Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas

Publikavimas 2004-11-09

Būsena Galiojantis

Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas

Šaltinis TAR

Pakeitimų istorija JSON API

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO

Į S T A T Y M A S

2004 m. lapkričio 9 d. Nr. IX-2546

Vilnius

(Žin., 2000, Nr. 92-2873; 2001, Nr. 112-4089)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO

ĮSTATYMAS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo šaltinius ir tvarką.

Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo 6 priedėlyje.

Įstatymo tikslas – kaupti ir naudoti lėšas automobilių kelių tinklui plėsti, modernizuoti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų.

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

Aukščiausios kategorijos keliai – pagrindinis kelių tinklas (magistraliniai ir krašto keliai).

Bendroji masė – pakrautos transporto priemonės leistinas maksimalus svoris, nurodytas transporto priemonės registracijos dokumente.

Kelio savininkas – valstybė, savivaldybė, juridinis ar fizinis asmuo, kuriam kelias priklauso nuosavybės teise.

Kelio valdytojas – asmuo, kuris kelią valdo, naudoja ir disponuoja juo turto patikėjimo teise ar kitu teisėtu pagrindu.

Kelių priežiūros ir plėtros programa (toliau – Programa) – Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka tvirtinama specialioji programa. Programos finansavimo ir administravimo vykdytojas yra Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Naudotojas – asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai naudojasi keliais ir jų statiniais.

Naudotojų mokesčiai – nustatyto dydžio transporto priemonių savininkų ar valdytojų mokesčiai už naudojimąsi keliais ir jų statiniais.

Programos finansavimo sąskaita – valstybės biudžeto (iždo) sąskaita, kurioje kaupiamos lėšos Programai finansuoti.

Socialinės globos viešosios įstaigos – viešosios įstaigos, teikiančios socialines paslaugas įvairaus amžiaus skirtingų socialinių grupių asmenims, kuriems reikalinga įvairių rūšių ir formų socialinė pagalba.

10.

Transporto priemonė – mechanizmas ar jų junginys, skirtas žmonėms ir (arba) kroviniams keliais vežti.

11.

Transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise.

12.

Transporto priemonės valdytojas – asmuo, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju nelaikomas fizinis asmuo, kuris vairuoja valdytojo transporto priemonę.

13.

Veikla – bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos.

14.

Žemės ūkio veiklos subjektas – asmuo, įregistruotas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir užsiimantis žemės ūkio veikla.

15.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Kelių įstatyme.

3 straipsnis. Programos finansavimo šaltiniai

Programos finansavimo šaltiniai:

1) atskaitymai nuo pajamų;

2) dalis akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną ir dyzelinius degalus bei energetinius produktus, kurie pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip variklių degalai;

3) akcizo pajamos, gautos už realizuotas suskystintas dujas, skirtas automobiliams;

4) mokestis už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones;

5) Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestis;

6) mokestis už važiavimą keliais Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, arba kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ar transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė;

7) mokestis už eismo ribojimą;

8) juridinių, fizinių asmenų bei užsienio valstybių tikslinės lėšos.

4 straipsnis. Atskaitymai nuo pajamų

Atskaitymų nuo pajamų mokėtojai – juridiniai asmenys, išskyrus pelno nesiekiančius juridinius asmenis, šio įstatymo 1 priedėlyje nurodytų dydžių atskaitymus į Programos finansavimo sąskaitą moka nuo pajamų už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas, taip pat už parduotą ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, vertybinius popierius, išvestines finansines priemones ir nuo palūkanų pajamų. Šios pajamos pripažįstamos vadovaujantis tais pačiais pajamų pripažinimo apskaitoje principais kaip ir apskaičiuojant pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas. Apskaičiuojant atskaitymus nuo pajamų į Programos finansavimo sąskaitą, atsižvelgiama į šias ypatybes:

1) gaunant statybų veiklos pajamas, atskaitymai į Programos finansavimo sąskaitą mokami nuo pajamų, gautų už pačių juridinių asmenų atliktus statybos ir montavimo darbus;

2) gaunant tarpininkavimo veiklos pajamas, atskaitymai į Programos finansavimo sąskaitą mokami nuo atlyginimo, apskaičiuoto pagal sutartį ir (arba) nustatyto apskaitos dokumente;

3) gaunant pajamas iš komisinės prekybos, atskaitymai į Programos finansavimo sąskaitą mokami nuo komisinio atlyginimo dydžio, apskaičiuoto pagal sutartį ir (arba) nustatyto dokumente;

4) parduodant ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, vertybinius popierius, išvestines finansines priemones, atskaitymai į Programos finansavimo sąskaitą mokami nuo šio turto vertės padidėjimo pajamų, apskaičiuotų Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka;

5) gaunant lizingo (finansinės nuomos) veiklos pajamas, atskaitymai į Programos finansavimo sąskaitą mokami nuo palūkanų pajamų;

6) gaunant azartinių lošimų, organizuotų pagal Azartinių lošimų įstatymą, veiklos pajamas, atskaitymai į Programos finansavimo sąskaitą mokami nuo įplaukų, gautų iš azartinių lošimų.

Šio įstatymo 1 priedėlio 2 ir 3 punktuose nurodytų dydžių atskaitymus į Programos finansavimo sąskaitą moka juridiniai asmenys, kurių pajamos iš šiuose punktuose nurodytos veiklos (iš jos – ir viešojo maitinimo) sudaro daugiau kaip 50 procentų (įskaitytinai) pajamų. Juridiniai asmenys, kurių pajamos iš šio įstatymo 1 priedėlio 2 ir 3 punktuose nurodytos veiklos (iš jos – ir viešojo maitinimo) sudaro mažiau kaip 50 procentų visų pajamų, ir visi kiti juridiniai asmenys moka šio įstatymo 1 priedėlio 1 punkte nurodyto dydžio atskaitymus.

Mokėtojai atskaitymus nuo kiekvieno mėnesio pajamų apskaičiuoja patys ir moka į Programos finansavimo sąskaitą „Kelių programa – atskaitymai nuo pajamų“ iki kito mėnesio 25 dienos.

Mokėtojams, pažeidusiems atskaitymų nuo pajamų apskaičiavimo ir mokėjimo į Programos finansavimo sąskaitą tvarką, baudos skiriamos ir delspinigiai apskaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Mokėtojai apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai iki kovo 1 dienos privalo pateikti praėjusių metų atskaitymų į Programos finansavimo sąskaitą deklaraciją. Šios deklaracijos formą ir pildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.

Nuo pajamų atskaitymų mokėjimo į Programos finansavimo sąskaitą atleidžiami:

1) žemės ūkio veiklos subjektai, kurių apmokestinamasis pelnas pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas apmokestinamas taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą;

2) kūrybinės sąjungos (architektų, mokslininkų, dailininkų, dizainerių, fotomenininkų, kompozitorių, kinematografininkų, rašytojų, tautodailininkų, teatro, žurnalistų), jų įmonės ir organizacijos, kurios ne mažiau kaip 50 procentų pelno sunaudoja kūrybinių sąjungų poreikiams, nustatytiems šių sąjungų įstatuose;

3) įmonės, kuriose dirba ne mažiau kaip 50 procentų riboto darbingumo darbuotojų ir kurių pajamos gaunamos tik už jų pačių pagamintą produkciją;

4) biudžetinės įstaigos, valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos;

5) daugiabučių namų savininkų bendrijos;

6) laisvosiose ekonominėse zonose įregistruotos ir veikiančios įmonės;

7) valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros viešosios įstaigos;

8) socialinės globos viešosios įstaigos;

9) ikimokyklinio ugdymo įstaigos;

10) Lietuvos bankas.

Atskaitymų nuo pajamų apskaičiavimo, mokėjimo ir kontrolės tvarką bei dydžius, neviršydama šio įstatymo 1 priedėlyje nurodytų maksimalių dydžių, nustato Vyriausybė.

5 straipsnis. Dalis akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus bei energetinius produktus, kurie pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip variklių degalai, ir akcizo pajamos, gautos už realizuotas suskystintas dujas, skirtas automobiliams

Nuo 2005 m. sausio 1 d. į Programos finansavimo sąskaitą pervedama 40 procentų, nuo 2005 m. gegužės 1 d. – 50 procentų, o nuo 2006 m. sausio 1 d. – 60 procentų akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus bei energetinius produktus, kurie pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip variklių degalai.

Į Programos finansavimo sąskaitą pervedama 100 procentų akcizo pajamų, gautų už realizuotas suskystintas dujas, skirtas automobiliams.

Akcizo pajamų atskaitymus kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 25 dienos į Programos finansavimo sąskaitą perveda Finansų ministerija.

6 straipsnis. Mokestis už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones

Transporto priemonių savininkų ar valdytojų kasmetinio mokesčio už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones ribiniai tarifai nustatyti šio įstatymo 2 priedėlyje.

Mokesčio mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarką bei dydžius, neviršydama šio įstatymo 2 priedėlyje nustatytų ribinių tarifų, nustato Vyriausybė.

Mokestis į Programos finansavimo sąskaitą sumokamas iki transporto priemonės valstybinės techninės apžiūros.

Mokestis nemokamas:

1) už Vidaus reikalų ministerijai bei įstaigoms prie šios ministerijos priklausančias transporto priemones, priskirtas kovinei, kovos-mokomajai, mokomajai, rikiuotės ir transportavimo grupėms;

2) už specialiai neįgaliesiems pritaikytas transporto priemones, priklausančias savivaldybių institucijoms ir nevalstybinėms neįgaliųjų organizacijoms.

7 straipsnis. Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestis

Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkai ar valdytojai naudotojo mokestį moka už važiavimą aukščiausios kategorijos keliais (magistraliniais ir krašto). Už važiavimą valstybinės reikšmės rajoniniais ar vietinės reikšmės keliais naudotojo mokestis nemokamas.

Transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio (toliau – naudotojo mokestis) dydžius, neviršydama šio įstatymo 3 priedėlyje nustatytų ribinių tarifų, šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarką nustato Vyriausybė.

Mokestis nemokamas už važiavimą keliais:

1) Vidaus reikalų ministerijai bei įstaigoms prie šios ministerijos priklausančiomis transporto priemonėmis, priskirtomis kovinei, kovos-mokomajai, mokomajai, rikiuotės ir transportavimo grupėms, ir savivaldybių priešgaisrinės tarnybos transporto priemonėmis;

2) specialiai neįgaliesiems pritaikytomis transporto priemonėmis, priklausančiomis savivaldybių institucijoms ir nevalstybinėms neįgaliųjų organizacijoms;

3) sveikatos priežiūros įstaigų greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos automobiliais;

4) specialiai moksleivių (vaikų) pavėžėjimui pritaikytomis transporto priemonėmis (autobusais), priklausančiomis savivaldybių švietimo įstaigoms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms;

5) transporto priemonėmis, naudojamomis kelių priežiūros darbams;

6) kai užsienio šalyse įregistruotos transporto priemonės vyksta likviduoti stichinių nelaimių ar eismo įvykių padarinių, kai veža labdaros ir humanitarinės pagalbos siuntas, taip pat už važiavimą keliais užsienio valstybių karinei apsaugos sistemai priklausančiomis transporto priemonėmis;

7) vietinio (miesto ir priemiesčio) susisiekimo reguliariais maršrutais važiuojančiomis keleivinėmis transporto priemonėmis.

8 straipsnis. Mokestis už važiavimą keliais Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, ir (ar) kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė

Važiuoti valstybinės ir vietinės reikšmės keliais transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo ir (ar) ašies (ašių) apkrova ir (ar) bendroji masė viršija maksimalius leidžiamus dydžius, galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduodami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės keliais – savivaldybių nustatyta tvarka, sumokėjus nustatyto dydžio mokestį už važiavimą keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Mokesčio dydį važiuojant tokiomis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais, neviršydama šio įstatymo 4 priedėlyje nustatytų ribinių tarifų, nustato Vyriausybė, o mokesčio mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarką nustato Susisiekimo ministerija. Dėl mokesčio, jo dydžio už naudojimąsi vietinės reikšmės vidaus keliais gali būti sprendžiama šalių tarpusavio susitarimu, vadovaujantis Civiliniame kodekse įtvirtintais principais.

Mokestis nemokamas už Vidaus reikalų ministerijai bei įstaigoms prie šios ministerijos priklausančias transporto priemones, priskirtas kovinei, kovos-mokomajai, mokomajai, rikiuotės ir transportavimo grupėms, bei už užsienio valstybių karinei apsaugos sistemai priklausančias transporto priemones, kurių matmenys ir (ar) ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) bendroji masė viršija leidžiamus dydžius. Šių transporto priemonių važiavimo maršrutą būtina suderinti su kelių savininkais.

9 straipsnis. Kiti Programos finansavimo šaltiniai

Mokesčio už eismo ribojimą magistraliniuose, krašto, rajoninės reikšmės keliuose dirbant įvairius darbus keliuose, kelių juostose ar jų apsaugos zonose, rengiant įvairius masinius (pvz., sporto ir kitus) renginius, kai ribojamas ar uždaromas eismas, dydžiai nurodyti šio įstatymo 5 priedėlyje. Šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarką nustato Susisiekimo ministerija. Mokestis už eismo ribojimą valstybinės reikšmės keliuose nemokamas, kai darbai atliekami iš Programos finansavimo lėšų bei įrengiant, rekonstruojant ar taisant (remontuojant) melioracijos sistemas kelių apsaugos zonoje, kai nepažeidžiama kelio sankasa ir (ar) kiti kelio statiniai.

Į Programos finansavimo sąskaitą gali būti pervedamos fizinių, juridinių asmenų bei užsienio valstybių perduodamos tikslinės lėšos.

10 straipsnis. Programos finansavimo lėšų naudojimas

⋯

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.