Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas

Įstatymas

skelbtas: Žin., 2003, Nr. 73-3352

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PINIGINĖS SOCIALINĖS

PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS)

ĮSTATYMAS

2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1675

Vilnius

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

(vienų gyvenančių asmenų) turtą ir pajamas, nustatyti joms (jiems) valstybės

teikiamos piniginės socialinės paramos dydį ir teikimo sąlygas, gavėjų

teises ir pareigas, finansavimo šaltinius.

gyventojams, atitinkantiems šio Įstatymo 4 ir 6 straipsnių nuostatas.

Lietuvos Respublikos gyventoju šio Įstatymo reglamentuotai piniginei socialinei

paramai gauti laikomas fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra

Lietuvoje ir kuris Lietuvoje išbūva ištisai ar su pertraukomis ne mažiau kaip 6

mėnesius per metus.

2

straipsnis. Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms

(vieniems gyvenantiems asmenims) rūšys

Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms

šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) (toliau – piniginė socialinė parama)

rūšys yra šios:

1) socialinė pašalpa;

2) būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei

nuotėkoms ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijos (toliau – kompensacijos).

3

straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

gyvenantys asmenys – bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos vyresni

kaip 18 metų asmenys.

2.

Būstas (gyvenamosios patalpos) (toliau – būstas) –

vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos,

tinkamos vienam asmeniui ar šeimai gyventi ir atitinkančios statybos bei

specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kitus) reikalavimus.

naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių,

sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų

pagalbinių patalpų) bendras grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą

neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas.

tarpusavio santykiai ir vienas iš tėvų neatlieka vaiko priežiūros funkcijų arba

netinkamai elgiasi su kitais šeimos nariais, arba (ir) abu tėvai neišsprendžia

tarpusavio problemų ir į tai įtraukia vaikus, arba (ir) vienas iš tėvų ar abu

tėvai nesugeba prižiūrėti vaikų ar elgiasi su jais netinkamai, arba (ir)

gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams.

kaip 18 metų asmuo, turintis emocinių, elgesio, socialinių problemų ir dėl to

esantis socialiai atskirtas – elgetaujantis, valkataujantis, skurstantis

arba (ir) patyręs psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, smurtą šeimoje,

arba (ir) piktnaudžiaujantis alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar

toksinėmis medžiagomis, arba (ir) yra priklausomas nuo azartinių lošimų, arba

(ir) įsitraukęs ar linkęs įsitraukti į nusikalstamą veiklą.

rizikos šeima – šeima, kurioje vyrauja krizė dėl to, kad vienas ar keli

šeimos nariai piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar

toksinėmis medžiagomis arba (ir) yra priklausomas nuo azartinių lošimų, arba

(ir) dėl turimos negalios, skurdo, socialinių įgūdžių stokos negali ar nemoka

prižiūrėti vaikų, arba (ir) naudoja psichologinę, fizinę ar seksualinę

prievartą, arba (ir) gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams.

sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, taip pat susituokęs asmuo, su

kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų

vaikai, arba vienas iš tėvų, jų vaikai ir įvaikiai iki 18 metų. Į šeimos sudėtį

taip pat įskaitomi nedirbantys mokymo įstaigų dieninių skyrių nesusituokę ir su

kitu asmeniu bendrai negyvenantys moksleiviai bei studentai nuo 18 iki 24 metų.

Į globėjų (rūpintojų) šeimų sudėtį vaikai, kuriems įstatymo tvarka yra

nustatyta globa ar rūpyba, neįskaitomi.

šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatyta turto vertė, kurios neviršijusi

šeima (vienas gyvenantis asmuo) turi teisę į piniginę socialinę paramą.

Gyventojų pajamų garantijų įstatymo nustatyta tvarka tvirtinamas valstybės

remiamų pajamų dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus.

10.

Vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų

nesusituokęs asmuo, taip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu gyvenantis

skyrium ir neturintis vaikų asmuo arba susituokęs turintis vaikų asmuo, su

kurio sutuoktiniu teismo sprendimu yra likę gyventi jų vaikai, bei

nesusituokusios nėščios moterys iki 18 metų, kol joms iki gimdymo yra likę ne

daugiau kaip 70 kalendorinių dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau).

Vienu gyvenančiu asmeniu nelaikomi nedirbantys mokymo įstaigų dieninių skyrių

moksleiviai ir studentai iki 24 metų.

ANTRASIS

SKIRSNIS

SOCIALINĖ

PAŠALPA

4

straipsnis. Šeimų (vienų gyvenančių asmenų) teisė į socialinę pašalpą

pašalpą, jeigu jos (jie) atitinka

šios dalies 1

ir 2 punktuose nurodytas sąlygas ir kiekvienas šeimos narys (vienas gyvenantis

asmuo) atitinka bent vieną iš 3, 4 ar 5 punktuose nurodytų sąlygų:

1) turimo turto, nurodyto šio Įstatymo 9 straipsnyje, vertė

neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto pagal šio Įstatymo 11 straipsnį;

2) vidutinės 3 praėjusių iki kreipimosi dėl pašalpos

skyrimo mėnesių šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos yra mažesnės už

valstybės remiamas pajamas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui);

3) dirbantys vyresni kaip 18 metų šeimos nariai (vienas

gyvenantis asmuo) dirba ir per 3 mėnesių laikotarpį, už kurį pajamas reikia

apskaičiuoti, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius darbo laiko trukmės,

nustatytos Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalyje arba 145 straipsnyje, arba

dirba ne visą darbo laiką Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nustatytais atvejais, o jiems apskaičiuojama

darbo užmokesčio ne mažiau už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį

atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Jeigu asmeniui

per 3 mėnesių laikotarpį iki kreipimosi dėl socialinės pašalpos suteikiamos

antrą kartą per metus neapmokamos atostogos arba nustatoma, kad darbuotojas

antrą kartą per metus neatvyko į darbą ir dėl to jam nebuvo mokamas darbo

užmokestis ar socialinio draudimo išmokos, socialinė pašalpa neskiriama;

4) vyresni kaip 18 metų šeimos nariai (vienas gyvenantis

asmuo) ir vaikai nuo 16 iki 18 metų nedirba dėl vienos iš šių priežasčių:

mokosi mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai; yra

įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus; yra I ar II grupės invalidai

(invalidas); yra bedarbiai (bedarbis), gaunantys bedarbio pašalpą, mokymosi

laikotarpiu – mokymosi pašalpą; yra asmenys (asmuo), ne mažiau kaip 6 mėnesius

užsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo;

yra asmenys (asmuo), kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau

kaip 2 metai, užsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje ir

gaunantys bedarbio pašalpą; vienas iš šeimos narių slaugo savo vaiką (globotinį

ar rūpintinį), tėvą, motiną, sutuoktinį, seserį, brolį, senelius, kuriems

nuolatinės slaugos būtinumas nustatytas teisės aktų nustatyta tvarka; ne

trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi sveikatos priežiūros įstaigos stacionare;

moteris yra nėščia ir iki gimdymo yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių

dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau);

5) motina arba tėvas (globėja ar rūpintoja arba globėjas ar

rūpintojas) augina namuose: vaiką iki 3 metų, nelankantį ikimokyklinės vaikų

ugdymo įstaigos; bent vieną nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos arba

mokyklos vaiką iki 8 metų, kai šeima turi 3 ir daugiau vaikų iki 14 metų ir kai

vaikai yra tinkamai prižiūrimi; ikimokyklinio amžiaus vaiką, bet ne vyresnį

kaip 8 metų, nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos pagal gydytojų

rekomendaciją arba dėl to, kad gyvenamojoje vietovėje nėra ikimokyklinės ugdymo

įstaigos ar vietų joje.

sutuoktinių, auginančių vaiką (vaikus) iki 18 metų, šeimoms, atitinkančioms šio

straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas sąlygas ir bent

vieną iš 3, 4 ar 5 punktuose nurodytų sąlygų, socialinė pašalpa skiriama, jeigu

jie yra sudarę teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį arba jei

vaiko (vaikų) išlaikymą yra priteisęs teismas.

iki 18 metų, šeimoms, atitinkančioms šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose

nurodytas sąlygas ir bent vieną iš 3, 4 ar 5 punktuose nurodytų

sąlygų, socialinė pašalpa skiriama, jeigu jų vaikui (vaikams) yra pripažinta

arba nustatyta tėvystė ir teismas yra priteisęs išlaikymą vaikui (vaikams),

išskyrus atvejus, kai įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės nustatyti vaiko

tėvo (motinos) tapatybės arba teismas negali tėvui (motinai) priteisti vaiko

išlaikymo. Socialinė pašalpa šeimai skiriama tėvystės nustatymo bylos nagrinėjimo

teisme metu.

(personalinių) įmonių savininkams socialinė pašalpa skiriama, jei jie atitinka

šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas sąlygas ir bent vieną iš 3,

4 arba 5 punktuose nurodytų sąlygų.

4 straipsnis.

Šeimų (vienų gyvenančių asmenų) teisė į socialinę pašalpą

pašalpą, jeigu jos (jie) atitinka

šios dalies 1

ir 2 punktuose nurodytas sąlygas ir kiekvienas šeimos narys (vienas gyvenantis

asmuo) atitinka bent vieną iš 3, 4 ar 5 punktuose nurodytų sąlygų:

1) turimo turto, nurodyto šio Įstatymo 9 straipsnyje, vertė

neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto pagal šio Įstatymo 11 straipsnį;

2) vidutinės 3 praėjusių iki kreipimosi dėl pašalpos skyrimo

mėnesių šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos yra mažesnės už valstybės

remiamas pajamas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui);

3) dirbantys vyresni kaip 18 metų šeimos nariai (vienas

gyvenantis asmuo) dirba ir per 3 mėnesių laikotarpį, už kurį pajamas reikia

apskaičiuoti, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius darbo laiko trukmės,

nustatytos Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalyje arba 145 straipsnyje, arba

dirba ne visą darbo laiką Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nustatytais atvejais, o jiems apskaičiuojama

darbo užmokesčio ne mažiau už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį

atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Jeigu asmeniui

per 3 mėnesių laikotarpį iki kreipimosi dėl socialinės pašalpos suteikiamos

antrą kartą per metus neapmokamos atostogos arba nustatoma, kad darbuotojas

antrą kartą per metus neatvyko į darbą ir dėl to jam nebuvo mokamas darbo

užmokestis ar socialinio draudimo išmokos, socialinė pašalpa neskiriama;

4) vyresni kaip 18 metų šeimos nariai (vienas gyvenantis

asmuo) ir vaikai nuo 16 iki 18 metų nedirba dėl vienos iš šių priežasčių:

mokosi mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai; yra

įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus; yra I ar II grupės invalidai

(invalidas); yra bedarbiai (bedarbis), gaunantys bedarbio pašalpą, mokymosi

laikotarpiu – mokymosi pašalpą; yra asmenys (asmuo), ne mažiau kaip 6 mėnesius

užsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo;

yra asmenys (asmuo), kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau

kaip 2 metai, užsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje ir

gaunantys bedarbio pašalpą; vienas iš šeimos narių slaugo savo vaiką (globotinį

ar rūpintinį), tėvą, motiną, sutuoktinį, seserį, brolį, senelius, kuriems

nuolatinės slaugos būtinumas nustatytas teisės aktų nustatyta tvarka; ne

trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi sveikatos priežiūros įstaigos stacionare;

moteris yra nėščia ir iki gimdymo yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių

dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau);

5) motina arba tėvas (globėja ar rūpintoja arba globėjas ar

rūpintojas) augina namuose: vaiką iki 3 metų, nelankantį ikimokyklinės vaikų

ugdymo įstaigos; bent vieną nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos arba

mokyklos vaiką iki 8 metų, kai šeima turi 3 ir daugiau vaikų iki 14 metų ir kai

vaikai yra tinkamai prižiūrimi; ikimokyklinio amžiaus vaiką, bet ne vyresnį

kaip 8 metų, nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos pagal gydytojų

rekomendaciją arba dėl to, kad gyvenamojoje vietovėje nėra ikimokyklinės ugdymo

įstaigos ar vietų joje.

sutuoktinių, auginančių vaiką (vaikus) iki 18 metų, šeimoms, atitinkančioms šio

straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas sąlygas ir bent

vieną iš 3, 4 ar 5 punktuose nurodytų sąlygų, socialinė pašalpa skiriama, jeigu

jie yra sudarę teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį arba jei

vaiko (vaikų) išlaikymą yra priteisęs teismas.

iki 18 metų, šeimoms, atitinkančioms šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose

nurodytas sąlygas ir bent vieną iš 3, 4 ar 5 punktuose nurodytų

sąlygų, socialinė pašalpa skiriama, jeigu jų vaikui (vaikams) yra pripažinta

arba nustatyta tėvystė ir teismas yra priteisęs išlaikymą vaikui (vaikams),

išskyrus atvejus, kai įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės nustatyti vaiko

tėvo (motinos) tapatybės arba teismas negali tėvui (motinai) priteisti vaiko

išlaikymo. Socialinė pašalpa šeimai skiriama tėvystės nustatymo bylos nagrinėjimo

teisme metu.

(personalinių) įmonių savininkams socialinė pašalpa skiriama, jei jie atitinka

šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas sąlygas ir bent vieną iš 3,

4 arba 5 punktuose nurodytų sąlygų.

5 straipsnis. Socialinės pašalpos dydis

Socialinė pašalpa, teikiama šio Įstatymo 4 straipsnyje nurodytoms šeimoms (vieniems

gyvenantiems asmenims), sudaro 90 procentų skirtumo

tarp valstybės remiamų pajamų šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) ir vidutinių

šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų per mėnesį.

TREČIASIS

SKIRSNIS

KOMPENSACIJOS

6

straipsnis. Šeimų (vienų gyvenančių asmenų) teisė į kompensacijas

(vieni gyvenantys asmenys) turi teisę į kompensacijas, jeigu atitinka šios dalies

1–4 punktuose nurodytas sąlygas ir kiekvienas šeimos narys (vienas gyvenantis

asmuo) atitinka bent vieną iš 5, 6 ar 7 punktuose nurodytų sąlygų:

1) nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio Įstatymo 9

straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto vadovaujantis

šio Įstatymo 11 straipsniu;

2) išlaidos už

būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už šio Įstatymo 7 straipsnyje nustatytą

normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes

už normatyvą, viršija 25 procentus skirtumo tarp šeimos (vieno gyvenančio

asmens) pajamų ir 90 procentų valstybės remiamų pajamų šeimai (vienam

gyvenančiam asmeniui) dydžio;

3) išlaidos už

faktinį šalto vandens bei nuotėkų kiekį, bet ne didesnį už šio Įstatymo 7 straipsnyje

nustatytą normatyvą, viršija 2 procentus šeimos (vieno gyvenančio asmens)

pajamų;

4) išlaidos už faktinį karšto vandens kiekį, bet ne didesnį už šio

Įstatymo 7 straipsnyje nustatytą normatyvą, viršija 5 procentus šeimos (vieno

gyvenančio asmens) pajamų;

5) dirbantys vyresni kaip 18 metų šeimos nariai (vienas

gyvenantis asmuo) dirba ir per 3 mėnesių laikotarpį, už kurį pajamas reikia

apskaičiuoti, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius darbo laiko trukmės,

nustatytos Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalyje arba 145 straipsnyje, arba

dirba ne visą darbo laiką Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose

nustatytais atvejais, o jiems apskaičiuojama darbo užmokesčio ne mažiau už

minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam

laikui arba atliktam darbui. Jeigu asmeniui per 3 mėnesių laikotarpį iki

kreipimosi dėl kompensacijų suteikiamos antrą kartą per metus neapmokamos

atostogos arba nustatoma, kad darbuotojas antrą kartą per metus neatvyko į

darbą ir dėl to jam nebuvo mokamas darbo užmokestis ar socialinio draudimo

išmokos, kompensacijos neskiriamos;

6) vyresni kaip 18 metų šeimos nariai (vienas gyvenantis

asmuo) ir vaikai nuo 16 iki 18 metų nedirba dėl vienos iš šių priežasčių:

mokosi mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai; yra

įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus; yra I ar II grupės invalidai

(invalidas); yra bedarbiai (bedarbis), gaunantys bedarbio pašalpą, mokymosi

laikotarpiu – mokymosi pašalpą; yra asmenys (asmuo), ne mažiau kaip 6 mėnesius

užsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo;

yra asmenys (asmuo), kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau

kaip 2 metai, užsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje ir

gaunantys bedarbio pašalpą; vienas iš šeimos narių slaugo savo vaiką (globotinį

ar rūpintinį), tėvą, motiną, sutuoktinį, seserį, brolį, senelius, kuriems

nuolatinės slaugos būtinumas nustatytas teisės aktų nustatyta tvarka; ne

trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi sveikatos priežiūros įstaigos stacionare;

moteris yra nėščia ir iki gimdymo yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių

dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau);

7) motina arba tėvas (globėja ar rūpintoja arba globėjas ar

rūpintojas) augina namuose: vaiką iki 3 metų, nelankantį ikimokyklinės vaikų

ugdymo įstaigos; bent vieną nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos arba

mokyklos vaiką iki 8 metų, kai šeima turi 3 ir daugiau vaikų iki 14 metų ir kai

vaikai yra tinkamai prižiūrimi; ikimokyklinio amžiaus vaiką, bet ne vyresnį

kaip 8 metų, nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos pagal gydytojų

rekomendaciją arba dėl to, kad gyvenamojoje vietovėje nėra ikimokyklinės ugdymo

įstaigos ar vietų joje.

santuoką arba gyvenančių skyrium sutuoktinių, auginančių vaikus iki 18 metų, šeimoms,

atitinkančioms šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytas sąlygas ir bent

vieną iš 5, 6 ar 7 punktuose nurodytų sąlygų, kompensacijos skiriamos, jeigu

jie yra sudarę teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį arba jei

vaiko (vaikų) išlaikymą yra priteisęs teismas.

metų, šeimoms, atitinkančioms šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytas

sąlygas ir bent vieną iš 5, 6 ar 7 punktuose nurodytų sąlygų, kompensacijos

skiriamos, jeigu jų vaikui (vaikams) yra pripažinta arba nustatyta tėvystė ir

teismas yra priteisęs išlaikymą vaikui (vaikams), išskyrus atvejus, kai

įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės nustatyti vaiko tėvo (motinos)

tapatybės arba teismas negali tėvui (motinai) priteisti vaiko išlaikymo.

Kompensacijos šeimai skiriamos tėvystės nustatymo bylos nagrinėjimo teisme

metu.

(personalinių) įmonių savininkams kompensacijos skiriamos, jei jie atitinka šio

straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytas sąlygas ir bent vieną iš 5, 6 ar 7

punktuose nurodytų sąlygų.

7

straipsnis. Normatyvai kompensacijoms apskaičiuoti

apskaičiuoti taikomi šie normatyvai:

1) būsto naudingojo ploto normatyvas: vienam iš būste gyvenančių

šeimos narių (vienam gyvenančiam asmeniui) – 38 kvadratiniai metrai, kiekvienam

kitam šeimos nariui – 12 kvadratinių metrų. Šie plotai nustatomi pagal

kadastrinių matavimų duomenis;

2) karšto vandens – 1 kubinis metras vienam šeimos nariui (vienam

gyvenančiam asmeniui) per mėnesį;

3) šalto vandens ir nuotėkų – 2 kubiniai metrai vienam

šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) per mėnesį.

šaltam vandeniui pašildyti nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės

komisija.

8

straipsnis. Kompensacijų dydis

kompensuojama:

1) šildymo

sezono metu – išlaidų už būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už šio Įstatymo

7 straipsnyje nustatytą normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į energijos ar kuro

sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą, dalis, viršijanti 25 procentus skirtumo

tarp šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų ir 90 procentų valstybės remiamų

pajamų šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) dydžio;

2) išlaidų už faktinį šalto vandens bei nuotėkų kiekį, bet ne didesnį

už šio Įstatymo 7 straipsnyje nustatytą normatyvą, dalis, viršijanti 2

procentus šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų;

3) išlaidų už

faktiniam karšto vandens kiekiui, bet ne didesniam už šio Įstatymo 7

straipsnyje nustatytą normatyvą, paruošti energijos ar kuro sąnaudas, bet ne

didesnes už nustatytą normatyvą, pridėjus išlaidas už šalto vandens sąnaudas

karštam vandeniui ruošti, dalis, viršijanti 5 procentus šeimos (vieno

gyvenančio asmens) pajamų.

pasinaudojusi valstybės teikiamais tiksliniais kreditais šilumos taupymo

priemonėms įgyvendinti, būsto šildymo išlaidų kompensacija skaičiuojama taikant

energijos ar kuro sąnaudų normatyvą, iki bus visiškai išmokėtas tikslinis

kreditas.

daugiau kaip 90 procentų valstybės remiamų pajamų šeimai (vienam gyvenančiam

asmeniui) dydžio, skiriama būsto šildymo

išlaidų kompensacija yra lygi faktinėms išlaidoms už

būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į

energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

TURTO VERTĖS

NORMATYVO PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI NUSTATYMAS

9 straipsnis. Šeimos (vieno gyvenančio asmens)

turtas

Skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos (vieno

gyvenančio asmens) turtą įskaitomas šis šeimos narių (vieno gyvenančio asmens)

nuosavybės teise turimas turtas:

1) statiniai;

2) privalomos registruoti transporto priemonės;

3) privaloma registruoti žemės ūkio technika;

4) žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių);

5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, kurių

bendra vertė viršija 30 valstybės remiamų pajamų dydžių;

6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai

popieriai, pajai;

7) meno kūriniai ir juvelyriniai dirbiniai, kurių

bendra vertė viršija 15 valstybės remiamų pajamų dydžių;

8) piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose

kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose;

9) gautos (negrąžintos) paskolos;

10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos)

piniginės lėšos;

11) per deklaruojamąjį laikotarpį padovanotas kitam

asmeniui turtas;

12) per deklaruojamąjį laikotarpį įgytas kitas turtas,

kurio bendra vertė viršija 30 valstybės remiamų pajamų dydžių (buitinė

technika, baldai, drabužiai ir kita).

10 straipsnis. Nekilnojamojo turto normatyvai

naudingojo ploto vienam iš jame gyvenančių šeimos narių (vienam gyvenančiam

asmeniui), pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kartu gyvenančiam

šeimos nariui.

asmeniui), atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:

1) namų valdos žemės sklypo ploto: miestuose – 6 arai,

miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;

2) žemės ūkio paskirties žemės sklypo iki 1 hektaro

(įskaitant jame esančią namų valdos žemę) ploto: miestuose – 6 arai,

miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;

3) didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės

sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, bei miškų ūkio

paskirties žemės sklypo – 3,5 hektaro. Jeigu šeimos (vieno gyvenančio

asmens) turimi žemės sklypai yra ne tos pačios paskirties, nustatant žemės

sklypo normatyvą imamas vienos paskirties, didžiausios vertės žemės sklypas;

4) šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), neturinčiai

šios dalies 1–3 punktuose nurodyto žemės sklypo, taikomas šios dalies 2 punkte

nustatytas žemės sklypo normatyvas.

11 straipsnis. Turto vertės normatyvo nustatymas

tipo nekilnojamojo turto vertės normatyvas nustatomas tam tikro nekilnojamojo

turto normatyvą dauginant iš to turto vidutinės rinkos vertės.

nekilnojamojo turto tipui vidutinę rinkos vertę tvirtina pagal savivaldybes (be

savivaldybių centrų) ir kasmet iki gegužės 1 dienos patikslina Komisija

privalomam registruoti turtui įvertinti.

šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), įskaitoma šio Įstatymo 10 straipsnio 1

dalyje nurodyto būsto vertė ir vieno iš 10 straipsnio 2 dalyje nurodytų žemės

sklypų vertė.

popierių ir pajų vertės normatyvas yra 30 valstybės remiamų pajamų dydžių

kiekvienam sutuoktiniui arba kartu gyvenančiam bendro ūkio siejamam

nesusituokusiam asmeniui, arba vieninteliam iš tėvų (vienam gyvenančiam

asmeniui) per metus.

asmeniui) nustatomas susumuojant šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyto turto

vertės normatyvus.

PENKTASIS

SKIRSNIS

ŠEIMOS (VIENO

GYVENANČIO ASMENS) PAJAMŲ PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI APSKAIČIAVIMAS

12

straipsnis. Šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos

piniginę socialinę paramą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas

įskaitomos šios šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) gaunamos pajamos:

1) su darbo santykiais susijusios pajamos;

2) autorinis atlyginimas;

3) pensijos;

4) dividendai;

5) palūkanos;

6) individualios (personalinės) įmonės savininko pajamos, gautos iš

šios įmonės apmokestinto pelno;

7) pajamos iš žemės ūkio veiklos;

8) išmokos žemės ūkio veiklai;

9) piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);

10) stipendijos;

11) socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus vienkartines

pašalpas ir kompensacijas, transporto bei specialių lengvųjų automobilių

įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijas invalidams,

kompensacijas diabetikams, donorams ir slaugos pašalpą visiškos negalios

invalidams, draudimo išmokas, mokamus alimentus. Skiriant šeimai (vienam

gyvenančiam asmeniui) socialinę pašalpą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens)

pajamas neįskaitoma gauta socialinė pašalpa bei šiuo Įstatymu nustatytos kompensacijos;

12) išeitinė

pašalpa arba kompensacija, išmokama, kai darbo sutartis nutraukiama;

13) išeitinė

išmoka arba kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;

14) ligos,

motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa;

15) turtinės ar

neturtinės žalos atlyginimas (iš jų vienkartinė netekto darbingumo

kompensacija);

16) labdara

piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų

dydžius;

17) gautos dovanų piniginės lėšos;

18) paveldėtos piniginės lėšos;

19) užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos;

20) valstybės kompensacija už visuomenės poreikiams paimtą turtą;

21) turto pardavimo pajamos;

22) turto nuomos pajamos;

23) loterijų ar

kitų žaidimų laimėjimai, prizai.

gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, vietoj

pensijų mokamos kompensacijos, stipendijos, kas mėnesį gaunamos pašalpos,

ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat kitos kas mėnesį

gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos gautos.

jos buvo išmokėtos.

konkrečią pinigų sumą, vidutinis vaikui išlaikyti skirtas per mėnesį dydis

apskaičiuojamas šią pinigų sumą padalijus iš mėnesių, likusių, iki vaikui (vaikams)

sukaks 18 metų, skaičiaus.

tikras turtas, į šeimos pajamas įskaitomos iš turto naudojimo (nuomos) gaunamos

pajamos. Šias pajamas pareiškėjas pats nurodo prašyme-paraiškoje.

apskaitos dokumentus. Jeigu tokių dokumentų nėra, vidutinės mėnesio pajamos

apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus

žemės ūkio veiklos pajamų, įvertintų pagal sąlygines išlaidas, normatyvus.

Nesant galimybės nustatyti pajamų pagal šiuos normatyvus, vidutinės mėnesio

pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatytą pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų.

13

straipsnis. Pajamų socialinei pašalpai gauti apskaičiavimas

(vieno gyvenančio asmens) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos imant iki

kreipimosi praėjusių 3 mėnesių pajamas, nurodytas šio Įstatymo 12 straipsnyje.

2.

Tuo atveju, kai kreipimosi dėl socialinės pašalpos mėnesį bent vieno šeimos

nario (vieno gyvenančio asmens) pajamų šaltinis, palyginti su praėjusiais 3

mėnesiais, pasikeitė, nustatant vidutines šeimos (vieno gyvenančio asmens)

pajamas imamos visų šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) kreipimosi mėnesį

gautos pajamos.

straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka netaikoma, jei per 3 mėnesių laikotarpį

iki kreipimosi dėl socialinės pašalpos yra gauta vienkartinių išmokų (premija,

vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė pašalpa arba

kompensacija, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka arba

kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui, honoraras,

piniginis laimėjimas ir kitos).

asmeniui) neskiriama, o kai socialinė pašalpa skiriama kitiems šeimos nariams, jam tenkanti pajamų dalis iš bendrų

šeimos pajamų atimama, jeigu jis:

1) nuolat arba darbo dienomis gyvena (aprūpintas nakvyne ir maistu)

valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje;

2) neturi

leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

asmeniui) neskiriama ir jo pajamos neįskaitomos į šeimos pajamas, jeigu jis:

1) yra

moksleivis ar studentas iki 24 metų ir gyvena kitoje valstybėje bei mokosi tos

valstybės mokymo įstaigos dieniniame skyriuje;

2) atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą.

14 straipsnis. Pajamų

kompensacijai gauti apskaičiavimas

gyvenančio asmens) vidutinių mėnesio pajamų dalį, tenkančią būstą, kaip

gyvenamąją vietą, deklaravusiems šeimos nariams (vienam gyvenančiam asmeniui).

(vieno gyvenančio asmens) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal 3 mėnesių,

praėjusių iki laikotarpio, nuo kurio šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) skiriamos

kompensacijos, pajamas, nurodytas šio Įstatymo 12 straipsnyje.

3.

Jeigu viename būste gyvena daugiau kaip viena šeima ir šios šeimos atsiskaito

pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), bendros būstą, kaip gyvenamąją

vietą, deklaravusių šeimos narių (vienų gyvenančių asmenų) pajamos

apskaičiuojamos sumuojant kiekvienos šeimos būstą, kaip gyvenamąją vietą,

deklaravusiems šeimos nariams (vieniems gyvenantiems asmenims) tenkančią

vidutinių šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų per mėnesį dalį, prieš tai

atėmus 90 procentų jiems (jam) tenkančių valstybės remiamų pajamų dydžio. Jeigu

viena iš būste gyvenančių šeimų (vienų gyvenančių asmenų) neturi teisės

į kompensacijas, kompensacijos neskiriamos nė vienai iš kartu gyvenančių šeimų

(vienų gyvenančių asmenų).

4.

Socialinę pašalpą gaunančiai šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) skaičiuojant

kompensacijas imamos pajamos, kurios socialinei pašalpai gauti paskutinį

kartą buvo nurodytos iki to mėnesio, nuo kurio skiriamos kompensacijos. Į šias

pajamas taip pat įskaitomas paskutinį kartą paskirtos socialinės pašalpos

dydis.

vieno šeimos nario (vieno gyvenančio asmens) pajamų šaltinis, palyginti su 3

praėjusiais mėnesiais, pasikeitė, imamos šeimos (vieno gyvenančio asmens)

pajamos to mėnesio, nuo kurio skiriamos kompensacijos.

straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka netaikoma, kai per 3 mėnesių laikotarpį

iki mėnesio, nuo kurio skiriamos kompensacijos, yra gauta vienkartinių išmokų

(premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė pašalpa arba

kompensacija, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka arba

kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui, honoraras,

piniginis laimėjimas ir kitos).

šeimos nariui tenkanti pajamų dalis iš bendrų šeimos pajamų atimama, jeigu jis:

1) nuolat arba darbo dienomis gyvena (aprūpintas nakvyne ir maistu)

valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje;

2) neturi

leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

asmeniui) neskiriamos ir jo pajamos neįskaitomos į šeimos pajamas, jeigu jis:

1) yra

moksleivis ar studentas iki 24 metų ir gyvena kitoje valstybėje bei mokosi tos

valstybės mokymo įstaigos dieniniame skyriuje;

2) atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą.

vienas dujų apskaitos prietaisas, o būstai priklauso kelioms šeimoms (vieniems

gyvenantiems asmenims), kompensacija skaičiuojama atskirai šeimoms (vieniems

gyvenantiems asmenims), gyvenančioms atskiruose būstuose.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

PINIGINĖS

SOCIALINĖS PARAMOS ADMINISTRAVIMAS

15

straipsnis. Piniginę socialinę paramą administruojanti institucija

Piniginę socialinę paramą administruoja šeimos (vieno

gyvenančio asmens) deklaruojamos gyvenamosios vietos savivaldybė, o jei šeima

(vienas gyvenantis asmuo) gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybė, kurioje

šeima (vienas gyvenantis asmuo) gyvena.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2217,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

16

straipsnis. Kreipimasis dėl piniginės socialinės paramos

dėl piniginės socialinės paramos, šeima (vienas gyvenantis asmuo) užpildo

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymą-paraišką, joje

nurodo duomenis apie šeimą, jos narių veiklos pobūdį, turimą turtą ir šio

Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6–12 punktuose nurodyto turto vertę, gaunamas

pajamas bei kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją. Prie

prašymo-paraiškos pridedamos šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) pažymos

apie šio Įstatymo 12 straipsnyje nurodytas pajamas, gautas per 3 praėjusius iki

kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos mėnesius. Visų

prašyme-paraiškoje surašytų duomenų teisingumą savo parašais patvirtina abu

sutuoktiniai ar kartu gyvenantys bendro ūkio siejami nesusituokę asmenys ir

šeimos susitarimu nurodomas piniginės socialinės paramos gavėjas. Savivaldybė

turi teisę skirti piniginę socialinę paramą ir tuo atveju, kai prašymą pasirašo

tik vienas iš sutuoktinių, nurodęs priežastį, dėl kurios kitas sutuoktinis

negali pasirašyti.

straipsnyje, bei tai patvirtinančius dokumentus šeima (vienas

gyvenantis asmuo) pateikia vieną kartą per metus už praėjusius 12

mėnesių iki kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos. Jeigu dėl piniginės

socialinės paramos šeima (vienas gyvenantis asmuo) kreipiasi pakartotinai, ji

(jis) turi pranešti savivaldybei apie turto pasikeitimus po laikotarpio, už

kurį turtas buvo deklaruotas.

metodiką nustato šeimos (vieno gyvenančio asmens) turto, nurodyto šio Įstatymo 9

straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, vertę, o remdamasi Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos patvirtintomis žemės ūkio produkcijos sąlyginėmis

vertėmis – šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto turto vertę.

institucijų, įstaigų ir organizacijų duomenų bazėje turimą informaciją apie

šeimas (vienus gyvenančius asmenis), kurios kreipiasi dėl piniginės socialinės

paramos. Kitus reikalingus dokumentus, patvirtinančius prašyme-paraiškoje

nurodytus duomenis, kurių savivaldybei nėra galimybės tiesiogiai gauti iš

įmonių, institucijų, įstaigų ir organizacijų, pateikia šeima (vienas gyvenantis

asmuo) per 1 mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo savivaldybei dienos.

17

straipsnis. Piniginės socialinės paramos skyrimas ir mokėjimas

pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima (vienas gyvenantis asmuo)

pateikė prašymą-paraišką, pirmos dienos.

tolesnio socialinės pašalpos skyrimo šeima (vienas gyvenantis asmuo) per 3

mėnesius gali kreiptis su prašymu-paraiška ir naujais dokumentais su duomenimis

apie šeimos narius ir šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas. Tuo atveju

pašalpa skiriama nuo kito po pašalpos mokėjimo pabaigos mėnesio. Jeigu

pakartotinai dėl socialinės pašalpos kreipiamasi vėliau kaip po 3

mėnesių nuo anksčiau paskirtos pašalpos mokėjimo pabaigos, socialinė pašalpa

skiriama ir mokama pradedant tuo mėnesiu, kurį kreiptasi.

šeima (vienas gyvenantis asmuo) įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos,

tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius iki kreipimosi mėnesius.

savivaldybė gali skirti ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia

šeimos sudėtis ir šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos.

savivaldybė gali skirti trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra

žinomos priežastys, dėl kurių šeima (vienas gyvenantis asmuo) per šį laikotarpį

netenka teisės į šią paramą.

asmeniui) nepriklauso, savivaldybės sprendimo kopija per 1 mėnesį nuo visų

dokumentų, kurių reikia piniginei socialinei paramai skirti, pateikimo

išsiunčiama pareiškėjui.

18 straipsnis.

Piniginės socialinės paramos teikimas

1) piniginėmis

lėšomis;

2) paslaugomis

(perkant maistą ir kitas reikalingas prekes, organizuojant suaugusiųjų bei

vaikų maitinimą ir kita).

vietą (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybę, kurioje gyvena),

piniginės socialinės paramos teikimas ankstesnėje savivaldybėje nutraukiamas,

išmokėjus ją už tą mėnesį, kurį ją gavusi šeima (vienas gyvenantis asmuo)

pakeitė deklaruotą gyvenamąją vietą (jei gyvenamosios vietos neturi, –

savivaldybę, kurioje gyvena). Šeima (vienas gyvenantis asmuo) nustatyta

tvarka nuo kito mėnesio kreipiasi į naujai deklaruojamos gyvenamosios vietos

savivaldybę (jei gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybę, kurioje gyvena),

o ši piniginę socialinę paramą teikia nustatyta tvarka, bet ne anksčiau negu

nuo kito mėnesio po to, kai šeimos (vieno gyvenančio asmens) deklaruojama

gyvenamoji vieta (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybė, kurioje

gyvena), buvo pakeista.

jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už

kurį pašalpa priklausė.

teikiamos savivaldybių nustatyta tvarka vienu iš šių būdų:

1) piniginėmis lėšomis;

2) apskaičiuotų kompensacijų suma pervedama į energetines ir

komunalines paslaugas tiekiančių įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose.

laikotarpį, kurį šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) teikiama piniginė

socialinė parama, šeima (vienas gyvenantis asmuo) prarado teisę į piniginę

socialinę paramą arba buvo nustatyta, kad šeima (vienas gyvenantis asmuo) yra

pateikusi neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, šeimos narius ar

kitą informaciją, reikalingą socialinei paramai skirti, piniginė socialinė

parama nuo kito mėnesio nebeteikiama. Jeigu pasikeitus aplinkybėms piniginė

socialinė parama šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) priklauso, tačiau

pasikeitė jos dydis, nuo kito mėnesio ji skiriama iš naujo. Tokiu atveju

piniginė socialinė parama apskaičiuojama pagal šeimos tą mėnesį gautas pajamas.

praėjusį mėnesį savivaldybės nustatyta tvarka.

(vienam gyvenančiam asmeniui) apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė kaip 5

litai, ji nemokama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2217,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

19

straipsnis. Savivaldybės teisės administruojant piniginę socialinę paramą

Savivaldybės, administruodamos piniginę socialinę paramą,

turi teisę:

1) darbingus nedirbančius socialinės paramos gavėjus,

nedalyvaujančius aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingiems

darbams atlikti;

2) socialinės rizikos šeimoms (asmenims) ir nedarnioms

šeimoms socialinę paramą teikti socialinėmis paslaugomis, vadovaujantis

Socialinių paslaugų įstatymu;

3) socialinę

pašalpą šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) skirti paslaugomis, kai šeima

(vienas gyvenantis asmuo) neatitinka šio Įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų

ar nevykdo šio Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 2 dalyje nustatytų

pareigų;

4) papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl

piniginės socialinės paramos ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus

dokumentus ir reikalauti papildomos informacijos, įrodančios šeimos (vieno

gyvenančio asmens) teisę gauti piniginę socialinę paramą;

5) tikrinti šeimos (vieno gyvenančio asmens) gyvenimo

sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities tyrimo aktą, kuriuo

remdamasi savivaldybė priima sprendimą dėl šeimos (vieno gyvenančio asmens)

teisės į piniginę socialinę paramą;

6) savo nustatyta tvarka iš savo biudžeto lėšų skirti

šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) piniginę socialinę paramą ir kitais

šio Įstatymo nenustatytais atvejais (skirti vienkartinę pašalpą, socialinę

pašalpą, kompensuoti Įstatyme nenurodytas būsto išlaikymo išlaidas, kompensuoti

didesnio, negu šio Įstatymo yra nustatytas normatyvas, būsto naudingojo ploto

šildymo išlaidas, padengti įsiskolinimą už būstą ir kita);

7) atsiradus neaiškumų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų

duomenų apie turimą turtą arba patikrinimo metu kilus įtarimų, kad yra pateikta

neteisinga informacija arba kad ji nuslepiama, pareikalauti, kad šeimos nariai

(vienas gyvenantis asmuo) deklaruotų turtą (įskaitant gautas pajamas) Gyventojų

turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;

8) nereikalauti

iš piniginę socialinę paramą gaunančios šeimos (vieno gyvenančio asmens) kas 3

mėnesius iš naujo pateikti tų duomenų, kurie iki pakartotinio kreipimosi yra

nepasikeitę. Tačiau šie duomenys turi būti pateikiami ne rečiau kaip kartą per

metus;

9) neskirti kompensacijų, nutraukti jų teikimą, taip

pat teikti jas šio Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytu būdu

šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), įsiskolinusiai už būsto šildymą, šaltą

bei karštą vandenį, sudarius su šia šeima (vienu gyvenančiu asmeniu) sutartį,

kurioje numatoma kas mėnesį grąžinti dalį įsiskolinimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1912,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)

Nr. IX-2217,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

20

straipsnis. Informacijos teikimas

socialinę paramą asmenų bei jų šeimos narių, kaip jie yra nurodyti šio Įstatymo

3 straipsnyje, prašymu per 7 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos turi

šiems asmenims išduoti pažymas apie sumas, kurios buvo išmokėtos per praėjusius

3 mėnesius iki kreipimosi, ir išskaičiuotus mokesčius.

organizacijos savivaldybių prašymu turi nemokamai teikti joms informaciją,

reikalingą piniginei socialinei paramai skirti.

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savivaldybės turi teikti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai duomenis apie jų teritorijose

gyvenančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) suteiktą piniginę

socialinę paramą.

turi užtikrinti šeimų (vienų gyvenančių asmenų) pateiktos piniginei socialinei

paramai gauti informacijos konfidencialumą.

21

straipsnis. Piniginės socialinės paramos lėšos

biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams.

4 procentų socialinei pašalpai ir kompensacijoms mokėti skirtų lėšų.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

PINIGINĘ

SOCIALINĘ PARAMĄ GAUNANČIOS ŠEIMOS (VIENO GYVENANČIO ASMENS) PAREIGOS

22 straipsnis. Piniginę

socialinę paramą gaunančios šeimos (vieno gyvenančio asmens) pareigos

gyvenantis asmuo) privalo:

1) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

patvirtintą prašymo-paraiškos formą pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią šeimos (vieno gyvenančio

asmens) teisę gauti piniginę socialinę paramą, bei būtinus piniginei socialinei

paramai gauti dokumentus;

2) savivaldybės reikalavimu deklaruoti turtą (įskaitant

gautas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;

3) sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams galimybę

tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;

4) dalyvauti savivaldybės organizuojamuose visuomenei

naudinguose darbuose bei socialinių paslaugų programose.

šeimos nariai (vieni gyvenantys asmenys) privalo vykdyti valstybinių

teritorinių darbo biržų sudarytuose individualiuose įdarbinimo planuose

numatytus įsipareigojimus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1912,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

NETEISĖTAI GAUTOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

IŠIEŠKOJIMAS

23

straipsnis. Dėl gavėjo kaltės neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos

išieškojimas

Asmenys, nuslėpę ar pateikę neteisingus duomenis, reikalingus

piniginei socialinei paramai gauti, ir dėl to neteisėtai gavę šio Įstatymo

nustatytą piniginę socialinę paramą, privalo savivaldybei grąžinti neteisėtai

gautos piniginės socialinės paramos dydžio pinigines lėšas. Jei jie to nepadaro

per mėnesį nuo savivaldybės pareikalavimo dienos, neteisėtai gautos piniginės

socialinės paramos dydžio piniginės lėšos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

24 straipsnis. Dėl savivaldybės ar jos

tarnautojo kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos

išieškojimas

Dėl savivaldybės

ar jos tarnautojo kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos

lėšos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

DEVINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25 straipsnis. Savivaldybės sprendimo dėl

piniginės socialinės paramos skyrimo apskundimas

Savivaldybės

sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo gali būti skundžiamas

Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

26 straipsnis. Šio Įstatymo įgyvendinimas

sausio 1 d. patvirtina:

1) prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai

gauti, buities tyrimo akto bei kompensacijų skaičiavimo formas;

2) šeimos (vieno gyvenančio asmens), kuri kreipėsi dėl

piniginės socialinės paramos, turto įvertinimo metodiką;

3) žemės ūkio produkcijos sąlygines vertes;

4) žemės ūkio veiklos pajamų normatyvus;

5) pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų;

6) asmenų telkimo visuomenei naudingiems

darbams tvarką.

2004 m. sausio 1 d. patvirtina atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų

normatyvus būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti.

privalomam registruoti turtui įvertinti tvirtina ir kasmet iki gegužės 1 d.

pagal savivaldybes (be savivaldybių centrų) patikslina nekilnojamojo turto

vidutines rinkos vertes.

kompensacijų mokėjimo tvarką (kompensacijų mokėjimo būdą, atsiskaitymo su

šilumą ir vandenį tiekiančiomis įmonėmis tvarką, įsiskolinimo šioms įmonėms

padengimo tvarką ir kita).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1892,

2003-12-11, Žin., 2003, Nr. 123-5577 (2003-12-30)

27 straipsnis. Netekę galios teisės aktai

Įsigaliojus šiam

Įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo

(Žin., 1990, Nr. 30-74; 1994, Nr. 88-1667) 1 straipsnio 6 pastraipa, 10