Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.03.17)
Neoficialus įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. 1-620, 94.11.03, Žin., 1994, Nr.86-1620
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS
ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO" PAKEITIMO
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-142, 97.03.13, Žin., 1997, Nr. 23-543
(97.03.15)
LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 11
STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
P R O K U R A T Ū R O S
ĮSTATYMAS
1994 m. spalio 13 d. Nr.I-599
Vilnius
(Žin., 1994, Nr.81-1514)
I SKIRSNIS
BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis.
Prokuratūra, jos uždaviniai ir funkcijos
Lietuvos
Respublikos prokuratūra, kaip prokurorų ir tardytojų visuma, yra savarankiška
teisminės valdžios dalis. Prokuratūra, veikdama prie teismų ir atstovaudama
valstybei, įstatymų nustatyta tvarka padeda vykdyti teisingumą bei siekia
užtikrinti teisėtumą.
Prokuratūra:
1) pradeda ir vykdo
baudžiamąjį persekiojimą;
2) kontroliuoja kvotos
organų veiklą;
3) atlieka parengtinį
tardymą;
4) palaiko valstybinį
kaltinimą;
5) kontroliuoja
nuosprendžių įvykdymą;
6) derina kvotos ir
parengtinio tardymo organų veiksmus prieš nusikalstamumą;
7) įstatymų nustatyta
tvarka gindama teisėtus valstybės interesus bei asmenų pažeistas teises rengia
medžiagą civilinei bylai teisme iškelti ir dalyvauja ją nagrinėjant.
2 straipsnis.
Prokuratūros veiklos teisiniai pagrindai ir svarbiausieji principai
Prokuratūra savo
veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, šiuo
įstatymu, tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Tarnybos Lietuvos
Respublikos prokuratūroje statutu, kitais norminiais aktais.
Prokuratūros
pareigūnai priima sprendimus vienvaldiškai, laikydamiesi nekaltumo
prezumpcijos bei piliečių lygybės įstatymui principo, nepaisydami socialinės
ir turtinės padėties, pareigų, partiškumo, kilmės, rasės ir tautybės,
kalbos, išsilavinimo, tikėjimo, užsiėmimo.
Prokuratūra apie
savo veiklą informuoja visuomenę.
3 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų reikalavimų vykdymo būtinumas
Įstatymu pagrįsti
prokuratūros pareigūnų reikalavimai visiems asmenims yra privalomi.
Už šių reikalavimų
nevykdymą pareigūnai ir piliečiai atsako pagal įstatymą.
II SKIRSNIS
PROKURATŪROS
PAREIGŪNŲ NEPRIKLAUSOMUMAS IR NELIEČIAMUMAS
4 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų nepriklausomumas
Prokuratūros
pareigūnai vykdydami savo įgaliojimus yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo.
Valstybinės
valdžios ir valdymo institucijoms bei jų pareigūnams, politinėms partijoms,
visuomeninėms organizacijoms bei judėjimams, visuomenės informacijos priemonėms
draudžiama kištis į prokuratūros darbą tiriant bylas bei vykdant kitas
prokuratūros funkcijas.
Mitingai, piketai bei
kitokios akcijos prokuratūroje, taip pat prie prokuratūros arčiau negu Lietuvos
Respublikos susirinkimų įstatyme nustatyta draudžiami.
Filmuoti,
fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus prokuratūroje galima tik
atitinkamos prokuratūros ar jos struktūrinio padalinio vadovui leidus.
Mėginimas paveikti
prokuratūros pareigūną stengiantis, kad jis priimtų neteisėtą sprendimą, yra
kišimasis į prokuratūros veiklą ir užtraukia atsakomybę pagal įstatymus.
5 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų veiksmų apskundimas
Prokuratūros pareigūno
veiksmai ar neveikimas gali būti apskundžiami aukštesniajam prokurorui arba
įstatymo nustatyta tvarka teismui.
6 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų depolitizavimas
Prokuratūros pareigūnas
negali dalyvauti politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje ir savo
darbe privalo laikytis politinio neutralumo principo.
7 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų darbo ne prokuratūroje apribojimas
Prokuratūros
pareigūnas negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo,
komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali
gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus prokuratūros pareigūno atlyginimą bei
užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
8 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų neliečiamumas
Baudžiamąją bylą
prokuratūros pareigūnui gali iškelti tik Lietuvos Respublikos generalinis
prokuroras.
Prokuratūros
pareigūnas negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Jeigu
prokuratūros pareigūnas padarė administracinį teisės pažeidimą, medžiaga
perduodama generaliniam prokurorui dėl drausminės bylos iškėlimo.
Prokuratūros
pareigūnas neatsako savo turtu, jeigu dėl klaidingo sprendimo byloje ar
ikiteisminio tyrimo medžiagoje asmeniui padaroma materialinė žala, išskyrus
atvejus, kai žala padaryta teismo nuosprendžiu pripažintais prokuratūros
pareigūno nusikalstamais veiksmais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
1-620, 94.11.03, Žin., 1994, Nr.86-1620
9 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų asmens apsaugos priemonės
Prokuratūros
pareigūnams, taip pat generalinio prokuroro sprendimu kitiems prokuratūros
darbuotojams suteikiama teisė turėti, nešiotis, saugoti ir panaudoti tarnybinį
šaunamąjį ginklą bei specialiąsias priemones.
Šaunamųjų ginklų ir
specialiųjų priemonių išdavimo, laikymo, saugojimo tvarką ir panaudojimo
pagrindus reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statutas.
III SKIRSNIS
PROKURATŪROS SISTEMA
10 straipsnis.
Lietuvos Respublikos prokuratūros sistema ir struktūra
Visi Lietuvos
Respublikos prokurorai ir kiti prokuratūros pareigūnai priklauso vientisai,
centralizuotai prokuratūros sistemai, kurią sudaro:
1) Generalinė
prokuratūra prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo;
2) apygardų
prokuratūros prie apygardų teismų;
3) apylinkių
prokuratūros prie apylinkių teismų.
11 straipsnis.
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras
Lietuvos
Respublikos generalinis prokuroras vadovauja visų prokuratūrų veiklai ir ją
kontroliuoja, nustato prokuratūrų vidaus struktūrą ir etatus.
Generalinio
prokuroro įsakymai ir nurodymai privalomi visiems prokuratūros pareigūnams. Jis
turi teisę atšaukti visų pavaldžių prokuratūros pareigūnų reagavimo aktus,
panaikinti įstatymams prieštaraujančius šių pareigūnų sprendimus.
Generalinį
prokurorą septyneriems metams skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Seimas
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto teikimu. Generalinio prokuroro
kandidatūras Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui siūlo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teisingumo ministras.
Generalinis
prokuroras gali būti atleistas iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka šiais
atvejais:
1) savo noru;
2) pasibaigus
įgaliojimų terminui;
3) dėl sveikatos
būklės;
4) sulaukęs 65 metų
arba dėl išėjimo į pensiją;
5) išrinkus į kitas
pareigas arba jo sutikimu perkėlus į kitą darbą;
6) jei savo poelgiu
pažemino prokuroro vardą;
7) jei įsiteisėja jį
apkaltinęs teismo nuosprendis;
8) jei netenka
Lietuvos Respublikos pilietybės.
Generalinio
prokuroro pavaduotojus skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Seimas
generalinio prokuroro teikimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-620, 94.11.03, Žin., 1994, Nr.86-1620
Nr. VIII-142, 97.03.13, Žin., 1997, Nr. 23-543
(97.03.15)
12 straipsnis.
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Lietuvos Respublikos generalinę
prokuratūrą sudaro departamentai, valdybos, skyriai bei grupės.
Struktūriniams
padaliniams vadovauja vyriausieji prokurorai ar kiti pareigūnai.
Generalinė
prokuratūra vadovauja teritorinėms prokuratūroms bei kontroliuoja jų veiklą.
13 straipsnis.
Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegija
Lietuvos
Respublikos prokuratūroje sudaroma generaliniam prokurorui patarianti
institucija - kolegija.
Kolegija svarsto
svarbiausius prokuratūros organizavimo ir veiklos klausimus.
Kolegijos sudarymo
tvarką bei jos veiklą nustato generalinio prokuroro patvirtintas reglamentas.
14 straipsnis.
Teritorinės prokuratūros
Apygardų ir
apylinkių prokuratūras steigia, jų kompetenciją nustato generalinis
prokuroras. Joms vadovauja apygardų ir apylinkių vyriausieji prokurorai.
Apygardų
vyriausieji prokurorai įstatymų ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka
kontroliuoja apylinkių prokuratūrų veiklą.
15 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų įgaliojimai Lietuvos Respublikos teritorijoje
Generalinės
prokuratūros pareigūnai pagal generalinio prokuroro nustatytą kompetenciją savo
įgaliojimus vykdo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Apygardų ir
apylinkių prokuratūrų pareigūnai pagal kompetenciją savo įgaliojimus vykdo
jiems paskirtos apygardos ir apylinkės teritorijoje, kuri atitinka teismo
teritoriją.
Generalinio
prokuroro pavedimu prokuratūros pareigūnai gali vykdyti prokuroro funkcijas ir
kitoje teritorijoje ar kitame teisme.
IV SKIRSNIS
TARNYBA PROKURATŪROJE
16 straipsnis.
Tarnybos organizavimas
Prokuratūros
pareigūnų tarnyba organizuojama statutinės drausmės pagrindais. Tarnybos
sąlygas bei tvarką nustato įstatymo patvirtintas Tarnybos Lietuvos
Respublikos prokuratūroje statutas.
17 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnai
Prokuratūros
pareigūnai yra visų lygių prokurorai, prokurorų pavaduotojai, tardytojai ir jų
padėjėjai.
Prokurorų
pavaduotojai, taip pat baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka tardytojai
turi procesinius prokurorų įgaliojimus.
Prokurorų ir
tardytojų padėjėjams pavedami atskiri kvotos, tardymo ar operatyvinės veiklos
veiksmai.
18 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų skyrimas bei atleidimas
Prokuratūros
pareigūnus skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Jie
yra valstybės pareigūnai.
Prokuratūros
pareigūnų priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš jos reglamentuoja Tarnybos
Lietuvos Respublikos prokuratūroje statutas.
19 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų nušalinimas nuo pareigų
Prokuratūros
pareigūnas, padaręs šiurkštų tarnybinį pažeidimą ar nusikaltimą,
Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statuto numatytais atvejais ir
tvarka generalinio prokuroro įsakymu gali būti nušalintas nuo einamų pareigų
iki bus priimtas atitinkamas sprendimas.
20 straipsnis.
Reikalavimai prokuratūros pareigūnams
Prokuratūros
pareigūnais gali būti skiriami Lietuvos Respublikos piliečiai, mokantys
valstybinę kalbą, turintys šiai profesijai būtiną išsilavinimą, fizinius
duomenis ir moralines savybes.
Generaliniu
prokuroru, jo pavaduotojais, vyriausiaisiais prokurorais, jų pavaduotojais,
Generalinės prokuratūros padalinių prokurorais ir tardytojais gali būti
asmenys, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą.
Generaliniu
prokuroru, jo pavaduotojais gali būti ne jaunesni kaip 35 metų asmenys,
turintys ne mažesnį kaip 10 metų prokuroro, tardytojo ar teisėjo darbo stažą.
Vyriausiaisiais
prokurorais gali būti asmenys, turintys ne mažesnį kaip 3 metų prokuroro,
tardytojo ar teisėjo darbo stažą.
Asmenys, neturintys
praktinio teisinio darbo patyrimo, vienerius metus stažuoja eidami prokuratūros
pareigūno pareigas.
21 straipsnis.
Prokuratūros pareigūno priesaika
Lietuvos
Respublikos prokuratūros pareigūnai prisiekia Lietuvos valstybei šiais
žodžiais:
"Aš, prokuratūros
pareigūnas (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas(a) Lietuvos Respublikai,
vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų nusikalstamumui ir
kitiems teisės pažeidimams įveikti, sąžiningai atlikti savo pareigas, visada
saugoti gerą prokuratūros pareigūno vardą.
Tepadeda man
Dievas!".
Prisiekti galima ir be
paskutiniojo sakinio.
Generalinis
prokuroras ir jo pavaduotojai prisiekia Respublikos Prezidentui, kiti
prokuratūros pareigūnai - Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui Tarnybos
Lietuvos Respublikos prokuratūroje statuto nustatyta tvarka.
Atsisakę prisiekti
pareigūnai negali dirbti Lietuvos Respublikos prokuratūroje.
22 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų laipsniai, apranga
Lietuvos Respublikos
prokuratūros pareigūnams, atsižvelgiant į einamas pareigas ir darbo stažą,
suteikiami laipsniai.
Prokurorai teismo
procesuose vilki mantiją su ženklu - Lietuvos valstybės herbo atvaizdu.
Vykdydami kitas
pareigas, prokurorai dėvi aprangą su skiriamaisiais ženklais.
Prokurorų
simbolių etalonus tvirtina Respublikos Prezidentas.
Laipsnių suteikimo,
aprangos išdavimo ir dėvėjimo tvarką nustato Tarnybos Lietuvos Respublikos
prokuratūroje statutas.
23 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų asociacijos
Prokuratūros
pareigūnai gali jungtis į asociacijas savo kultūriniams ir socialiniams
poreikiams tenkinti.
24 straipsnis.
Draudimas streikuoti
Prokuratūros
pareigūnams streikuoti draudžiama.
V
SKIRSNIS
PROKURORŲ IR TARDYTOJŲ KOMPETENCIJA, TEISĖS IR PAREIGOS
25 straipsnis.
Baudžiamojo persekiojimo vykdymas
Prokuroras baudžiamojo
proceso įstatymo nustatyta tvarka pradeda baudžiamąjį persekiojimą, tirdamas
nusikaltimą vykdo persekiojimo veiksmus ir, jei yra pagrindas, perduoda bylą
teismui.
26 straipsnis. Kvotos
organų veiklos kontrolė
Prokuroras
baudžiamojo proceso įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja
kvotą ir jai vadovauja, siekdamas, kad kvotos organai tiksliai pagal įstatymų
reikalavimus imtųsi visų galimų paieškos ir procesinių veiksmų nustatyti
nusikaltimą padariusį asmenį, kurio atžvilgiu prokuroras galėtų pradėti
baudžiamąjį persekiojimą. Prokuroras gali pats atlikti kvotą dėl bet kokio
nusikaltimo.
Kvotai
vadovaujantis prokuroras už įstatymų pažeidimus, taip pat už prokuroro nurodymų
nevykdymą gali nušalinti kvotėją nuo konkretaus nusikaltimo tyrimo, reikalauti
atleisti jį iš einamų pareigų ar taikyti kitą drausminę nuobaudą.
Prokuroro
reikalavimas dėl kvotėjo patraukimo drausminėn atsakomybėn turi būti
išnagrinėtas ir apie priimtą sprendimą raštu pranešta prokurorui per 15 dienų
nuo reikalavimo gavimo dienos.
27 straipsnis.
Parengtinis tardymas
Parengtinį tardymą
atlieka tardytojai baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.
Prokuroras gali
pats atlikti tardymą dėl bet kokio nusikaltimo.
28 straipsnis.
Valstybinio kaltinimo palaikymas
Prokuroras
baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka palaiko valstybinį kaltinimą
pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.
Prokuroras privalo
apskųsti neteisėtus ar nepagrįstus teismo nuosprendžius, nutartis ir nutarimus.
Aukštesnysis
prokuroras privalo apskųsti neteisėtus ar nepagrįstus teismo nuosprendžius,
nutartis ir nutarimus, kurių neapskundė jam pavaldus prokuroras, taip pat
generalinio prokuroro nustatyta tvarka atšaukti žemesniojo prokuroro paduotą
nepagrįstą skundą.
29 straipsnis.
Nuosprendžių įvykdymo kontrolė
Prokuroras įstatymų
nustatyta tvarka kontroliuoja, kad įsiteisėję teismo nuosprendžiai būtų laiku
nukreipti vykdyti ir galutinai įvykdyti, dalyvauja teismo posėdžiuose dėl nuteistųjų
bausmės laiko ir sąlygų pakeitimo.
30 straipsnis. Veiksmų
prieš nusikalstamumą derinimas
Lietuvos
Respublikos generalinis prokuroras, teritorinių prokuratūrų vyriausieji
prokurorai derina kvotos ir parengtinio tardymo organų veiksmus prieš
nusikalstamumą, kai iškyla bendrų pastangų šiame darbe būtinybė.
Veiksmams suderinti
prokuroras šaukia pasitarimus, į kuriuos gali būti kviečiami ir kitų
suinteresuotų įstaigų vadovai.
Prokuroras turi
teisę pareikalauti iš kvotos ir parengtinio tardymo organų vadovų
informacijos dėl suderintų veiksmų ir sprendimų įvykdymo.
31 straipsnis.
Valstybės teisėtų interesų bei asmenų pažeistų teisių gynimas
Prokuroras, gavęs
pareiškimą ar kitą informaciją apie valstybės teisėtų interesų bei asmenų
teisių pažeidimus, įstatymo nustatyta tvarka rengia medžiagą civilinei bylai
teisme iškelti, jei:
1) pažeisti
neveiksnių, ribotai veiksnių, invalidų, nepilnamečių bei kitų asmenų,
turinčių ribotas galimybes ginti savo teises, interesai;
2) pažeisti valstybės
turtiniai bei kiti teisėti interesai, o pareigūnai, privalantys ginti šiuos
interesus, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti.
Jeigu pirmojoje šio
straipsnio dalyje nurodyto pareiškimo nagrinėjimas priklauso kitų institucijų
kompetencijai, jis persiunčiamas pagal priklausomumą.
32 straipsnis.
Prokuroro teisės ir pareigos rengiant medžiagą civilinei bylai teisme
iškelti bei dalyvaujant jos
nagrinėjime
Prokuroras,
rengdamas medžiagą civilinei bylai teisme iškelti, turi teisę:
1) reikalauti norminių
ir kitų teisinių aktų, dokumentų bei kitos informacijos iš valstybės valdymo
organų ir jiems pavaldžių institucijų, valstybės kontrolės, savivaldybių,
įmonių, įstaigų ir organizacijų, bankų, taip pat partijų, visuomeninių
organizacijų;
2) pavesti valstybės
valdymo, valstybės kontrolės organams, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams
bei kitiems pareigūnams atlikti patikrinimus, revizijas, ekspertizes, pateikti
išvadas;
3) šaukti piliečius
bei pareigūnus ir gauti jų paaiškinimus dėl įstatymų pažeidimų;
4) esant būtinumui,
tiesiogiai vietose tikrinti pareiškimuose išdėstytas civilinių interesų
pažeidimų aplinkybes.
Prokuroras, nustatęs
įstatymo pažeidimus, atsižvelgdamas į jų pobūdį, privalo:
1) civilinio proceso
įstatymo nustatyta tvarka pateikti ieškinius ir pareiškimus teisme;
2) dalyvauti teismuose
nagrinėjant civilines bylas, iškeltas prokuroro iniciatyva, apskųsti neteisėtus
ar nepagrįstus teismo sprendimus, nutartis, nutarimus šiose bylose.
33 straipsnis. Kitos
prokurorų teisės ir pareigos
Lietuvos
Respublikos generalinis prokuroras turi teisę:
1) dalyvauti Lietuvos
Respublikos Seimo sesijose ir Vyriausybės posėdžiuose;
2) siūlyti Teisėjų
senato pirmininkui nagrinėti įstatymų taikymo teismų praktikoje klausimus,
dalyvauti Teisėjų senato posėdžiuose ir ten reikšti nuomonę svarstomais
klausimais.
Prokurorai turi
teisę dalyvauti savivaldybių tarybų sesijose bei jų vykdomųjų organų
posėdžiuose.
VI SKIRSNIS
PROKURORO REAGAVIMO AKTAI
34 straipsnis.
Prokuroro reagavimo aktai
Dėl įstatymų pažeidimų
tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias ir civilines bylas prokurorai reaguoja
baudžiamojo proceso įstatymo ir civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka.
VII SKIRSNIS
PROKURATŪROS PAREIGŪNŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS
35 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų darbo apmokėjimas
Lietuvos Respublikos
prokuratūros pareigūnų darbo apmokėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos
Respublikos įstatymai.
36 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų pensijos
Prokuratūros
pareigūnų pensinį aprūpinimą reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.
37 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis
Prokuratūros
pareigūnams, paskyrimo vietoje neturintiems gyvenamosios patalpos, įstatymo
nustatyta tvarka suteikiamos tarnybinės gyvenamosios patalpos.
Kol prokuratūros
pareigūnui bus suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa arba kol jis apsirūpins
gyvenamąja patalpa, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos.
38 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų atostogos
Prokuratūros
pareigūnams atostogos suteikiamos Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo
nustatyta tvarka.
39 straipsnis. Kitos
prokuratūros pareigūnų socialinės garantijos
Kitas prokuratūros
pareigūnų socialines garantijas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
40 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų socialinių garantijų atėmimas
Prokuratūros
pareigūnai, atleisti iš pareigų už padarytus šiurkščius tarnybinius pažeidimus
ar nusikaltimus, netenka socialinių garantijų, numatytų šio įstatymo 36
straipsnyje.
VIII SKIRSNIS
PROKURATŪROS
FINANSAVIMAS IR MATERIALINIS APRŪPINIMAS
41 straipsnis.
Prokuratūros finansavimas
Lietuvos
Respublikos prokuratūra finansuojama iš valstybės biudžeto ir turi atskirą
išlaidų sąmatą.
Lietuvos
Respublikos prokuratūros išlaidas tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.
42 straipsnis.
Prokuratūros materialinis aprūpinimas
Lietuvos Respublikos
Vyriausybė ir savivaldybių vykdomieji organai suteikia prokuratūroms tarnybines
patalpas ir ryšių priemones, garantuoja kitą materialinį aprūpinimą.
IX SKIRSNIS
BAIGIAMIEJI NUOSTATAI
43 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų ir specialistų kvalifikacijos kėlimas, spaudos
leidiniai
Lietuvos Respublikos
generalinė prokuratūra gali steigti prokuratūros pareigūnų ir specialistų
kvalifikacijos kėlimo įstaigas, leisti specialius leidinius.
44 straipsnis.
Prokuratūros tarptautiniai ryšiai
Lietuvos Respublikos
prokuratūra palaiko ryšius su kitų valstybių prokuratūromis ir kitomis
teisėsaugos institucijomis.
45 straipsnis.
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo įsigaliojimas
Lietuvos
Respublikos prokuratūros įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.
Lietuvos
Respublikos prokuratūros reformavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos
įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo įgyvendinimo
tvarkos".
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS