Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymas

Vertybiniais popieriais šiame įstatyme laikomi perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje.

Šio įstatymo antrasis skyrius taip pat taikomas uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektų investiciniams vienetams ar akcijoms. Šio įstatymo trečiasis skyrius taip pat taikomas uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektų investiciniams vienetams ar akcijoms, kuriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Šio įstatymo ketvirtasis skyrius taip pat taikomas kolektyvinio investavimo subjektų, veikiančių kaip uždarojo tipo investicinė bendrovė, akcijoms, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje.

Vertybiniai popieriai gali būti viešai siūlomi ir įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje tik po to, kai Reglamento (ES) 2017/1129 nustatyta tvarka vertybinių popierių emitentas ar siūlytojas paskelbia prospektą, išskyrus Reglamente (ES) 2017/1129 ir šiame įstatyme nustatytas išimtis.

Vadovaujantis Reglamento (ES) 2017/1129 3 straipsniu, pareiga paskelbti prospektą Lietuvos Respublikoje netaikoma, jeigu:

Prieš viešą vertybinių popierių, kurių bendra pardavimo vertė yra 1–8 milijonai eurų per 12 mėnesių laikotarpį, siūlymą Lietuvos Respublikoje emitentas privalo parengti ir paskelbti informacinį dokumentą.

Informacinio dokumento parengti ir paskelbti nereikalaujama, kai tenkinama bent viena Reglamente (ES) 2017/1129 nustatyta sąlyga, kai vertybinius popierius siūlant viešai nereikalaujama paskelbti prospekto.

Už informacinio dokumento parengimą, paskelbimą ir informaciniame dokumente pateiktos informacijos teisingumą bei išsamumą yra atsakingas emitentas.

Informacinio dokumento turinį ir jo paskelbimo tvarką išsamiai apibrėžia priežiūros institucija.

Šiame skyriuje nustatyti periodinės ir einamosios informacijos atskleidimo ir saugojimo reikalavimai taikomi emitentui, kurio buveinės valstybė narė yra Lietuvos Respublika. Jeigu emitento buveinės valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, šiame skyriuje nustatytų reikalavimų turi būti laikomasi tais atvejais, kai emitento vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje tik Lietuvos Respublikoje.

Šiame skyriuje buveinės valstybė narė yra:

Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas emitentas, kai emitento vertybiniais popieriais nustojama prekiauti buveinės valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, pasirenka naują buveinės valstybę narę iš valstybių narių, kuriose emitento vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, ir valstybės narės, kurioje yra emitento buveinė.

Ne valstybėse narėse įsteigti emitentai, kurių buveinės valstybė narė yra ne Lietuvos Respublika, turi atskleisti periodinę ir einamąją informaciją šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu jų vertybiniai popieriai yra viešai siūlomi arba įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje. Priežiūros institucija turi teisę netaikyti emitentui, kurio buveinė yra ne valstybėje narėje, šiame skyriuje nustatytų reikalavimų, jeigu periodinė ir einamoji informacija parengta ir atskleista pagal valstybės, kurioje yra emitento buveinė, teisės aktų reikalavimus, kurie priežiūros institucijos sprendimu laikomi lygiaverčiais šiame skyriuje nustatytiems reikalavimams. Tokiu atveju priežiūros institucija apie pritaikytą išimtį informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją.

Emitentai privalo pranešti apie savo pagal šio straipsnio 2 arba 3 dalį pasirinktą buveinės valstybę narę valstybės narės, kurioje yra emitento buveinė, buveinės valstybės narės ir priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijoms ir paskelbti šio įstatymo 21 ir 23 straipsniuose nustatyta tvarka. Jeigu emitentas per 3 mėnesius nuo tada, kai jo vertybiniai popieriai buvo įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, apie savo buveinės valstybės narės pasirinkimą atitinkamai nepraneša valstybės narės, kurioje yra emitento buveinė, ir priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijoms ir nepaskelbia šio įstatymo 21 ir 23 straipsniuose nustatyta tvarka, pasibaigus šiam terminui buveinės valstybėmis narėmis laikomos visos valstybės narės, kuriose veikia reguliuojamos rinkos, kuriose leista prekiauti emitento vertybiniais popieriais, tol, kol emitentas pasirenka vieną buveinės valstybę narę ir apie ją paskelbia šio įstatymo 21 ir 23 straipsniuose nustatyta tvarka.

Šiame skyriuje nustatyti reikalavimai netaikomi atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjektų leidžiamiems (išleistiems) vertybiniams popieriams.

Šiame skyriuje nustatyti reikalavimai, taikomi juridiniams asmenims, mutatis mutandis taikomi ir juridinio asmens statuso neturintiems subjektams, įsteigtiems pagal valstybės narės ar trečiosios valstybės teisę.

Metinę informaciją sudaro audituotos metinės finansinės ataskaitos, auditorių ir (arba), kai taikytina, nepriklausomų tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų teikėjų patikrinta įmonės metinė vadovybės ataskaita ir atsakingų asmenų pagal šio įstatymo 151 straipsnyje išdėstytus reikalavimus surašytas pareiškimas (toliau – atsakingų asmenų pareiškimas).

Jeigu emitentas privalo parengti metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas, metinę informaciją sudaro audituotos metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos, auditorių ir (arba), kai taikytina, nepriklausomų tvarumo atskaitomybės užtikrinimo paslaugų teikėjų patikrinta įmonių grupės konsoliduotoji metinė vadovybės ataskaita (toliau – konsoliduotoji metinė vadovybės ataskaita) ir atsakingų asmenų pareiškimas, taip pat patronuojančiosios įmonės audituotos metinės finansinės ataskaitos, patronuojančiosios įmonės metinė vadovybės ataskaita ir atsakingų asmenų pareiškimas. Konsoliduotoji metinė vadovybės ataskaita gali būti sujungta su patronuojančiosios įmonės metine vadovybės ataskaita.

Emitento, kurio išleisti vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, metinėje vadovybės ataskaitoje turi būti nurodyta, kaip jis laikosi šios reguliuojamos rinkos operatoriaus patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso. Jeigu tokių bendrovių valdymo kodekso ar kai kurių jo nuostatų nesilaikoma, metinėje vadovybės ataskaitoje turi būti konkrečiai nurodyta, kokių bendrovių valdymo kodekso nuostatų ir dėl kokių priežasčių nesilaikoma.

Metinė informacija kartu su auditoriaus išvada, pasirašyta už auditą atsakingo auditoriaus (auditorių), kartu su tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, pasirašyta už tvarumo atskaitomybės užtikrinimą atsakingo auditoriaus (auditorių) arba tvarumo atskaitomybės užtikrinimo specialisto (specialistų), kai vadovybės ataskaitoje turi būti pateikta informacija tvarumo klausimais pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą, turi būti paskelbtos Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka ir pateiktos priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Metinė informacija rengiama elektroniniu formatu, kaip tai nurodyta 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas, su visais pakeitimais.

Lietuvos Respublikoje įsteigtų emitentų finansinė apskaita turi būti tvarkoma ir metinės finansinės ataskaitos ir metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti parengtos taip, kad atitiktų finansinės apskaitos ir finansinių ataskaitų rengimo reikalavimus. Valstybėse narėse įsteigtų emitentų metinės finansinės ataskaitos ir metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti parengtos taip, kad atitiktų valstybės narės, kurioje įsteigtas emitentas, nacionaliniuose teisės aktuose tokioms ataskaitoms nustatytus reikalavimus. Ne valstybėse narėse įsteigtų emitentų metinės finansinės ataskaitos ir metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos turi būti parengtos vadovaujantis tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais arba jiems lygiaverčiu būdu.

Priežiūros institucija detalizuoja Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme nustatytų reikalavimų, taikomų emitentų metinei vadovybės ataskaitai ir konsoliduotajai metinei vadovybės ataskaitai, turinį ir šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo ir pateikimo priežiūros institucijai tvarką.

Pusmečio informaciją sudaro įmonės finansinių metų pirmojo pusmečio finansinių ataskaitų rinkinys (toliau – pusmečio finansinės ataskaitos), pusmečio vadovybės ataskaita ir emitento atsakingų asmenų pareiškimas.

Jeigu emitentas privalo parengti konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, pusmečio informaciją sudaro įmonių grupės finansinių metų pirmojo pusmečio konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio finansinės ataskaitos (toliau – pusmečio konsoliduotosios finansinės ataskaitos), konsoliduotoji pusmečio vadovybės ataskaita ir atsakingų asmenų pareiškimas.

Pusmečio informacija turi būti paskelbta nedelsiant pasibaigus finansinių metų pirmajam pusmečiui, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo to laikotarpio pabaigos. Jeigu buvo atliekamas pusmečio finansinių ataskaitų ir (arba) pusmečio konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas arba finansinių ataskaitų peržiūra, pusmečio informacija turi būti paskelbta atitinkamai kartu su auditoriaus išvada arba peržiūros išvada. Jeigu pusmečio informacijos auditas ar finansinių ataskaitų peržiūra nebuvo atliekami, emitentas turi tai nurodyti savo pusmečio finansinėse ataskaitose.

Rengiant pusmečio finansines ataskaitas ir pusmečio konsoliduotąsias finansines ataskaitas, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalies nuostatos. Tuo atveju, kai pusmečio finansinės ataskaitos ir pusmečio konsoliduotosios finansinės ataskaitos rengiamos vadovaujantis ne tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, pusmečio finansines ataskaitas ir pusmečio konsoliduotąsias finansines ataskaitas turi sudaryti bent jau sutrumpintas balansas, sutrumpinta pelno (nuostolių) ataskaita ir aiškinamasis raštas.

Priežiūros institucija nustato reikalavimų, taikomų emitentų pusmečio vadovybės ataskaitai ir pusmečio konsoliduotajai vadovybės ataskaitai, turinį ir šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo ir pateikimo priežiūros institucijai tvarką.

Asmuo, pasiekęs arba viršijęs  5, 10, 15, 20, 25, 30, 50, 75 ir 95 procentų balsų ribą, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 4 prekybos dienas, pateikti pranešimą priežiūros institucijai ir emitentui apie turimų balsų kiekį. Šią pareigą asmuo turi ir tuo atveju, kai šioje dalyje nurodytos balsų ribos peržengiamos mažėjimo tvarka, perleidžiant balsus.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga atsiranda tą dieną, kurią asmuo sužino apie nustatyto kiekio balsų įgijimą ar perleidimą arba pagal aplinkybes turi apie tai sužinoti. Laikoma, kad asmuo sužino apie nustatyto kiekio balsų įsigijimą ar perleidimą ne vėliau kaip po 2 prekybos dienų nuo sandorio sudarymo dienos.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos neturi įmonė, kuri priklauso įmonių grupei, privalančiai sudaryti metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas, jeigu apie tai priežiūros institucijai praneša įmonės patronuojančioji įmonė ar pastarosios patronuojančioji įmonė.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos neturi asmuo, įsigijęs emitento akcijų tik tarpuskaitos ir atsiskaitymo per įprastinį trumpą atsiskaitymų ciklą tikslais. Ilgiausia galima trumpo atsiskaitymo ciklo trukmė yra 2 prekybos dienos nuo sandorio sudarymo dienos.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos neturi valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse registruoti sąskaitų tvarkytojai, kurie, veikdami kaip sąskaitų tvarkytojai, emitentų visuotiniuose akcininkų susirinkimuose turi teisę balsuoti akcijų suteikiamais balsais tik pagal klientų instrukcijas, pateiktas raštu ar elektroninėmis priemonėmis.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos neturi rinkos formuotojas, jeigu jis, vykdydamas rinkos formuotojo veiklą, nedalyvauja valdant emitentą, kurio 5 procentus ar šią balsų ribą viršijančių balsų įgijo ar perleido, ir jeigu dėl tokio akcijų įsigijimo ar kainos palaikymo jis nedaro įtakos emitentui. Apie naudojimąsi šia išimtimi rinkos formuotojas per 4 prekybos dienas privalo pranešti priežiūros institucijai.

Į šio straipsnio 1 dalyje nustatytas balsų ribas neįeina balsavimo teisės, įrašytos į kredito įstaigos ar finansų maklerio įmonės prekybos knygas, kaip apibrėžta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 su visais pakeitimais 4 straipsnio 1 dalies 86 punkte, jeigu balsavimo teisės prekybos knygoje neviršija 5 procentų ribos ir į prekybos knygą įrašytos akcijų suteikiamos balsavimo teisės nėra naudojamos balsuojant ar kitaip dalyvaujant emitento valdyme.

Į šio straipsnio 1 dalyje nustatytas balsų ribas neįeina balsavimo teisės, kurias suteikia akcijos, įsigytos stabilizavimo tikslais pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014, su sąlyga, kad balsavimo teisės, kurias suteikia tos akcijos, nėra naudojamos balsuojant ar kitaip dalyvaujant emitento valdyme.