Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.03.17)

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1994, Nr. 81-1514

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

P R O K U R A T

Ū R O S

ĮSTATYMAS

1994 m. spalio 13 d.

Nr. I-599

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2003-05-01:

Nr.

IX-1518,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1919 (2003-05-01)

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas nustato Lietuvos

Respublikos prokuratūros (toliau – prokuratūra) statusą, funkcijas, sandarą,

veiklos pagrindus ir kontrolę, darbo organizavimo pagrindus, taip pat Lietuvos

Respublikos prokurorų (toliau – prokurorai) statusą, kompetenciją, teises ir pareigas,

tarnybos eigą, skatinimo bei tarnybinės atsakomybės sąlygas, socialines

garantijas, asmens apsaugos priemonių tvarkymo ir naudojimo sąlygas.

ANTRASIS

SKIRSNIS

PROKURATŪROS STATUSAS, sandara, FUNKCIJOS

ir VEIKLOS PAGRINDAI

2 straipsnis. Prokuratūra, jos statusas ir funkcijos

Respublikos Konstitucijoje, šiame Įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas

funkcijas. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti

teisingumą.

1) organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja;

2) atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus;

3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame

procese;

4) palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;

5) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;

6) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas

veikas;

7) gina viešąjį

interesą;

8) pagal

kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus;

9) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant nacionalines ir tarptautines

nusikalstamų veikų prevencijos programas;

10) dalyvauja

teisėkūros procese;

11) atlieka

kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

vadovauja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (toliau – generalinis

prokuroras) ir jo pavaduotojai pagal generalinio prokuroro nustatytą

kompetenciją.

prokuratūros ūkinę ir finansinę veiklą atsako generalinis prokuroras (jo

įgalioti prokurorai ar valstybės tarnautojai).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

3 straipsnis. Prokuratūros veiklos teisiniai pagrindai

Konstitucija, šiuo Įstatymu, kitais teisės aktais bei Lietuvos Respublikos

tarptautinėmis sutartimis (toliau – tarptautinės sutartys).

principu, gerbdamas asmens teises ir laisves, laikydamasis nekaltumo

prezumpcijos, taip pat principo, kad įstatymui, valstybės institucijoms ir

pareigūnams visi asmenys yra lygūs nepaisant asmens socialinės ir šeiminės

padėties, pareigų, užsiėmimo, įsitikinimų, pažiūrų, kilmės, rasės, lyties,

tautybės, kalbos, tikėjimo ir išsilavinimo.

prokuroro reikalavimai ir nutarimai yra privalomi visoms valstybės,

savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, pareigūnams, tarnautojams ir

darbuotojams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje

Lietuvos valstybės teritorijoje. Šie

subjektai už prokuroro reikalavimų

ir nutarimų nevykdymą atsako pagal įstatymus.

veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami

aukštesniajam prokurorui ir teismui.

asmenims atsiradusi žala atlyginama Žalos, atsiradusios dėl valdžios

institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo arba Civilinio kodekso ir

Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

4 straipsnis.

Prokuratūros sąveika su kitomis valstybės institucijomis

parlamentinę ne proceso veiklos kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos Seimas

(toliau – Seimas) Seimo statuto nustatyta tvarka.

teismas. Aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso

įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus.

Prezidentui ir Seimui. Seimui atsiskaitoma teikiant metinę Prokuratūros veiklos

ataskaitą, kuri taip pat skelbiama prokuratūros interneto svetainėje.

– Vyriausybė), garantuodama valstybės saugumą ir viešąją tvarką, savo veiksmus

koordinuoja su generaliniu prokuroru.

veiklą kontroliuoja Valstybės kontrolė ir kitos įgaliotos valstybės

institucijos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

5 straipsnis. Prokuratūros tarptautinis

bendradarbiavimas

ir tvarka užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms institucijoms rengia,

teikia ir vykdo jų teisinės pagalbos prašymus.

tarptautinių institucijų prašymus gauna per Generalinę prokuratūrą, o Lietuvos

Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais – ir per teritorines

prokuratūras.

prokuratūromis, kitomis valstybinėmis įstaigomis ar visuomeninėmis

organizacijomis, dalyvauja tarptautinių institucijų veikloje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-1661,

2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

6

straipsnis. Prokuratūros sandara

sudaro Generalinė prokuratūra ir

teritorinės –

apygardų prokuratūros.

prokuratūros specializuoti skyriai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

6 straipsnis. Prokuratūros sandara

sudaro Generalinė prokuratūra ir

teritorinės prokuratūros.

1) apygardų prokuratūros;

2) apylinkių prokuratūros.

7 straipsnis. Generalinė prokuratūra

prokuratūros struktūrą nustato generalinis prokuroras. Generalinei prokuratūrai

vadovauja generalinis prokuroras ir generalinio prokuroro pavaduotojai pagal

kompetenciją.

departamento vyriausiasis prokuroras, direktorius ir jų pavaduotojai, skyriui,

departamento skyriui – skyriaus vyriausiasis prokuroras, skyriaus vedėjas ir jų

pavaduotojai.

prokuratūroje sudaroma patariamoji institucija – Lietuvos Respublikos

prokuratūros kolegija (toliau – kolegija). Kolegijos pirmininkas yra

generalinis prokuroras, jos nariai – generalinio prokuroro pavaduotojai ir

apygardų vyriausieji prokurorai. Į kolegiją nariais generalinio prokuroro

sprendimu gali būti įtraukti ir kiti prokurorai. Į kolegijos posėdį gali būti

kviečiami teisėjai, teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų vadovai ar jų

įgalioti atstovai.

sudėtį ir veiklos nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras.

asmuo. Ji turi atsiskaitomąją sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės

herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra“.

prokuratūros buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-1661,

2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

8 straipsnis.

Generalinės prokuratūros funkcijos

Generalinė prokuratūra:

1) vadovauja teritorinėms prokuratūroms ir

kontroliuoja jų veiklą;

2) formuoja vienodą nusikalstamų veikų ikiteisminio

tyrimo ir baudžiamojo proceso veiksmų kontrolės praktiką;

3) atlieka, organizuoja, kontroliuoja ikiteisminį

tyrimą ir jam vadovauja ir palaiko valstybinį kaltinimą itin svarbiose

baudžiamosiose bylose;

4) formuoja vienodą valstybinio kaltinimo

baudžiamosiose bylose palaikymo praktiką ir dalyvauja nagrinėjant bylas

apeliacine ir kasacine tvarka;

5) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus

tiriant nusikalstamas veikas;

6) itin svarbiais atvejais gina viešąjį interesą ir

formuoja vienodą prokurorų veiklos praktiką šioje srityje;

7) organizuoja prokurorų profesinį rengimą,

kvalifikacijos kėlimą ir teikia jiems metodinę pagalbą;

8) tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka susižino su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis

institucijomis;

9) rūpinasi prokuratūros finansiniu, materialiniu

aprūpinimu, taip pat prokurorų socialinėmis garantijomis;

10) analizuoja prokuratūros veiklą ir tvarko

prokuratūros veiklos duomenis;

11) atlieka kitas įstatymų ir tarptautinių sutarčių

nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

9

straipsnis. Teritorinės prokuratūros

ir jų funkcijos

likviduoja, jų statusą, struktūrą, kompetenciją ir veiklos teritorijas,

atsižvelgdamas į įstatymų nustatytas apygardų ir apylinkių teismų veiklos

teritorijas, nustato generalinis prokuroras.

vyriausiasis prokuroras.

1) organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja;

2) atlieka ikiteisminį tyrimą;

3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame

procese;

4) palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;

5) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;

6) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant

nusikalstamas veikas;

7) gina viešąjį interesą;

8) įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka

užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms institucijomis rengia ir vykdo jų

teisinės pagalbos prašymus;

9) atlieka kitas prokuratūros funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

10

straipsnis. Generalinio prokuroro sudaromos komisijos

Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Prokurorų atestacijos, Prokurorų etikos,

Pretendentų egzaminų komisijas.

pretenduojančių į bet kurias laisvas arba atsilaisvinsiančias prokuroro

pareigas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, atrankai atlikti

sudaroma Prokurorų atrankos komisija.

pareigas, atrankai atlikti sudaroma Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija.

eiti pareigas vertinti sudaroma Prokurorų atestacijos komisija (toliau –

Atestacijos komisija).

padarytiems įstatymų pažeidimams, tarnybiniams nusižengimams, prokuroro vardą

žeminantiems poelgiams, taip pat kitiems Prokurorų etikos kodekso pažeidimams

nagrinėti sudaroma Prokurorų etikos komisija (toliau – Etikos komisija).

Etikos ir Atestacijos komisijos sudaromos trejiems metams iš septynių narių. Į

kiekvieną iš šių komisijų du narius prokurorus pasiūlo kolegija, du narius

prokurorus – generalinis prokuroras, iš kurių vienas turi būti siūlomas

prokurorų profesinių sąjungų teikimu, po vieną nepriekaištingos reputacijos

asmenį – Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas.

įvertinti sudaroma Pretendentų egzaminų komisija (toliau – Egzaminų komisija).

septynių narių. Po du prokurorus pasiūlo generalinis

prokuroras ir kolegija. Po vieną nepriekaištingos

reputacijos socialinių mokslų srities teisės krypties mokslininką

pasiūlo Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas

ir Ministras Pirmininkas.

būti tik vienos iš šiame straipsnyje nurodytų komisijų narys.

atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Egzaminų, Etikos, Atestacijos

komisijų sudėtį ir jų veiklos nuostatus įsakymu tvirtina generalinis

prokuroras.

išskyrus prokurorus, teisėjus, valstybės tarnautojus, darbo apmokėjimo tvarką

nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

trečiasIS SKIRSNIS

PROKURORŲ statusas

ir kompetencija

9 straipsnis.

Teritorinės prokuratūros ir jų

funkcijos

likviduoja, jų statusą, struktūrą, kompetenciją ir veiklos teritorijas,

atsižvelgdamas į įstatymų nustatytas apygardų ir apylinkių teismų veiklos

teritorijas, nustato generalinis prokuroras.

vyriausiasis prokuroras.

1) organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja;

2) atlieka ikiteisminį tyrimą;

3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame

procese;

4) palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;

5) dalyvauja apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąsias bylas;

6) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;

7) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant

nusikalstamas veikas;

8) gina viešąjį interesą;

9) įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka

užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms institucijomis rengia ir vykdo jų

teisinės pagalbos prašymus;

10) atlieka kitas prokuratūros funkcijas.

1) organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja;

2) atlieka ikiteisminį tyrimą;

3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame

procese;

4) palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;

5) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;

6) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant

nusikalstamas veikas;

7) gina viešąjį interesą;

8) įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka

vykdo užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių institucijų teisinės pagalbos

prašymus;

9) atlieka kitas prokuratūros funkcijas.

10 straipsnis. Generalinio prokuroro sudaromos

komisijos

atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija).

komisija sudaroma trejiems metams iš penkių prokurorų, turinčių didelius

administracinius gebėjimus. Į Atrankos komisiją vieną prokurorą pasiūlo

generalinis prokuroras, po du – Prokurorų atestacijos komisija (toliau –

Atestacijos komisija) ir kolegija.

įvertinti sudaroma Pretendentų egzaminų komisija (toliau – Egzaminų komisija).

septynių asmenų. Po vieną prokurorą, turintį ne mažesnį kaip septynerių metų

tarnybos prokuroru stažą, pasiūlo Atestacijos komisija, kolegija ir generalinis

prokuroras. Po vieną teisėją pasiūlo Teismų tarybos pirmininkas ir teisingumo

ministras. Du komisijos nariai skiriami iš universitetų, kuriuose suteikiamas

teisės magistro arba teisininko profesinis kvalifikacinis laipsnis, pasiūlytų

teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį

turinčių asmenų.

etikos kodekso pažeidimams nagrinėti ir vertinti sudaroma Prokurorų etikos

komisija (toliau – Etikos komisija).

komisija sudaroma trejiems metams iš penkių prokurorų, turinčių ne mažesnį kaip

septynerių metų tarnybos prokuroru stažą ir autoritetą prokuratūroje. Į šią

komisiją po vieną prokurorą pasiūlo Atrankos komisija, Atestacijos komisija,

generalinis prokuroras ir du prokurorus – kolegija.

tarnybai, kvalifikacijai ir tinkamumui eiti pareigas vertinti sudaroma

Atestacijos komisija.

komisija sudaroma trejiems metams iš septynių prokurorų, turinčių ne mažesnį

kaip septynerių metų tarnybos prokuroru stažą. Į šią komisiją bendru sutarimu

po du prokurorus pasiūlo apygardų vyriausieji prokurorai ir apylinkių

vyriausieji prokurorai, tris prokurorus – generalinio prokuroro pavaduotojai.

gali būti tik vienos iš šiame straipsnyje nurodytų komisijų narys.

Egzaminų, Etikos, Atestacijos komisijų sudėtį ir veiklos nuostatus įsakymu

tvirtina generalinis prokuroras.

trečiasIS SKIRSNIS

PROKURORŲ statusas

ir kompetencija

11 straipsnis. Prokurorų statusas ir nepriklausomumas

pareigas šio Įstatymo nustatyta tvarka. Prokuroro – valstybės pareigūno statusą

nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ir tarptautinės sutartys.

valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir

visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų ir klauso tik Lietuvos Respublikos

Konstitucijos ir įstatymų.

psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kurie galėtų

turėti įtakos jų priimamiems sprendimams, asmenims draudžiama duoti

prokuratūrai įstatymuose nenustatytų pavedimų ar įpareigojimų arba kitaip kištis

į prokurorų veiklą.

sprendimą, yra kišimasis į prokuroro veiklą ir užtraukia atsakomybę pagal

įstatymus.

prie prokuratūros pastatų arčiau, negu nustatyta Susirinkimų įstatyme,

draudžiami.

išskyrus prokurorus ir prokuratūros personalą, filmuoti, fotografuoti, daryti

garso ar vaizdo įrašus prokuratūros patalpose galima tik turint Generalinės

prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vadovo leidimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

12 straipsnis. Prokurorų neliečiamumas

1.

Inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali

tik Respublikos Prezidentas, Seimo sutikimu nušalinęs jį nuo pareigų.

2.

Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl generalinio prokuroro pavaduotojo padarytos

nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras, apie tai pranešęs

Respublikos Prezidentui.

3.

Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali

tik generalinis prokuroras.

tarnybines ir kitas patalpas, daryti jose arba prokuroro asmeniniame ar

tarnybiniame automobilyje arba kitoje asmeninėje transporto priemonėje apžiūrą,

kratą ar poėmį, taip pat atlikti prokuroro asmens apžiūrą ar kratą, jam

priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį galima tik prokuroro

sutikimu arba jei generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl

prokuroro padarytos nusikalstamos veikos. Ši nuostata netaikoma, kai prokuroras

yra užkluptas darantis nusikalstamą veiką ar tuoj po jos.

5.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka prokuroras gali būti

patrauktas administracinėn atsakomybėn.

prokuroro pažymėjimo, turi būti nedelsiant paleistas, kai nustatomas jo

statusas. Ši nuostata netaikoma, kai prokuroras yra užkluptas darantis

administracinį teisės pažeidimą ar tuoj po jo, nusikalstamą veiką ar tuoj po

jos arba kai dėl jo padarytos nusikalstamos veikos yra pradėtas ikiteisminis

tyrimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-1690,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3190 (2008-07-17)

13 straipsnis. Prokurorų įgaliojimai Lietuvos

Respublikos teritorijoje

savo funkcijas, prokurorai turi įgaliojimus veikti visoje Lietuvos Respublikos

teritorijoje.

prokurorai turi prokuroro įgaliojimus veikti visuose teismuose.

prokuratūros prokurorai turi prokuroro įgaliojimus veikti teismuose pagal

generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo nustatytą kompetenciją.

14

straipsnis. Prokurorų pavaldumas

Įstatymas ir Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai (toliau –

Kompetencijos nuostatai). Generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), Generalinės

prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo

prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai

aktai, nustatantys proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, prokurorams

privalomi.

prokuratūros departamento (skyriaus), teritorinės prokuratūros vyriausiojo

prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymą, kitą norminį aktą ar priimtą sprendimą,

prieštaraujančius įstatymams, privalo pranešti generaliniam prokurorui (jo

pavaduotojui).

nesutikdami su Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės

prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu, kitu norminiu aktu

ar priimtu sprendimu, turi teisę jį apskųsti generaliniam prokurorui (jo

pavaduotojui), o nesutikdami su generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu

ar kitu norminiu aktu, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę jį apskųsti

teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-1661,

2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)

15

straipsnis. Aukštesnysis prokuroras

prokuroro statusą ir proceso veiklą nustato proceso įstatymai, šis Įstatymas ir

Kompetencijos nuostatai.

vykdant proceso įstatymus, aukštesnysis prokuroras yra:

1) apylinkės

prokuratūros prokurorui – apylinkės prokuratūros skyriaus vyriausiasis

prokuroras (jo pavaduotojas), apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras

(jo pavaduotojas), apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas),

Generalinės prokuratūros prokuroras, Generalinės prokuratūros departamento

skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros

departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);

2)

apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokurorui – apygardos

prokuratūros specializuoto skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas),

apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros

prokuroras, Generalinės prokuratūros departamento skyriaus vyriausiasis

prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus)

vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);

3)

apylinkės prokuratūros skyriaus vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui),

apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui), apygardos

prokuratūros specializuoto skyriaus vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) –

apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros

prokuroras, Generalinės prokuratūros departamento skyriaus vyriausiasis

prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus)

vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);

4)

apygardos vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui), Generalinės prokuratūros

prokurorui – Generalinės prokuratūros departamento skyriaus vyriausiasis

prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus)

vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);

5)

generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) visiems prokurorams yra aukštesnysis

prokuroras.

prokuroras negali nurodyti prokurorui, kokį proceso nutarimą priimti.

Prokuroras turi teisę reikalauti, kad aukštesnysis prokuroras nurodymus dėl

proceso veiksmų ir sprendimų, kurie neįforminami nutarimais, duotų raštu.

prokuroras, gavęs skundą ar pranešimą dėl proceso įstatymo pažeidimo, gali jį

nagrinėti pats arba pagal Kompetencijos nuostatus perduoti nagrinėti kitam

aukštesniajam prokurorui. Prokuroro priimtą proceso sprendimą gali išnagrinėti

tik vienas aukštesnysis prokuroras, priimdamas motyvuotą nutarimą.

apie aukštesniojo prokuroro priimtą proceso sprendimą, prieštaraujantį

įstatymams, privalo pranešti generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui).

aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta

tvarka sprendimą apskųsti teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-1661,

2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

14 straipsnis.

Prokurorų pavaldumas

prokuroro (jo pavaduotojo), teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo

pavaduotojo) įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai aktai, nustatantys

proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, prokurorams privalomi.

apie Generalinės prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro

(jo pavaduotojo) įsakymą, kitą norminį aktą, aukštesniojo prokuroro priimtą

proceso sprendimą, prieštaraujančius įstatymams, privalo pranešti generaliniam

prokurorui (jo pavaduotojui).

nesutikdami su generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu ar kitu norminiu

aktu, įstatymų nustatyta tvarka gali jį apskųsti teismui.

15 straipsnis.

Aukštesnysis prokuroras

prokuroro statusą ir proceso veiklą nustato proceso įstatymai, šis Įstatymas ir

Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai (toliau – Kompetencijos

nuostatai).

vykdant proceso įstatymus, aukštesnysis prokuroras yra:

1) apylinkės

prokuratūros prokurorui – apylinkės vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);

2) apygardos

prokuratūros prokurorui – apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);

3)

apylinkės vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) – apygardos vyriausiasis

prokuroras (jo pavaduotojas);

4)

apygardos vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui), Generalinės prokuratūros

prokurorui – Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiasis

prokuroras (jo pavaduotojas);

5) Generalinės

prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui)

– generalinis prokuroras (jo pavaduotojas).

prokuroras negali nurodyti prokurorui, kokį proceso nutarimą priimti.

Prokuroras turi teisę reikalauti, kad aukštesnysis prokuroras nurodymus dėl

proceso sprendimų, kurie neįforminami nutarimais, duotų raštu.

priimtą proceso nutarimą gali panaikinti aukštesnysis prokuroras, priimdamas

motyvuotą nutarimą.

dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali

įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui.

16 straipsnis. Ikiteisminis

tyrimas, valstybinis kaltinimas ir nuosprendžių vykdymo kontrolė

tyrimą, jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso

veiklą, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, kontroliuoja

nuosprendžių pateikimo vykdyti ir jų vykdymą Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo

proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka.

patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys

ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės

praktiką, yra privalomi.

17

straipsnis. Ikiteisminio tyrimo veiksmų koordinavimas

vyriausieji prokurorai pagal kompetenciją koordinuoja ikiteisminio tyrimo

įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas.

tyrimo įstaigų vadovams privalomus nurodymus dėl ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmų

koordinavimo tiriant nusikalstamas veikas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

17 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo veiksmų

koordinavimas

vyriausieji prokurorai pagal kompetenciją koordinuoja nusikalstamų veikų

ikiteisminio tyrimo veiksmus.

kompetenciją rengiamuose koordinaciniuose pasitarimuose.

18 straipsnis. Nusikalstamų veikų prevencija

Prokurorai turi teisę dalyvauti rengiant ir įgyvendinant nacionalines

ir tarptautines nusikalstamų veikų prevencijos programas, taip pat

suinteresuotoms valstybės institucijoms teikti su tuo susijusią informaciją ir

pasiūlymus.

19 straipsnis. Viešojo intereso gynimas

teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės

ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu,

o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas

teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios

kompetentingos institucijos nėra.

ir turėdamas pagrindą manyti, kad valstybės ar savivaldybių institucijos

netinkamai vykdė pareigas, apie tai informuoja institucijos steigėją ir (ar)

imasi kitų šio įstatymo nustatytų priemonių.

turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami

viešąjį interesą, turi įgaliojimus:

1) kreiptis į

teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu,

pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko;

2) reikalauti iš

valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir

fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją;

3) reikalauti iš valstybės

ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės

pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo

dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą;

4) reikalauti iš

valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų atlikti patikrinimus, auditą,

pateikti išvadas;

5) kviesti

asmenis ir gauti jų paaiškinimus;

6) dalyvauti

teismo procese, kai nagrinėjama civilinė ar administracinė byla pagal prokuroro

ieškinį, pareiškimą ar prašymą, civilinis ieškinys, prokuroro pareikštas

baudžiamojoje byloje, ir apskųsti tose bylose priimtus teismo sprendimus,

nutartis, nutarimus;

7) priimti

nutarimus dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų;

8) nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems

prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų;

9) nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės

tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą ir pasiūlyti

patraukti juos drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn;

10) nutarimu perduoti tyrimo medžiagą nagrinėti administracine tvarka,

kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, tačiau yra duomenų apie asmens padarytą

administracinį teisės pažeidimą;

11) gauti iš teismo išnagrinėtą bylą;

12) reikalauti iš valstybės

ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovų paskirti specialistus padėti

prokurorui nustatyti galimus viešojo intereso pažeidimus ir jį ginti.

nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti

viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti

taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui

per 30 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos.

Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais gali nutarimu reikalauti

pradėti baudžiamąjį procesą.

kaltinimą baudžiamosiose bylose teisme palaikantys prokurorai, gindami viešąjį

interesą, privalo pareikšti civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, kai dėl

nusikalstamos veikos padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl

nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių

negali teisme ginti savo teisių ar teisėtų interesų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-1661,

2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

20 straipsnis. Kitos prokurorų pareigos ir teisės

1) būti ištikimi Lietuvos valstybei ir Lietuvos Respublikos

konstitucinei santvarkai;

2) gerbti ir ginti asmens teises ir laisves;

3) nešališkai atlikti savo funkcijas;

4) tinkamai ir laiku atlikti užduotis ar pavedimus;

5) pranešti aukštesniajam prokurorui apie neteisėtus prašymus ar

pavedimus, kilusius ar galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus;

6) laikytis Prokurorų etikos kodekso;

7) saugoti įslaptintą informaciją, nesinaudoti ir neleisti kitiems

asmenims naudotis tarnybine ar kita konfidencialia informacija kitaip, negu

nustato įstatymai;

8) kelti savo kvalifikaciją.

1) nutarimu iškelti ikiteisminio tyrimo pareigūnui

drausmės bylą;

2) pranešti asmenims, kurie

pagal Teismų įstatymą atlieka teismų administracinės veiklos priežiūrą, apie

atvejus, kai teismas nesiima reikiamų priemonių bylai tinkamai išnagrinėti.

prokuratūrų vyriausieji prokurorai ar jų deleguoti prokurorai turi teisę

dalyvauti savivaldybių institucijų posėdžiuose.

Respublikos Prezidento ir Vyriausybės posėdžiuose.

Įstatymas.

prokurorų teisės ir pareigos bei kompetencija atliekant pavestas prokuratūros

funkcijas nustatomos generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) leidžiamuose

norminiuose aktuose ir Kompetencijos nuostatuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-744,

2010-04-13, Žin., 2010, Nr. 48-2294 (2010-04-27)

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

21 straipsnis. Prokurorų visuomeninė veikla

socialinius poreikius, gali jungtis į profesines sąjungas ir asociacijas.

veikla. Prokurorai negali būti politinių partijų, politinių organizacijų

nariai, rėmėjai ir dalyvauti jų veikloje ar kitaip pažeisti politinio

neutralumo principą.

draudžiama streikuoti ir rengti piketus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

ketvirtasIS Skirsnis

Prokuratūros vadovai

22

straipsnis. Generalinio prokuroro, jo pavaduotojų skyrimo ir atleidimo tvarka

prokuroru ir jo pavaduotoju gali būti skiriamas asmuo, kuris yra ne jaunesnis

kaip 35 metų, nepriekaištingos reputacijos, moka valstybinę lietuvių kalbą,

turi Lietuvos Respublikos pilietybę, turi aukštąjį universitetinį teisinį

išsilavinimą ir yra įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko

profesinį kvalifikacinį laipsnį, turi ne mažesnį kaip dešimties metų tarnybos

prokuroru ir (arba) teisėjo arba kito teisinio darbo stažą.

prokurorą penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos

Prezidentas Seimo pritarimu. Generalinis prokuroras į tas pačias pareigas gali

būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

prokuroro pavaduotojus skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas generalinio

prokuroro teikimu. Generalinio prokuroro pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra

susieta su generalinio prokuroro įgaliojimų trukme. Nutrūkus generalinio

prokuroro įgaliojimams arba atleidus jį iš pareigų, generalinio prokuroro

pavaduotojai pareigas eina tol, kol įstatymų nustatyta tvarka paskiriamas kitas

generalinis prokuroras.

prokuroras ir jo pavaduotojai, prieš pradėdami eiti pareigas, prisiekia

Lietuvos valstybei perskaitydami šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytą

tekstą. Generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų priesaiką priima Respublikos

Prezidentas.

prokuroro įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) pasibaigia

įgaliojimų laikas arba generalinis prokuroras sulaukia 65 metų;

2) generalinis

prokuroras miršta;

3) generalinis

prokuroras išrenkamas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeliamas į kitą

darbą.

6.

Generalinis prokuroras gali būti atleistas Seimo siūlymu.

7.

Generalinio prokuroro pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) nutrūkus

generalinio prokuroro įgaliojimams arba atleidus jį iš pareigų įstatymų

nustatyta tvarka paskiriamas kitas generalinis prokuroras;

2) generalinio

prokuroro pavaduotojas sulaukia 65 metų;

3) generalinio

prokuroro pavaduotojas miršta;

4) generalinio

prokuroro pavaduotojas išrenkamas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeliamas

į kitą darbą.

prokuroras ir jo pavaduotojas atleidžiami iš pareigų, kai:

1) atsistatydina;

2) dėl sveikatos būklės nebegali eiti pareigų;

3) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

4) savo poelgiu sulaužo priesaiką;

5) jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-855,

2010-05-27, Žin., 2010, Nr. 64-3142 (2010-06-03)

Nr. XII-652,

2013-12-10, Žin., 2013, Nr. 130-6628 (2013-12-19)

22 straipsnis. Generalinio

prokuroro, jo pavaduotojų skyrimo ir atleidimo tvarka

skiriamas asmuo, kuris yra ne jaunesnis kaip 35 metų, nepriekaištingos

reputacijos, moka valstybinę lietuvių kalbą, turi Lietuvos Respublikos

pilietybę, turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs

teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį

laipsnį, turi ne mažesnį kaip dešimties metų tarnybos prokuroru ir (arba)

teisėjo arba kito teisinio darbo stažą.

pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Generalinis

prokuroras į tas pačias pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem

kadencijoms iš eilės.

pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas generalinio prokuroro teikimu.

Generalinio prokuroro pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su generalinio

prokuroro įgaliojimų trukme. Nutrūkus generalinio prokuroro įgaliojimams arba

atleidus jį iš pareigų, generalinio prokuroro pavaduotojai pareigas eina tol,

kol įstatymų nustatyta tvarka paskiriamas kitas generalinis prokuroras.

pradėdami eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei perskaitydami šio

Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytą tekstą. Generalinio prokuroro ir jo

pavaduotojų priesaiką priima Respublikos Prezidentas.

1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba generalinis

prokuroras sulaukia 65 metų;

2) generalinis prokuroras miršta;

3) generalinis prokuroras išrenkamas į kitas pareigas

arba jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą.

nutrūksta, kai:

1) nutrūkus generalinio prokuroro įgaliojimams arba

atleidus jį iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka paskiriamas kitas generalinis

prokuroras;

2) generalinio prokuroro pavaduotojas sulaukia 65

metų;

3) generalinio prokuroro pavaduotojas miršta;

4) generalinio prokuroro pavaduotojas išrenkamas į

kitas pareigas arba jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą.

atleidžiami iš pareigų, kai:

1) atsistatydina;

2) dėl sveikatos būklės nebegali

eiti pareigų;

3) netenka Lietuvos Respublikos

pilietybės;

4) savo poelgiu sulaužo

priesaiką;

5) jam įsiteisėja apkaltinamasis

teismo nuosprendis.

Redakcija nuo 2014-01-01:

23 straipsnis.

Generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų tarnybos ypatumai

prokuroras Generalinės prokuratūros, teritorinių prokuratūrų, generalinio

prokuroro ir jo pavaduotojų, prokurorų kompetenciją nustato įsakymu

patvirtindamas Kompetencijos nuostatus.

generalinio prokuroro paskirtas generalinio prokuroro pavaduotojas, o jeigu

generalinis prokuroras jį pavaduojančio asmens nepaskyrė, – didesnį tarnybos

Generalinėje prokuratūroje stažą turintis generalinio prokuroro pavaduotojas.

prokurorui ir jo pavaduotojams netaikomos šio Įstatymo 25 straipsnio

1 dalies, 26 straipsnio, 30 straipsnio 3 dalies, 31–34, 36, 37 straipsnių,

39 straipsnio 3 dalies, 40–44 straipsnių, 45 straipsnio 1–6 dalių, 46, 48

straipsnių ir 53 straipsnio 2 dalies nuostatos.

prokuroro ir jo pavaduotojų asmens ir jų šeimos narių ar turto apsauga

užtikrinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir

sąlygomis.

5.

Buvęs generalinis prokuroras ir jo pavaduotojas be egzaminų ir atrankos gali

būti paskirti į bet kurias laisvas prokuroro pareigas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-1661,

2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

Nr. XII-708,

2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 140-7075 (2013-12-30)

Nr. XII-868,

2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-13, i. k. 2014-05359

Penktasis skirsnis

Priėmimas į tarnybą prokuratūroje

24 straipsnis.

Prokurorai ir prokuratūros personalas

Prokurorams netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas.

1) prokuratūros valstybės tarnautojai;

2) darbuotojai.

pareigybių sąrašą tvirtina ir jų pavaldumą nustato generalinis prokuroras.

Valstybės tarnybos įstatymas.

kodeksas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

25 straipsnis. Priėmimo į

tarnybą prokuratūroje ir skyrimo į prokuroro pareigas reikalavimai

pareigas, jeigu jis yra nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos

pilietis, mokantis valstybinę lietuvių kalbą, turi aukštąjį universitetinį

teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar

teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį, turi trejų metų teisinio darbo

stažą ir išlaikė pretendentų į prokurorus egzaminą.

Vyriausybės nustatyta tvarka.

reputacijos, jeigu jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotinių,

psichotropinių ar toksinių medžiagų, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu

pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo

už šiurkštų drausmės pažeidimą arba nuo jo atleidimo yra praėję penkeri metai

ir jo elgesys atitinka Prokurorų etikos kodekso nuostatas.

prokuratūroje ir eiti prokuroro pareigas, jeigu:

1) jis neatitinka priėmimo į tarnybą prokuratūroje

reikalavimų;

2) jo tarnyba prokuratūroje sukeltų viešųjų ir

privačių interesų konfliktą;

3) tarp jo ir

prokuratūroje tarnaujančių jo sutuoktinio, artimojo giminaičio ar svainystės

ryšiais susijusio asmens būtų tiesioginis pavaldumas;

4) tai draudžia

įstatymai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-1661,

2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

26 straipsnis.

Priėmimo į tarnybą prokuratūroje ir skyrimo į prokuroro pareigas tvarka

prokuratūroje asmenys priimami vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos

principais. Į Prokurorų pareigybių sąraše esančias pareigas asmenį įsakymu

skiria generalinis prokuroras.

pareigybių sąrašą tvirtina generalinis prokuroras.

privalo:

1) pateikti

duomenis ir dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka priėmimo į tarnybą

prokuratūroje reikalavimus;

2) pasitikrinti

sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro

pareigas. Sveikatos tikrinimo tvarką ir medicininius reikalavimus nustato

sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su generaliniu prokuroru;

3) pateikti gyventojo turto ir gyventojų pajamų

mokesčio deklaracijas;

4) išlaikyti pretendentų į prokurorus egzaminą.

1) išlaikęs pretendento į teisėjus egzaminą, jei nuo šio egzamino

išlaikymo nepraėjo treji metai;

2) turintis ne mažiau kaip trejų metų tarnybos prokuroru ar teisėjo

darbo stažą, jei nuo jo tarnybos (darbo) pabaigos nepraėjo penkeri metai;

3) turintis teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto

daktaro laipsnį.

apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

– Registras), kuris tvarkomas generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

komisija (toliau abi komisijos vadinamos Atrankos komisija), įvertinusi kiekvieno pretendento dalykines, asmenines

savybes ir organizacinius gebėjimus ir remdamasi

generalinio prokuroro nustatytais vertinimo kriterijais, pateikia kandidatų

sąrašą.

prokuroras, atsižvelgdamas į Atrankos komisijos išvadas, kurios generalinio

prokuroro nesaisto.

turi būti pasirašytinai supažindintas su Kompetencijos nuostatais.

tarnybos prokuroru pradžios paaiškėja aplinkybių, dėl kurių paskirtas į

prokuroro pareigas asmuo negali jų eiti, įsakymas dėl jo paskyrimo į prokuroro

pareigas panaikinamas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1912, 2003-12-18,

Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)

Nr.

X-1661,

2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)

Nr. XI-1562, 2011-06-30,

Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

27 straipsnis. Asmens duomenys

teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka tvarkyti prašymus tarnauti

prokuroru pateikusių asmenų ir prokurorų asmens duomenis ir ypatingus asmens

duomenis.

duomenys, taip pat duomenys apie prokuroro priėmimą į tarnybą, jo priesaiką,

paskyrimą į pareigas ir atleidimą iš tarnybos, nušalinimą nuo pareigų,

skatinimą, tarnybines nuobaudas, tarnybinių asmens apsaugos priemonių išdavimą

ir kiti duomenys tvarkomi Generalinėje prokuratūroje saugomoje asmens byloje

pagal generalinio prokuroro patvirtintas Asmens bylos tvarkymo taisykles.

28

straipsnis. Tarnybos prokuroru stažas

prokuroro pareigas diena. Asmens, paskirto į prokuroro pareigas iki 1990 m. kovo 11 d., tarnybos pradžia laikoma jo paskyrimo į prokuroro pareigas diena.

asmenį į tarnybą prokuratūroje, nustatant stažuotės ir prokuroro karjeros

tvarką, sudaro:

1) asmens darbo teisėju ir Lietuvos Respublikos

Konstitucinio Teismo teisėju stažas;

2) įskaitytas asmens teisinio pedagoginio darbo

turint teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį

stažas;

3) įskaitytas asmens tarnybos prokuroru ar darbo

teisėju laikas užsienio valstybėje ar tarptautinėse institucijose.

prokurorų atostogų trukmę, sudaro:

1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmens darbo

stažas;

2) įskaitytas kitas asmens teisinio darbo stažas.

respublikos prokuroro (jo pavaduotojo), miesto, rajono, tarprajoninės,

transporto prokuratūros prokuroro (jo pavaduotojo, jo padėjėjo), prokuratūros

stažuotojo, prokuratūros tardytojo (jo padėjėjo) pareigas, tarnybos

prokuratūroje laikas yra įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.

dalyse, į tarnybos prokuroru stažą įskaitomas generalinio prokuroro įsakymu

remiantis Atrankos komisijos, kuriai generalinis prokuroras paveda

atlikti šį vertinimą, teikimu.

generaliniam prokurorui, o nesutikdamas su generalinio prokuroro įsakymu dėl

stažo įskaitymo, – teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta

tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

28 straipsnis.

Tarnybos prokuroru stažas

prokuroro pareigas diena. Asmens, paskirto į prokuroro pareigas iki 1990 m.

kovo 11 d., tarnybos pradžia laikoma jo paskyrimo į prokuroro pareigas diena.

asmenį į tarnybą prokuratūroje, nustatant stažuotės ir prokuroro karjeros

tvarką, sudaro:

1) asmens darbo teisėju ir Lietuvos Respublikos

Konstitucinio Teismo teisėju stažas;

2) įskaitytas asmens teisinio pedagoginio darbo

turint teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį

stažas;

3) įskaitytas asmens tarnybos prokuroru ar darbo

teisėju laikas užsienio valstybėje ar tarptautinėse institucijose.

prokurorų atostogų trukmę, sudaro:

1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmens darbo

stažas;

2) įskaitytas kitas asmens teisinio darbo stažas.

respublikos prokuroro (jo pavaduotojo), miesto, rajono, tarprajoninės,

transporto prokuratūros prokuroro (jo pavaduotojo, jo padėjėjo), prokuratūros

stažuotojo, prokuratūros tardytojo (jo padėjėjo) pareigas, tarnybos

prokuratūroje laikas yra įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.

dalyse, į tarnybos prokuroru stažą įskaitomas generalinio prokuroro įsakymu

remiantis Atrankos komisijos teikimu.

generaliniam prokurorui, o nesutikdamas su generalinio prokuroro įsakymu dėl

stažo įskaitymo, – teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta

tvarka.

29 straipsnis. Prokurorams taikomi apribojimai

negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų ir dirbti kitose įstaigose,

įmonėse ar organizacijose, išskyrus mokslinį, pedagoginį darbą, kūrybinę veiklą

arba atvejus, kai nustatyta tvarka deleguojamas į tarptautines, Europos

Sąjungos ar užsienio valstybių  institucijas.

negali gauti kito atlyginimo, išskyrus prokuroro darbo užmokestį, atlyginimą už

kūrybinę veiklą, mokslinį ar pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose, teisės

aktų projektų rengimo grupėse ir komisijose, jei šis darbas neįeina į prokuroro

pareigas.

ar pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose, dalyvauti teisės aktų projektų

rengimo grupėse ar komisijose, būti nustatyta tvarka deleguojamas į

tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-1661,

2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)

30 straipsnis. Prokuroro priesaika

1.

Prieš pradėdamas eiti prokuroro pareigas asmuo prisiekia Lietuvos valstybei. Prisiekiantis

asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikų tekstų:

1) „Aš, Lietuvos Respublikos prokuroras (-ė) (vardas, pavardė),

prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir

įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir

teisėtus interesus, visada būti nešališkas  (-a), sąžiningas (-a), saugoti man

patikėtas paslaptis ir gerą prokuroro vardą.

Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, Lietuvos Respublikos prokuroras (-ė) (vardas, pavardė),

prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir

įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir

teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), saugoti man

patikėtas paslaptis ir gerą prokuroro vardą.“

pareigų atleistas.

byloje.

nusižengimą ar prokuroro vardą žeminantį poelgį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-417, 2005-11-22,

Žin., 2005, Nr. 143-5179 (2005-12-08)

Šeštasis SKIRSNIS

Prokurorų

tarnybos ypatumai

31

straipsnis. Prokurorų stažuotės

priimtas į tarnybą prokuratūroje ir išlaikęs pretendentų į prokurorus egzaminą,

pagal prokurorų stažuotės nuostatus ir generalinio prokuroro įsakymu patvirtiną

individualią stažuotės programą paskiriamas stažuotis iki dvejų metų, o asmuo,

atleistas nuo šio egzamino, – stažuotis iki šešių mėnesių. Prokuroro stažuotei

skiriamas vadovas.

stažuotės nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras.

stažuotės metu eina prokuroro pareigas ir proceso sprendimų bei nutarimų projektus

privalo derinti su stažuotės vadovu.

prokuroro stažuotės terminui, jo tarnybą vertina Atestacijos komisija. Ji

generaliniam prokurorui pateikia išvadą, kurioje pasiūlo:

1) prokuroro

tarnybą vertinti teigiamai, pasiūlyti toliau eiti pareigas ir suteikti

kvalifikacinį rangą;

2) prokuroro

tarnybą vertinti neigiamai ir atleisti jį iš tarnybos;

3) prokuroro

tarnybos vertinimą atidėti ir pratęsti stažuotę vieną kartą šešiems mėnesiams.

komisija, savo išvadoje siūlydama atidėti tarnybos vertinimą ir pratęsti

stažuotę, gali prokurorui nustatyti individualią stažuotės programą.

stažuotės laikas įskaitomas į šio Įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą

tarnybos prokuroru stažą.

32

straipsnis. Prokurorų mokymas

mokymas:

1) mokymas

prokurorų stažuotės metu – profesinių įgūdžių formavimas;

2)

kvalifikacijos kėlimas – profesinių žinių plėtimas ir įgūdžių tobulinimas.

mokymą prokurorų stažuotės metu organizuoja Generalinė prokuratūra, kvalifikacijos

kėlimą – Generalinė prokuratūra ir Teisingumo ministerija.

turi sudaryti sąlygas prokurorams savarankiškai kelti kvalifikaciją.

paties sutikimu gali būti siunčiamas kelti kvalifikacijos ne ilgiau kaip

vienerius metus. Šis laikotarpis įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą,

prokurorui mokamas iki mokymosi laikotarpio nustatytas darbo užmokestis ir

garantuojamos jo einamos pareigos.

prokuratūros siuntimu mokęsis ilgiau kaip tris mėnesius ir per vienerius metus

nuo mokymosi pabaigos atleistas iš tarnybos prokuratūroje pagal šio Įstatymo 44

straipsnio 1 dalies 1–6, 9 ir 10 punktų ir 2 dalies 1–4, 6 ir 7 punktų

nuostatas, privalo atlyginti dėl jo mokymosi prokuratūros turėtas išlaidas už

paskutinius dvejus metus.

6.

Prokurorų siuntimo mokytis ir jų mokymosi išlaidų apmokėjimo tvarką nustato

generalinis prokuroras.

mokymą finansuoja valstybė. Prokuratūros išlaidų sąmatoje prokurorų mokymui

turi būti numatytos lėšos, sudarančios ne mažiau kaip 1 procentą ir ne daugiau

kaip 3 procentus prokurorų darbo užmokesčiui skirtų asignavimų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-1661,

2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)

33

straipsnis. Prokurorų tarnybos vertinimas

tarnybą, kvalifikaciją, tinkamumą eiti prokuroro pareigas vertina Atestacijos

komisija generalinio prokuroro nustatyta tarka.

tarnyba, po stažuotės įvertinta teigiamai, vėliau vertinama kas penkeri metai

eilinio tarnybos vertinimo metu.

tarnybos vertinimas atliekamas generalinio prokuroro sprendimu:

1) paties

prokuroro prašymu, jeigu nuo paskutinio jo tarnybos vertinimo praėjo ne mažiau

kaip pusė metų;

2) kai

prokuroras siekia būti paskirtas į aukštesnes arba,  pasibaigus paskyrimo į pareigas terminui, į tas

pačias pareigas, jeigu nuo paskutinio jo tarnybos vertinimo yra praėję treji

metai;

3) kai ne kartą

kartojasi prokuroro veiklos trūkumai ir dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar jis

yra tinkamas užimamoms pareigoms eiti.

prokurorės tarnyba gali būti vertinama tik jos sutikimu.

komisija po eilinio ar neeilinio tarnybos vertinimo pateikia generaliniam

prokurorui išvadas, kuriose pasiūlo:

1) prokuroro

tarnybą vertinti labai gerai ir pasiūlyti prokurorą paskatinti šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka;

2) prokuroro

tarnybą vertinti gerai;

3) prokuroro

tarnybą vertinti patenkinamai ir pasiūlyti kelti kvalifikaciją;

4) prokuroro

tarnybą vertinti nepatenkinamai ir pasiūlyti jį perkelti į žemesnes pareigas;

5) prokuroro

tarnybą vertinti nepatenkinamai ir pasiūlyti jį atleisti iš tarnybos.

komisija siūlo generaliniam prokurorui suteikti prokurorui aukštesnį, palikti

tą patį arba pažeminti kvalifikacinį rangą.

prokurorui, o generalinio prokuroro sprendimą dėl šios išvados – teismui

Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-1661,

2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

31 straipsnis.

Prokurorų stažuotės

priimtas į tarnybą prokuratūroje ir išlaikęs pretendentų į prokurorus egzaminą,

pagal prokurorų stažuotės nuostatus ir generalinio prokuroro įsakymu patvirtiną

individualią stažuotės programą paskiriamas stažuotis iki dvejų metų, o asmuo,

atleistas nuo šio egzamino, – stažuotis iki šešių mėnesių. Prokuroro stažuotei

skiriamas vadovas.

stažuotės nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras.

stažuotės metu eina prokuroro pareigas ir proceso sprendimų bei nutarimų projektus

privalo derinti su stažuotės vadovu.

prokuroro stažuotės terminui, jo tarnybą vertina Atestacijos komisija. Ji

generaliniam prokurorui pateikia išvadą, kurioje pasiūlo:

1) prokuroro

tarnybą vertinti teigiamai, pasiūlyti toliau eiti pareigas ir suteikti

kvalifikacinį rangą;

2) prokuroro

tarnybą vertinti neigiamai ir atleisti jį iš tarnybos;

3) prokuroro

tarnybos vertinimą atidėti ir pratęsti stažuotę vieną kartą šešiems mėnesiams.

komisija, savo išvadoje siūlydama atidėti tarnybos vertinimą ir pratęsti

stažuotę, gali prokurorui nustatyti individualią stažuotės programą.

stažuotės laikas įskaitomas į šio Įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą

tarnybos prokuroru stažą.

32 straipsnis.

Prokurorų kvalifikacijos kėlimas

kvalifikaciją pagal Generalinės prokuratūros parengtas mokymo programas.

savarankiškai kelti kvalifikaciją.

užsienį prokuratūros siuntimu išvykusiam prokurorui paliekamos jo eitos

pareigos ir ne ilgiau kaip tris mėnesius mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.

siuntimu mokęsis ilgiau kaip tris mėnesius ir per vienerius metus nuo mokymosi

pabaigos atleistas iš tarnybos prokuratūroje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1

dalies 1–6, 9 ir 10 punktų ir 2 dalies 1–4, 6 ir 7 punktų nuostatas prokuroras

privalo atlyginti dėl jo mokymosi prokuratūros turėtas išlaidas už paskutinius

dvejus metus.

išlaidų sąmatoje prokurorų stažuotėms ir kvalifikacijos kėlimui turi būti

numatytos lėšos, kurios sudarytų ne mažiau kaip 3 procentus prokurorų darbo

užmokesčiui skirtų asignavimų.

33 straipsnis.

Prokurorų tarnybos vertinimas

tarnybą, kompetenciją, tinkamumą eiti prokuroro pareigas vertina

Atestacijos komisija.

tarnyba, po stažuotės įvertinta teigiamai, vėliau vertinama kas penkeri metai

eilinio tarnybos vertinimo metu.

prokuroro pareigas skiriamam prokurorui generalinio prokuroro įsakymu skiriamas

neeilinis tarnybos vertinimas. Neeilinis tarnybos vertinimas neskiriamas, jei

nuo paskutinio tarnybos vertinimo nėra praėję vieneri metai.

prokurorės tarnyba gali būti vertinama tik jos sutikimu.

komisija po eilinio ar neeilinio tarnybos vertinimo pateikia generaliniam

prokurorui išvadas, kuriose pasiūlo:

1) prokuroro

tarnybą vertinti teigiamai ir pasiūlyti eiti tas pačias pareigas;

2) prokuroro

tarnybą vertinti teigiamai ir pasiūlyti jį perkelti į aukštesnes pareigas;

3) prokuroro

tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti jį perkelti į žemesnes pareigas;

4) prokuroro

tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti jį atleisti iš tarnybos.

komisija siūlo generaliniam prokurorui suteikti prokurorui aukštesnį, palikti

tą patį arba pažeminti kvalifikacinį rangą.

prokurorui, o generalinio prokuroro sprendimą dėl šios išvados – teismui

Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

34 straipsnis.

Prokurorų karjera

pageidaujantis būti paskirtas į šio straipsnio 5, 6, 7 dalyse nurodytas

pareigas, pateikia prašymą įrašyti jį į Registrą ir dalyvauja atrankoje į šias

pareigas šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka.

(jo pavaduotojo) pareigas asmuo skiriamas penkeriems metams.

prokuroras (jo pavaduotojas), pasibaigus penkerių metų jo paskyrimo į šias

pareigas laikotarpiui, pageidaujantis vėl būti paskirtas į šias, kitas

lygiavertes ar aukštesnes pareigas, įrašomas į Registrą ir dalyvauja atrankoje

šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka. Vyriausiasis prokuroras (jo

pavaduotojas) negali eiti tų pačių pareigų toje pačioje prokuratūroje ilgiau

kaip 10 metų iš eilės.

ėjo vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo pareigas, arba jo sutikimu – kitoje

teritorinėje prokuratūroje. Šiuo pagrindu asmuo negali būti paskirtas į

vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo pareigas.

skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) ir apygardos vyriausiojo

prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas skiriamas asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip

septynerių metų tarnybos prokuroru ir (ar) darbo teisėju stažą arba dvejus

metus jis yra dirbęs apygardos teismo, apygardos administracinio teismo

teisėju, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ar Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo teisėju, arba asmuo, kuris turėdamas socialinių mokslų teisės krypties

daktaro laipsnį ne mažiau kaip septynerius metus yra dirbęs teisinį pedagoginį

darbą.

struktūrinio padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas

skiriamas asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip penkerių metų tarnybos prokuroru ir

(ar) darbo teisėju stažą, arba asmuo, kuris turėdamas socialinių mokslų teisės

krypties daktaro laipsnį ne mažiau kaip penkerius metus yra dirbęs teisinį

pedagoginį darbą.

turi ne mažesnį kaip trejų metų tarnybos prokuroru ir (ar) darbo teisėju stažą,

arba asmuo, kuris turėdamas socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnį

ne mažiau kaip trejus metus yra dirbęs teisinį pedagoginį darbą.

prokurorai, taip pat prokurorai, kurių tarnyba

paskutinės atestacijos metu įvertinta patenkinamai arba nepatenkinamai,

į aukštesnes pareigas neskiriami.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-1661,

2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

35 straipsnis.

Prokurorų kvalifikaciniai rangai

suteikiami šie kvalifikaciniai rangai, žymintys jų kvalifikaciją ar einamas

pareigas:

1)

jaunesnysis justicijos patarėjas;

2) justicijos

patarėjas;

3) vyresnysis

justicijos patarėjas;

4) vyriausiasis

justicijos patarėjas;

5) valstybinis

justicijos patarėjas;

6) vyriausiasis

valstybinis justicijos patarėjas.

prokurorui vyriausiojo valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą,

generalinio prokuroro pavaduotojui valstybinio justicijos patarėjo

kvalifikacinį rangą suteikia Respublikos Prezidentas, skirdamas juos į

pareigas.

kvalifikacinį rangą suteikia generalinis prokuroras įsakymu remdamasis

Atestacijos komisijos išvadomis po jo kvalifikacijos vertinimo arba skatinimo

tvarka:

1) einančiam

prokuroro pareigas Generalinėje prokuratūroje arba apygardos vyriausiojo

prokuroro (jo pavaduotojo), apylinkės vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo)

pareigas – ne aukštesnį kaip vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinį

rangą;

2) einančiam

prokuroro pareigas teritorinėje prokuratūroje – ne aukštesnį kaip vyresniojo

justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą.

prokurorus egzaminą laikiusiam prokurorui, kurio tarnyba po stažuotės įvertinta

teigiamai, skiriant į pareigas suteikiamas jaunesniojo justicijos patarėjo

kvalifikacinis rangas.

tarnybinę nuobaudą turinčiam prokurorui aukštesnis kvalifikacinis rangas

nesuteikiamas.

pakartotinai priimtam į tarnybą prokuratūroje, suteikiamas turėtas

kvalifikacinis rangas, bet ne aukštesnis negu pagal pareigas nustatytasis.

36 straipsnis. Perkėlimas į

kitas pareigas

būti perkeltas į lygiavertes ar žemesnes pareigas.

pareigas prokuroras, kuris neina vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigų,

gali būti perkeltas:

1) jo prašymu ar

sutikimu,

kai į šias pareigas nėra pretenduojančių kitų asmenų;

2) kai dėl

prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų panaikinamos jo pareigos.

žemesnes pareigas gali būti perkeltas:

1) jo prašymu ar

sutikimu, išskyrus perkėlimą į vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo

pareigas;

2) kai dėl

prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų panaikinamos jo pareigos ir nėra

galimybių perkelti jį į lygiavertes pareigas;

3) kai yra

Atestacijos komisijos siūlymas perkelti jį į žemesnes pareigas;

4) kai jam

paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas;

5) pasibaigus

paskyrimo į pareigas terminui.

prokurorę perkelti į kitas pareigas be jos sutikimo, išskyrus šio straipsnio 3

dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.

kuris vienas augina vaiką iki trejų metų, perkelti į kitas pareigas be jo

sutikimo, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus atvejus,

draudžiama.

prokuroro įsakyme dėl prokuroro perkėlimo į kitas pareigas turi būti nurodytas

perkėlimo pagrindas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-1661,

2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

37

straipsnis. Laikinas prokuroro perkėlimas į kitą prokuratūrą, kitą tos pačios

prokuratūros padalinį ar kitas prokuroro pareigas

prokuroras (jo pavaduotojas) tarnybinio būtinumo atvejais gali be prokuroro

sutikimo laikinai perkelti jį į bet kurią prokuratūrą, kitą tos pačios

prokuratūros padalinį ar kitas prokuroro pareigas. Sprendžiant dėl prokuroro

perkėlimo, įvertinama perkeliamo prokuroro kvalifikacija, darbo stažas,

specializacija, atstumas iki vietovės, kurios teritorijoje esančioje

prokuratūroje ar jos padalinyje yra laisva prokuroro vieta, prokuroro nuomonė

ir argumentai dėl galimo perkėlimo, taip pat kitos esminės aplinkybės. Šioje

dalyje nustatyta tvarka prokuroro perkėlimas negali trukti ilgiau kaip

vienerius metus per trejus tarnybos prokuratūroje metus.

prokuroras (jo pavaduotojas) į prokuroro, kuris dėl svarbių priežasčių negali

eiti pareigų (serga ar yra kita svarbi priežastis), pareigas gali laikinai

perkelti kitą prokurorą jo sutikimu, iki grįš negalintis eiti pareigų

prokuroras.

straipsnio nustatyta tvarka perkeltam prokurorui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas atlyginimas,

taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos su perkėlimu susijusios

išlaidos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

37 straipsnis. Pavedimas atlikti kitas funkcijas

prokuroras, jo pavaduotojas, teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras

tarnybinio būtinumo atvejais gali laikinai pavesti prokurorui be jo sutikimo

toje pačioje prokuratūroje atlikti bet kokias jo kvalifikaciją atitinkančias

prokuroro funkcijas.

straipsnio 1 dalyje nustatytas pavedimas yra laikinas ir negali trukti ilgiau

kaip šešis mėnesius per trejus tarnybos prokuratūroje metus.

38 straipsnis.

Prokurorų profesinė etika ir elgesys

tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Prokurorų etikos kodekso. Šį kodeksą

tvirtina generalinis prokuroras kolegijos patarimu.

etikos kodekso pažeidimus tiria Etikos komisija. Ši komisija pateikia siūlymą

dėl tarnybinės nuobaudos Prokurorų etikos kodeksą pažeidusiam prokurorui

taikymo.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PROKURORŲ

SKATINIMAS, TARNYBINIAI NUSIŽENGIMAI Ir ATSAKOMYBĖ

39 straipsnis. Prokurorų skatinimas

pasižymėjimą tarnyboje prokurorai gali būti skatinami:

1) padėka;

2) vardine

dovana (iki penkių minimalių gyvenimo lygių dydžio vertės);

3) vienkartine

(iki vieno pareigūno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) pinigine išmoka;

4) prokuroro

garbės ženklo medaliu arba kitu pasižymėjimo ženklu;

5) suteikiant

aukštesnį kvalifikacinį rangą.

nuopelnus Lietuvos valstybei prokuroras gali būti teikiamas valstybės

apdovanojimui ir (ar) vardiniam ginklui gauti.

skatinamas šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

tarnybinę nuobaudą turintis prokuroras neskatinamas ir neteikiamas valstybės

apdovanojimui ir (ar) vardiniam ginklui gauti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-1661,

2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)

391

straipsnis. Prokurorų tarnybinė atsakomybė

tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos,

įstatymų, kitų teisės aktų ir Prokurorų etikos kodekso, kurį tvirtina

generalinis prokuroras kolegijos patarimu.

įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius

poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai

traukiami tarnybinėn atsakomybėn.

žeminančiu poelgiu pripažįstamas nepateisinamai aplaidus prokuroro pareigų

atlikimas ar jų neatlikimas, prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą

ja menkinantis elgesys ar kitoks šiurkštus Prokurorų etikos kodekso reikalavimų

pažeidimas.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

40 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos

Prokurorui už

įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius

poelgius, taip pat kitus Prokurorų

etikos kodekso pažeidimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3)

kvalifikacinio rango pažeminimas;

4) perkėlimas į

žemesnes pareigas;

5) atleidimas iš

tarnybos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

41 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos

skyrimo tvarka

padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą

žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus

nagrinėja Etikos komisija šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta

tvarka.

komisiją dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prokuroro veikos tyrimo gali

kreiptis:

1) generalinis

prokuroras ar generalinio prokuroro pavaduotojas – dėl Generalinės prokuratūros

departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro;

2) generalinis

prokuroras, generalinio prokuroro pavaduotojas, Generalinės prokuratūros

departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras –

dėl Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės

prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo;

3) generalinis

prokuroras, generalinio prokuroro pavaduotojas, Generalinės prokuratūros

departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros, kurioje prokuroras

tarnauja, vyriausiasis prokuroras ar jo pavaduotojas – dėl Generalinės

prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros prokuroro;

4) proceso

dalyviai ar kiti asmenys, jeigu prokuroro padarytas pažeidimas yra konstatuotas

įsiteisėjusiu teismo sprendimu – dėl prokuroro proceso veiklos;

5) bet kuris

asmuo, kuriam tapo žinomas toks poelgis, – dėl prokuroro vardą žeminančio

poelgio ar kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo, nesusijusio su prokuroro

proceso veikla.

nurodytų asmenų kreipimusis, pateikia savo išvadą, o konstatavusi, kad buvo

padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą

žeminantis poelgis ar kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, – išvadą generaliniam prokurorui dėl tarnybinės

nuobaudos skyrimo.

kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro

vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, gali

ir generalinis

prokuroras, gavęs generalinio

prokuroro pavaduotojo, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar

teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo motyvuotą

teikimą, surašytą atsižvelgiant į generalinio prokuroro įsakymu

nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą.

nuobaudą įsakymu skiria generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Etikos

komisijos išvadą ar šio straipsnio 4 dalyje nurodyto subjekto motyvuotą

teikimą, tačiau generalinio prokuroro šie siūlymai ir teikimai nesaisto.

būti paskirta

per šešis mėnesius

nuo įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio

poelgio,

taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo paaiškėjimo dienos, tačiau ne

vėliau kaip per trisdešimt šešis mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Šio

straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytais

atvejais tarnybinė nuobauda gali būti paskirta per šešis mėnesius nuo teismo

sprendimo įsiteisėjimo dienos.

dėl kurio baigtas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas,

atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, baudžiamasis procesas nutrauktas,

baudžiamoji byla nutraukta arba priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis,

veiksmuose yra įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą

žeminančio poelgio, taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo požymių,

tarnybinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo

sprendimo, kuriuo baigiamas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas,

nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nuo sprendimo nutraukti

baudžiamąjį procesą, nuo sprendimo nutraukti baudžiamąją bylą arba nuo

išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

laikinojo nedarbingumo ar atostogų nebūtas tarnyboje laikas į tarnybinės

nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas.

padarė įstatymo pažeidimą, tarnybinė nuobauda gali būti paskirta

neatsižvelgiant į kitą atsakomybę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

42

straipsnis. Tarnybinės nuobaudos galiojimas ir apskundimas

paskirta tarnybinė nuobauda galioja dvylika mėnesių.

nuobauda generalinio prokuroro įsakymu gali būti panaikinta praėjus ne mažiau

kaip aštuoniems nuobaudos galiojimo mėnesiams, jei per šį laiką prokuroras

pavyzdingai ėjo pareigas ar pasižymėjo tarnyboje.

nuobauda išnyksta pasibaigus jos galiojimo laikui ar ją panaikinus.

tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas ar kvalifikacinio rango

pažeminimo galiojimo laikui, prokuroras į aukštesnes pareigas skiriamas ar

aukštesnis kvalifikacinis rangas suteikiamas bendra šio Įstatymo nustatyta

tvarka.

paskyrimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu dienos gali apskųsti

teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

43

straipsnis. Prokurorų nušalinimo nuo pareigų tvarka

nuo pareigų, jei tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių,

psichotropinių ar toksinių medžiagų ar atsisako pasitikrinti sveikatą arba yra

pagrindas manyti, kad jis padarė veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo ar nusikalstamos

veikos požymių.

generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) arba jų pavedimu teritorinės

prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) įsakymu ne ilgiau kaip

iki 45 dienų, o kai yra pagrindas manyti, kad prokuroras padarė nusikalstamą

veiką, ir generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą, – iki galutinio

sprendimo baudžiamojoje byloje.

nušalinto nuo pareigų, nedelsiant paimami tarnybinis ginklas, šaudmenys,

prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas ir proceso dokumentai.

laikotarpiu darbo užmokestis jam nemokamas.

pareigų nušalintas prokuroras atleidžiamas iš tarnybos, atleidimo diena laikoma

paskutinė jo tarnybos iki nušalinimo nuo pareigų diena.

nušalintas nuo pareigų prokuroras grąžinamas į eitas pareigas, už nepagrįsto

nušalinimo laiką sumokamas jo negautas darbo užmokestis ir tas laikas

įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.

aštuntasis skirsnis

prokuroro Atleidimas iš tarnybos

42 straipsnis.

Tarnybinės nuobaudos galiojimas ir apskundimas

paskirta tarnybinė nuobauda galioja dvylika mėnesių.

nuobauda generalinio prokuroro įsakymu gali būti panaikinta praėjus ne mažiau

kaip aštuoniems nuobaudos galiojimo mėnesiams, jei per šį laiką prokuroras

pavyzdingai ėjo pareigas ar pasižymėjo tarnyboje.

nuobauda išnyksta pasibaigus jos galiojimo laikui ar ją panaikinus.

tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas ar kvalifikacinio rango

pažeminimo galiojimo laikui, prokuroras į aukštesnes pareigas skiriamas ar

aukštesnis kvalifikacinis rangas suteikiamas bendra šio Įstatymo nustatyta

tvarka.

paskyrimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu dienos gali apskųsti

teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

43 straipsnis.

Prokurorų nušalinimo nuo pareigų tvarka

nuo pareigų, jei tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių,

psichotropinių ar toksinių medžiagų ar atsisako pasitikrinti sveikatą arba yra

pagrindas manyti, kad jis padarė veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo ar

nusikalstamos veikos požymių.

generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) arba jų pavedimu teritorinės

prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) įsakymu ne ilgiau kaip

iki 45 dienų, o kai yra pagrindas manyti, kad prokuroras padarė nusikalstamą

veiką, ir generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą, – iki galutinio

sprendimo baudžiamojoje byloje.

nušalinto nuo pareigų, nedelsiant paimami tarnybinis ginklas, šaudmenys,

prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas ir proceso dokumentai.

laikotarpiu darbo užmokestis jam nemokamas.

pareigų nušalintas prokuroras atleidžiamas iš tarnybos, atleidimo diena laikoma

paskutinė jo tarnybos iki nušalinimo nuo pareigų diena.

nušalintas nuo pareigų prokuroras grąžinamas į eitas pareigas, už nepagrįsto

nušalinimo laiką sumokamas jo negautas darbo užmokestis ir tas laikas

įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.

aštuntasis skirsnis

prokuroro Atleidimas iš tarnybos

44 straipsnis. Atleidimo iš tarnybos pagrindai

atleidžiamas iš tarnybos, kai:

1) atsistatydina

savo prašymu;

2) jam paskirta

tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;

3) įsiteisėja

apkaltinamasis teismo nuosprendis;

4) netenka

Lietuvos Respublikos pilietybės;

5) nenutraukia

dalyvavimo politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje, kitaip

pažeidžia šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus;

6) nesutinka

būti perkeltas į žemesnes pareigas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo;

7) keičiant

prokuratūros darbo organizavimą, panaikinamos jo pareigos ir jis nesutinka su

kitomis pasiūlytomis pareigomis arba nėra pareigų, kurias būtų galima jam

pasiūlyti;

8) netinka

tarnauti prokuroru (remiantis medicinos komisijos išvada);

9) remiantis

Atestacijos komisijos išvada netinka eiti prokuroro pareigas;

10) jei

paaiškėja bent viena aplinkybė, dėl kurios asmuo negalėjo būti priimtas į

tarnybą prokuratūroje ir paskirtas į prokuroro pareigas;

11)

atsistatydina įgijęs teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją;

12) yra 65 metų;

13) nesutinka būti perkeltas į kitas

pareigas pasibaigus paskyrimo į pareigas terminui.

gali būti atleistas iš tarnybos, jei:

1) savo poelgiu sulaužo priesaiką;

2) nesibaigus tarnybinės nuobaudos galiojimo laikui

jam skiriama nauja tarnybinė nuobauda;

3) be svarbios

priežasties du kartus per metus visą darbo dieną neatvyksta į tarnybą arba be

svarbios priežasties neatvyksta į tarnybą 2 dienas iš eilės;

4) be svarbios priežasties du kartus neatvyksta į

Atestacijos komisijos posėdį;

5) dėl laikino nedarbingumo nebūna tarnyboje daugiau

kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų

per paskutinius dvylika mėnesių, išskyrus atvejus, kuriais įstatymų nustatyta,

kad pareigos paliekamos ilgesnį laiką dėl tam tikrų ligų arba dėl sveikatos

sutrikdymo tarnyboje;

6) pažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo

valstybinėje tarnyboje įstatymą;

7) negauna leidimo dirbti su įslaptinta informacija,

kai toks reikalavimas numatytas Kompetencijos nuostatuose;

8) yra sulaukęs amžiaus, reikalingo pareigūnų ir

karių valstybinei pensijai gauti.

Įstatyme, draudžiama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-1661,

2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

45 straipsnis. Reikalavimai atleidžiant iš tarnybos ir

atleidimo tvarka

prokuroro įsakymu šio Įstatymo nustatyta tvarka.

atleisti iš tarnybos laikino nedarbingumo laikotarpiu ar atostogų metu,

išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–4, 11 punktuose ir 2 dalies 8

punkte nustatytus atvejus, draudžiama. Jeigu prokuroras atleidžiamas iš

tarnybos pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų

ar laikino nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena.

prokurorę atleisti iš tarnybos, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies

1–6, 9–12 punktuose ir 2 dalies 1, 3, 6, 8 punktuose nustatytus atvejus,

draudžiama.

kuris vienas augina vaiką iki trejų metų, atleisti iš tarnybos, išskyrus šio

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–6, 8–12 punktuose ir 2 dalies 1–6, 8

punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.

prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7, 12 punktuose ir 2

dalies 8 punkte nustatytais atvejais galima tik apie tai įspėjus raštu prieš du

mėnesius. Prokuroras, kuris vienas augina vaiką iki 14 metų, taip pat

prokuroras, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją

atsiradimo liko ne daugiau kaip penkeri metai arba kuris yra invalidas, apie

atleidimą iš tarnybos turi būti įspėjamas prieš keturis mėnesius. Jei

prokuroras atleidžiamas iš tarnybos nesibaigus įspėjimo laikui, jo atleidimo

data nukeliama iki įspėjimo termino pabaigos.

įstatymų nustatyta tvarka paskelbti mirusiais ar pripažinti nežinia kur

esančiais prokurorai generalinio prokuroro įsakymu išbraukiami iš Prokurorų

pareigybių sąrašo.

atleidžiant iš tarnybos arba išbraukiant iš Prokurorų pareigybių sąrašo,

paimami jo tarnybinis ginklas, šaudmenys, asmens apsaugos priemonės, prokuroro

pažymėjimas, prokuroro ženklas, proceso dokumentai ir jam patikėtas

prokuratūros turtas.

46

straipsnis. Prokuroro atleidimas iš tarnybos atsistatydinimo atveju

turi teisę atsistatydinti prieš 14 kalendorinių dienų paduodamas generaliniam

prokurorui prašymą atleisti iš tarnybos.

generalinis prokuroras sutinka, prokuroras iš tarnybos gali būti atleistas nuo

prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos praėjus 3 kalendorinėms dienoms.

turi teisę atšaukti atsistatydinimą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas

nuo prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos.

sutrikdymo, trukdančio tinkamai atlikti prokuroro pareigas, iš tarnybos

atleidžiamas nuo prašyme nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip po 14

kalendorinių dienų nuo prašyme nurodytos dienos.

47

straipsnis. Išeitinė išmoka

straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 13 punktuose ir 2 dalies 5 punkte nustatytais

atvejais, o generalinį prokurorą (jo pavaduotoją) – šio Įstatymo 22 straipsnio

5 dalies 1 punkte, 6 dalies 1, 2 punktuose ir 7 dalies 2 punkte nustatytais

atvejais, jam sumokama dviejų mėnesių vidutinio jo darbo užmokesčio dydžio

išeitinė išmoka.

atleidžiamam prokurorui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų tarnybos

prokuroru stažą, didinama pusantro karto, turinčiam daugiau kaip dešimties metų

tarnybos prokuroru stažą – du kartus, turinčiam daugiau kaip penkiolika metų

tarnybos prokuroru stažą – pustrečio karto, turinčiam daugiau kaip dvidešimties

metų tarnybos prokuroru stažą – tris kartus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

46 straipsnis.

Prokuroro atleidimas iš tarnybos atsistatydinimo atveju

turi teisę atsistatydinti prieš 14 kalendorinių dienų paduodamas generaliniam

prokurorui prašymą atleisti iš tarnybos.

generalinis prokuroras sutinka, prokuroras iš tarnybos gali būti atleistas nuo

prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos praėjus 3 kalendorinėms dienoms.

turi teisę atšaukti atsistatydinimą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas

nuo prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos.

sutrikdymo, trukdančio tinkamai atlikti prokuroro pareigas, iš tarnybos

atleidžiamas nuo prašyme nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip po 14

kalendorinių dienų nuo prašyme nurodytos dienos.

47 straipsnis.

Išeitinė išmoka

straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose ir 2 dalies 5 punkte nustatytais atvejais,

o generalinį prokurorą (jo pavaduotoją) – šio Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 3

punkte nustatytu atveju, jam sumokama dviejų mėnesių vidutinio jo darbo

užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

atleidžiamam prokurorui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų tarnybos

prokuroru stažą, didinama pusantro karto, turinčiam daugiau kaip dešimties metų

tarnybos prokuroru stažą – du kartus, turinčiam daugiau kaip penkiolika metų

tarnybos prokuroru stažą – pustrečio karto, turinčiam daugiau kaip dvidešimties

metų tarnybos prokuroru stažą – tris kartus.

48 straipsnis. Grąžinimas į tarnybą

įsakymu dėl atleidimo iš tarnybos, gali šį įsakymą apskųsti teismui per vieną

mėnesį nuo atleidimo dienos. Ginčai dėl prokurorų atleidimo iš

tarnybos sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

pripažino neteisėtu ir prokurorą grąžino į eitas pareigas, prokurorui sumokamas

jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo

neteisėto atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

prokuroro atleidimą iš tarnybos pripažino neteisėtu ir nustatė, kad į eitas

pareigas jis negali būti grąžintas dėl prokuratūros darbo organizavimo

pakeitimų arba dėl kitų svarbių priežasčių, prokurorui priteisiama šio Įstatymo

47 straipsnyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis mėnesinis darbo

užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš

tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma,

kad prokuroras iš tarnybos atleistas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies

1 punktą kaip atsistatydinęs savo prašymu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo

dienos.

prokuroras, remdamasis šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais teismo

sprendimais, privalo panaikinti neteisėtą įsakymą dėl prokuroro atleidimo iš

tarnybos ir šio įsakymo pagrindus.

Devintasis

skirsnis

PROKURORŲ

SOCIALINĖS GARANTIJOS

49

straipsnis. Prokurorų darbo užmokestis

Prokurorų darbo

užmokestį nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo

įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-1785,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5035 (2008-11-15)

50

straipsnis. Prokurorų atostogos

suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės mokamos atostogos.

kaip penkerių metų tarnybos prokuroru stažą, už kiekvienus paskesnius tarnybos

prokuroru metus kasmetinės atostogos pailginamos 1 kalendorine diena, tačiau

bendra kasmetinių mokamų atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42

kalendorinės dienos.

suteikiamos šio Įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka.

dieną ir generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestų funkcijų,

numatytų Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, atlikimą poilsio

ar švenčių dienomis kompensuojama suteikiant iki 14 kalendorinių dienų

kasmetinių papildomų mokamų atostogų. Papildomos kasmetinės atostogos

suteikiamos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

prokuroras (jo pavaduotojas) tarnybinio būtinumo atvejais gali atšaukti

prokurorą iš kasmetinių atostogų. Nepanaudotos atostogos prokurorui suteikiamos

kitu laiku.

suteikiamos šios tikslinės atostogos:

1) nemokamos atostogos;

2) nėštumo ir gimdymo atostogos;

3) tėvystės atostogos;

4) atostogos vaikui prižiūrėti, kol

jam sueis treji metai;

5) mokymosi atostogos;

6) kvalifikacijos kėlimo atostogos;

7) atostogos dėl gyvenamosios

vietos pakeitimo.

ar kitų svarbių priežasčių per vienerius metus gali būti suteikiamos ne

ilgesnes kaip vieno mėnesio nemokamos atostogos. Nemokamų atostogų laikas

įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.

gimdymo atostogos, tėvystės atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam

sueis treji metai, mokymosi atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta

tvarka.

kuris po pirmo teigiamo jo tarnybos įvertinimo yra ištarnavęs dvejus metus,

vieną kartą per penkerius metus generalinis prokuroras gali suteikti ne

ilgesnes kaip vienerių metų kvalifikacijos kėlimo atostogas. Kvalifikacijos

kėlimo atostogų metu prokurorui paliekamos eitos pareigos, tačiau darbo

užmokestis jam nemokamas, o šių atostogų laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru

stažą.

pareigas kitoje vietovėje, skiriama iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo

atostogų ir už šį laikotarpį mokamas darbo užmokestis. Jei prokuroras perkeltas

į kitas pareigas dėl tarnybinio būtinumo, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo

išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-666,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2682 (2006-06-28)

51

straipsnis. Prokurorų teisė į pensijas

Prokurorai turi teisę Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių

valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio

draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti pareigūnų ir

karių valstybinę pensiją bei valstybinę socialinio draudimo pensiją.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-1028,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-315 (2007-01-19)

52

straipsnis. Kitos prokurorų socialinės garantijos

kuris buvo tyčia nužudytas dėl tarnybos, šeimai – vaikams (įvaikiams) iki 18

metų ar gimusiems po jo mirties vaikams, sutuoktiniui, tėvui ar motinai,

nedarbingiems išlaikytiniams – lygiomis dalimis per vienerius metus valstybė

sumoka 120 mėnesių darbo užmokesčio (toliau – MDU) dydžio išmoką.

žuvęs dėl tarnybos, laidojamas valstybės lėšomis.

kuriam buvo tyčia sutrikdyta sveikata dėl tarnybos, valstybė sumoka

kompensaciją pagal darbingumo netekimo lygį ar sveikatos sutrikdymo sunkumą:

1) dėl sveikatos

sutrikdymo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 60 MDU dydžio;

2) dėl sveikatos

sutrikdymo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 48 MDU dydžio;

3) dėl sveikatos

sutrikdymo netekusiam 45–55 procentų darbingumo – 36 MDU dydžio;

4) dėl sunkaus

sveikatos sutrikdymo – 24 MDU dydžio;

5) dėl nesunkaus

sveikatos sutrikdymo – iki 12 MDU dydžio.

žūties, tyčinio nužudymo ar sveikatos sutrikdymo dėl tarnybos faktinės

aplinkybės nustatomos teismo sprendimu ar generalinio prokuroro nustatyta

tvarka.

kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo prokurorui, kuris vėliau dėl to sveikatos

sutrikdymo neteko darbingumo, sumokamas pagal netektą darbingumą priklausančios

kompensacijos ir gautos kompensacijos skirtumas.

gydymo išlaidas dėl tarnyboje sutrikdytos sveikatos, taip pat išlaidas

psichologo konsultacijoms po ginklo panaudojimo atlygina valstybė Vyriausybės

nustatyta tvarka.

įstatymų nustatyta tvarka draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir

privalomuoju sveikatos draudimu.

tarnybos atlikimo vietoje neturinčiam būsto, generalinio prokuroro nustatyta

tvarka gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos.

komandiruotės išlaidos atlyginamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, jo šeimos nario ligos ar

mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais

atvejais, gali būti skiriama iki penkių minimaliųjų mėnesinių algų dydžio

pašalpa.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-1661,

2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

53

straipsnis. Prokurorų sveikatos patikrinimas

turi kas penkeri metai generalinio prokuroro, sveikatos apsaugos

ministro ir vidaus reikalų ministro kartu nustatyta tvarka nemokamai

pasitikrinti sveikatą medicinos komisijoje.

prokuroras, remdamasis tarnybinio patikrinimo, Atestacijos komisijos ar Etikos

komisijos išvadomis, gali nurodyti prokurorui pasitikrinti sveikatą ir pateikti

medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro pareigas.

54

straipsnis. Prokuroro asmens ir jo nuosavybės apsauga

asmens ir jo šeimos narių ar turto apsauga, kai dėl einamų pareigų kyla reali

grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

patirtą turtinę žalą, kai jo ir jo šeimos turtas pagrobiamas, sugadinamas ar

sunaikinamas, atlygina valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

PROKURORŲ ASMENS

APSAUGOS PRIEMONĖS

49 straipsnis.

Prokurorų darbo užmokestis

Prokurorų darbo užmokestį nustato Valstybės

politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.

50 straipsnis.

Prokurorų atostogos

suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės mokamos atostogos.

kaip penkerių metų tarnybos prokuroru stažą, už kiekvienus paskesnius tarnybos

prokuroru metus kasmetinės atostogos pailginamos 1 kalendorine diena, tačiau

bendra kasmetinių mokamų atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42

kalendorinės dienos.

suteikiamos šio Įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka.

dieną ir generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestų funkcijų,

numatytų Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, atlikimą poilsio

ar švenčių dienomis kompensuojama suteikiant iki 14 kalendorinių dienų

kasmetinių papildomų mokamų atostogų. Papildomos kasmetinės atostogos

suteikiamos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

prokuroras (jo pavaduotojas) tarnybinio būtinumo atvejais gali atšaukti

prokurorą iš kasmetinių atostogų. Nepanaudotos atostogos prokurorui suteikiamos

kitu laiku.

suteikiamos šios tikslinės atostogos:

1) nemokamos atostogos;

2) nėštumo ir gimdymo atostogos;

3) tėvystės atostogos;

4)  atostogos vaikui prižiūrėti,

kol jam sueis treji metai;

5) mokymosi atostogos;

6) kvalifikacijos kėlimo atostogos;

7) atostogos dėl gyvenamosios

vietos pakeitimo.

ar kitų svarbių priežasčių per vienerius metus gali būti suteikiamos ne

ilgesnes kaip vieno mėnesio nemokamos atostogos. Nemokamų atostogų laikas įskaitomas

į tarnybos prokuroru stažą.

gimdymo atostogos, tėvystės atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam

sueis treji metai, mokymosi atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta

tvarka.

kuris po pirmo teigiamo jo tarnybos įvertinimo yra ištarnavęs dvejus metus,

vieną kartą per penkerius metus generalinis prokuroras gali suteikti ne

ilgesnes kaip vienerių metų kvalifikacijos kėlimo atostogas. Kvalifikacijos

kėlimo atostogų metu prokurorui paliekamos eitos pareigos, tačiau darbo

užmokestis jam nemokamas, o šių atostogų laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru

stažą.

pareigas kitoje vietovėje, skiriama iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo

atostogų ir už šį laikotarpį mokamas darbo užmokestis. Jei prokuroras perkeltas

į kitas pareigas dėl tarnybinio būtinumo, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo

išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-666,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2682 (2006-06-28)

51 straipsnis. Prokurorų teisė į

pensijas

Prokurorai turi

teisę Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto

apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei

valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Valstybinių

socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti

pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei valstybinę socialinio draudimo

pensiją.

52 straipsnis.

Kitos prokurorų socialinės garantijos

kuris buvo tyčia nužudytas dėl tarnybos, šeimai – vaikams (įvaikiams) iki 18

metų ar gimusiems po jo mirties vaikams, sutuoktiniui, tėvui ar motinai,

nedarbingiems išlaikytiniams – lygiomis dalimis per vienerius metus valstybė

sumoka 120 mėnesių darbo užmokesčio (toliau – MDU) dydžio išmoką.

žuvęs dėl tarnybos, laidojamas valstybės lėšomis.

kuriam buvo tyčia sutrikdyta sveikata dėl tarnybos, valstybė sumoka

kompensaciją pagal Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos

nustatytą invalidumo grupę ar sveikatos sutrikdymo sunkumą:

1)

dėl sveikatos sutrikdymo tapusiam I grupės invalidu – 60 MDU dydžio;

2) dėl sveikatos

sutrikdymo tapusiam II grupės invalidu – 48 MDU dydžio;

3) dėl sveikatos

sutrikdymo tapusiam III grupės invalidu – 36 MDU dydžio;

4) dėl sunkaus

sveikatos sutrikdymo                           – 24 MDU dydžio;

5) dėl nesunkaus

sveikatos sutrikdymo                                  – iki 12 MDU dydžio.

kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo prokurorui, kuris vėliau dėl to sveikatos

sutrikdymo tapo invalidu, sumokamas pagal invalidumo grupę priklausančios

kompensacijos ir gautos kompensacijos skirtumas.

gydymo išlaidas dėl tarnyboje sutrikdytos sveikatos, taip pat išlaidas

psichologo konsultacijoms po ginklo panaudojimo atlygina valstybė Vyriausybės

nustatyta tvarka.

įstatymų nustatyta tvarka draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir

privalomuoju sveikatos draudimu.

tarnybos atlikimo vietoje neturinčiam būsto, generalinio prokuroro nustatyta

tvarka gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos.

komandiruotės išlaidos atlyginamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, jo šeimos nario ligos ar

mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais

atvejais, gali būti skiriama iki penkių minimalių mėnesinių algų dydžio

pašalpa. Pašalpa mokama iš prokuratūrai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.

53 straipsnis.

Prokurorų sveikatos patikrinimas

kas penkeri metai generalinio prokuroro, sveikatos apsaugos ministro ir

vidaus reikalų ministro kartu nustatyta tvarka nemokamai pasitikrinti sveikatą

medicinos komisijoje.

prokuroras, remdamasis tarnybinio patikrinimo, Atestacijos komisijos ar Etikos

komisijos išvadomis, gali nurodyti prokurorui pasitikrinti sveikatą ir pateikti

medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro pareigas.

54 straipsnis.

Prokuroro asmens ir jo nuosavybės apsauga

asmens ir jo šeimos narių ar turto apsauga, kai dėl einamų pareigų kyla reali

grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

patirtą turtinę žalą, kai jo ir jo šeimos turtas pagrobiamas, sugadinamas ar

sunaikinamas, atlygina valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

PROKURORŲ ASMENS

APSAUGOS PRIEMONĖS

55 straipsnis. Specialiosios

prokurorų asmens apsaugos priemonės

šaunamieji ginklai, šaudmenys ir specialiosios asmens apsaugos priemonės

prokuratūroje tvarkomi, saugomi ir išduodami generalinio prokuroro įsakymu

nustatyta tvarka.

turi teisę saugoti ir nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir

specialiąsias asmens apsaugos priemones pagal generalinio prokuroro išduotą

leidimą. Prokurorui stažuotės metu tarnybinis šaunamasis ginklas ir šaudmenys

neišduodami.

panaudodamas šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos

priemones, turi siekti išvengti sunkių padarinių žmogaus gyvybei ir sveikatai

ar asmenų turtui. Panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias

asmens apsaugos priemones, prokuroras turi:

1) imtis

priemonių, kad nukentėjusiam asmeniui būtų suteikta neatidėliotina medicinos

pagalba;

2) organizuoti

įvykio vietos ir veikos tyrimui svarbių daiktų apsaugą;

3) apie tai

pranešti teritorinei policijos įstaigai ir teritorinės prokuratūros vadovui.

draudžiama šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos

priemones:

1) nešioti neblaiviam,

apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų;

2) palikti

saugoti nepritaikytose vietose;

3) perduoti

kitiems asmenims ar sudaryti sąlygas kitiems asmenims jais pasinaudoti;

4) perdirbti.

panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar specialiąsias asmens apsaugos

priemones arba jas praradęs, prokuroras atsako įstatymų nustatyta tvarka.

56

straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimo tvarka

gali panaudoti šaunamąjį ginklą tik tais atvejais, kai visi kiti galimi akivaizdūs

būdai ir priemonės jau panaudoti arba dėl užpuolimo pobūdžio jų panaudoti nėra

galimybės:

1) gindamasis

arba gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo

gyvybei ar sveikatai užpuolimo;

2) sulaikydamas

asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką ir aktyviais veiksmais vengiantį

sulaikymo;

3) sulaikydamas

suimtą (sulaikytą) asmenį, bandantį bėgti ar pabėgusį konvojavimo metu;

4) gindamas

žmogų nuo puolančio gyvūno.

turi teisę šaunamąjį ginklą išimti iš dėklo, parengti naudoti, taip pat iššauti

į orą, jeigu pagrįstai mano, kad ginklą gali tekti panaudoti prieš žmogų ar

gyvūną arba būtina duoti pavojaus signalą.

vienuoliktasis SKIRSNIS

Baigiamosios

nuostatos

57

straipsnis. Prokuratūros finansavimas

biudžeto. Prokuratūra turi išlaidų sąmatą, o prokuratūrai skirtų asignavimų

valdytojas yra generalinis prokuroras. Generalinė prokuratūra gali sudaryti

atskiras teritorinių prokuratūrų išlaidų sąmatas.

institucijose valstybės biudžetą ar prokuratūrai skiriamus asignavimus, prokuratūrai atstovauja generalinis

prokuroras (jo pavaduotojas).

priemonėmis užtikrina tinkamas prokurorų tarnybos sąlygas, prokuroro

nepriklausomumo garantijas bei įstatymų nustatytas socialines garantijas.

58

straipsnis. Prokuratūros materialinis aprūpinimas

disponuoja patikėjimo teise.

Vyriausybės nustatyta tvarka jai perduotas tarnybines gyvenamąsias patalpas.

56 straipsnis.

Šaunamojo ginklo naudojimo tvarka

gali panaudoti šaunamąjį ginklą tik tais atvejais, kai visi kiti galimi

akivaizdūs būdai ir priemonės jau panaudoti arba dėl užpuolimo pobūdžio jų

panaudoti nėra galimybės:

1) gindamasis

arba gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo

gyvybei ar sveikatai užpuolimo;

2) sulaikydamas

asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką ir aktyviais veiksmais vengiantį

sulaikymo;

3) sulaikydamas

suimtą (sulaikytą) asmenį, bandantį bėgti ar pabėgusį konvojavimo metu;

4) gindamas

žmogų nuo puolančio gyvūno.

turi teisę šaunamąjį ginklą išimti iš dėklo, parengti naudoti, taip pat iššauti

į orą, jeigu pagrįstai mano, kad ginklą gali tekti panaudoti prieš žmogų ar

gyvūną arba būtina duoti pavojaus signalą.

vienuoliktasis SKIRSNIS

Baigiamosios

nuostatos

57 straipsnis.

Prokuratūros finansavimas

biudžeto. Prokuratūra turi išlaidų sąmatą, o prokuratūrai skirtų asignavimų

valdytojas yra generalinis prokuroras. Generalinė prokuratūra gali sudaryti

atskiras teritorinių prokuratūrų išlaidų sąmatas.

institucijose valstybės biudžetą ar prokuratūrai skiriamus asignavimus, prokuratūrai atstovauja generalinis

prokuroras (jo pavaduotojas).

priemonėmis užtikrina tinkamas prokurorų tarnybos sąlygas, prokuroro

nepriklausomumo garantijas bei įstatymų nustatytas socialines garantijas.

58 straipsnis.

Prokuratūros materialinis aprūpinimas

disponuoja patikėjimo teise.

Vyriausybės nustatyta tvarka jai perduotas tarnybines gyvenamąsias patalpas.

59 straipsnis. Kvalifikacijos kėlimo įstaigos ir spaudos leidiniai

Prokuratūra turi teisę įstatymų nustatyta tvarka steigti

prokurorų kvalifikacijos kėlimo įstaigas ir leisti specialius leidinius.

60 straipsnis. Prokurorų atributai

valstybės herbu, prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas, garbės ar kiti pasižymėjimo

ženklai. Jų išdavimo ir naudojimo tvarką nustato generalinis prokuroras.

asmens tapatybę patvirtina ir teisę veikti pagal įstatymus suteikia prokuroro

pažymėjimas ir prokuroro ženklas.

teismo posėdyje dėvi prokuroro mantiją su simboliu – Lietuvos valstybės herbu.

mantijos su simboliu – Lietuvos valstybės herbu, prokuroro ženklo, garbės ar

kitų pasižymėjimo ženklų etalonus tvirtina Respublikos Prezidentas.

vėliavų kėlimo ir naudojimo prokuratūroje tvarką pagal galiojančius teisės

aktus nustato generalinis prokuroras.

61 straipsnis. Prokuratūros

diena

Prokurorų profesinė šventė yra kovo 30 diena – Prokuratūros diena.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-620, 1994 11 03, Žin., 1994, Nr. 86-1620

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO

"DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO"

PAKEITIMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-142,

1997 03 13, Žin., 1997, Nr. 23-543 (1997 03 15)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-958,

1998 12 10, Žin., 1998, Nr. 114-3187 (1998 12 30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-43, 2000 11 28, Žin., 2000, Nr.

103-3259 (2000 12 01)

PROKURATŪROS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-443, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr.

64-2328 (2001-07-25)

VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO, TEISMŲ ĮSTATYMO,

KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTATYMO, SEIMO KONTROLIERIŲ ĮSTATYMO, SEIMO NARIŲ DARBO

SĄLYGŲ ĮSTATYMO, PROKURATŪROS ĮSTATYMO, TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS

PROKURATŪROJE STATUTO, MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO, VAIKO TEISIŲ

APSAUGOS KONTROLIERIAUS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-866,

2002-05-02, Žin., 2002, Nr. 49-1886 (2002-05-17)

PROKURATŪROS

ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1518,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1919 (2003-05-01)

PROKURATŪROS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d.

Nauja

įstatymo redakcija

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-802,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3411 (2006-08-08)

PROKURATŪROS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1912,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)

PROKURATŪROS

ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO,

SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS

ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS

TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-417,

2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5179 (2005-12-08)

PROKURATŪROS

ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-666, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2682 (2006-06-28)

PROKURATŪROS

ĮSTATYMO 50 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1028,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-315 (2007-01-19)

PROKURATŪROS

ĮSTATYMO 51 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1661,

2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)

PROKURATŪROS

ĮSTATYMO 5, 7, 14, 15, 19, 23, 25, 26, 29, 32, 33, 34, 36, 39, 44, 52

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 37(1) STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1690,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3190 (2008-07-17)

PROKURATŪROS

ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1785,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5035 (2008-11-15)

PROKURATŪROS

ĮSTATYMO 49 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-338,

2009-07-14, Žin., 2009, Nr. 89-3800 (2009-07-28)

PROKURATŪROS

ĮSTATYMO 37(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2009 m. spalio 1 d.

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-744,

2010-04-13, Žin., 2010, Nr. 48-2294 (2010-04-27)

PROKURATŪROS

ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-855,

2010-05-27, Žin., 2010, Nr. 64-3142 (2010-06-03)

PROKURATŪROS

ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

PROKURATŪROS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 6,

7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 19, 20, 21, 23, 24, 25, 26, 28, 33, 34, 35, 36, 37,

40, 41, 44, 47, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 34(1),

39(1) STRAIPSNIAIS IR 38 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2012 m.

sausio 1 d.

Iki

šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas 5 metų laikotarpiui paskirti vyriausieji

prokurorai (jų pavaduotojai) jas eina iki 5 metų laikotarpio pabaigos.

Iki

šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas neterminuotai paskirtiems vyriausiesiems

prokurorams (jų pavaduotojams) 5 metų skyrimo į pareigas laikotarpis

skaičiuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Jeigu vyriausieji prokurorai paskirti į pareigas iki Lietuvos

Respublikos prokuratūros įstatymo 5, 7, 14, 15, 19, 23, 25, 26, 29, 32, 33, 34,

36, 39, 44, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 371

straipsniu įstatymo (Žin., 2008,Nr. 81-3173) įsigaliojimo

šias pareigas prokuratūroje ėjo kadencijos trukmės ar ilgesnį laikotarpį, šis

laikotarpis prilyginamas pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas.

Jeigu vyriausieji prokurorai paskirti į pareigas po Lietuvos

Respublikos prokuratūros įstatymo 5, 7, 14, 15, 19, 23, 25, 26, 29, 32, 33, 34,

36, 39, 44, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 371

straipsniu įstatymo (Žin., 2008, Nr. 81-3173) įsigaliojimo

šias pareigas prokuratūroje ėjo kadencijos trukmės ar ilgesnį laikotarpį, šis

laikotarpis prilyginamas antrajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo

generalinis prokuroras parengia teisės aktus, įgyvendinančius šio įstatymo

nuostatas, ir patvirtina šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sudėčių komisijas.

19.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-652,

2013-12-10, Žin., 2013, Nr. 130-6628 (2013-12-19)

PROKURATŪROS

ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1

d.

20.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-708,

2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 140-7075 (2013-12-30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

21.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XII-868,

2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-13, i. k. 2014-05359

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR. I-599 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2014-05-14)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

371 straipsnis. Prokuroro delegavimas į tarptautines,

Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas

paties sutikimu gali būti deleguojamas į tarptautines, Europos Sąjungos

institucijas ar užsienio valstybių institucijas arba į kitas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse

numatytas pareigas paprastai ne ilgiau kaip trejiems metams, jeigu tarptautinė

sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

delegavimo į tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių

institucijas laikotarpis įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą, jam mokamas

nustatytas darbo užmokestis ir apmokamos kitos teisės aktų nustatytos su

delegavimu susijusios išlaidos. Delegavimo laikotarpiu prokurorui garantuojamos

einamos pareigos.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr.

X-1661,

2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-338,

2009-07-14, Žin., 2009, Nr. 89-3800 (2009-07-28)

38

straipsnis. Neteko galios nuo 2012-01-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

PROKURORŲ

SKATINIMAS, TARNYBINIAI NUSIŽENGIMAI Ir ATSAKOMYBĖ

341 straipsnis. Buvusio prokuroro skyrimo į prokuroro

pareigas ypatumai

1.

Buvęs prokuroras, atleistas iš pareigų savo noru, išrinktas į kitas pareigas

arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą, be atrankos, laikantis šiame Įstatyme

nustatytos prokuroro skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, gali

būti paskirtas į tokias pačias ar žemesnes prokuroro pareigas, jeigu nuo

tarnybos prokuroru pabaigos nepraėjo penkeri metai. Jeigu į tas pačias laisvas

prokuroro pareigas pageidauja būti paskirti keli buvę prokurorai, sprendžiant

paskyrimo klausimą taikoma šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta atrankos

tvarka. Atrankoje dalyvauja tik šiame straipsnyje nustatyta tvarka į tarnybą

prokuratūroje pageidaujantys grįžti buvę prokurorai.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvęs prokuroras negali būti skiriamas

į vyriausiojo prokuroro pareigas.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)

35

straipsnis. Prokurorų kvalifikaciniai rangai

suteikiami šie kvalifikaciniai rangai, žymintys jų kvalifikaciją ar einamas

pareigas:

1) jaunesnysis justicijos patarėjas;

2) justicijos

patarėjas;

3) vyresnysis

justicijos patarėjas;

4) vyriausiasis

justicijos patarėjas;

5) valstybinis

justicijos patarėjas;

6) vyriausiasis

valstybinis justicijos patarėjas.

prokurorui vyriausiojo valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą,

generalinio prokuroro pavaduotojui valstybinio justicijos patarėjo

kvalifikacinį rangą suteikia Respublikos Prezidentas, skirdamas juos į

pareigas.

aukštesnį kaip vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą suteikia

generalinis prokuroras įsakymu, remdamasis Atestacijos komisijos išvadomis po

prokuroro kvalifikacijos vertinimo arba skatinimo tvarka.

prokurorus egzaminą laikiusiam prokurorui, kurio tarnyba po stažuotės įvertinta

teigiamai, skiriant į pareigas suteikiamas jaunesniojo justicijos patarėjo

kvalifikacinis rangas.

tarnybinę nuobaudą turinčiam prokurorui aukštesnis kvalifikacinis rangas

nesuteikiamas.

pakartotinai priimtam į tarnybą prokuratūroje, suteikiamas turėtas

kvalifikacinis rangas, bet ne aukštesnis negu pagal pareigas nustatytasis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1562,

2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)