LegalizeLietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2023-04-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 96-3523, i. k. 1041010ISTA0IX-2257
Nauja redakcija nuo 2023-04-01:
Nr. XIV-1717, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27561
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PROFESIONALIOJO SCENOS MENO
ĮSTATYMAS
2004 m. birželio 1 d. Nr. IX-2257
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas,
atsižvelgdamas į profesionaliojo scenos meno misiją – skatinti žmogaus dvasinį tobulėjimą, ugdyti kūrybingą, atvirą, pilietinę visuomenę ir kurti modernią valstybę, puoselėjančią nacionalinį tapatumą, valstybinę kalbą, Lietuvos ir kitų tautų kultūros tradicijas ir vertybes;
atkreipdamas dėmesį į tai, kad profesionaliojo scenos meno politika turi būti skirta aukšto meistriškumo ir meninio lygio profesionaliojo scenos meno kūrybai, kultūros ir meno atvirumui bei integracijai į tarptautinę profesionaliojo scenos meno erdvę užtikrinti;
pabrėždamas svarbą sudaryti sąlygas kūrybinei veiklai ir profesiniam tobulėjimui, aukštos meninės vertės scenos meno kūrinių sklaidai ir prieinamumui visoms šalies visuomenės grupėms,
priima šį įstatymą.
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
Šis įstatymas nustato profesionaliojo scenos meno valstybinį valdymą, profesionaliojo scenos meno įstaigų sistemą ir veiklą, šių įstaigų finansavimą, darbuotojų darbo santykių, socialinių garantijų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ypatumus.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Gastrolės – profesionaliojo scenos meno įstaigos kūrybinio darbuotojo ar kūrybinių darbuotojų išvykos, kurių metu viešai atliekami profesionaliojo scenos meno kūriniai.
Individualus darbas – atlikėjo individualus pasirengimas kūriniui atlikti.
Profesionaliojo scenos meno įstaiga – šio įstatymo nustatyta tvarka profesionaliojo scenos meno įstaiga pripažintas Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, tokio juridinio asmens ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys Lietuvos Respublikoje – teatras, koncertinė įstaiga, trupė, ansamblis, cirkas, scenos meno informacijos centras, scenos menų centras, kūrybinis inkubatorius ir (ar) kita.
Profesionaliojo scenos meno įstaigos kultūrinė edukacija – profesionaliojo scenos meno įstaigos kryptinga kultūrinė veikla, skatinanti asmens kultūros ir švietimo poreikius, ugdanti kūrybingą asmenybę – kultūros ir meno vartotoją ir lavinanti jo meninius gebėjimus ir kompetencijas.
Profesionaliojo scenos meno įstaigos kūrybinis darbuotojas – profesionaliojo scenos meno įstaigos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį ir vykdantis kūrybinę veiklą.
Profesionaliojo scenos meno įstaigos repertuaras – profesionaliojo scenos meno įstaigoje sukurtų ir tam tikru laikotarpiu viešai atliekamų scenos meno kūrinių visuma.
Profesionaliojo scenos meno kūrinys – pasitelkiant erdvinius, garsinius elementus ir (ar) judesį sukurtas originalus aukšto meistriškumo ir meninio lygio kūrinys – spektaklis, koncertas ar kitas renginys.
Profesionalusis scenos menas – autoriaus (autorių) ir (ar) atlikėjo (atlikėjų) aukšto meistriškumo ir meninio lygio scenos meno kūryba (sukurti, viešai atlikti ir (ar) įvairiomis viešinimo priemonėmis skleidžiami kūriniai), įvertinta profesionaliųjų meno vertintojų.
Repeticija – pagrindinis parengiamasis darbas meno kūriniui atlikti.
Užsienio scenos meno organizacija – profesionaliojo scenos meno srityje veikiantis užsienio valstybės juridinis asmuo ar jo padalinys, kita organizacija ar jos padalinys, organizuojantys scenos meno kūrinių sukūrimą ir (ar) viešą atlikimą.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme.
II SKYRIUS
PROFESIONALIOJO SCENOS MENO VALSTYBINIS VALDYMAS
3 straipsnis. Subjektai, atsakingi už valstybės politikos profesionaliojo scenos meno srityje formavimą ir jos įgyvendinimą
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija:
1) formuoja valstybės profesionaliojo scenos meno politiką, rengia profesionaliojo scenos meno srities įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
2) koordinuoja profesionaliojo scenos meno įstaigų – nacionalinių teatrų, nacionalinių koncertinių įstaigų, valstybinių teatrų ir valstybinių koncertinių įstaigų (toliau – nacionaliniai, valstybiniai teatrai ir koncertinės įstaigos), kurių savininko teises ir pareigas ji įgyvendina, dalyvavimą tarpvalstybinėse kultūrinio bendradarbiavimo programose;
3) koordinuoja nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas ji įgyvendina, veiklą;
4) atlieka profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos rezultatų stebėseną;
5) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytas funkcijas.
Kultūros ministro funkcijos:
1) nustato ir tvirtina nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, veiklos vertinimo kriterijus;
2) nustato ir tvirtina profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, pareigybių sąrašą;
3) nustato tvarką ir priima sprendimus dėl salių ir (ar) kitų erdvių, kuriose viešai atliekami nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų profesionaliojo scenos meno renginiai, nuomos išlaidų kompensavimo, jeigu šioms įstaigoms salė nėra perduota patikėjimo teise arba tokios salės negalima naudoti profesionaliojo scenos meno renginiams, vykstant salės ar pastato, kuriame ji yra, kapitaliniam remontui, rekonstravimui ar atnaujinimui (modernizavimui), arba tokius sprendimus įgalioja priimti kitą biudžetinę įstaigą, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija;
4) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytas funkcijas.
Savivaldybių vykdomosios institucijos:
1) planuoja savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų veiklą, atlieka šios veiklos stebėseną;
2) koordinuoja savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų dalyvavimą tarptautinėse kultūrinėse programose;
3) koordinuoja savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų dalyvavimą neformaliojo švietimo programose.
4 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba
Prie Kultūros ministerijos sudaroma kolegiali, patariamojo balso teisę turinti Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba. Ši taryba atlieka eksperto ir konsultanto funkcijas sprendžiant Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigų politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus. Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba sudaroma iš profesionaliojo scenos meno srityje veikiančių asociacijų atstovų. Kultūros ministras tvirtina Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos nuostatus ir šios tarybos personalinę sudėtį. Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.
Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba teikia išvadas ir pasiūlymus Kultūros ministerijai ar kitai jos įgaliotai biudžetinei įstaigai, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, dėl:
1) teisės aktų, reglamentuojančių profesionalųjį scenos meną, projektų;
2) nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos tobulinimo;
3) Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens, tokio juridinio asmens ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinio Lietuvos Respublikoje pripažinimo profesionaliojo scenos meno įstaiga ir dėl šio pripažinimo panaikinimo;
4) kultūros ministro pasiūlytų svarstyti kitų profesionaliojo scenos meno srities klausimų.
5 straipsnis. Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens, tokio juridinio asmens ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinio Lietuvos Respublikoje pripažinimas profesionaliojo scenos meno įstaiga ir pripažinimo profesionaliojo scenos meno įstaiga panaikinimas
Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens, tokio juridinio asmens ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinio Lietuvos Respublikoje (toliau šiame straipsnyje – subjektas) pripažinimo profesionaliojo scenos meno įstaiga tikslas – paskatinti subjektus siekti vykdomos veiklos profesionalumo. Sprendimus dėl subjekto pripažinimo profesionaliojo scenos meno įstaiga ir dėl šio pripažinimo panaikinimo kultūros ministro nustatyta tvarka priima kultūros ministras arba jo įgaliota biudžetinė įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija.
Subjekto, siekiančio būti pripažintu profesionaliojo scenos meno įstaiga, veikla turi atitikti bent tris iš šių kriterijų:
1) ne mažiau kaip du trečdaliai organizuotų, sukurtų ir (ar) viešai atliktų scenos meno kūrinių turi būti įvertinti profesionaliųjų meno vertintojų monografijose, studijose, recenzijose, straipsniuose ir kitose publikacijose įvairiomis visuomenės informavimo priemonėmis Lietuvoje ir (ar) užsienyje ir (ar) organizuoti, sukurti ir (ar) viešai atlikti profesionaliojo scenos meno kūriniai yra pelnę ne mažiau kaip vieną Lietuvos ar užsienio profesionaliojo scenos meno apdovanojimą;
2) profesionaliojo scenos meno kūriniai kaupiami ir sudaromos sąlygos visuomenei su jais susipažinti;
3) vykdoma profesionaliojo scenos meno įstaigos kultūrinė edukacinė veikla ir užtikrinamos priemonės kultūros paslaugų prieinamumui didinti;
4) vykdomas profesionaliojo scenos meno kūrybinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas pasitelkiant aukštos kvalifikacijos specialistus;
5) profesionaliojo scenos meno kūriniai pristatomi tarptautiniuose profesionaliojo scenos meno renginiuose.
Subjekto pripažinimas profesionaliojo scenos meno įstaiga panaikinamas:
1) jeigu jo veikla neatitinka bent trijų šio straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų;
2) kai subjektas pasibaigia;
3) subjekto prašymu.
III SKYRIUS
PROFESIONALIOJO SCENOS MENO ĮSTAIGŲ SISTEMA IR VEIKLOS YPATUMAI
6 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų sistema, teisinės formos keitimo ypatumai ir planavimo dokumentai
Profesionaliojo scenos meno įstaigų sistemą sudaro:
1) nacionaliniai teatrai – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras ir nacionalinė koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija, kurių paskirtis – įgyvendinti valstybės politiką profesionaliojo scenos meno srityje teikiant viešąsias profesionaliojo scenos meno paslaugas: savo kūrybine veikla pristatyti visuomenei nacionalinius ir užsienio operos, baleto, dramos ir muzikos meno pasiekimus, reprezentuoti aukštos meninės vertės kūrybą, formuoti Lietuvos kultūros įvaizdį, nuosekliai plėtoti tarptautinę kūrybinę partnerystę, ugdyti profesionaliajam scenos menui imlią visuomenę ir užtikrinti profesionaliojo scenos meno prieinamumą visoms šalies visuomenės grupėms. Nacionalinių teatrų ir nacionalinės koncertinės įstaigos teisinė forma yra biudžetinė įstaiga (savininkė yra valstybė) arba viešoji įstaiga (steigėja ir savininkė yra valstybė);
2) valstybiniai teatrai ir valstybinės koncertinės įstaigos, kurių paskirtis – įgyvendinti valstybės politiką profesionaliojo scenos meno srityje teikiant viešąsias profesionaliojo scenos meno paslaugas: formuoti savitą profesionaliojo scenos meno kryptį ir pristatyti Lietuvoje ir užsienyje aukštos meninės vertės klasikinio ir šiuolaikinio profesionaliojo scenos meno kūrinius, ugdyti visuomenės poreikį profesionaliajam scenos menui, užtikrinti profesionaliojo scenos meno prieinamumą visoms šalies visuomenės grupėms. Valstybinių teatrų ir valstybinių koncertinių įstaigų teisinė forma yra biudžetinė įstaiga (savininkė yra valstybė) arba viešoji įstaiga (steigėja ir savininkė yra valstybė);
3) savivaldybių teatrai ir savivaldybių koncertinės įstaigos, kurių paskirtis – įgyvendinti valstybės politiką profesionaliojo scenos meno srityje teikiant viešąsias profesionaliojo scenos meno paslaugas: pristatyti visuomenei klasikinio ir šiuolaikinio profesionaliojo scenos meno kūrinius, sudaryti sąlygas regiono profesionaliojo scenos meno autoriams ir atlikėjams pristatyti visuomenei savo kūrybą, ugdyti visuomenės poreikį profesionaliajam scenos menui ir užtikrinti profesionaliojo scenos meno prieinamumą visoms šalies visuomenės grupėms. Savivaldybių teatrų ir savivaldybių koncertinių įstaigų teisinė forma yra biudžetinė įstaiga (savininkė yra savivaldybė) arba viešoji įstaiga (steigėja ir savininkė yra savivaldybė);
4) kiti Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, tokių juridinių asmenų ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniai, Lietuvos Respublikoje pripažinti profesionaliojo scenos meno įstaigomis (teatras, koncertinė įstaiga, trupė, ansamblis, cirkas, scenos meno informacijos centras, scenos menų centras, kūrybinis inkubatorius ir (ar) kita), įgyvendina jų steigimo dokumentuose nustatytus tikslus.
Nacionaliniai, valstybiniai teatrai ir koncertinės įstaigos, savivaldybių teatrai ir savivaldybių koncertinės įstaigos dalyvauja neformaliojo švietimo programose.
Nacionalinis, valstybinis ir savivaldybės teatras ir koncertinė įstaiga, siekiantys būti pertvarkyti į viešąją įstaigą, savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pateikia:
1) prašymą pertvarkyti biudžetinę įstaigą į viešąją įstaigą;
2) pagrindimą tapti viešąja įstaiga;
3) informaciją apie planuojamą vykdyti ūkinę komercinę veiklą;
4) organizacinę struktūrą ir pareigybių sąrašą.
Sprendimą dėl biudžetinės įstaigos nacionalinio ir valstybinio teatro ir koncertinės įstaigos pertvarkymo į viešąją įstaigą priima biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, gavusi išankstinį Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutikimą. Sprendimą dėl biudžetinės įstaigos savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos pertvarkymo į viešąją įstaigą priima savivaldybės taryba.
Nacionaliniai teatrai ir koncertinės įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Biudžeto sandaros įstatyme, rengia strateginius veiklos planus ir teikia juos tvirtinti savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.
Nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos, nepaisant jų teisinės formos, rengia metinius veiklos planus ir teikia juos tvirtinti savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, jeigu jų vadovams savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nėra pavesta tvirtinti savo vadovaujamų įstaigų metinius veiklos planus.
7 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų steigimo dokumentų papildomi duomenys
Profesionaliojo scenos meno įstaigų steigimo dokumentuose, be duomenų, nurodytų Civiliniame kodekse, Biudžetinių įstaigų įstatyme, Viešųjų įstaigų įstatyme, turi būti nurodyta scenos meno rūšis (rūšys) – dramos, muzikinis, lėlių teatras, šokis, pantomima, cirkas ar kita scenos meno rūšis.
8 straipsnis. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis
Nacionalinis, valstybinis ir savivaldybės teatras ir koncertinė įstaiga su kita profesionaliojo scenos meno įstaiga ir (ar) užsienio scenos meno organizacija, bendrai organizuodami profesionaliojo scenos meno kūrinio ar kūrinių sukūrimą, viešą atlikimą ir kūrinio ar kūrinių (jo ar jų dalių) naudojimą, gali sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį.
Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos su kita profesionaliojo scenos meno įstaiga ir (ar) užsienio scenos meno organizacija (toliau šioje dalyje – šalys) sudaromoje jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje, atsižvelgiant į sutarties dalyką, turi būti nurodyta:
1) šalių įsipareigojimas bendrai veikti sukuriant ir viešai atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinį ar kūrinius ir jį ar juos (jo ar jų dalis) viešai paskelbiant, atgaminant ir kitaip naudojant;
2) kiekvienos šalies finansinis, materialusis, nematerialusis indėlis;
3) profesionaliojo scenos meno kūrinio ar kūrinių (jo ar jų dalių) sukūrimo sąlygos;
4) profesionaliojo scenos meno kūrinio ar kūrinių (jo ar jų dalių) viešo atlikimo sąlygos;
5) profesionaliojo scenos meno kūrinio ar kūrinių (jo ar jų dalių) naudojimo (viešo paskelbimo, atgaminimo ir kitokio naudojimo) sąlygos;
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.