Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas

Įstatymas

skelbtas: Žin., 2003, Nr. 73-3352

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

PINIGINĖS

SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS

Į S T A

T Y M A S

2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1675

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija (keistas įstatymo pavadinimas) nuo 2006 m. gruodžio 1 d.:

Nr. X-916, 2006-11-21,

Žin., 2006, Nr. 130-4889 (2006-11-30)

4 straipsnis. Šeimos (vieno

gyvenančio asmens) teisė į socialinę pašalpą

pašalpą, jeigu ji (jis) atitinka šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas sąlygas

ir kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys (vienas gyvenantis asmuo)

atitinka bent vieną iš šios dalies 3, 4 ar 5 punktuose nurodytų sąlygų, o

vaikai nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šios dalies 6 punkte nurodytų

sąlygų:

1) nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio Įstatymo 9

straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto pagal šio

Įstatymo 11 straipsnį;

2) vidutinės 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, kurį šeima (vienas gyvenantis asmuo) įgijo teisę į

socialinę pašalpą, šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos yra mažesnės už

valstybės remiamas pajamas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui);

3) vyresni kaip 18 metų šeimos nariai (vienas gyvenantis

asmuo) dirba ir per 3 mėnesių laikotarpį, už kurį pajamas reikia apskaičiuoti,

dirbo ne mažiau kaip du trečdalius darbo laiko trukmės, nustatytos Darbo

kodekso 144 straipsnio 1 dalyje arba 145 straipsnyje, arba dirba ne visą darbo

laiką Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nustatytais atvejais,

o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimalią mėnesinę algą

arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam

darbui; nuo įsidarbinimo pradžios ne mažiau kaip kalendorinį mėnesį dirbusiam

šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) apskaičiuotas darbo užmokestis yra

ne mažesnis už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį

proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;

4) vyresni kaip 18 metų šeimos nariai (vienas gyvenantis

asmuo): mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo

švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai; laikotarpiu

nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo

1 d., bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai; yra įstatymo nustatyto senatvės

pensijos amžiaus arba gaunantys pensijas (išskyrus III grupės invalidui

paskirtą valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją), pensijų išmokas ar

šalpos išmokas; yra I, II grupės invalidai (invalidas) arba neįgalieji

(neįgalusis) įstatymo nustatyta tvarka; yra bedarbiai (bedarbis), gaunantys

nedarbo socialinio draudimo išmoką, mokymosi laikotarpiu – mokymosi pašalpą

arba dirbantys viešuosius ar Užimtumo fondo remiamus darbus, bei pasibaigus

nurodytiems laikotarpiams; yra asmenys (asmuo), ne mažiau kaip 6 mėnesius

įsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje; yra asmenys (asmuo), kuriems

iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne ilgiau kaip 2 metai, įsiregistravę

valstybinėje teritorinėje darbo biržoje ir gaunantys nedarbo socialinio

draudimo išmoką; vienas iš šeimos narių slaugo šeimos narį, vaiką, kurį

įstatymo nustatyta tvarka globoja šeima, arba artimąjį savo ar sutuoktinio

giminaitį, kuriems nuolatinės slaugos (pagalbos, priežiūros) būtinumas

nustatytas teisės aktų nustatyta tvarka; ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi

sveikatos priežiūros įstaigos stacionare; moteris yra nėščia ir iki gimdymo yra

likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir

daugiau);

5) motina arba tėvas (globėja ar rūpintoja arba globėjas ar

rūpintojas) augina namuose: nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos vaiką iki

3 metų; bent vieną nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos arba mokyklos vaiką

iki 8 metų, kai šeima turi 3 ir daugiau vaikų iki 14 metų ir kai vaikai yra

tinkamai prižiūrimi; ikimokyklinio amžiaus vaiką, bet ne vyresnį kaip 8 metų,

nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos pagal gydytojų rekomendaciją arba dėl

to, kad gyvenamojoje vietovėje nėra ikimokyklinės ugdymo įstaigos ar vietų

joje;

6) vaikai nuo 16 iki 18 metų: dirba (šios dalies 3 punkte

nustatyti reikalavimai netaikomi); mokosi formaliojo švietimo įstaigose;

laikotarpiu nuo formaliojo švietimo įstaigos baigimo dienos iki tų pačių metų

rugsėjo 1 d.; yra invalidai ar neįgalūs įstatymo nustatyta tvarka; yra

įsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje; yra nėščios moterys.

sutuoktinių, auginančių vaikus iki 18 metų, šeimoms, atitinkančioms šio

straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, socialinė pašalpa skiriama, jeigu šie

asmenys yra sudarę teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį arba jei

vaiko (vaikų) išlaikymą yra priteisęs teismas.

iki 18 metų, šeimoms, atitinkančioms šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas,

socialinė pašalpa skiriama:

1) jeigu jų vaikui (vaikams) yra pripažinta arba

nustatyta tėvystė ir teismas yra priteisęs išlaikymą vaikui (vaikams);

2) jeigu įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės

nustatyti vaiko tėvo (motinos) tapatybės arba teismas negali tėvui (motinai)

priteisti vaiko išlaikymo;

3) tėvystės nustatymo ir (ar) išlaikymo priteisimo

bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu.

nėra sudariusios teismo patvirtintos vaiko (vaikų) išlaikymo sutarties arba jei

vaiko (vaikų) išlaikymo teismas nėra priteisęs, taip pat jeigu šio straipsnio 3

dalyje nurodytų šeimų vaikui (vaikams) nėra pripažinta arba nustatyta tėvystė

ir vaikui (vaikams) išlaikymo teismas nėra priteisęs, socialinė pašalpa

skiriama tik vaikui (vaikams).

atitinkančiam šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, socialinė pašalpa

neskiriama ir jo pajamos į šeimos pajamas neįskaitomos, jeigu jis:

1) nuolat arba darbo dienomis gyvena (aprūpintas nakvyne ir

maistu) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje;

2) yra užsienio valstybėje

besimokantis ir gyvenantis moksleivis ar

studentas iki 24 metų;

3) yra sulaikytas ar suimtas arba yra paskelbta jo paieška, arba jis

atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

Nr. IX-2539,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6299 (2004-11-26)

5 straipsnis. Socialinės pašalpos dydis

socialinė pašalpa sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų

šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) ir vidutinių šeimos (vieno gyvenančio

asmens) pajamų per mėnesį.

straipsnio 4 dalyje nustatyta socialinė pašalpa kiekvienam vaikui sudaro 90

procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam šeimos nariui ir

vidutinių šeimos pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

TREČIASIS

SKIRSNIS

KOMPENSACIJOS

9 straipsnis. Šeimos (vieno gyvenančio asmens)

turtas

(vieno gyvenančio asmens) turtą įskaitomas šis šeimos narių (vieno gyvenančio

asmens) nuosavybės teise turimas turtas:

1) statiniai, įskaitant nebaigtus statyti statinius;

2) privalomos registruoti transporto priemonės;

3) privaloma registruoti žemės ūkio technika;

4) žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių);

5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu

jų bendra vertė viršija 4000 litų;

6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai

popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 2000 litų;

7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai

dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 2000 litų;

8) piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose

kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra

suma viršija 2000 litų;

9) gautos (negrąžintos) paskolos, jeigu jų bendra suma

viršija 2000 litų;

10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos)

piniginės lėšos, jeigu jų bendra suma viršija 2000 litų;

11) per praėjusius 12 mėnesių iki mėnesio, nuo kurio

skiriama piniginė socialinė parama, nuosavybėn įgytas bet koks kitas šios

dalies 1–7 punktuose nenurodytas turtas, jeigu vieneto (komplekto) vertė

viršija 2000 litų.

per praėjusį laikotarpį nuo paskutinio duomenų apie turimą turtą pateikimo

perleisto nuosavybėn kitam asmeniui šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose

nurodyto turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip naujai nuosavybėn

įsigytas turtas ar gautos piniginės lėšos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

10 straipsnis. Nekilnojamojo turto normatyvai

asmeniui) yra 60 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto vienam iš jame

gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių, pridedant po 15 kvadratinių metrų

kiekvienam kitam šeimos nariui.

asmeniui), atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:

1) namų valdos žemės sklypo ploto: miestuose – 6 arai,

miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;

2) žemės ūkio paskirties žemės sklypo, neviršijančio 1

hektaro (įskaitant jame esančią namų valdos žemę), ploto: miestuose – 6 arai,

miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;

3) didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės

sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, bei miškų ūkio

paskirties žemės sklypo ploto – 3,5 hektaro.

vietą deklaravusiai (gyvenančiai) mieste, didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio

paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, bei

miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto normatyvas yra 6 arai.

sklypai yra ne tos pačios paskirties, taikomas vienos paskirties didžiausios

vertės žemės sklypo ploto normatyvas.

žemės sklypo, taikomas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas žemės sklypo

ploto normatyvas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

11 straipsnis. Turto vertės normatyvo apskaičiavimas

tipo (būsto ir žemės sklypo) nekilnojamojo turto vertės normatyvas šeimai

(vienam gyvenančiam asmeniui) nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto

normatyvą dauginant iš pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos (kai neturi

gyvenamosios vietos – vietovės, kurioje gyvena) vidutinės nekilnojamojo to tipo

turto rinkos vertės.

turto kiekvieno tipo vidutinę rinkos vertę tvirtina Komisija privalomam

registruoti turtui įvertinti pagal kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d.,

rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertę

miestuose, miesteliuose ir kaimuose.

turto vertės normatyvas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) apskaičiuojamas

sudedant abiejų tipų (būsto ir vieno iš žemės sklypų) nekilnojamojo turto

vertes.

popierių ir pajų vertės normatyvas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui)

apskaičiuojamas sudedant 45 valstybės remiamų pajamų dydžius vienam vyresniam

kaip 18 metų šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui), 30 valstybės remiamų

pajamų dydžių kiekvienam kitam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui ir 15

valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui iki 18 metų.

asmeniui) apskaičiuojamas sudedant nekilnojamojo turto vertės normatyvą ir

kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų vertės

normatyvą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

PENKTASIS

SKIRSNIS

ŠEIMOS (VIENO

GYVENANČIO ASMENS) PAJAMŲ PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI APSKAIČIAVIMAS

14 straipsnis.

Pajamų kompensacijoms gauti apskaičiavimas

apskaičiuojamos pagal šeimos (vieno gyvenančio asmens) vidutinių mėnesio pajamų

dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams (vienam

gyvenančiam asmeniui).

(vieno gyvenančio asmens) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal 3 mėnesių,

praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriamos kompensacijos, pajamas, nurodytas

šio Įstatymo 12 straipsnyje.

mėnesį, nuo kurio skiriamos kompensacijos, bent vieno šeimos nario (vieno

gyvenančio asmens) pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais,

pasikeitė, vidutinės šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos per mėnesį

apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.

straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka netaikoma, jei per 3 mėnesius, praėjusius

iki mėnesio, nuo kurio skiriamos kompensacijos, yra gauta vienkartinių išmokų

(premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka arba

kompensacija, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka arba

kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai

gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas).

5.

Socialinę pašalpą gaunančiai šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) kompensacijos

apskaičiuojamos pagal pajamas, kurios socialinei pašalpai gauti paskutinį kartą

buvo nurodytos iki to mėnesio, nuo kurio skiriamos kompensacijos. Į šias

pajamas įskaitomas paskutinį kartą paskirtos socialinės pašalpos dydis.

būste gyvena daugiau kaip viena šeima ir šios šeimos už komunalines paslaugas

atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), bendros būste

gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių (vienų gyvenančių asmenų) pajamos

apskaičiuojamos sudedant kiekvienos šeimos būste gyvenamąją vietą

deklaravusiems šeimos nariams (vieniems gyvenantiems asmenims) tenkančią

vidutinių šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų per mėnesį dalį, prieš tai

atėmus 90 procentų jiems (jam) tenkančių valstybės remiamų pajamų dydžio.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

PINIGINĖS

SOCIALINĖS PARAMOS ADMINISTRAVIMAS

15

straipsnis. Piniginę socialinę paramą administruojanti institucija

Piniginę socialinę paramą administruoja šeimos (vieno

gyvenančio asmens) deklaruojamos gyvenamosios vietos savivaldybė, o jei šeima

(vienas gyvenantis asmuo) gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybė, kurioje

šeima (vienas gyvenantis asmuo) gyvena.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2217,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

16

straipsnis. Kreipimasis dėl piniginės socialinės paramos

dėl piniginės socialinės paramos, šeima (vienas gyvenantis asmuo) užpildo

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymą-paraišką, joje

nurodo duomenis apie šeimą, jos narių veiklos pobūdį, turimą turtą ir šio

Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose bei 2 dalyje nurodyto turto

vertę, gaunamas pajamas, taip pat kitus piniginei socialinei paramai gauti

būtinus duomenis. Prie prašymo-paraiškos pridedamos šeimos narių (vieno

gyvenančio asmens) pažymos apie šio Įstatymo 12 straipsnyje nurodytas pajamas,

gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama. Visų prašyme-paraiškoje

pateiktų duomenų teisingumą pareiškėjas patvirtina savo parašu.

einančio prieš prašymo-paraiškos pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą

turtą, nurodytą šio Įstatymo 9 straipsnyje, taip pat tai patvirtinančius

dokumentus. Šie duomenys ir dokumentai pateikiami kas 12 mėnesių.

laikotarpiui, šeima (vienas gyvenantis asmuo) dėl piniginės socialinės paramos

skyrimo kreipiasi pakartotinai, ji (jis) praneša savivaldybei

duomenis apie deklaruoto turto pasikeitimus.

parengtą metodiką nustato šeimos (vieno gyvenančio asmens) turto, nurodyto šio

Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, vertę, o remdamasi Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos patvirtintomis žemės ūkio produkcijos sąlyginėmis

vertėmis – šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto turto vertę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

18 straipsnis.

Piniginės socialinės paramos teikimas

1) piniginėmis

lėšomis;

2) paslaugomis

(perkant maistą ir kitas reikalingas prekes, organizuojant suaugusiųjų bei

vaikų maitinimą ir kita).

vietą (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybę, kurioje gyvena),

piniginės socialinės paramos teikimas ankstesnėje savivaldybėje nutraukiamas,

išmokėjus ją už tą mėnesį, kurį ją gavusi šeima (vienas gyvenantis asmuo)

pakeitė deklaruotą gyvenamąją vietą (jei gyvenamosios vietos neturi, –

savivaldybę, kurioje gyvena). Šeima (vienas gyvenantis asmuo) nustatyta

tvarka nuo kito mėnesio kreipiasi į naujai deklaruojamos gyvenamosios vietos

savivaldybę (jei gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybę, kurioje gyvena),

o ši piniginę socialinę paramą teikia nustatyta tvarka, bet ne anksčiau negu

nuo kito mėnesio po to, kai šeimos (vieno gyvenančio asmens) deklaruojama

gyvenamoji vieta (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybė, kurioje

gyvena), buvo pakeista.

jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį

pašalpa priklausė.

teikiamos savivaldybių nustatyta tvarka vienu iš šių būdų:

1) piniginėmis lėšomis;

2) apskaičiuotų kompensacijų suma pervedama į energetines ir

komunalines paslaugas tiekiančių įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose.

laikotarpį, kurį šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) teikiama piniginė

socialinė parama, šeima (vienas gyvenantis asmuo) prarado teisę į piniginę

socialinę paramą arba buvo nustatyta, kad šeima (vienas gyvenantis asmuo) yra

pateikusi neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, šeimos narius ar

kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, ji nuo kito

mėnesio nebeteikiama.

straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju piniginė socialinė parama šeimai (vienam

gyvenančiam asmeniui) skiriama iš naujo, kai šeima (vienas gyvenantis asmuo)

grąžina piniginėmis lėšomis neteisėtai gautą piniginę socialinę paramą.

kiekvieną praėjusį mėnesį.

ar kurą (energiją) būstui šildyti, centralizuotai tiekiamą karštą vandenį ar

kurą (energiją) karštam vandeniui ruošti ir šaltą vandenį atsiskaito su

energijos (kuro, vandens) tiekėjais kiekvieną mėnesį, kompensacijos teikiamos

savivaldybės nustatyta tvarka už kiekvieną praėjusį mėnesį.

kitokį kurą, kompensacijos teikiamos savivaldybės nustatyta tvarka už kiekvieną

praėjusį mėnesį arba iš karto už visą kompensacijų skyrimo laikotarpį.

(vienam gyvenančiam asmeniui) apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė kaip 5

litai, ji nemokama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2217,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

2) nepinigine forma (maisto produktais, drabužiais ir kitomis reikalingomis prekėmis, kortelėmis, skirtomis pirkti maisto parduotuvėse, maitinimo talonais, apmokant vaikų maitinimo išlaidas mokyklose ar dienos centruose ir kt.).2. Kompensacijos gali būti teikiamos:1) pinigais; 2) apskaičiuotų kompensacijų sumą pervedant į energiją, kurą, šaltą bei karštą vandenį tiekiančių įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose.3. Šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui pakeitus deklaruotą gyvenamąją vietą (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybę, kurioje gyvena), ankstesnėje savivaldybėje piniginės socialinės paramos teikimas nutraukiamas išmokėjus už tą mėnesį, kurį buvo pakeista deklaruota gyvenamoji vieta (jei gyvenamosios vietos neturi – savivaldybė, kurioje gyveno). Šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie dėl piniginės socialinės paramos nustatyta tvarka kreipiasi į naujos deklaruojamos gyvenamosios vietos savivaldybę (jei gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybę, kurioje apsigyvena), ši parama teikiama vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 5 dalimis, bet ne anksčiau, kaip nuo kito mėnesio po gyvenamosios vietos pakeitimo.4. Paskirta, bet laiku neatsiimta socialinė pašalpa išmokama, jei dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį pašalpa priklausė. 5. Mirus asmeniui, kurio vardu šeimai mokama socialinė pašalpa, šiai šeimai paskirta ir iki mirties mėnesio neišmokėta pašalpa, jeigu dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po pašalpos gavėjo mirties dienos, išmokama mirusįjį laidojusiam šios šeimos nariui, pateikus laisvos formos prašymą ir mirties liudijimo originalą, o jei tokio šeimos nario nėra, pervedama į vaiko (vaikų) vardu atidarytą sąskaitą banke. Mirus vienam gyvenančiam asmeniui, socialinės pašalpos teikimas nutraukiamas nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį paskirta ir neatsiimta socialinė pašalpa neišmokama.6. Socialinė pašalpa išmokama už kiekvieną praėjusį mėnesį.7. Su energijos, kuro, vandens tiekėjais atsiskaitant kiekvieną mėnesį, kompensacijos teikiamos už kiekvieną praėjusį mėnesį.8. Būsto šildymui ir karšto vandens ruošimui naudojant kietąjį ar kitokį kurą, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos, kompensacijos teikiamos už praėjusį mėnesį arba iš karto už visą kompensacijų skyrimo laikotarpį savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 9. Šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiavus socialinę pašalpą, mažesnę kaip 5 litai, o kompensaciją – mažesnę kaip 1 litas, jos neišmokamos. 22 straipsnis. Savivaldybės administracijos pareigos ir teisės teikiant piniginę socialinę paramą 1. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo:1) socialinę pašalpą teikti nepinigine forma savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinės rizikos šeimoms ar asmenims ir tais atvejais, kai bent vienas šeimos narys ar vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2 dalyje nustatytų pareigų;2) kompensacijas socialinės rizikos šeimoms ar asmenims teikti šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu būdu; 3) kompensacijas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, įsiskolinusiems už būsto šildymą, karštą ar šaltą vandenį, teikti šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu būdu, jei šeima arba vienas gyvenantis asmuo atitinka šio įstatymo 6 straipsnio 6 punkto reikalavimą;4) neskirti kompensacijų, nutraukti jų teikimą įsiskolinusiai už būsto šildymą, šaltą bei karštą vandenį šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie atsisako sudaryti šio įstatymo 6 straipsnio 6 punkte nurodytą sutartį arba jos nevykdo. 2. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę:1) darbingus nedirbančius socialinės paramos gavėjus, nedalyvaujančius aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingiems darbams atlikti;2) papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių šeimos arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą; 3) tikrinti šeimos arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities tyrimo aktą; 4) atsiradus neaiškumų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus įtarimui, kad yra pateikti neteisingi duomenys arba jie nuslepiami, pareikalauti, kad šeimos nariai arba vienas gyvenantis asmuo deklaruotų turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;5) nereikalauti iš piniginę socialinę paramą gaunančios šeimos arba vieno gyvenančio asmens kas 3 mėnesius iš naujo pateikti tų duomenų, kurie iki pakartotinio kreipimosi yra nepasikeitę;6) neskirti piniginės socialinės paramos šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, nevykdantiems šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytų pareigų.3. Patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas ir surašius buities tyrimo aktą, savivaldybės administracijai suteikiama teisė iš šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytų lėšų: 1) skirti socialinę pašalpą, jei šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, tačiau šeima arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 ar 3 punktuose nustatytų reikalavimų; 2) skirti kompensacijas, jei išlaidos už būsto šildymą, už faktinį šalto vandens ir karšto vandens kiekį atitinka šio įstatymo 9 straipsnio nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau šeima arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 ar 5 punktuose nustatytų reikalavimų;3) skirti kompensacijas už didesnį, negu nustatyta 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte, būsto ploto normatyvą;4) skirti socialinę pašalpą šeimai, kuri dėl vaiko materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir išlaikymas nebuvo priteistas.4. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų socialinė parama gali būti skiriama ir kitais šio įstatymo nenustatytais atvejais (skiriama vienkartinė pašalpa; padengiamas įsiskolinimas už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir šalto vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita). Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1611,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2861 (2008-06-30)

24 straipsnis. Dėl savivaldybės ar jos

tarnautojo kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos

išieškojimas

Dėl savivaldybės

ar jos tarnautojo kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos

lėšos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

DEVINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25 straipsnis. Savivaldybės sprendimo dėl

piniginės socialinės paramos skyrimo apskundimas

Savivaldybės

sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo gali būti skundžiamas

Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

26 straipsnis. Šio Įstatymo įgyvendinimas

sausio 1 d. patvirtina:

1) prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai

gauti, buities tyrimo akto bei kompensacijų skaičiavimo formas;

2) šeimos (vieno gyvenančio asmens), kuri kreipėsi dėl

piniginės socialinės paramos, turto įvertinimo metodiką;

3) žemės ūkio produkcijos sąlygines vertes;

4) žemės ūkio veiklos pajamų normatyvus;

5) pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų;

6) asmenų telkimo visuomenei naudingiems

darbams tvarką.

2004 m. sausio 1 d. patvirtina atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvus

būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti.

privalomam registruoti turtui įvertinti tvirtina ir skelbia „Valstybės žiniose“

kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d., rugsėjo 1 d. ir lapkričio 1 d.

vidutinę nekilnojamojo turto rinkos vertę

miestuose, miesteliuose ir kaimuose.

kompensacijų mokėjimo tvarką (kompensacijų mokėjimo būdą, atsiskaitymo su

šilumą ir vandenį tiekiančiomis įmonėmis tvarką, įsiskolinimo šioms įmonėms

padengimo tvarką ir kita).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1892,

2003-12-11, Žin., 2003, Nr. 123-5577 (2003-12-30)

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

27 straipsnis. Netekę galios teisės aktai

Įsigaliojus šiam

Įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo

(Žin., 1990, Nr. 30-74; 1994, Nr. 88-1667) 1 straipsnio 6 pastraipa, 10 straipsnio

6 straipsnis. Šeimos (vieno gyvenančio asmens) teisė į kompensacijas

gyvenantis asmuo) turi teisę į kompensacijas, jeigu ji (jis) atitinka šios

dalies 1 punkte ir bent vieną iš šios dalies 2–4 punktuose nurodytų sąlygų ir

kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys (vienas gyvenantis asmuo)

atitinka bent vieną iš šios dalies 5, 6 ar 7 punktuose nurodytų sąlygų, o

vaikai nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šios dalies 8 punkte nurodytų

sąlygų:

1) nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio Įstatymo 9

straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto vadovaujantis

šio Įstatymo 11 straipsniu;

2) išlaidos už

būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už šio Įstatymo 7 straipsnyje nustatytą

normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes

už normatyvą, viršija 25 procentus skirtumo tarp šeimos (vieno gyvenančio asmens)

pajamų ir 90 procentų valstybės remiamų pajamų šeimai (vienam gyvenančiam

asmeniui) dydžio;

3) išlaidos už

faktinį šalto vandens bei nuotekų kiekį, bet ne didesnį už šio Įstatymo 7

straipsnyje nustatytą normatyvą, viršija 2 procentus šeimos (vieno gyvenančio

asmens) pajamų;

4) išlaidos už faktinį karšto vandens bei nuotekų kiekį, bet ne didesnį

už šio Įstatymo 7 straipsnyje nustatytą normatyvą, kai karštam vandeniui

paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, arba išlaidos už šio

Įstatymo 7 straipsnyje nustatytam normatyviniam karšto vandens kiekiui paruošti

suvartotą kitą energiją ar kurą viršija 5 procentus šeimos (vieno gyvenančio

asmens) pajamų;

5) vyresni kaip 18 metų šeimos nariai (vienas gyvenantis

asmuo) dirba ir per 3 mėnesių laikotarpį, už kurį pajamas reikia apskaičiuoti,

dirbo ne mažiau kaip du trečdalius darbo laiko trukmės, nustatytos Darbo

kodekso 144 straipsnio 1 dalyje arba 145 straipsnyje, arba dirba ne visą darbo

laiką Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nustatytais atvejais,

o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimalią mėnesinę algą

arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam

darbui; nuo įsidarbinimo pradžios ne mažiau kaip kalendorinį mėnesį dirbusiam

šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) apskaičiuotas darbo užmokestis yra

ne mažesnis už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį

proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;

6) vyresni kaip 18 metų šeimos nariai (vienas gyvenantis

asmuo): mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo

švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai; laikotarpiu

nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo

1 d., bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai; yra įstatymo nustatyto senatvės

pensijos amžiaus arba gaunantys pensijas (išskyrus III grupės invalidui

paskirtą valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją), pensijų išmokas ar

šalpos išmokas; yra I, II grupės invalidai (invalidas) arba neįgalieji

(neįgalusis) įstatymo nustatyta tvarka; yra bedarbiai (bedarbis), gaunantys

nedarbo socialinio draudimo išmoką, mokymosi laikotarpiu – mokymosi pašalpą

arba dirbantys viešuosius ar Užimtumo fondo remiamus darbus, bei pasibaigus

nurodytiems laikotarpiams; yra asmenys (asmuo), ne mažiau kaip 6 mėnesius

įsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje; yra asmenys (asmuo),

kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne ilgiau kaip 2 metai,

įsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje ir gaunantys nedarbo

socialinio draudimo išmoką; vienas iš šeimos narių slaugo šeimos narį, vaiką,

kurį įstatymo nustatyta tvarka globoja šeima, arba artimąjį savo ar sutuoktinio

giminaitį, kuriems nuolatinės slaugos (pagalbos, priežiūros) būtinumas nustatytas

teisės aktų nustatyta tvarka; ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi sveikatos

priežiūros įstaigos stacionare; moteris yra nėščia ir iki gimdymo yra likę ne

daugiau kaip 70 kalendorinių dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau);

7) motina arba tėvas (globėja ar rūpintoja arba globėjas ar

rūpintojas) augina namuose: nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos vaiką iki

3 metų; bent vieną nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos arba mokyklos vaiką

iki 8 metų, kai šeima turi 3 ir daugiau vaikų iki 14 metų ir kai vaikai yra

tinkamai prižiūrimi; ikimokyklinio amžiaus vaiką, bet ne vyresnį kaip 8 metų,

nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos pagal gydytojų rekomendaciją arba dėl

to, kad gyvenamojoje vietovėje nėra ikimokyklinės ugdymo įstaigos ar vietų joje;

8) vaikai nuo 16 iki 18 metų: dirba (šios dalies 3 punkte

nustatyti reikalavimai netaikomi); mokosi formaliojo švietimo įstaigose;

laikotarpiu nuo formaliojo švietimo įstaigos baigimo dienos iki tų pačių metų

rugsėjo 1 d.; yra invalidai ar neįgalūs įstatymo nustatyta tvarka; yra

įsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje; yra nėščios moterys.

santuoką arba gyvenančių skyrium sutuoktinių, auginančių vaikus iki 18 metų,

šeimoms, atitinkančioms šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas,

kompensacijos skiriamos, jeigu jie yra sudarę teismo patvirtintą vaiko (vaikų)

išlaikymo sutartį arba jei vaiko (vaikų) išlaikymą yra priteisęs teismas.

iki 18 metų, šeimoms, atitinkančioms šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas,

kompensacijos skiriamos:

1) jeigu jų vaikui (vaikams) yra pripažinta arba

nustatyta tėvystė ir teismas yra priteisęs išlaikymą vaikui (vaikams);

2) jeigu įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės

nustatyti vaiko tėvo (motinos) tapatybės arba teismas negali tėvui (motinai)

priteisti vaiko išlaikymo;

3) tėvystės nustatymo ir (ar) išlaikymo priteisimo

bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu.

atitinkančiam šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, kompensacijos

neskiriamos ir jo pajamos į šeimos pajamas neįskaitomos, jeigu jis:

1) yra užsienio valstybėje

besimokantis ir gyvenantis moksleivis ar

studentas iki 24 metų;

2) yra sulaikytas ar suimtas arba yra paskelbta jo paieška, arba

atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą.

5.

Jeigu viena iš kelių viename būste gyvenančių šeimų (vienų gyvenančių asmenų),

už komunalines paslaugas atsiskaitančių pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją

knygelę), neturi teisės į kompensacijas, teisės į kompensacijas neturi nė viena

iš šių šeimų (vienų gyvenančių asmenų).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

Nr. IX-2539,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6299 (2004-11-26)

7 straipsnis. Normatyvai

kompensacijoms apskaičiuoti

apskaičiuoti taikomi šie normatyvai:

1) būsto naudingojo ploto normatyvas kiekvienai šeimai: vienam iš būste gyvenamąją vietą deklaravusių

šeimos narių (vienam gyvenančiam asmeniui) – 38 kvadratiniai metrai, kiekvienam

kitam šeimos nariui – 12 kvadratinių metrų. Šie plotai nustatomi pagal

kadastrinių matavimų duomenis;

2) karšto vandens ir nuotekų – 1,5 kubinio metro vienam šeimos nariui

(vienam gyvenančiam asmeniui) per mėnesį;

3) šalto vandens ir nuotekų – 2 kubiniai metrai vienam

šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) per mėnesį, kai karštam vandeniui

paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, arba 3,5 kubinio metro

vienam šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) per mėnesį, kai karštam

vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys.

karštam vandeniui paruošti tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės

komisija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

8

straipsnis. Kompensacijų dydis

(vienam gyvenančiam asmeniui), taikant šilumos (elektros energijos) vienanarę

kainą, kompensuojama:

1) šildymo

sezono metu – išlaidų už būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už šio

Įstatymo 7 straipsnyje nustatytą normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į energijos

ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą, dalis, viršijanti 25 procentus

skirtumo tarp šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų ir 90 procentų valstybės

remiamų pajamų šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) dydžio;

2) išlaidų už

faktinį šalto vandens bei nuotekų kiekį, bet ne didesnį už šio Įstatymo 7

straipsnyje nustatytą normatyvą, dalis, viršijanti 2 procentus šeimos (vieno

gyvenančio asmens) pajamų;

3) išlaidų už faktiniam karšto vandens kiekiui, bet ne didesniam už šio

Įstatymo 7 straipsnyje nustatytą normatyvą, paruošti dalis, viršijanti 5

procentus šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų. Į išlaidas karštam vandeniui

paruošti įskaičiuojamos neviršijančios nustatyto normatyvo energijos ar kuro

sąnaudos vandeniui pašildyti ir būstui priskirtos energijos ar kuro sąnaudos

karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai). Kai karštas vanduo

ruošiamas naudojant centralizuotai tiekiamą šilumą, į išlaidas karštam

vandeniui paruošti įskaičiuojamos ir išlaidos už karštam vandeniui paruošti

sunaudotą šaltą vandenį (įskaitant išlaidas nuotekoms).

yra pasinaudojusi valstybės teikiamais tiksliniais kreditais šilumos taupymo

priemonėms įgyvendinti arba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą

daugiabučių namų modernizavimo programą ar ją atitinkančias savivaldybių

patvirtintas programas įgyvendina daugiabučio namo modernizavimo investicijų

projektą, būsto šildymo išlaidų kompensacija skaičiuojama taikant energijos ar

kuro sąnaudų normatyvą, iki bus visiškai išmokėtas tikslinis kreditas.

Kompensacijos, apskaičiuotos taikant energijos ar kuro sąnaudų normatyvą, ir

kompensacijos, apskaičiuotos pagal faktiškai sunaudotą energiją ar kurą,

skirtumas panaudojamas kreditui grąžinti ir palūkanoms apmokėti.

daugiau kaip 90 procentų valstybės remiamų pajamų šeimai (vienam gyvenančiam

asmeniui) dydžio, skiriama būsto šildymo

išlaidų kompensacija yra lygi faktinėms išlaidoms už

būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į

energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą.

išlaidas, kuro kainos įvertinamos pagal savivaldybių patvirtintas vidutines

kuro kainas.

yra įrengta bendra autonominė katilinė ir šiame name gyvenamąją vietą yra

deklaravusios kelios šeimos (vieni gyvenantys asmenys), kompensacijos

apskaičiuojamos atskirai kiekvienai (kiekvienam) iš jų. Kiekvienos šeimos

būstui šildyti sunaudoto energijos ar kuro kiekis apskaičiuojamas proporcingai

kiekvienos šeimos (vieno gyvenančio asmens) būsto naudingajam plotui, o karštam

vandeniui – pagal nustatytą normatyvą. Jeigu bendras šių šeimų karštam

vandeniui paruošti sunaudoto energijos ar kuro kiekis yra mažesnis už nustatytą

normatyvą, kiekvienos šeimos sunaudoto energijos ar kuro kiekis karštam

vandeniui paruošti apskaičiuojamas proporcingai kiekvienos šeimos narių, deklaravusių

šiame name gyvenamąją vietą, skaičiui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

Nr. X-144, 2005-03-24,

Žin., 2005, Nr. 47-1555 (2005-04-12)

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

TURTO VERTĖS

NORMATYVO PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI NUSTATYMAS

12 straipsnis. Šeimos (vieno

gyvenančio asmens) pajamos

socialinę paramą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas įskaitomos šios

šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) gaunamos pajamos:

1) su darbo santykiais susijusios pajamos;

2) autorinis atlyginimas;

3) pensijos ir pensijų išmokos, šalpos išmokos (išskyrus slaugos

pašalpą);

4) dividendai;

5) palūkanos;

6) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės

apmokestinto pelno;

7) individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis

veikla pagal verslo liudijimą;

8) pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš sodininkų

bendrijų narių sodų, kurių žemės sklypų dydis neviršija 6 arų);

9) išmokos žemės ūkio veiklai;

10) piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);

11) stipendijos;

12) socialinio pobūdžio kas mėnesį gaunamos pajamos,

išskyrus transporto išlaidų kompensacijas invalidams ir neįgaliesiems,

kompensacijas diabetikams ir donorams, mokamas pinigines lėšas vaikui

(įvaikiui) išlaikyti (alimentus). Skiriant šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui)

socialinę pašalpą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas neįskaitoma gauta

socialinė pašalpa bei šiuo Įstatymu nustatytos kompensacijos;

13) išeitinė išmoka arba kompensacija, išmokama, kai darbo

sutartis nutraukiama;

14) išeitinė

išmoka arba kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;

15) ligos, motinystės ir

motinystės (tėvystės) pašalpa;

16) turtinės ar

neturtinės žalos atlyginimas (iš jų vienkartinė netekto darbingumo

kompensacija);

17) labdara

piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų

dydžius;

18) gautos dovanų piniginės lėšos;

19) paveldėtos piniginės lėšos;

20) užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos;

21) valstybės kompensacija už visuomenės poreikiams paimtą turtą;

22) turto nuomos pajamos;

23) loterijų ar kitų žaidimų

laimėjimai, prizai;

24) kitos

faktiškai gautos pajamos.

straipsnio 1 dalyje nurodytos pajamos imamos išskaičius gyventojų pajamų

mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų

išmokos, šalpos išmokos, stipendijos, kas mėnesį gaunamos pašalpos, ligos,

motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat kitos kas mėnesį

gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.

(alimentai) įskaitomos į pajamas tų mėnesių, per kuriuos jos buvo išmokėtos.

ir gauta konkreti pinigų suma, vidutinė vaikui (vaikams) išlaikyti skirta suma

per mėnesį apskaičiuojama šią pinigų sumą padalijus iš mėnesių, likusių, iki

vaikui (vaikams) sukaks 18 metų, skaičiaus.

tikras turtas, į šeimos pajamas įskaitomos iš to turto naudojimo (nuomos)

gaunamos pajamos. Šias pajamas pareiškėjas pats nurodo prašyme-paraiškoje.

apskaitos dokumentus. Jeigu tokių dokumentų nėra, vidutinės mėnesio pajamos

apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus

žemės ūkio veiklos pajamų, įvertintų pagal sąlygines išlaidas, normatyvus.

Jeigu nėra galimybės nustatyti pajamų pagal šiuos normatyvus, vidutinės mėnesio

pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatytą pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

13 straipsnis.

Pajamų socialinei pašalpai gauti apskaičiavimas

(vieno gyvenančio asmens) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal 3 mėnesių,

praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, nurodytas

šio Įstatymo 12 straipsnyje.

2.

Jeigu tą mėnesį, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, bent vieno šeimos nario

(vieno gyvenančio asmens) pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais

mėnesiais, pasikeitė, vidutinės šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos per

mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.

straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka netaikoma, jei per 3 mėnesius, praėjusius

iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, yra gauta vienkartinių išmokų

(premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka arba

kompensacija, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka arba

kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai

gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas).

gyventi Lietuvos Respublikoje, o kitiems šeimos nariams socialinė pašalpa

skiriama, iš vidutinių šeimos pajamų per mėnesį atimama šiam šeimos nariui

tenkanti pajamų dalis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

17 straipsnis. Piniginės

socialinės paramos skyrimas ir mokėjimas

skiriama 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima (vienas gyvenantis asmuo) pateikė

prašymą-paraišką, pirmos dienos.

skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima (vienas gyvenantis asmuo) įgijo

teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius

mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio.

socialinei paramai gauti reikalingi dokumentai pateikiami ne vėliau kaip iki

piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpio pabaigos.

laikotarpiui dėl tolesnio jos skyrimo šeima (vienas gyvenantis asmuo) per 3

mėnesius kreipiasi su prašymu-paraiška ir pateikia naujus dokumentus ir

duomenis apie šeimos narius bei šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas,

piniginė socialinė parama skiriama nuo kito mėnesio, einančio po piniginės

socialinės paramos teikimo laikotarpio pabaigos.

laikotarpiui, kreipiamasi vėliau kaip po 3 mėnesių nuo anksčiau paskirtos

socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpio pabaigos, socialinė pašalpa skiriama

nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio.

ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia šeimos sudėtis ir

šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos.

trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu:

1) yra žinomos priežastys, dėl kurių šeima (vienas

gyvenantis asmuo) per šį laikotarpį neteks teisės į piniginę socialinę paramą,

arba

2) pasikeitus aplinkybėms (šeimos sudėčiai, pajamų

šaltiniui, apgyvendintam globos įstaigoje vaikui paskyrus valstybės ar

savivaldybės išlaikymą ir kita), pasikeitė piniginės socialinės paramos dydis. Šiuo atveju piniginė socialinė

parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio, apskaičiuojant ją pagal to mėnesio

šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas.

skyrimo priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų

reikalingų dokumentų gavimo dienos.

piniginė socialinė parama neskiriama, kopija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas

nuo sprendimo priėmimo dienos išsiunčiama pareiškėjui. Šiame sprendime yra

nurodomos piniginės socialinės paramos neskyrimo priežastys ir šio sprendimo

apskundimo tvarka. Pareiškėjo pateikti dokumentai jam grąžinami, o jo byloje

paliekamos šių dokumentų kopijos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450, 2004-09-21,

Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

19 straipsnis. Kreipimasis dėl piniginės socialinės paramos1. Kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, pareiškėjas užpildo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymą-paraišką, nurodo duomenis apie save ir šeimos narius, veiklos pobūdį, turimą turtą ir šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose bei 2 dalyje nurodyto turto vertę, gaunamas pajamas, taip pat kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją. Prie prašymo-paraiškos pridedamos šeimos narių arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytas pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba, jei pajamų šaltinis yra pasikeitęs, pajamas to mėnesio, nuo kurio prašoma skirti piniginę socialinę paramą. Visų prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą pareiškėjas patvirtina savo parašu. 2. Pareiškėjas pateikia duomenis apie mėnesio, einančio prieš prašymo-paraiškos pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą, nurodytą šio įstatymo 12 straipsnyje, ir tai patvirtinančius dokumentus. Šie duomenys, nesant pasikeitimų, pateikiami kas 12 mėnesių. Šiam terminui pasibaigus, socialinės paramos teikimo laikotarpiu iki paramos teikimo laikotarpio pabaigos naujų duomenų apie turimą turtą pateikti nereikia. 3. Turto, nurodyto šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose, vertę nustato savivaldybės administracija, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos parengta metodika ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintomis žemės ūkio produkcijos sąlyginėmis vertėmis. 20 straipsnis. Piniginės socialinės paramos skyrimas1. Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jei kreipimosi metu šeimos nariai arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą. 2. Jei pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui dėl tolesnio jos skyrimo šeima arba vienas gyvenantis asmuo per 3 mėnesius kreipiasi su prašymu-paraiška pateikdami naujus dokumentus ir duomenis apie šeimos narius bei šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas, socialinė pašalpa skiriama nuo pareiškėjo nurodyto vieno iš trijų mėnesių, einančių po socialinės pašalpos gavimo laikotarpio pabaigos. 3. Jei pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui kreipiamasi vėliau kaip po 3 mėnesių nuo anksčiau paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpio pabaigos, socialinė pašalpa skiriama nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio.4. Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima arba vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio, jei šeimos nariai arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi metu ir laikotarpį, už kurį skiriamos kompensacijos, turėjo teisę gauti kompensacijas.5. Jei pasibaigus paskirtos kompensacijos teikimo laikotarpiui dėl tolesnio jos skyrimo šeima arba vienas gyvenantis asmuo per 3 mėnesius kreipiasi su prašymu-paraiška pateikdami naujus dokumentus ir duomenis apie šeimos narius bei šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas, kompensacijos skiriamos nuo pareiškėjo nurodyto vieno iš trijų mėnesių, einančių po kompensacijų gavimo laikotarpio pabaigos.6. Jei pasibaigus paskirtos kompensacijos teikimo laikotarpiui kreipiamasi vėliau kaip po 3 mėnesių nuo anksčiau paskirtos kompensacijos teikimo laikotarpio pabaigos, kompensacija skiriama šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.7. Piniginė socialinė parama gali būti skiriama ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jei nesikeičia šeimos sudėtis ir šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamos. 8. Piniginė socialinė parama gali būti skiriama trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jei yra žinoma, kad per tą laikotarpį šeima arba vienas gyvenantis asmuo neteks teisės į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydis pasikeis (dėl šeimos sudėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, šeimos nariui pradėjus gauti valstybės ar savivaldybės išlaikymą ir kita). 9. Jei piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu socialinės paramos dydis pasikeitė (dėl šeimos sudėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, šeimos nariui pradėjus gauti valstybės ar savivaldybės išlaikymą ir kita), paskirta piniginė socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po įvykusio pasikeitimo, atsižvelgiant į to mėnesio šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas. 10. Jei dėl piniginės socialinės paramos kreipiamasi tą mėnesį, kurį bent vienas šeimos narys arba vienas gyvenantis asmuo įsidarbina ar atsiranda kitas pajamų šaltinis, įskaitant vienkartines, už du ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtas mėnesines išmokas, piniginė socialinė parama šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui skiriama tik tam mėnesiui pagal to mėnesio pajamas. Nuo kito mėnesio socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos skiriamos 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. 11. Sprendimas dėl socialinės pašalpos skyrimo ir (ar) kompensacijų skaičiavimo bei teikimo priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos savivaldybės administracijos nustatyta tvarka.12. Pareiškėjas apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo yra informuojamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jei piniginė socialinė parama neskiriama, raštu nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pateikti dokumentai grąžinami pareiškėjui, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos.13. Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 21 straipsnis. Piniginės socialinės paramos teikimas

teikiama:

1) pinigais;

28 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

Šis

Įstatymas, išskyrus 26 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m.

balandžio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1892,

2003-12-11, Žin., 2003, Nr. 123-5577 (2003-12-30)

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         ROLANDAS PAKSAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1892,

2003-12-11, Žin., 2003, Nr. 123-5577 (2003-12-30)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO 26

IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1912,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)

PROKURATŪROS ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR

PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ

RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO,

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS

GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS

ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004

m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2217,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBĖS PARAMOS

BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS

PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO 1,

3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 20, 22, 26, 27

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004

m. spalio 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2539,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6299 (2004-11-26)

MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS PENSIJŲ IŠANKSTINIO MOKĖJIMO

ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS

(VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005

m. sausio 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2004-12-07)

autrap@lrs.lt

PIRMASIS SKIRSNISBENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas1. Šio įstatymo paskirtis – įvertinus nepasiturinčių šeimų ir vienų gyvenančių asmenų turtą ir pajamas, kai suaugę šeimos nariai ir vieni gyvenantys asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, nustatyti valstybės teikiamos piniginės socialinės paramos dydį ir teikimo sąlygas, gavėjų teises ir pareigas, finansavimo šaltinius.2. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos1. Artimi giminaičiai – tai tiesiosios ir šoninės linijos giminaičiai: tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys.2. Būstas (gyvenamosios patalpos) (toliau – būstas) – vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos vienam asmeniui ar šeimai gyventi ir atitinkančios statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kitus) reikalavimus. 3. Būsto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendras grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas.

būsto šildymui – išmatuotų, priskirtų pagal Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus ar vartotojų siūlomus šilumos

paskirstymo metodus ar kitaip nustatytų energijos ar kuro sąnaudų patalpoms

šildyti, padaugintų iš jų kainos, suma (įskaitant pridėtinės vertės mokestį).

karštam vandeniui – karšto vandens kiekio, padauginto iš jo kainos, arba

išlaidų už šaltą vandenį, suvartotą karštam vandeniui paruošti, ir

energijos ar kuro sąnaudų, suvartotų šaltam vandeniui pašildyti, padaugintų iš

jų kainos, bei energijos ar kuro sąnaudų karšto vandens temperatūrai palaikyti

(cirkuliacijai), padaugintų iš jų kainos, suma (įskaitant pridėtinės vertės

mokestį).

šaltam vandeniui – šalto vandens ir nuotekų kiekių, padaugintų iš jų kainų

bei pardavimo veiklos sąnaudų (išlaidų), suma (įskaitant pridėtinės vertės

mokestį).

nurodyta šeima nėra sudariusi teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko

materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė

į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo

priteistas, ši šeima turi teisę gauti kompensacijas, o socialinę pašalpą turi

teisę gauti tik vaikas (vaikai).

vietą yra deklaravę dvi ir daugiau šeimų ir (arba) vienų gyvenančių asmenų,

kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją

knygelę), tačiau bent viena (vienas) iš jų neturi teisės į kompensacijas, jos

neskiriamos nė vienai iš šių šeimų ir nė vienam iš vienų gyvenančių asmenų.

TREČIASIS

SKIRSNIS

PINIGINĖS

SOCIALINĖS PARAMOS DYDŽIAI

8 straipsnis. Socialinės pašalpos dydis1. Socialinė pašalpa sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodytą socialinę pašalpą vaikui.2. Socialinė pašalpa vaikui sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam šeimos nariui ir vidutinių šeimos pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį. 9 straipsnis. Kompensacijų dydis1. Šeimoms arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensuojama:1) šildymo sezono metu – išlaidų už būsto šildymą, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus normatyvus, dalis, viršijanti 20 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio; 2) išlaidų už faktinį šalto vandens, bet ne didesnį už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą normatyvą, dalis, viršijanti 2 procentus šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų; 3) išlaidų už karštą vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus normatyvus, dalis, viršijanti 5 procentus šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų.2. Jei daugiabučio namo savininkai ar savininkų bendrija yra pasinaudojusi valstybės teikiamais tiksliniais kreditais šilumos taupymo priemonėms įgyvendinti arba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų modernizavimo programą ar ją atitinkančias savivaldybių patvirtintas programas įgyvendina daugiabučio namo modernizavimo investicijų projektą, būsto šildymo išlaidų kompensacija skaičiuojama taikant energijos ar kuro sąnaudų normatyvą, iki bus visiškai išmokėtas tikslinis kreditas. Kompensacijos, apskaičiuotos taikant energijos ar kuro sąnaudų normatyvą, ir kompensacijos, apskaičiuotos pagal faktiškai sunaudotą energiją ar kurą, skirtumas panaudojamas kreditui grąžinti ir palūkanoms apmokėti.3. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamoms neviršijant valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio, skiriama būsto šildymo išlaidų kompensacija yra lygi faktinėms išlaidoms už būsto šildymą, jei būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti yra ne didesni už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus normatyvus. 4. Apskaičiuojant išlaidas būsto šildymui ir karštam vandeniui, energijos ir kuro sąnaudos įvertinamos pagal įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kainas, taikant vienanares centralizuotai teikiamos šilumos kainas, o kuro, už kurį atsiskaitoma kas mėnesį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, – pagal nustatytas tiekėjų kainas; kietojo ar kitokio kuro, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos,– pagal savivaldybėse patvirtintas vidutines kainas. 5. Jei namui, kuriame gyvenamąją vietą yra deklaravę dvi ir daugiau šeimų ir (arba) vienų gyvenančių asmenų, šildyti ir (ar) karštam vandeniui paruošti yra įrengta bendra autonominė katilinė, kompensacijos apskaičiuojamos atskirai kiekvienai (kiekvienam) iš jų. Katilinėje per mėnesį sunaudotas kuras perskaičiuojamas į pagamintą šilumą, o šiluma būstams ir skirtingoms reikmėms (būstui šildyti bei karštam vandeniui paruošti) paskirstoma pagal būstų savininkų pasirinktą vieną iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų arba pagal būstų savininkų siūlomą ir su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija suderintą šilumos paskirstymo metodą.  10 straipsnis. Normatyvai kompensacijoms apskaičiuoti 1. Kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai:1) būsto naudingojo ploto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui: vienam iš būste gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių arba vienam gyvenančiam asmeniui – 38 kvadratiniai metrai, kiekvienam kitam šeimos nariui – 12 kvadratinių metrų. Šie plotai nustatomi pagal kadastrinių matavimų duomenis;2) karšto vandens – po 1,5 kubinio metro kiekvienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 3) šalto vandens ir nuotekų – po 2 kubinius metrus kiekvienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, arba po 3,5 kubinio metro kiekvienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys.2. Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvus būstui šildyti ir karštam vandeniui paruošti tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.3. Šeimai, kurios nariui, deklaravusiam gyvenamąją vietą būste, kompensacija pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama, apskaičiuojant būsto naudingojo ploto normatyvą, šiam nariui tenkanti būsto naudingojo ploto normatyvo dalis nenustatoma. 11 straipsnis. Valstybės remiamų pajamų dydžio taikymasPiniginei socialinei paramai apskaičiuoti taikomas valstybės remiamų pajamų dydis to mėnesio, už kurį socialinė pašalpa ar kompensacijos yra skiriamos.  KETVIRTASIS SKIRSNISTURTO VERTĖS NORMATYVO PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI NUSTATYMAS 12 straipsnis. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens turtas 1. Skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas šis šeimos narių arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas: 1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai;2) privalomos registruoti transporto priemonės; 3) privaloma registruoti žemės ūkio technika;4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių;5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jei jų bendra vertė viršija 4 000 litų;6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jei jų bendra vertė viršija 2 000 litų;7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 2 000 litų;8) piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jei jų bendra suma viršija 2 000 litų;9) gautos (negrąžintos) paskolos, jei jų bendra suma viršija 2 000 litų, išskyrus valstybės paskolas aukštųjų mokyklų studentams; 10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos, jei jų bendra suma viršija 2 000 litų;.11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą bei atkuriamos santaupos ir kitos atkuriamos lėšos.2. Į šeimos arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitoma per laikotarpį, praėjusį nuo paskutinio duomenų apie turtą pateikimo, perleisto nuosavybėn kitam asmeniui šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodyto turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip šeimos arba vieno gyvenančio asmens nuosavybėn įsigyto naujo turto vertė ar gautos piniginės lėšos. 13 straipsnis. Nekilnojamojo turto normatyvai1. Būsto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui yra 60 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam šeimos nariui. 2. Žemės sklypo normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:1) namų valdos žemės sklypo ploto: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;2) žemės ūkio paskirties žemės sklypo, neviršijančio 1 hektaro (įskaitant jame esančią namų valdos žemę), ploto: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai; 3) didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, ir miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto – 3,5 hektaro.3. Šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, gyvenamąją vietą deklaravusiems (gyvenantiems) mieste, didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, ir miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto normatyvas yra 6 arai. 4. Jei šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi du ir daugiau ne tos pačios paskirties žemės sklypų, taikomas vienos paskirties didžiausios vertės žemės sklypo ploto normatyvas.5. Šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, neturintiems žemės sklypo, taikomas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas žemės sklypo ploto normatyvas. 14 straipsnis. Turto vertės normatyvo apskaičiavimas1. Šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytas kiekvieno tipo (būsto ir žemės sklypo) nekilnojamojo turto vertės normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto normatyvą dauginant iš pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos (kai neturi gyvenamosios vietos – vietovės, kurioje gyvena) vidutinės nekilnojamojo to tipo turto rinkos vertės. 2 dalies redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.:2. Šio įstatymo 13 straipsnyje nurodyto kiekvieno tipo nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę tvirtina Komisija privalomam registruoti turtui įvertinti pagal kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. vidutines nekilnojamojo turto rinkos kainas Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei rajonuose (be savivaldybių centrų).2 dalies redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:

turto vidutinę rinkos vertę nustato ir „Valstybės žiniose“ skelbia

valstybės įmonė Registrų centras pagal kiekvienų metų vasario 1 d.,

gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. vidutines nekilnojamojo turto

rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose

savivaldybių teritorijose.

Nr. X-1572,

2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2701 (2008-06-21)

PENKTASIS SKIRSNISPAJAMŲ PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI APSKAIČIAVIMAS 15 straipsnis. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamos1. Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų šeimos narių arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos: 1 punkto redakcija iki 2008 m. liepos 1 d.:1) su darbo santykiais susijusios pajamos;1 punkto redakcija nuo 2008 m. liepos 1 d.:1) su darbo santykiais susijusios pajamos, išskyrus mokinių, kurie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ar profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo lavinimo programą ir (ar) pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, su darbo santykiais susijusias pajamas; 2) autorinis atlyginimas; 3 punkto redakcija iki 2008 m. spalio 1 d.:3) pensijos ir (ar) pensijų išmokos, šalpos išmokos, išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas; 3 punkto redakcija nuo 2008 m. spalio 1 d.:3) pensijos ir (ar) pensijų išmokos, šalpos išmokos, išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą; 4) dividendai;5) palūkanos;6) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;7) individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą;8) pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;9) išmokos žemės ūkio veiklai;10) piniginės lėšos, gautos vaikui išlaikyti (alimentai); 11 punkto redakcija iki 2008 m. spalio 1 d.:11) kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems, kompensacijas donorams; 11 punkto redakcija nuo 2008 m. spalio 1 d.:11) kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus: transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas donorams; išmoką vaikui, mokamą pagal Išmokų vaikams įstatymą; socialinę stipendiją; pagalbos pinigus, mokamus pagal Socialinių paslaugų įstatymą; 12) išeitinė išmoka, išmokama nutraukiant darbo sutartį;13) išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;14) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa;15) turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją);16) labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžius;17) gautos dovanų piniginės lėšos;18) paveldėtos piniginės lėšos;19) užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos;20) turto pardavimo pajamos, išskyrus įskaitomas į turtą;21) turto nuomos pajamos;22) loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;23) kitos faktiškai gaunamos pajamos.2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pajamos imamos išskaičiavus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.3. Skiriant socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir karštam vandeniui kompensacijos bei socialinė pašalpa į šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitomos.4. Skiriamos būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir karštam vandeniui kompensacijos į šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitomos.5. Piniginės lėšos, mokamos vaikui išlaikyti (alimentai), į jas mokančio asmens pajamas neįskaitomos. 6. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, kas mėnesį gaunamos pašalpos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.7. Vienkartinės, už du ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtos mėnesinės išmokos ir piniginės lėšos vaikui išlaikyti (alimentai) įskaitomos į pajamas tų mėnesių, kuriais jos buvo išmokėtos.8. Vienam iš tėvų vaiko (vaikų) išlaikymui gavus teismo priteistą konkrečią pinigų sumą, vidutinė vaikui (vaikams) išlaikyti skirta suma per mėnesį apskaičiuojama gautą pinigų sumą padalijus iš mėnesių iki vaiko pilnametystės skaičiaus. 9. Išlaikymą vaikui (vaikams) priteisus tam tikru turtu, į šeimos pajamas įskaitomos iš to turto naudojimo (nuomos) gaunamos pajamos. Šias pajamas pareiškėjas pats nurodo prašyme-paraiškoje.10. Pajamos iš žemės ūkio veiklos nustatomos pagal šios veiklos apskaitos dokumentus. Jei tokių dokumentų nėra, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus žemės ūkio veiklos pajamų, įvertintų pagal sąlygines išlaidas, normatyvus. Jeigu nėra galimybės nustatyti pajamų pagal šiuos normatyvus arba žemės ūkio veikla nevykdoma, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų.Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1611,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2861 (2008-06-30)

16 straipsnis. Pajamų socialinei pašalpai gauti apskaičiavimas1. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos:1) pagal vidutines 3 mėnesių, praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnyje;2) pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, jei bent vieno šeimos nario arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė arba tą mėnesį yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos.2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka netaikoma, jei per 3 mėnesius, praėjusius iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, buvo gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos.3. Jei šeimos nariui socialinė pašalpa pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama, tačiau jis gauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis iš šeimos pajamų atimama ir socialinė pašalpa skiriama likusiems šeimos nariams.4. Jei šeimos nariui socialinė pašalpa pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama ir jis negauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o socialinė pašalpa skiriama likusiems šeimoms nariams. 17 straipsnis. Pajamų kompensacijoms gauti apskaičiavimas1. Kompensacijos apskaičiuojamos pagal visų šeimos narių vidutinių mėnesio pajamų dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams arba gyvenamąją vietą deklaravusio vieno gyvenančio asmens vidutines mėnesio pajamas. 2. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos kompensacijoms gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 16 straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatyta tvarka.3. Socialinę pašalpą gaunančiai šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensacijos apskaičiuojamos pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę pašalpą, įskaitant pagal šias pajamas paskirtos socialinės pašalpos dydį. 4. Jei šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas pagal Lietuvos Respublikos kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymą, tai pagal šį įstatymą nustatytos kompensacijos apskaičiuojamos nuo likusios išlaidų dalies. 5. Viename būste gyvenamąją vietą deklaravus dviem ir daugiau šeimų ir (arba) vienų gyvenančių asmenų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), visų būste gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos sudedant kiekvienos šeimos šiame būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams tenkančią vidutinių mėnesio pajamų dalį ir (arba) vienų gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, prieš tai atėmus jiems (jam) tenkančių valstybės remiamų pajamų dydį.6. Jei šeimos nariui kompensacijos pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiamos, tačiau jis gauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis iš šeimos pajamų atimama ir kompensacijos skiriamos likusiems šeimos nariams.7. Jei šeimos nariui kompensacijos pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiamos ir jis negauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o kompensacijos skiriamos likusiems šeimos nariams. ŠEŠTASIS SKIRSNIS

PINIGINĖS

SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIMAS IR TEIKIMAS

18

straipsnis. Piniginę socialinę paramą teikianti institucija

Piniginę socialinę paramą teikia šeimos arba vieno gyvenančio asmens

deklaruojamos gyvenamosios vietos savivaldybės administracija, o jei šeima arba

vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi,– savivaldybės, kurioje

šeima arba vienas gyvenantis asmuo gyvena, administracija.

23 straipsnis. Informacijos teikimas1. Pažymas apie asmens, pageidaujančio gauti piniginę socialinę paramą, turimą turtą ir pajamas juridiniai ir fiziniai asmenys nemokamai pateikia per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.2. Valstybės ir savivaldybių įmonės, institucijos, įstaigos ir organizacijos savivaldybių administracijų prašymu nemokamai teikia joms informaciją, reikalingą piniginei socialinei paramai skirti. 3. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savivaldybių administracijos teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai duomenis apie jų teritorijose gyvenančioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims suteiktą piniginę socialinę paramą bei jos reikalavimu kitus duomenis apie šią paramą.4. Savivaldybių administracijos užtikrina šeimų ir vienų gyvenančių asmenų pateiktų piniginei socialinei paramai gauti duomenų konfidencialumą. SEPTINTASIS SKIRSNISPINIGINĘ SOCIALINĘ PARAMĄ GAUNANČIOS ŠEIMOS IR VIENO GYVENANČIO ASMENS PAREIGOS 24 straipsnis. Piniginę socialinę paramą gaunančios šeimos ir vieno gyvenančio asmens pareigos1. Piniginę socialinę paramą gaunanti šeima ir vienas gyvenantis asmuo privalo:1) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią šeimos arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, bei būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus; 2) per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui;3) savivaldybės administracijos reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;4) sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą; 5) dalyvauti savivaldybės administracijos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką organizuojamuose visuomenei naudinguose darbuose. 2. Bedarbiai šeimos nariai ir vieni gyvenantys asmenys privalo vykdyti teritorinių darbo biržų sudarytuose individualiuose įdarbinimo planuose nustatytus įsipareigojimus (neatsisakyti profesinio mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo, siūlomo darbo, viešųjų bei Užimtumo fondo remiamų darbų ir kita). AŠTUNTASIS SKIRSNISNETEISĖTAI GAUTOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS IŠIEŠKOJIMAS 25 straipsnis. Dėl gavėjo kaltės neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos išieškojimas 1. Nustačius, kad šeima arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, šeimos narius ar kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą sumą arba ją mokėti dalimis. 2. Negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama, išskyrus atvejus, kai šeima arba vienas gyvenantis asmuo ne trumpiau kaip 3 mėnesius po paskutinio paramos gavimo laikotarpio nesikreipė dėl piniginės socialinės paramos, yra išieškoma savivaldybės administracijos priimtu sprendimu iš gavėjui priklausančios piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį.  26 straipsnis. Dėl savivaldybės administracijos kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos išieškojimas Dėl savivaldybės administracijos kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos lėšos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. DEVINTASIS SKIRSNISBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 27 straipsnis. Piniginės socialinės paramos gavėjų teisės į socialinę paramą užtikrinimas

Jei piniginė socialinė parama šeimai arba vienam

gyvenančiam asmeniui priklauso pagal dvi ar daugiau šio įstatymo nuostatų,

taikoma ta nuostata, kuri šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui yra

palankiausia.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         ROLANDAS PAKSAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1892,

2003-12-11, Žin., 2003, Nr. 123-5577 (2003-12-30)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO 26

IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1912,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)

PROKURATŪROS ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR

PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ

RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO,

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS

GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS

ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004

m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2217,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBĖS PARAMOS

BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS

PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO 1,

3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 20, 22, 26, 27

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004

m. spalio 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2539,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6299 (2004-11-26)

MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS PENSIJŲ IŠANKSTINIO MOKĖJIMO

ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS

GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005

m. sausio 1 d.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-144, 2005-03-24,

Žin., 2005, Nr. 47-1555 (2005-04-12)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO 8

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-916, 2006-11-21,

Žin., 2006, Nr. 130-4889 (2006-11-30)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija (keistas įstatymo pavadinimas)

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. gruodžio 1 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1572,

2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2701 (2008-06-21)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS ĮSTATYMO 14

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1611, 2008-06-17,

Žin., 2008, Nr. 74-2861 (2008-06-30)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS ĮSTATYMO 15 IR 22

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2008-07-02)

autrap@lrs.lt