← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2005-03-24

Įstatymas

skelbtas: Žin., 2003, Nr. 73-3352

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PINIGINĖS SOCIALINĖS

PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS)

ĮSTATYMAS

2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1675

Vilnius

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1.

Šio Įstatymo paskirtis – įvertinus mažas pajamas gaunančių šeimų

(vienų gyvenančių asmenų) turtą ir pajamas, nustatyti joms (jiems) valstybės

teikiamos piniginės socialinės paramos dydį ir teikimo sąlygas, gavėjų

teises ir pareigas, finansavimo šaltinius.

2.

Šis Įstatymas taikomas nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems

asmenims, atitinkantiems šio Įstatymo 4 ir 6 straipsnių nuostatas.

3.

Nuolat

Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys – Lietuvos Respublikos piliečiai,

kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių

gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos

Respublikos gyventojų registrą, ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys

užsieniečiai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

2

straipsnis. Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms

(vieniems gyvenantiems asmenims) rūšys

Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms

šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) (toliau – piniginė socialinė parama)

rūšys yra šios:

1) socialinė pašalpa;

2) būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei

nuotėkoms ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijos (toliau – kompensacijos).

3

straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1.

Bendrai

gyvenantys asmenys – bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos vyresni

kaip 18 metų asmenys.

2.

Būstas (gyvenamosios patalpos) (toliau – būstas) –

vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos,

tinkamos vienam asmeniui ar šeimai gyventi ir atitinkančios statybos bei

specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kitus) reikalavimus.

3.

Būsto

naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių,

sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų

pagalbinių patalpų) bendras grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą

neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas.

4.

Nedarni šeima – šeima, kurioje yra sutrikę

tarpusavio santykiai ir vienas iš tėvų neatlieka vaiko priežiūros funkcijų arba

netinkamai elgiasi su kitais šeimos nariais, arba (ir) abu tėvai neišsprendžia

tarpusavio problemų ir į tai įtraukia vaikus, arba (ir) vienas iš tėvų ar abu

tėvai nesugeba prižiūrėti vaikų ar elgiasi su jais netinkamai, arba (ir)

gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams.

5.

Socialinės rizikos asmuo – vyresnis

kaip 18 metų asmuo, turintis emocinių, elgesio, socialinių problemų ir dėl to

esantis socialiai atskirtas – elgetaujantis, valkataujantis, skurstantis

arba (ir) patyręs psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, smurtą šeimoje,

arba (ir) piktnaudžiaujantis alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar

toksinėmis medžiagomis, arba (ir) yra priklausomas nuo azartinių lošimų, arba

(ir) įsitraukęs ar linkęs įsitraukti į nusikalstamą veiklą.

6.

Socialinės

rizikos šeima – šeima, kurioje vyrauja krizė dėl to, kad vienas ar keli

šeimos nariai piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar

toksinėmis medžiagomis arba (ir) yra priklausomas nuo azartinių lošimų, arba

(ir) dėl turimos negalios, skurdo, socialinių įgūdžių stokos negali ar nemoka

prižiūrėti vaikų, arba (ir) naudoja psichologinę, fizinę ar seksualinę

prievartą, arba (ir) gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams.

7.

Šeima – sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, taip

pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo

skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš tėvų, jų vaikai ir įvaikiai

iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys nesusituokę ir su

kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų: besimokantys

dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų

dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų

baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 d. Į globėjų (rūpintojų) šeimų

sudėtį vaikai, kuriems įstatymo tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba,

neįskaitomi.

8.

Šeimos (vieno gyvenančio asmens) turto vertės normatyvas –

šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatyta turto vertė, kurios neviršijusi šeima

(vienas gyvenantis asmuo) turi teisę į piniginę socialinę paramą.

9.

Valstybės remiamos pajamos šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) –

įstatymo nustatyta tvarka tvirtinamas valstybės remiamų pajamų dydis,

padaugintas iš šeimos narių skaičiaus.

10.

Vienas

gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų nesusituokęs

asmuo, taip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium ir

neturintis vaikų asmuo arba susituokęs turintis vaikų asmuo, su kurio

sutuoktiniu teismo sprendimu yra likę gyventi jų vaikai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

ANTRASIS

SKIRSNIS

SOCIALINĖ

PAŠALPA

4 straipsnis. Šeimos (vieno

gyvenančio asmens) teisė į socialinę pašalpą

1.

Šeima (vienas gyvenantis asmuo) turi teisę į socialinę

pašalpą, jeigu ji (jis) atitinka šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas sąlygas

ir kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys (vienas gyvenantis asmuo)

atitinka bent vieną iš šios dalies 3, 4 ar 5 punktuose nurodytų sąlygų, o

vaikai nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šios dalies 6 punkte nurodytų

sąlygų:

1) nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio Įstatymo 9

straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto pagal šio

Įstatymo 11 straipsnį;

2) vidutinės 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, kurį šeima (vienas gyvenantis asmuo) įgijo teisę į

socialinę pašalpą, šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos yra mažesnės už

valstybės remiamas pajamas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui);

3) vyresni kaip 18 metų šeimos nariai (vienas gyvenantis

asmuo) dirba ir per 3 mėnesių laikotarpį, už kurį pajamas reikia apskaičiuoti,

dirbo ne mažiau kaip du trečdalius darbo laiko trukmės, nustatytos Darbo

kodekso 144 straipsnio 1 dalyje arba 145 straipsnyje, arba dirba ne visą darbo

laiką Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nustatytais atvejais,

o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimalią mėnesinę algą

arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam

darbui; nuo įsidarbinimo pradžios ne mažiau kaip kalendorinį mėnesį dirbusiam

šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) apskaičiuotas darbo užmokestis yra

ne mažesnis už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį

proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;

4) vyresni kaip 18 metų šeimos nariai (vienas gyvenantis

asmuo): mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo

švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai; laikotarpiu

nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo

1 d., bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai; yra įstatymo nustatyto senatvės

pensijos amžiaus arba gaunantys pensijas (išskyrus III grupės invalidui

paskirtą valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją), pensijų išmokas ar

šalpos išmokas; yra I, II grupės invalidai (invalidas) arba neįgalieji

(neįgalusis) įstatymo nustatyta tvarka; yra bedarbiai (bedarbis), gaunantys

nedarbo socialinio draudimo išmoką, mokymosi laikotarpiu – mokymosi pašalpą

arba dirbantys viešuosius ar Užimtumo fondo remiamus darbus, bei pasibaigus

nurodytiems laikotarpiams; yra asmenys (asmuo), ne mažiau kaip 6 mėnesius

įsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje; yra asmenys (asmuo), kuriems

iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne ilgiau kaip 2 metai, įsiregistravę

valstybinėje teritorinėje darbo biržoje ir gaunantys nedarbo socialinio

draudimo išmoką; vienas iš šeimos narių slaugo šeimos narį, vaiką, kurį

įstatymo nustatyta tvarka globoja šeima, arba artimąjį savo ar sutuoktinio

giminaitį, kuriems nuolatinės slaugos (pagalbos, priežiūros) būtinumas

nustatytas teisės aktų nustatyta tvarka; ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi

sveikatos priežiūros įstaigos stacionare; moteris yra nėščia ir iki gimdymo yra

likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir

daugiau);

5) motina arba tėvas (globėja ar rūpintoja arba globėjas ar

rūpintojas) augina namuose: nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos vaiką iki

3 metų; bent vieną nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos arba mokyklos vaiką

iki 8 metų, kai šeima turi 3 ir daugiau vaikų iki 14 metų ir kai vaikai yra

tinkamai prižiūrimi; ikimokyklinio amžiaus vaiką, bet ne vyresnį kaip 8 metų,

nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos pagal gydytojų rekomendaciją arba dėl

to, kad gyvenamojoje vietovėje nėra ikimokyklinės ugdymo įstaigos ar vietų

joje;

6) vaikai nuo 16 iki 18 metų: dirba (šios dalies 3 punkte

nustatyti reikalavimai netaikomi); mokosi formaliojo švietimo įstaigose;

laikotarpiu nuo formaliojo švietimo įstaigos baigimo dienos iki tų pačių metų

rugsėjo 1 d.; yra invalidai ar neįgalūs įstatymo nustatyta tvarka; yra

įsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje; yra nėščios moterys.

2.

Nutraukusių santuoką arba gyvenančių skyrium

sutuoktinių, auginančių vaikus iki 18 metų, šeimoms, atitinkančioms šio

straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, socialinė pašalpa skiriama, jeigu šie

asmenys yra sudarę teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį arba jei

vaiko (vaikų) išlaikymą yra priteisęs teismas.

3.

Nesusituokusių asmenų, kurie vieni augina vaikus

iki 18 metų, šeimoms, atitinkančioms šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas,

socialinė pašalpa skiriama:

1) jeigu jų vaikui (vaikams) yra pripažinta arba

nustatyta tėvystė ir teismas yra priteisęs išlaikymą vaikui (vaikams);

2) jeigu įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės

nustatyti vaiko tėvo (motinos) tapatybės arba teismas negali tėvui (motinai)

priteisti vaiko išlaikymo;

3) tėvystės nustatymo ir (ar) išlaikymo priteisimo

bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu.

4.

Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytos šeimos

nėra sudariusios teismo patvirtintos vaiko (vaikų) išlaikymo sutarties arba jei

vaiko (vaikų) išlaikymo teismas nėra priteisęs, taip pat jeigu šio straipsnio 3

dalyje nurodytų šeimų vaikui (vaikams) nėra pripažinta arba nustatyta tėvystė

ir vaikui (vaikams) išlaikymo teismas nėra priteisęs, socialinė pašalpa

skiriama tik vaikui (vaikams).

5.

Šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui),

atitinkančiam šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, socialinė pašalpa

neskiriama ir jo pajamos į šeimos pajamas neįskaitomos, jeigu jis:

1) nuolat arba darbo dienomis gyvena (aprūpintas nakvyne ir

maistu) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje;

2) yra užsienio valstybėje

besimokantis ir gyvenantis moksleivis ar

studentas iki 24 metų;

3) yra sulaikytas ar suimtas arba yra paskelbta jo paieška, arba jis

atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

Nr. IX-2539,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6299 (2004-11-26)

5 straipsnis. Socialinės pašalpos dydis

1.

Šio Įstatymo 4 straipsnyje, išskyrus 4 straipsnio 4 dalį, nustatyta

socialinė pašalpa sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų

šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) ir vidutinių šeimos (vieno gyvenančio

asmens) pajamų per mėnesį.

2.

Šio Įstatymo 4

straipsnio 4 dalyje nustatyta socialinė pašalpa kiekvienam vaikui sudaro 90

procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam šeimos nariui ir

vidutinių šeimos pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

TREČIASIS

SKIRSNIS

KOMPENSACIJOS

9 straipsnis. Šeimos (vieno gyvenančio asmens)

turtas

1.

Skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos

(vieno gyvenančio asmens) turtą įskaitomas šis šeimos narių (vieno gyvenančio

asmens) nuosavybės teise turimas turtas:

1) statiniai, įskaitant nebaigtus statyti statinius;

2) privalomos registruoti transporto priemonės;

3) privaloma registruoti žemės ūkio technika;

4) žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių);

5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu

jų bendra vertė viršija 4000 litų;

6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai

popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 2000 litų;

7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai

dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 2000 litų;

8) piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose

kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra

suma viršija 2000 litų;

9) gautos (negrąžintos) paskolos, jeigu jų bendra suma

viršija 2000 litų;

10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos)

piniginės lėšos, jeigu jų bendra suma viršija 2000 litų;

11) per praėjusius 12 mėnesių iki mėnesio, nuo kurio

skiriama piniginė socialinė parama, nuosavybėn įgytas bet koks kitas šios

dalies 1–7 punktuose nenurodytas turtas, jeigu vieneto (komplekto) vertė

viršija 2000 litų.

2.

Į šeimos (vieno gyvenančio asmens) turtą įskaitoma

per praėjusį laikotarpį nuo paskutinio duomenų apie turimą turtą pateikimo

perleisto nuosavybėn kitam asmeniui šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose

nurodyto turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip naujai nuosavybėn

įsigytas turtas ar gautos piniginės lėšos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

10 straipsnis. Nekilnojamojo turto normatyvai

1.

Būsto normatyvas šeimai (vienam gyvenančiam

asmeniui) yra 60 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto vienam iš jame

gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių, pridedant po 15 kvadratinių metrų

kiekvienam kitam šeimos nariui.

2.

Žemės sklypo normatyvas šeimai (vienam gyvenančiam

asmeniui), atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:

1) namų valdos žemės sklypo ploto: miestuose – 6 arai,

miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;

2) žemės ūkio paskirties žemės sklypo, neviršijančio 1

hektaro (įskaitant jame esančią namų valdos žemę), ploto: miestuose – 6 arai,

miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;

3) didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės

sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, bei miškų ūkio

paskirties žemės sklypo ploto – 3,5 hektaro.

3.

Šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), gyvenamąją

vietą deklaravusiai (gyvenančiai) mieste, didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio

paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, bei

miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto normatyvas yra 6 arai.

4.

Jeigu šeimos (vieno gyvenančio asmens) turimi žemės

sklypai yra ne tos pačios paskirties, taikomas vienos paskirties didžiausios

vertės žemės sklypo ploto normatyvas.

5.

Šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), neturinčiai

žemės sklypo, taikomas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas žemės sklypo

ploto normatyvas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

11 straipsnis. Turto vertės normatyvo apskaičiavimas

1.

Šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytas kiekvieno

tipo (būsto ir žemės sklypo) nekilnojamojo turto vertės normatyvas šeimai

(vienam gyvenančiam asmeniui) nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto

normatyvą dauginant iš pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos (kai neturi

gyvenamosios vietos – vietovės, kurioje gyvena) vidutinės nekilnojamojo to tipo

turto rinkos vertės.

2.

Šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyto nekilnojamojo

turto kiekvieno tipo vidutinę rinkos vertę tvirtina Komisija privalomam

registruoti turtui įvertinti pagal kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d.,

rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertę

miestuose, miesteliuose ir kaimuose.

3.

Nekilnojamojo

turto vertės normatyvas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) apskaičiuojamas

sudedant abiejų tipų (būsto ir vieno iš žemės sklypų) nekilnojamojo turto

vertes.

4.

Kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių

popierių ir pajų vertės normatyvas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui)

apskaičiuojamas sudedant 45 valstybės remiamų pajamų dydžius vienam vyresniam

kaip 18 metų šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui), 30 valstybės remiamų

pajamų dydžių kiekvienam kitam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui ir 15

valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui iki 18 metų.

5.

Turto vertės normatyvas šeimai (vienam gyvenančiam

asmeniui) apskaičiuojamas sudedant nekilnojamojo turto vertės normatyvą ir

kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų vertės

normatyvą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

PENKTASIS

SKIRSNIS

ŠEIMOS (VIENO

GYVENANČIO ASMENS) PAJAMŲ PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI APSKAIČIAVIMAS

14 straipsnis.

Pajamų kompensacijoms gauti apskaičiavimas

1.

Kompensacijos

apskaičiuojamos pagal šeimos (vieno gyvenančio asmens) vidutinių mėnesio pajamų

dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams (vienam

gyvenančiam asmeniui).

2.

Vidutinės šeimos

(vieno gyvenančio asmens) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal 3 mėnesių,

praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriamos kompensacijos, pajamas, nurodytas

šio Įstatymo 12 straipsnyje.

3.

Jeigu tą

mėnesį, nuo kurio skiriamos kompensacijos, bent vieno šeimos nario (vieno

gyvenančio asmens) pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais,

pasikeitė, vidutinės šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos per mėnesį

apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.

4.

Šio

straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka netaikoma, jei per 3 mėnesius, praėjusius

iki mėnesio, nuo kurio skiriamos kompensacijos, yra gauta vienkartinių išmokų

(premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka arba

kompensacija, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka arba

kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai

gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas).

5.

Socialinę pašalpą gaunančiai šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) kompensacijos

apskaičiuojamos pagal pajamas, kurios socialinei pašalpai gauti paskutinį kartą

buvo nurodytos iki to mėnesio, nuo kurio skiriamos kompensacijos. Į šias

pajamas įskaitomas paskutinį kartą paskirtos socialinės pašalpos dydis.

6.

Jeigu viename

būste gyvena daugiau kaip viena šeima ir šios šeimos už komunalines paslaugas

atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), bendros būste

gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių (vienų gyvenančių asmenų) pajamos

apskaičiuojamos sudedant kiekvienos šeimos būste gyvenamąją vietą

deklaravusiems šeimos nariams (vieniems gyvenantiems asmenims) tenkančią

vidutinių šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų per mėnesį dalį, prieš tai

atėmus 90 procentų jiems (jam) tenkančių valstybės remiamų pajamų dydžio.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

PINIGINĖS

SOCIALINĖS PARAMOS ADMINISTRAVIMAS

15

straipsnis. Piniginę socialinę paramą administruojanti institucija

Piniginę socialinę paramą administruoja šeimos (vieno

gyvenančio asmens) deklaruojamos gyvenamosios vietos savivaldybė, o jei šeima

(vienas gyvenantis asmuo) gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybė, kurioje

šeima (vienas gyvenantis asmuo) gyvena.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2217,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

16

straipsnis. Kreipimasis dėl piniginės socialinės paramos

1.

Kreipdamasi

dėl piniginės socialinės paramos, šeima (vienas gyvenantis asmuo) užpildo

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymą-paraišką, joje

nurodo duomenis apie šeimą, jos narių veiklos pobūdį, turimą turtą ir šio

Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose bei 2 dalyje nurodyto turto

vertę, gaunamas pajamas, taip pat kitus piniginei socialinei paramai gauti

būtinus duomenis. Prie prašymo-paraiškos pridedamos šeimos narių (vieno

gyvenančio asmens) pažymos apie šio Įstatymo 12 straipsnyje nurodytas pajamas,

gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama. Visų prašyme-paraiškoje

pateiktų duomenų teisingumą pareiškėjas patvirtina savo parašu.

2.

Šeima (vienas gyvenantis asmuo) pateikia duomenis apie mėnesio,

einančio prieš prašymo-paraiškos pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą

turtą, nurodytą šio Įstatymo 9 straipsnyje, taip pat tai patvirtinančius

dokumentus. Šie duomenys ir dokumentai pateikiami kas 12 mėnesių.

3.

Jeigu pasibaigus paskirtos piniginės socialinės paramos teikimo

laikotarpiui, šeima (vienas gyvenantis asmuo) dėl piniginės socialinės paramos

skyrimo kreipiasi pakartotinai, ji (jis) praneša savivaldybei

duomenis apie deklaruoto turto pasikeitimus.

4.

Savivaldybė pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

parengtą metodiką nustato šeimos (vieno gyvenančio asmens) turto, nurodyto šio

Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, vertę, o remdamasi Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos patvirtintomis žemės ūkio produkcijos sąlyginėmis

vertėmis – šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto turto vertę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

18 straipsnis.

Piniginės socialinės paramos teikimas

1.

Socialinė pašalpa teikiama vienu iš šių būdų:

1) piniginėmis

lėšomis;

2) paslaugomis

(perkant maistą ir kitas reikalingas prekes, organizuojant suaugusiųjų bei

vaikų maitinimą ir kita).

2.

Šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) pakeitus deklaruotą gyvenamąją

vietą (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybę, kurioje gyvena),

piniginės socialinės paramos teikimas ankstesnėje savivaldybėje nutraukiamas,

išmokėjus ją už tą mėnesį, kurį ją gavusi šeima (vienas gyvenantis asmuo)

pakeitė deklaruotą gyvenamąją vietą (jei gyvenamosios vietos neturi, –

savivaldybę, kurioje gyvena). Šeima (vienas gyvenantis asmuo) nustatyta

tvarka nuo kito mėnesio kreipiasi į naujai deklaruojamos gyvenamosios vietos

savivaldybę (jei gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybę, kurioje gyvena),

o ši piniginę socialinę paramą teikia nustatyta tvarka, bet ne anksčiau negu

nuo kito mėnesio po to, kai šeimos (vieno gyvenančio asmens) deklaruojama

gyvenamoji vieta (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybė, kurioje

gyvena), buvo pakeista.

3.

Paskirta, bet laiku neatsiimta socialinė pašalpa išmokama, jeigu dėl

jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį

pašalpa priklausė.

4.

Kompensacijos

teikiamos savivaldybių nustatyta tvarka vienu iš šių būdų:

1) piniginėmis lėšomis;

2) apskaičiuotų kompensacijų suma pervedama į energetines ir

komunalines paslaugas tiekiančių įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose.

5.

Jeigu per

laikotarpį, kurį šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) teikiama piniginė

socialinė parama, šeima (vienas gyvenantis asmuo) prarado teisę į piniginę

socialinę paramą arba buvo nustatyta, kad šeima (vienas gyvenantis asmuo) yra

pateikusi neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, šeimos narius ar

kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, ji nuo kito

mėnesio nebeteikiama.

6.

Šio

straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju piniginė socialinė parama šeimai (vienam

gyvenančiam asmeniui) skiriama iš naujo, kai šeima (vienas gyvenantis asmuo)

grąžina piniginėmis lėšomis neteisėtai gautą piniginę socialinę paramą.

7.

Socialinė pašalpa išmokama savivaldybės nustatyta tvarka už

kiekvieną praėjusį mėnesį.

8.

Kai šeimos (vieni gyvenantys asmenys) už būsto centralizuotą šildymą

ar kurą (energiją) būstui šildyti, centralizuotai tiekiamą karštą vandenį ar

kurą (energiją) karštam vandeniui ruošti ir šaltą vandenį atsiskaito su

energijos (kuro, vandens) tiekėjais kiekvieną mėnesį, kompensacijos teikiamos

savivaldybės nustatyta tvarka už kiekvieną praėjusį mėnesį.

9.

Kai būstas šildomas ir karštas vanduo ruošiamas naudojant kietą ar

kitokį kurą, kompensacijos teikiamos savivaldybės nustatyta tvarka už kiekvieną

praėjusį mėnesį arba iš karto už visą kompensacijų skyrimo laikotarpį.

10.

Jeigu šeimai

(vienam gyvenančiam asmeniui) apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė kaip 5

litai, ji nemokama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2217,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

22 straipsnis. Piniginę

socialinę paramą gaunančios šeimos (vieno gyvenančio asmens) pareigos

1.

Piniginę socialinę paramą gaunanti šeima (vienas gyvenantis

asmuo) privalo:

1) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

patvirtintą prašymo-paraiškos formą pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią šeimos (vieno gyvenančio

asmens) teisę gauti piniginę socialinę paramą, bei būtinus piniginei socialinei

paramai gauti dokumentus;

2) savivaldybės reikalavimu deklaruoti turimą turtą

(įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta

tvarka;

3) sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams galimybę

tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;

4) dalyvauti savivaldybės organizuojamuose visuomenei

naudinguose darbuose bei socialinių paslaugų programose.

2.

Bedarbiai šeimos nariai (vieni gyvenantys asmenys)

privalo vykdyti valstybinių teritorinių darbo biržų sudarytuose individualiuose

įdarbinimo planuose numatytus įsipareigojimus (neatsisakyti profesinio mokymo

ar kvalifikacijos tobulinimo, siūlomo darbo, viešųjų bei Užimtumo fondo remiamų

darbų ir kita).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1912,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

NETEISĖTAI GAUTOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

IŠIEŠKOJIMAS

23

straipsnis. Dėl gavėjo kaltės neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos

išieškojimas

Asmenys, nuslėpę ar pateikę neteisingus duomenis, reikalingus

piniginei socialinei paramai gauti, ir dėl to neteisėtai gavę šio Įstatymo

nustatytą piniginę socialinę paramą, privalo savivaldybei grąžinti neteisėtai

gautos piniginės socialinės paramos dydžio pinigines lėšas. Jei jie to nepadaro

per mėnesį nuo savivaldybės pareikalavimo dienos, neteisėtai gautos piniginės

socialinės paramos dydžio piniginės lėšos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

24 straipsnis. Dėl savivaldybės ar jos

tarnautojo kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos

išieškojimas

Dėl savivaldybės

ar jos tarnautojo kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos

lėšos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

DEVINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25 straipsnis. Savivaldybės sprendimo dėl

piniginės socialinės paramos skyrimo apskundimas

Savivaldybės

sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo gali būti skundžiamas

Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

26 straipsnis. Šio Įstatymo įgyvendinimas

1.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2004 m.

sausio 1 d. patvirtina:

1) prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai

gauti, buities tyrimo akto bei kompensacijų skaičiavimo formas;

2) šeimos (vieno gyvenančio asmens), kuri kreipėsi dėl

piniginės socialinės paramos, turto įvertinimo metodiką;

3) žemės ūkio produkcijos sąlygines vertes;

4) žemės ūkio veiklos pajamų normatyvus;

5) pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų;

6) asmenų telkimo visuomenei naudingiems

darbams tvarką.

2.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki

2004 m. sausio 1 d. patvirtina atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvus

būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti.

3.

Komisija

privalomam registruoti turtui įvertinti tvirtina ir skelbia „Valstybės žiniose“

kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d., rugsėjo 1 d. ir lapkričio 1 d.

vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertę

miestuose, miesteliuose ir kaimuose.

4.

Savivaldybės iki 2004 m. balandžio 1 d. nustato

kompensacijų mokėjimo tvarką (kompensacijų mokėjimo būdą, atsiskaitymo su

šilumą ir vandenį tiekiančiomis įmonėmis tvarką, įsiskolinimo šioms įmonėms

padengimo tvarką ir kita).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1892,

2003-12-11, Žin., 2003, Nr. 123-5577 (2003-12-30)

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

27 straipsnis. Netekę galios teisės aktai

Įsigaliojus šiam

Įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo

(Žin., 1990, Nr. 30-74; 1994, Nr. 88-1667) 1 straipsnio 6 pastraipa, 10 straipsnio

6 straipsnis. Šeimos (vieno gyvenančio asmens) teisė į kompensacijas

1.

Šeima (vienas

gyvenantis asmuo) turi teisę į kompensacijas, jeigu ji (jis) atitinka šios

dalies 1 punkte ir bent vieną iš šios dalies 2–4 punktuose nurodytų sąlygų ir

kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys (vienas gyvenantis asmuo)

atitinka bent vieną iš šios dalies 5, 6 ar 7 punktuose nurodytų sąlygų, o

vaikai nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šios dalies 8 punkte nurodytų

sąlygų:

1) nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio Įstatymo 9

straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto vadovaujantis

šio Įstatymo 11 straipsniu;

2) išlaidos už

būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už šio Įstatymo 7 straipsnyje nustatytą

normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes

už normatyvą, viršija 25 procentus skirtumo tarp šeimos (vieno gyvenančio asmens)

pajamų ir 90 procentų valstybės remiamų pajamų šeimai (vienam gyvenančiam

asmeniui) dydžio;

3) išlaidos už

faktinį šalto vandens bei nuotekų kiekį, bet ne didesnį už šio Įstatymo 7

straipsnyje nustatytą normatyvą, viršija 2 procentus šeimos (vieno gyvenančio

asmens) pajamų;

4) išlaidos už faktinį karšto vandens bei nuotekų kiekį, bet ne didesnį

už šio Įstatymo 7 straipsnyje nustatytą normatyvą, kai karštam vandeniui

paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, arba išlaidos už šio

Įstatymo 7 straipsnyje nustatytam normatyviniam karšto vandens kiekiui paruošti

suvartotą kitą energiją ar kurą viršija 5 procentus šeimos (vieno gyvenančio

asmens) pajamų;

5) vyresni kaip 18 metų šeimos nariai (vienas gyvenantis

asmuo) dirba ir per 3 mėnesių laikotarpį, už kurį pajamas reikia apskaičiuoti,

dirbo ne mažiau kaip du trečdalius darbo laiko trukmės, nustatytos Darbo

kodekso 144 straipsnio 1 dalyje arba 145 straipsnyje, arba dirba ne visą darbo

laiką Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nustatytais atvejais,

o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimalią mėnesinę algą

arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam

darbui; nuo įsidarbinimo pradžios ne mažiau kaip kalendorinį mėnesį dirbusiam

šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) apskaičiuotas darbo užmokestis yra

ne mažesnis už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį

proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;

6) vyresni kaip 18 metų šeimos nariai (vienas gyvenantis

asmuo): mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo

švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai; laikotarpiu

nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo

1 d., bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai; yra įstatymo nustatyto senatvės

pensijos amžiaus arba gaunantys pensijas (išskyrus III grupės invalidui

paskirtą valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją), pensijų išmokas ar

šalpos išmokas; yra I, II grupės invalidai (invalidas) arba neįgalieji

(neįgalusis) įstatymo nustatyta tvarka; yra bedarbiai (bedarbis), gaunantys

nedarbo socialinio draudimo išmoką, mokymosi laikotarpiu – mokymosi pašalpą

arba dirbantys viešuosius ar Užimtumo fondo remiamus darbus, bei pasibaigus

nurodytiems laikotarpiams; yra asmenys (asmuo), ne mažiau kaip 6 mėnesius

įsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje; yra asmenys (asmuo),

kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne ilgiau kaip 2 metai,

įsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje ir gaunantys nedarbo

socialinio draudimo išmoką; vienas iš šeimos narių slaugo šeimos narį, vaiką,

kurį įstatymo nustatyta tvarka globoja šeima, arba artimąjį savo ar sutuoktinio

giminaitį, kuriems nuolatinės slaugos (pagalbos, priežiūros) būtinumas nustatytas

teisės aktų nustatyta tvarka; ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi sveikatos

priežiūros įstaigos stacionare; moteris yra nėščia ir iki gimdymo yra likę ne

daugiau kaip 70 kalendorinių dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau);

7) motina arba tėvas (globėja ar rūpintoja arba globėjas ar

rūpintojas) augina namuose: nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos vaiką iki

3 metų; bent vieną nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos arba mokyklos vaiką

iki 8 metų, kai šeima turi 3 ir daugiau vaikų iki 14 metų ir kai vaikai yra

tinkamai prižiūrimi; ikimokyklinio amžiaus vaiką, bet ne vyresnį kaip 8 metų,

nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos pagal gydytojų rekomendaciją arba dėl

to, kad gyvenamojoje vietovėje nėra ikimokyklinės ugdymo įstaigos ar vietų joje;

8) vaikai nuo 16 iki 18 metų: dirba (šios dalies 3 punkte

nustatyti reikalavimai netaikomi); mokosi formaliojo švietimo įstaigose;

laikotarpiu nuo formaliojo švietimo įstaigos baigimo dienos iki tų pačių metų

rugsėjo 1 d.; yra invalidai ar neįgalūs įstatymo nustatyta tvarka; yra

įsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje; yra nėščios moterys.

2.

Nutraukusių

santuoką arba gyvenančių skyrium sutuoktinių, auginančių vaikus iki 18 metų,

šeimoms, atitinkančioms šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas,

kompensacijos skiriamos, jeigu jie yra sudarę teismo patvirtintą vaiko (vaikų)

išlaikymo sutartį arba jei vaiko (vaikų) išlaikymą yra priteisęs teismas.

3.

Nesusituokusių asmenų, kurie vieni augina vaikus

iki 18 metų, šeimoms, atitinkančioms šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas,

kompensacijos skiriamos:

1) jeigu jų vaikui (vaikams) yra pripažinta arba

nustatyta tėvystė ir teismas yra priteisęs išlaikymą vaikui (vaikams);

2) jeigu įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės

nustatyti vaiko tėvo (motinos) tapatybės arba teismas negali tėvui (motinai)

priteisti vaiko išlaikymo;

3) tėvystės nustatymo ir (ar) išlaikymo priteisimo

bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu.

4.

Šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui),

atitinkančiam šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, kompensacijos

neskiriamos ir jo pajamos į šeimos pajamas neįskaitomos, jeigu jis:

1) yra užsienio valstybėje

besimokantis ir gyvenantis moksleivis ar

studentas iki 24 metų;

2) yra sulaikytas ar suimtas arba yra paskelbta jo paieška, arba

atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą.

5.

Jeigu viena iš kelių viename būste gyvenančių šeimų (vienų gyvenančių asmenų),

už komunalines paslaugas atsiskaitančių pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją

knygelę), neturi teisės į kompensacijas, teisės į kompensacijas neturi nė viena

iš šių šeimų (vienų gyvenančių asmenų).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

Nr. IX-2539,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6299 (2004-11-26)

7 straipsnis. Normatyvai

kompensacijoms apskaičiuoti

1.

Kompensacijoms

apskaičiuoti taikomi šie normatyvai:

1) būsto naudingojo ploto normatyvas kiekvienai šeimai: vienam iš būste gyvenamąją vietą deklaravusių

šeimos narių (vienam gyvenančiam asmeniui) – 38 kvadratiniai metrai, kiekvienam

kitam šeimos nariui – 12 kvadratinių metrų. Šie plotai nustatomi pagal

kadastrinių matavimų duomenis;

2) karšto vandens ir nuotekų – 1,5 kubinio metro vienam šeimos nariui

(vienam gyvenančiam asmeniui) per mėnesį;

3) šalto vandens ir nuotekų – 2 kubiniai metrai vienam

šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) per mėnesį, kai karštam vandeniui

paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, arba 3,5 kubinio metro

vienam šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) per mėnesį, kai karštam

vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys.

2.

Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvus būstui šildyti ir

karštam vandeniui paruošti tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės

komisija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

8

straipsnis. Kompensacijų dydis

1.

Šeimoms

(vienam gyvenančiam asmeniui), taikant šilumos (elektros energijos) vienanarę

kainą, kompensuojama:

1) šildymo

sezono metu – išlaidų už būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už šio

Įstatymo 7 straipsnyje nustatytą normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į energijos

ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą, dalis, viršijanti 25 procentus

skirtumo tarp šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų ir 90 procentų valstybės

remiamų pajamų šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) dydžio;

2) išlaidų už

faktinį šalto vandens bei nuotekų kiekį, bet ne didesnį už šio Įstatymo 7

straipsnyje nustatytą normatyvą, dalis, viršijanti 2 procentus šeimos (vieno

gyvenančio asmens) pajamų;

3) išlaidų už faktiniam karšto vandens kiekiui, bet ne didesniam už šio

Įstatymo 7 straipsnyje nustatytą normatyvą, paruošti dalis, viršijanti 5

procentus šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų. Į išlaidas karštam vandeniui

paruošti įskaičiuojamos neviršijančios nustatyto normatyvo energijos ar kuro

sąnaudos vandeniui pašildyti ir būstui priskirtos energijos ar kuro sąnaudos

karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai). Kai karštas vanduo

ruošiamas naudojant centralizuotai tiekiamą šilumą, į išlaidas karštam

vandeniui paruošti įskaičiuojamos ir išlaidos už karštam vandeniui paruošti

sunaudotą šaltą vandenį (įskaitant išlaidas nuotekoms).

2.

Jeigu daugiabučio namo savininkai ar savininkų bendrija

yra pasinaudojusi valstybės teikiamais tiksliniais kreditais šilumos taupymo

priemonėms įgyvendinti arba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą

daugiabučių namų modernizavimo programą ar ją atitinkančias savivaldybių

patvirtintas programas įgyvendina daugiabučio namo modernizavimo investicijų

projektą, būsto šildymo išlaidų kompensacija skaičiuojama taikant energijos ar

kuro sąnaudų normatyvą, iki bus visiškai išmokėtas tikslinis kreditas.

Kompensacijos, apskaičiuotos taikant energijos ar kuro sąnaudų normatyvą, ir

kompensacijos, apskaičiuotos pagal faktiškai sunaudotą energiją ar kurą,

skirtumas panaudojamas kreditui grąžinti ir palūkanoms apmokėti.

3.

Kai šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos sudaro ne

daugiau kaip 90 procentų valstybės remiamų pajamų šeimai (vienam gyvenančiam

asmeniui) dydžio, skiriama būsto šildymo

išlaidų kompensacija yra lygi faktinėms išlaidoms už

būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į

energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą.

4.

Apskaičiuojant kuro būstui šildyti ir karštam vandeniui paruošti

išlaidas, kuro kainos įvertinamos pagal savivaldybių patvirtintas vidutines

kuro kainas.

5.

Jeigu namui šildyti ir (ar) karštam vandeniui paruošti

yra įrengta bendra autonominė katilinė ir šiame name gyvenamąją vietą yra

deklaravusios kelios šeimos (vieni gyvenantys asmenys), kompensacijos

apskaičiuojamos atskirai kiekvienai (kiekvienam) iš jų. Kiekvienos šeimos

būstui šildyti sunaudoto energijos ar kuro kiekis apskaičiuojamas proporcingai

kiekvienos šeimos (vieno gyvenančio asmens) būsto naudingajam plotui, o karštam

vandeniui – pagal nustatytą normatyvą. Jeigu bendras šių šeimų karštam

vandeniui paruošti sunaudoto energijos ar kuro kiekis yra mažesnis už nustatytą

normatyvą, kiekvienos šeimos sunaudoto energijos ar kuro kiekis karštam

vandeniui paruošti apskaičiuojamas proporcingai kiekvienos šeimos narių, deklaravusių

šiame name gyvenamąją vietą, skaičiui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

Nr. X-144, 2005-03-24,

Žin., 2005, Nr. 47-1555 (2005-04-12)

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

TURTO VERTĖS

NORMATYVO PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI NUSTATYMAS

12 straipsnis. Šeimos (vieno

gyvenančio asmens) pajamos

1.

Skiriant piniginę

socialinę paramą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas įskaitomos šios

šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) gaunamos pajamos:

1) su darbo santykiais susijusios pajamos;

2) autorinis atlyginimas;

3) pensijos ir pensijų išmokos, šalpos išmokos (išskyrus slaugos

pašalpą);

4) dividendai;

5) palūkanos;

6) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės

apmokestinto pelno;

7) individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis

veikla pagal verslo liudijimą;

8) pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš sodininkų

bendrijų narių sodų, kurių žemės sklypų dydis neviršija 6 arų);

9) išmokos žemės ūkio veiklai;

10) piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);

11) stipendijos;

12) socialinio pobūdžio kas mėnesį gaunamos pajamos,

išskyrus transporto išlaidų kompensacijas invalidams ir neįgaliesiems,

kompensacijas diabetikams ir donorams, mokamas pinigines lėšas vaikui

(įvaikiui) išlaikyti (alimentus). Skiriant šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui)

socialinę pašalpą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas neįskaitoma gauta

socialinė pašalpa bei šiuo Įstatymu nustatytos kompensacijos;

13) išeitinė išmoka arba kompensacija, išmokama, kai darbo

sutartis nutraukiama;

14) išeitinė

išmoka arba kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;

15) ligos, motinystės ir

motinystės (tėvystės) pašalpa;

16) turtinės ar

neturtinės žalos atlyginimas (iš jų vienkartinė netekto darbingumo

kompensacija);

17) labdara

piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų

dydžius;

18) gautos dovanų piniginės lėšos;

19) paveldėtos piniginės lėšos;

20) užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos;

21) valstybės kompensacija už visuomenės poreikiams paimtą turtą;

22) turto nuomos pajamos;

23) loterijų ar kitų žaidimų

laimėjimai, prizai;

24) kitos

faktiškai gautos pajamos.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodytos pajamos imamos išskaičius gyventojų pajamų

mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

3.

Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl

darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų

išmokos, šalpos išmokos, stipendijos, kas mėnesį gaunamos pašalpos, ligos,

motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat kitos kas mėnesį

gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.

4.

Vienkartinės išmokos ir piniginės lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti

(alimentai) įskaitomos į pajamas tų mėnesių, per kuriuos jos buvo išmokėtos.

5.

Kai vaikui (vaikams) išlaikyti vienam iš tėvų yra teismo priteista

ir gauta konkreti pinigų suma, vidutinė vaikui (vaikams) išlaikyti skirta suma

per mėnesį apskaičiuojama šią pinigų sumą padalijus iš mėnesių, likusių, iki

vaikui (vaikams) sukaks 18 metų, skaičiaus.

6.

Kai vaikui (vaikams) išlaikyti priteisiamas tam

tikras turtas, į šeimos pajamas įskaitomos iš to turto naudojimo (nuomos)

gaunamos pajamos. Šias pajamas pareiškėjas pats nurodo prašyme-paraiškoje.

7.

Pajamos iš žemės ūkio veiklos nustatomos pagal šios veiklos

apskaitos dokumentus. Jeigu tokių dokumentų nėra, vidutinės mėnesio pajamos

apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus

žemės ūkio veiklos pajamų, įvertintų pagal sąlygines išlaidas, normatyvus.

Jeigu nėra galimybės nustatyti pajamų pagal šiuos normatyvus, vidutinės mėnesio

pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatytą pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

13 straipsnis.

Pajamų socialinei pašalpai gauti apskaičiavimas

1.

Vidutinės šeimos

(vieno gyvenančio asmens) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal 3 mėnesių,

praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, nurodytas

šio Įstatymo 12 straipsnyje.

2.

Jeigu tą mėnesį, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, bent vieno šeimos nario

(vieno gyvenančio asmens) pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais

mėnesiais, pasikeitė, vidutinės šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos per

mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.

3.

Šio

straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka netaikoma, jei per 3 mėnesius, praėjusius

iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, yra gauta vienkartinių išmokų

(premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka arba

kompensacija, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka arba

kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai

gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas).

4.

Jeigu bent vienas iš šeimos narių neturi leidimo nuolat

gyventi Lietuvos Respublikoje, o kitiems šeimos nariams socialinė pašalpa

skiriama, iš vidutinių šeimos pajamų per mėnesį atimama šiam šeimos nariui

tenkanti pajamų dalis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

17 straipsnis. Piniginės

socialinės paramos skyrimas ir mokėjimas

1.

Socialinė pašalpa

skiriama 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima (vienas gyvenantis asmuo) pateikė

prašymą-paraišką, pirmos dienos.

2.

Kompensacijos

skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima (vienas gyvenantis asmuo) įgijo

teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius

mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio.

3.

Piniginei

socialinei paramai gauti reikalingi dokumentai pateikiami ne vėliau kaip iki

piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpio pabaigos.

4.

Kai pasibaigus paskirtos piniginės socialinės paramos teikimo

laikotarpiui dėl tolesnio jos skyrimo šeima (vienas gyvenantis asmuo) per 3

mėnesius kreipiasi su prašymu-paraiška ir pateikia naujus dokumentus ir

duomenis apie šeimos narius bei šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas,

piniginė socialinė parama skiriama nuo kito mėnesio, einančio po piniginės

socialinės paramos teikimo laikotarpio pabaigos.

5.

Jeigu pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos mokėjimo

laikotarpiui, kreipiamasi vėliau kaip po 3 mėnesių nuo anksčiau paskirtos

socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpio pabaigos, socialinė pašalpa skiriama

nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio.

6.

Piniginę socialinę paramą savivaldybė turi teisę skirti

ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia šeimos sudėtis ir

šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos.

7.

Piniginę socialinę paramą savivaldybė turi teisę skirti

trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu:

1) yra žinomos priežastys, dėl kurių šeima (vienas

gyvenantis asmuo) per šį laikotarpį neteks teisės į piniginę socialinę paramą,

arba

2) pasikeitus aplinkybėms (šeimos sudėčiai, pajamų

šaltiniui, apgyvendintam globos įstaigoje vaikui paskyrus valstybės ar

savivaldybės išlaikymą ir kita), pasikeitė piniginės socialinės paramos dydis. Šiuo atveju piniginė socialinė

parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio, apskaičiuojant ją pagal to mėnesio

šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas.

8.

Savivaldybės sprendimas dėl piniginės socialinės paramos

skyrimo priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų

reikalingų dokumentų gavimo dienos.

9.

Sprendimo, kuriuo šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui)

piniginė socialinė parama neskiriama, kopija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas

nuo sprendimo priėmimo dienos išsiunčiama pareiškėjui. Šiame sprendime yra

nurodomos piniginės socialinės paramos neskyrimo priežastys ir šio sprendimo

apskundimo tvarka. Pareiškėjo pateikti dokumentai jam grąžinami, o jo byloje

paliekamos šių dokumentų kopijos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450, 2004-09-21,

Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

19 straipsnis. Savivaldybės pareigos ir teisės

administruojant piniginę socialinę paramą

1.

Savivaldybės,

administruodamos piniginę socialinę paramą, privalo:

1) socialinės

rizikos šeimoms (asmenims) ir nedarnioms šeimoms piniginę socialinę paramą

teikti socialinėmis paslaugomis, vadovaudamosi Socialinių paslaugų įstatymu;

2) socialinę pašalpą šeimoms (vieniems gyvenantiems

asmenims) skirti paslaugomis, kai šeima (vienas gyvenantis asmuo) nevykdo šio

Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 2 dalyje nustatytų pareigų;

3) skirti kompensacijas šio Įstatymo 18 straipsnio 4

dalies 2 punkte nustatytu būdu šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui),

įsiskolinusiai už būsto šildymą, šaltą bei karštą vandenį, jai (jam) sudarius sutartį su šių paslaugų tiekėjais

dėl dalies įsiskolinimo, bet ne daugiau kaip 20 procentų šeimos (vieno

gyvenančio asmens) pajamų, grąžinimo kas mėnesį;

4) neskirti kompensacijų, nutraukti jų teikimą įsiskolinusiai už būsto šildymą, šaltą bei karštą

vandenį šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), kai ji (jis) atsisako sudaryti

šios dalies 3 punkte nurodytą sutartį arba jos nevykdo;

5) neskirti

piniginės socialinės paramos šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), nevykdančiai

šio Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų pareigų.

2.

Savivaldybės, administruodamos piniginę socialinę

paramą, turi teisę:

1) darbingus nedirbančius socialinės paramos gavėjus,

nedalyvaujančius aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingiems

darbams atlikti;

2) papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl

piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus

dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių šeimos (vieno gyvenančio

asmens) teisę į piniginę socialinę paramą;

3) tikrinti šeimos (vieno gyvenančio asmens) gyvenimo

sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities tyrimo aktą, kuriuo

remdamasi savivaldybė priima sprendimą dėl šeimos (vieno gyvenančio asmens)

teisės į piniginę socialinę paramą;

4) savo nustatyta tvarka iš savo biudžeto lėšų skirti

šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) piniginę socialinę paramą ir kitais

šio Įstatymo nenustatytais atvejais (vienkartinę pašalpą; socialinę pašalpą;

kompensuoti Įstatyme nenurodytas būsto išlaikymo išlaidas; kompensuoti išlaidas

už didesnį karšto ir šalto vandens kiekį, negu šiame Įstatyme nustatytas

normatyvas, bei didesnio būsto naudingojo ploto šildymo išlaidas; padengti

įsiskolinimą už būstą ir kita);

5) atsiradus neaiškumų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų

duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus

įtarimų, kad yra pateikti neteisingi duomenys arba kad jie nuslepiami,

pareikalauti, kad šeimos nariai (vienas gyvenantis asmuo) deklaruotų turtą

(įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta

tvarka;

6) nereikalauti

iš piniginę socialinę paramą gaunančios šeimos (vieno gyvenančio asmens) kas 3

mėnesius iš naujo pateikti tų duomenų, kurie iki pakartotinio kreipimosi yra

nepasikeitę. Tačiau šie duomenys turi būti pateikiami ne rečiau kaip kartą per

metus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1912,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)

Nr. IX-2217,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

20

straipsnis. Informacijos teikimas

1.

Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys pageidaujančių

gauti piniginę socialinę paramą asmenų bei jų šeimos narių arba ją teikiančių

institucijų ar įstaigų prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos

parengia ir nemokamai išduoda pažymas apie jų turimą turtą arba gaunamas

pajamas.

2.

Valstybės ir savivaldybių įmonės, institucijos, įstaigos ir

organizacijos savivaldybių prašymu turi nemokamai teikti joms informaciją,

reikalingą piniginei socialinei paramai skirti.

3.

Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savivaldybės turi teikti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai duomenis apie jų teritorijose

gyvenančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) suteiktą piniginę

socialinę paramą.

4.

Savivaldybės

įstatymo nustatyta tvarka užtikrina šeimų (vienų gyvenančių asmenų) pateiktų

piniginei socialinei paramai gauti duomenų konfidencialumą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

21

straipsnis. Piniginės socialinės paramos lėšos

1.

Socialinė pašalpa ir kompensacijos mokamos iš valstybės

biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams.

2.

Piniginei socialinei paramai administruoti skiriama iki

4 procentų socialinei pašalpai ir kompensacijoms mokėti skirtų lėšų.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

PINIGINĘ

SOCIALINĘ PARAMĄ GAUNANČIOS ŠEIMOS (VIENO GYVENANČIO ASMENS) PAREIGOS

28 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

Šis

Įstatymas, išskyrus 26 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m.

balandžio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1892,

2003-12-11, Žin., 2003, Nr. 123-5577 (2003-12-30)

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         ROLANDAS PAKSAS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1892,

2003-12-11, Žin., 2003, Nr. 123-5577 (2003-12-30)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO 26

IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1912,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)

PROKURATŪROS ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR

PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ

RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO,

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS

GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS

ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004

m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2217,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBĖS PARAMOS

BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS

PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO 1,

3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 20, 22, 26, 27

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004

m. spalio 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2539,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6299 (2004-11-26)

MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS PENSIJŲ IŠANKSTINIO MOKĖJIMO

ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS

(VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005

m. sausio 1 d.


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2004-12-07)

autrap@lrs.lt