Įstatyme.3. Indėliai ar įsipareigojimai investuotojams, kurie yra nedraudžiami (nekompensuojami) arba kitaip neužtikrinamas jų saugumas pagal užsienio valstybės teisės aktus, turi būti draudžiami pagal šį Įstatymą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
9 straipsnis. Draudimo išmokos dydis 1. Indėlininkas įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudiminio įvykio dienos. Investuotojas įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudiminio įvykio dienos tik tuo atveju, jeigu investuotojo vertybinius popierius ir (arba) pinigus draudėjas yra perleidęs arba panaudojęs be investuotojo valios. Apskaičiuojant draudimo išmoką už įsipareigojimus investuotojams, į įsipareigojimus investuotojui yra įskaičiuojami tik tie investuotojo vertybiniai popieriai ir pinigai, kurių draudėjas nesugeba grąžinti investuotojui.2. Draudimo išmokos už indėlius ir draudimo išmokos už įsipareigojimus investuotojams apskaičiuojamos ir išmokamos atskirai.3. Draudimo išmokų indėlininkams ar investuotojams dydžiai: 1) 100 procentų indėlio ar įsipareigojimų investuotojams iki 10 000 litų – nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2007 m. gruodžio 31 d.; 2) 90 procentų indėlio ar įsipareigojimų investuotojams nuo 10 000 litų iki 45 000 litų – nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2003 m. gruodžio 31 d.; 3) 90 procentų indėlio ar įsipareigojimų investuotojams nuo 10 000 litų iki 50 000 litų – nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d.; 4) 90 procentų indėlio ar įsipareigojimų investuotojams nuo 10 000 litų iki 60 000 litų – nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d.; 5) nuo 2008 m. sausio 1 d. – 100 procentų indėlio ar įsipareigojimų investuotojams iki 3000 eurų atitinkančios sumos litais ir 90 procentų indėlio ar įsipareigojimų investuotojams nuo 3000 eurų atitinkančios sumos litais iki 20 000 eurų atitinkančios sumos litais. 4. Už indėlius ar įsipareigojimus investuotojams užsienio valiuta draudimo išmokos apskaičiuojamos pagal draudiminio įvykio dieną Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį.5. Draudimo išmokos investuotojams dydis skaičiuojamas pagal investuotojo vertybinių popierių rinkos vertę, buvusią draudiminio įvykio dieną. 10 straipsnis. Draudimo išmokos mokėjimo tvarka1. Draudimo išmokos išmokamos litais per 3 mėnesius nuo draudiminio įvykio dienos. Draudimo įmonės taryba gali pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams (indėlių draudimo atveju – ne daugiau kaip du kartus po 3 mėnesius).2. Indėlininko ar investuotojo teisė gauti draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudiminio įvykio dienos. 3. Draudimo išmoką apskaičiuoja ir moka draudimo įmonė, remdamasi draudėjo draudiminio įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus, jų indėlius ar įsipareigojimus investuotojams ir apie papildomai apdraustų indėlių ar įsipareigojimų investuotojams sumas. Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato draudimo įmonės taryba ir paskelbia „Valstybės žiniose“.4. Papildomo draudimo išmokos dydis apskaičiuojamas iš draudimo išmokos, apskaičiuotos pagal šio Įstatymo 9 straipsnio nuostatas, atimant draudimo išmoką (garantiją), apskaičiuotą pagal užsienio valstybės teisės aktų nuostatas.5. Ginčus dėl indėlininko ar investuotojo teisės į draudimo išmoką sprendžia teismas. 11 straipsnis. Draudimo išmokos išmokėjimo pasekmės1. Kai draudimo įmonė išmoka draudimo išmokas draudėjo indėlininkams ar investuotojams, draudėjas draudimo įmonės nurodymu privalo sumažinti įsipareigojimus indėlininkams ar investuotojams draudimo įmonės nurodytomis sumomis ir atitinkamai padidinti įsipareigojimus draudimo įmonei. 2. Indėlininkas ar investuotojas nuo tos dienos, kurią jam buvo išmokėta draudimo išmoka, netenka teisių reikalauti iš banko, kredito unijos ar įmonės draudimo išmokos dydžio pinigų sumos.
60 000 litų – nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d.; 5) nuo 2008 m. sausio 1 d. – 100 procentų indėlio ar įsipareigojimų investuotojams iki 3000 eurų atitinkančios sumos litais ir 90 procentų indėlio ar įsipareigojimų investuotojams nuo 3000 eurų atitinkančios sumos litais iki 20 000 eurų atitinkančios sumos litais. 4. Už indėlius ar įsipareigojimus investuotojams užsienio valiuta draudimo išmokos apskaičiuojamos pagal draudiminio įvykio dieną Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį.5. Draudimo išmokos investuotojams dydis skaičiuojamas pagal investuotojo vertybinių popierių rinkos vertę, buvusią draudiminio įvykio dieną. 10 straipsnis. Draudimo išmokos mokėjimo tvarka1. Draudimo išmokos išmokamos litais per 3 mėnesius nuo draudiminio įvykio dienos. Draudimo įmonės taryba gali pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams (indėlių draudimo atveju – ne daugiau kaip du kartus po 3 mėnesius).2. Indėlininko ar investuotojo teisė gauti draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudiminio įvykio dienos. 3. Draudimo išmoką apskaičiuoja ir moka draudimo įmonė, remdamasi draudėjo draudiminio įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus, jų indėlius ar įsipareigojimus investuotojams ir apie papildomai apdraustų indėlių ar įsipareigojimų investuotojams sumas. Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato draudimo įmonės taryba ir paskelbia „Valstybės žiniose“.4. Papildomo draudimo išmokos dydis apskaičiuojamas iš draudimo išmokos, apskaičiuotos pagal šio Įstatymo 9 straipsnio nuostatas, atimant draudimo išmoką (garantiją), apskaičiuotą pagal užsienio valstybės teisės aktų nuostatas.5. Ginčus dėl indėlininko ar investuotojo teisės į draudimo išmoką sprendžia teismas. 11 straipsnis. Draudimo išmokos išmokėjimo pasekmės1. Kai draudimo įmonė išmoka draudimo išmokas draudėjo indėlininkams ar investuotojams, draudėjas draudimo įmonės nurodymu privalo sumažinti įsipareigojimus indėlininkams ar investuotojams draudimo įmonės nurodytomis sumomis ir atitinkamai padidinti įsipareigojimus draudimo įmonei. 2. Indėlininkas ar investuotojas nuo tos dienos, kurią jam buvo išmokėta draudimo išmoka, netenka teisių reikalauti iš banko, kredito unijos ar įmonės draudimo išmokos dydžio pinigų sumos.
12 straipsnis. Draudimo išmokų apribojimai 1. Draudimo išmokos nemokamos: 1) indėlininkams ar investuotojams, kurių indėliai ar įsipareigojimai investuotojams teismų sprendimu pripažinti įgytais neteisėtu būdu;
2) indėlininkams ar investuotojams, kurių indėliai
ar įsipareigojimai investuotojams pagal sutartis ar kitokiu būdu (išskyrus
paveldėjimą) yra perleisti po draudiminio įvykio dienos;
3) banko,
kredito unijos ar įmonės administracijos vadovams, banko, kredito unijos ar
įmonės filialų vadovams, tarybos (stebėtojų tarybos) ir valdybos
nariams; asmenims, turintiems ne mažesnę kaip 5 procentų banko akcinio kapitalo
dalį, ar asmenims, ne mažiau kaip 5 procentus banko akcinio kapitalo turinčiose
įmonėse turintiems daugiau kaip 50 procentų kapitalo; asmenims, atliekantiems
nepriklausomą banko, kredito unijos ar įmonės auditą; šiame punkte nurodytų
asmenų vaikams, įvaikiams, sutuoktiniams, partnerystę įregistravusiems
sugyventiniams, tėvams ir įtėviams;
4) banko, kredito unijos ar įmonės paskolos gavėjams, jeigu indėliai ar įsipareigojimai investuotojui ne didesni už jų įsipareigojimus (negrąžintas paskolas su palūkanomis). Jeigu banko, kredito unijos ar įmonės paskolos gavėjo indėlis ar įsipareigojimai investuotojui yra didesni už šio gavėjo įsipareigojimus (negrąžintas paskolas su palūkanomis), draudimo suma skaičiuojama iš indėlio ar įsipareigojimų investuotojui atimant gavėjo įsipareigojimus, bet negali būti didesnė, negu nurodyta šio Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje;5) už anoniminėse ir koduotose sąskaitose laikomus indėlius; 6) už indėlius, kuriems draudėjas yra nustatęs palūkanų normą, daugiau kaip du kartus viršijančią adekvatiems indėliams toje pačioje kredito įstaigoje nustatytą palūkanų normą. 2. Indėlininkams ar investuotojams, dėl kurių indėlių lėšų ar įsipareigojimų investuotojams įsigijimo teisėtumo kreiptasi į teisėsaugos institucijas ar teismus, tačiau dar nepriimtas sprendimas, draudimo išmokų mokėjimas yra sustabdomas iki sprendimo įsiteisėjimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
KETVIRTASIS SKIRSNISINFORMAVIMAS APIE DRAUDIMĄ IR DRAUDIMO NUTRAUKIMAS 13 straipsnis. Informavimas apie draudimą
Draudėjas
indėlininkus ir investuotojus lietuvių kalba turi informuoti apie draudimo
sąlygas. Be to, jeigu indėlininkas ar investuotojas pageidauja, jam turi būti
suteikiama informacija apie draudimo išmokų mokėjimo sąlygas ir tvarką.
Draudimo sąlygos negali būti konkurencijos priemonė, naudojama reklamoje. Reklamoje leidžiama nurodyti tik draudimo įmonę, kurioje apdrausti indėliai ir įsipareigojimai investuotojams. 14 straipsnis. Draudimo nutraukimo tvarka1. Draudimo įmonės taryba be išankstinio įspėjimo nutraukia draudimą, jeigu draudėjo priežiūros institucija atšaukia draudėjui teisę priimti indėlius. Draudėjo įsipareigojimų investuotojams draudimas nutraukiamas, jeigu priežiūros institucija panaikina draudėjui teisę teikti investicines paslaugas.2. Apie teisės priimti indėlius ar teikti investicines paslaugas atšaukimą priežiūros institucija nedelsdama privalo informuoti draudimo įmonės tarybą. 3. Jeigu draudėjas pažeidžia draudimo tvarką ir (arba) jo veikla kelia pavojų draudimo įmonės sugebėjimui vykdyti įsipareigojimus, draudimo įmonės taryba, pranešusi apie tai priežiūros institucijai, įspėja draudėją apie galimą draudimo nutraukimą ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių. Jeigu per 12 mėnesių po įspėjimo draudėjas nepašalina draudimo tvarkos pažeidimų, draudimo įmonės tarybos sprendimu, suderintu su draudėjo priežiūros institucija, draudėjo priimamų indėlių ar įsipareigojimų investuotojams draudimas gali būti nutrauktas. 4. Apie indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo nutraukimą draudimo įmonė paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
15
straipsnis. Draudimo nutraukimo pasekmės
Jeigu draudėjui,
kuriam buvo nutrauktas draudimas, įvyksta draudiminis įvykis, draudimo įmonė
išmoka draudimo išmokas tik už tuos indėlius bei įsipareigojimus, kurie buvo
prisiimti iki sprendimo apie draudimo nutraukimą įsigaliojimo ir
nebuvo grąžinti ar įvykdyti iki draudiminio įvykio dienos.
15 straipsnis. Draudimo
nutraukimo pasekmės
Jeigu draudėjui,
kuriam buvo nutrauktas draudimas, įvyksta draudiminis įvykis, draudimo įmonė
išmoka draudimo išmokas tik už tuos indėlius bei įsipareigojimus, kurie buvo
prisiimti iki sprendimo apie draudimo nutraukimą įsigaliojimo ir
nebuvo grąžinti ar įvykdyti iki draudiminio įvykio dienos.
PENKTASIS SKIRSNISVALSTYBĖS ĮMONĖ „INDĖLIŲ IR INVESTICIJŲ DRAUDIMAS“ 16 straipsnis. Draudimo įmonės statusas
Draudimo
įmonė yra pagal Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymą
Lietuvos Respublikos Vyriausybės iš valstybės turto įsteigta ir Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruota valstybės įmonė, turinti
antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „valstybės įmonė „Indėlių
ir investicijų draudimas“.
Jos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Finansų
ministerija.
Draudimo
įmonė savo veikloje vadovaujasi šiuo Įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės
ir savivaldybės įmonių įstatymu ir kitais teisės aktais, jei šis Įstatymas
nenustato ko kita, taip pat savo įstatais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
17
straipsnis. Draudimo įmonės įstatai
Draudimo
įmonės įstatuose turi būti nurodyti jos veiklos tikslai,
tarybos ir vadovo teisės bei pareigos, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės
ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatyti kiti reikalavimai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
18
straipsnis. Draudimo įmonės funkcijos
Įgyvendindama
šiame Įstatyme nustatytus veiklos tikslus, draudimo įmonė:
1)
kaupia šio Įstatymo nustatyta tvarka pinigus Indėlių draudimo
fonde ir Įsipareigojimų
investuotojams draudimo fonde;
2)
apskaičiuoja ir išmoka draudėjų indėlininkams ir investuotojams draudimo
išmokas;
3)
įvertina užsienio valstybių, kurių bankai ar įmonės steigia filialus Lietuvos
Respublikoje, indėlių ar įsipareigojimų investuotojams draudimo
(kompensavimo) arba kitokio saugumo užtikrinimo sąlygas;
4)
tikrina, ar draudėjai nepažeidžia šio Įstatymo nustatytos draudimo tvarkos;
5)
vertina draudimo įmonės riziką;
6)
investuoja administruojamus fondus ir draudimo įmonės nuosavo kapitalo lėšas į
draudimo įmonės tarybos nustatytų valstybių vyriausybių ir centrinių bankų
vertybinius popierius ir indėlius Lietuvos banke;
7)
reguliariai atlieka draudimo įmonės pasirengimo atlikti jai šiame Įstatyme ir
draudimo įmonės įstatuose nurodytas funkcijas patikrinimus;
8)
atlieka kitas šiame Įstatyme bei draudimo įmonės įstatuose nurodytas funkcijas, susijusias su šio Įstatymo įgyvendinimu ir
draudimo įmonės veiklos užtikrinimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
Nr.
XI-376,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3969 (2009-08-04)
19
straipsnis. Draudimo įmonės veiklos tikslai
Draudimo
įmonė draudžia indėlininkų indėlius, įsipareigojimus investuotojams,
administruoja Indėlių draudimo fondą, Įsipareigojimų investuotojams
draudimo fondą ir atlieka kitą draudimo įmonės įstatuose nurodytą veiklą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
20
straipsnis. Draudimo įmonės teisės
1.
Draudimo įmonė turi teisę:
1)
turėti sąskaitų Lietuvos banke, bankuose bei bankų
filialuose;
2)
sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus;
3)
disponuoti administruojamu turtu įstatymų ir įstatų nustatyta tvarka;
4)
nutraukti indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimą
šio Įstatymo nurodytais atvejais;
5)
tikrinti, ar teisingai apskaičiuotos ir mokamos draudėjų draudimo įmokos;
6) gauti
iš draudėjo informaciją, reikalingą funkcijoms atlikti;
7)
tikrinti, ar draudėjai yra pasirengę pateikti draudimo įmonei duomenis,
reikalingus draudimo išmokoms apskaičiuoti;
8) gauti iš
priežiūros institucijos šią informaciją: apie draudėjams pritaikytas
poveikio priemones; apie nustatytas problemas, galinčias sukelti draudžiamąjį
įvykį; apie teisės priimti indėlius bankams, kredito unijoms, bankų filialams išdavimą ir atšaukimą; apie bankams,
įmonėms, kredito unijoms bei bankų ir įmonių
filialams suteiktas teises;
9) imti
paskolas draudimo įmonės įsipareigojimams vykdyti;
10)
gauti likviduojamų banko, įmonės arba kredito unijos, kuriuose indėlininkų
indėliai ar įsipareigojimai investuotojams buvo apdrausti pagal šį Įstatymą,
turto dalį;
11)
sudaryti turto vertinimo sutartis su asmenimis, turinčiais teisę vertinti
vertybinius popierius;
12) šio
Įstatymo 121 straipsnyje nustatytais būdais ir sąlygomis dalyvauti
banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo finansavime;
13) (neteko
galios nuo 2011-11-18);
14)
verstis kita draudimo įmonės įstatuose nurodyta veikla.
2.
Draudimo įmonė visiškai administruoja Indėlių draudimo fondą ir
Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą.
3.
Draudimo
įmonė įstatymų nustatyta tvarka jai perduotą patikėjimo teise ilgalaikį
materialųjį turtą privalo apdrausti Lietuvos Respublikoje įregistruotoje
draudimo įmonėje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2068,
2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
Nr.
XI-376, 2009-07-21,
Žin., 2009, Nr. 93-3969 (2009-08-04)
Nr. XI-1712,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 139-6552 (2011-11-18)
Nr. XI-1682,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6828 (2011-12-01)
21
straipsnis. Draudimo įmonės organai
Draudimo
įmonės organai yra draudimo įmonės savininko teises ir pareigas
įgyvendinanti institucija, draudimo įmonės taryba ir vienasmenis
valdymo organas – draudimo įmonės vadovas.
Tarybą sudaro
5 nariai. Finansų ministras skiria 3 narius, Lietuvos banko valdybos
pirmininkas – 2 narius. Tarybos sudėtį tvirtina finansų ministras. Tarybos
sutikimu posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti po vieną bankų,
finansų maklerių, valdymo įmonių ir kredito unijų asociacijų atstovą. Už
tarybos narių darbą apmoka juos delegavusios institucijos.
Tarybos
narių kadencija – 4 metai, kadencijų skaičius neribojamas. Tarybos nario
kandidatūrą teikusi institucija gali jį atšaukti ir pasiūlyti vietoj jo
paskirti kitą kandidatą.
Tarybos
veiklai vadovauja tarybos pirmininkas, o kai jo nėra, – tarybos pirmininko
pavaduotojas. Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją renka draudimo
įmonės taryba iš savo narių.
Taryba:
1)
teikia išvadas, pastabas ir pasiūlymus draudimo įmonės
savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai dėl
draudimo įmonės veiklos strategijos, valdymo struktūros;
2) teikia
savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pasiūlymus dėl
draudimo įmonės įstatų pakeitimo;
3)
nustato draudimo įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir terminus, delspinigių
už laiku nesumokėtą draudimo įmoką dydį bei delspinigių skaičiavimo ir mokėjimo
tvarką;
4) nustato
draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką;
5) tvirtina
draudimo įmonės nuosavo
kapitalo lėšų ir administruojamų fondų investavimo politiką;
6) priima
sprendimus dėl indėlių ar įsipareigojimų investuotojams draudimo nutraukimo;
7) priima
sprendimus dėl draudimo įmokos normos pakeitimo, nustato draudimo įmonės
įsipareigojimams vykdyti imamos paskolos dydį;
8) nustato
indėlių ar įsipareigojimų investuotojams papildomo draudimo tvarką;
9) teikia
draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai savo
veiklos metinę ataskaitą;
10) suderinusi
su draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančia
institucija, priima sprendimą šio Įstatymo 121 straipsnyje
nustatytais būdais ir sąlygomis dalyvauti banko turto, teisių, sandorių ir
įsipareigojimų perdavimo finansavime;
11) atlieka
kitas šiame Įstatyme ir įstatuose nustatytas funkcijas.
Draudimo
įmonės vadovas yra atskaitingas draudimo įmonės savininko teises ir pareigas
įgyvendinančiai institucijai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2068,
2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
Nr. X-1429,
2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)
Nr.
XI-376,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3969 (2009-08-04)
Nr. XI-1712,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 139-6552 (2011-11-18)
Nr. XI-1682,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6828 (2011-12-01)
22
straipsnis. Draudimo įmonės komercinių paslapčių saugojimas
Informacija,
laikoma draudimo įmonės komercine paslaptimi, gali būti teikiama tik įstatymų
nustatytoms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka.
23
straipsnis. Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo
fondo
atskirumas
1.
Bankų, bankų filialų ir kredito unijų draudimo įmokos,
draudimo išmokos bei pajamos iš Indėlių draudimo fondo investicijų, taip pat
lėšos, išieškotos iš likviduojamų, mokėjusių draudimo įmokas į Indėlių draudimo
fondą, draudėjų, ir kitos Indėlių draudimo fondo pajamos ir sąnaudos
apskaitomos ir kaupiamos atskirai nuo įmonių draudimo įmokų, draudimo išmokų
bei pajamų iš Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo investicijų, taip
pat lėšų, išieškotų iš likviduojamų, mokėjusių draudimo įmokas į Įsipareigojimų
investuotojams draudimo fondą, draudėjų, ir kitų Įsipareigojimų investuotojams
draudimo fondo pajamų.
2.
Draudimo išmokos už indėlius ir bankų bei bankų
filialų
įsipareigojimus investuotojams mokamos iš Indėlių draudimo fondo, o už įmonių
įsipareigojimus investuotojams – iš Įsipareigojimų investuotojams draudimo
fondo.
Tuo
atveju, kai draudimo išmokoms mokėti viename iš fondų trūksta pinigų, o kitame
jų yra, draudimo išmokos gali būti mokamos iš fondo, kuriame yra lėšų, tačiau
prieš naudojant kitą fondą, visų pirma panaudojamas privalomasis rezervas. Po
to draudimo įmokos, mokamos į fondą, kuriame trūko lėšų draudimo išmokoms
išmokėti, pirmiausia naudojamos lėšoms grąžinti į kitą fondą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2068,
2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
24
straipsnis. Draudimo įmonės nuosavas kapitalas
1.
Draudimo įmonės nuosavą kapitalą sudaro draudimo
įmonės savininko kapitalas, privalomasis rezervas, perkainojimo rezervas
(rezultatas) ir nepaskirstytas einamųjų metų pelnas (nuostoliai). Draudimo
įmonės savininko kapitalas yra nurodomas draudimo įmonės įstatuose.
Draudimo
įmonės savininko kapitalas gali būti naudojamas draudimo išmokoms mokėti tik
tuo atveju, kai lėšų abiejuose fonduose ir privalomajame rezerve tam nepakanka.
Pagal
šio straipsnio 2 dalį panaudota draudimo įmonės savininko kapitalo dalis iki
draudimo įmonės įstatuose nustatyto savininko kapitalo dydžio yra atkuriama iš
Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo lėšų.
Savininko kapitalui atkurti naudojami Indėlių draudimo fondas ir Įsipareigojimų
investuotojams draudimo fondas turi atitikti sumas, kuriomis sumažintas
savininko kapitalas kiekvieno šių fondų draudimo išmokoms mokėti. Indėlių
draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo lėšos naudojamos
savininko kapitalui atkurti prieš lėšų grąžinimą į kitą fondą šio Įstatymo 23
straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2068,
2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
Nr. X-1429,
2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)
17 straipsnis. Draudimo įmonės įstataiDraudimo įmonės įstatuose turi būti nurodyti jos veiklos tikslai, tarybos ir vadovo teisės bei pareigos, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatyti kiti reikalavimai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
18 straipsnis. Draudimo įmonės funkcijosĮgyvendindama šiame Įstatyme nustatytus veiklos tikslus, draudimo įmonė:
1) kaupia šio
Įstatymo nustatyta tvarka pinigus Indėlių draudimo fonde
ir Įsipareigojimų
investuotojams draudimo fonde;
2) apskaičiuoja
ir išmoka draudėjų indėlininkams ir investuotojams draudimo išmokas;
3) įvertina
užsienio valstybių, kurių bankai ar įmonės steigia filialus Lietuvos
Respublikoje, indėlių ar įsipareigojimų investuotojams draudimo
(kompensavimo) arba kitokio saugumo užtikrinimo sąlygas;
4) tikrina, ar
draudėjai nepažeidžia šio Įstatymo nustatytos draudimo tvarkos;
5) vertina
draudimo įmonės riziką;
6) investuoja administruojamus
fondus ir draudimo įmonės nuosavo kapitalo lėšas į draudimo įmonės tarybos
nustatytų valstybių vyriausybių ir centrinių bankų vertybinius popierius;
7) atlieka kitas
šiame Įstatyme bei draudimo įmonės įstatuose nurodytas funkcijas, susijusias su šio Įstatymo įgyvendinimu ir draudimo įmonės
veiklos užtikrinimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
19
straipsnis. Draudimo įmonės veiklos tikslai
Draudimo
įmonė draudžia indėlininkų indėlius, įsipareigojimus investuotojams,
administruoja Indėlių draudimo fondą, Įsipareigojimų investuotojams
draudimo fondą ir atlieka kitą draudimo įmonės įstatuose nurodytą veiklą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
19 straipsnis. Draudimo įmonės
veikla
Draudimo
įmonė draudžia indėlininkų indėlius, įsipareigojimus investuotojams,
administruoja Indėlių draudimo fondą, Įsipareigojimų investuotojams
draudimo fondą ir atlieka kitą draudimo įmonės įstatuose nurodytą veiklą.
20 straipsnis. Draudimo įmonės teisės 1. Draudimo įmonė turi teisę: 1) turėti sąskaitų Lietuvos banke, bankuose bei bankų filialuose;2) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus; 3) disponuoti administruojamu turtu įstatymų ir įstatų nustatyta tvarka; 4) nutraukti indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimą šio Įstatymo nurodytais atvejais; 5) tikrinti, ar teisingai apskaičiuotos ir mokamos draudėjų draudimo įmokos; 6) gauti iš draudėjo informaciją, reikalingą funkcijoms atlikti;
7) gauti iš
draudėjų priežiūros institucijų šią informaciją: apie draudėjams pritaikytas
poveikio priemones; apie teisės priimti indėlius bankams, kredito unijoms, bankų filialams išdavimą ir atšaukimą; apie
bankams, įmonėms, kredito unijoms bei bankų
filialams suteiktas teises;
8) imti paskolas draudimo įmonės įsipareigojimams vykdyti; 9) gauti likviduojamų banko, įmonės arba kredito unijos, kuriuose indėlininkų indėliai ar įsipareigojimai investuotojams buvo apdrausti pagal šį Įstatymą, turto dalį;
10) sudaryti
turto vertinimo sutartis su asmenimis, turinčiais teisę vertinti vertybinius
popierius;
11) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka priimti sprendimą paimti
banko akcijas iš banko akcininkų visuomenės poreikiams, taip pat teisės aktų
nustatyta tvarka patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti paimtomis
akcijomis;
12) jei priimamas sprendimas paimti banko akcijas iš banko akcininkų visuomenės poreikiams, gauti iš Centrinio depozitoriumo banko akcijų savininkų sąrašą;
13) verstis kita
draudimo įmonės įstatuose nurodyta veikla.
Draudimo
įmonė visiškai administruoja Indėlių draudimo fondą ir Įsipareigojimų
investuotojams draudimo fondą.
3.
Draudimo
įmonė įstatymų nustatyta tvarka jai perduotą patikėjimo teise ilgalaikį
materialųjį turtą privalo apdrausti Lietuvos Respublikoje įregistruotoje
draudimo įmonėje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2068,
2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
21
straipsnis. Draudimo įmonės organai
Draudimo
įmonės organai yra draudimo įmonės savininko teises ir pareigas
įgyvendinanti institucija, draudimo įmonės taryba ir vienasmenis
valdymo organas – draudimo įmonės vadovas.
Taryba
sudaroma iš 6 narių, kuriuos skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Finansų
ministerija teikia 3 kandidatus, Lietuvos bankas – 2 kandidatus, Vertybinių
popierių komisija – 1 kandidatą. Tarybos sutikimu posėdžiuose patariamojo balso
teise gali dalyvauti po vieną bankų, finansų maklerių ir kredito unijų
asociacijų atstovą. Už tarybos narių darbą apmoka juos delegavusios
institucijos.
Tarybos
narių kadencija – 4 metai, kadencijų skaičius neribojamas. Tarybos nario
kandidatūrą teikusi institucija gali jį atšaukti ir pasiūlyti vietoj jo
paskirti kitą kandidatą.
Tarybos
veiklai vadovauja tarybos pirmininkas, o kai jo nėra, – tarybos pirmininko
pavaduotojas. Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją renka draudimo
įmonės taryba iš savo narių.
Taryba:
1)
teikia išvadas, pastabas ir pasiūlymus draudimo įmonės
savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai dėl
draudimo įmonės veiklos strategijos, valdymo struktūros;
2) teikia
savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pasiūlymus dėl
draudimo įmonės įstatų pakeitimo;
3)
nustato draudimo įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir terminus, delspinigių
už laiku nesumokėtą draudimo įmoką dydį bei delspinigių skaičiavimo ir mokėjimo
tvarką;
4) nustato
draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką;
5)
nustato draudimo įmonės nuosavo kapitalo lėšų ir administruojamų
fondų investavimo tvarką ir valstybes, į kurių vyriausybių ir centrinių bankų
vertybinius popierius gali būti investuojama;
6) priima
sprendimus dėl indėlių ar įsipareigojimų investuotojams draudimo nutraukimo;
7) priima
sprendimus dėl draudimo įmokos normos pakeitimo, nustato draudimo įmonės
įsipareigojimams vykdyti imamos paskolos dydį;
8) nustato
indėlių ar įsipareigojimų investuotojams papildomo draudimo tvarką;
9) teikia
draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai savo
veiklos metinę ataskaitą;
10) įstatymų
nustatytais atvejais ir tvarka, suderinusi su draudimo įmonės savininko
teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, priima sprendimą paimti
banko akcijas iš banko akcininkų visuomenės poreikiams ir sprendžia dėl šių
akcijų apmokėjimo, nustato lėšų, skiriamų banko veiklos saugumui ir patikimumui
atkurti, dydį;
11) atlieka
kitas šiame Įstatyme ir įstatuose nustatytas funkcijas.
Draudimo
įmonės vadovas yra atskaitingas draudimo įmonės savininko teises ir pareigas
įgyvendinančiai institucijai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2068,
2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
21 straipsnis. Draudimo įmonės valdymas
Draudimo
įmonės valdymo organai yra taryba ir administracija.
2.
Taryba sudaroma iš 6 narių, kuriuos skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Finansų ministerija teikia 3 kandidatus, Lietuvos bankas – 2
kandidatus, Vertybinių popierių komisija – 1 kandidatą. Tarybos sutikimu
posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti po vieną bankų, finansų
maklerių ir kredito unijų asociacijų atstovą. Už tarybos narių darbą apmoka
juos delegavusios institucijos.
Tarybos narių kadencija – 4 metai, kadencijų skaičius neribojamas. Tarybos nario kandidatūrą teikusi institucija gali jį atšaukti ir pasiūlyti vietoj jo paskirti kitą kandidatą. 4. (Neteko galios nuo 2004 m. gegužės 1 d.)5. Tarybos veiklai vadovauja tarybos pirmininkas, o kai jo nėra, – tarybos pirmininko pavaduotojas. Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją renka draudimo įmonės taryba iš savo narių. 6. Taryba: 1) skiria į pareigas ir atleidžia iš jų draudimo įmonės administracijos vadovą ir vyriausiąjį buhalterį; 2) teikia steigėjui pasiūlymus dėl draudimo įmonės įstatų pakeitimo; 3) nustato draudimo įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir terminus, delspinigių už laiku nesumokėtą draudimo įmoką dydį bei delspinigių skaičiavimo ir mokėjimo tvarką;4) nustato draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką; 5) nustato draudimo įmonės administruojamų fondų investavimo tvarką ir šalis, į kurių vyriausybių ir centrinių bankų vertybinius popierius gali būti investuojama; 6) priima sprendimus dėl indėlių ar įsipareigojimų investuotojams draudimo nutraukimo; 7) tvirtina draudimo įmonės metinę finansinę atskaitomybę ir pelno paskirstymą;8) tvirtina draudimo įmonės administravimo sąnaudų sąmatą; 9) priima sprendimus dėl draudimo įmokos normos pakeitimo, nustato draudimo įmonės įsipareigojimams vykdyti imamos paskolos dydį; 10) nustato, kas yra draudimo įmonės komercinė paslaptis; 11) nagrinėja draudėjų, indėlininkų ir investuotojų, kurie turi teisę į draudimo išmokas, pareiškimus dėl administracijos veiksmų;12) nustato indėlių ar įsipareigojimų investuotojams papildomo draudimo tvarką; 13) nustato administracijos ir darbuotojų darbo apmokėjimo ir skatinimo tvarką bei administracijos vadovo ir vyriausiojo buhalterio darbo užmokestį;14) teikia steigėjui savo ir draudimo įmonės veiklos metinę ataskaitą;
15) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, suderinusi su draudimo
įmonės steigėju, priima sprendimą paimti banko akcijas iš banko akcininkų
visuomenės poreikiams ir sprendžia dėl šių akcijų apmokėjimo, nustato lėšų,
skiriamų banko veiklos saugumui ir patikimumui atkurti, dydį;
16) atlieka
kitas šiame Įstatyme ir įstatuose nustatytas funkcijas.
Draudimo įmonės administracija valdo draudimo įmonę jos įstatuose nustatyta tvarka. 8. Administracijos veiklai vadovauja administracijos vadovas. Jis yra atskaitingas tarybai ir steigėjui. Administracijos vadovas įstatymų nustatyta tvarka sudaro ir nutraukia darbo sutartis su draudimo įmonės darbuotojais. Jis turi teisę draudimo įmonės vardu sudaryti sandorius, atstovauti draudimo įmonei valdžios bei valdymo institucijose, teisme ir gali turėti kitų draudimo įmonės įstatuose nurodytų teisių. 9. Administracijos vadovas ir darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka privalo atlyginti draudimo įmonei dėl savo kaltės padarytus nuostolius. Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2068,
2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)
22 straipsnis. Draudimo įmonės komercinių paslapčių saugojimas Informacija, laikoma draudimo įmonės komercine paslaptimi, gali būti teikiama tik įstatymų nustatytoms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka. 23 straipsnis. Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo atskirumas
Bankų, bankų filialų ir kredito unijų draudimo įmokos,
draudimo išmokos bei pajamos iš Indėlių draudimo fondo investicijų, taip pat
lėšos, išieškotos iš likviduojamų, mokėjusių draudimo įmokas į Indėlių draudimo
fondą, draudėjų, ir kitos Indėlių draudimo fondo pajamos ir sąnaudos
apskaitomos ir kaupiamos atskirai nuo įmonių draudimo įmokų, draudimo išmokų
bei pajamų iš Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo investicijų, taip
pat lėšų, išieškotų iš likviduojamų, mokėjusių draudimo įmokas į Įsipareigojimų
investuotojams draudimo fondą, draudėjų, ir kitų Įsipareigojimų investuotojams
draudimo fondo pajamų.
Draudimo
išmokos už indėlius ir bankų bei bankų filialų
įsipareigojimus investuotojams mokamos iš Indėlių draudimo fondo, o už įmonių
įsipareigojimus investuotojams – iš Įsipareigojimų investuotojams draudimo
fondo.
Tuo atveju,
kai draudimo išmokoms mokėti viename iš fondų trūksta pinigų, o kitame
jų yra, draudimo išmokos gali būti mokamos iš fondo, kuriame yra lėšų, tačiau
prieš naudojant kitą fondą, visų pirma panaudojamas privalomasis rezervas.
Po to draudimo įmokos, mokamos į fondą, kuriame trūko lėšų draudimo išmokoms
išmokėti, pirmiausia naudojamos lėšoms grąžinti į kitą fondą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2068,
2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
24 straipsnis. Draudimo įmonės nuosavas kapitalas 1. Draudimo įmonės nuosavą kapitalą sudaro draudimo įmonės savininko kapitalas, privalomasis rezervas, perkainojimo rezervas ir nepaskirstytas einamųjų metų pelnas (nuostoliai). Draudimo įmonės savininko kapitalas yra nurodomas draudimo įmonės įstatuose.
Draudimo
įmonės savininko kapitalas gali būti naudojamas draudimo
išmokoms mokėti tik tuo atveju, kai lėšų abiejuose fonduose ir privalomajame
rezerve tam nepakanka.
Pagal šio
straipsnio 2 dalį panaudota draudimo įmonės savininko kapitalo
dalis iki draudimo įmonės įstatuose nustatyto savininko kapitalo
dydžio yra atkuriama iš Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams
draudimo fondo lėšų. Savininko kapitalui atkurti naudojami
Indėlių draudimo fondas ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondas turi
atitikti sumas, kuriomis sumažintas savininko kapitalas kiekvieno
šių fondų draudimo išmokoms mokėti. Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų
investuotojams draudimo fondo lėšos naudojamos savininko kapitalui
atkurti prieš lėšų grąžinimą į kitą fondą šio Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje
nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2068,
2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
27 straipsnis. Finansinės atskaitomybės skelbimas Draudimo įmonės metinė finansinė atskaitomybė turi būti įstatų nustatyta tvarka viešai paskelbta per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
5 straipsnis. Draudimo suma
Indėlių draudimo
suma yra lygi indėlininko indėliui, buvusiam banke, banko
filiale arba kredito unijoje draudiminio įvykio dieną, tačiau ji
negali būti didesnė kaip:
1) 45 000 litų –
nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos;
2) 50 000 litų –
nuo 2004 m. sausio 1 d.;
3) 60 000 litų –
nuo 2007 m. sausio 1 d.;
4) 20 000 eurų
atitinkanti suma litais – nuo 2008 m. sausio 1 d.
Papildomai apdraudžiamo indėlio draudimo suma yra lygi indėlio ir sumos, kuri išmokama pagal užsienio valstybės teisės aktus, skirtumui, tačiau ji negali viršyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų draudimo sumų. 3. Įsipareigojimų investuotojui draudimo suma yra lygi banko ar įmonės įsipareigojimams investuotojui draudiminio įvykio dieną, tačiau ji negali būti didesnė kaip: 1) 45 000 litų – nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos; 2) 50 000 litų – nuo 2004 m. sausio 1 d.; 3) 60 000 litų – nuo 2007 m. sausio 1 d.; 4) 20 000 eurų atitinkanti suma litais – nuo 2008 m. sausio 1 d.4. Papildomai apdraudžiamų įsipareigojimų investuotojui draudimo suma yra lygi įsipareigojimų investuotojui ir sumos, kuri išmokama investuotojui pagal užsienio valstybės teisės aktus, skirtumui, tačiau draudimo suma negali viršyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytų draudimo sumų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
6
straipsnis. Bankų, bankų filialų ir kredito unijų draudimo įmoka
Bankų, bankų filialų ir kredito unijų draudimo įmoka
yra skaičiuojama nuo indėlininkų sąskaitose, atidarytose pagal banko indėlio ir
(arba) banko sąskaitos sutartis, esančių pinigų litais ir (ar) užsienio valiuta
sumos, laikomos kredito unijose, bankuose ir bankų
filialuose, kuriuose laikomi indėliai nėra kompensuojami arba kitaip
apsaugomi pagal užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso filialą įsteigęs užsienio bankas, teisės aktus. Šio
Įstatymo numatytu atveju papildomai draudžiant indėlius, draudimo įmoka yra
skaičiuojama nuo sumos, kurią sudaro papildomai draudžiamų indėlių sąskaitose,
atidarytose pagal banko indėlio ir (arba) banko sąskaitos sutartis, esančių
pinigų ir išmokų, mokėtinų indėlininkams pagal užsienio valstybės teisės aktus,
skirtumas.
Draudimo
įmokos metinė norma, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį, yra:
1) bankams, bankų filialams – 0,45 procento;
2) kredito
unijoms – 0,2 procento.
Draudimo
įmonės taryba turi teisę keisti draudimo įmokos normą:
1) kai Indėlių
draudimo fondo ir visų draudžiamų indėlių santykis tampa didesnis negu 3
procentai, bet neviršija 4 procentų. Šiuo atveju metinė draudimo įmokos norma
šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems draudėjams neturi būti mažesnė
kaip 0,045 procento, šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytiems draudėjams –
0,025 procento;
2) kai Indėlių
draudimo fondo ir visų draudžiamų indėlių santykis tampa didesnis negu 4
procentai. Šiuo atveju metinė draudimo įmokos norma šio straipsnio 2 dalies 1
punkte nurodytiems draudėjams neturi būti mažesnė kaip 0,001 procento, šio
straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytiems draudėjams – 0,0005 procento.
Bankai, įgiję
teisę priimti indėlius, 4 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais užsienio
bankai, įsteigę filialus, turinčius teisę
priimti indėlius, draudimo įmonės tarybos nustatyta tvarka į draudimo įmonės
sąskaitą sumoka pirmąją (avansinę) 5000 litų draudimo įmoką. Kredito unijos,
turinčios teisę priimti indėlius, ir naujai įsteigtos kredito unijos, įgijusios
teisę priimti indėlius, draudimo įmonės tarybos nustatyta tvarka į draudimo
įmonės sąskaitą sumoka pirmąją (avansinę) 500 litų draudimo įmoką. Kitas
draudimo įmokas apskaičiuoja draudėjas ir moka jas į draudimo įmonės sąskaitą
kiekvieną mėnesį.
Bankų ir bankų filialų draudimo įmoka nepriklauso nuo jų teikiamų investicinių paslaugų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
7 straipsnis. Įmonių draudimo įmoka
1.
Įmonių, kurios neturi teisės teikti papildomos paslaugos – saugoti klientams
priklausančius vertybinius popierius ir pinigines lėšas, metinė įmoka yra 3 000
litų. Įmonių, kurios turi teisę teikti papildomą paslaugą – saugoti klientams
priklausančius vertybinius popierius ir (arba) pinigines lėšas, metinė įmoka –
10 000 litų.
2.
Įmonės, vykdančios pavedimus klientų sąskaita,
papildomai moka metinės įmokos dalį – 0,01 procento per praėjusius
kalendorinius metus klientų sąskaita įvykdytų pavedimų bendros vertės, tačiau
ši dalis turi būti ne mažesnė kaip 1 000 litų ir ne didesnė kaip 10 000 litų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1429,
2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)
Nr.
XI-376,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3969 (2009-08-04)
8
straipsnis. Draudimo įmokos mokėjimo tvarka
1.
Draudimo įmokos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką bei terminus, draudimo įmokos
normos pakeitimus nustato draudimo įmonės taryba ir skelbia „Valstybės
žiniose“.
1 dalies
redakcija nuo 2014-01-01:
1.
Draudimo įmokos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką bei terminus, draudimo įmokos
normos pakeitimus nustato draudimo įmonės taryba ir skelbia Teisės aktų
registre.
Jeigu
draudėjas per draudimo įmonės tarybos nustatytą terminą nesumoka draudimo
įmokos arba jos dalies į draudimo įmonės sąskaitą, už kiekvieną pavėluotą dieną
yra skaičiuojami delspinigiai. Delspinigių dydį nustato draudimo įmonės taryba,
atsižvelgdama į vidutinę praėjusio kalendorinio ketvirčio palūkanų normą,
mokamą už Vyriausybės ne ilgiau kaip vieneriems metams išleistas obligacijas
litais. Delspinigiai apskaičiuojami ir mokami draudimo įmonės tarybos
patvirtinta delspinigių už laiku nesumokėtą draudimo įmoką skaičiavimo ir
mokėjimo tvarka. Jeigu draudėjas nesumoka draudimo įmokų, reikiama suma ir
delspinigiai iš jo išieškomi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Delspinigiai yra išieškomi, jeigu jų išieškojimo sąnaudos neviršija išieškomos
sumos.
Nuo
tos dienos, kurią draudėjui įvyksta draudžiamasis įvykis arba draudimo įmonės
taryba nutraukia draudėjo indėlių draudimą, draudimo įmokos nebemokamos. Šiuo
atveju iki draudžiamojo įvykio dienos arba iki draudimo nutraukimo dienos
nesumokėtos draudimo įmokos dalis laikoma draudėjo įsiskolinimu, o
delspinigiai, nustatyti šio straipsnio 2 dalyje, nėra skaičiuojami nuo
draudžiamojo įvykio dienos arba draudimo nutraukimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2068,
2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)
Nr. X-1429,
2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)
Nr. XI-2328,
2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6656 (2012-11-15)
TREČIASIS SKIRSNISDRAUDIMO IŠMOKOS
9
straipsnis. Draudimo išmokos dydis
1.
Indėlininkas įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudžiamojo įvykio dienos.
Investuotojas įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudžiamojo įvykio dienos tik
tuo atveju, jeigu investuotojo vertybinius popierius ir (arba) pinigus
draudėjas yra perleidęs arba panaudojęs be investuotojo valios. Apskaičiuojant
draudimo išmoką už įsipareigojimus investuotojams, į įsipareigojimus
investuotojui yra įskaičiuojami tik tie investuotojo vertybiniai popieriai ir
pinigai, kurių draudėjas nesugeba grąžinti investuotojui.
2.
Draudimo išmokos už indėlius ir draudimo išmokos už įsipareigojimus
investuotojams apskaičiuojamos ir išmokamos atskirai.
Draudimo
išmokų indėlininkams ar investuotojams dydžiai:
1) 100 procentų
įsipareigojimų investuotojams iki 3 000 eurų atitinkančios sumos litais ir 90
procentų įsipareigojimų investuotojams nuo 3 000 eurų atitinkančios sumos
litais iki 22 000 eurų atitinkančios sumos litais;
2) 100 procentų
indėlio iki 100 000 eurų atitinkančios sumos litais.
Už
indėlius ar įsipareigojimus investuotojams užsienio valiuta draudimo išmokos
apskaičiuojamos pagal draudžiamojo įvykio dieną Lietuvos banko nustatytą lito
ir užsienio valiutos santykį.
5.
Draudimo išmokos investuotojams dydis skaičiuojamas pagal investuotojo
vertybinių popierių rinkos vertę, buvusią draudžiamojo įvykio dieną.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1429,
2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)
Nr. X-1749,
2008-10-14, Žin., 2008, Nr. 121-4589 (2008-10-21)
Nr.
XI-376,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3969 (2009-08-04)
10
straipsnis. Draudimo išmokos mokėjimo tvarka
1.
Draudimo išmokos indėlininkams išmokamos per 20 darbo dienų nuo draudžiamojo
įvykio dienos. Draudimo įmonės taryba, esant išskirtinėms aplinkybėms,
suderinusi su priežiūros institucija, gali pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip
10 darbo dienų. Draudimo išmokos investuotojams išmokamos per 3 mėnesius nuo
draudžiamojo įvykio dienos. Draudimo įmonės taryba gali pratęsti šį terminą ne
ilgiau kaip 3 mėnesiams. Draudimo išmokos indėlininkams ir investuotojams
išmokamos litais arba atitinkamos Europos valstybės nacionaline valiuta, kai
indėliai laikomi ir (ar) įsipareigojimai investuotojams prisiimti banko ar
įmonės filiale, įsteigtame Europos valstybėje.
2.
Indėlininko ar investuotojo teisė gauti draudimo išmoką galioja 5 metus nuo
draudžiamojo įvykio dienos.
3.
Draudimo išmoką apskaičiuoja ir moka draudimo įmonė, remdamasi draudėjo
draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus, jų
indėlius ar įsipareigojimus investuotojams ir apie papildomai apdraustų indėlių
ar įsipareigojimų investuotojams sumas. Draudimo išmokų apskaičiavimo ir
mokėjimo tvarką nustato draudimo įmonės taryba ir paskelbia „Valstybės
žiniose“.
3 dalies redakcija
nuo 2014-01-01:
Draudimo
išmoką apskaičiuoja ir moka draudimo įmonė, remdamasi draudėjo draudžiamojo
įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus, jų indėlius ar
įsipareigojimus investuotojams ir apie papildomai apdraustų indėlių ar
įsipareigojimų investuotojams sumas. Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo
tvarką nustato draudimo įmonės taryba ir paskelbia Teisės aktų registre.
4.
Papildomo draudimo išmokos dydis apskaičiuojamas iš draudimo išmokos,
apskaičiuotos pagal šio Įstatymo 9 straipsnio nuostatas, atimant draudimo
išmoką (garantiją), apskaičiuotą pagal užsienio valstybės teisės aktų
nuostatas.
5.
Ginčus dėl indėlininko ar investuotojo teisės į draudimo išmoką sprendžia
teismas.
6.
Draudėjai draudimo įmonės reikalavimu privalo draudimo įmonei pateikti
duomenis, reikalingus draudimo išmokoms apskaičiuoti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1429,
2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)
Nr.
XI-376,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3969 (2009-08-04)
Nr. XI-1750,
2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 146-6856 (2011-12-01)
Nr. XI-2328,
2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6656 (2012-11-15)
11
straipsnis. Draudimo išmokos išmokėjimo pasekmės
Kai
draudimo įmonė išmoka draudimo išmokas draudėjo indėlininkams ar
investuotojams, draudėjas draudimo įmonės nurodymu privalo sumažinti
įsipareigojimus indėlininkams ar investuotojams draudimo įmonės nurodytomis
sumomis ir atitinkamai padidinti įsipareigojimus draudimo įmonei.
2.
Indėlininkas ar investuotojas nuo tos dienos, kurią jam buvo išmokėta draudimo
išmoka, netenka teisių reikalauti iš banko, kredito unijos ar įmonės draudimo
išmokos dydžio pinigų sumos.
12
straipsnis. Draudimo išmokų apribojimai
1.
Draudimo išmokos nemokamos:
1)
indėlininkams ar investuotojams, kurių indėliai ar įsipareigojimai investuotojams
teismų sprendimu pripažinti įgytais neteisėtu būdu;
2) indėlininkams
ar investuotojams, kurių indėliai ar įsipareigojimai investuotojams pagal
sutartis ar kitokiu būdu (išskyrus paveldėjimą) yra perleisti po draudžiamojo
įvykio dienos;
3) banko,
kredito unijos ar įmonės administracijos vadovams, banko, kredito unijos ar
įmonės filialų vadovams, tarybos (stebėtojų tarybos) ir valdybos nariams;
asmenims, turintiems ne mažesnę kaip 5 procentų banko akcinio kapitalo dalį, ar
asmenims, ne mažiau kaip 5 procentus banko akcinio kapitalo turinčiose įmonėse
turintiems daugiau kaip 50 procentų kapitalo; asmenims, atliekantiems
nepriklausomą banko, kredito unijos ar įmonės auditą; šiame punkte nurodytų
asmenų vaikams, įvaikiams, sutuoktiniams, partnerystę įregistravusiems
sugyventiniams, tėvams ir įtėviams;
4)
banko, kredito unijos ar įmonės paskolos gavėjams, jeigu indėliai ar
įsipareigojimai investuotojui ne didesni už jų įsipareigojimus (negrąžintas
paskolas su palūkanomis). Jeigu banko, kredito unijos ar įmonės paskolos gavėjo
indėlis ar įsipareigojimai investuotojui yra didesni už šio gavėjo
įsipareigojimus (negrąžintas paskolas su palūkanomis), draudimo suma
skaičiuojama iš indėlio ar įsipareigojimų investuotojui atimant gavėjo
įsipareigojimus, bet negali būti didesnė, negu nurodyta šio Įstatymo 9
straipsnio 3 dalyje;
5) už
anoniminėse ir koduotose sąskaitose laikomus indėlius;
6) už
indėlius, kuriems draudėjas yra nustatęs palūkanų normą, daugiau kaip du kartus
viršijančią adekvatiems indėliams toje pačioje kredito įstaigoje nustatytą
palūkanų normą.
2.
Indėlininkams ar investuotojams, dėl kurių indėlių lėšų ar įsipareigojimų
investuotojams įsigijimo teisėtumo kreiptasi į teisėsaugos institucijas ar
teismus, tačiau dar nepriimtas sprendimas, draudimo išmokų mokėjimas yra
sustabdomas iki sprendimo įsiteisėjimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
Nr. X-1429,
2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)
25 straipsnis. Indėlių draudimo fondo ir
Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo pajamos ir sąnaudos
Indėlių
draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo pajamas sudaro
draudimo įmokos, sumos, įstatymų nustatyta tvarka išieškotos iš likviduojamo
draudėjo, pajamos iš Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams
draudimo fondo investicijų, lėšos, gautos pardavus laikinojo banko akcijas ar
po laikinojo banko likvidavimo likusį turtą, taip pat kitos sumos.
Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo sąnaudas sudaro draudimo išmokos, Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo administravimo sąnaudos, sumos, skirtos dalyvauti banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo finansavime.
Indėlių
draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo administravimo
sąnaudų dydį, įvertinusi kiekvieno iš fondų laukiamas administravimo sąnaudas
ir fondų dydžius, nustato draudimo įmonės taryba, tvirtindama Indėlių draudimo
fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo administravimo sąnaudų
sąmatą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2068,
2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)
Nr. X-1429,
2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)
Nr. XI-1712,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 139-6552 (2011-11-18)
25(1) straipsnis. Draudimo įmonės pajamos ir sąnaudos
1.
Draudimo įmonės pajamas sudaro:
1)
atlyginimas už Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo
fondo administravimą;
2)
pajamos iš draudimo įmonės nuosavo kapitalo investavimo;
3) kitos
pajamos.
2.
Draudimo įmonės sąnaudas sudaro:
1)
Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo
administravimo sąnaudos;
2)
draudimo įmonės nuosavo kapitalo investavimo sąnaudos;
3) kitos
sąnaudos.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
26 straipsnis. Draudimo
įmonės nuosavo kapitalo lėšų, Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų
investuotojams draudimo fondo investavimas
Draudimo
įmonės nuosavo kapitalo lėšos ir administruojami fondai gali būti
investuojami draudimo įmonės tarybos nustatyta tvarka į tarybos nustatytų
valstybių vyriausybių ir centrinių bankų vertybinius popierius ir indėlius
Lietuvos banke.
Pajamos, gautos iš draudimo įmonės nuosavo
kapitalo lėšų ir administruojamų fondų investavimo, priskiriamos draudimo
įmonės pajamoms ir administruojamų fondų pajamoms proporcingai pagal draudimo
įmonės nuosavo kapitalo, Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų
investuotojams draudimo fondo dydžius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2068,
2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
Nr.
XI-376,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3969 (2009-08-04)
26(1)
straipsnis. Draudimo įmonės pelno paskirstymas ir privalomasis rezervas
Visas draudimo įmonės pelnas
skiriamas į privalomąjį rezervą.
Draudimo įmonės privalomasis
rezervas gali būti naudojamas:
1) draudimo
išmokoms mokėti, kai fonde, iš kurio mokamos draudimo išmokos, trūksta pinigų;
2) savininko
kapitalui atkurti iki dydžio, buvusio prieš kapitalo
panaudojimą draudimo išmokoms mokėti;
3) draudimo įmonės ūkinės veiklos
nuostoliams dengti.
Draudimo
įmonės privalomojo rezervo sudarymui, dydžiui ir naudojimui
netaikomos Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatos.
4.
Nepaskirstytieji nuostoliai perkeliami į kitus finansinius metus.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. IX-2068,
2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
27
straipsnis. Finansinės atskaitomybės skelbimas
Draudimo
įmonės metinė finansinė atskaitomybė turi būti įstatų nustatyta tvarka viešai
paskelbta per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
28
straipsnis. Neteko galios.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
Nr.
XI-376,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3969 (2009-08-04)
29
straipsnis. Draudimo įmonės likvidavimas ir pertvarkymas
Draudimo
įmonė likviduojama arba pertvarkoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
tvarka.
ŠEŠTASIS SKIRSNISBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
30
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
Iki
šio Įstatymo įsigaliojimo pagal Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo
įstatymą ir pagal Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymą apskaičiuotos,
bet indėlininkams neišmokėtos draudimo išmokos pagal šį Įstatymą
neperskaičiuojamos ir toliau mokamos iš Indėlių draudimo fondo.
Indėliai,
esantys banke, kredito unijoje ir (ar) banko filiale, kurie draudėjais tapo
pagal Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymą ir (arba) pagal
Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymą, laikomi apdraustais pagal šį
Įstatymą nuo jo įsigaliojimo dienos. Įsipareigojimai investuotojams laikomi
apdraustais nuo pirmos draudimo įmokos įmokėjimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
31
straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
1.
Pavadinimas „Valstybės įmonė Indėlių draudimo fondas“ pakeičiamas į pavadinimą
„valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.
Šio
Įstatymo įsigaliojimo metu valstybės įmonės Indėlių draudimo fondo valdomos
lėšos, išskyrus įstatinį kapitalą, yra priskiriamos Indėlių draudimo fondui, o
3 milijonai litų priskiriami Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondui.
3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė per 6 mėnesius nuo šio Įstatymo įsigaliojimo
dienos turi pakeisti draudimo įmonės įstatus bei paskirti vieną draudimo įmonės
tarybos narį. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos paskirtų įmonės tarybos
narių kadencijos terminas skaičiuojamas nuo jų paskyrimo dienos.
32
straipsnis. Įstatymų pripažinimas netekusiais galios
Įsigaliojus
šiam Įstatymui, netenka galios:
1)
Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 23-760);
2)
Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymo 3, 4, 5 ir 13 straipsnių
pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 90-3145);
3)
Lietuvos Respublikos komercinių bankų ir finansų maklerio įmonių įsipareigojimų
investuotojams draudimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 112-4073).
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
indėlių
ir įsipareigojimų
investuotojams
draudimo įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1994 m.
gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19/EB dėl indėlių
garantijų sistemų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 2 tomas, p.
252).
1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo
sistemų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 2 tomas, p. 311).
2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2009/14/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų
sistemų nuostatas dėl kompensacijų lygio ir išmokėjimo termino (OL 2009
L 68, p. 3).
Įstatymas
papildytas priedu:
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
Priedo pakeitimai:
Nr. X-1429,
2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)
Nr.
XI-376,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3969 (2009-08-04)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2068,
2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)
INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ
INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 8, 20, 21, 23, 24, 25, 26 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 26(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ
INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 5, 6, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21,
23, 24, 26, 26(1), 27, 28, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 25(1)
STRAIPSNIU BEI PRIEDU ĮSTATYMAS
Įsigaliojus šiam įstatymui, į draudimo įmonės balansą įtraukti
kiti rezervai pervedami į privalomąjį rezervą.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1429,
2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)
INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ
INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 12, 14, 15, 21,
24, 25 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO BEI PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1749,
2008-10-14, Žin., 2008, Nr. 121-4589 (2008-10-21)
INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ
INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. lapkričio 1 d.
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-376,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3969 (2009-08-04)
INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ
INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4, 5, 7, 9, 10, 13, 18, 20, 21, 26
STRAIPSNIŲ BEI PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR 28 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO
NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2010 m. gruodžio 31 d.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-1712,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 139-6552 (2011-11-18)
INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ
INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO 20, 21, 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO 12(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-1682,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6828 (2011-12-01)
INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ INVESTUOTOJAMS
DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 14, 20 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m.
sausio 1 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-1750,
2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 146-6856 (2011-12-01)
INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ
INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-2328,
2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6656 (2012-11-15)
INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ
INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO 4, 8, 10 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m.
sausio 1 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė
(2012-11-16)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt
28 straipsnis. Draudimo įmonės atleidimas nuo palūkanų už valstybės įmonės savininko kapitalo naudojimą mokėjimoDraudimo įmonė atleidžiama nuo palūkanų už valstybės įmonės savininko kapitalo naudojimą mokėjimo į valstybės biudžetą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
29 straipsnis. Draudimo įmonės likvidavimas ir pertvarkymas Draudimo įmonė likviduojama arba pertvarkoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. ŠEŠTASIS SKIRSNISBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 30 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 1. Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d. 2. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo pagal Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymą ir pagal Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymą apskaičiuotos, bet indėlininkams neišmokėtos draudimo išmokos pagal šį Įstatymą neperskaičiuojamos ir toliau mokamos iš Indėlių draudimo fondo. 3. Indėliai, esantys banke, kredito unijoje ir (ar) banko filiale, kurie draudėjais tapo pagal Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymą ir (arba) pagal Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymą, laikomi apdraustais pagal šį Įstatymą nuo jo įsigaliojimo dienos. Įsipareigojimai investuotojams laikomi apdraustais nuo pirmos draudimo įmokos įmokėjimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
31 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas1. Pavadinimas „Valstybės įmonė Indėlių draudimo fondas“ pakeičiamas į pavadinimą „valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.2. Šio Įstatymo įsigaliojimo metu valstybės įmonės Indėlių draudimo fondo valdomos lėšos, išskyrus įstatinį kapitalą, yra priskiriamos Indėlių draudimo fondui, o 3 milijonai litų priskiriami Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondui.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė per 6 mėnesius nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos turi pakeisti draudimo įmonės įstatus bei paskirti vieną draudimo įmonės tarybos narį. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos paskirtų įmonės tarybos narių kadencijos terminas skaičiuojamas nuo jų paskyrimo dienos. 32 straipsnis. Įstatymų pripažinimas netekusiais galios Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios:1) Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 23-760); 2) Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymo 3, 4, 5 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 90-3145); 3) Lietuvos Respublikos komercinių bankų ir finansų maklerio įmonių įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 112-4073).
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
indėlių
ir įsipareigojimų
investuotojams
draudimo įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1994 m.
gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19/EB dėl indėlių
garantijų sistemų.
1997 m. kovo
3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB dėl investuotojų
kompensavimo sistemų.
Įstatymas
papildytas priedu:
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2068,
2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 54-1829 (2004-04-15)
INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ
INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 8, 20, 21, 23, 24, 25, 26 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 26(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004
m. gegužės 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-84, 2005-01-20,
Žin., 2005, Nr. 18-578 (2005-02-08)
INDĖLIŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ
INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 5, 6, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21,
23, 24, 26, 26(1), 27, 28, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 25(1)
STRAIPSNIU BEI PRIEDU ĮSTATYMAS
Įsigaliojus šiam įstatymui, į draudimo įmonės balansą įtraukti
kiti rezervai pervedami į privalomąjį rezervą.
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2005-02-11)
autrap@lrs.lt
121 straipsnis. Banko turto,
teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo finansavimas
Draudimo
įmonė, iš priežiūros institucijos gavusi informaciją apie pagal Lietuvos Respublikos
bankų įstatymo 761 straipsnio nuostatas numatomą vykdyti banko
turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą kitam bankui, sprendžia
klausimą dėl dalyvavimo banko turto, teisių ir įsipareigojimų perdavimo
finansavime.
Draudimo
įmonė dalyvauja banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo
finansavime vienu ar abiem šiais būdais:
1) apmokėdama
pagal Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 71 straipsnio
nuostatas steigiamo laikinojo banko akcijas;
2) pervesdama
lėšas laikinajam bankui ar kitam bankui, kuris pagal Lietuvos Respublikos bankų
įstatymo 761 straipsnio nuostatas perima banko turtą, teises ir
įsipareigojimus, tam, kad būtų padengta perduodamų įsipareigojimų vertės ir
kartu perduodamo turto, teisių ir sandorių vertės skirtumo suma.
Jeigu
draudimo įmonė dalyvauja banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų
perdavimo finansavime, bendra draudimo įmonės mokama suma neturi viršyti sumos,
kurią, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudimo įmonė pagal šį Įstatymą privalėtų
išmokėti banko, kurio turtas, teisės ir įsipareigojimai perduodami,
indėlininkams ir investuotojams.
Draudimo
įmonės dalyvavimas banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo
finansavime šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu būdu prilyginamas
draudimo išmokos banko indėlininkams ir investuotojams išmokėjimui, ir bankas,
kurio turtas, teisės ir įsipareigojimai perduodami, panaudota finansavimui suma
privalo padidinti įsipareigojimus draudimo įmonei.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-1712,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 139-6552 (2011-11-18)
KETVIRTASIS SKIRSNISINFORMAVIMAS APIE DRAUDIMĄ IR DRAUDIMO NUTRAUKIMAS
13
straipsnis. Informavimas apie draudimą
1.
Draudėjas esamus ir būsimus indėlininkus ir investuotojus lietuvių kalba
aiškiai ir lengvai suprantamai turi informuoti apie draudimo įmonę
arba užsienio
draudimo įmonę, kurioje apdrausti indėliai ir (arba) įsipareigojimai
investuotojams, draudimo sąlygas, įskaitant draudimo sumą, draudimo objektą ir
šio Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje išvardytus atvejus, kai indėliai ir įsipareigojimai
investuotojams nėra draudžiami. Be to, jeigu indėlininkas ar investuotojas
pageidauja, jam turi būti suteikiama informacija apie draudimo išmokų mokėjimo
sąlygas ir tvarką.
Draudimo
sąlygos negali būti konkurencijos priemonė, naudojama reklamoje. Reklamoje
leidžiama nurodyti tik draudimo įmonę arba užsienio
draudimo įmonę, kurioje apdrausti indėliai ir įsipareigojimai investuotojams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-376,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3969 (2009-08-04)
14
straipsnis. Draudimo nutraukimo tvarka
1.
Jeigu
priežiūros institucija atšaukia draudėjui teisę laikinai ar visam laikui
priimti indėlius, tokiam draudėjui draudimo įmonės taryba be išankstinio
įspėjimo atitinkamai laikinai ar visam laikui nutraukia indėlių draudimą. Jeigu
priežiūros institucija panaikina laikinai ar visam laikui draudėjui teisę
teikti investicines paslaugas, tokio draudėjo įsipareigojimų investuotojams
draudimas nutraukiamas atitinkamai laikinai ar visam laikui.
2.
Apie
teisės priimti indėlius ar teikti investicines paslaugas atšaukimą priežiūros
institucija nedelsdama privalo informuoti draudimo įmonės tarybą.
Jeigu
draudėjas pažeidžia draudimo tvarką ir (arba) jo veikla kelia pavojų draudimo įmonės
sugebėjimui vykdyti įsipareigojimus, draudimo įmonės taryba, pranešusi apie tai priežiūros institucijai, įspėja
draudėją apie galimą draudimo nutraukimą ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių. Jeigu
per 12 mėnesių po įspėjimo draudėjas nepašalina draudimo tvarkos pažeidimų,
draudimo įmonės tarybos sprendimu, suderintu su priežiūros institucija,
draudėjo priimamų indėlių ar įsipareigojimų investuotojams draudimas gali būti
nutrauktas.
Apie
indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo nutraukimą draudimo įmonė
paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
4 dalies
redakcija nuo 2014-01-01:
Apie indėlių
ir įsipareigojimų investuotojams draudimo nutraukimą draudimo įmonė paskelbia
savo interneto svetainėje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1429,
2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)
Nr. XI-1682,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6828 (2011-12-01)
Nr. XI-2328,
2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6656 (2012-11-15)
15
straipsnis. Draudimo nutraukimo pasekmės
Jeigu draudėjui,
kuriam buvo nutrauktas draudimas, įvyksta draudžiamasis įvykis, draudimo įmonė
išmoka draudimo išmokas tik už tuos indėlius bei įsipareigojimus, kurie buvo
prisiimti iki sprendimo apie draudimo nutraukimą įsigaliojimo ir
nebuvo grąžinti ar įvykdyti iki draudžiamojo įvykio dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1429,
2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-512 (2008-02-05)