Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas
Įstatymas
skelbtas: Žin., 2003, Nr. 73-3352
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PINIGINĖS SOCIALINĖS
PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS)
ĮSTATYMAS
2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1675
Vilnius
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
Šio Įstatymo paskirtis – įvertinus mažas pajamas gaunančių šeimų
(vienų gyvenančių asmenų) turtą ir pajamas, nustatyti joms (jiems) valstybės
teikiamos piniginės socialinės paramos dydį ir teikimo sąlygas, gavėjų
teises ir pareigas, finansavimo šaltinius.
Šis Įstatymas taikomas nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems
asmenims, atitinkantiems šio Įstatymo 4 ir 6 straipsnių nuostatas.
Nuolat
Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys – Lietuvos Respublikos piliečiai,
kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių
gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos
Respublikos gyventojų registrą, ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys
užsieniečiai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2450,
2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)
2
straipsnis. Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms
(vieniems gyvenantiems asmenims) rūšys
Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms
šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) (toliau – piniginė socialinė parama)
rūšys yra šios:
1) socialinė pašalpa;
2) būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei
nuotėkoms ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijos (toliau – kompensacijos).
3
straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
Bendrai
gyvenantys asmenys – bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos vyresni
kaip 18 metų asmenys.
2.
Būstas (gyvenamosios patalpos) (toliau – būstas) –
vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos,
tinkamos vienam asmeniui ar šeimai gyventi ir atitinkančios statybos bei
specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kitus) reikalavimus.
Būsto
naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių,
sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų
pagalbinių patalpų) bendras grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą
neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas.
Nedarni šeima – šeima, kurioje yra sutrikę
tarpusavio santykiai ir vienas iš tėvų neatlieka vaiko priežiūros funkcijų arba
netinkamai elgiasi su kitais šeimos nariais, arba (ir) abu tėvai neišsprendžia
tarpusavio problemų ir į tai įtraukia vaikus, arba (ir) vienas iš tėvų ar abu
tėvai nesugeba prižiūrėti vaikų ar elgiasi su jais netinkamai, arba (ir)
gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams.
Socialinės rizikos asmuo – vyresnis
kaip 18 metų asmuo, turintis emocinių, elgesio, socialinių problemų ir dėl to
esantis socialiai atskirtas – elgetaujantis, valkataujantis, skurstantis
arba (ir) patyręs psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, smurtą šeimoje,
arba (ir) piktnaudžiaujantis alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar
toksinėmis medžiagomis, arba (ir) yra priklausomas nuo azartinių lošimų, arba
(ir) įsitraukęs ar linkęs įsitraukti į nusikalstamą veiklą.
Socialinės
rizikos šeima – šeima, kurioje vyrauja krizė dėl to, kad vienas ar keli
šeimos nariai piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar
toksinėmis medžiagomis arba (ir) yra priklausomas nuo azartinių lošimų, arba
(ir) dėl turimos negalios, skurdo, socialinių įgūdžių stokos negali ar nemoka
prižiūrėti vaikų, arba (ir) naudoja psichologinę, fizinę ar seksualinę
prievartą, arba (ir) gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams.
Šeima – sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, taip
pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo
skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš tėvų, jų vaikai ir įvaikiai
iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys nesusituokę ir su
kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų: besimokantys
dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų
dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų
baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 d. Į globėjų (rūpintojų) šeimų
sudėtį vaikai, kuriems įstatymo tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba,
neįskaitomi.
Šeimos (vieno gyvenančio asmens) turto vertės normatyvas –
šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatyta turto vertė, kurios neviršijusi šeima
(vienas gyvenantis asmuo) turi teisę į piniginę socialinę paramą.
Valstybės remiamos pajamos šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) –
įstatymo nustatyta tvarka tvirtinamas valstybės remiamų pajamų dydis,
padaugintas iš šeimos narių skaičiaus.
Vienas
gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų nesusituokęs
asmuo, taip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium ir
neturintis vaikų asmuo arba susituokęs turintis vaikų asmuo, su kurio
sutuoktiniu teismo sprendimu yra likę gyventi jų vaikai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2450,
2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)
ANTRASIS
SKIRSNIS
SOCIALINĖ
PAŠALPA
4 straipsnis. Šeimos (vieno
gyvenančio asmens) teisė į socialinę pašalpą
Šeima (vienas gyvenantis asmuo) turi teisę į socialinę
pašalpą, jeigu ji (jis) atitinka šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas sąlygas
ir kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys (vienas gyvenantis asmuo)
atitinka bent vieną iš šios dalies 3, 4 ar 5 punktuose nurodytų sąlygų, o
vaikai nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šios dalies 6 punkte nurodytų
sąlygų:
1) nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio Įstatymo 9
straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto pagal šio
Įstatymo 11 straipsnį;
2) vidutinės 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, kurį šeima (vienas gyvenantis asmuo) įgijo teisę į
socialinę pašalpą, šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos yra mažesnės už
valstybės remiamas pajamas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui);
3) vyresni kaip 18 metų šeimos nariai (vienas gyvenantis
asmuo) dirba ir per 3 mėnesių laikotarpį, už kurį pajamas reikia apskaičiuoti,
dirbo ne mažiau kaip du trečdalius darbo laiko trukmės, nustatytos Darbo
kodekso 144 straipsnio 1 dalyje arba 145 straipsnyje, arba dirba ne visą darbo
laiką Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nustatytais atvejais,
o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimalią mėnesinę algą
arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam
darbui; nuo įsidarbinimo pradžios ne mažiau kaip kalendorinį mėnesį dirbusiam
šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) apskaičiuotas darbo užmokestis yra
ne mažesnis už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį
proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
4) vyresni kaip 18 metų šeimos nariai (vienas gyvenantis
asmuo): mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo
švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai; laikotarpiu
nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo
1 d., bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai; yra įstatymo nustatyto senatvės
pensijos amžiaus arba gaunantys pensijas (išskyrus III grupės invalidui
paskirtą valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją), pensijų išmokas ar
šalpos išmokas; yra I, II grupės invalidai (invalidas) arba neįgalieji
(neįgalusis) įstatymo nustatyta tvarka; yra bedarbiai (bedarbis), gaunantys
nedarbo socialinio draudimo išmoką, mokymosi laikotarpiu – mokymosi pašalpą
arba dirbantys viešuosius ar Užimtumo fondo remiamus darbus, bei pasibaigus
nurodytiems laikotarpiams; yra asmenys (asmuo), ne mažiau kaip 6 mėnesius
įsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje; yra asmenys (asmuo), kuriems
iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne ilgiau kaip 2 metai, įsiregistravę
valstybinėje teritorinėje darbo biržoje ir gaunantys nedarbo socialinio
draudimo išmoką; vienas iš šeimos narių slaugo šeimos narį, vaiką, kurį
įstatymo nustatyta tvarka globoja šeima, arba artimąjį savo ar sutuoktinio
giminaitį, kuriems nuolatinės slaugos (pagalbos, priežiūros) būtinumas
nustatytas teisės aktų nustatyta tvarka; ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi
sveikatos priežiūros įstaigos stacionare; moteris yra nėščia ir iki gimdymo yra
likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir
daugiau);
5) motina arba tėvas (globėja ar rūpintoja arba globėjas ar
rūpintojas) augina namuose: nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos vaiką iki
3 metų; bent vieną nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos arba mokyklos vaiką
iki 8 metų, kai šeima turi 3 ir daugiau vaikų iki 14 metų ir kai vaikai yra
tinkamai prižiūrimi; ikimokyklinio amžiaus vaiką, bet ne vyresnį kaip 8 metų,
nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos pagal gydytojų rekomendaciją arba dėl
to, kad gyvenamojoje vietovėje nėra ikimokyklinės ugdymo įstaigos ar vietų
joje;
6) vaikai nuo 16 iki 18 metų: dirba (šios dalies 3 punkte
nustatyti reikalavimai netaikomi); mokosi formaliojo švietimo įstaigose;
laikotarpiu nuo formaliojo švietimo įstaigos baigimo dienos iki tų pačių metų
rugsėjo 1 d.; yra invalidai ar neįgalūs įstatymo nustatyta tvarka; yra
įsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje; yra nėščios moterys.
Nutraukusių santuoką arba gyvenančių skyrium
sutuoktinių, auginančių vaikus iki 18 metų, šeimoms, atitinkančioms šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, socialinė pašalpa skiriama, jeigu šie
asmenys yra sudarę teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį arba jei
vaiko (vaikų) išlaikymą yra priteisęs teismas.
Nesusituokusių asmenų, kurie vieni augina vaikus
iki 18 metų, šeimoms, atitinkančioms šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas,
socialinė pašalpa skiriama:
1) jeigu jų vaikui (vaikams) yra pripažinta arba
nustatyta tėvystė ir teismas yra priteisęs išlaikymą vaikui (vaikams);
2) jeigu įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės
nustatyti vaiko tėvo (motinos) tapatybės arba teismas negali tėvui (motinai)
priteisti vaiko išlaikymo;
3) tėvystės nustatymo ir (ar) išlaikymo priteisimo
bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu.
Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytos šeimos
nėra sudariusios teismo patvirtintos vaiko (vaikų) išlaikymo sutarties arba jei
vaiko (vaikų) išlaikymo teismas nėra priteisęs, taip pat jeigu šio straipsnio 3
dalyje nurodytų šeimų vaikui (vaikams) nėra pripažinta arba nustatyta tėvystė
ir vaikui (vaikams) išlaikymo teismas nėra priteisęs, socialinė pašalpa
skiriama tik vaikui (vaikams).
Šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui),
atitinkančiam šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, socialinė pašalpa
neskiriama ir jo pajamos į šeimos pajamas neįskaitomos, jeigu jis:
1) nuolat arba darbo dienomis gyvena (aprūpintas nakvyne ir
maistu) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje;
2) yra užsienio valstybėje
besimokantis ir gyvenantis moksleivis ar
studentas iki 24 metų;
3) yra sulaikytas ar suimtas arba yra paskelbta jo paieška, arba jis
atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2450,
2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)
Nr. IX-2539,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6299 (2004-11-26)
5 straipsnis. Socialinės pašalpos dydis
Šio Įstatymo 4 straipsnyje, išskyrus 4 straipsnio 4 dalį, nustatyta
socialinė pašalpa sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų
šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) ir vidutinių šeimos (vieno gyvenančio
asmens) pajamų per mėnesį.
Šio Įstatymo 4
straipsnio 4 dalyje nustatyta socialinė pašalpa kiekvienam vaikui sudaro 90
procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam šeimos nariui ir
vidutinių šeimos pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2450,
2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)
TREČIASIS
SKIRSNIS
KOMPENSACIJOS
9 straipsnis. Šeimos (vieno gyvenančio asmens)
turtas
Skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos
(vieno gyvenančio asmens) turtą įskaitomas šis šeimos narių (vieno gyvenančio
asmens) nuosavybės teise turimas turtas:
1) statiniai, įskaitant nebaigtus statyti statinius;
2) privalomos registruoti transporto priemonės;
3) privaloma registruoti žemės ūkio technika;
4) žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių);
5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu
jų bendra vertė viršija 4000 litų;
6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai
popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 2000 litų;
7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai
dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 2000 litų;
8) piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose
kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra
suma viršija 2000 litų;
9) gautos (negrąžintos) paskolos, jeigu jų bendra suma
viršija 2000 litų;
10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos)
piniginės lėšos, jeigu jų bendra suma viršija 2000 litų;
11) per praėjusius 12 mėnesių iki mėnesio, nuo kurio
skiriama piniginė socialinė parama, nuosavybėn įgytas bet koks kitas šios
dalies 1–7 punktuose nenurodytas turtas, jeigu vieneto (komplekto) vertė
viršija 2000 litų.
Į šeimos (vieno gyvenančio asmens) turtą įskaitoma
per praėjusį laikotarpį nuo paskutinio duomenų apie turimą turtą pateikimo
perleisto nuosavybėn kitam asmeniui šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose
nurodyto turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip naujai nuosavybėn
įsigytas turtas ar gautos piniginės lėšos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2450,
2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)
10 straipsnis. Nekilnojamojo turto normatyvai
Būsto normatyvas šeimai (vienam gyvenančiam
asmeniui) yra 60 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto vienam iš jame
gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių, pridedant po 15 kvadratinių metrų
kiekvienam kitam šeimos nariui.
Žemės sklypo normatyvas šeimai (vienam gyvenančiam
asmeniui), atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:
1) namų valdos žemės sklypo ploto: miestuose – 6 arai,
miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;
2) žemės ūkio paskirties žemės sklypo, neviršijančio 1
hektaro (įskaitant jame esančią namų valdos žemę), ploto: miestuose – 6 arai,
miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;
3) didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės
sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, bei miškų ūkio
paskirties žemės sklypo ploto – 3,5 hektaro.
Šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), gyvenamąją
vietą deklaravusiai (gyvenančiai) mieste, didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio
paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, bei
miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto normatyvas yra 6 arai.
Jeigu šeimos (vieno gyvenančio asmens) turimi žemės
sklypai yra ne tos pačios paskirties, taikomas vienos paskirties didžiausios
vertės žemės sklypo ploto normatyvas.
Šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), neturinčiai
žemės sklypo, taikomas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas žemės sklypo
ploto normatyvas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2450,
2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)
11 straipsnis. Turto vertės normatyvo apskaičiavimas
Šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytas kiekvieno
tipo (būsto ir žemės sklypo) nekilnojamojo turto vertės normatyvas šeimai
(vienam gyvenančiam asmeniui) nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto
normatyvą dauginant iš pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos (kai neturi
gyvenamosios vietos – vietovės, kurioje gyvena) vidutinės nekilnojamojo to tipo
turto rinkos vertės.
Šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyto nekilnojamojo
turto kiekvieno tipo vidutinę rinkos vertę tvirtina Komisija privalomam
registruoti turtui įvertinti pagal kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d.,
rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertę
miestuose, miesteliuose ir kaimuose.
Nekilnojamojo
turto vertės normatyvas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) apskaičiuojamas
sudedant abiejų tipų (būsto ir vieno iš žemės sklypų) nekilnojamojo turto
vertes.
Kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių
popierių ir pajų vertės normatyvas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui)
apskaičiuojamas sudedant 45 valstybės remiamų pajamų dydžius vienam vyresniam
kaip 18 metų šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui), 30 valstybės remiamų
pajamų dydžių kiekvienam kitam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui ir 15
valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui iki 18 metų.
Turto vertės normatyvas šeimai (vienam gyvenančiam
asmeniui) apskaičiuojamas sudedant nekilnojamojo turto vertės normatyvą ir
kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų vertės
normatyvą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2450,
2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)
PENKTASIS
SKIRSNIS
ŠEIMOS (VIENO
GYVENANČIO ASMENS) PAJAMŲ PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI APSKAIČIAVIMAS
14 straipsnis.
Pajamų kompensacijoms gauti apskaičiavimas
Kompensacijos
apskaičiuojamos pagal šeimos (vieno gyvenančio asmens) vidutinių mėnesio pajamų
dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams (vienam
gyvenančiam asmeniui).
Vidutinės šeimos
(vieno gyvenančio asmens) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal 3 mėnesių,
praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriamos kompensacijos, pajamas, nurodytas
šio Įstatymo 12 straipsnyje.
Jeigu tą
mėnesį, nuo kurio skiriamos kompensacijos, bent vieno šeimos nario (vieno
gyvenančio asmens) pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais,
pasikeitė, vidutinės šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos per mėnesį
apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.
Šio
straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka netaikoma, jei per 3 mėnesius, praėjusius
iki mėnesio, nuo kurio skiriamos kompensacijos, yra gauta vienkartinių išmokų
(premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka arba
kompensacija, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka arba
kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai
gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas).
5.
Socialinę pašalpą gaunančiai šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) kompensacijos
apskaičiuojamos pagal pajamas, kurios socialinei pašalpai gauti paskutinį kartą
buvo nurodytos iki to mėnesio, nuo kurio skiriamos kompensacijos. Į šias
pajamas įskaitomas paskutinį kartą paskirtos socialinės pašalpos dydis.
Jeigu viename
būste gyvena daugiau kaip viena šeima ir šios šeimos už komunalines paslaugas
atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), bendros būste
gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių (vienų gyvenančių asmenų) pajamos
apskaičiuojamos sudedant kiekvienos šeimos būste gyvenamąją vietą
deklaravusiems šeimos nariams (vieniems gyvenantiems asmenims) tenkančią
vidutinių šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų per mėnesį dalį, prieš tai
atėmus 90 procentų jiems (jam) tenkančių valstybės remiamų pajamų dydžio.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2450,
2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)
ŠEŠTASIS
SKIRSNIS
PINIGINĖS
SOCIALINĖS PARAMOS ADMINISTRAVIMAS
15
straipsnis. Piniginę socialinę paramą administruojanti institucija
Piniginę socialinę paramą administruoja šeimos (vieno
gyvenančio asmens) deklaruojamos gyvenamosios vietos savivaldybė, o jei šeima
(vienas gyvenantis asmuo) gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybė, kurioje
šeima (vienas gyvenantis asmuo) gyvena.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2217,
2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)
16
straipsnis. Kreipimasis dėl piniginės socialinės paramos
Kreipdamasi
dėl piniginės socialinės paramos, šeima (vienas gyvenantis asmuo) užpildo
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymą-paraišką, joje
nurodo duomenis apie šeimą, jos narių veiklos pobūdį, turimą turtą ir šio
Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose bei 2 dalyje nurodyto turto
vertę, gaunamas pajamas, taip pat kitus piniginei socialinei paramai gauti
būtinus duomenis. Prie prašymo-paraiškos pridedamos šeimos narių (vieno
gyvenančio asmens) pažymos apie šio Įstatymo 12 straipsnyje nurodytas pajamas,
gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama. Visų prašyme-paraiškoje
pateiktų duomenų teisingumą pareiškėjas patvirtina savo parašu.
Šeima (vienas gyvenantis asmuo) pateikia duomenis apie mėnesio,
einančio prieš prašymo-paraiškos pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą
turtą, nurodytą šio Įstatymo 9 straipsnyje, taip pat tai patvirtinančius
dokumentus. Šie duomenys ir dokumentai pateikiami kas 12 mėnesių.
Jeigu pasibaigus paskirtos piniginės socialinės paramos teikimo
laikotarpiui, šeima (vienas gyvenantis asmuo) dėl piniginės socialinės paramos
skyrimo kreipiasi pakartotinai, ji (jis) praneša savivaldybei
duomenis apie deklaruoto turto pasikeitimus.
Savivaldybė pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
parengtą metodiką nustato šeimos (vieno gyvenančio asmens) turto, nurodyto šio
Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, vertę, o remdamasi Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos patvirtintomis žemės ūkio produkcijos sąlyginėmis
vertėmis – šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto turto vertę.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2450,
2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)
18 straipsnis.
Piniginės socialinės paramos teikimas
Socialinė pašalpa teikiama vienu iš šių būdų:
1) piniginėmis
lėšomis;
2) paslaugomis
(perkant maistą ir kitas reikalingas prekes, organizuojant suaugusiųjų bei
vaikų maitinimą ir kita).
Šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) pakeitus deklaruotą gyvenamąją
vietą (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybę, kurioje gyvena),
piniginės socialinės paramos teikimas ankstesnėje savivaldybėje nutraukiamas,
išmokėjus ją už tą mėnesį, kurį ją gavusi šeima (vienas gyvenantis asmuo)
pakeitė deklaruotą gyvenamąją vietą (jei gyvenamosios vietos neturi, –
savivaldybę, kurioje gyvena). Šeima (vienas gyvenantis asmuo) nustatyta
tvarka nuo kito mėnesio kreipiasi į naujai deklaruojamos gyvenamosios vietos
savivaldybę (jei gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybę, kurioje gyvena),
o ši piniginę socialinę paramą teikia nustatyta tvarka, bet ne anksčiau negu
nuo kito mėnesio po to, kai šeimos (vieno gyvenančio asmens) deklaruojama
gyvenamoji vieta (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybė, kurioje
gyvena), buvo pakeista.
Paskirta, bet laiku neatsiimta socialinė pašalpa išmokama, jeigu dėl
jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį
pašalpa priklausė.
Kompensacijos
teikiamos savivaldybių nustatyta tvarka vienu iš šių būdų:
1) piniginėmis lėšomis;
2) apskaičiuotų kompensacijų suma pervedama į energetines ir
komunalines paslaugas tiekiančių įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose.
Jeigu per
laikotarpį, kurį šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) teikiama piniginė
socialinė parama, šeima (vienas gyvenantis asmuo) prarado teisę į piniginę
socialinę paramą arba buvo nustatyta, kad šeima (vienas gyvenantis asmuo) yra
pateikusi neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, šeimos narius ar
kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, ji nuo kito
mėnesio nebeteikiama.
Šio
straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju piniginė socialinė parama šeimai (vienam
gyvenančiam asmeniui) skiriama iš naujo, kai šeima (vienas gyvenantis asmuo)
grąžina piniginėmis lėšomis neteisėtai gautą piniginę socialinę paramą.
Socialinė pašalpa išmokama savivaldybės nustatyta tvarka už
kiekvieną praėjusį mėnesį.
Kai šeimos (vieni gyvenantys asmenys) už būsto centralizuotą šildymą
ar kurą (energiją) būstui šildyti, centralizuotai tiekiamą karštą vandenį ar
kurą (energiją) karštam vandeniui ruošti ir šaltą vandenį atsiskaito su
energijos (kuro, vandens) tiekėjais kiekvieną mėnesį, kompensacijos teikiamos
savivaldybės nustatyta tvarka už kiekvieną praėjusį mėnesį.
Kai būstas šildomas ir karštas vanduo ruošiamas naudojant kietą ar
kitokį kurą, kompensacijos teikiamos savivaldybės nustatyta tvarka už kiekvieną
praėjusį mėnesį arba iš karto už visą kompensacijų skyrimo laikotarpį.
Jeigu šeimai
(vienam gyvenančiam asmeniui) apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė kaip 5
litai, ji nemokama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2217,
2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)
Nr. IX-2450,
2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)
22 straipsnis. Piniginę
socialinę paramą gaunančios šeimos (vieno gyvenančio asmens) pareigos
Piniginę socialinę paramą gaunanti šeima (vienas gyvenantis
asmuo) privalo:
1) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
patvirtintą prašymo-paraiškos formą pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią šeimos (vieno gyvenančio
asmens) teisę gauti piniginę socialinę paramą, bei būtinus piniginei socialinei
paramai gauti dokumentus;
2) savivaldybės reikalavimu deklaruoti turimą turtą
(įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta
tvarka;
3) sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams galimybę
tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;
4) dalyvauti savivaldybės organizuojamuose visuomenei
naudinguose darbuose bei socialinių paslaugų programose.
Bedarbiai šeimos nariai (vieni gyvenantys asmenys)
privalo vykdyti valstybinių teritorinių darbo biržų sudarytuose individualiuose
įdarbinimo planuose numatytus įsipareigojimus (neatsisakyti profesinio mokymo
ar kvalifikacijos tobulinimo, siūlomo darbo, viešųjų bei Užimtumo fondo remiamų
darbų ir kita).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1912,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
Nr. IX-2450,
2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
NETEISĖTAI GAUTOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS
IŠIEŠKOJIMAS
23
straipsnis. Dėl gavėjo kaltės neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos
išieškojimas
Asmenys, nuslėpę ar pateikę neteisingus duomenis, reikalingus
piniginei socialinei paramai gauti, ir dėl to neteisėtai gavę šio Įstatymo
nustatytą piniginę socialinę paramą, privalo savivaldybei grąžinti neteisėtai
gautos piniginės socialinės paramos dydžio pinigines lėšas. Jei jie to nepadaro
per mėnesį nuo savivaldybės pareikalavimo dienos, neteisėtai gautos piniginės
socialinės paramos dydžio piniginės lėšos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.
24 straipsnis. Dėl savivaldybės ar jos
tarnautojo kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos
išieškojimas
Dėl savivaldybės
ar jos tarnautojo kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos
lėšos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.
DEVINTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
25 straipsnis. Savivaldybės sprendimo dėl
piniginės socialinės paramos skyrimo apskundimas
Savivaldybės
sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo gali būti skundžiamas
Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
26 straipsnis. Šio Įstatymo įgyvendinimas
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2004 m.
sausio 1 d. patvirtina:
1) prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai
gauti, buities tyrimo akto bei kompensacijų skaičiavimo formas;
2) šeimos (vieno gyvenančio asmens), kuri kreipėsi dėl
piniginės socialinės paramos, turto įvertinimo metodiką;
3) žemės ūkio produkcijos sąlygines vertes;
4) žemės ūkio veiklos pajamų normatyvus;
5) pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų;
6) asmenų telkimo visuomenei naudingiems
darbams tvarką.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki
2004 m. sausio 1 d. patvirtina atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvus
būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti.
Komisija
privalomam registruoti turtui įvertinti tvirtina ir skelbia „Valstybės žiniose“
kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d., rugsėjo 1 d. ir lapkričio 1 d.
vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertę
miestuose, miesteliuose ir kaimuose.
Savivaldybės iki 2004 m. balandžio 1 d. nustato
kompensacijų mokėjimo tvarką (kompensacijų mokėjimo būdą, atsiskaitymo su
šilumą ir vandenį tiekiančiomis įmonėmis tvarką, įsiskolinimo šioms įmonėms
padengimo tvarką ir kita).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1892,
2003-12-11, Žin., 2003, Nr. 123-5577 (2003-12-30)
Nr. IX-2450,
2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)
27 straipsnis. Netekę galios teisės aktai
Įsigaliojus šiam
Įstatymui, netenka galios:
1) Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo
(Žin., 1990, Nr. 30-74; 1994, Nr. 88-1667) 1 straipsnio 6 pastraipa, 10 straipsnio
6 straipsnis. Šeimos (vieno gyvenančio asmens) teisė į kompensacijas
Šeima (vienas
gyvenantis asmuo) turi teisę į kompensacijas, jeigu ji (jis) atitinka šios
dalies 1 punkte ir bent vieną iš šios dalies 2–4 punktuose nurodytų sąlygų ir
kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys (vienas gyvenantis asmuo)
atitinka bent vieną iš šios dalies 5, 6 ar 7 punktuose nurodytų sąlygų, o
vaikai nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šios dalies 8 punkte nurodytų
sąlygų:
1) nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio Įstatymo 9
straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto vadovaujantis
šio Įstatymo 11 straipsniu;
2) išlaidos už
būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už šio Įstatymo 7 straipsnyje nustatytą
normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes
už normatyvą, viršija 25 procentus skirtumo tarp šeimos (vieno gyvenančio asmens)
pajamų ir 90 procentų valstybės remiamų pajamų šeimai (vienam gyvenančiam
asmeniui) dydžio;
3) išlaidos už
faktinį šalto vandens bei nuotekų kiekį, bet ne didesnį už šio Įstatymo 7
straipsnyje nustatytą normatyvą, viršija 2 procentus šeimos (vieno gyvenančio
asmens) pajamų;
4) išlaidos už faktinį karšto vandens bei nuotekų kiekį, bet ne didesnį
už šio Įstatymo 7 straipsnyje nustatytą normatyvą, kai karštam vandeniui
paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, arba išlaidos už šio
Įstatymo 7 straipsnyje nustatytam normatyviniam karšto vandens kiekiui paruošti
suvartotą kitą energiją ar kurą viršija 5 procentus šeimos (vieno gyvenančio
asmens) pajamų;
5) vyresni kaip 18 metų šeimos nariai (vienas gyvenantis
asmuo) dirba ir per 3 mėnesių laikotarpį, už kurį pajamas reikia apskaičiuoti,
dirbo ne mažiau kaip du trečdalius darbo laiko trukmės, nustatytos Darbo
kodekso 144 straipsnio 1 dalyje arba 145 straipsnyje, arba dirba ne visą darbo
laiką Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nustatytais atvejais,
o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimalią mėnesinę algą
arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam
darbui; nuo įsidarbinimo pradžios ne mažiau kaip kalendorinį mėnesį dirbusiam
šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) apskaičiuotas darbo užmokestis yra
ne mažesnis už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį
proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
6) vyresni kaip 18 metų šeimos nariai (vienas gyvenantis
asmuo): mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo
švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai; laikotarpiu
nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo
1 d., bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai; yra įstatymo nustatyto senatvės
pensijos amžiaus arba gaunantys pensijas (išskyrus III grupės invalidui
paskirtą valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją), pensijų išmokas ar
šalpos išmokas; yra I, II grupės invalidai (invalidas) arba neįgalieji
(neįgalusis) įstatymo nustatyta tvarka; yra bedarbiai (bedarbis), gaunantys
nedarbo socialinio draudimo išmoką, mokymosi laikotarpiu – mokymosi pašalpą
arba dirbantys viešuosius ar Užimtumo fondo remiamus darbus, bei pasibaigus
nurodytiems laikotarpiams; yra asmenys (asmuo), ne mažiau kaip 6 mėnesius
įsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje; yra asmenys (asmuo),
kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne ilgiau kaip 2 metai,
įsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje ir gaunantys nedarbo
socialinio draudimo išmoką; vienas iš šeimos narių slaugo šeimos narį, vaiką,
kurį įstatymo nustatyta tvarka globoja šeima, arba artimąjį savo ar sutuoktinio
giminaitį, kuriems nuolatinės slaugos (pagalbos, priežiūros) būtinumas nustatytas
teisės aktų nustatyta tvarka; ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi sveikatos
priežiūros įstaigos stacionare; moteris yra nėščia ir iki gimdymo yra likę ne
daugiau kaip 70 kalendorinių dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau);
7) motina arba tėvas (globėja ar rūpintoja arba globėjas ar
rūpintojas) augina namuose: nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos vaiką iki
3 metų; bent vieną nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos arba mokyklos vaiką
iki 8 metų, kai šeima turi 3 ir daugiau vaikų iki 14 metų ir kai vaikai yra
tinkamai prižiūrimi; ikimokyklinio amžiaus vaiką, bet ne vyresnį kaip 8 metų,
nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos pagal gydytojų rekomendaciją arba dėl
to, kad gyvenamojoje vietovėje nėra ikimokyklinės ugdymo įstaigos ar vietų joje;
8) vaikai nuo 16 iki 18 metų: dirba (šios dalies 3 punkte
nustatyti reikalavimai netaikomi); mokosi formaliojo švietimo įstaigose;
laikotarpiu nuo formaliojo švietimo įstaigos baigimo dienos iki tų pačių metų
rugsėjo 1 d.; yra invalidai ar neįgalūs įstatymo nustatyta tvarka; yra
įsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje; yra nėščios moterys.
Nutraukusių
santuoką arba gyvenančių skyrium sutuoktinių, auginančių vaikus iki 18 metų,
šeimoms, atitinkančioms šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas,
kompensacijos skiriamos, jeigu jie yra sudarę teismo patvirtintą vaiko (vaikų)
išlaikymo sutartį arba jei vaiko (vaikų) išlaikymą yra priteisęs teismas.
Nesusituokusių asmenų, kurie vieni augina vaikus
iki 18 metų, šeimoms, atitinkančioms šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas,
kompensacijos skiriamos:
1) jeigu jų vaikui (vaikams) yra pripažinta arba
nustatyta tėvystė ir teismas yra priteisęs išlaikymą vaikui (vaikams);
2) jeigu įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės
nustatyti vaiko tėvo (motinos) tapatybės arba teismas negali tėvui (motinai)
priteisti vaiko išlaikymo;
3) tėvystės nustatymo ir (ar) išlaikymo priteisimo
bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu.
Šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui),
atitinkančiam šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, kompensacijos
neskiriamos ir jo pajamos į šeimos pajamas neįskaitomos, jeigu jis:
1) yra užsienio valstybėje
besimokantis ir gyvenantis moksleivis ar
studentas iki 24 metų;
2) yra sulaikytas ar suimtas arba yra paskelbta jo paieška, arba
atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą.
5.
Jeigu viena iš kelių viename būste gyvenančių šeimų (vienų gyvenančių asmenų),
už komunalines paslaugas atsiskaitančių pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją
knygelę), neturi teisės į kompensacijas, teisės į kompensacijas neturi nė viena
iš šių šeimų (vienų gyvenančių asmenų).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2450,
2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)
Nr. IX-2539,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6299 (2004-11-26)
7 straipsnis. Normatyvai
kompensacijoms apskaičiuoti
Kompensacijoms
apskaičiuoti taikomi šie normatyvai:
1) būsto naudingojo ploto normatyvas kiekvienai šeimai: vienam iš būste gyvenamąją vietą deklaravusių
šeimos narių (vienam gyvenančiam asmeniui) – 38 kvadratiniai metrai, kiekvienam
kitam šeimos nariui – 12 kvadratinių metrų. Šie plotai nustatomi pagal
kadastrinių matavimų duomenis;
2) karšto vandens ir nuotekų – 1,5 kubinio metro vienam šeimos nariui
(vienam gyvenančiam asmeniui) per mėnesį;
3) šalto vandens ir nuotekų – 2 kubiniai metrai vienam
šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) per mėnesį, kai karštam vandeniui
paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, arba 3,5 kubinio metro
vienam šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) per mėnesį, kai karštam
vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys.
Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvus būstui šildyti ir
karštam vandeniui paruošti tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės
komisija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2450,
2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)
8
straipsnis. Kompensacijų dydis
Šeimoms
(vienam gyvenančiam asmeniui), taikant šilumos (elektros energijos) vienanarę
kainą, kompensuojama:
1) šildymo
sezono metu – išlaidų už būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už šio
Įstatymo 7 straipsnyje nustatytą normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į energijos
ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą, dalis, viršijanti 25 procentus
skirtumo tarp šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų ir 90 procentų valstybės
remiamų pajamų šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) dydžio;
2) išlaidų už
faktinį šalto vandens bei nuotekų kiekį, bet ne didesnį už šio Įstatymo 7
straipsnyje nustatytą normatyvą, dalis, viršijanti 2 procentus šeimos (vieno
gyvenančio asmens) pajamų;
3) išlaidų už faktiniam karšto vandens kiekiui, bet ne didesniam už šio
Įstatymo 7 straipsnyje nustatytą normatyvą, paruošti dalis, viršijanti 5
procentus šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų. Į išlaidas karštam vandeniui
paruošti įskaičiuojamos neviršijančios nustatyto normatyvo energijos ar kuro
sąnaudos vandeniui pašildyti ir būstui priskirtos energijos ar kuro sąnaudos
karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai). Kai karštas vanduo
ruošiamas naudojant centralizuotai tiekiamą šilumą, į išlaidas karštam
vandeniui paruošti įskaičiuojamos ir išlaidos už karštam vandeniui paruošti
sunaudotą šaltą vandenį (įskaitant išlaidas nuotekoms).
Jeigu daugiabučio namo savininkai ar savininkų bendrija
yra pasinaudojusi valstybės teikiamais tiksliniais kreditais šilumos taupymo
priemonėms įgyvendinti arba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą
daugiabučių namų modernizavimo programą ar ją atitinkančias savivaldybių
patvirtintas programas įgyvendina daugiabučio namo modernizavimo investicijų
projektą, būsto šildymo išlaidų kompensacija skaičiuojama taikant energijos ar
kuro sąnaudų normatyvą, iki bus visiškai išmokėtas tikslinis kreditas.
Kompensacijos, apskaičiuotos taikant energijos ar kuro sąnaudų normatyvą, ir
kompensacijos, apskaičiuotos pagal faktiškai sunaudotą energiją ar kurą,
skirtumas panaudojamas kreditui grąžinti ir palūkanoms apmokėti.
Kai šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos sudaro ne
daugiau kaip 90 procentų valstybės remiamų pajamų šeimai (vienam gyvenančiam
asmeniui) dydžio, skiriama būsto šildymo
išlaidų kompensacija yra lygi faktinėms išlaidoms už
būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į
energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą.
Apskaičiuojant kuro būstui šildyti ir karštam vandeniui paruošti
išlaidas, kuro kainos įvertinamos pagal savivaldybių patvirtintas vidutines
kuro kainas.
Jeigu namui šildyti ir (ar) karštam vandeniui paruošti
yra įrengta bendra autonominė katilinė ir šiame name gyvenamąją vietą yra
deklaravusios kelios šeimos (vieni gyvenantys asmenys), kompensacijos
apskaičiuojamos atskirai kiekvienai (kiekvienam) iš jų. Kiekvienos šeimos
būstui šildyti sunaudoto energijos ar kuro kiekis apskaičiuojamas proporcingai
kiekvienos šeimos (vieno gyvenančio asmens) būsto naudingajam plotui, o karštam
vandeniui – pagal nustatytą normatyvą. Jeigu bendras šių šeimų karštam
vandeniui paruošti sunaudoto energijos ar kuro kiekis yra mažesnis už nustatytą
normatyvą, kiekvienos šeimos sunaudoto energijos ar kuro kiekis karštam
vandeniui paruošti apskaičiuojamas proporcingai kiekvienos šeimos narių, deklaravusių
šiame name gyvenamąją vietą, skaičiui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2450,
2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)
Nr. X-144, 2005-03-24,
Žin., 2005, Nr. 47-1555 (2005-04-12)
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
TURTO VERTĖS
NORMATYVO PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI NUSTATYMAS
12 straipsnis. Šeimos (vieno
gyvenančio asmens) pajamos
Skiriant piniginę
socialinę paramą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas įskaitomos šios
šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) gaunamos pajamos:
1) su darbo santykiais susijusios pajamos;
2) autorinis atlyginimas;
3) pensijos ir pensijų išmokos, šalpos išmokos (išskyrus slaugos
pašalpą);
4) dividendai;
5) palūkanos;
6) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės
apmokestinto pelno;
7) individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis
veikla pagal verslo liudijimą;
8) pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš sodininkų
bendrijų narių sodų, kurių žemės sklypų dydis neviršija 6 arų);
9) išmokos žemės ūkio veiklai;
10) piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);
11) stipendijos;
12) socialinio pobūdžio kas mėnesį gaunamos pajamos,
išskyrus transporto išlaidų kompensacijas invalidams ir neįgaliesiems,
kompensacijas diabetikams ir donorams, mokamas pinigines lėšas vaikui
(įvaikiui) išlaikyti (alimentus). Skiriant šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui)
socialinę pašalpą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas neįskaitoma gauta
socialinė pašalpa bei šiuo Įstatymu nustatytos kompensacijos;
13) išeitinė išmoka arba kompensacija, išmokama, kai darbo
sutartis nutraukiama;
14) išeitinė
išmoka arba kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;
15) ligos, motinystės ir
motinystės (tėvystės) pašalpa;
16) turtinės ar
neturtinės žalos atlyginimas (iš jų vienkartinė netekto darbingumo
kompensacija);
17) labdara
piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų
dydžius;
18) gautos dovanų piniginės lėšos;
19) paveldėtos piniginės lėšos;
20) užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos;
21) valstybės kompensacija už visuomenės poreikiams paimtą turtą;
22) turto nuomos pajamos;
23) loterijų ar kitų žaidimų
laimėjimai, prizai;
24) kitos
faktiškai gautos pajamos.
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos pajamos imamos išskaičius gyventojų pajamų
mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.
Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl
darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų
išmokos, šalpos išmokos, stipendijos, kas mėnesį gaunamos pašalpos, ligos,
motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat kitos kas mėnesį
gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.
Vienkartinės išmokos ir piniginės lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti
(alimentai) įskaitomos į pajamas tų mėnesių, per kuriuos jos buvo išmokėtos.
Kai vaikui (vaikams) išlaikyti vienam iš tėvų yra teismo priteista
ir gauta konkreti pinigų suma, vidutinė vaikui (vaikams) išlaikyti skirta suma
per mėnesį apskaičiuojama šią pinigų sumą padalijus iš mėnesių, likusių, iki
vaikui (vaikams) sukaks 18 metų, skaičiaus.
Kai vaikui (vaikams) išlaikyti priteisiamas tam
tikras turtas, į šeimos pajamas įskaitomos iš to turto naudojimo (nuomos)
gaunamos pajamos. Šias pajamas pareiškėjas pats nurodo prašyme-paraiškoje.
Pajamos iš žemės ūkio veiklos nustatomos pagal šios veiklos
apskaitos dokumentus. Jeigu tokių dokumentų nėra, vidutinės mėnesio pajamos
apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus
žemės ūkio veiklos pajamų, įvertintų pagal sąlygines išlaidas, normatyvus.
Jeigu nėra galimybės nustatyti pajamų pagal šiuos normatyvus, vidutinės mėnesio
pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatytą pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2450,
2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)
13 straipsnis.
Pajamų socialinei pašalpai gauti apskaičiavimas
Vidutinės šeimos
(vieno gyvenančio asmens) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal 3 mėnesių,
praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, nurodytas
šio Įstatymo 12 straipsnyje.
2.
Jeigu tą mėnesį, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, bent vieno šeimos nario
(vieno gyvenančio asmens) pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais
mėnesiais, pasikeitė, vidutinės šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos per
mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.
Šio
straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka netaikoma, jei per 3 mėnesius, praėjusius
iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, yra gauta vienkartinių išmokų
(premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka arba
kompensacija, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka arba
kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai
gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas).
Jeigu bent vienas iš šeimos narių neturi leidimo nuolat
gyventi Lietuvos Respublikoje, o kitiems šeimos nariams socialinė pašalpa
skiriama, iš vidutinių šeimos pajamų per mėnesį atimama šiam šeimos nariui
tenkanti pajamų dalis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2450,
2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)
17 straipsnis. Piniginės
socialinės paramos skyrimas ir mokėjimas
Socialinė pašalpa
skiriama 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima (vienas gyvenantis asmuo) pateikė
prašymą-paraišką, pirmos dienos.
Kompensacijos
skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima (vienas gyvenantis asmuo) įgijo
teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius
mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio.
Piniginei
socialinei paramai gauti reikalingi dokumentai pateikiami ne vėliau kaip iki
piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpio pabaigos.
Kai pasibaigus paskirtos piniginės socialinės paramos teikimo
laikotarpiui dėl tolesnio jos skyrimo šeima (vienas gyvenantis asmuo) per 3
mėnesius kreipiasi su prašymu-paraiška ir pateikia naujus dokumentus ir
duomenis apie šeimos narius bei šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas,
piniginė socialinė parama skiriama nuo kito mėnesio, einančio po piniginės
socialinės paramos teikimo laikotarpio pabaigos.
Jeigu pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos mokėjimo
laikotarpiui, kreipiamasi vėliau kaip po 3 mėnesių nuo anksčiau paskirtos
socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpio pabaigos, socialinė pašalpa skiriama
nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio.
Piniginę socialinę paramą savivaldybė turi teisę skirti
ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia šeimos sudėtis ir
šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos.
Piniginę socialinę paramą savivaldybė turi teisę skirti
trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu:
1) yra žinomos priežastys, dėl kurių šeima (vienas
gyvenantis asmuo) per šį laikotarpį neteks teisės į piniginę socialinę paramą,
arba
2) pasikeitus aplinkybėms (šeimos sudėčiai, pajamų
šaltiniui, apgyvendintam globos įstaigoje vaikui paskyrus valstybės ar
savivaldybės išlaikymą ir kita), pasikeitė piniginės socialinės paramos dydis. Šiuo atveju piniginė socialinė
parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio, apskaičiuojant ją pagal to mėnesio
šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas.
Savivaldybės sprendimas dėl piniginės socialinės paramos
skyrimo priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų
reikalingų dokumentų gavimo dienos.
Sprendimo, kuriuo šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui)
piniginė socialinė parama neskiriama, kopija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas
nuo sprendimo priėmimo dienos išsiunčiama pareiškėjui. Šiame sprendime yra
nurodomos piniginės socialinės paramos neskyrimo priežastys ir šio sprendimo
apskundimo tvarka. Pareiškėjo pateikti dokumentai jam grąžinami, o jo byloje
paliekamos šių dokumentų kopijos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2450, 2004-09-21,
Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)
19 straipsnis. Savivaldybės pareigos ir teisės
administruojant piniginę socialinę paramą
Savivaldybės,
administruodamos piniginę socialinę paramą, privalo:
1) socialinės
rizikos šeimoms (asmenims) ir nedarnioms šeimoms piniginę socialinę paramą
teikti socialinėmis paslaugomis, vadovaudamosi Socialinių paslaugų įstatymu;
2) socialinę pašalpą šeimoms (vieniems gyvenantiems
asmenims) skirti paslaugomis, kai šeima (vienas gyvenantis asmuo) nevykdo šio
Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 2 dalyje nustatytų pareigų;
3) skirti kompensacijas šio Įstatymo 18 straipsnio 4
dalies 2 punkte nustatytu būdu šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui),
įsiskolinusiai už būsto šildymą, šaltą bei karštą vandenį, jai (jam) sudarius sutartį su šių paslaugų tiekėjais
dėl dalies įsiskolinimo, bet ne daugiau kaip 20 procentų šeimos (vieno
gyvenančio asmens) pajamų, grąžinimo kas mėnesį;
4) neskirti kompensacijų, nutraukti jų teikimą įsiskolinusiai už būsto šildymą, šaltą bei karštą
vandenį šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), kai ji (jis) atsisako sudaryti
šios dalies 3 punkte nurodytą sutartį arba jos nevykdo;
5) neskirti
piniginės socialinės paramos šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), nevykdančiai
šio Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų pareigų.
Savivaldybės, administruodamos piniginę socialinę
paramą, turi teisę:
1) darbingus nedirbančius socialinės paramos gavėjus,
nedalyvaujančius aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingiems
darbams atlikti;
2) papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl
piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus
dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių šeimos (vieno gyvenančio
asmens) teisę į piniginę socialinę paramą;
3) tikrinti šeimos (vieno gyvenančio asmens) gyvenimo
sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities tyrimo aktą, kuriuo
remdamasi savivaldybė priima sprendimą dėl šeimos (vieno gyvenančio asmens)
teisės į piniginę socialinę paramą;
4) savo nustatyta tvarka iš savo biudžeto lėšų skirti
šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) piniginę socialinę paramą ir kitais
šio Įstatymo nenustatytais atvejais (vienkartinę pašalpą; socialinę pašalpą;
kompensuoti Įstatyme nenurodytas būsto išlaikymo išlaidas; kompensuoti išlaidas
už didesnį karšto ir šalto vandens kiekį, negu šiame Įstatyme nustatytas
normatyvas, bei didesnio būsto naudingojo ploto šildymo išlaidas; padengti
įsiskolinimą už būstą ir kita);
5) atsiradus neaiškumų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų
duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus
įtarimų, kad yra pateikti neteisingi duomenys arba kad jie nuslepiami,
pareikalauti, kad šeimos nariai (vienas gyvenantis asmuo) deklaruotų turtą
(įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta
tvarka;
6) nereikalauti
iš piniginę socialinę paramą gaunančios šeimos (vieno gyvenančio asmens) kas 3
mėnesius iš naujo pateikti tų duomenų, kurie iki pakartotinio kreipimosi yra
nepasikeitę. Tačiau šie duomenys turi būti pateikiami ne rečiau kaip kartą per
metus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1912,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
Nr. IX-2217,
2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)
Nr. IX-2450,
2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)
20
straipsnis. Informacijos teikimas
Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys pageidaujančių
gauti piniginę socialinę paramą asmenų bei jų šeimos narių arba ją teikiančių
institucijų ar įstaigų prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos
parengia ir nemokamai išduoda pažymas apie jų turimą turtą arba gaunamas
pajamas.
Valstybės ir savivaldybių įmonės, institucijos, įstaigos ir
organizacijos savivaldybių prašymu turi nemokamai teikti joms informaciją,
reikalingą piniginei socialinei paramai skirti.
Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savivaldybės turi teikti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai duomenis apie jų teritorijose
gyvenančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) suteiktą piniginę
socialinę paramą.
Savivaldybės
įstatymo nustatyta tvarka užtikrina šeimų (vienų gyvenančių asmenų) pateiktų
piniginei socialinei paramai gauti duomenų konfidencialumą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2450,
2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)
21
straipsnis. Piniginės socialinės paramos lėšos
Socialinė pašalpa ir kompensacijos mokamos iš valstybės
biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams.
Piniginei socialinei paramai administruoti skiriama iki
4 procentų socialinei pašalpai ir kompensacijoms mokėti skirtų lėšų.
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
PINIGINĘ
SOCIALINĘ PARAMĄ GAUNANČIOS ŠEIMOS (VIENO GYVENANČIO ASMENS) PAREIGOS
28 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas
Šis
Įstatymas, išskyrus 26 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m.
balandžio 1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1892,
2003-12-11, Žin., 2003, Nr. 123-5577 (2003-12-30)
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS PAKSAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1892,
2003-12-11, Žin., 2003, Nr. 123-5577 (2003-12-30)
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS
MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO 26
IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1912,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR
PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ
RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO,
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS
GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS
ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004
m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2217,
2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO
PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ
PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBĖS PARAMOS
BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS
PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2450,
2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS
MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO 1,
3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 20, 22, 26, 27
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004
m. spalio 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2539,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6299 (2004-11-26)
MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ
LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ
ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS PENSIJŲ IŠANKSTINIO MOKĖJIMO
ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS
(VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005
m. sausio 1 d.
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2004-12-07)
autrap@lrs.lt