← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2004-01-01

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.03.17)

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1994, Nr. 81-1514

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

P R O K U R A T

Ū R O S

ĮSTATYMAS

1994 m. spalio

13 d. Nr. I-599

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2003 m. gegužės 1 d.:

Nr.

IX-1518,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1919 (2003-05-01)

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas nustato Lietuvos

Respublikos prokuratūros (toliau – prokuratūra) statusą, funkcijas, sandarą,

veiklos pagrindus ir kontrolę, darbo organizavimo pagrindus, taip pat Lietuvos

Respublikos prokurorų (toliau – prokurorai) statusą, kompetenciją, teises ir

pareigas, tarnybos eigą, skatinimo bei tarnybinės atsakomybės sąlygas,

socialines garantijas, asmens apsaugos priemonių tvarkymo ir naudojimo sąlygas.

ANTRASIS SKIRSNIS

PROKURATŪROS STATUSAS, sandara, FUNKCIJOS

ir VEIKLOS PAGRINDAI

2 straipsnis. Prokuratūra, jos statusas ir funkcijos

1.

Prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos

Respublikos Konstitucijoje, šiame Įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas

funkcijas. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti

teisingumą.

2.

Prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka:

1) organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja;

2) atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus;

3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame

procese;

4) palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;

5) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;

6) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas

veikas;

7) gina viešąjį

interesą;

8) pagal

kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus;

9) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant nacionalines ir tarptautines

nusikalstamų veikų prevencijos programas;

10) dalyvauja

teisėkūros procese;

11) atlieka

kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

3 straipsnis. Prokuratūros veiklos teisiniai pagrindai

1.

Prokuratūra savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos

Konstitucija, šiuo Įstatymu, kitais teisės aktais bei Lietuvos Respublikos

tarptautinėmis sutartimis (toliau – tarptautinės sutartys).

2.

Prokuroras sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo

principu, gerbdamas asmens teises ir laisves, laikydamasis nekaltumo

prezumpcijos, taip pat principo, kad įstatymui, valstybės institucijoms ir

pareigūnams visi asmenys yra lygūs nepaisant asmens socialinės ir šeiminės

padėties, pareigų, užsiėmimo, įsitikinimų, pažiūrų, kilmės, rasės, lyties,

tautybės, kalbos, tikėjimo ir išsilavinimo.

3.

Teisėti

prokuroro reikalavimai ir nutarimai yra privalomi visoms valstybės,

savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, pareigūnams, tarnautojams ir

darbuotojams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje

Lietuvos valstybės teritorijoje. Šie

subjektai už prokuroro reikalavimų

ir nutarimų nevykdymą atsako pagal įstatymus.

4.

Prokuroro

veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami

aukštesniajam prokurorui ir teismui.

5.

Dėl neteisėtų prokurorų veiksmų ar neveikimo

asmenims atsiradusi žala atlyginama Žalos, atsiradusios dėl valdžios

institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo arba Civilinio kodekso ir

Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

4 straipsnis. Prokuratūros veiklos kontrolė

1.

Prokuratūrai vadovauja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras

(toliau – generalinis prokuroras). Už prokuratūros veiklą jis atsiskaito

Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Seimui.

2.

Prokuratūros veiklos prioritetus nustato ir prokuratūros

parlamentinę kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos Seimas.

3.

Prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir

teismas. Aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso

įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus.

4.

Generalinės prokuratūros, teritorinių prokuratūrų ūkinę ir finansinę

veiklą kontroliuoja generalinis prokuroras (jo įgalioti prokurorai), Valstybės

kontrolė ir kitos įgaliotos valstybės institucijos.

5.

Generalinis prokuroras apie prokuratūros veiklą teikia informaciją

Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir visuomenei.

5 straipsnis. Prokuratūros tarptautinis

bendradarbiavimas

1.

Prokuratūra įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais

ir tvarka užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms institucijoms rengia,

teikia ir vykdo jų teisinės pagalbos prašymus.

2.

Prokuratūra užsienio valstybių įstaigų ir

tarptautinių institucijų prašymus gauna per Generalinę prokuratūrą.

Teritorinėse prokuratūrose tiesiogiai gauti užsienio valstybių įstaigų ar

tarptautinių institucijų prašymai vykdomi gavus Generalinės prokuratūros

leidimą.

3.

Prokuratūra bendradarbiauja su užsienio valstybių

prokuratūromis, kitomis valstybinėmis įstaigomis ar visuomeninėmis

organizacijomis, dalyvauja tarptautinių institucijų veikloje.

6 straipsnis. Prokuratūros sandara

1.

Prokuratūrą

sudaro Generalinė prokuratūra ir

teritorinės prokuratūros.

2.

Teritorinės prokuratūros yra:

1) apygardų prokuratūros;

2) apylinkių prokuratūros.

7 straipsnis. Generalinė prokuratūra

1.

Generalinę prokuratūrą sudaro departamentai ir skyriai. Generalinei

prokuratūrai vadovauja generalinis prokuroras ir generalinio prokuroro

pavaduotojai pagal kompetenciją.

2.

Generalinės prokuratūros departamentui vadovauja

departamento vyriausiasis prokuroras, skyriui – skyriaus vyriausiasis

prokuroras.

3.

Generalinėje

prokuratūroje sudaroma patariamoji institucija – Lietuvos Respublikos

prokuratūros kolegija (toliau – kolegija). Kolegijos pirmininkas yra

generalinis prokuroras, jos nariai – generalinio prokuroro pavaduotojai ir

apygardų vyriausieji prokurorai. Į kolegiją nariais generalinio prokuroro

sprendimu gali būti įtraukti ir kiti prokurorai. Į kolegijos posėdį gali būti

kviečiami teisėjai, teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų vadovai ar jų

įgalioti atstovai.

4.

Kolegijos

sudėtį ir veiklos nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras.

5.

Generalinė prokuratūra yra viešasis juridinis

asmuo. Ji turi atsiskaitomąją sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės

herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra“.

6.

Generalinės

prokuratūros buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.

8 straipsnis. Generalinės prokuratūros

funkcijos

Generalinė prokuratūra:

1) vadovauja teritorinėms prokuratūroms ir

kontroliuoja jų veiklą;

2) formuoja vienodą nusikalstamų veikų ikiteisminio

tyrimo ir baudžiamojo proceso veiksmų kontrolės praktiką;

3) atlieka ikiteisminį tyrimą ir palaiko valstybinį

kaltinimą itin svarbiose baudžiamosiose bylose;

4) organizuoja centrinėse ikiteisminio tyrimo

įstaigose atliekamą ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja ir kontroliuoja šių

įstaigų pareigūnų atliekamus baudžiamojo proceso veiksmus;

5) formuoja vienodą valstybinio kaltinimo

baudžiamosiose bylose palaikymo praktiką ir dalyvauja nagrinėjant bylas

apeliacine bei kasacine tvarka;

6) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus

tiriant nusikalstamas veikas;

7) gina viešąjį interesą ir formuoja vienodą prokurorų

veiklos praktiką šioje srityje;

8) organizuoja prokurorų profesinį rengimą,

kvalifikacijos kėlimą ir teikia jiems metodinę pagalbą;

9) tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka susižino su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis

institucijomis;

10) rūpinasi prokuratūros finansiniu, materialiniu

aprūpinimu, taip pat prokurorų socialinėmis garantijomis;

11) analizuoja prokuratūros veiklą ir tvarko

prokuratūros statistinius duomenis;

12) atlieka kitas įstatymų bei tarptautinių sutarčių nustatytas

funkcijas.

9 straipsnis.

Teritorinės prokuratūros ir jų

funkcijos

1.

Teritorines prokuratūras steigia, reorganizuoja ir

likviduoja, jų statusą, struktūrą, kompetenciją ir veiklos teritorijas,

atsižvelgdamas į įstatymų nustatytas apygardų ir apylinkių teismų veiklos

teritorijas, nustato generalinis prokuroras.

2.

Teritorinei prokuratūrai vadovauja teritorinės prokuratūros

vyriausiasis prokuroras.

3.

Apygardų prokuratūros pagal kompetenciją:

1) organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja;

2) atlieka ikiteisminį tyrimą;

3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame

procese;

4) palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;

5) dalyvauja apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąsias bylas;

6) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;

7) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant

nusikalstamas veikas;

8) gina viešąjį interesą;

9) įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka

užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms institucijomis rengia ir vykdo jų

teisinės pagalbos prašymus;

10) atlieka kitas prokuratūros funkcijas.

4.

Apylinkių prokuratūros pagal kompetenciją:

1) organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja;

2) atlieka ikiteisminį tyrimą;

3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame

procese;

4) palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;

5) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;

6) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant

nusikalstamas veikas;

7) gina viešąjį interesą;

8) įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka

vykdo užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių institucijų teisinės pagalbos

prašymus;

9) atlieka kitas prokuratūros funkcijas.

10 straipsnis. Generalinio prokuroro sudaromos

komisijos

1.

Asmenų atrankai į tarnybą prokuratūroje atlikti sudaroma Pretendentų

atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija).

2.

Atrankos

komisija sudaroma trejiems metams iš penkių prokurorų, turinčių didelius

administracinius gebėjimus. Į Atrankos komisiją vieną prokurorą pasiūlo

generalinis prokuroras, po du – Prokurorų atestacijos komisija (toliau –

Atestacijos komisija) ir kolegija.

3.

Pretendentų į prokurorus profesiniam pasirengimui

įvertinti sudaroma Pretendentų egzaminų komisija (toliau – Egzaminų komisija).

4.

Egzaminų komisija sudaroma trejiems metams iš

septynių asmenų. Po vieną prokurorą, turintį ne mažesnį kaip septynerių metų

tarnybos prokuroru stažą, pasiūlo Atestacijos komisija, kolegija ir generalinis

prokuroras. Po vieną teisėją pasiūlo Teismų tarybos pirmininkas ir teisingumo

ministras. Du komisijos nariai skiriami iš universitetų, kuriuose suteikiamas

teisės magistro arba teisininko profesinis kvalifikacinis laipsnis, pasiūlytų

teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį

turinčių asmenų.

5.

Prokurorų

etikos kodekso pažeidimams nagrinėti ir vertinti sudaroma Prokurorų etikos

komisija (toliau – Etikos komisija).

6.

Etikos

komisija sudaroma trejiems metams iš penkių prokurorų, turinčių ne mažesnį kaip

septynerių metų tarnybos prokuroru stažą ir autoritetą prokuratūroje. Į šią

komisiją po vieną prokurorą pasiūlo Atrankos komisija, Atestacijos komisija,

generalinis prokuroras ir du prokurorus – kolegija.

7.

Prokurorų

tarnybai, kvalifikacijai ir tinkamumui eiti pareigas vertinti sudaroma

Atestacijos komisija.

8.

Atestacijos

komisija sudaroma trejiems metams iš septynių prokurorų, turinčių ne mažesnį

kaip septynerių metų tarnybos prokuroru stažą. Į šią komisiją bendru sutarimu

po du prokurorus pasiūlo apygardų vyriausieji prokurorai ir apylinkių

vyriausieji prokurorai, tris prokurorus – generalinio prokuroro pavaduotojai.

9.

Prokuroras

gali būti tik vienos iš šiame straipsnyje nurodytų komisijų narys.

10.

Atrankos,

Egzaminų, Etikos, Atestacijos komisijų sudėtį ir veiklos nuostatus įsakymu

tvirtina generalinis prokuroras.

trečiasIS SKIRSNIS

PROKURORŲ statusas

ir kompetencija

11 straipsnis. Prokurorų statusas ir nepriklausomumas

1.

Prokuroras yra asmuo, paskirtas į prokuroro

pareigas šio Įstatymo nustatyta tvarka. Prokuroro – valstybės pareigūno statusą

nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ir tarptautinės sutartys.

2.

Atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas ir klauso

tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų.

3.

Valstybės, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, jų pareigūnams

ir tarnautojams, politinėms partijoms ir politikams, visuomeninėms

organizacijoms ir visuomenės informavimo priemonėms, kitiems fiziniams ir

juridiniams asmenims draudžiama duoti prokuratūrai įstatymuose nenustatytų

pavedimų ar įpareigojimų arba kitaip kištis į prokurorų veiklą.

4.

Mėginimas paveikti prokurorą siekiant, kad jis priimtų neteisėtą

sprendimą, yra kišimasis į prokuroro veiklą ir užtraukia atsakomybę pagal

įstatymus.

5.

Mitingai, piketai, kitos akcijos prokuratūros patalpose, taip pat

prie prokuratūros pastatų arčiau, negu nustatyta Susirinkimų įstatyme,

draudžiami.

6.

Asmenims,

išskyrus prokurorus ir prokuratūros personalą, filmuoti, fotografuoti, daryti

garso ar vaizdo įrašus prokuratūros patalpose galima tik turint Generalinės

prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vadovo leidimą.

12 straipsnis. Prokurorų neliečiamumas

1.

Inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali

tik Respublikos Prezidentas, Seimo sutikimu nušalinęs jį nuo pareigų.

2.

Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl generalinio prokuroro pavaduotojo padarytos

nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras, apie tai pranešęs

Respublikos Prezidentui.

3.

Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali

tik generalinis prokuroras.

4.

Įeiti į prokuroro gyvenamąsias,

tarnybines ir kitas patalpas, daryti jose arba prokuroro asmeniniame ar

tarnybiniame automobilyje arba kitoje asmeninėje transporto priemonėje apžiūrą,

kratą ar poėmį, taip pat atlikti prokuroro asmens apžiūrą ar kratą, jam

priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį galima tik prokuroro

sutikimu arba jei generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl

prokuroro padarytos nusikalstamos veikos. Ši nuostata netaikoma, kai prokuroras

yra užkluptas darantis nusikalstamą veiką ar tuoj po jos.

5.

Prokurorui negali būti Administracinių teisės

pažeidimų kodekso nustatyta tvarka taikomas administracinis sulaikymas, asmens

apžiūra, daiktų patikrinimas, daiktų bei dokumentų poėmis, prokuroras negali

būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei prokuroro padaryta veika turi

administracinio teisės pažeidimo požymių, dokumentai perduodami

generaliniam prokurorui, kad šis atliktų tarnybinį patikrinimą dėl tarnybinio

nusižengimo ar prokuroro vardą žeminančio poelgio.

6.

Prokuroras, sulaikytas be prokuroro pažymėjimo,

turi būti nedelsiant paleistas, kai nustatomas jo statusas. Ši nuostata

netaikoma, kai prokuroras yra užkluptas darantis nusikalstamą veiką ar tuoj po

jos arba kai dėl jo padarytos nusikalstamos veikos yra pradėtas ikiteisminis

tyrimas.

13 straipsnis. Prokurorų įgaliojimai Lietuvos Respublikos teritorijoje

1.

Atlikdami

savo funkcijas, prokurorai turi įgaliojimus veikti visoje Lietuvos Respublikos

teritorijoje.

2.

Generalinės prokuratūros

prokurorai turi prokuroro įgaliojimus veikti visuose teismuose.

3.

Teritorinės

prokuratūros prokurorai turi prokuroro įgaliojimus veikti teismuose pagal

generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo nustatytą kompetenciją.

14 straipsnis.

Prokurorų pavaldumas

1.

Generalinio

prokuroro (jo pavaduotojo), teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo

pavaduotojo) įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai aktai, nustatantys

proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, prokurorams privalomi.

2.

Prokurorai

apie Generalinės prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro

(jo pavaduotojo) įsakymą, kitą norminį aktą, aukštesniojo prokuroro priimtą

proceso sprendimą, prieštaraujančius įstatymams, privalo pranešti generaliniam

prokurorui (jo pavaduotojui).

3.

Prokurorai,

nesutikdami su generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu ar kitu norminiu

aktu, įstatymų nustatyta tvarka gali jį apskųsti teismui.

15 straipsnis.

Aukštesnysis prokuroras

1.

Aukštesniojo

prokuroro statusą ir proceso veiklą nustato proceso įstatymai, šis Įstatymas ir

Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai (toliau – Kompetencijos

nuostatai).

2.

Prokurorui

vykdant proceso įstatymus, aukštesnysis prokuroras yra:

1) apylinkės

prokuratūros prokurorui – apylinkės vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);

2) apygardos

prokuratūros prokurorui – apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);

3)

apylinkės vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) – apygardos vyriausiasis

prokuroras (jo pavaduotojas);

4)

apygardos vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui), Generalinės prokuratūros

prokurorui – Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiasis

prokuroras (jo pavaduotojas);

5) Generalinės

prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui)

– generalinis prokuroras (jo pavaduotojas).

3.

Aukštesnysis

prokuroras negali nurodyti prokurorui, kokį proceso nutarimą priimti.

Prokuroras turi teisę reikalauti, kad aukštesnysis prokuroras nurodymus dėl

proceso sprendimų, kurie neįforminami nutarimais, duotų raštu.

4.

Prokuroro

priimtą proceso nutarimą gali panaikinti aukštesnysis prokuroras, priimdamas

motyvuotą nutarimą.

5.

Proceso

dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali

įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui.

16 straipsnis. Ikiteisminis tyrimas, valstybinis

kaltinimas ir nuosprendžių vykdymo kontrolė

1.

Prokurorai pagal kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį

tyrimą, jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso

veiklą, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, kontroliuoja

nuosprendžių pateikimo vykdyti ir jų vykdymą Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo

proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro

patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys

ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės

praktiką, yra privalomi.

17 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo veiksmų

koordinavimas

1.

Generalinis prokuroras (jo pavaduotojai) ir teritorinių prokuratūrų

vyriausieji prokurorai pagal kompetenciją koordinuoja nusikalstamų veikų

ikiteisminio tyrimo veiksmus.

2.

Ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovai dalyvauja prokuroro pagal

kompetenciją rengiamuose koordinaciniuose pasitarimuose.

18 straipsnis. Nusikalstamų veikų prevencija

Prokurorai turi teisę dalyvauti rengiant ir įgyvendinant nacionalines

ir tarptautines nusikalstamų veikų prevencijos programas, taip pat

suinteresuotoms valstybės institucijoms teikti su tuo susijusią informaciją ir

pasiūlymus.

19 straipsnis. Viešojo intereso gynimas

1.

Prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės

teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų

nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių

institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo

iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai,

tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė

priemonių pažeidimams pašalinti.

2.

Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti

teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus:

1) kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu;

2) prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos;

3) pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir

pareigūnams atlikti patikrinimus ir revizijas;

4) kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus;

5) dalyvauti teismo procese, kai nagrinėjamos

civilinės bylos, civiliniai ieškiniai, prokuroro pareikšti baudžiamosiose

bylose, administracinės bylos, ir apskųsti tose bylose priimtus teismo

sprendimus, nutartis, nutarimus;

6) priimti nutarimus dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš

gyvenamųjų patalpų;

7) nutarimu įspėti valstybės

pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės

pažeidimų;

8) nutarimu reikalauti atlikti

valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos

tarnybinį patikrinimą ir pasiūlyti patraukti juos drausminėn ar tarnybinėn

atsakomybėn;

9) nutarimu perduoti tyrimo

medžiagą nagrinėti administracine tvarka, kai ikiteisminis tyrimas

nutraukiamas, tačiau yra duomenų apie asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą.

3.

Prokurorai Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais

atvejais gali nutarimu reikalauti pradėti baudžiamąjį procesą.

4.

Valstybinį

kaltinimą baudžiamosiose bylose teisme palaikantys prokurorai, gindami viešąjį

interesą, privalo pareikšti civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, kai dėl

nusikalstamos veikos padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl

nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių

negali teisme ginti savo teisių ar teisėtų interesų.

20 straipsnis. Kitos prokurorų pareigos ir teisės

1.

Prokurorai privalo:

1) būti ištikimi Lietuvos valstybei ir Lietuvos Respublikos

konstitucinei santvarkai;

2) gerbti ir ginti asmens teises ir laisves;

3) nešališkai atlikti savo funkcijas;

4) tinkamai ir laiku atlikti užduotis ar pavedimus;

5) pranešti aukštesniajam prokurorui apie neteisėtus prašymus ar

pavedimus, kilusius ar galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus;

6) laikytis Prokurorų etikos kodekso;

7) saugoti įslaptintą informaciją, nesinaudoti ir neleisti kitiems

asmenims naudotis tarnybine ar kita konfidencialia informacija kitaip, negu

nustato įstatymai;

8) kelti savo kvalifikaciją.

2.

Prokurorai turi teisę:

1) nutarimu iškelti ikiteisminio tyrimo pareigūnui

drausmės bylą;

2) pranešti asmenims, kurie pagal

Teismų įstatymą atlieka teismų administracinės veiklos priežiūrą, apie atvejus,

kai teismas nesiima reikiamų priemonių bylai tinkamai išnagrinėti.

3.

Teritorinių prokuratūrų vyriausieji prokurorai turi teisę dalyvauti apskričių viršininkų

ir savivaldybių institucijų posėdžiuose.

4.

Generalinis prokuroras (jo pavaduotojai) turi teisę dalyvauti rengiamuose Seimo,

Respublikos Prezidento ir Vyriausybės posėdžiuose, siūlyti Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo senato pirmininkui nagrinėti įstatymų ir kitų teisės aktų

taikymo teismuose praktiką, dalyvauti nagrinėjant šiuos klausimus Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę.

5.

Prokurorų proceso teises ir pareigas nustato proceso įstatymai ir šis

Įstatymas.

6.

Kitos

prokurorų teisės ir pareigos bei kompetencija atliekant pavestas prokuratūros

funkcijas nustatomos generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) leidžiamuose

norminiuose aktuose ir Kompetencijos nuostatuose.

21 straipsnis. Prokurorų visuomeninė veikla

1.

Prokurorai, tenkindami savo profesinius, kultūrinius ir

socialinius poreikius, gali jungtis į profesines sąjungas ir visuomenines

organizacijas.

2.

Prokuratūroje draudžiama politinių partijų ir politinių organizacijų

veikla. Prokurorai negali būti politinių partijų, politinių organizacijų

nariai, rėmėjai ir dalyvauti jų veikloje ar kitaip pažeisti politinio

neutralumo principą.

3.

Prokurorams

draudžiama streikuoti ir rengti piketus.

ketvirtasIS Skirsnis

Prokuratūros vadovai

22

straipsnis. Generalinio prokuroro, jo pavaduotojų skyrimo ir atleidimo tvarka

1.

Generaliniu

prokuroru ir jo pavaduotoju gali būti skiriamas asmuo, kuris yra ne jaunesnis

kaip 35 metų, nepriekaištingos reputacijos, moka valstybinę lietuvių kalbą,

turi Lietuvos Respublikos pilietybę, turi aukštąjį universitetinį teisinį

išsilavinimą ir yra įgijęs teisės magistro ar teisininko profesinį

kvalifikacinį laipsnį, ne mažesnį kaip dešimties metų tarnybos prokuroru ar

teisėjo darbo stažą arba ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio pedagoginio

darbo turint teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro

laipsnį stažą.

2.

Generalinį prokurorą septyneriems metams skiria ir iš pareigų

atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.

3.

Generalinio prokuroro pavaduotojus septyneriems metams skiria

ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas generalinio prokuroro teikimu.

4.

Generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai, prieš pradėdami eiti

pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei perskaitydami šio Įstatymo 30 straipsnio

1 dalyje nurodytą tekstą. Generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų priesaiką

priima Respublikos Prezidentas.

5.

Generalinis

prokuroras ir jo pavaduotojas atleidžiami iš pareigų, kai:

1) atsistatydina;

2) pasibaigia įgaliojimų laikas arba sulaukia senatvės pensijos amžiaus;

3) dėl sveikatos būklės nebegali

eiti pareigų;

4) išrenkamas į kitas pareigas

arba jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą;

5) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

6) savo poelgiu sulaužo priesaiką;

7) jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis.

22 straipsnis. Prokuratūros

pareigūnų laipsniai, apranga

1.

Lietuvos Respublikos

prokuratūros pareigūnams, atsižvelgiant į einamas pareigas ir darbo stažą,

suteikiami laipsniai.

2.

Prokurorai teismo

procesuose vilki mantiją su ženklu - Lietuvos valstybės herbo atvaizdu.

Vykdydami kitas pareigas,

prokurorai dėvi aprangą su skiriamaisiais ženklais.

3.

Prokurorų simbolių

etalonus tvirtina Respublikos Prezidentas.

Laipsnių suteikimo, aprangos

išdavimo ir dėvėjimo tvarką nustato Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje

statutas.

23 straipsnis. Generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų

tarnybos ypatumai

1.

Generalinis

prokuroras (jo pavaduotojas), vykdydamas proceso įstatymus, prokurorams yra

aukštesnysis prokuroras.

2.

Generalinis

prokuroras Generalinės prokuratūros, teritorinių prokuratūrų, generalinio

prokuroro ir jo pavaduotojų, prokurorų kompetenciją nustato įsakymu

patvirtindamas Kompetencijos nuostatus.

3.

Generaliniam

prokurorui ir jo pavaduotojams netaikomos šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies,

26 straipsnio, 30 straipsnio 3 dalies, 31–34, 36, 37 straipsnių, 39 straipsnio

3 dalies, 40–44 straipsnių, 45 straipsnio 1–6 dalių, 46, 48 straipsnių ir 53

straipsnio 2 dalies nuostatos.

Penktasis skirsnis

Priėmimas į tarnybą prokuratūroje

24 straipsnis. Prokurorai ir prokuratūros personalas

1.

Prokurorų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato šis ir kiti įstatymai.

Prokurorams netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas.

2.

Prokuratūros personalą sudaro:

1) prokuratūros valstybės tarnautojai: vyriausiojo prokuroro padėjėjai,

prokuroro padėjėjai, vyriausieji specialistai, vyresnieji specialistai,

specialistai ir kiti valstybės tarnautojai;

2) darbuotojai.

3.

Prokuratūros valstybės tarnautojų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato

Valstybės tarnybos įstatymas.

4.

Prokuratūros darbuotojų darbo sąlygas ir tvarką nustato Darbo

kodeksas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.

25 straipsnis. Priėmimo į tarnybą prokuratūroje ir

skyrimo į prokuroro pareigas reikalavimai

1.

Asmuo gali būti priimtas į tarnybą prokuratūroje ir paskirtas į

prokuroro pareigas, jei jis yra nepriekaištingos reputacijos Lietuvos

Respublikos pilietis, mokantis valstybinę lietuvių kalbą, turi aukštąjį

universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs teisės magistro ar teisininko

profesinį kvalifikacinį laipsnį arba teisės krypties socialinių mokslų daktaro

ar habilituoto daktaro laipsnį, išlaikė pretendentų į prokurorus egzaminą ir

turi Atrankos komisijos teikimą.

2.

Užsienio mokymo įstaigose asmens įgytas išsilavinimas pripažįstamas

Vyriausybės nustatyta tvarka.

3.

Laikoma, kad asmuo yra nepriekaištingos

reputacijos, jeigu jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotinių,

psichotropinių ar toksinių medžiagų, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu

pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo

už šiurkštų drausmės pažeidimą arba nuo jo atleidimo yra praėję penkeri metai

ir jo elgesys atitinka Prokurorų etikos kodekso nuostatas.

4.

Asmuo negali būti priimtas į tarnybą

prokuratūroje ir eiti prokuroro pareigas, jeigu:

1) jis neatitinka priėmimo į tarnybą prokuratūroje

reikalavimų;

2) jo tarnyba prokuratūroje sukeltų viešųjų ir

privačių interesų konfliktą;

3) tarp jo ir

prokuratūroje tarnaujančių jo sutuoktinio, artimojo giminaičio ar svainystės

ryšiais susijusio asmens būtų tiesioginis pavaldumas;

4) tai draudžia

įstatymai.

26

straipsnis. Priėmimo į tarnybą prokuratūroje ir skyrimo į prokuroro pareigas

tvarka

1.

Į tarnybą

prokuratūroje asmenys priimami vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos

principais. Į Prokurorų pareigybių sąraše esančias pareigas asmenį įsakymu

skiria generalinis prokuroras, remdamasis Atrankos komisijos teikimu.

2.

Prokurorų

pareigybių sąrašą tvirtina generalinis prokuroras.

3.

Asmuo, pateikęs prašymą tarnauti prokuroru,

privalo:

1) pateikti

duomenis ir dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka priėmimo į tarnybą

prokuratūroje reikalavimus;

2) pasitikrinti

sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro

pareigas. Sveikatos tikrinimo tvarką ir medicininius reikalavimus nustato

sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su generaliniu prokuroru;

3) pateikti gyventojo turto ir gyventojų pajamų

mokesčio deklaracijas;

4) išlaikyti pretendentų į prokurorus egzaminą.

4.

Nuo pretendentų į prokurorus egzamino atleidžiamas asmuo:

1) išlaikęs pretendento į teisėjus egzaminą, jei nuo šio egzamino

išlaikymo nepraėjo šeši mėnesiai;

2) turintis trejų metų tarnybos prokuroru ar teisėjo darbo stažą, jei

nuo jo tarnybos (darbo) pabaigos nepraėjo penkeri metai;

3) turintis teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto

daktaro laipsnį.

5.

Asmuo, nesutikdamas su Egzaminų komisijos sprendimu, gali jį

apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

6.

Prieš pradėdamas eiti prokuroro pareigas, asmuo

turi būti pasirašytinai supažindintas su Kompetencijos nuostatais.

7.

Jei iki

tarnybos prokuroru pradžios paaiškėja aplinkybių, dėl kurių paskirtas į

prokuroro pareigas asmuo negali jų eiti, įsakymas dėl jo paskyrimo į prokuroro

pareigas panaikinamas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1912,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)

26 straipsnis. Kvotos organų

veiklos kontrolė

1.

Prokuroras baudžiamojo

proceso įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja kvotą ir jai

vadovauja, siekdamas, kad kvotos organai tiksliai pagal įstatymų reikalavimus

imtųsi visų galimų paieškos ir procesinių veiksmų nustatyti nusikaltimą

padariusį asmenį, kurio atžvilgiu prokuroras galėtų pradėti baudžiamąjį

persekiojimą. Prokuroras gali pats atlikti kvotą dėl bet kokio nusikaltimo.

2.

Kvotai vadovaujantis

prokuroras už įstatymų pažeidimus, taip pat už prokuroro nurodymų nevykdymą

gali nušalinti kvotėją nuo konkretaus nusikaltimo tyrimo, reikalauti atleisti

jį iš einamų pareigų ar taikyti kitą drausminę nuobaudą.

3.

Prokuroro reikalavimas

dėl kvotėjo patraukimo drausminėn atsakomybėn turi būti išnagrinėtas ir apie

priimtą sprendimą raštu pranešta prokurorui per 15 dienų nuo reikalavimo gavimo

dienos.

27 straipsnis. Asmens duomenys

1.

Generalinė prokuratūra turi teisę Asmens duomenų

teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka tvarkyti prašymus tarnauti

prokuroru pateikusių asmenų ir prokurorų asmens duomenis ir ypatingus asmens

duomenis.

2.

Prašymą tarnauti prokuroru pateikusio asmens

duomenys, taip pat duomenys apie prokuroro priėmimą į tarnybą, jo priesaiką,

paskyrimą į pareigas ir atleidimą iš tarnybos, nušalinimą nuo pareigų,

skatinimą, tarnybines nuobaudas, tarnybinių asmens apsaugos priemonių išdavimą

ir kiti duomenys tvarkomi Generalinėje prokuratūroje saugomoje asmens byloje

pagal generalinio prokuroro patvirtintas Asmens bylos tvarkymo taisykles.

28 straipsnis.

Tarnybos prokuroru stažas

1.

Prokuroro tarnybos pradžia laikoma paskyrimo į

prokuroro pareigas diena. Asmens, paskirto į prokuroro pareigas iki 1990 m.

kovo 11 d., tarnybos pradžia laikoma jo paskyrimo į prokuroro pareigas diena.

2.

Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą priimant

asmenį į tarnybą prokuratūroje, nustatant stažuotės ir prokuroro karjeros

tvarką, sudaro:

1) asmens darbo teisėju ir Lietuvos Respublikos

Konstitucinio Teismo teisėju stažas;

2) įskaitytas asmens teisinio pedagoginio darbo

turint teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį

stažas;

3) įskaitytas asmens tarnybos prokuroru ar darbo

teisėju laikas užsienio valstybėje ar tarptautinėse institucijose.

3.

Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą nustatant

prokurorų atostogų trukmę, sudaro:

1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmens darbo

stažas;

2) įskaitytas kitas asmens teisinio darbo stažas.

4.

Asmens, kuris iki šio Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirtas į

respublikos prokuroro (jo pavaduotojo), miesto, rajono, tarprajoninės,

transporto prokuratūros prokuroro (jo pavaduotojo, jo padėjėjo), prokuratūros

stažuotojo, prokuratūros tardytojo (jo padėjėjo) pareigas, tarnybos

prokuratūroje laikas yra įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.

5.

Asmens darbo (tarnybos) laikas, numatytas šio straipsnio 2 ir 3

dalyse, į tarnybos prokuroru stažą įskaitomas generalinio prokuroro įsakymu

remiantis Atrankos komisijos teikimu.

6.

Asmuo, nesutikdamas su Atrankos komisijos teikimu, gali jį apskųsti

generaliniam prokurorui, o nesutikdamas su generalinio prokuroro įsakymu dėl

stažo įskaitymo, – teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta

tvarka.

29 straipsnis. Prokurorams taikomi apribojimai

1.

Prokuroras negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų ir dirbti

kitose įstaigose, įmonėse bei organizacijose, išskyrus mokslinį ar pedagoginį

darbą arba kūrybinę veiklą.

2.

Prokuroras negali gauti kito atlyginimo, išskyrus prokuroro darbo

užmokestį, atlyginimą už kūrybinę veiklą, mokslinį ar pedagoginį darbą aukštosiose

mokyklose, už darbą teisės aktų projektų rengimo grupėse ir komisijose, jei šis

darbas neįeina į prokuroro pareigas.

3.

Prokuroras tik generalinio prokuroro sutikimu gali dirbti mokslinį

ar pedagoginį darbą, dalyvauti teisės aktų projektų rengimo grupėse ar

komisijose.

30 straipsnis. Prokuroro priesaika

1.

Prieš pradėdamas eiti prokuroro pareigas asmuo prisiekia Lietuvos

valstybei perskaitydamas šį priesaikos tekstą:

„Aš, Lietuvos Respublikos prokuroras (-ė) (vardas, pavardė), prisiekiu

būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus,

savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus

interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), saugoti man patikėtas

paslaptis ir gerą prokuroro vardą.

Tepadeda man Dievas.“

2.

Prisiekti galima ir be paskutinio sakinio.

3.

Prokuroro priesaiką priima generalinis prokuroras.

4.

Prokuroras prisiekia vieną kartą, jei jis nebuvo iš prokuroro

pareigų atleistas.

5.

Prokuroro pasirašytas vardinis priesaikos lapas saugomas jo asmens

byloje.

6.

Sulaužęs priesaiką, prokuroras atsako kaip padaręs tarnybinį

nusižengimą ar prokuroro vardą žeminantį poelgį.

Šeštasis SKIRSNIS

Prokurorų

tarnybos ypatumai

31 straipsnis.

Prokurorų stažuotės

1.

Asmuo,

priimtas į tarnybą prokuratūroje ir išlaikęs pretendentų į prokurorus egzaminą,

pagal prokurorų stažuotės nuostatus ir generalinio prokuroro įsakymu patvirtiną

individualią stažuotės programą paskiriamas stažuotis iki dvejų metų, o asmuo,

atleistas nuo šio egzamino, – stažuotis iki šešių mėnesių. Prokuroro stažuotei

skiriamas vadovas.

2.

Prokurorų

stažuotės nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras.

3.

Prokuroras

stažuotės metu eina prokuroro pareigas ir proceso sprendimų bei nutarimų

projektus privalo derinti su stažuotės vadovu.

4.

Pasibaigus

prokuroro stažuotės terminui, jo tarnybą vertina Atestacijos komisija. Ji

generaliniam prokurorui pateikia išvadą, kurioje pasiūlo:

1) prokuroro

tarnybą vertinti teigiamai, pasiūlyti toliau eiti pareigas ir suteikti

kvalifikacinį rangą;

2) prokuroro

tarnybą vertinti neigiamai ir atleisti jį iš tarnybos;

3) prokuroro

tarnybos vertinimą atidėti ir pratęsti stažuotę vieną kartą šešiems mėnesiams.

5.

Atestacijos

komisija, savo išvadoje siūlydama atidėti tarnybos vertinimą ir pratęsti

stažuotę, gali prokurorui nustatyti individualią stažuotės programą.

6.

Prokuroro

stažuotės laikas įskaitomas į šio Įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą

tarnybos prokuroru stažą.

32 straipsnis.

Prokurorų kvalifikacijos kėlimas

1.

Prokurorai privalo kelti

kvalifikaciją pagal Generalinės prokuratūros parengtas mokymo programas.

2.

Prokuratūra turi sudaryti sąlygas prokurorams

savarankiškai kelti kvalifikaciją.

3.

Mokytis į

užsienį prokuratūros siuntimu išvykusiam prokurorui paliekamos jo eitos pareigos

ir ne ilgiau kaip tris mėnesius mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.

4.

Prokuratūros

siuntimu mokęsis ilgiau kaip tris mėnesius ir per vienerius metus nuo mokymosi

pabaigos atleistas iš tarnybos prokuratūroje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1

dalies 1–6, 9 ir 10 punktų ir 2 dalies 1–4, 6 ir 7 punktų nuostatas prokuroras

privalo atlyginti dėl jo mokymosi prokuratūros turėtas išlaidas už paskutinius

dvejus metus.

5.

Prokuratūros

išlaidų sąmatoje prokurorų stažuotėms ir kvalifikacijos kėlimui turi būti

numatytos lėšos, kurios sudarytų ne mažiau kaip 3 procentus prokurorų darbo

užmokesčiui skirtų asignavimų.

33 straipsnis.

Prokurorų tarnybos vertinimas

1.

Prokurorų

tarnybą, kompetenciją, tinkamumą eiti prokuroro pareigas vertina

Atestacijos komisija.

2.

Prokuroro

tarnyba, po stažuotės įvertinta teigiamai, vėliau vertinama kas penkeri metai

eilinio tarnybos vertinimo metu.

3.

Į vyriausiojo

prokuroro pareigas skiriamam prokurorui generalinio prokuroro įsakymu skiriamas

neeilinis tarnybos vertinimas. Neeilinis tarnybos vertinimas neskiriamas, jei

nuo paskutinio tarnybos vertinimo nėra praėję vieneri metai.

4.

Nėščios

prokurorės tarnyba gali būti vertinama tik jos sutikimu.

5.

Atestacijos

komisija po eilinio ar neeilinio tarnybos vertinimo pateikia generaliniam

prokurorui išvadas, kuriose pasiūlo:

1) prokuroro

tarnybą vertinti teigiamai ir pasiūlyti eiti tas pačias pareigas;

2) prokuroro

tarnybą vertinti teigiamai ir pasiūlyti jį perkelti į aukštesnes pareigas;

3) prokuroro

tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti jį perkelti į žemesnes pareigas;

4) prokuroro

tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti jį atleisti iš tarnybos.

6.

Atestacijos

komisija siūlo generaliniam prokurorui suteikti prokurorui aukštesnį, palikti

tą patį arba pažeminti kvalifikacinį rangą.

7.

Prokuroras Atestacijos komisijos išvadą gali apskųsti generaliniam

prokurorui, o generalinio prokuroro sprendimą dėl šios išvados – teismui

Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

34 straipsnis. Prokurorų karjera

1.

Karjeros siekiantis prokuroras jo sutikimu remiantis Atestacijos komisijos išvada

įrašomas į Prokurorų, siekiančių karjeros, sąrašą. Į šį sąrašą įrašytas

prokuroras turi pirmumo teisę skiriant į aukštesnes pareigas.

2.

Prokurorų, siekiančių karjeros, sąrašas tvarkomas

Generalinėje prokuratūroje generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

3.

Į vyriausiojo prokuroro pareigas penkeriems metams

skiriamas asmuo, kuris turi reikiamą tarnybos prokuroru stažą ir kurio

profesines žinias bei administracinius gebėjimus patvirtino Atestacijos

komisija.

4.

Vyriausiasis prokuroras pasibaigus penkerių metų paskyrimo į šias pareigas

laikotarpiui remiantis Atestacinės komisijos išvada vėl gali būti paskirtas į

tas pačias pareigas.

5.

Į Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiojo

prokuroro (jo pavaduotojo) ir apygardos vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo)

pareigas skiriamas asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip septynerių metų tarnybos

prokuroru ar darbo teisėju stažą, jei bent dvejus metus jis yra ėjęs

Generalinės prokuratūros, apygardos prokuratūros prokuroro, apylinkės

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas arba dirbęs apygardos teismo,

apygardos administracinio teismo teisėju, Lietuvos Respublikos Konstitucinio

Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ar Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo teisėju, arba asmuo, kuris turėdamas teisės

krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį ne mažiau

kaip septynerius metus yra dirbęs teisinį pedagoginį darbą.

6.

Į Generalinės prokuratūros prokuroro, apygardos prokuratūros

struktūrinio padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo), apylinkės

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas skiriamas asmuo, kuris turi ne

mažesnį kaip penkerių metų tarnybos prokuroru ar darbo teisėju stažą, arba

asmuo, kuris turėdamas teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto

daktaro laipsnį ne mažiau kaip penkerius metus yra dirbęs teisinį pedagoginį

darbą.

7.

Į apygardos prokuratūros prokuroro, apylinkės prokuratūros

struktūrinio padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas

skiriamas asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip trejų metų tarnybos prokuroru ar

darbo teisėju stažą, arba asmuo, kuris turėdamas teisės krypties socialinių

mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį ne mažiau kaip trejus metus yra

dirbęs teisinį pedagoginį darbą.

8.

Galiojančių tarnybinių nuobaudų turintys

prokurorai į aukštesnes pareigas neskiriami.

35 straipsnis.

Prokurorų kvalifikaciniai rangai

1.

Prokurorams

suteikiami šie kvalifikaciniai rangai, žymintys jų kvalifikaciją ar einamas

pareigas:

1)

jaunesnysis justicijos patarėjas;

2) justicijos

patarėjas;

3) vyresnysis

justicijos patarėjas;

4) vyriausiasis

justicijos patarėjas;

5) valstybinis

justicijos patarėjas;

6) vyriausiasis

valstybinis justicijos patarėjas.

2.

Generaliniam

prokurorui vyriausiojo valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą,

generalinio prokuroro pavaduotojui valstybinio justicijos patarėjo

kvalifikacinį rangą suteikia Respublikos Prezidentas, skirdamas juos į

pareigas.

3.

Prokurorui

kvalifikacinį rangą suteikia generalinis prokuroras įsakymu remdamasis

Atestacijos komisijos išvadomis po jo kvalifikacijos vertinimo arba skatinimo

tvarka:

1) einančiam

prokuroro pareigas Generalinėje prokuratūroje arba apygardos vyriausiojo prokuroro

(jo pavaduotojo), apylinkės vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas –

ne aukštesnį kaip vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą;

2) einančiam

prokuroro pareigas teritorinėje prokuratūroje – ne aukštesnį kaip vyresniojo

justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą.

4.

Pretendentų į

prokurorus egzaminą laikiusiam prokurorui, kurio tarnyba po stažuotės įvertinta

teigiamai, skiriant į pareigas suteikiamas jaunesniojo justicijos patarėjo

kvalifikacinis rangas.

5.

Galiojančią

tarnybinę nuobaudą turinčiam prokurorui aukštesnis kvalifikacinis rangas

nesuteikiamas.

6.

Prokurorui,

pakartotinai priimtam į tarnybą prokuratūroje, suteikiamas turėtas

kvalifikacinis rangas, bet ne aukštesnis negu pagal pareigas nustatytasis.

36 straipsnis.

Perkėlimas į kitas pareigas

1.

Prokuroras generalinio prokuroro įsakymu gali

būti perkeltas į aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes pareigas.

2.

Prokuroras į

aukštesnes pareigas gali būti perkeltas:

1) jo sutikimu;

2) tarnybinio

būtinumo atvejais – ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams per trejus metus;

3) pagal

Atestacijos komisijos išvadą.

3.

Prokuroras į

lygiavertes pareigas gali būti perkeltas:

1) jo prašymu ar

sutikimu;

2) kai dėl

prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų panaikinamos jo pareigos;

3) tarnybinio

būtinumo atvejais – ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams per trejus metus;

4) dėl sveikatos

būklės (remiantis medicinos komisijos išvada).

4.

Prokuroras į

žemesnes pareigas gali būti perkeltas:

1) jo prašymu ar

sutikimu;

2) kai dėl

prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų panaikinamos jo pareigos ir nėra

galimybių perkelti jį į lygiavertes pareigas;

3) dėl sveikatos

būklės (remiantis medicinos komisijos išvada), jei nėra galimybės perkelti į

lygiavertes pareigas;

4) tarnybinio

būtinumo atvejais – ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams per trejus metus;

5) kai yra

Atestacijos komisijos išvada, konstatuojanti, kad tas prokuroras netinka eiti

pareigas;

6) kai jam

paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas.

5.

Nėščią

prokurorę perkelti į kitas pareigas be jos sutikimo, išskyrus šio straipsnio 2

dalies 3 punkte ir 4 dalies 5, 6 punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.

6.

Prokurorą,

kuris vienas augina vaiką iki trejų metų, perkelti į kitas pareigas be jo

sutikimo, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, 3 dalies 4 punkte ir 4

dalies 3, 5, 6 punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.

7.

Generalinio

prokuroro įsakyme dėl prokuroro perkėlimo į kitas pareigas turi būti nurodytas

perkėlimo pagrindas.

37 straipsnis. Pavedimas atlikti kitas funkcijas

1.

Generalinis

prokuroras, jo pavaduotojas, teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras

tarnybinio būtinumo atvejais gali laikinai pavesti prokurorui be jo sutikimo

toje pačioje prokuratūroje atlikti bet kokias jo kvalifikaciją atitinkančias

prokuroro funkcijas.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nustatytas pavedimas yra laikinas ir negali trukti ilgiau

kaip šešis mėnesius per trejus tarnybos prokuratūroje metus.

38 straipsnis.

Prokurorų profesinė etika ir elgesys

1.

Prokurorai

tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Prokurorų etikos kodekso. Šį kodeksą

tvirtina generalinis prokuroras kolegijos patarimu.

2.

Prokurorų

etikos kodekso pažeidimus tiria Etikos komisija. Ši komisija pateikia siūlymą

dėl tarnybinės nuobaudos Prokurorų etikos kodeksą pažeidusiam prokurorui

taikymo.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PROKURORŲ

SKATINIMAS, TARNYBINIAI NUSIŽENGIMAI Ir ATSAKOMYBĖ

39 straipsnis.

Prokurorų skatinimas

1.

Už pavyzdingą

tarnybinių pareigų atlikimą ar pasižymėjimą tarnyboje prokurorai gali būti

skatinami:

1)

padėka;

2) prokuroro

garbės arba kitu pasižymėjimo ženklu;

3) vienkartine

(iki penkių minimalių gyvenimo lygių dydžio) pinigine išmoka;

4) vardine

dovana (iki penkių minimalių gyvenimo lygių dydžio vertės);

5) suteikiant

aukštesnį kvalifikacinį rangą;

6) įteikiant

vardinį ginklą.

2.

Už ypatingus

nuopelnus Lietuvos valstybei prokuroras gali būti teikiamas valstybės

apdovanojimui gauti.

3.

Prokuroras

skatinamas šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

4.

Galiojančią

tarnybinę nuobaudą turintis prokuroras neskatinamas ir neteikiamas valstybės

apdovanojimui gauti.

40 straipsnis.

Tarnybinės nuobaudos

Prokurorui už

įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus arba prokuroro vardą žeminančius

poelgius gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1)

pastaba;

2) papeikimas;

3)

kvalifikacinio rango pažeminimas;

4) perkėlimas į

žemesnes pareigas;

5) atleidimas iš

tarnybos.

41 straipsnis.

Tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarka

1.

Prokurorui

tarnybinė nuobauda skiriama generalinio prokuroro įsakymu šio Įstatymo ir

generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

2.

Prokurorui

tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo

tarnybinio patikrinimo išvados dėl prokuroro padaryto įstatymo pažeidimo,

tarnybinio nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančio poelgio pateikimo

generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui) dienos.

3.

Tarnybinis

patikrinimas atliekamas, kai prokuroro veika turi įstatymo pažeidimo,

tarnybinio nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančio poelgio požymių, taip

pat kai prokuroras nušalinamas nuo pareigų, jei panaudojo šaunamąjį ginklą arba

remiantis Generalinės prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo

prokuroro tarnybiniu pranešimu.

4.

Tarnybinis

patikrinimas pradedamas nedelsiant, kai gaunama generalinio prokuroro (jo

pavaduotojo) rezoliucija pradėti tarnybinį patikrinimą, ir atliekamas ne ilgiau

kaip 30 kalendorinių dienų šio

Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

5.

Prokuroras

tarnybinio patikrinimo metu turi pateikti rašytinį paaiškinimą. Tarnybinė

nuobauda gali būti skiriama, nors prokuroras nepateikia rašytinio paaiškinimo

arba atsisako jį pateikti.

6.

Prokurorui

tarnybinė nuobauda gali būti paskirta, jei nuo įstatymo pažeidimo, tarnybinio

nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančio poelgio padarymo dienos nepraėjo

šeši mėnesiai.

7.

Prokurorui,

kuris padarė proceso įstatymų normų pažeidimą atlikdamas savo funkcijas (tai

yra: priėmė neteisėtą sprendimą, atliko neteisėtą ikiteisminio tyrimo veiksmą,

per įstatymų nustatytą terminą nepriėmė būtino sprendimo ar neatliko būtino

ikiteisminio tyrimo veiksmo), tarnybinė nuobauda gali būti paskirta, jei nuo

pažeidimo padarymo dienos nepraėjo trisdešimt šeši mėnesiai.

8.

Prokuroro dėl

laikino nedarbingumo ar atostogų nebūtas tarnyboje laikas į tarnybinės

nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas.

9.

Už vieną

įstatymo pažeidimą, tarnybinį nusižengimą arba prokuroro vardą žeminantį poelgį

skiriama viena tarnybinė nuobauda.

10.

Jei

prokuroras padarė įstatymo pažeidimą, tarnybinė nuobauda gali būti paskirta

neatsižvelgiant į kitą atsakomybę.

42 straipsnis.

Tarnybinės nuobaudos galiojimas ir apskundimas

1.

Prokurorui

paskirta tarnybinė nuobauda galioja dvylika mėnesių.

2.

Tarnybinė

nuobauda generalinio prokuroro įsakymu gali būti panaikinta praėjus ne mažiau

kaip aštuoniems nuobaudos galiojimo mėnesiams, jei per šį laiką prokuroras

pavyzdingai ėjo pareigas ar pasižymėjo tarnyboje.

3.

Tarnybinė

nuobauda išnyksta pasibaigus jos galiojimo laikui ar ją panaikinus.

4.

Pasibaigus

tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas ar kvalifikacinio rango

pažeminimo galiojimo laikui, prokuroras į aukštesnes pareigas skiriamas ar

aukštesnis kvalifikacinis rangas suteikiamas bendra šio Įstatymo nustatyta

tvarka.

5.

Prokuroras įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos

paskyrimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu dienos gali apskųsti

teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

43 straipsnis.

Prokurorų nušalinimo nuo pareigų tvarka

1.

Prokuroras gali būti nušalintas

nuo pareigų, jei tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių,

psichotropinių ar toksinių medžiagų ar atsisako pasitikrinti sveikatą arba yra

pagrindas manyti, kad jis padarė veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo ar

nusikalstamos veikos požymių.

2.

Prokurorą nuo pareigų nušalina

generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) arba jų pavedimu teritorinės

prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) įsakymu ne ilgiau kaip

iki 45 dienų, o kai yra pagrindas manyti, kad prokuroras padarė nusikalstamą

veiką, ir generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą, – iki galutinio

sprendimo baudžiamojoje byloje.

3.

Iš prokuroro,

nušalinto nuo pareigų, nedelsiant paimami tarnybinis ginklas, šaudmenys,

prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas ir proceso dokumentai.

4.

Prokuroro nušalinimo nuo pareigų

laikotarpiu darbo užmokestis jam nemokamas.

5.

Kai nuo

pareigų nušalintas prokuroras atleidžiamas iš tarnybos, atleidimo diena laikoma

paskutinė jo tarnybos iki nušalinimo nuo pareigų diena.

6.

Nepagrįstai

nušalintas nuo pareigų prokuroras grąžinamas į eitas pareigas, už nepagrįsto

nušalinimo laiką sumokamas jo negautas darbo užmokestis ir tas laikas

įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.

aštuntasis skirsnis

prokuroro Atleidimas iš tarnybos

44 straipsnis. Atleidimo iš tarnybos pagrindai

1.

Prokuroras

atleidžiamas iš tarnybos, kai:

1) atsistatydina

savo prašymu;

2) jam paskirta

tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;

3) įsiteisėja

apkaltinamasis teismo nuosprendis;

4) netenka

Lietuvos Respublikos pilietybės;

5) nenutraukia

dalyvavimo politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje, kitaip

pažeidžia šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus;

6) nesutinka

būti perkeltas į žemesnes pareigas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo;

7) keičiant

prokuratūros darbo organizavimą, panaikinamos jo pareigos ir jis nesutinka su

kitomis pasiūlytomis pareigomis arba nėra pareigų, kurias būtų galima jam

pasiūlyti;

8) netinka

tarnauti prokuroru (remiantis medicinos komisijos išvada);

9) remiantis

Atestacijos komisijos išvada netinka eiti prokuroro pareigas;

10) jei

paaiškėja bent viena aplinkybė, dėl kurios asmuo negalėjo būti priimtas į

tarnybą prokuratūroje ir paskirtas į prokuroro pareigas;

11)

atsistatydina įgijęs teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją;

12) yra 65 metų.

2.

Prokuroras

gali būti atleistas iš tarnybos, jei:

1) savo poelgiu sulaužo priesaiką;

2) nesibaigus tarnybinės nuobaudos galiojimo laikui

padaro tarnybinį nusižengimą;

3) be svarbios

priežasties du kartus per metus visą darbo dieną neatvyksta į tarnybą arba be

svarbios priežasties neatvyksta į tarnybą 2 dienas iš eilės;

4) be svarbios priežasties du kartus neatvyksta į

Atestacijos komisijos posėdį;

5) dėl laikino nedarbingumo nebūna tarnyboje daugiau

kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų

per paskutinius dvylika mėnesių, išskyrus atvejus, kuriais įstatymų nustatyta,

kad pareigos paliekamos ilgesnį laiką dėl tam tikrų ligų arba dėl sveikatos

sutrikdymo tarnyboje;

6) pažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo

valstybinėje tarnyboje įstatymą;

7) negauna leidimo dirbti su įslaptinta informacija,

kai toks reikalavimas numatytas Kompetencijos nuostatuose;

8) yra sulaukęs amžiaus, reikalingo pareigūnų ir

karių valstybinei pensijai gauti.

3.

Prokurorą atleisti iš tarnybos kitu pagrindu, negu nurodyta šiame

Įstatyme, draudžiama.

45 straipsnis. Reikalavimai atleidžiant iš tarnybos ir atleidimo tvarka

1.

Prokuroras atleidžiamas iš tarnybos generalinio

prokuroro įsakymu šio Įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Prokurorą

atleisti iš tarnybos laikino nedarbingumo laikotarpiu ar atostogų metu,

išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–4, 11 punktuose ir 2 dalies 8

punkte nustatytus atvejus, draudžiama. Jeigu prokuroras atleidžiamas iš

tarnybos pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų

ar laikino nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena.

3.

Nėščią

prokurorę atleisti iš tarnybos, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies

1–6, 9–12 punktuose ir 2 dalies 1, 3, 6, 8 punktuose nustatytus atvejus,

draudžiama.

4.

Prokurorą,

kuris vienas augina vaiką iki trejų metų, atleisti iš tarnybos, išskyrus šio

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–6, 8–12 punktuose ir 2 dalies 1–6, 8

punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.

5.

Atleisti

prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7, 12 punktuose ir 2

dalies 8 punkte nustatytais atvejais galima tik apie tai įspėjus raštu prieš du

mėnesius. Prokuroras, kuris vienas augina vaiką iki 14 metų, taip pat

prokuroras, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją

atsiradimo liko ne daugiau kaip penkeri metai arba kuris yra invalidas, apie

atleidimą iš tarnybos turi būti įspėjamas prieš keturis mėnesius. Jei

prokuroras atleidžiamas iš tarnybos nesibaigus įspėjimo laikui, jo atleidimo

data nukeliama iki įspėjimo termino pabaigos.

6.

Mirę,

įstatymų nustatyta tvarka paskelbti mirusiais ar pripažinti nežinia kur

esančiais prokurorai generalinio prokuroro įsakymu išbraukiami iš Prokurorų

pareigybių sąrašo.

7.

Prokurorą

atleidžiant iš tarnybos arba išbraukiant iš Prokurorų pareigybių sąrašo,

paimami jo tarnybinis ginklas, šaudmenys, asmens apsaugos priemonės, prokuroro

pažymėjimas, prokuroro ženklas, proceso dokumentai ir jam patikėtas

prokuratūros turtas.

46 straipsnis.

Prokuroro atleidimas iš tarnybos atsistatydinimo atveju

1.

Prokuroras

turi teisę atsistatydinti prieš 14 kalendorinių dienų paduodamas generaliniam

prokurorui prašymą atleisti iš tarnybos.

2.

Jeigu

generalinis prokuroras sutinka, prokuroras iš tarnybos gali būti atleistas nuo

prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos praėjus 3 kalendorinėms dienoms.

3.

Prokuroras

turi teisę atšaukti atsistatydinimą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas

nuo prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos.

4.

Prokuroras, kuris atsistatydina dėl sveikatos

sutrikdymo, trukdančio tinkamai atlikti prokuroro pareigas, iš tarnybos

atleidžiamas nuo prašyme nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip po 14

kalendorinių dienų nuo prašyme nurodytos dienos.

47 straipsnis.

Išeitinė išmoka

1.

Atleidžiant prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44

straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose ir 2 dalies 5 punkte nustatytais atvejais,

o generalinį prokurorą (jo pavaduotoją) – šio Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 3

punkte nustatytu atveju, jam sumokama dviejų mėnesių vidutinio jo darbo

užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka

atleidžiamam prokurorui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų tarnybos

prokuroru stažą, didinama pusantro karto, turinčiam daugiau kaip dešimties metų

tarnybos prokuroru stažą – du kartus, turinčiam daugiau kaip penkiolika metų

tarnybos prokuroru stažą – pustrečio karto, turinčiam daugiau kaip dvidešimties

metų tarnybos prokuroru stažą – tris kartus.

48 straipsnis. Grąžinimas į tarnybą

1.

Asmuo, supažindintas su generalinio prokuroro

įsakymu dėl atleidimo iš tarnybos, gali šį įsakymą apskųsti teismui per vieną

mėnesį nuo atleidimo dienos. Ginčai dėl prokurorų atleidimo iš

tarnybos sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Jei teismas prokuroro atleidimą iš tarnybos

pripažino neteisėtu ir prokurorą grąžino į eitas pareigas, prokurorui sumokamas

jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo

neteisėto atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

3.

Jei teismas

prokuroro atleidimą iš tarnybos pripažino neteisėtu ir nustatė, kad į eitas

pareigas jis negali būti grąžintas dėl prokuratūros darbo organizavimo

pakeitimų arba dėl kitų svarbių priežasčių, prokurorui priteisiama šio Įstatymo

47 straipsnyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis mėnesinis darbo

užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš

tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma,

kad prokuroras iš tarnybos atleistas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies

1 punktą kaip atsistatydinęs savo prašymu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo

dienos.

4.

Generalinis

prokuroras, remdamasis šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais teismo

sprendimais, privalo panaikinti neteisėtą įsakymą dėl prokuroro atleidimo iš

tarnybos ir šio įsakymo pagrindus.

Devintasis

skirsnis

PROKURORŲ

SOCIALINĖS GARANTIJOS

49 straipsnis.

Prokurorų darbo užmokestis

Prokurorų darbo užmokestį nustato Valstybės

politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.

50 straipsnis.

Prokurorų atostogos

1.

Prokurorams

suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės mokamos atostogos.

2.

Prokurorams, turintiems daugiau

kaip penkerių metų tarnybos prokuroru stažą, už kiekvienus paskesnius tarnybos

prokuroru metus kasmetinės atostogos pailginamos 1 kalendorine diena, tačiau

bendra kasmetinių mokamų atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42

kalendorinės dienos.

3.

Prokurorams kasmetinės atostogos

suteikiamos šio Įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka.

4.

Prokurorams už nenormuotą darbo

dieną ir generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestų funkcijų,

numatytų Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, atlikimą poilsio

ar švenčių dienomis kompensuojama suteikiant iki 14 kalendorinių dienų

kasmetinių papildomų mokamų atostogų. Papildomos kasmetinės atostogos

suteikiamos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

5.

Generalinis

prokuroras (jo pavaduotojas) tarnybinio būtinumo atvejais gali atšaukti

prokurorą iš kasmetinių atostogų. Nepanaudotos atostogos prokurorui suteikiamos

kitu laiku.

6.

Prokurorams

gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos:

1) nemokamos

atostogos;

2) nėštumo ir

gimdymo atostogos;

3) atostogos

vaikui priežiūrėti, kol jam sueis treji metai;

4) mokymosi

atostogos;

5)

kvalifikacijos kėlimo atostogos;

6) atostogos dėl gyvenamosios

vietos pakeitimo.

7.

Prokuroro prašymu dėl šeiminių

ar kitų svarbių priežasčių per vienerius metus gali būti suteikiamos ne

ilgesnes kaip vieno mėnesio nemokamos atostogos. Nemokamų atostogų laikas

įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.

8.

Nėštumo ir

gimdymo atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai,

mokymosi atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka.

9.

Prokurorui,

kuris po pirmo teigiamo jo tarnybos įvertinimo yra ištarnavęs dvejus metus,

vieną kartą per penkerius metus generalinis prokuroras gali suteikti ne

ilgesnes kaip vienerių metų kvalifikacijos kėlimo atostogas. Kvalifikacijos

kėlimo atostogų metu prokurorui paliekamos eitos pareigos, tačiau darbo

užmokestis jam nemokamas, o šių atostogų laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru

stažą.

10.

Prokurorui, keičiančiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas

pareigas kitoje vietovėje, skiriama iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo

atostogų ir už šį laikotarpį mokamas darbo užmokestis. Jei prokuroras perkeltas

į kitas pareigas dėl tarnybinio būtinumo, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo

išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

51 straipsnis. Prokurorų teisė į

pensijas

Prokurorai turi

teisę Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto

apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei

valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Valstybinių

socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti

pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei valstybinę socialinio draudimo

pensiją.

52 straipsnis.

Kitos prokurorų socialinės garantijos

1.

Prokuroro,

kuris buvo tyčia nužudytas dėl tarnybos, šeimai – vaikams (įvaikiams) iki 18

metų ar gimusiems po jo mirties vaikams, sutuoktiniui, tėvui ar motinai,

nedarbingiems išlaikytiniams – lygiomis dalimis per vienerius metus valstybė

sumoka 120 mėnesių darbo užmokesčio (toliau – MDU) dydžio išmoką.

2.

Prokuroras,

žuvęs dėl tarnybos, laidojamas valstybės lėšomis.

3.

Prokurorui,

kuriam buvo tyčia sutrikdyta sveikata dėl tarnybos, valstybė sumoka

kompensaciją pagal Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos

nustatytą invalidumo grupę ar sveikatos sutrikdymo sunkumą:

1)

dėl sveikatos sutrikdymo tapusiam I grupės invalidu – 60 MDU dydžio;

2) dėl sveikatos

sutrikdymo tapusiam II grupės invalidu – 48 MDU dydžio;

3) dėl sveikatos

sutrikdymo tapusiam III grupės invalidu – 36 MDU dydžio;

4) dėl sunkaus

sveikatos sutrikdymo                           – 24 MDU dydžio;

5) dėl nesunkaus

sveikatos sutrikdymo                                  – iki 12 MDU dydžio.

4.

Gavusiam

kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo prokurorui, kuris vėliau dėl to sveikatos

sutrikdymo tapo invalidu, sumokamas pagal invalidumo grupę priklausančios

kompensacijos ir gautos kompensacijos skirtumas.

5.

Prokuroro

gydymo išlaidas dėl tarnyboje sutrikdytos sveikatos, taip pat išlaidas

psichologo konsultacijoms po ginklo panaudojimo atlygina valstybė Vyriausybės

nustatyta tvarka.

6.

Prokurorai

įstatymų nustatyta tvarka draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir

privalomuoju sveikatos draudimu.

7.

Prokurorui,

tarnybos atlikimo vietoje neturinčiam būsto, generalinio prokuroro nustatyta

tvarka gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos.

8.

Prokuroro

komandiruotės išlaidos atlyginamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

9.

Prokurorui,

kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, jo šeimos nario ligos ar

mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais

atvejais, gali būti skiriama iki penkių minimalių mėnesinių algų dydžio

pašalpa. Pašalpa mokama iš prokuratūrai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.

53 straipsnis.

Prokurorų sveikatos patikrinimas

1.

Prokurorai

turi kas penkeri metai generalinio prokuroro, sveikatos apsaugos

ministro ir vidaus reikalų ministro kartu nustatyta tvarka nemokamai

pasitikrinti sveikatą medicinos komisijoje.

2.

Generalinis

prokuroras, remdamasis tarnybinio patikrinimo, Atestacijos komisijos ar Etikos

komisijos išvadomis, gali nurodyti prokurorui pasitikrinti sveikatą ir pateikti

medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro pareigas.

54 straipsnis.

Prokuroro asmens ir jo nuosavybės apsauga

1.

Prokuroro

asmens ir jo šeimos narių ar turto apsauga, kai dėl einamų pareigų kyla reali

grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2.

Dėl tarnybos prokuroro

patirtą turtinę žalą, kai jo ir jo šeimos turtas pagrobiamas, sugadinamas ar

sunaikinamas, atlygina valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

PROKURORŲ ASMENS

APSAUGOS PRIEMONĖS

55 straipsnis. Specialiosios prokurorų asmens apsaugos

priemonės

1.

Tarnybiniai

šaunamieji ginklai, šaudmenys ir specialiosios asmens apsaugos priemonės

prokuratūroje tvarkomi, saugomi ir išduodami generalinio prokuroro įsakymu

nustatyta tvarka.

2.

Prokuroras

turi teisę saugoti ir nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir

specialiąsias asmens apsaugos priemones pagal generalinio prokuroro išduotą

leidimą. Prokurorui stažuotės metu tarnybinis šaunamasis ginklas ir šaudmenys

neišduodami.

3.

Prokuroras,

panaudodamas šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos

priemones, turi siekti išvengti sunkių padarinių žmogaus gyvybei ir sveikatai

ar asmenų turtui. Panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias

asmens apsaugos priemones, prokuroras turi:

1) imtis

priemonių, kad nukentėjusiam asmeniui būtų suteikta neatidėliotina medicinos

pagalba;

2) organizuoti

įvykio vietos ir veikos tyrimui svarbių daiktų apsaugą;

3) apie tai

pranešti teritorinei policijos įstaigai ir teritorinės prokuratūros vadovui.

4.

Prokurorui

draudžiama šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos

priemones:

1) nešioti

neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų;

2) palikti

saugoti nepritaikytose vietose;

3) perduoti

kitiems asmenims ar sudaryti sąlygas kitiems asmenims jais pasinaudoti;

4) perdirbti.

5.

Neteisėtai

panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar specialiąsias asmens apsaugos

priemones arba jas praradęs, prokuroras atsako įstatymų nustatyta tvarka.

56 straipsnis.

Šaunamojo ginklo naudojimo tvarka

1.

Prokuroras

gali panaudoti šaunamąjį ginklą tik tais atvejais, kai visi kiti galimi

akivaizdūs būdai ir priemonės jau panaudoti arba dėl užpuolimo pobūdžio jų

panaudoti nėra galimybės:

1) gindamasis

arba gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo

gyvybei ar sveikatai užpuolimo;

2) sulaikydamas

asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką ir aktyviais veiksmais vengiantį

sulaikymo;

3) sulaikydamas

suimtą (sulaikytą) asmenį, bandantį bėgti ar pabėgusį konvojavimo metu;

4) gindamas

žmogų nuo puolančio gyvūno.

2.

Prokuroras

turi teisę šaunamąjį ginklą išimti iš dėklo, parengti naudoti, taip pat iššauti

į orą, jeigu pagrįstai mano, kad ginklą gali tekti panaudoti prieš žmogų ar

gyvūną arba būtina duoti pavojaus signalą.

vienuoliktasis SKIRSNIS

Baigiamosios

nuostatos

57 straipsnis.

Prokuratūros finansavimas

1.

Prokuratūros veikla finansuojama iš valstybės

biudžeto. Prokuratūra turi išlaidų sąmatą, o prokuratūrai skirtų asignavimų

valdytojas yra generalinis prokuroras. Generalinė prokuratūra gali sudaryti

atskiras teritorinių prokuratūrų išlaidų sąmatas.

2.

Svarstant Seime, Vyriausybėje ir kitose valstybės

institucijose valstybės biudžetą ar prokuratūrai skiriamus asignavimus, prokuratūrai atstovauja generalinis

prokuroras (jo pavaduotojas).

3.

Valstybė finansinėmis, organizacinėmis ir techninėmis

priemonėmis užtikrina tinkamas prokurorų tarnybos sąlygas, prokuroro

nepriklausomumo garantijas bei įstatymų nustatytas socialines garantijas.

58 straipsnis.

Prokuratūros materialinis aprūpinimas

1.

Prokuratūra valstybės turtą valdo, naudoja ir juo

disponuoja patikėjimo teise.

2.

Prokuratūra turi teisę nuomotis patalpas ir naudoti

Vyriausybės nustatyta tvarka jai perduotas tarnybines gyvenamąsias patalpas.

59 straipsnis.

Kvalifikacijos kėlimo įstaigos ir spaudos leidiniai

Prokuratūra turi teisę įstatymų nustatyta tvarka steigti

prokurorų kvalifikacijos kėlimo įstaigas ir leisti specialius leidinius.

60 straipsnis. Prokurorų atributai

1.

Prokurorų atributai yra prokuroro mantija su simboliu – Lietuvos

valstybės herbu, prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas, garbės ar kiti

pasižymėjimo ženklai. Jų išdavimo ir naudojimo tvarką nustato generalinis

prokuroras.

2.

Prokuroro

asmens tapatybę patvirtina ir teisę veikti pagal įstatymus suteikia prokuroro

pažymėjimas ir prokuroro ženklas.

3.

Prokuroras

teismo posėdyje dėvi prokuroro mantiją su simboliu – Lietuvos valstybės herbu.

4.

Prokurorų

mantijos su simboliu – Lietuvos valstybės herbu, prokuroro ženklo, garbės ar

kitų pasižymėjimo ženklų etalonus tvirtina Respublikos Prezidentas.

5.

Valstybės

vėliavų kėlimo ir naudojimo prokuratūroje tvarką pagal galiojančius teisės

aktus nustato generalinis prokuroras.

61 straipsnis. Prokuratūros diena

Prokurorų profesinė šventė yra kovo 30 diena – Prokuratūros diena.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-620, 1994 11 03, Žin., 1994, Nr. 86-1620

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO

"DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO"

PAKEITIMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-142,

1997 03 13, Žin., 1997, Nr. 23-543 (1997 03 15)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-958,

1998 12 10, Žin., 1998, Nr. 114-3187 (1998 12 30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-43, 2000 11 28, Žin., 2000, Nr.

103-3259 (2000 12 01)

PROKURATŪROS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-443, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr.

64-2328 (2001-07-25)

VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO, TEISMŲ ĮSTATYMO,

KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTATYMO, SEIMO KONTROLIERIŲ ĮSTATYMO, SEIMO NARIŲ DARBO

SĄLYGŲ ĮSTATYMO, PROKURATŪROS ĮSTATYMO, TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS

PROKURATŪROJE STATUTO, MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO, VAIKO TEISIŲ

APSAUGOS KONTROLIERIAUS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-866,

2002-05-02, Žin., 2002, Nr. 49-1886 (2002-05-17)

PROKURATŪROS

ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1518,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1919 (2003-05-01)

PROKURATŪROS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d.

Nauja

įstatymo redakcija

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1912,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)

PROKURATŪROS

ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO,

SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS

ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS

TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2004-01-01-.


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušra Bodin (2003-12-31)

aubodi@lrs.lt