Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas

Įstatymas

skelbtas: Žin., 2003, Nr. 73-3352

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

PINIGINĖS

SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS

Į S T A

T Y M A S

2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1675

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija (keistas įstatymo pavadinimas) nuo 2006 m. gruodžio 1 d.:

Nr. X-916, 2006-11-21,

Žin., 2006, Nr. 130-4889 (2006-11-30)

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

4 straipsnis. Piniginės socialinės paramos

finansavimas

[1 dalies

redakcija iki 2009-09-01]

paramą, nurodytą šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje, finansuojama iš valstybės

biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams.

[1 dalies

redakcija nuo 2009-09-01]

paramą, nurodytą šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje, ir šio įstatymo 7

straipsnio 6 dalyje numatytas kredito ir palūkanų apmokėjimas finansuojami iš

valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams.

įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje, gali būti panaudojama iki 2 procentų

socialinei pašalpai ir kompensacijoms skirtų lėšų.

dalyje nurodytais atvejais finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų.

valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams

skiriami 4 procentai socialinei pašalpai ir kompensacijoms skirtų lėšų.

tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams lėšos piniginei socialinei paramai

skaičiuoti ir mokėti gali būti naudojamos kitai socialinei paramai finansuoti

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-359,

2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 93-3963 (2009-08-04)

ANTRASIS SKIRSNIS

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMO SĄLYGOS

5 straipsnis. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens teisė į

socialinę pašalpą

Šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į

socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu atitinka visus šiame straipsnyje

nurodytus reikalavimus:

1) nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio

įstatymo 12 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo;

2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio

įstatymo 15 ir 16 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas

šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui;

3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys,

vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš

šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų sąlygų.

9 straipsnis. Kompensacijų dydis

kompensuojama:

1) šildymo sezono metu – išlaidų už būsto šildymą, kai

būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui

šildyti ne didesni už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus normatyvus, dalis,

viršijanti 20 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų

ir valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio;

2) išlaidų už faktinį šalto vandens, bet ne didesnį už

šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą normatyvą, dalis, viršijanti 2 procentus

šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų;

3) išlaidų už karštą vandenį, kurio kiekis bei atskirų

energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už šio įstatymo

10 straipsnyje nustatytus normatyvus, dalis, viršijanti 5 procentus šeimos arba

vieno gyvenančio asmens pajamų.

[2 dalies

redakcija iki 2009-09-01]

bendrija yra pasinaudojusi valstybės teikiamais tiksliniais kreditais šilumos

taupymo priemonėms įgyvendinti arba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės

patvirtintą daugiabučių namų modernizavimo programą ar ją atitinkančias

savivaldybių patvirtintas programas įgyvendina daugiabučio namo modernizavimo

investicijų projektą, būsto šildymo išlaidų kompensacija skaičiuojama taikant

energijos ar kuro sąnaudų normatyvą, iki bus visiškai išmokėtas tikslinis

kreditas. Kompensacijos, apskaičiuotos taikant energijos ar kuro sąnaudų

normatyvą, ir kompensacijos, apskaičiuotos pagal faktiškai sunaudotą energiją

ar kurą, skirtumas panaudojamas kreditui grąžinti ir palūkanoms apmokėti.

[2 dalies

redakcija nuo 2009-09-01]

neviršijant valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui

dydžio, skiriama būsto šildymo išlaidų kompensacija yra lygi faktinėms

išlaidoms už būsto šildymą, jei būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos

ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti yra ne didesni už šio įstatymo 10

straipsnyje nustatytus normatyvus.

vandeniui, energijos ir kuro sąnaudos įvertinamos pagal įstatymų nustatyta

tvarka patvirtintas kainas, taikant vienanares centralizuotai teikiamos šilumos

kainas, o kuro, už kurį atsiskaitoma kas mėnesį pagal apskaitos prietaisų

rodmenis, – pagal nustatytas tiekėjų kainas; kietojo ar kitokio kuro, kurio

faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos,– pagal savivaldybėse

patvirtintas vidutines kainas.

deklaravę dvi ir daugiau šeimų ir (arba) vienų gyvenančių asmenų, šildyti ir

(ar) karštam vandeniui paruošti yra įrengta bendra autonominė katilinė,

kompensacijos apskaičiuojamos atskirai kiekvienai (kiekvienam) iš jų.

Katilinėje per mėnesį sunaudotas kuras perskaičiuojamas į pagamintą šilumą, o

šiluma būstams ir skirtingoms reikmėms (būstui šildyti bei karštam vandeniui

paruošti) paskirstoma pagal būstų savininkų pasirinktą vieną iš Valstybinės

kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų arba pagal būstų

savininkų siūlomą ir su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija

suderintą šilumos paskirstymo metodą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-359,

2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 93-3963 (2009-08-04)

10 straipsnis. Normatyvai kompensacijoms

apskaičiuoti

1) būsto naudingojo ploto normatyvas šeimai arba

vienam gyvenančiam asmeniui: vienam iš būste gyvenamąją vietą deklaravusių

šeimos narių arba vienam gyvenančiam asmeniui – 38 kvadratiniai metrai,

kiekvienam kitam šeimos nariui – 12 kvadratinių metrų. Šie plotai nustatomi

pagal kadastrinių matavimų duomenis;

2) karšto vandens – po 1,5 kubinio metro kiekvienam

šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;

3) šalto vandens ir nuotekų – po 2 kubinius metrus

kiekvienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, kai

karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, arba po

3,5 kubinio metro kiekvienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per

mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro

rūšys.

būstui šildyti ir karštam vandeniui paruošti tvirtina Valstybinė kainų ir

energetikos kontrolės komisija.

vietą būste, kompensacija pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama,

apskaičiuojant būsto naudingojo ploto normatyvą, šiam nariui tenkanti būsto

naudingojo ploto normatyvo dalis nenustatoma.

11 straipsnis. Valstybės remiamų pajamų dydžio

taikymas

Piniginei socialinei paramai apskaičiuoti taikomas

valstybės remiamų pajamų dydis to mėnesio, už kurį socialinė pašalpa ar

kompensacijos yra skiriamos.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TURTO VERTĖS NORMATYVO PINIGINEI

SOCIALINEI PARAMAI GAUTI NUSTATYMAS

14 straipsnis. Turto vertės normatyvo

apskaičiavimas

tipo (būsto ir žemės sklypo) nekilnojamojo turto vertės normatyvas šeimai arba

vienam gyvenančiam asmeniui nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto

normatyvą dauginant iš pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos (kai neturi

gyvenamosios vietos – vietovės, kurioje gyvena) vidutinės nekilnojamojo to tipo

turto rinkos vertės.

nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę nustato ir „Valstybės žiniose“

skelbia valstybės įmonė Registrų centras pagal kiekvienų metų vasario 1

d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. vidutines nekilnojamojo

turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose

savivaldybių teritorijose.

vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant abiejų tipų (būsto ir

vieno iš žemės sklypų) nekilnojamojo turto vertes.

popierių ir pajų vertės normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui

apskaičiuojamas sudedant 45 valstybės remiamų pajamų dydžius vienam vyresniam

kaip 18 metų šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 30 valstybės

remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui ir

15 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui iki 18 metų.

gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant nekilnojamojo turto vertės normatyvą,

nurodytą šio straipsnio 3 dalyje, ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų,

vertybinių popierių bei pajų vertės normatyvą, nurodytą šio straipsnio 4

dalyje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1572,

2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2701 (2008-06-21)

PENKTASIS SKIRSNIS

PAJAMŲ PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI

APSKAIČIAVIMAS

18 straipsnis.

Piniginės socialinės paramos teikimas

1) piniginėmis

lėšomis;

2) paslaugomis

(perkant maistą ir kitas reikalingas prekes, organizuojant suaugusiųjų bei

vaikų maitinimą ir kita).

vietą (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybę, kurioje gyvena),

piniginės socialinės paramos teikimas ankstesnėje savivaldybėje nutraukiamas,

išmokėjus ją už tą mėnesį, kurį ją gavusi šeima (vienas gyvenantis asmuo)

pakeitė deklaruotą gyvenamąją vietą (jei gyvenamosios vietos neturi, –

savivaldybę, kurioje gyvena). Šeima (vienas gyvenantis asmuo) nustatyta

tvarka nuo kito mėnesio kreipiasi į naujai deklaruojamos gyvenamosios vietos

savivaldybę (jei gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybę, kurioje gyvena),

o ši piniginę socialinę paramą teikia nustatyta tvarka, bet ne anksčiau negu

nuo kito mėnesio po to, kai šeimos (vieno gyvenančio asmens) deklaruojama

gyvenamoji vieta (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybė, kurioje

gyvena), buvo pakeista.

jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį

pašalpa priklausė.

teikiamos savivaldybių nustatyta tvarka vienu iš šių būdų:

1) piniginėmis lėšomis;

2) apskaičiuotų kompensacijų suma pervedama į energetines ir

komunalines paslaugas tiekiančių įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose.

laikotarpį, kurį šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) teikiama piniginė

socialinė parama, šeima (vienas gyvenantis asmuo) prarado teisę į piniginę

socialinę paramą arba buvo nustatyta, kad šeima (vienas gyvenantis asmuo) yra

pateikusi neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, šeimos narius ar

kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, ji nuo kito

mėnesio nebeteikiama.

straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju piniginė socialinė parama šeimai (vienam

gyvenančiam asmeniui) skiriama iš naujo, kai šeima (vienas gyvenantis asmuo)

grąžina piniginėmis lėšomis neteisėtai gautą piniginę socialinę paramą.

kiekvieną praėjusį mėnesį.

ar kurą (energiją) būstui šildyti, centralizuotai tiekiamą karštą vandenį ar

kurą (energiją) karštam vandeniui ruošti ir šaltą vandenį atsiskaito su

energijos (kuro, vandens) tiekėjais kiekvieną mėnesį, kompensacijos teikiamos

savivaldybės nustatyta tvarka už kiekvieną praėjusį mėnesį.

kitokį kurą, kompensacijos teikiamos savivaldybės nustatyta tvarka už kiekvieną

praėjusį mėnesį arba iš karto už visą kompensacijų skyrimo laikotarpį.

(vienam gyvenančiam asmeniui) apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė kaip 5

litai, ji nemokama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2217,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

22 straipsnis. Savivaldybės administracijos

pareigos ir teisės teikiant piniginę socialinę paramą

socialinę paramą, privalo:

1) socialinę pašalpą teikti nepinigine forma

savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinės rizikos šeimoms ar asmenims ir

tais atvejais, kai bent vienas šeimos narys ar vienas gyvenantis asmuo nevykdo

šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2 dalyje nustatytų pareigų;

2) kompensacijas socialinės rizikos šeimoms ar

asmenims teikti šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu būdu;

3) kompensacijas šeimai arba vienam gyvenančiam

asmeniui, įsiskolinusiems už būsto šildymą, karštą ar šaltą vandenį, teikti šio

įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu būdu, jei šeima arba vienas

gyvenantis asmuo atitinka šio įstatymo 6 straipsnio 6 punkto reikalavimą;

4) neskirti kompensacijų, nutraukti jų teikimą

įsiskolinusiai už būsto šildymą, šaltą bei karštą vandenį šeimai arba vienam

gyvenančiam asmeniui, kurie atsisako sudaryti šio įstatymo 6 straipsnio 6

punkte nurodytą sutartį arba jos nevykdo.

socialinę paramą, turi teisę:

1) darbingus nedirbančius socialinės paramos gavėjus,

nedalyvaujančius aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingiems

darbams atlikti;

2) papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl

piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus

dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių šeimos arba vieno

gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą;

3) tikrinti šeimos arba vieno gyvenančio asmens

gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities tyrimo aktą;

4) atsiradus neaiškumų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų

duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus

įtarimui, kad yra pateikti neteisingi duomenys arba jie nuslepiami,

pareikalauti, kad šeimos nariai arba vienas gyvenantis asmuo deklaruotų turtą

(įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta

tvarka;

5) nereikalauti iš piniginę socialinę paramą

gaunančios šeimos arba vieno gyvenančio asmens kas 3 mėnesius iš naujo pateikti

tų duomenų, kurie iki pakartotinio kreipimosi yra nepasikeitę;

6) neskirti piniginės socialinės paramos šeimai arba

vienam gyvenančiam asmeniui, nevykdantiems šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies

1–4 punktuose nustatytų pareigų.

buities tyrimo aktą, savivaldybės administracijai suteikiama teisė iš šio

įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytų lėšų:

1) skirti socialinę pašalpą, jei šeimos arba vieno

gyvenančio asmens pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas šeimai

arba vienam gyvenančiam asmeniui, tačiau šeima arba vienas gyvenantis asmuo

neatitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 ar 3 punktuose nustatytų reikalavimų;

2) skirti kompensacijas, jei išlaidos už būsto

šildymą, už faktinį šalto vandens ir karšto vandens kiekį atitinka šio įstatymo

9 straipsnio nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau šeima arba vienas

gyvenantis asmuo neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 ar 5 punktuose

nustatytų reikalavimų;

3) skirti kompensacijas už didesnį, negu nustatyta 10

straipsnio 1 dalies 1 punkte, būsto ploto normatyvą;

4) skirti socialinę pašalpą šeimai, kuri dėl vaiko

materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į

teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir išlaikymas nebuvo priteistas.

biudžeto lėšų socialinė parama gali būti skiriama ir kitais šio įstatymo

nenustatytais atvejais (skiriama vienkartinė pašalpa; padengiamas įsiskolinimas

už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir šalto vandens kiekį, negu

šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos

būsto išlaikymo išlaidos ir kita).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1611,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2861 (2008-06-30)

24 straipsnis. Piniginę socialinę paramą

gaunančios šeimos ir vieno gyvenančio asmens pareigos

gyvenantis asmuo privalo:

1) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

patvirtintą prašymo-paraiškos formą pateikti visą ir teisingą informaciją,

įrodančią šeimos arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę

paramą, bei būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus;

2) per mėnesį pranešti apie materialinės padėties

pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į

piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui;

3) savivaldybės administracijos reikalavimu deklaruoti

turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo

nustatyta tvarka;

4) sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams

galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;

5) dalyvauti savivaldybės administracijos pagal

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką organizuojamuose

visuomenei naudinguose darbuose.

privalo vykdyti teritorinių darbo biržų sudarytuose individualiuose įdarbinimo

planuose nustatytus įsipareigojimus (neatsisakyti profesinio mokymo ar

kvalifikacijos tobulinimo, siūlomo darbo, viešųjų bei Užimtumo fondo remiamų

darbų ir kita).

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

NETEISĖTAI GAUTOS PINIGINĖS SOCIALINĖS

PARAMOS IŠIEŠKOJIMAS

25

straipsnis. Dėl gavėjo kaltės neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos

išieškojimas

gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi metu

pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, šeimos narius ar

kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba nepranešė

apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias

įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos

dydžiui, šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą sumą

arba ją mokėti dalimis.

socialinė parama, išskyrus atvejus, kai šeima arba vienas gyvenantis asmuo ne

trumpiau kaip 3 mėnesius po paskutinio paramos gavimo laikotarpio nesikreipė

dėl piniginės socialinės paramos, yra išieškoma savivaldybės administracijos priimtu

sprendimu iš gavėjui priklausančios piniginės socialinės paramos sumos

išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį.

25 straipsnis. Savivaldybės sprendimo dėl

piniginės socialinės paramos skyrimo apskundimas

Savivaldybės

sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo gali būti skundžiamas

Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

26 straipsnis. Dėl

savivaldybės administracijos kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės

paramos išieškojimas

Dėl savivaldybės administracijos kaltės neteisėtai

išmokėtos piniginės socialinės paramos lėšos išieškomos įstatymų nustatyta

tvarka.

DEVINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27

straipsnis. Piniginės socialinės paramos gavėjų teisės į socialinę paramą

užtikrinimas

Jei piniginė socialinė parama šeimai arba

vienam gyvenančiam asmeniui priklauso pagal dvi ar daugiau šio įstatymo

nuostatų, taikoma ta nuostata, kuri šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui yra

palankiausia.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         ROLANDAS PAKSAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1892,

2003-12-11, Žin., 2003, Nr. 123-5577 (2003-12-30)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO 26

IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1912,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)

PROKURATŪROS ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR

PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ

RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO,

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS

GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS

ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004

m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2217,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBĖS PARAMOS

BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS

PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS

PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO 1, 3, 4,

5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 20, 22, 26, 27 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004

m. spalio 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2539,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6299 (2004-11-26)

MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS PENSIJŲ IŠANKSTINIO MOKĖJIMO

ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS

(VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005

m. sausio 1 d.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-144, 2005-03-24,

Žin., 2005, Nr. 47-1555 (2005-04-12)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO 8

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-916, 2006-11-21,

Žin., 2006, Nr. 130-4889 (2006-11-30)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija (keistas įstatymo pavadinimas)

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. gruodžio 1 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1572,

2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2701 (2008-06-21)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS ĮSTATYMO 14

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1611,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2861 (2008-06-30)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS ĮSTATYMO 15 IR 22

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-359,

2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 93-3963 (2009-08-04)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS ĮSTATYMO 2, 4, 7, 9,

12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas, išskyrus 7 straipsnį, įsigalioja 2009 m. rugsėjo 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2009-08-06)

aubodi@lrs.lt

27 straipsnis. Netekę galios teisės aktai

Įsigaliojus šiam

Įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo

(Žin., 1990, Nr. 30-74; 1994, Nr. 88-1667) 1 straipsnio 6 pastraipa, 10 straipsnio

6 straipsnis. Šeimos arba vieno gyvenančio

asmens teisė į kompensacijas

Gyvenamąją vietą būste deklaravę šeimos nariai arba

vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jei kreipimosi metu

atitinka šiuos reikalavimus:

1) šeimos arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės

teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 12 straipsnyje, vertė neviršija turto

vertės normatyvo;

2) išlaidos už būsto šildymą, kai būsto naudingasis

plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni

už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus normatyvus, viršija 20 procentų

skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų

pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio; arba (ir)

3) išlaidos už faktinį šalto vandens bei nuotekų

kiekį, bet ne didesnį už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą normatyvą, viršija

2 procentus šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų; arba (ir)

4) išlaidos už karštą vandenį, kurio kiekis bei

atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už šio

įstatymo 10 straipsnyje nustatytus normatyvus, viršija 5 procentus šeimos arba

vieno gyvenančio asmens pajamų;

5) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys,

vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš

šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų sąlygų;

6) įsiskolinusieji už būsto šildymą, karštą ar

šaltą vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį dėl

dalies įsiskolinimo padengimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų

šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs padengti

įsiskolinimą.

7 straipsnis. Sąlygos, kurioms esant asmenys

turi teisę į piniginę socialinę paramą

piniginę socialinę paramą:

1) vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per

laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius

maksimalios darbo laiko trukmės (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne

dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių

nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka), nustatytos Darbo

kodekso 144 straipsnio 1 dalyje arba 145 straipsnyje, arba dirba ne visą darbo

laiką Darbo

kodekso 146 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nustatytais atvejais, o jiems

darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimalią mėnesinę algą arba

minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;

2) asmenys mokosi dieninėse bendrojo lavinimo

mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems

sukaks 24 metai bei laikotarpiu nuo dieninės bendrojo lavinimo mokyklos

baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu kol

jiems sukaks 24 metai;

3) asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių arba

gaunantys bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas,

išskyrus pensijas, paskirtas netekus 45–55 procentų darbingumo (pensijas,

paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės

invalidais) bei našlių ar našlaičių pensijas;

4) asmenys yra bedarbiai, gaunantys nedarbo socialinio

draudimo išmoką arba mokymosi laikotarpiu – mokymosi stipendiją, arba dirbantys

viešuosius ar Užimtumo fondo remiamus darbus. Šių išmokų mokėjimo ir įdarbinimo

laikotarpiui pasibaigus, teisė į piniginę socialinę paramą išlieka iki šio

straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos sąlygos atsiradimo;

5) asmenys yra ne trumpiau kaip 6 mėnesius

įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje;

6) vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš šeimos narių

slaugo vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymo nustatyta tvarka nustatyta

globa (rūpyba) šeimoje, šeimos narį (narius), artimą savo ar sutuoktinio

giminaitį, jei jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų

tikslinės kompensacijos arba jie pripažinti neveiksniais;

7) asmuo ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi

sveikatos priežiūros įstaigos stacionare arba ne trumpiau kaip vieną mėnesį

turi nedarbingumo pažymėjimą;

8) yra nėščia moteris, kuriai yra likę 70 kalendorinių

dienų iki numatomos gimdymo datos;

9) teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę asmenys,

kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties likę ne daugiau kaip 5 metai;

10) asmenys yra įsiregistravę teritorinėje darbo

biržoje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių

atsiradimo: baigę formaliojo švietimo įstaigų dieninius skyrius abiturientai ir

absolventai; netekę 45–55 procentų darbingumo asmenys (III grupės invalidai); asmenys,

kuriems buvo nustatytas neįgalumo arba darbingumo lygis, nustatyto neįgalumo

arba darbingumo lygio terminui pasibaigus; motina (tėvas) arba globėja

(globėjas) jos (jo) auginamam vaikui sukakus 3 metus; asmenys, dirbę pagal

laikinąją ar patarnavimo (ne trumpiau kaip 1 mėnesį), terminuotą, sezoninę

darbo sutartį, šiai sutarčiai pasibaigus; asmenys, slaugę šeimos narį, vaiką,

kuriam įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, arba

artimąjį savo ar sutuoktinio giminaitį, kuriems buvo nustatytas nuolatinės

slaugos (pagalbos, priežiūros) būtinumas ar jie buvo pripažinti neveiksniais;

iš laisvės atėmimo vietų grįžę asmenys. Nutraukus registraciją teritorinėje

darbo biržoje, išskyrus įsidarbinimo atvejį, šiame punkte nurodytiems asmenims

taikoma šio straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata;

11) motina (tėvas) arba globėja (globėjas) namuose

augina: nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 3 metų; bent vieną nelankantį

ugdymo įstaigos vaiką iki 8 metų, kai šeimoje auginami 3 ir daugiau vaikų iki

14 metų; pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 8

metų arba dėl to, kad nėra vietų ikimokyklinėse ugdymo įstaigose arba šeima

gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo ikimokyklinio

ugdymo įstaigos;

12) motina

arba tėvas, kai vieno iš jų nėra arba jis (ji) dėl ligos, neįgalumo, bausmės

atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (vaikų), augina

namuose vaiką (vaikus) iki 14 metų ir dirba šeimai nuosavybės teise

priklausančius ar išsinuomotus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų;

13) vaikai nuo 16 iki 18 metų: mokosi; dirba; yra

įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje (šios dalies 5 ir 10 punkto sąlygos

netaikomos); įstatymų nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumas; nėštumo metu

(sukakus 18 metų teisė į piniginę socialinę paramą išlieka iki šios dalies 8

punkte nustatytos sąlygos atsiradimo).

asmenų, nutraukusių santuoką ar gyvenančių skyrium sutuoktinių šeimos,

atitinkančios šio įstatymo 5 ir 6 straipsnių reikalavimus, teisę į socialinę

pašalpą turi:

1) sudarius teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko

(vaikų), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba

teismui priteisus šiam vaikui (šiems vaikams) išlaikymą;

2) tėvystės nustatymo, vaiko (vaikų) išlaikymo

priteisimo bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu.

gyvenančiam asmeniui neteikiama, jei jis yra:

1) nuolat arba darbo dienomis išlaikomas (nemokamai

gauna nakvynę ir maistą) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje;

2) užsienio valstybėje besimokantis ir gyvenantis

mokinys ar studentas iki 24 metų;

3) atliekantis bausmę, sulaikytas ar suimtas, jam

paskelbta paieška ar teismo pripažintas nežinia kur esančiu;

4) atliekantis privalomąją pradinę karo tarnybą;

5) neturintis leidimo nuolat gyventi Lietuvos

Respublikoje, jei tokį leidimą privalo turėti pagal galiojančius teisės aktus.

sudariusi teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko materialinio išlaikymo arba

dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet

tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, ši šeima turi

teisę gauti kompensacijas, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas

(vaikai).

dvi ir daugiau šeimų ir (arba) vienų gyvenančių asmenų, kurie už komunalines

paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), tačiau bent

viena (vienas) iš jų neturi teisės į kompensacijas, jos neskiriamos nė vienai

iš šių šeimų ir nė vienam iš vienų gyvenančių asmenų.

[6 dalies

redakcija nuo 2009-09-01]

daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą pagal Vyriausybės

patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją

atitinkančias savivaldybių patvirtintas programas, asmenims, turintiems teisę į

būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal šiame įstatyme nustatytą energijos ar

kuro sąnaudų normatyvą normatyviniam būsto ploto šildymui, šildymo ir nešildymo

sezono metu apmokamas kreditas ir palūkanos per kredito sutartyje nustatytą

kredito grąžinimo laikotarpį juos pervedant bendrojo naudojimo objektų

valdytojui Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-359,

2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 93-3963 (2009-08-04)(papildyta 6 dalimi)

TREČIASIS

SKIRSNIS

PINIGINĖS

SOCIALINĖS PARAMOS DYDŽIAI

12 straipsnis. Šeimos arba vieno gyvenančio

asmens turtas

vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas šis šeimos narių arba vieno gyvenančio

asmens nuosavybės teise turimas turtas:

1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai;

2) privalomos registruoti transporto priemonės;

3) privaloma registruoti žemės ūkio technika;

4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių;

5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jei

jų bendra vertė viršija 4 000 litų;

6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai

popieriai, pajai, jei jų bendra vertė viršija 2 000 litų;

7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai

dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 2 000 litų;

8) piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose

kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jei jų bendra

suma viršija 2 000 litų;

[9 punkto

redakcija iki 2009-09-01]

9) gautos (negrąžintos) paskolos, jei jų bendra suma

viršija 2 000 litų, išskyrus valstybės paskolas aukštųjų mokyklų studentams;

[9 punkto

redakcija nuo 2009-09-01]

9) gautos (negrąžintos) paskolos, jei jų bendra suma

viršija 2 000 litų, išskyrus valstybės paskolas aukštųjų mokyklų studentams ir

kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jei daugiabučio namo butų savininkai

įgyvendina daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą pagal

Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą

ar ją atitinkančias savivaldybių patvirtintas programas;

10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos)

piniginės lėšos, jei jų bendra suma viršija 2 000 litų;.

11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą

nekilnojamąjį turtą bei atkuriamos santaupos ir kitos atkuriamos lėšos.

įskaitoma per laikotarpį, praėjusį nuo paskutinio duomenų apie turtą pateikimo,

perleisto nuosavybėn kitam asmeniui šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose

nurodyto turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip šeimos arba vieno

gyvenančio asmens nuosavybėn įsigyto naujo turto vertė ar gautos piniginės lėšos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-359,

2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 93-3963 (2009-08-04)

13 straipsnis. Nekilnojamojo turto normatyvai

asmeniui yra 60 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto vienam iš jame gyvenamąją

vietą deklaravusių šeimos narių, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam

kitam šeimos nariui.

gyvenančiam asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:

1) namų valdos žemės sklypo ploto: miestuose – 6 arai,

miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;

2) žemės ūkio paskirties žemės sklypo, neviršijančio 1

hektaro (įskaitant jame esančią namų valdos žemę), ploto: miestuose – 6 arai,

miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;

3) didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės

sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, ir miškų ūkio

paskirties žemės sklypo ploto – 3,5 hektaro.

vietą deklaravusiems (gyvenantiems) mieste, didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio

paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, ir

miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto normatyvas yra 6 arai.

daugiau ne tos pačios paskirties žemės sklypų, taikomas vienos paskirties

didžiausios vertės žemės sklypo ploto normatyvas.

neturintiems žemės sklypo, taikomas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas

žemės sklypo ploto normatyvas.

17 straipsnis. Pajamų kompensacijoms gauti

apskaičiavimas

narių vidutinių mėnesio pajamų dalį, tenkančią būste gyvenamąją

vietą deklaravusiems šeimos nariams arba gyvenamąją vietą deklaravusio vieno

gyvenančio asmens vidutines mėnesio pajamas.

kompensacijoms gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 16 straipsnio 1 arba 2

dalyje nustatyta tvarka.

gyvenančiam asmeniui kompensacijos apskaičiuojamos pagal pajamas, kurios

paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę pašalpą, įskaitant pagal šias

pajamas paskirtos socialinės pašalpos dydį.

kompensacijas pagal Lietuvos Respublikos kompensacijų nepriklausomybės

gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS

agresijos, bei jų šeimoms įstatymą, tai pagal šį įstatymą nustatytos

kompensacijos apskaičiuojamos nuo likusios išlaidų dalies.

daugiau šeimų ir (arba) vienų gyvenančių asmenų, kurie už komunalines paslaugas

atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), visų būste gyvenamąją

vietą deklaravusių asmenų vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos sudedant

kiekvienos šeimos šiame būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams

tenkančią vidutinių mėnesio pajamų dalį ir (arba) vienų gyvenančių asmenų

vidutines mėnesio pajamas, prieš tai atėmus jiems (jam) tenkančių valstybės

remiamų pajamų dydį.

7 straipsnio 3 dalį neteikiamos, tačiau jis gauna šio įstatymo 15 straipsnyje

nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti

pajamų dalis iš šeimos pajamų atimama ir kompensacijos skiriamos likusiems

šeimos nariams.

7 straipsnio 3 dalį neteikiamos ir jis negauna šio įstatymo 15 straipsnyje

nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti

pajamų dalis nenustatoma, o kompensacijos skiriamos likusiems šeimos nariams.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIMAS IR TEIKIMAS

18

straipsnis. Piniginę socialinę paramą teikianti institucija

Piniginę socialinę paramą teikia šeimos arba vieno gyvenančio asmens

deklaruojamos gyvenamosios vietos savivaldybės administracija, o jei šeima arba

vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi,– savivaldybės, kurioje

šeima arba vienas gyvenantis asmuo gyvena, administracija.

19 straipsnis. Kreipimasis dėl piniginės

socialinės paramos

pareiškėjas užpildo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą

prašymą-paraišką, nurodo duomenis apie save ir šeimos narius, veiklos pobūdį,

turimą turtą ir šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose bei 2 dalyje

nurodyto turto vertę, gaunamas pajamas, taip pat kitą piniginei socialinei

paramai gauti būtiną informaciją. Prie prašymo-paraiškos pridedamos šeimos

narių arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie šio įstatymo 15 straipsnyje

nurodytas pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio

skiriama piniginė socialinė parama, arba, jei pajamų šaltinis yra pasikeitęs,

pajamas to mėnesio, nuo kurio prašoma skirti piniginę socialinę paramą. Visų

prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą pareiškėjas patvirtina savo

parašu.

einančio prieš prašymo-paraiškos pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą

turtą, nurodytą šio įstatymo 12 straipsnyje, ir tai patvirtinančius dokumentus.

Šie duomenys, nesant pasikeitimų, pateikiami kas 12 mėnesių. Šiam terminui

pasibaigus, socialinės paramos teikimo laikotarpiu iki paramos teikimo laikotarpio

pabaigos naujų duomenų apie turimą turtą pateikti nereikia.

1–5 punktuose, vertę nustato savivaldybės administracija, vadovaudamasi

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos parengta metodika ir Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos patvirtintomis žemės ūkio produkcijos sąlyginėmis

vertėmis.

28 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

Šis

Įstatymas, išskyrus 26 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m.

balandžio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1892,

2003-12-11, Žin., 2003, Nr. 123-5577 (2003-12-30)

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         ROLANDAS PAKSAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1892,

2003-12-11, Žin., 2003, Nr. 123-5577 (2003-12-30)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO 26

IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1912,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)

PROKURATŪROS ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR

PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ

RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO,

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS

GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS

ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004

m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2217,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBĖS PARAMOS

BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS

PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO 1,

3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 20, 22, 26, 27

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004

m. spalio 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2539,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6299 (2004-11-26)

MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS PENSIJŲ IŠANKSTINIO MOKĖJIMO

ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS

(VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005

m. sausio 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2004-12-07)

autrap@lrs.lt

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

šeimų ir vienų gyvenančių asmenų turtą ir pajamas, kai suaugę šeimos nariai ir

vieni gyvenantys asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes,

nustatyti valstybės teikiamos piniginės socialinės paramos dydį ir teikimo

sąlygas, gavėjų teises ir pareigas, finansavimo šaltinius.

taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims.

[Straipsnio

redakcija iki 2009-09-01]

3 straipsnis.

Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems

asmenims rūšys

Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms

ir vieniems gyvenantiems asmenims (toliau – piniginė socialinė parama) rūšys

yra šios:

1) socialinė pašalpa;

2) būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir

išlaidų karštam vandeniui kompensacijos (toliau – kompensacijos).

8 straipsnis. Socialinės pašalpos dydis

valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių

šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį, išskyrus šio įstatymo 7

straipsnio 4 dalyje nurodytą socialinę pašalpą vaikui.

skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam šeimos nariui ir vidutinių šeimos

pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį.

15 straipsnis. Šeimos arba vieno gyvenančio

asmens pajamos

šeimos narių arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos:

1) su darbo santykiais susijusios pajamos, išskyrus

mokinių, kurie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ar profesinio

mokymo įstaigose pagal bendrojo lavinimo programą ir (ar) pagal profesinio mokymo

programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, su darbo santykiais susijusias pajamas;

2) autorinis atlyginimas;

3) pensijos ir (ar) pensijų išmokos, šalpos išmokos,

išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas ir

tikslinį priedą;

4) dividendai;

5) palūkanos;

6) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš

šios įmonės apmokestinto pelno;

7) individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas,

gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą;

8) pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš

žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;

9) išmokos žemės ūkio veiklai;

10) piniginės lėšos, gautos vaikui išlaikyti

(alimentai);

11) kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos,

išskyrus: transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas

donorams; išmoką vaikui, mokamą pagal Išmokų vaikams įstatymą; socialinę

stipendiją; pagalbos pinigus, mokamus pagal Socialinių paslaugų įstatymą;

12) išeitinė išmoka, išmokama nutraukiant darbo

sutartį;

13) išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės

tarnautojui;

14) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės,

tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa;

15) turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas

(įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją);

16) labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma

viršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžius;

17) gautos dovanų piniginės lėšos;

18) paveldėtos piniginės lėšos;

19) užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos

piniginės lėšos;

20) turto pardavimo pajamos, išskyrus įskaitomas į

turtą;

21) turto nuomos pajamos;

22) loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;

23) kitos faktiškai gaunamos pajamos.

išskaičiavus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir karštam vandeniui kompensacijos bei

socialinė pašalpa į šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitomos.

ir karštam vandeniui kompensacijos į šeimos arba vieno gyvenančio asmens

pajamas neįskaitomos.

(alimentai), į jas mokančio asmens pajamas neįskaitomos.

ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos,

pensijų išmokos, šalpos išmokos, kas mėnesį gaunamos pašalpos, ligos,

profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės)

pašalpos, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų

mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.

išmokėtos mėnesinės išmokos ir piniginės lėšos vaikui išlaikyti (alimentai)

įskaitomos į pajamas tų mėnesių, kuriais jos buvo išmokėtos.

teismo priteistą konkrečią pinigų sumą, vidutinė vaikui (vaikams) išlaikyti

skirta suma per mėnesį apskaičiuojama gautą pinigų sumą padalijus iš mėnesių

iki vaiko pilnametystės skaičiaus.

turtu, į šeimos pajamas įskaitomos iš to turto naudojimo (nuomos) gaunamos

pajamos. Šias pajamas pareiškėjas pats nurodo prašyme-paraiškoje.

šios veiklos apskaitos dokumentus. Jei tokių dokumentų nėra, vidutinės mėnesio

pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

patvirtintus žemės ūkio veiklos pajamų, įvertintų pagal sąlygines išlaidas,

normatyvus. Jeigu nėra galimybės nustatyti pajamų pagal šiuos normatyvus arba

žemės ūkio veikla nevykdoma, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą pajamų normą hektarui žemės

ūkio naudmenų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1611,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2861 (2008-06-30)

16 straipsnis. Pajamų socialinei pašalpai

gauti apskaičiavimas

socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos:

1) pagal vidutines 3 mėnesių, praėjusių iki mėnesio,

nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, nurodytas šio įstatymo 15

straipsnyje;

2) pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė

pašalpa, pajamas, jei bent vieno šeimos nario arba vieno gyvenančio asmens

pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė arba tą mėnesį

yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas

mėnesį gaunamos išmokos.

netaikoma, jei per 3 mėnesius, praėjusius iki mėnesio, nuo kurio skiriama

socialinė pašalpa, buvo gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto

darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį,

išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos

faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas

atostogas) ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos

išmokos.

įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama, tačiau jis gauna šio įstatymo 15

straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas

jam tenkanti pajamų dalis iš šeimos pajamų atimama ir socialinė pašalpa

skiriama likusiems šeimos nariams.

įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama ir jis negauna šio įstatymo 15

straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas

jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o socialinė pašalpa skiriama likusiems

šeimoms nariams.

23 straipsnis. Informacijos

teikimas

gauti piniginę socialinę paramą, turimą turtą ir pajamas juridiniai ir fiziniai

asmenys nemokamai pateikia per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

institucijos, įstaigos ir organizacijos savivaldybių administracijų prašymu

nemokamai teikia joms informaciją, reikalingą piniginei socialinei paramai

skirti.

institucijos nustatyta tvarka savivaldybių administracijos teikia Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijai duomenis apie jų teritorijose gyvenančioms

šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims suteiktą piniginę socialinę paramą

bei jos reikalavimu kitus duomenis apie šią paramą.

šeimų ir vienų gyvenančių asmenų pateiktų piniginei socialinei paramai gauti

duomenų konfidencialumą.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PINIGINĘ SOCIALINĘ PARAMĄ GAUNANČIOS ŠEIMOS IR VIENO

GYVENANČIO ASMENS PAREIGOS

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

giminaičiai: tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys.

vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos,

tinkamos vienam asmeniui ar šeimai gyventi ir atitinkančios statybos bei

specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kitus) reikalavimus.

patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų

lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendras grindų plotas. Į naudingąjį

būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų

plotas.

būsto šildymui – išmatuotų, priskirtų pagal Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus ar vartotojų siūlomus šilumos

paskirstymo metodus ar kitaip nustatytų energijos ar kuro sąnaudų patalpoms

šildyti, padaugintų iš jų kainos, suma (įskaitant pridėtinės vertės mokestį).

karštam vandeniui – karšto vandens kiekio, padauginto iš jo kainos, arba

išlaidų už šaltą vandenį, suvartotą karštam vandeniui paruošti, ir

energijos ar kuro sąnaudų, suvartotų šaltam vandeniui pašildyti, padaugintų iš

jų kainos, bei energijos ar kuro sąnaudų karšto vandens temperatūrai palaikyti

(cirkuliacijai), padaugintų iš jų kainos, suma (įskaitant pridėtinės vertės

mokestį).

šaltam vandeniui – šalto vandens ir nuotekų kiekių, padaugintų iš jų kainų

bei pardavimo veiklos sąnaudų (išlaidų), suma (įskaitant pridėtinės vertės

mokestį).

vienas gyvenantis asmuo – šeima arba vienas gyvenantis asmuo,

kurie, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, šio įstatymo nustatyta tvarka turi

teisę gauti piniginę socialinę paramą.

Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys užsieniečiai

bei asmenys be pilietybės, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos

Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje

gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą.

turintis emocinių, elgesio, socialinių problemų ir dėl to esantis socialiai

atskirtas – elgetaujantis, valkataujantis, skurstantis arba (ir) patyręs

psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, smurtą šeimoje, arba (ir)

piktnaudžiaujantis alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis

medžiagomis, arba (ir) yra priklausomas nuo azartinių lošimų, arba (ir)

įsitraukęs ar linkęs įsitraukti į nusikalstamą veiklą.

metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis,

psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių

lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti

vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą

valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų

fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės

rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka

yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba).

santuokos pilnamečiai vyras ir moteris, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo

teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai,

arba vienas iš tėvų, jų vaikai iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi

nedirbantys nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18

iki 24 metų: besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų

formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose (mokiniai ar studentai), taip

pat asmenys laikotarpiu nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos

iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Į globėjų (rūpintojų) šeimų sudėtį vaikai,

kuriems įstatymo nustatyta tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba, neįskaitomi.

– pagal šio įstatymo 14 straipsnį nustatyta turto vertė.

asmeniui – valstybės remiamų pajamų dydis, padaugintas iš šeimos narių

skaičiaus.

metų nesusituokęs asmuo, taip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu

gyvenantis skyrium asmuo, neturintis vaikų arba jų turintis, tačiau teismo

sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium vaikai yra likę gyventi su kitu

sutuoktiniu.

[Straipsnio

redakcija nuo 2009-09-01]

20 straipsnis. Piniginės socialinės paramos

skyrimas

prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jei kreipimosi metu šeimos

nariai arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą.

teikimo laikotarpiui dėl tolesnio jos skyrimo šeima arba vienas gyvenantis

asmuo per 3 mėnesius kreipiasi su prašymu-paraiška pateikdami naujus dokumentus

ir duomenis apie šeimos narius bei šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas,

socialinė pašalpa skiriama nuo pareiškėjo nurodyto vieno iš trijų mėnesių,

einančių po socialinės pašalpos gavimo laikotarpio

pabaigos.

teikimo laikotarpiui kreipiamasi vėliau kaip po 3 mėnesių nuo anksčiau

paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpio pabaigos, socialinė pašalpa

skiriama nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio.

kurį šeima arba vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos

dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-paraiškos

pateikimo mėnesio, jei šeimos nariai arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi

metu ir laikotarpį, už kurį skiriamos kompensacijos, turėjo teisę gauti

kompensacijas.

laikotarpiui dėl tolesnio jos skyrimo šeima arba vienas gyvenantis asmuo per 3

mėnesius kreipiasi su prašymu-paraiška pateikdami naujus dokumentus ir duomenis

apie šeimos narius bei šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas,

kompensacijos skiriamos nuo pareiškėjo nurodyto vieno iš trijų mėnesių,

einančių po kompensacijų gavimo laikotarpio

pabaigos.

teikimo laikotarpiui kreipiamasi vėliau kaip po 3 mėnesių nuo anksčiau

paskirtos kompensacijos teikimo laikotarpio pabaigos, kompensacija skiriama šio

straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jei nesikeičia šeimos sudėtis ir šeimos

arba vieno gyvenančio asmens pajamos.

trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jei yra žinoma, kad per tą laikotarpį

šeima arba vienas gyvenantis asmuo neteks teisės į piniginę socialinę paramą

arba piniginės socialinės paramos dydis pasikeis (dėl šeimos sudėties, pajamų

šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, šeimos nariui pradėjus gauti valstybės

ar savivaldybės išlaikymą ir kita).

laikotarpiu socialinės paramos dydis pasikeitė (dėl šeimos sudėties,

pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, šeimos nariui pradėjus gauti

valstybės ar savivaldybės išlaikymą ir kita), paskirta piniginė

socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po įvykusio pasikeitimo,

atsižvelgiant į to mėnesio šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas.

kreipiamasi tą mėnesį, kurį bent vienas šeimos narys arba vienas gyvenantis

asmuo įsidarbina ar atsiranda kitas pajamų šaltinis, įskaitant vienkartines, už

du ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtas mėnesines išmokas, piniginė socialinė

parama šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui skiriama tik tam mėnesiui pagal

to mėnesio pajamas. Nuo kito mėnesio socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos

skiriamos 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka.

kompensacijų skaičiavimo bei teikimo priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo

prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos savivaldybės

administracijos nustatyta tvarka.

socialinės paramos skyrimo yra informuojamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas

nuo sprendimo priėmimo dienos. Jei piniginė socialinė parama neskiriama, raštu

nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pateikti

dokumentai grąžinami pareiškėjui, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos.

skyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų

teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

21 straipsnis. Piniginės socialinės paramos

teikimas

1) pinigais;

2) nepinigine forma (maisto produktais, drabužiais ir

kitomis reikalingomis prekėmis, kortelėmis, skirtomis pirkti maisto

parduotuvėse, maitinimo talonais, apmokant vaikų maitinimo išlaidas mokyklose

ar dienos centruose ir kt.).

1) pinigais;

2) apskaičiuotų kompensacijų sumą pervedant į

energiją, kurą, šaltą bei karštą vandenį tiekiančių įmonių atsiskaitomąsias

sąskaitas bankuose.

deklaruotą gyvenamąją vietą (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybę,

kurioje gyvena), ankstesnėje savivaldybėje piniginės socialinės paramos

teikimas nutraukiamas išmokėjus už tą mėnesį, kurį buvo pakeista deklaruota

gyvenamoji vieta (jei gyvenamosios vietos neturi – savivaldybė, kurioje gyveno).

Šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie dėl piniginės socialinės paramos

nustatyta tvarka kreipiasi į naujos deklaruojamos gyvenamosios vietos

savivaldybę (jei gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybę, kurioje

apsigyvena), ši parama teikiama vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 5

dalimis, bet ne anksčiau, kaip nuo kito mėnesio po gyvenamosios vietos

pakeitimo.

išmokama, jei dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio

mėnesio, už kurį pašalpa priklausė.

pašalpa, šiai šeimai paskirta ir iki mirties mėnesio neišmokėta pašalpa, jeigu

dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po pašalpos gavėjo mirties

dienos, išmokama mirusįjį

laidojusiam šios šeimos nariui, pateikus laisvos formos prašymą ir mirties liudijimo

originalą, o jei tokio šeimos

nario nėra, pervedama į vaiko (vaikų) vardu atidarytą sąskaitą banke. Mirus

vienam gyvenančiam asmeniui, socialinės pašalpos teikimas nutraukiamas nuo jo

mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį paskirta ir neatsiimta

socialinė pašalpa neišmokama.

mėnesį.

kiekvieną mėnesį, kompensacijos teikiamos už kiekvieną praėjusį mėnesį.

kietąjį ar kitokį kurą, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos,

kompensacijos teikiamos už praėjusį mėnesį arba iš karto už visą kompensacijų

skyrimo laikotarpį savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

apskaičiavus socialinę pašalpą, mažesnę kaip 5 litai, o kompensaciją – mažesnę

kaip 1 litas, jos neišmokamos.