Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas

@D1=19941013;D2=19941109

@D1=19941013;D2=19941109

Redaguota:1994 11 09

g

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1994 11 03

įstatymas Nr.

1-620

Žin., 1994,

Nr.86-1620

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO IR

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

PROKURATŪROS

ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO" PAKEITIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS

P R O K U R A T Ū R O S

ĮSTATYMAS

1994 m. spalio 13 d. Nr.I-599

Vilnius

I SKIRSNIS

BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis.

Prokuratūra, jos uždaviniai ir funkcijos

Respublikos  prokuratūra,  kaip  prokurorų  ir

tardytojų visuma,  yra

savarankiška  teisminės  valdžios  dalis.

Prokuratūra,

veikdama  prie  teismų  ir  atstovaudama  valstybei,

įstatymų nustatyta

tvarka padeda  vykdyti teisingumą  bei siekia

užtikrinti

teisėtumą.

1) pradeda ir

vykdo baudžiamąjį persekiojimą;

2) kontroliuoja

kvotos organų veiklą;

3) atlieka

parengtinį tardymą;

4) palaiko

valstybinį kaltinimą;

5) kontroliuoja

nuosprendžių įvykdymą;

6) derina

kvotos ir  parengtinio  tardymo  organų  veiksmus

prieš nusikalstamumą;

7) įstatymų

nustatyta  tvarka  gindama  teisėtus  valstybės

interesus bei

asmenų pažeistas  teises rengia medžiagą civilinei

bylai teisme iškelti

ir dalyvauja ją nagrinėjant.

2 straipsnis.

Prokuratūros veiklos teisiniai pagrindai ir

svarbiausieji principai

1.

Prokuratūra    savo   veikloje   vadovaujasi   Lietuvos

Respublikos

Konstitucija,     įstatymais,    šiuo    įstatymu,

tarptautinėmis

sutartimis  ir  susitarimais,  Tarnybos  Lietuvos

Respublikos prokuratūroje

statutu, kitais norminiais aktais.

2.

Prokuratūros  pareigūnai priima sprendimus vienvaldiškai,

laikydamiesi

nekaltumo   prezumpcijos   bei   piliečių   lygybės

įstatymui principo,

nepaisydami socialinės ir turtinės padėties,

pareigų,  partiškumo,

kilmės,  rasės   ir   tautybės,   kalbos,

išsilavinimo,

tikėjimo, užsiėmimo.

apie savo veiklą informuoja visuomenę.

3 straipsnis.

Prokuratūros pareigūnų reikalavimų vykdymo

būtinumas

pagrįsti  prokuratūros  pareigūnų  reikalavimai

visiems asmenims yra

privalomi.

reikalavimų  nevykdymą  pareigūnai  ir  piliečiai

atsako pagal

įstatymą.

II SKIRSNIS

PROKURATŪROS PAREIGŪNŲ NEPRIKLAUSOMUMAS

IR NELIEČIAMUMAS

4 straipsnis.

Prokuratūros pareigūnų nepriklausomumas

1.

Prokuratūros  pareigūnai vykdydami  savo įgaliojimus  yra

nepriklausomi ir

klauso tik įstatymo.

valdžios ir  valdymo  institucijoms  bei  jų

pareigūnams,

politinėms  partijoms, visuomeninėms  organizacijoms

bei judėjimams,

visuomenės  informacijos  priemonėms  draudžiama

kištis į

prokuratūros darbą  tiriant  bylas  bei  vykdant  kitas

prokuratūros

funkcijas.

piketai bei  kitokios  akcijos  prokuratūroje,

taip pat  prie

prokuratūros  arčiau  negu  Lietuvos  Respublikos

susirinkimų įstatyme

nustatyta draudžiami.

fotografuoti, daryti  garso ar  vaizdo  įrašus

prokuratūroje  galima

tik  atitinkamos   prokuratūros  ar   jos

struktūrinio

padalinio vadovui leidus.

paveikti prokuratūros  pareigūną  stengiantis,

kad jis priimtų

neteisėtą sprendimą, yra kišimasis į prokuratūros

veiklą ir užtraukia

atsakomybę pagal įstatymus.

5 straipsnis.

Prokuratūros pareigūnų veiksmų apskundimas

Prokuratūros

pareigūno  veiksmai  ar  neveikimas  gali  būti

apskundžiami

aukštesniajam  prokurorui  arba  įstatymo  nustatyta

tvarka teismui.

6 straipsnis.

Prokuratūros pareigūnų depolitizavimas

Prokuratūros

pareigūnas  negali dalyvauti  politinių partijų

ar politinių

organizacijų veikloje ir savo darbe privalo laikytis

politinio neutralumo

principo.

7 straipsnis.

Prokuratūros pareigūnų darbo ne prokuratūroje

apribojimas

Prokuratūros

pareigūnas  negali eiti  jokių kitų  renkamų ar

skiriamų  pareigų,

dirbti  verslo,   komercijos  ar   kitokiose

privačiose

įstaigose  ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio

kito atlyginimo,  išskyrus

prokuratūros  pareigūno atlyginimą bei

užmokestį už

pedagoginę ar kūrybinę veiklą.

8 straipsnis.

Prokuratūros pareigūnų neliečiamumas

bylą prokuratūros pareigūnui gali iškelti tik

Lietuvos

Respublikos    generalinis   prokuroras.

2.

Prokuratūros    pareigūnas   negali   būti   traukiamas

administracinėn

atsakomybėn. Jeigu prokuratūros pareigūnas padarė

administracinį

teisės pažeidimą, medžiaga perduodama generaliniam

prokurorui dėl

drausminės bylos iškėlimo.

3.

Prokuratūros  pareigūnas neatsako  savo turtu,  jeigu dėl

klaidingo sprendimo

byloje  ar  ikiteisminio  tyrimo  medžiagoje

asmeniui padaroma

materialinė žala,  išskyrus atvejus,  kai žala

padaryta teismo

nuosprendžiu pripažintais prokuratūros pareigūno

nusikalstamais

veiksmais.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1994 11 03

įstatymas Nr.

1-620

Žin., 1994,

Nr.86-1620

9 straipsnis.

Prokuratūros pareigūnų asmens apsaugos

priemonės

1.

Prokuratūros  pareigūnams, taip pat generalinio prokuroro

sprendimu  kitiems

prokuratūros  darbuotojams  suteikiama  teisė

turėti, nešiotis,

saugoti ir panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą

bei specialiąsias

priemones.

ginklų  ir  specialiųjų  priemonių  išdavimo,

laikymo, saugojimo

tvarką ir panaudojimo pagrindus reglamentuoja

Tarnybos Lietuvos

Respublikos prokuratūroje statutas.

III SKIRSNIS

PROKURATŪROS SISTEMA

10 straipsnis.

Lietuvos Respublikos prokuratūros sistema ir

struktūra

Visi Lietuvos

Respublikos prokurorai  ir kiti  prokuratūros

pareigūnai

priklauso   vientisai,  centralizuotai   prokuratūros

sistemai, kurią

sudaro:

1)

Generalinė   prokuratūra  prie   Lietuvos  Aukščiausiojo

Teismo;

2) apygardų

prokuratūros prie apygardų teismų;

3) apylinkių

prokuratūros prie apylinkių teismų.

11 straipsnis.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras

Respublikos  generalinis  prokuroras  vadovauja

visų prokuratūrų

veiklai ir ją kontroliuoja, nustato prokuratūrų

vidaus struktūrą ir

etatus.

prokuroro įsakymai  ir  nurodymai  privalomi

visiems

prokuratūros  pareigūnams. Jis  turi teisę  atšaukti visų

pavaldžių  prokuratūros

pareigūnų  reagavimo  aktus,  panaikinti

įstatymams

prieštaraujančius šių pareigūnų sprendimus.

3.

Generalinį   prokurorą  septyneriems  metams  skiria  ir

atleidžia Lietuvos

Respublikos Seimas Respublikos  Prezidento

teikimu.

prokuroras gali  būti atleistas  iš  pareigų

įstatymo nustatyta

tvarka šiais atvejais:

1) savo noru;

2) pasibaigus

įgaliojimų terminui;

3) dėl

sveikatos būklės;

4) sulaukęs 65

metų arba dėl išėjimo į pensiją;

5) išrinkus  į

kitas  pareigas arba  jo sutikimu  perkėlus į

kitą darbą;

6) jei savo

poelgiu pažemino prokuroro vardą;

7) jei

įsiteisėja jį apkaltinęs teismo nuosprendis.

prokuroro pavaduotojus  skiria ir  atleidžia

Respublikos

Prezidentas generalinio prokuroro teikimu.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1994 11 03

įstatymas Nr.

1-620

Žin., 1994,

Nr.86-1620

12 straipsnis.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

Respublikos  generalinę   prokuratūrą  sudaro

departamentai,

valdybos, skyriai bei grupės.

2.

Struktūriniams    padaliniams   vadovauja   vyriausieji

prokurorai ar kiti

pareigūnai.

3.

Generalinė    prokuratūra    vadovauja    teritorinėms

prokuratūroms bei

kontroliuoja jų veiklą.

13 straipsnis.

Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegija

Respublikos prokuratūroje sudaroma generaliniam

prokurorui

patarianti institucija - kolegija.

svarsto svarbiausius  prokuratūros organizavimo

ir veiklos

klausimus.

sudarymo  tvarką   bei  jos  veiklą  nustato

generalinio

prokuroro patvirtintas reglamentas.

14 straipsnis.

Teritorinės prokuratūros

ir   apylinkių   prokuratūras   steigia,   jų

kompetenciją  nustato

generalinis  prokuroras.  Joms  vadovauja

apygardų ir

apylinkių vyriausieji prokurorai.

vyriausieji prokurorai  įstatymų ir generalinio

prokuroro nustatyta

tvarka  kontroliuoja  apylinkių  prokuratūrų

veiklą.

15 straipsnis.

Prokuratūros pareigūnų įgaliojimai Lietuvos

Respublikos teritorijoje

prokuratūros  pareigūnai  pagal  generalinio

prokuroro nustatytą

kompetenciją savo  įgaliojimus vykdo  visoje

Lietuvos Respublikos

teritorijoje.

ir  apylinkių  prokuratūrų  pareigūnai  pagal

kompetenciją savo

įgaliojimus vykdo jiems paskirtos apygardos ir

apylinkės

teritorijoje, kuri atitinka teismo teritoriją.

prokuroro pavedimu  prokuratūros  pareigūnai

gali vykdyti

prokuroro funkcijas ir kitoje teritorijoje ar kitame

teisme.

IV SKIRSNIS

TARNYBA PROKURATŪROJE

16 straipsnis.

Tarnybos organizavimas

Prokuratūros

pareigūnų   tarnyba  organizuojama  statutinės

drausmės pagrindais.

Tarnybos sąlygas bei tvarką nustato įstatymo

patvirtintas

Tarnybos    Lietuvos   Respublikos   prokuratūroje

statutas.

17 straipsnis.

Prokuratūros pareigūnai

1.

Prokuratūros   pareigūnai  yra  visų  lygių  prokurorai,

prokurorų

pavaduotojai, tardytojai ir jų padėjėjai.

pavaduotojai,  taip  pat  baudžiamojo  proceso

įstatymo nustatyta

tvarka tardytojai  turi procesinius prokurorų

įgaliojimus.

ir  tardytojų  padėjėjams  pavedami  atskiri

kvotos, tardymo ar

operatyvinės veiklos veiksmai.

18 straipsnis.

Prokuratūros pareigūnų skyrimas bei

atleidimas

1.

Prokuratūros  pareigūnus  skiria  ir  atleidžia  Lietuvos

Respublikos

generalinis prokuroras. Jie yra valstybės pareigūnai.

pareigūnų priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš

jos reglamentuoja

Tarnybos  Lietuvos  Respublikos  prokuratūroje

statutas.

19 straipsnis.

Prokuratūros pareigūnų nušalinimas nuo

pareigų

Prokuratūros

pareigūnas,    padaręs   šiurkštų   tarnybinį

pažeidimą   ar

nusikaltimą,   Tarnybos   Lietuvos   Respublikos

prokuratūroje

statuto  numatytais atvejais  ir tvarka generalinio

prokuroro įsakymu

gali būti nušalintas nuo einamų pareigų iki bus

priimtas atitinkamas

sprendimas.

20 straipsnis.

Reikalavimai prokuratūros pareigūnams

1.

Prokuratūros  pareigūnais  gali  būti  skiriami  Lietuvos

Respublikos

piliečiai,  mokantys valstybinę  kalbą, turintys šiai

profesijai būtiną

išsilavinimą, fizinius  duomenis ir  moralines

savybes.

prokuroru, jo pavaduotojais, vyriausiaisiais

prokurorais, jų

pavaduotojais, Generalinės prokuratūros padalinių

prokurorais ir

tardytojais gali  būti asmenys, turintys aukštąjį

teisinį

išsilavinimą.

prokuroru, jo  pavaduotojais  gali  būti  ne

jaunesni kaip  35

metų  asmenys, turintys ne mažesnį kaip 10 metų

prokuroro, tardytojo

ar teisėjo darbo stažą.

4.

Vyriausiaisiais  prokurorais gali  būti asmenys, turintys

ne mažesnį  kaip 3

metų prokuroro,  tardytojo ar  teisėjo  darbo

stažą.

neturintys praktinio  teisinio darbo  patyrimo,

vienerius metus

stažuoja eidami prokuratūros pareigūno pareigas.

21 straipsnis.

Prokuratūros pareigūno priesaika

Respublikos prokuratūros  pareigūnai  prisiekia

Lietuvos valstybei

šiais žodžiais:

"Aš,

prokuratūros  pareigūnas (vardas,  pavardė),  prisiekiu

būti ištikimas(a)

Lietuvos Respublikai, vykdyti jos Konstituciją

ir įstatymus,

negailėti jėgų  nusikalstamumui ir  kitiems teisės

pažeidimams

įveikti,  sąžiningai atlikti  savo  pareigas,  visada

saugoti gerą

prokuratūros pareigūno vardą.

Tepadeda man

Dievas!".

Prisiekti

galima ir be paskutiniojo sakinio.

2.

Generalinis  prokuroras  ir  jo  pavaduotojai  prisiekia

Respublikos

Prezidentui,  kiti prokuratūros pareigūnai - Lietuvos

Respublikos

generaliniam prokurorui Tarnybos Lietuvos Respublikos

prokuratūroje

statuto nustatyta tvarka.

pareigūnai  negali  dirbti  Lietuvos

Respublikos

prokuratūroje.

22 straipsnis.

Prokuratūros pareigūnų laipsniai, apranga

1.

Lietuvos    Respublikos    prokuratūros    pareigūnams,

atsižvelgiant į

einamas  pareigas  ir  darbo  stažą,  suteikiami

laipsniai.

teismo procesuose  vilki mantiją  su ženklu -

Lietuvos valstybės

herbo atvaizdu.

Vykdydami

kitas   pareigas,  prokurorai   dėvi  aprangą  su

skiriamaisiais

ženklais.

simbolių   etalonus   tvirtina   Respublikos

Prezidentas.

Laipsnių

suteikimo,  aprangos išdavimo  ir  dėvėjimo  tvarką

nustato Tarnybos

Lietuvos Respublikos prokuratūroje statutas.

23 straipsnis.

Prokuratūros pareigūnų asociacijos

Prokuratūros

pareigūnai  gali  jungtis  į  asociacijas  savo

kultūriniams ir

socialiniams poreikiams tenkinti.

24 straipsnis.

Draudimas streikuoti

Prokuratūros

pareigūnams streikuoti draudžiama.

V SKIRSNIS

PROKURORŲ IR TARDYTOJŲ KOMPETENCIJA,

TEISĖS IR PAREIGOS

25 straipsnis.

Baudžiamojo persekiojimo vykdymas

Prokuroras

baudžiamojo  proceso  įstatymo  nustatyta  tvarka

pradeda

baudžiamąjį  persekiojimą,  tirdamas  nusikaltimą  vykdo

persekiojimo

veiksmus  ir,  jei  yra  pagrindas,  perduoda  bylą

teismui.

26 straipsnis.

Kvotos organų veiklos kontrolė

baudžiamojo proceso įstatymo ir kitų įstatymų

nustatyta tvarka

kontroliuoja kvotą ir jai vadovauja, siekdamas,

kad kvotos  organai

tiksliai  pagal įstatymų  reikalavimus imtųsi

visų galimų

paieškos ir procesinių veiksmų nustatyti nusikaltimą

padariusį  asmenį,

kurio  atžvilgiu  prokuroras  galėtų  pradėti

baudžiamąjį

persekiojimą.  Prokuroras gali pats atlikti kvotą dėl

bet kokio

nusikaltimo.

vadovaujantis prokuroras  už įstatymų pažeidimus,

taip pat  už

prokuroro  nurodymų nevykdymą gali nušalinti kvotėją

nuo konkretaus

nusikaltimo tyrimo,  reikalauti  atleisti  jį  iš

einamų pareigų ar

taikyti kitą drausminę nuobaudą.

reikalavimas dėl kvotėjo patraukimo drausminėn

atsakomybėn turi

būti išnagrinėtas  ir  apie  priimtą  sprendimą

raštu pranešta

prokurorui per  15 dienų  nuo reikalavimo  gavimo

dienos.

27 straipsnis.

Parengtinis tardymas

tardymą atlieka tardytojai baudžiamojo proceso

įstatymo nustatyta

tvarka.

gali  pats  atlikti  tardymą  dėl  bet  kokio

nusikaltimo.

28 straipsnis.

Valstybinio kaltinimo palaikymas

baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka

palaiko valstybinį

kaltinimą pirmosios, apeliacinės ir kasacinės

instancijos

teismuose.

privalo apskųsti  neteisėtus  ar  nepagrįstus

teismo

nuosprendžius, nutartis ir nutarimus.

3.

Aukštesnysis  prokuroras privalo  apskųsti neteisėtus  ar

nepagrįstus teismo

nuosprendžius, nutartis  ir nutarimus,  kurių

neapskundė  jam

pavaldus  prokuroras,   taip  pat   generalinio

prokuroro nustatyta

tvarka atšaukti žemesniojo prokuroro paduotą

nepagrįstą skundą.

29 straipsnis.

Nuosprendžių įvykdymo kontrolė

Prokuroras

įstatymų   nustatyta  tvarka  kontroliuoja,  kad

įsiteisėję teismo

nuosprendžiai būtų  laiku nukreipti vykdyti ir

galutinai įvykdyti,

dalyvauja teismo  posėdžiuose dėl nuteistųjų

bausmės laiko ir

sąlygų pakeitimo.

30 straipsnis.

Veiksmų prieš nusikalstamumą derinimas

Respublikos generalinis prokuroras, teritorinių

prokuratūrų

vyriausieji  prokurorai derina  kvotos ir parengtinio

tardymo organų

veiksmus prieš  nusikalstamumą, kai iškyla bendrų

pastangų šiame darbe

būtinybė.

suderinti  prokuroras  šaukia  pasitarimus,  į

kuriuos  gali

būti  kviečiami  ir  kitų  suinteresuotų  įstaigų

vadovai.

3.

Prokuroras   turi  teisę   pareikalauti  iš   kvotos  ir

parengtinio tardymo

organų  vadovų  informacijos  dėl  suderintų

veiksmų ir sprendimų

įvykdymo.

31 straipsnis.

Valstybės teisėtų interesų bei asmenų

pažeistų teisių gynimas

gavęs pareiškimą  ar kitą  informaciją  apie

valstybės teisėtų

interesų bei asmenų teisių pažeidimus, įstatymo

nustatyta tvarka

rengia medžiagą civilinei bylai teisme iškelti,

jei:

1)  pažeisti

neveiksnių,   ribotai   veiksnių,   invalidų,

nepilnamečių bei

kitų asmenų,  turinčių ribotas  galimybes ginti

savo teises,

interesai;

2) pažeisti

valstybės turtiniai bei kiti teisėti interesai,

o  pareigūnai,

privalantys  ginti   šiuos  interesus,   nesiėmė

priemonių

pažeidimams pašalinti.

pirmojoje šio straipsnio dalyje nurodyto pareiškimo

nagrinėjimas

priklauso   kitų  institucijų   kompetencijai,  jis

persiunčiamas pagal

priklausomumą.

32 straipsnis.

Prokuroro teisės ir pareigos rengiant

medžiagą civilinei bylai teisme iškelti bei

dalyvaujant jos nagrinėjime

rengdamas medžiagą  civilinei  bylai  teisme

iškelti, turi teisę:

1) reikalauti

norminių ir kitų teisinių aktų, dokumentų bei

kitos informacijos

iš valstybės valdymo organų ir jiems pavaldžių

institucijų,

valstybės  kontrolės, savivaldybių,  įmonių, įstaigų

ir  organizacijų,

bankų,   taip   pat   partijų,   visuomeninių

organizacijų;

2) pavesti

valstybės valdymo, valstybės kontrolės organams,

įmonių, įstaigų  ir

organizacijų vadovams bei kitiems pareigūnams

atlikti

patikrinimus, revizijas, ekspertizes, pateikti išvadas;

3) šaukti

piliečius bei pareigūnus ir gauti jų paaiškinimus

dėl įstatymų

pažeidimų;

4)   esant

būtinumui,   tiesiogiai    vietose    tikrinti

pareiškimuose

išdėstytas civilinių interesų pažeidimų aplinkybes.

nustatęs įstatymo pažeidimus, atsižvelgdamas

į jų pobūdį,

privalo:

1) civilinio

proceso  įstatymo  nustatyta  tvarka  pateikti

ieškinius ir

pareiškimus teisme;

2) dalyvauti

teismuose nagrinėjant civilines bylas, iškeltas

prokuroro

iniciatyva,  apskųsti neteisėtus  ar nepagrįstus teismo

sprendimus,

nutartis, nutarimus šiose bylose.

33 straipsnis.

Kitos prokurorų teisės ir pareigos

Respublikos generalinis prokuroras turi teisę:

1)  dalyvauti

Lietuvos  Respublikos   Seimo  sesijose   ir

Vyriausybės

posėdžiuose;

2) siūlyti

Teisėjų senato  pirmininkui  nagrinėti  įstatymų

taikymo teismų

praktikoje klausimus,  dalyvauti  Teisėjų  senato

posėdžiuose ir ten

reikšti nuomonę svarstomais klausimais.

turi  teisę  dalyvauti  savivaldybių  tarybų

sesijose bei jų

vykdomųjų organų posėdžiuose.

VI SKIRSNIS

PROKURORO REAGAVIMO AKTAI

34 straipsnis.

Prokuroro reagavimo aktai

Dėl įstatymų

pažeidimų tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias

ir  civilines

bylas  prokurorai  reaguoja  baudžiamojo  proceso

įstatymo ir

civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka.

VII SKIRSNIS

PROKURATŪROS PAREIGŪNŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS

35 straipsnis.

Prokuratūros pareigūnų darbo apmokėjimas

Lietuvos

Respublikos prokuratūros pareigūnų darbo apmokėjimo

tvarką ir sąlygas

nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

36 straipsnis.

Prokuratūros pareigūnų pensijos

Prokuratūros

pareigūnų   pensinį   aprūpinimą   reguliuoja

Lietuvos Respublikos

įstatymai.

37 straipsnis.

Prokuratūros pareigūnų aprūpinimas

gyvenamosiomis patalpomis

Prokuratūros

pareigūnams,  paskyrimo  vietoje  neturintiems

gyvenamosios

patalpos,  įstatymo  nustatyta  tvarka  suteikiamos

tarnybinės

gyvenamosios patalpos.

Kol

prokuratūros   pareigūnui   bus   suteikta   tarnybinė

gyvenamoji patalpa

arba kol  jis apsirūpins  gyvenamąja patalpa,

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos

gyvenamosios

patalpos nuomos išlaidos.

38 straipsnis.

Prokuratūros pareigūnų atostogos

Prokuratūros

pareigūnams   atostogos  suteikiamos  Lietuvos

Respublikos atostogų

įstatymo nustatyta tvarka.

39 straipsnis.

Kitos prokuratūros pareigūnų socialinės

garantijos

Kitas

prokuratūros  pareigūnų socialines  garantijas nustato

Lietuvos Respublikos

įstatymai.

40 straipsnis.

Prokuratūros pareigūnų socialinių garantijų

atėmimas

Prokuratūros

pareigūnai,  atleisti iš  pareigų už  padarytus

šiurkščius

tarnybinius   pažeidimus  ar   nusikaltimus,  netenka

socialinių

garantijų, numatytų šio įstatymo 36 straipsnyje.

VIII SKIRSNIS

PROKURATŪROS FINANSAVIMAS IR

MATERIALINIS APRŪPINIMAS

41 straipsnis.

Prokuratūros finansavimas

Respublikos   prokuratūra   finansuojama   iš

valstybės biudžeto

ir turi atskirą išlaidų sąmatą.

Respublikos  prokuratūros  išlaidas  tvirtina

Lietuvos Respublikos

Seimas.

42 straipsnis.

Prokuratūros materialinis aprūpinimas

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė ir  savivaldybių vykdomieji

organai  suteikia

prokuratūroms  tarnybines  patalpas  ir  ryšių

priemones,

garantuoja kitą materialinį aprūpinimą.

IX SKIRSNIS

BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

43 straipsnis.

Prokuratūros pareigūnų ir specialistų

kvalifikacijos kėlimas, spaudos leidiniai

Lietuvos

Respublikos  generalinė  prokuratūra  gali  steigti

prokuratūros

pareigūnų   ir  specialistų  kvalifikacijos  kėlimo

įstaigas, leisti

specialius leidinius.

44 straipsnis.

Prokuratūros tarptautiniai ryšiai

Lietuvos

Respublikos  prokuratūra  palaiko  ryšius  su  kitų

valstybių

prokuratūromis ir kitomis teisėsaugos institucijomis.

45 straipsnis.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo

įsigaliojimas

Respublikos prokuratūros  įstatymas  įsigalioja

nuo 1995 m. sausio 1

dienos.

Respublikos  prokuratūros  reformavimo  tvarką

nustato Lietuvos

Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos

prokuratūros

įstatymo įgyvendinimo tvarkos".

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS

_

46 straipsnis.

Prokuroro atleidimas iš tarnybos atsistatydinimo atveju

turi teisę atsistatydinti prieš 14 kalendorinių dienų paduodamas generaliniam

prokurorui prašymą atleisti iš tarnybos.

generalinis prokuroras sutinka, prokuroras iš tarnybos gali būti atleistas nuo

prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos praėjus 3 kalendorinėms dienoms.

turi teisę atšaukti atsistatydinimą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas

nuo prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos.

sutrikdymo, trukdančio tinkamai atlikti prokuroro pareigas, iš tarnybos

atleidžiamas nuo prašyme nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip po 14

kalendorinių dienų nuo prašyme nurodytos dienos.

47 straipsnis.

Išeitinė išmoka

straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose ir 2 dalies 5 punkte nustatytais atvejais,

o generalinį prokurorą (jo pavaduotoją) – šio Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 3

punkte nustatytu atveju, jam sumokama dviejų mėnesių vidutinio jo darbo

užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

atleidžiamam prokurorui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų tarnybos

prokuroru stažą, didinama pusantro karto, turinčiam daugiau kaip dešimties metų

tarnybos prokuroru stažą – du kartus, turinčiam daugiau kaip penkiolika metų

tarnybos prokuroru stažą – pustrečio karto, turinčiam daugiau kaip dvidešimties

metų tarnybos prokuroru stažą – tris kartus.

48 straipsnis. Grąžinimas į tarnybą

įsakymu dėl atleidimo iš tarnybos, gali šį įsakymą apskųsti teismui per vieną

mėnesį nuo atleidimo dienos. Ginčai dėl prokurorų atleidimo iš

tarnybos sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

pripažino neteisėtu ir prokurorą grąžino į eitas pareigas, prokurorui sumokamas

jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo

neteisėto atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

prokuroro atleidimą iš tarnybos pripažino neteisėtu ir nustatė, kad į eitas

pareigas jis negali būti grąžintas dėl prokuratūros darbo organizavimo

pakeitimų arba dėl kitų svarbių priežasčių, prokurorui priteisiama šio Įstatymo

47 straipsnyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis mėnesinis darbo

užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš

tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma,

kad prokuroras iš tarnybos atleistas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies

1 punktą kaip atsistatydinęs savo prašymu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo

dienos.

prokuroras, remdamasis šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais teismo

sprendimais, privalo panaikinti neteisėtą įsakymą dėl prokuroro atleidimo iš

tarnybos ir šio įsakymo pagrindus.

Devintasis

skirsnis

PROKURORŲ

SOCIALINĖS GARANTIJOS

49 straipsnis.

Prokurorų darbo užmokestis

Prokurorų darbo užmokestį nustato Valstybės

politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.

50 straipsnis.

Prokurorų atostogos

suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės mokamos atostogos.

kaip penkerių metų tarnybos prokuroru stažą, už kiekvienus paskesnius tarnybos

prokuroru metus kasmetinės atostogos pailginamos 1 kalendorine diena, tačiau

bendra kasmetinių mokamų atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42

kalendorinės dienos.

suteikiamos šio Įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka.

dieną ir generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestų funkcijų,

numatytų Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, atlikimą poilsio

ar švenčių dienomis kompensuojama suteikiant iki 14 kalendorinių dienų

kasmetinių papildomų mokamų atostogų. Papildomos kasmetinės atostogos

suteikiamos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

prokuroras (jo pavaduotojas) tarnybinio būtinumo atvejais gali atšaukti

prokurorą iš kasmetinių atostogų. Nepanaudotos atostogos prokurorui suteikiamos

kitu laiku.

gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos:

1) nemokamos

atostogos;

2) nėštumo ir

gimdymo atostogos;

3) atostogos

vaikui priežiūrėti, kol jam sueis treji metai;

4) mokymosi

atostogos;

5)

kvalifikacijos kėlimo atostogos;

6) atostogos dėl gyvenamosios

vietos pakeitimo.

ar kitų svarbių priežasčių per vienerius metus gali būti suteikiamos ne

ilgesnes kaip vieno mėnesio nemokamos atostogos. Nemokamų atostogų laikas

įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.

gimdymo atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai,

mokymosi atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka.

kuris po pirmo teigiamo jo tarnybos įvertinimo yra ištarnavęs dvejus metus,

vieną kartą per penkerius metus generalinis prokuroras gali suteikti ne

ilgesnes kaip vienerių metų kvalifikacijos kėlimo atostogas. Kvalifikacijos

kėlimo atostogų metu prokurorui paliekamos eitos pareigos, tačiau darbo

užmokestis jam nemokamas, o šių atostogų laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru

stažą.

pareigas kitoje vietovėje, skiriama iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo atostogų

ir už šį laikotarpį mokamas darbo užmokestis. Jei prokuroras perkeltas į kitas

pareigas dėl tarnybinio būtinumo, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo išlaidos

kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

51 straipsnis. Prokurorų teisė į

pensijas

Prokurorai turi

teisę Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto

apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei

valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Valstybinių

socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti

pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei valstybinę socialinio draudimo

pensiją.

52 straipsnis.

Kitos prokurorų socialinės garantijos

kuris buvo tyčia nužudytas dėl tarnybos, šeimai – vaikams (įvaikiams) iki 18

metų ar gimusiems po jo mirties vaikams, sutuoktiniui, tėvui ar motinai,

nedarbingiems išlaikytiniams – lygiomis dalimis per vienerius metus valstybė

sumoka 120 mėnesių darbo užmokesčio (toliau – MDU) dydžio išmoką.

žuvęs dėl tarnybos, laidojamas valstybės lėšomis.

kuriam buvo tyčia sutrikdyta sveikata dėl tarnybos, valstybė sumoka

kompensaciją pagal Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos

nustatytą invalidumo grupę ar sveikatos sutrikdymo sunkumą:

1)

dėl sveikatos sutrikdymo tapusiam I grupės invalidu – 60 MDU dydžio;

2) dėl sveikatos

sutrikdymo tapusiam II grupės invalidu – 48 MDU dydžio;

3) dėl sveikatos

sutrikdymo tapusiam III grupės invalidu – 36 MDU dydžio;

4) dėl sunkaus

sveikatos sutrikdymo                           – 24 MDU dydžio;

5) dėl nesunkaus

sveikatos sutrikdymo                                  – iki 12 MDU dydžio.

kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo prokurorui, kuris vėliau dėl to sveikatos

sutrikdymo tapo invalidu, sumokamas pagal invalidumo grupę priklausančios

kompensacijos ir gautos kompensacijos skirtumas.

gydymo išlaidas dėl tarnyboje sutrikdytos sveikatos, taip pat išlaidas

psichologo konsultacijoms po ginklo panaudojimo atlygina valstybė Vyriausybės

nustatyta tvarka.

įstatymų nustatyta tvarka draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir

privalomuoju sveikatos draudimu.

tarnybos atlikimo vietoje neturinčiam būsto, generalinio prokuroro nustatyta

tvarka gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos.

komandiruotės išlaidos atlyginamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, jo šeimos nario ligos ar

mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais

atvejais, gali būti skiriama iki penkių minimalių mėnesinių algų dydžio

pašalpa. Pašalpa mokama iš prokuratūrai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.

53 straipsnis.

Prokurorų sveikatos patikrinimas

turi kas penkeri metai generalinio prokuroro, sveikatos apsaugos ministro

ir vidaus reikalų ministro kartu nustatyta tvarka nemokamai pasitikrinti

sveikatą medicinos komisijoje.

prokuroras, remdamasis tarnybinio patikrinimo, Atestacijos komisijos ar Etikos

komisijos išvadomis, gali nurodyti prokurorui pasitikrinti sveikatą ir pateikti

medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro pareigas.

54 straipsnis.

Prokuroro asmens ir jo nuosavybės apsauga

asmens ir jo šeimos narių ar turto apsauga, kai dėl einamų pareigų kyla reali

grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

patirtą turtinę žalą, kai jo ir jo šeimos turtas pagrobiamas, sugadinamas ar

sunaikinamas, atlygina valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

PROKURORŲ ASMENS

APSAUGOS PRIEMONĖS

55 straipsnis. Specialiosios prokurorų asmens apsaugos

priemonės

šaunamieji ginklai, šaudmenys ir specialiosios asmens apsaugos priemonės

prokuratūroje tvarkomi, saugomi ir išduodami generalinio prokuroro įsakymu

nustatyta tvarka.

turi teisę saugoti ir nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir

specialiąsias asmens apsaugos priemones pagal generalinio prokuroro išduotą

leidimą. Prokurorui stažuotės metu tarnybinis šaunamasis ginklas ir šaudmenys

neišduodami.

panaudodamas šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos

priemones, turi siekti išvengti sunkių padarinių žmogaus gyvybei ir sveikatai

ar asmenų turtui. Panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias

asmens apsaugos priemones, prokuroras turi:

1) imtis

priemonių, kad nukentėjusiam asmeniui būtų suteikta neatidėliotina medicinos

pagalba;

2) organizuoti

įvykio vietos ir veikos tyrimui svarbių daiktų apsaugą;

3) apie tai

pranešti teritorinei policijos įstaigai ir teritorinės prokuratūros vadovui.

draudžiama šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos

priemones:

1) nešioti

neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų;

2) palikti

saugoti nepritaikytose vietose;

3) perduoti

kitiems asmenims ar sudaryti sąlygas kitiems asmenims jais pasinaudoti;

4) perdirbti.

panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar specialiąsias asmens apsaugos

priemones arba jas praradęs, prokuroras atsako įstatymų nustatyta tvarka.

56 straipsnis.

Šaunamojo ginklo naudojimo tvarka

gali panaudoti šaunamąjį ginklą tik tais atvejais, kai visi kiti galimi

akivaizdūs būdai ir priemonės jau panaudoti arba dėl užpuolimo pobūdžio jų

panaudoti nėra galimybės:

1) gindamasis

arba gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo

gyvybei ar sveikatai užpuolimo;

2) sulaikydamas

asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką ir aktyviais veiksmais vengiantį

sulaikymo;

3) sulaikydamas

suimtą (sulaikytą) asmenį, bandantį bėgti ar pabėgusį konvojavimo metu;

4) gindamas

žmogų nuo puolančio gyvūno.

turi teisę šaunamąjį ginklą išimti iš dėklo, parengti naudoti, taip pat iššauti

į orą, jeigu pagrįstai mano, kad ginklą gali tekti panaudoti prieš žmogų ar

gyvūną arba būtina duoti pavojaus signalą.

vienuoliktasis SKIRSNIS

Baigiamosios

nuostatos

57 straipsnis.

Prokuratūros finansavimas

biudžeto. Prokuratūra turi išlaidų sąmatą, o prokuratūrai skirtų asignavimų

valdytojas yra generalinis prokuroras. Generalinė prokuratūra gali sudaryti

atskiras teritorinių prokuratūrų išlaidų sąmatas.

institucijose valstybės biudžetą ar prokuratūrai skiriamus asignavimus, prokuratūrai atstovauja generalinis

prokuroras (jo pavaduotojas).

priemonėmis užtikrina tinkamas prokurorų tarnybos sąlygas, prokuroro nepriklausomumo

garantijas bei įstatymų nustatytas socialines garantijas.

58 straipsnis.

Prokuratūros materialinis aprūpinimas

disponuoja patikėjimo teise.

Vyriausybės nustatyta tvarka jai perduotas tarnybines gyvenamąsias patalpas.

59 straipsnis.

Kvalifikacijos kėlimo įstaigos ir spaudos leidiniai

Prokuratūra turi teisę įstatymų nustatyta tvarka steigti

prokurorų kvalifikacijos kėlimo įstaigas ir leisti specialius leidinius.

60 straipsnis. Prokurorų atributai

valstybės herbu, prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas, garbės ar kiti

pasižymėjimo ženklai. Jų išdavimo ir naudojimo tvarką nustato generalinis

prokuroras.

asmens tapatybę patvirtina ir teisę veikti pagal įstatymus suteikia prokuroro

pažymėjimas ir prokuroro ženklas.

teismo posėdyje dėvi prokuroro mantiją su simboliu – Lietuvos valstybės herbu.

mantijos su simboliu – Lietuvos valstybės herbu, prokuroro ženklo, garbės ar

kitų pasižymėjimo ženklų etalonus tvirtina Respublikos Prezidentas.

vėliavų kėlimo ir naudojimo prokuratūroje tvarką pagal galiojančius teisės

aktus nustato generalinis prokuroras.

61 straipsnis. Prokuratūros diena

Prokurorų profesinė šventė yra kovo 30 diena – Prokuratūros diena.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-620, 1994 11 03, Žin., 1994, Nr. 86-1620

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO

"DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO"

PAKEITIMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-142,

1997 03 13, Žin., 1997, Nr. 23-543 (1997 03 15)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-958,

1998 12 10, Žin., 1998, Nr. 114-3187 (1998 12 30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-43, 2000 11 28, Žin., 2000, Nr.

103-3259 (2000 12 01)

PROKURATŪROS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-443, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr.

64-2328 (2001-07-25)

VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO, TEISMŲ ĮSTATYMO,

KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTATYMO, SEIMO KONTROLIERIŲ ĮSTATYMO, SEIMO NARIŲ DARBO

SĄLYGŲ ĮSTATYMO, PROKURATŪROS ĮSTATYMO, TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS

PROKURATŪROJE STATUTO, MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO, VAIKO TEISIŲ

APSAUGOS KONTROLIERIAUS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-866,

2002-05-02, Žin., 2002, Nr. 49-1886 (2002-05-17)

PROKURATŪROS

ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1518,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1919 (2003-05-01)

PROKURATŪROS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d.

Nauja

įstatymo redakcija

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2003-05-20)

autrap@lrs.lt

371 straipsnis. Prokuroro delegavimas į

tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas

paties sutikimu gali būti deleguojamas į tarptautines, Europos Sąjungos

institucijas ar užsienio valstybių institucijas arba į kitas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse

numatytas pareigas paprastai ne ilgiau kaip trejiems metams, jeigu tarptautinė

sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

delegavimo į tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių

institucijas laikotarpis įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą, jam mokamas iki

delegavimo nustatytas darbo užmokestis ir suteikiamos teisės aktų nustatytos su

delegavimu susijusios socialinės garantijos. Delegavimo laikotarpiu prokurorui

garantuojamos einamos pareigos.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr.

X-1661,

2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)

38

straipsnis. Prokurorų profesinė etika ir elgesys

tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Prokurorų etikos kodekso. Šį kodeksą

tvirtina generalinis prokuroras kolegijos patarimu.

etikos kodekso pažeidimus tiria Etikos komisija. Ši komisija pateikia siūlymą

dėl tarnybinės nuobaudos Prokurorų etikos kodeksą pažeidusiam prokurorui

taikymo.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

PROKURORŲ

SKATINIMAS, TARNYBINIAI NUSIŽENGIMAI Ir ATSAKOMYBĖ

341 straipsnis. Buvusio prokuroro skyrimo į prokuroro

pareigas ypatumai

1.

Buvęs prokuroras, atleistas iš pareigų savo noru, išrinktas į kitas pareigas

arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą, be atrankos, laikantis šiame Įstatyme

nustatytos prokuroro skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, gali

būti paskirtas į tokias pačias ar žemesnes prokuroro pareigas, jeigu nuo

tarnybos prokuroru pabaigos nepraėjo penkeri metai. Jeigu į tas pačias laisvas

prokuroro pareigas pageidauja būti paskirti keli buvę prokurorai, sprendžiant

paskyrimo klausimą taikoma šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta atrankos

tvarka. Atrankoje dalyvauja tik šiame straipsnyje nustatyta tvarka į tarnybą

prokuratūroje pageidaujantys grįžti buvę prokurorai.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvęs prokuroras negali būti skiriamas

į vyriausiojo prokuroro pareigas.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

35

straipsnis. Prokurorų kvalifikaciniai rangai

suteikiami šie kvalifikaciniai rangai, žymintys jų kvalifikaciją ar einamas

pareigas:

1) jaunesnysis justicijos patarėjas;

2) justicijos

patarėjas;

3) vyresnysis

justicijos patarėjas;

4) vyriausiasis

justicijos patarėjas;

5) valstybinis

justicijos patarėjas;

6) vyriausiasis

valstybinis justicijos patarėjas.

prokurorui vyriausiojo valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą,

generalinio prokuroro pavaduotojui valstybinio justicijos patarėjo

kvalifikacinį rangą suteikia Respublikos Prezidentas, skirdamas juos į

pareigas.

aukštesnį kaip vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą suteikia

generalinis prokuroras įsakymu, remdamasis Atestacijos komisijos išvadomis po

prokuroro kvalifikacijos vertinimo arba skatinimo tvarka.

prokurorus egzaminą laikiusiam prokurorui, kurio tarnyba po stažuotės įvertinta

teigiamai, skiriant į pareigas suteikiamas jaunesniojo justicijos patarėjo

kvalifikacinis rangas.

tarnybinę nuobaudą turinčiam prokurorui aukštesnis kvalifikacinis rangas

nesuteikiamas.

pakartotinai priimtam į tarnybą prokuratūroje, suteikiamas turėtas

kvalifikacinis rangas, bet ne aukštesnis negu pagal pareigas nustatytasis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

372 straipsnis. Atstovavimas Lietuvos Respublikai Eurojuste

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1763, 2015-06-09, paskelbta TAR 2015-06-15, i. k. 2015-09299

373 straipsnis. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo atrankos ir skyrimo tvarka

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1763, 2015-06-09, paskelbta TAR 2015-06-15, i. k. 2015-09299

374 straipsnis. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo įgaliojimai ir funkcijos

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1763, 2015-06-09, paskelbta TAR 2015-06-15, i. k. 2015-09299

375 straipsnis. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo darbo vieta ir kitos garantijos

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1763, 2015-06-09, paskelbta TAR 2015-06-15, i. k. 2015-09299

376 straipsnis. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo įgaliojimų pabaiga

Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo įgaliojimai pasibaigia:

1) pasibaigus paskyrimo į šias pareigas laikui;

2) jo prašymu;

3) atleidus jį iš pareigų šio Įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatytais pagrindais.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1763, 2015-06-09, paskelbta TAR 2015-06-15, i. k. 2015-09299

391 straipsnis. Prokurorų tarnybinė atsakomybė

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

161 straipsnis. Korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariami valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių vadovai, vadovų pavaduotojai ar asmenys, turintys imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo ypatumai

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-898, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21494

377 straipsnis. Prokurorų dalyvavimas Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-898, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21494

378 straipsnis. Kandidatų į Europos prokurorus atrankos tvarka ir kandidatūrų siūlymas

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1902, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-18, i. k. 2019-00797

379 straipsnis. Kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atrankos tvarka ir kandidatūrų siūlymas

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1902, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-18, i. k. 2019-00797

3710 straipsnis. Kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atrankos tvarka ir kandidatūrų siūlymas

Straipsnio numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-2520, 2019-11-14, paskelbta TAR 2019-11-29, i. k. 2019-19125

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1902, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-18, i. k. 2019-00797

3711 straipsnis. Europos prokuroro, Europos deleguotųjų prokurorų įgaliojimai

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-3052, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-22, i. k. 2020-13620

3712 straipsnis. Europos deleguotųjų prokurorų tarnybos sąlygos ir tvarka

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-3052, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-22, i. k. 2020-13620

501 straipsnis. Darbas poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinis darbas

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-1677, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-22, i. k. 2022-26370