LegalizeLietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOJIMO KREDITO ĮSTATYMAS
Suvestinė redakcija nuo 2024-08-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 1-1; Žin. 2011, Nr.45-0, i. k. 1101010ISTA0XI-1253
Nauja redakcija nuo 2012-01-01:
Nr. XI-1684, 2011-11-17, Žin. 2011, Nr. 146-6830 (2011-12-01), i. k. 1111010ISTA0XI-1684
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARTOJIMO KREDITO
ĮSTATYMAS
2010 m. gruodžio 23 d. Nr. XI-1253
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šio įstatymo paskirtis – nustatyti vartojimo kreditų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybę teikiant vartojimo kreditus ir tikrinant vartojimo kredito gavėjų kreditingumą, vartojimo kredito gavėjų teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir vartojimo kredito davėjų ir paskolos davėjų teisę į kompensaciją išankstinio vartojimo kredito grąžinimo atvejais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1989, 2015-11-05, paskelbta TAR 2015-11-18, i. k. 2015-18269
Šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo.
Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo 3 priede.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Apsisprendimo laikotarpis – dviejų kalendorinių dienų laikotarpis, per kurį vartojimo kredito gavėjas, nenurodydamas priežasties, gali atsisakyti vartojimo kredito sutarties ir grąžinti vartojimo kredito davėjui arba paskolos davėjui jam išmokėtą vartojimo kredito sumą nemokėdamas palūkanų ir jokių kitų mokesčių, išlaidų ar kompensacijų.
Bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – bendros vartojimo kredito sumos ir bendros vartojimo kredito kainos suma.
Bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis.
Bendra vartojimo kredito suma – kredito suma, kuria suteikiama galimybė naudotis pagal vartojimo kredito sutartį.
5 Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – bendra vartojimo kredito kaina, išreikšta metiniu procentų dydžiu.
Fiksuotoji vartojimo kredito palūkanų norma – vartojimo kredito davėjo arba paskolos davėjo ir vartojimo kredito gavėjo susitarta viena vartojimo kredito palūkanų norma, nustatyta visai vartojimo kredito sutarties trukmei, arba kelios vartojimo kredito palūkanų normos daliniams laikotarpiams, išimtinai taikant fiksuotą konkrečią palūkanų procentų dalį. Jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatytos ne visos vartojimo kredito palūkanų normos, laikoma, kad vartojimo kredito palūkanų norma yra fiksuota tik daliniams laikotarpiams, kurių vartojimo kredito palūkanų normos yra nustatomos išimtinai taikant fiksuotą konkrečią palūkanų procentų dalį, dėl kurios susitarta sudarant vartojimo kredito sutartį.
Patvarioji laikmena – laikmena (popierius, kompiuterio diskelis, vienkartinio įrašymo kompaktinis diskas (CD), universalusis skaitmeninis (optinis) diskas (DVD), vartojimo kredito gavėjo kompiuterio standusis diskas, kuriame įrašytas elektroninis paštas ir kita, išskyrus interneto svetaines, jeigu jos neatitinka šioje dalyje nurodytų patvariosios laikmenos požymių), kuri suteikia galimybę vartojimo kredito gavėjui ateityje pasinaudoti nepakitusia joje laikoma informacija ir galimybę jam skirtą informaciją laikyti tiek laiko, kiek reikia pagal informacijos paskirtį, ir taip, kad ja būtų galima pasinaudoti ateityje ir kad būtų galima laikomą informaciją atkurti jos nepakeičiant.
Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka vykdantis vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatorių veiklos priežiūros funkcijas.
Sąskaitos kreditavimo sutartis – aiškiai išreikšta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas vartojimo kredito forma suteikia vartojimo kredito gavėjui galimybę disponuoti lėšomis viršijant esamą vartojimo kredito gavėjo sąskaitos likutį.
Susietojo vartojimo kredito sutartis – vartojimo kredito sutartis, kai:
1) vartojimo kreditas yra skirtas konkrečių prekių tiekimo ar konkrečių paslaugų teikimo sutarčiai finansuoti ir
2) prekių tiekimo ar paslaugų teikimo ir vartojimo kredito sutartys sudaro vieną komercinį sandorį. Laikoma, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo ir vartojimo kredito sutartys sudaro vieną komercinį sandorį, kai yra bent viena iš šių sąlygų: prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas pats finansuoja vartojimo kredito gavėjui suteikiamą vartojimo kreditą; vartojimo kredito suteikimą finansuoja trečioji šalis, kuri, sudarant ar rengiant vartojimo kredito sutartį, naudojasi prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo paslaugomis; vartojimo kredito sutartyje aiškiai nurodomos konkrečios tiekiamos prekės ar konkrečios teikiamos paslaugos.
Tarpusavio skolinimas – veikla, kai per tarpusavio skolinimo platformą asmenys (toliau – paskolos davėjas) teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus vartojimo kredito gavėjams.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-80, 2020-12-15, paskelbta TAR 2020-12-22, i. k. 2020-28127
Tarpusavio skolinimo platforma – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus administruojama informacinė sistema, per kurią vykdomas tarpusavio skolinimas.
Tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vadovas – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme ir jo steigimo dokumentuose nurodytas vadovas, valdymo ar kito organo (išskyrus dalyvių susirinkimą) narys.
Tarpusavio skolinimo platformos operatorius – juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą.
Užsienio valstybė – ne Europos Sąjungos valstybė narė ir ne Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybė.
Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybė.
Vartojimo kredito davėjas – asmuo, išskyrus fizinį asmenį, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus.
Vartojimo kredito davėjo vadovas – vartojimo kredito davėjo teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme ir jo steigimo dokumentuose nurodytas vadovas, valdymo ar kito organo (išskyrus dalyvių susirinkimą) narys.
Vartojimo kredito gavėjas (vartotojas) – fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti ar sudaro vartojimo kredito sutartį asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms.
Vartojimo kredito palūkanų norma – metinė palūkanų norma, išreikšta fiksuotu arba kintamu procentų dydžiu, taikomu išmokėtai vartojimo kredito daliai.
Vartojimo kredito sutarties šalys – vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir vartojimo kredito gavėjas.
Vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu.
Vartojimo kredito tarpininkas – asmuo, kuris nėra vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir kuris verslo arba profesijos tikslais už atlygį atlieka bent vieną iš šių veiksmų:
1) pateikia arba siūlo vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui;
2) padeda vartojimo kredito gavėjui atlikti kitus su vartojimo kredito gavimu susijusius veiksmus, išskyrus šios dalies 1 punkte numatytą veiksmą;
3) vartojimo kredito davėjo arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vardu sudaro vartojimo kredito sutartį su vartojimo kredito gavėju.
Vartojimo kredito viršijimas – sąskaitos lėšų pereikvojimas, dėl kurio numanomai sutikta vartojimo kredito sutartyje, kai vartojimo kredito davėjas leidžia vartojimo kredito gavėjui disponuoti lėšomis viršijant esamą vartojimo kredito gavėjo sąskaitos likutį arba vartojimo kredito limitą sąskaitoje.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos kredito administratorių ir kredito pirkėjų įstatyme.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2896, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13505
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1989, 2015-11-05, paskelbta TAR 2015-11-18, i. k. 2015-18269
3 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
Šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims.
Šis įstatymas netaikomas:
1) kredito sutartims, kurių įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka arba su nekilnojamuoju turtu susijusia teise;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2770, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26969
2) kredito sutartims, kurių paskirtis – įgyti arba išlaikyti teisę į žemės arba kito esamo ar projektuojamo nekilnojamojo turto nuosavybę, išskyrus atvejus, kai vartojimo kredito sutarties sudarymo paskirtis yra esamo gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimas (modernizacija) ar jo vertės padidinimas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2770, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26969
3) kredito sutartims, kai bendra suteikiamo kredito suma yra didesnė negu 75 000 eurų, išskyrus kredito sutartis, kurių įvykdymas neužtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka arba su nekilnojamuoju turtu susijusia teise ir kurių paskirtis yra gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto atnaujinimas (modernizacija) ar jo vertės padidinimas. Šis įstatymas visais atvejais netaikomas kredito sutartims, kurios sudaromos pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1503, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21153
Nr. XII-2770, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26969
4) nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto;
5) kredito sutartims, pagal kurias darbdavys, kai kreditavimas yra jo antrinė veikla, suteikia darbuotojams kreditą be palūkanų arba už mažesnę negu rinkoje vyraujanti bendros vartojimo kredito kainos metinę normą ir kurios paprastai nėra siūlomos visuomenei;
6) kredito sutartims, kurios sudaromos su finansų maklerio įmonėmis arba kredito įstaigomis siekiant leisti investuotojui įvykdyti sandorį, susijusį su viena ar daugiau Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nurodytų finansinių priemonių, jei kreditą suteikianti finansų maklerio įmonė arba kredito įstaiga dalyvauja tokiame sandoryje;
7) kredito sutartims, kurios yra sudarytos pagal susitarimą, pasiektą teisme arba viešojo administravimo institucijoje;
8) kredito sutartims, kurios yra susijusios su nemokamai atidėtu esamos skolos mokėjimu;
9) kredito sutartims, pagal kurias reikalaujama, kad kredito gavėjas savo skolinių įsipareigojimų vykdymą užtikrintų daikto įkeitimu, perduodant jį kredito davėjui, ir kredito gavėjo atsakomybė būtų ribojama tik įkeistu daiktu;
10) kredito sutartims, pagal kurias teisės aktų nustatytais atvejais, kai siekiama bendro intereso, tam tikrai ribotai visuomenės daliai suteikiamas kreditas taikant mažesnę negu rinkoje vyraujanti palūkanų normą arba visai nemokant palūkanų, arba kitomis sąlygomis, kurios būtų palankesnės kredito gavėjui negu rinkoje vyraujančios sąlygos, ir taikant ne didesnę negu rinkoje vyraujanti palūkanų normą;
11) sąskaitos kreditavimo sutartims, kai kreditas turi būti grąžinamas per vieną mėnesį;
12) kredito sutartims, pagal kurias kredito davėjas, kurio pagrindinė veikla nėra finansinių paslaugų teikimas, suteikia kredito gavėjui kreditą be palūkanų ir kitų mokesčių, skirtą finansuoti prekėms, kurios yra būtinos norint naudotis kredito davėjo teikiamomis paslaugomis.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-1989, 2015-11-05, paskelbta TAR 2015-11-18, i. k. 2015-18269
Sudarant sąskaitos kreditavimo sutartis, kai vartojimo kreditas turi būti grąžinamas vartojimo kredito davėjui pareikalavus arba per tris mėnesius, taikomi tik šio įstatymo 1, 2, 3 straipsniai, 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktai, 6, 7, 8, 9, 10 straipsniai, 11 straipsnio 1, 5, 6 ir 8 dalys, 13, 16, 21–38 straipsniai ir priežiūros institucijos nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo tvarka.
Vartojimo kredito sutartims, pagal kurias suteikiama teisė viršyti vartojimo kreditą, taikomi tik šio įstatymo 1, 2, 3, 10 straipsniai, 11 straipsnio 8 dalis, 18, 21, 22, 26–38 straipsniai.
Vartojimo kredito sutartims taikomi tik šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10 straipsniai, 11 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1–8, 11 punktai, 5 ir 8 dalys, 12, 14, 17–38 straipsniai ir priežiūros institucijos nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo tvarka, kai jas sudaro asmuo, kuris:
1) įsteigtas siekiant jo narių tarpusavio naudos;
2) siekia pelno tik savo nariams;
3) siekia teisės aktuose nustatyto socialinio tikslo;
4) gauna ir valdo tik savo narių santaupas ir tik jiems teikia kreditus;
5) suteikdamas kreditą, taiko mažesnę negu rinkoje vyraujanti bendros vartojimo kredito kainos metinę normą arba normą, kurios viršutinė riba nustatyta teisės aktuose;
6) kurio nariai gali būti tik asmenys, gyvenantys arba dirbantys tam tikroje teritorijoje, arba konkretaus darbdavio darbuotojai ir į pensiją išėję darbuotojai, arba asmenys, atitinkantys teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įrodančius narių tarpusavio ryšių buvimą.
Vartojimo kredito sutartims, kuriose numatoma galimybė vartojimo kredito davėjui, paskolos davėjui ir vartojimo kredito gavėjui susitarti dėl atidėto mokėjimo arba keisti kredito grąžinimo metodą, kai vartojimo kredito gavėjas jau nevykdo savo įsipareigojimų pagal pradinę vartojimo kredito sutartį, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sutartis, taikomi tik šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10 straipsniai, 11 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1–9, 11, 17 punktai, 5 ir 8 dalys, 12, 14, 17, 18–38 straipsniai ir priežiūros institucijos nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo tvarka, jeigu:
1) tikėtina, kad toks susitarimas padės išvengti skolų išieškojimo dėl įsipareigojimų nevykdymo;
2) tokiu susitarimu vartojimo kredito gavėjui nebūtų nustatytos blogesnės sąlygos, negu tos, kurios nustatytos pradinėje vartojimo kredito sutartyje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1989, 2015-11-05, paskelbta TAR 2015-11-18, i. k. 2015-18269
ANTRASIS SKIRSNIS
INFORMAVIMAS PRIEŠ SUDARANT VARTOJIMO KREDITO SUTARTĮ
4 straipsnis. Vartojimo kredito sutarties reklamai taikomi reikalavimai
Vartojimo kredito sutarties reklamoje, kurioje nurodoma palūkanų norma arba bet kokios su vartojimo kreditu susijusios išlaidos, privalo būti aiškiai, glaustai ir pastebimai nurodyta ši standartinė informacija:
1) fiksuotoji ir (arba) kintamoji vartojimo kredito palūkanų norma ir informacija apie išlaidas, įtrauktas į bendrą vartojimo kredito kainą;
2) bendra vartojimo kredito suma;
3) bendros vartojimo kredito kainos metinė norma;
4) jeigu taikoma, vartojimo kredito sutarties trukmė;
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.