LegalizeLietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2026-01-02
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 116-2695, i. k. 0961010ISTA00I-1623
Nauja redakcija nuo 2021-01-01:
Nr. XIII-3228, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15862
LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOBILIZACIJOS IR PRIIMANČIOSIOS ŠALIES PARAMOS
ĮSTATYMAS
1996 m. lapkričio 19 d. Nr. I-1623
Vilnius
PREAMBULĖ
Lietuvos Respublikos Seimas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio antrąja dalimi, kurioje skelbiama, kad „Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“, taip pat Konstitucijos 139 straipsnio pirmąja dalimi, kurioje nustatyta kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo;
siekdamas išplėtoti Konstitucijos 142 straipsnyje įtvirtinto mobilizacijos ir demobilizacijos instituto teisinius pagrindus;
įvertindamas iš Lietuvos Respublikos narystės Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje ir Europos Sąjungoje atsirandančius individualios ir kolektyvinės gynybos įsipareigojimus;
atsižvelgdamas į istorinę Lietuvos Respublikos patirtį, geopolitinę, tarptautinę situaciją ir iš to kylančią būtinybę nustatyti teisinį mobilizacijos santykių reglamentavimą, kuris sudarytų teisines prielaidas parengti Lietuvos Respublikos piliečius, ūkio subjektus ir valstybės institucinę sistemą įgyvendinti visuotinės ir besąlyginės valstybės gynybos principą, plėtoti individualų ir kolektyvinį Lietuvos Respublikos gynybinį pajėgumą, individualiai ar kartu su sąjungininkų karinėmis pajėgomis ginti Lietuvos valstybės laisvę, nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ar konstitucinę santvarką, priima šį įstatymą.
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato mobilizacijos ir demobilizacijos skelbimo, mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos rengimo, mobilizacijos, demobilizacijos vykdymo, priimančiosios šalies paramos teikimo ir administravimo teisinius pagrindus.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Atvykstančios pajėgos – užsienio valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai, tarptautinės karinės vadavietės ar jų elementai, atvykstantys į Lietuvos Respubliką ar vykstantys tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją dalyvauti tarptautinėse operacijose, tarptautinėse karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose.
Civilinė infrastruktūra – įvairių veiklos sričių objektų, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, kompleksas (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai, visuomeniniai, prekybos ir kiti paslaugoms gyventojams teikti reikalingi objektai).
Civilinė mobilizacijos institucija – valstybės, savivaldybės institucija ar įstaiga, išskyrus krašto apsaugos sistemos instituciją, dalyvaujančią formuojant valstybės mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos politiką, (toliau – Institucija, dalyvaujanti formuojant mobilizacijos politiką), Lietuvos kariuomenę ir kitas ginkluotąsias pajėgas sudarančias institucijas, kuriai yra paskirta valstybinė mobilizacinė ir (ar) priimančiosios šalies paramos teikimo užduotis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2947, 2024-07-18, paskelbta TAR 2024-07-25, i. k. 2024-13612
Civilinei mobilizacijos institucijai pavaldus subjektas – viešasis ar privatusis juridinis asmuo, kuriame civilinė mobilizacijos institucija įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens savininkės, teises ir pareigas arba kurio kontroliuojantis asmuo yra civilinė mobilizacijos institucija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2947, 2024-07-18, paskelbta TAR 2024-07-25, i. k. 2024-13612
Civilinės mobilizacijos institucijos mobilizacijos planas – civilinės mobilizacijos institucijos, civilinei mobilizacijos institucijai pavaldžių subjektų veiksmų, priemonių ir materialinių išteklių, turinčių užtikrinti valstybinių mobilizacinių ir priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių atlikimą paskelbus mobilizaciją, planas.
Civilinio mobilizacinio personalo rezervas – Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių veikla būtina mobilizacijos planuose numatytų veiksmų ir priemonių vykdymui užtikrinti.
Demobilizacija – mobilizacijos sistemos subjektų veiklos pertvarkymas veikti įprastomis taikos meto sąlygomis.
Ginkluotųjų pajėgų mobilizacijos planas – Lietuvos kariuomenės ir kitų ginkluotąsias pajėgas sudarančių institucijų veiksmų ir priemonių, užtikrinančių kariuomenės personalo rezervo ir materialinių išteklių sutelkimą ir jų naudojimą paskelbus mobilizaciją, planas.
Gyvybiškai svarbi valstybės funkcija – valstybės funkcija, kurios neatliekant kyla grėsmė valstybės ir visuomenės saugumui ir stabilumui.
Institucija, dalyvaujanti formuojant mobilizacijos politiką, – krašto apsaugos sistemos institucija, kuri dalyvauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai formuojant valstybės mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos politiką.
Karinė infrastruktūra – karinės bazės, stacionarieji įrenginiai, statiniai ir kitas nekilnojamasis turtas, priklausantys Lietuvos kariuomenei ir būtini Lietuvos kariuomenei aprūpinti ir valdyti.
Mobilizacija – valstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų ir ūkio subjektų veiklos pertvarkymas, taip pat karo prievolininkų šaukimas į privalomąją karo tarnybą ginti valstybės ir (ar) vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinių įsipareigojimų.
Mobilizaciniai ištekliai – materialiniai ištekliai ir paslaugos, būtini rengiantis mobilizacijai ir (ar) ją vykdant, rengiantis teikti priimančiosios šalies paramą ir (ar) ją teikiant.
Mobilizacijos sistema – mobilizacijos sistemos subjektų visuma ir ryšiai tarp jų.
Mobilizacijos sistemos subjektai – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Institucija, dalyvaujanti formuojant mobilizacijos politiką, Lietuvos kariuomenė, civilinės mobilizacijos institucijos, civilinėms mobilizacijos institucijoms pavaldūs subjektai ir mobilizaciniai ūkio subjektai.
Mobilizaciniai mokymai – paskaitos, seminarai, pratybos ir (ar) kiti renginiai, kurių tikslas – suteikti pasirengimo mobilizacijai ir mobilizacijos vykdymo žinių, mokyti įgytas žinias taikyti praktikoje ir užtikrinti juose dalyvaujančių asmenų pasirengimą veikti mobilizacijos metu.
Mobilizacinis nurodymas – nurodymas civilinėms mobilizacijos institucijoms, civilinėms mobilizacijos institucijoms pavaldiems subjektams rengiantis mobilizacijai ir (ar) ją vykdant, rengiantis teikti priimančiosios šalies paramą ir (ar) ją teikiant.
Mobilizacinis rezervas – Lietuvos kariuomenės personalo rezervas, civilinio mobilizacinio personalo rezervas ir valstybės rezervas.
Mobilizacinis ūkio subjektas – ūkio subjektas, su kuriuo sudaryta mobilizacinio užsakymo ir (ar) priimančiosios šalies paramos teikimo sutartis, išskyrus civilinei mobilizacijos institucijai pavaldų subjektą.
Mobilizacinio užsakymo sutartis – civilinės mobilizacijos institucijos mobilizacijos plane nurodyta sutartis dėl prekių, paslaugų ar darbų, reikalingų šiame plane numatytiems veiksmams ir priemonėms vykdyti, įsigijimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2947, 2024-07-18, paskelbta TAR 2024-07-25, i. k. 2024-13612
Priimančiosios šalies parama – darbai, prekės ir paslaugos, suteikiamos atvykstančioms pajėgoms.
Priimančiosios šalies paramos mokymai – paskaitos, seminarai, pratybos ir (ar) kiti renginiai, kurių tikslas – suteikti pasirengimo teikti priimančiosios šalies paramą žinių, mokyti įgytas žinias taikyti praktikoje ir užtikrinti juose dalyvaujančių asmenų pasirengimą teikti priimančiosios šalies paramą.
Priimančiosios šalies paramos teikimo sutartis – su mobilizaciniu ūkio subjektu sudaryta sutartis dėl priimančiosios šalies paramos teikimo.
Priimančiosios šalies paramos teikimo užduotis – užduotis valstybės, savivaldybės institucijai ar įstaigai rengiantis teikti priimančiosios šalies paramą ir (ar) ją teikiant.
Valstybės mobilizacijos planas – strategiškai svarbių veiksmų ir priemonių planas, užtikrinantis mobilizacijos vykdymą valstybėje.
Valstybinė mobilizacinė užduotis – užduotis valstybės, savivaldybės institucijai ar įstaigai pasirengti mobilizacijai ir ją vykdyti.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2731, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-26, i. k. 2024-11568
Nr. XIV-2947, 2024-07-18, paskelbta TAR 2024-07-25, i. k. 2024-13612
3 straipsnis. Teisiniai mobilizacijos, demobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos pagrindai
Mobilizacija ir demobilizacija skelbiama, mobilizacija, priimančiosios šalies parama rengiama, mobilizacija ir demobilizacija vykdoma, priimančiosios šalies parama teikiama vadovaujantis Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro, Institucijos, dalyvaujančios formuojant mobilizacijos politiką, vadovo ir Lietuvos kariuomenės vado įsakymais, mobilizaciniais nurodymais ir kitais teisės aktais.
4 straipsnis. Mobilizacijos sistemos ir priimančiosios šalies paramos teikimo uždaviniai
Mobilizacijos sistemos ir priimančiosios šalies paramos teikimo uždaviniai yra:
1) pasirengti vykdyti mobilizaciją;
2) paskelbus mobilizaciją, užtikrinti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų, ūkio subjektų ir piliečių paramą ginkluotosioms pajėgoms;
3) paskelbus mobilizaciją, užtikrinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą;
4) pasirengti ir teikti priimančiosios šalies paramą Lietuvos Respublikos teritorijoje.
5 straipsnis. Mobilizacijos sistemos veikimo ir priimančiosios šalies paramos teikimo principai
Valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos ir ūkio subjektai, įgyvendindami mobilizacijos sistemos ir priimančiosios šalies paramos teikimo uždavinius, vadovaujasi šiais mobilizacijos sistemos veikimo principais:
1) veiklos pertvarkymo – visi mobilizacijos sistemos subjektai užtikrina savo veiklos tęstinumą tiek, kiek to reikia paskelbus mobilizaciją, demobilizaciją ir teikiant priimančiosios šalies paramą;
2) teritoriniu – civilinės mobilizacijos institucijos, atsakingos už valstybinių mobilizacinių užduočių atlikimą savivaldybių teritorijose, pagal kompetenciją užtikrina šių užduočių atlikimą, priimančiosios šalies paramos teikimą ir mobilizacinio rezervo naudojimą šiose teritorijose paskelbus mobilizaciją;
3) visuotinio pasirengimo – rengiantis mobilizacijai ir (ar) ją vykdant, rengiantis teikti priimančiosios šalies paramą ir (ar) ją teikiant dalyvauja visos valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos ir ūkio subjektai, kurių reikia valstybės gynybai užtikrinti;
4) proporcingumo – visos priemonės, paskelbus mobilizaciją arba teikiant priimančiosios šalies paramą, taikomos tiek, kiek to reikia mobilizacijai ar priimančiosios šalies paramai užtikrinti;
5) bendradarbiavimo – valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos ir ūkio subjektai, kurie nėra mobilizacijos sistemos subjektai, bendradarbiauja ir padeda mobilizacijos sistemos subjektams įgyvendinti mobilizacijos sistemos ir priimančiosios šalies paramos teikimo uždavinius.
II SKYRIUS
MOBILIZACIJOS SISTEMOS SUBJEKTŲ KOMPETENCIJA
6 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimai mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos srityje
Vyriausybė:
1) tvirtina, kiekvienais metais peržiūri ir prireikus atnaujina ginkluotųjų pajėgų ir valstybės mobilizacijos planus;
2) tvirtina gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų sąrašą;
3) skiria valstybines mobilizacines ir (ar) priimančiosios šalies paramos teikimo užduotis valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms;
4) užtikrina Seimo nutarimo ar Respublikos Prezidento dekreto dėl mobilizacijos paskelbimo ir Seimo nutarimo dėl demobilizacijos paskelbimo vykdymą;
5) užtikrina mobilizacinio rezervo naudojimą;
6) užtikrina pasirengimo mobilizacijai, mobilizacijos ir demobilizacijos vykdymo, pasirengimo teikti priimančiosios šalies paramą ir mobilizacinio rezervo naudojimo finansavimą;
7) tvirtina mobilizacijos sistemos subjektais esančių valstybės institucijų ir įstaigų, turinčių teisę mobilizacijos metu gauti mobilizacijos sistemos uždaviniams įgyvendinti reikalingų piniginių lėšų grynaisiais pinigais iš valstybės iždo sąskaitos, sąrašą, paveda šių institucijų ir įstaigų vadovams paskirti atstovus, turinčius teisę šias pinigines lėšas grynaisiais pinigais paimti iš valstybės iždo sąskaitos, arba įgalioja šiame punkte nurodytas funkcijas atlikti kitą instituciją;
8) atsižvelgdama į Valstybės mobilizacijos operacijų centro siūlymus, priima sprendimus dėl mobilizacinių išteklių panaudojimo prioritetų vykdant mobilizaciją;
9) nustato mobilizacijos sistemos būklės ir civilinių mobilizacijos institucijų, išskyrus Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, ir civilinėms mobilizacijos institucijoms pavaldžių subjektų pasirengimo mobilizacijai ir priimančiosios šalies paramai teikti vertinimo kriterijus ir tvarką bei kiekvienais metais teikia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui informaciją apie vertinimo kriterijų įgyvendinimą;
10) atsižvelgdama į neatidėliotiną visuomenės poreikį plėsti pasirengimą krašto gynybai, tvirtina karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą, kuriame nurodoma priimančiosios šalies paramai užtikrinti reikalinga karinė infrastruktūra, jos paskirtis, jos pritaikymui ir (ar) sukūrimui reikalinga teritorija ir jos dydis ir (ar) žemės sklypai ir vieta Lietuvos regione. Teritorija, reikalinga karinei infrastruktūrai pritaikyti ir (ar) sukurti, jos dydis ir (ar) žemės sklypai ir vieta Lietuvos regione parenkama įvertinus konkrečiai karinei infrastruktūrai reikalingus specialiuosius karinius reikalavimus (operacinius, logistinius, infrastruktūros išdėstymo), urbanizuotas teritorijas, kraštovaizdį, gamtos ir kultūros paveldą, suderinus tose teritorijose vykdomas veiklas su veiklomis, vykdomomis karinėse teritorijose, ir veiklomis, vykdomomis besiribojančiose teritorijose, pirmumą teikiant valstybinės žemės plotams, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai, ir (ar) žemės sklypams, nuosavybės teise priklausantiems valstybei, stengiantis į teritoriją neįtraukti privačios žemės sklypų, o jeigu įvertinus alternatyvias teritorijas privačios žemės sklypų įtraukimas į teritoriją neišvengiamas, – stengiantis į teritoriją įtraukti kuo mažesnį privačios žemės sklypų plotą;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-1537, 2022-11-17, paskelbta TAR 2022-11-29, i. k. 2022-24187
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1931, 2023-05-09, paskelbta TAR 2023-05-19, i. k. 2023-09519
11) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas mobilizacijos, demobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos funkcijas.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-1537, 2022-11-17, paskelbta TAR 2022-11-29, i. k. 2022-24187
7 straipsnis. Krašto apsaugos ministerijos įgaliojimai mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos srityje
Krašto apsaugos ministerija:
1) formuoja valstybės mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos politiką;
2) tvirtina mobilizacijos planų rengimo tvarkos aprašą;
3) organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja krašto apsaugos sistemos institucijų pasirengimą mobilizacijai, demobilizacijai ir priimančiosios šalies paramai;
4) rengia Krašto apsaugos ministerijos ir jai, kaip civilinei mobilizacijos institucijai, pavaldžių subjektų, išskyrus Lietuvos kariuomenę ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, mobilizacijos planą;
5) rengia ir, suderinusi su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, teikia Vyriausybei tvirtinti karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą kartu su motyvuotu karinės infrastruktūros ir jai pritaikyti ir (ar) sukurti reikalingos teritorijos pagrindimu, kuriame detaliai aprašomas šio įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytų kriterijų įvertinimas;
Papildyta straipsnio punktu:
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.