← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2013-06-01

Įstatymas

skelbtas: Žin., 2003, Nr. 73-3352

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

PINIGINĖS

SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS

ĮSTATYMAS

2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1675

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2012-01-01 (keistas įstatymo pavadinimas):

Nr.

XI-1772,

2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 155-7353 (2011-12-20)

PIRMASIS SKIRSNISBENDROSIOS NUOSTATOS

4 straipsnis. Piniginės socialinės paramos

finansavimas

1.

Piniginė socialinė parama, išskyrus socialinę

paramą, nurodytą šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje, ir šio įstatymo 7

straipsnio 6 dalyje numatytas kredito ir palūkanų apmokėjimas finansuojami iš

valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams.

2.

Piniginei socialinei paramai, nustatytai šio

įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje, gali būti panaudojama iki 2 procentų

socialinei pašalpai ir kompensacijoms skirtų lėšų.

3.

Socialinė parama šio įstatymo 22 straipsnio 4

dalyje nurodytais atvejais finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų.

4.

Piniginei socialinei paramai administruoti iš

valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams

skiriami 4 procentai socialinei pašalpai ir kompensacijoms skirtų lėšų.

5.

Valstybės

biudžeto lėšų, skirtų specialioms tikslinėms dotacijoms socialinei pašalpai ir

kompensacijoms administruoti, naudojimo ir atsiskaitymo tvarką nustato

socialinės apsaugos ir darbo ministras.

6.

Nepanaudotos valstybės biudžeto specialios

tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams lėšos piniginei socialinei paramai

skaičiuoti ir mokėti gali būti naudojamos kitai socialinei paramai finansuoti

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-359,

2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 93-3963 (2009-08-04)

Nr. XI-1184,

2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 145-7437 (2010-12-11)

ANTRASIS SKIRSNIS

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMO SĄLYGOS

ANTRASIS SKIRSNISPINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS RŪŠYS IR JOS TEIKIMO SĄLYGOS 5 straipsnis. Piniginės socialinės paramos rūšys

Piniginės

socialinės paramos rūšys yra šios:

1) socialinė

pašalpa;

2) būsto šildymo

išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos

(toliau – kompensacijos).

6

straipsnis. Teisė į socialinę pašalpą

Bendrai

gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi

teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu

atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus:

1) bendrai

gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto,

nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo;

2) pajamos,

nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra

mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba

vienam gyvenančiam asmeniui;

3) kiekvienas

vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba

vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8

straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba

vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą.

7

straipsnis. Teisė į kompensacijas

1.

Gyvenamąją

vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba

vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl

kompensacijų metu atitinka visus šiuos reikalavimus:

1) bendrai

gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto,

nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo;

2) kiekvienas

vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba

vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8

straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba

vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą;

3)

įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį

vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų

bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra

priteisęs apmokėti skolą.

2.

Bendrai

gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, pagal šio straipsnio 1

dalį turintiems teisę į kompensacijas, kompensacijos skiriamos, jeigu

laikotarpiu, už kurį kompensacijos apskaičiuojamos:

1) būsto šildymo

išlaidos, kai naudingasis būsto plotas ir atskirų energijos ar kuro rūšių

sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus

normatyvus, viršija 20 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba

vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems

asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio arba (ir)

2) geriamojo

vandens, kurio kiekis ne didesnis už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytą

normatyvą, išlaidos viršija 2 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno

gyvenančio asmens pajamų, arba (ir)

3) karšto

vandens, kurio kiekis ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam

vandeniui ne didesni už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus,

išlaidos viršija 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio

asmens pajamų.

3.

Siekiantys

gauti kompensacijas būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas

gyvenantis asmuo turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos

sutartį ir ją įregistravę viešame registre.

4.

Asmuo,

turintis teisę į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos ir nuomojamame

būste, ar bendrai gyvenantys asmenys, turintys teisę į kompensacijas ir

deklaruojantys gyvenamąją vietą skirtinguose būstuose, privalo pasirinkti vieną

iš būstų, už kurį būtų teikiamos kompensacijos.

5.

Daugiabučio

namo butų savininkai, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų,

turi dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo

atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą

daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančią

savivaldybės tarybos patvirtintą programą, jeigu toks sprendimas svarstomas ir

priimamas, ir dalyvauti įgyvendinant šį projektą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XII-329,

2013-05-16, Žin., 2013, Nr. 57-2861 (2013-06-01)

8

straipsnis. Sąlygos teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti

1.

Sąlygos,

kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi

teisę į piniginę socialinę paramą:

1) vyresni kaip

18 metų asmenys dirba ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, dirbo

ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės (įskaitant

laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų

ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų

nustatyta tvarka), nustatytos Lietuvos Respublikos darbo

kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 144 straipsnio 1 dalyje arba 145

straipsnyje, arba dirba ne mažiau kaip du trečdalius laiko skaičiuojant nuo

darbo sutartyje nustatyto ne viso darbo laiko (Darbo

kodekso 146 straipsnio 1 dalis), tačiau ne viso darbo laiko Darbo kodekso 146

straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju trukmė negali būti trumpesnė kaip

du trečdaliai maksimalios darbo laiko trukmės (įskaitant laikinojo

nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl

pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta

tvarka), nustatytos Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalyje arba 145 straipsnyje,

o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą

arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam

darbui;

2) asmenys

mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo

programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant

akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, kol jiems sukaks 24 metai ir

laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų

rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai;

3) asmenys,

sukakę senatvės pensijos amžių arba gaunantys bet kokios rūšies pensiją,

pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas asmenims,

kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas

asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių

ar našlaičių pensijas ir už tarnybą paskirtas pareigūnų ir karių valstybines

pensijas, arba asmenys, kurie kreipėsi dėl bet kokios rūšies pensijos, pensijų

išmokų ir (ar) šalpos išmokų, išskyrus pensijas asmenims, kuriems nustatytas

45–55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m.

liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas

ir už tarnybą skiriamas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, skyrimo, bet

jos dar nėra paskirtos ar paskirtos, bet neišmokėtos;

4) asmenys yra

įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės

valstybinėje įdarbinimo tarnyboje;

5) vienas iš bendrai

gyvenančių asmenų slaugo ar prižiūri vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų

nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, bendrai gyvenantį

(gyvenančius) asmenį (asmenis), savo ar sutuoktinio artimąjį (artimuosius)

giminaitį (giminaičius), jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros

(pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, arba įstatymų nustatyta tvarka

paskirtas pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) vaiko (vaikų),

kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje,

bendrai gyvenančio (gyvenančių) asmens (asmenų), savo ar sutuoktinio artimojo

(artimųjų) giminaičio (giminaičių) globėju ar vaiko (vaikų), kuriam (kuriems)

įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, bendrai gyvenančio

(gyvenančių) asmens (asmenų), savo ar sutuoktinio artimojo (artimųjų)

giminaičio (giminaičių), kuriam (kuriems) nustatyta rūpyba, rūpintoju, arba

vienas gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri vaiką (vaikus), kuriam (kuriems)

įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, savo artimąjį

(artimuosius) giminaitį (giminaičius), jeigu jiems yra mokamos slaugos ar

priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, arba įstatymų nustatyta

tvarka paskirtas pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) vaiko

(vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba

šeimoje, ar savo artimojo (artimųjų) giminaičio (giminaičių) globėju ar vaiko

(vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba

šeimoje, ar savo artimojo (artimųjų) giminaičio (giminaičių), kuriam (kuriems)

nustatyta rūpyba, rūpintoju;

6) asmuo ne

trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros

įstaigoje, teikiančioje sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus atvejus, kai

asmeniui paskirtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse

(toliau –

Baudžiamasis kodeksas) nustatytos priverčiamosios medicinos priemonės ar asmeniui

paskirta

auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, arba jam

ne trumpiau kaip vieną mėnesį išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ar medicininė pažyma;

7) yra nėščia

moteris, kuriai yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos

gimdymo datos;

8) vienas iš

tėvų ar globėjų augina: vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 3 metų; pagal

gydytojų rekomendaciją nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus

(įvaikius) iki 8 metų; nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus

(įvaikius) dėl to, kad švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo programas, nėra vietų, arba dėl to, kad bendrai

gyvenantys asmenys gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu

nuo švietimo įstaigos, vykdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo

programas, ir savivaldybėje neteikiamos vaiko vežimo paslaugos, bet ne vėliau

iki teisės aktų nustatyta tvarka privaloma leisti vaiką (vaikus) mokytis pagal

pradinio ugdymo programą;

9) turimas

vienintelis iš tėvų arba vienas iš tėvų, kai kitas dėl ligos, neįgalumo,

bausmės atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (įvaikio)

ar vaikų (įvaikių), augina vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų ir

dirba bendrai gyvenantiems asmenims nuosavybės teise priklausančius arba kitais

Civilinio kodekso nustatytais pagrindais naudojamus ir (ar) valdomus ne mažiau

kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų;

10) vaikai

(įvaikiai) nuo 16 iki 18 metų: mokosi; dirba; yra įsiregistravę Lietuvos

teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo

tarnyboje; įstatymų nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumas; nėštumo metu

(sukakus 18 metų teisė į piniginę socialinę paramą išlieka iki šios dalies 7

punkte nustatytos sąlygos atsiradimo); augina savo vaiką (įvaikį) ar vaikus

(įvaikius).

2.

Auginantys

vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką

nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba

bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro

gyvenimo, ir atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio)

reikalavimus, teisę į piniginę socialinę paramą turi:

1) kai yra

sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių),

kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas

priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą,

išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos

(kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos,

prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą;

2) tėvystės

nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos

nagrinėjimo teisme ir prašymo dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo

nagrinėjimo laikotarpiu.

3.

Jeigu šio

straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ar asmenys, atitinkantys šio įstatymo 6 ir

(ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, nėra sudarę teismo patvirtintos

sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar)

tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo

nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas, kompensacijos neskiriamos, o socialinę pašalpą turi teisę

gauti tik vaikas (įvaikis) ar vaikai (įvaikiai), išskyrus atvejį,

kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos

pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos,

prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą. Asmenys,

auginantys vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir

pateikę tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo

išduotą dokumentą, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ar

asmenys, atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio)

reikalavimus, turi teisę gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas.

4.

Vaikai,

kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba, į bendrai

gyvenančių asmenų, kurie paskirti globėjais ar rūpintojais, sudėtį neįskaitomi.

Globojamiems vaikams, išskyrus atvejus, kai vaiko laikinoji globa ar rūpyba

nustatyta tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos,

piniginė socialinė parama vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis skiriama atskirai

kaip vienam gyvenančiam asmeniui. Kai vaiko laikinoji globa ar rūpyba nustatyta

tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos, globojamiems

vaikams piniginė socialinė parama skiriama kartu su tėvais.

5.

Piniginė

socialinė parama vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam

asmeniui neteikiama, jeigu jis:

1) gauna

ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje;

2) yra mokinys

ar studentas iki 24 metų, kuris mokosi ir gyvena užsienio valstybėje;

3) atlieka su

laisvės atėmimu susijusią bausmę ar administracinį areštą, yra suimtas, jam paskirtos

Baudžiamajame kodekse nustatytos priverčiamosios medicinos priemonės ar paskirta

auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, jam

paskelbta paieška ar jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu;

4) atlieka

privalomąją pradinę karo tarnybą;

5) yra vienas iš

šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų asmenų, jeigu jo

duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios

vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, nėra įrašyti į Lietuvos

Respublikos gyventojų registrą ir jeigu jis atitinka bent vieną iš šio

straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų;

6) yra

užsienietis, neturintis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo

gyventi Europos Bendrijoje, arba Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar

jo šeimos narys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nėra išduoti dokumentai,

patvirtinantys jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba gyvenantys Lietuvos

Respublikoje mažiau kaip 3 mėnesius, ar užsienietis, kuriam nėra suteikta

papildoma apsauga arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, ir jeigu šie

asmenys atitinka bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų.

6.

Jeigu viename

būste gyvenamąją vietą yra deklaravę ir (arba) būstą nuomojasi bendrai

gyvenantys asmenys ir vienas gyvenantis asmuo ir (arba) dvi ar daugiau bendrai

gyvenančių asmenų grupių, ir (arba) du ar daugiau vienų gyvenančių asmenų,

kurie už būsto šildymą ir (ar) geriamąjį vandenį, ir (ar) karštą vandenį

atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), tačiau bent viena

(vienas) iš jų neturi teisės į kompensacijas, jos neskiriamos nė vienai iš šių

bendrai gyvenančių asmenų grupių ir nė vienam iš vienų gyvenančių asmenų.

7.

Gyvenamąją

vietą būste deklaravusių, tačiau būstą kitur nuomojančių bendrai gyvenančių

asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisė į kompensacijas deklaruotos

gyvenamosios vietos būste nenustatoma.

8.

Jeigu

daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar)

savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, jų

bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto

savininkui, kurie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal

energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui, bet ne didesniam

už šiame įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą, šildyti, šildymo

ir nešildymo sezono metu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka apmokamos jiems tenkančios kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokos

per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį. Nustatant

daugiabučio namo buto savininko ir jo bendrai gyvenančių asmenų arba vieno

gyvenančio daugiabučio namo buto savininko teisę į būsto šildymo išlaidų

kompensaciją, apmokant jiems tenkančias kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų

įmokas, neatsižvelgiama į tame pačiame būste gyvenamąją vietą deklaravusių ne

savininkų ir jų bendrai gyvenančių asmenų arba vienų gyvenančių asmenų teisę į

būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Dėl daugiabučio namo atnaujinimo

(modernizavimo) projekto įgyvendinimo padidėjus atnaujinamo (modernizuojamo) ar

atnaujinto (modernizuoto) daugiabučio namo vertei, kredito ir palūkanų

apmokėjimas nenutraukiamas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XII-150,

2013-01-17, Žin., 2013, Nr. 10-421 (2013-01-26)

Nr.

XII-329,

2013-05-16, Žin., 2013, Nr. 57-2861 (2013-06-01)

TREČIASIS

SKIRSNIS

PINIGINĖS

SOCIALINĖS PARAMOS DYDŽIAI

9 straipsnis. Socialinės pašalpos dydis

1.

Socialinės

pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro

100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam gyvenančiam asmeniui

ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį.

2.

Socialinės

pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, taip

pat ir tais atvejais, kai socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar

vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi

pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos

baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, sudaro:

1) pirmam

bendrai gyvenančiam asmeniui – 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų

pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai

gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;

2) antram

bendrai gyvenančiam asmeniui – 80 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų

pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai

gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;

3) trečiam ir

paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų skirtumo tarp valstybės

remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai

gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XII-329, 2013-05-16,

Žin., 2013, Nr. 57-2861 (2013-06-01)

10 straipsnis. Pagrindai,

kuriems esant socialinė pašalpa skiriama papildomai arba ji mažinama

1.

Bendrai

gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui papildomai skiriama

socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos

per praėjusius 12 mėnesių iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio, už kiekvieną su

darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius,

jeigu vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys atitinka visas

šias sąlygas:

1) vienas

gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir

dirba šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiko trukmę

ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą

arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam

darbui, bet ne daugiau už dvi minimaliąsias mėnesines algas ar du

minimaliuosius valandinius atlygius proporcingai dirbtam laikui arba atliktam

darbui;

2) prieš

įsidarbinimą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys buvo

įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės

valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 12 mėnesių iš eilės ir per

šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta šio įstatymo 8

straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba dirbo viešuosius darbus;

3) bendrai

gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo buvo socialinės pašalpos

gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;

4) vienas

gyvenantis asmuo ar kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo

arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8

straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba

vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą.

*2. Bendrai

gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui tais atvejais, kai bent

vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo yra darbingo

amžiaus darbingas, bet nedirbantis asmuo (išskyrus atvejus, kai nedirbama dėl

priežasčių, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir

10 punktuose), socialinės pašalpos dydis, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 9

straipsnį, išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams),

įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo

programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų

pačių metų rugsėjo 1 dienos, yra mažinamas:

1) kai socialinė

pašalpa mokama nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių – socialinės pašalpos dydis

bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 20

procentų;

2) kai socialinė

pašalpa mokama nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių – socialinės pašalpos dydis

bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 30

procentų;

3) kai socialinė

pašalpa mokama nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių – socialinės pašalpos dydis

bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 40

procentų;

4) kai socialinė

pašalpa mokama nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių – socialinės pašalpos dydis

bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 50

procentų;

5) gavusiems

(gavusiam) socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių socialinė pašalpa bendrai

gyvenantiems asmenims (išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams

(įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal

bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo

dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) arba vienam gyvenančiam asmeniui 24

mėnesius neskiriama.

3.

Šio

straipsnio 2 dalyje nustatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai

skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys

dirbo (taip pat savarankiškai dirbo) 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius,

šio straipsnio 2 dalyje numatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai

pradedami skaičiuoti iš naujo.

*Pastaba. 10 straipsnio 2 dalyje numatyti socialinės

pašalpos gavimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti nuo šio įstatymo (Nr. XII-329)

įsigaliojimo dienos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XII-329, 2013-05-16,

Žin., 2013, Nr. 57-2861 (2013-06-01)

11

straipsnis. Kompensacijų dydis

1.

Bendrai

gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensuojama:

1) šildymo

sezono metu – būsto šildymo išlaidų, kai naudingasis būsto plotas ir atskirų

energijos ar kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 12

straipsnyje nustatytus normatyvus, dalis, viršijanti 20 procentų skirtumo tarp

bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės

remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui

dydžio;

2) geriamojo

vandens, kurio kiekis ne didesnis už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytą

normatyvą, išlaidų dalis, viršijanti 2 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba

vieno gyvenančio asmens pajamų;

3) karšto

vandens, kurio kiekis ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam

vandeniui ne didesni už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus,

išlaidų dalis, viršijanti 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno

gyvenančio asmens pajamų.

2.

Jeigu bendrai

gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamos neviršija valstybės

remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui

dydžio, skiriama būsto šildymo išlaidų kompensacija yra lygi faktinėms būsto

šildymo išlaidoms, jeigu naudingasis būsto plotas ir atskirų energijos ar kuro

rūšių sąnaudos būstui šildyti yra ne didesni už šio įstatymo 12 straipsnyje

nustatytus normatyvus.

3.

Apskaičiuojant būsto šildymo išlaidas ir karšto vandens išlaidas, centralizuotai

tiekiamos šilumos, karšto vandens, kitų būstui šildyti ir karštam vandeniui

ruošti naudojamų energijos ir kuro rūšių, kurių kainos reguliuojamos, taip pat

geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti sąnaudos įvertinamos pagal įstatymų

nustatyta tvarka patvirtintas kainas, taikant vienanares centralizuotai

tiekiamos šilumos kainas, o kuro, kurio kainos nereguliuojamos ir už kurį

atsiskaitoma kas mėnesį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, – pagal nustatytas

tiekėjų kainas; kietojo ar kitokio kuro, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną

mėnesį nenustatomos, – pagal savivaldybėse patvirtintas vidutines kainas.

4.

Apskaičiuojant geriamojo vandens išlaidas, geriamojo vandens sąnaudos

įvertinamos pagal nustatytas tiekėjų kainas.

5.

Jeigu namui,

kuriame gyvenamąją vietą yra deklaravę ir (arba) būstą nuomojasi bendrai

gyvenantys asmenys ir vienas gyvenantis asmuo ir (arba) dvi ar daugiau bendrai

gyvenančių asmenų grupių, ir (arba) du ar daugiau vienų gyvenančių asmenų,

šildyti ir (ar) karštam vandeniui paruošti yra įrengta bendra autonominė

katilinė, kompensacijos apskaičiuojamos atskirai kiekvienai (kiekvienam) iš jų.

Katilinėje per mėnesį sunaudotas kuras perskaičiuojamas į pagamintą šilumą, o

šiluma būstams ir skirtingoms reikmėms (būstui šildyti ir karštam vandeniui

paruošti) paskirstoma pagal būstų savininkų pasirinktą vieną iš Valstybinės

kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų arba pagal būstų

savininkų siūlomą ir su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija

suderintą šilumos paskirstymo metodą.

12

straipsnis. Normatyvai kompensacijoms apskaičiuoti

1.

Kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai:

1) naudingojo

būsto ploto normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą

nuomojantiems asmenims: 50 kvadratinių metrų vienam gyvenančiam asmeniui; 38

kvadratiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui; 12 kvadratinių metrų

antram bendrai gyvenančiam asmeniui; 10 kvadratinių metrų trečiam ir

paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims. Šie plotai nustatomi pagal

kadastrinių matavimų duomenis;

2) karšto

vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą

nuomojantiems asmenims: 1,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui

arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 1 kubinis metras antram bendrai

gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 0,5 kubinio metro trečiam ir paskesniems

bendrai gyvenantiems asmenims per mėnesį;

3) geriamojo

vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą

nuomojantiems asmenims: kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai

tiekiama šiluma, 2 kubiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba

vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 kubinio metro antram bendrai

gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1 kubinis metras trečiam ir paskesniems

bendrai gyvenantiems asmenims per mėnesį; kai karštam vandeniui paruošti

naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys, 3,5 kubinio metro pirmam bendrai

gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 2,5 kubinio

metro antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 kubinio metro trečiam

ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims per mėnesį.

2.

Jeigu viename

būste gyvenamąją vietą yra deklaravę ir (arba) būstą nuomojasi bendrai

gyvenantys asmenys ir vienas gyvenantis asmuo ir (arba) dvi ar daugiau bendrai

gyvenančių asmenų grupių, ir (arba) du ar daugiau vienų gyvenančių asmenų,

turinčių teisę į būsto šildymo išlaidų kompensacijas, kurie už komunalines

paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), šioms

bendrai gyvenančių asmenų grupėms ir (arba) vieniems gyvenantiems asmenims

būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto

ploto normatyvas apskaičiuojamas tokia pačia tvarka kaip vienai bendrai

gyvenančiai asmenų grupei.

3.

Atskirų

energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvus vienam kvadratiniam metrui

naudingojo būsto ploto šildyti, vienam kubiniam metrui vandens pašildyti ir

vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) tvirtina Valstybinė kainų ir

energetikos kontrolės komisija.

4.

Bendrai

gyvenantiems asmenims, kurių nariui, deklaravusiam gyvenamąją vietą būste arba

nuomojančiam būstą, kompensacijos pagal šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalį

neteikiamos, apskaičiuojant naudingojo būsto ploto, geriamojo ir karšto vandens

normatyvus, šiam bendrai gyvenančiam asmeniui tenkanti šių normatyvų dalis

nenustatoma. Vienam gyvenančiam asmeniui, kuriam kompensacijos pagal šio

įstatymo 8 straipsnio 5 dalį neteikiamos, naudingojo būsto ploto, geriamojo ir

karšto vandens normatyvai nenustatomi.

13

straipsnis. Valstybės remiamų pajamų dydžio taikymas

1.

Valstybės

remiamos pajamos bendrai

gyvenantiems asmenims nustatomos valstybės remiamų pajamų dydį padauginus iš

bendrai gyvenančių asmenų skaičiaus.

2.

Piniginei

socialinei paramai apskaičiuoti taikomas valstybės remiamų pajamų dydis to

mėnesio, už kurį socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos yra skiriamos.

11 straipsnis. Valstybės remiamų pajamų dydžio

taikymas

Piniginei socialinei paramai apskaičiuoti taikomas

valstybės remiamų pajamų dydis to mėnesio, už kurį socialinė pašalpa ar

kompensacijos yra skiriamos.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TURTO VERTĖS NORMATYVO PINIGINEI

SOCIALINEI PARAMAI GAUTI NUSTATYMAS

KETVIRTASIS SKIRSNISTURTO VERTĖS NORMATYVO PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI NUSTATYMAS 14 straipsnis. Turtas

1.

Skiriant

piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio

asmens turtą įskaitomas šis bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio

asmens nuosavybės teise turimas turtas:

1) statiniai,

tarp jų ir nebaigti statyti statiniai;

2) privalomos

registruoti transporto priemonės;

3) privaloma

registruoti žemės ūkio technika;

4) žemė,

įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių;

5) gyvuliai,

paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 4 000 litų;

6) akcijos,

obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra

vertė viršija 2 000 litų;

7) meno

kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių

vieneto vertė viršija 2 000 litų;

8) piniginės

lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose

kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 2 000 litų, išskyrus gautą

vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą;

9) gautos

(negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 2 000 litų, išskyrus

aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės

remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio

namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės

remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas

(negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);

10) kitiems

asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra

suma viršija 2 000 litų;

11) valstybės

kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos

santaupos bei kitos atkuriamos lėšos.

2.

Į bendrai

gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitoma per piniginės

socialinės paramos teikimo laikotarpį, praėjusį nuo paskutinio duomenų apie

turtą pateikimo, perleisto nuosavybėn kitam asmeniui šio straipsnio 1 dalies

1–8 punktuose nurodyto turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip bendrai

gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybėn įsigyto naujo turto

vertė ar gautos piniginės lėšos.

15

straipsnis. Nekilnojamojo turto ploto normatyvai

1.

Būsto ploto

normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui yra

60 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą

deklaravusių arba būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vienam

gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam

bendrai gyvenančiam asmeniui.

2.

Žemės ploto

normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui,

atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:

1) kitos

paskirties (naudojimo būdo – gyvenamosios teritorijos) žemės: miestuose – 6

arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;

2) žemės ūkio

paskirties (naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypai ir sodininkų bendrijų

bendrojo naudojimo žemės sklypai) žemės – 6 arai;

3) žemės ūkio

paskirties, įskaitant miško medynus (išskyrus naudojimo būdo – mėgėjų sodo

žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus),

konservacinės, įskaitant miško medynus, vandens ūkio ir miškų ūkio paskirties,

įskaitant miško medynus, žemės: miestuose – 6 arai, miesteliuose – 25 arai,

kaimuose – 3 hektarai.

3.

Jeigu bendrai

gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi du ir daugiau ne tos

pačios paskirties žemės sklypų, taikomas vienos paskirties didžiausios vertės

žemės ploto normatyvas.

4.

Bendrai

gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, neturintiems žemės

sklypo, taikomas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas žemės ploto

normatyvas.

16

straipsnis. Turto vertės normatyvo apskaičiavimas

1.

Šio įstatymo

15 straipsnyje nurodytas kiekvieno tipo (būsto ir žemės ploto) nekilnojamojo

turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam

asmeniui nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto ploto normatyvą

dauginant iš prašymą-paraišką pateikusio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos

ar vietos, kurioje nuomojamas būstas, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto

normatyvinės vertės, o kai neturi gyvenamosios vietos, – savivaldybės, kurios

teritorijoje gyvena, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto žemiausios

normatyvinės vertės.

2.

Šio įstatymo

15 straipsnyje nurodyto kiekvieno tipo nekilnojamojo turto ploto vieneto

normatyvinę vertę nustato ir valstybės įmonės Registrų centro interneto

svetainėje skelbia valstybės įmonė Registrų centras pagal kiekvienų metų sausio

1 dieną vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir

savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose.

3.

Nekilnojamojo

turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam

asmeniui apskaičiuojamas sudedant abiejų tipų (būsto ir žemės ploto)

nekilnojamojo turto normatyvines vertes.

4.

Kilnojamojo

turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas bendrai gyvenantiems

asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 20 valstybės

remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam

asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 15 valstybės remiamų pajamų dydžių

kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 10

valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.

5.

Piniginių

lėšų, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte, normatyvas bendrai

gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant

15 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai

gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 10 valstybės remiamų

pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam

asmeniui ir 5 valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki

18 metų.

6.

Turto vertės

normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui

apskaičiuojamas sudedant nekilnojamojo turto vertės normatyvą, nurodytą šio

straipsnio 3 dalyje, kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės

normatyvą, nurodytą šio straipsnio 4 dalyje, ir piniginių lėšų normatyvą,

nurodytą šio straipsnio 5 dalyje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XII-329,

2013-05-16, Žin., 2013, Nr. 57-2861 (2013-06-01)

18 straipsnis.

Piniginės socialinės paramos teikimas

1.

Socialinė pašalpa teikiama vienu iš šių būdų:

1) piniginėmis

lėšomis;

2) paslaugomis

(perkant maistą ir kitas reikalingas prekes, organizuojant suaugusiųjų bei

vaikų maitinimą ir kita).

2.

Šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) pakeitus deklaruotą gyvenamąją

vietą (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybę, kurioje gyvena),

piniginės socialinės paramos teikimas ankstesnėje savivaldybėje nutraukiamas,

išmokėjus ją už tą mėnesį, kurį ją gavusi šeima (vienas gyvenantis asmuo)

pakeitė deklaruotą gyvenamąją vietą (jei gyvenamosios vietos neturi, –

savivaldybę, kurioje gyvena). Šeima (vienas gyvenantis asmuo) nustatyta

tvarka nuo kito mėnesio kreipiasi į naujai deklaruojamos gyvenamosios vietos

savivaldybę (jei gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybę, kurioje gyvena),

o ši piniginę socialinę paramą teikia nustatyta tvarka, bet ne anksčiau negu

nuo kito mėnesio po to, kai šeimos (vieno gyvenančio asmens) deklaruojama

gyvenamoji vieta (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybė, kurioje

gyvena), buvo pakeista.

3.

Paskirta, bet laiku neatsiimta socialinė pašalpa išmokama, jeigu dėl

jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį

pašalpa priklausė.

4.

Kompensacijos

teikiamos savivaldybių nustatyta tvarka vienu iš šių būdų:

1) piniginėmis lėšomis;

2) apskaičiuotų kompensacijų suma pervedama į energetines ir

komunalines paslaugas tiekiančių įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose.

5.

Jeigu per

laikotarpį, kurį šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) teikiama piniginė

socialinė parama, šeima (vienas gyvenantis asmuo) prarado teisę į piniginę

socialinę paramą arba buvo nustatyta, kad šeima (vienas gyvenantis asmuo) yra

pateikusi neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, šeimos narius ar

kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, ji nuo kito

mėnesio nebeteikiama.

6.

Šio

straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju piniginė socialinė parama šeimai (vienam

gyvenančiam asmeniui) skiriama iš naujo, kai šeima (vienas gyvenantis asmuo)

grąžina piniginėmis lėšomis neteisėtai gautą piniginę socialinę paramą.

7.

Socialinė pašalpa išmokama savivaldybės nustatyta tvarka už

kiekvieną praėjusį mėnesį.

8.

Kai šeimos (vieni gyvenantys asmenys) už būsto centralizuotą šildymą

ar kurą (energiją) būstui šildyti, centralizuotai tiekiamą karštą vandenį ar

kurą (energiją) karštam vandeniui ruošti ir šaltą vandenį atsiskaito su

energijos (kuro, vandens) tiekėjais kiekvieną mėnesį, kompensacijos teikiamos

savivaldybės nustatyta tvarka už kiekvieną praėjusį mėnesį.

9.

Kai būstas šildomas ir karštas vanduo ruošiamas naudojant kietą ar

kitokį kurą, kompensacijos teikiamos savivaldybės nustatyta tvarka už kiekvieną

praėjusį mėnesį arba iš karto už visą kompensacijų skyrimo laikotarpį.

10.

Jeigu šeimai

(vienam gyvenančiam asmeniui) apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė kaip 5

litai, ji nemokama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2217,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

22 straipsnis. Savivaldybės administracijos

pareigos ir teisės teikiant piniginę

socialinę paramą

1.

Savivaldybės administracija, teikdama piniginę

socialinę paramą, privalo:

1) socialinę pašalpą teikti nepinigine forma

savivaldybės tarybos nustatyta tvarka socialinės rizikos šeimoms ar asmenims ir

tais atvejais, kai bent vienas šeimos narys ar vienas gyvenantis asmuo nevykdo

šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2 dalyje nustatytų pareigų;

2) kompensacijas socialinės rizikos šeimoms ar

asmenims teikti šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu būdu;

3) kompensacijas šeimai arba vienam gyvenančiam

asmeniui, įsiskolinusiems už būsto šildymą, karštą ar šaltą vandenį, teikti šio

įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu būdu, jei šeima arba vienas

gyvenantis asmuo atitinka šio įstatymo 6 straipsnio 6 punkto reikalavimą;

4) neskirti kompensacijų, nutraukti jų teikimą

įsiskolinusiai už būsto šildymą, šaltą bei karštą vandenį šeimai arba vienam

gyvenančiam asmeniui, kurie atsisako sudaryti šio įstatymo 6 straipsnio 6

punkte nurodytą sutartį arba jos nevykdo.

2.

Savivaldybės administracija, teikdama piniginę

socialinę paramą, turi teisę:

1) darbingus nedirbančius socialinės paramos gavėjus,

nedalyvaujančius aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingiems

darbams atlikti;

2) papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl

piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus

dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių šeimos arba vieno

gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą;

3) tikrinti šeimos arba vieno gyvenančio asmens

gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities tyrimo aktą;

4) atsiradus neaiškumų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų

duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus

įtarimui, kad yra pateikti neteisingi duomenys arba jie nuslepiami,

pareikalauti, kad šeimos nariai arba vienas gyvenantis asmuo deklaruotų turtą

(įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta

tvarka;

5) nereikalauti iš piniginę socialinę paramą

gaunančios šeimos arba vieno gyvenančio asmens kas 3 mėnesius iš naujo pateikti

tų duomenų, kurie iki pakartotinio kreipimosi yra nepasikeitę;

6) neskirti piniginės socialinės paramos šeimai arba

vienam gyvenančiam asmeniui, nevykdantiems šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies

1–4 punktuose nustatytų pareigų.

3.

Patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas ir surašius

buities tyrimo aktą, savivaldybės administracijai suteikiama teisė iš šio įstatymo

4 straipsnio 2 dalyje numatytų lėšų:

1) skirti socialinę pašalpą, jei šeimos arba vieno

gyvenančio asmens pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas šeimai

arba vienam gyvenančiam asmeniui, tačiau šeima arba vienas gyvenantis asmuo

neatitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 ar 3 punktuose nustatytų reikalavimų;

2) skirti kompensacijas, jei išlaidos už būsto

šildymą, už faktinį šalto vandens ir karšto vandens kiekį atitinka šio įstatymo

9 straipsnio nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau šeima arba vienas

gyvenantis asmuo neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 ar 5 punktuose

nustatytų reikalavimų;

3) skirti kompensacijas už didesnį, negu nustatyta 10

straipsnio 1 dalies 1 punkte, būsto ploto normatyvą;

4) skirti socialinę pašalpą šeimai, kuri dėl vaiko

materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į

teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir išlaikymas nebuvo priteistas.

3 dalis papildyta

5 punktu nuo 2011-07-13 iki 2011-12-31

5) skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas,

į šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaičiuojant gaunamų stipendijų ir kitos materialinės paramos,

teikiamos aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir laipsnio

nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijų studentus) studentams,

studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų

programas (išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar

žemesnės pakopos studijų programas ir laipsnio nesuteikiančių studijų

programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo

valstybės biudžeto lėšomis), ir stipendijų bei

kitos materialinės paramos, teikiamos profesinių mokymo įstaigų mokiniams,

kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti.

4.

Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės

biudžeto lėšų socialinė parama gali būti skiriama ir kitais šio įstatymo

nenustatytais atvejais (skiriama vienkartinė pašalpa; padengiamas įsiskolinimas

už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir šalto vandens kiekį,

negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme

nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1611, 2008-06-17,

Žin., 2008, Nr. 74-2861 (2008-06-30)

Nr.

XI-1502,

2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 86-4144 (2011-07-13)

24 straipsnis. Piniginę socialinę paramą

gaunančios šeimos ir vieno gyvenančio

asmens pareigos

1.

Piniginę socialinę paramą gaunanti šeima ir vienas

gyvenantis asmuo privalo:

1) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

patvirtintą prašymo-paraiškos formą pateikti visą ir teisingą informaciją,

įrodančią šeimos arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę

paramą, bei būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus;

2) per mėnesį pranešti apie materialinės padėties

pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į

piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui;

3) savivaldybės administracijos reikalavimu deklaruoti

turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo

nustatyta tvarka;

4) sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams

galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;

5) dalyvauti savivaldybės administracijos pagal

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką organizuojamuose

visuomenei naudinguose darbuose.

2.

Bedarbiai šeimos nariai ir vieni gyvenantys asmenys

privalo vykdyti teritorinių darbo biržų sudarytuose individualiuose įdarbinimo

planuose nustatytus įsipareigojimus (neatsisakyti profesinio mokymo ar

kvalifikacijos tobulinimo, siūlomo darbo, viešųjų bei Užimtumo fondo remiamų

darbų ir kita).

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

NETEISĖTAI GAUTOS PINIGINĖS SOCIALINĖS

PARAMOS IŠIEŠKOJIMAS

25

straipsnis. Dėl gavėjo kaltės neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos

išieškojimas

1.

Nustačius, kad šeima arba vienas

gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi metu

pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, šeimos narius ar

kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba nepranešė

apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias

įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos

dydžiui, šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą sumą

arba ją mokėti dalimis.

2.

Negrąžinta neteisėtai gauta piniginė

socialinė parama, išskyrus atvejus, kai šeima arba vienas gyvenantis asmuo ne

trumpiau kaip 3 mėnesius po paskutinio paramos gavimo laikotarpio nesikreipė

dėl piniginės socialinės paramos, yra išieškoma savivaldybės administracijos

priimtu sprendimu iš gavėjui priklausančios piniginės socialinės paramos sumos

išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį.

25 straipsnis. Piniginę socialinę paramą

gaunančių asmenų pareigos

Piniginę

socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo:

1) išnaudoti

visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą

sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis į Vaikų išlaikymo

fondo administratorių, gauti teisės aktais nustatytas priklausančias išmokas ir

(ar) pašalpas ir kita);

2) pagal Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos

priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių

asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir

būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus;

3) per mėnesį

pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes,

turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės

paramos dydžiui;

4) savivaldybės

administracijos reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas

pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;

5) sudaryti

savivaldybių socialiniams darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas,

turimą turtą ir užimtumą;

6) dalyvauti

savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

AŠTUNTASIS SKIRSNISNETEISĖTAI GAUTOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS IŠIEŠKOJIMAS 26 straipsnis. Dėl piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų kaltės neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos išieškojimas

1.

Nustačius,

kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę

paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu

pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius

asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti,

arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės

padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į

piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai

gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą

pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis.

2.

Negrąžinta

neteisėtai gauta piniginė socialinė parama yra išskaičiuojama vadovaujantis

savivaldybės administracijos priimtu sprendimu iš piniginę socialinę paramą

gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant

ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra piniginę

socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę

mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą.

3.

Jeigu

neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota,

likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta

tvarka, jeigu

su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

27 straipsnis. Dėl savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kaltės

neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos išieškojimas

Dėl savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos lėšos išieškomos Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

6 straipsnis. Šeimos arba vieno gyvenančio

asmens teisė į kompensacijas

Gyvenamąją vietą būste deklaravę šeimos nariai arba

vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jei kreipimosi metu

atitinka šiuos reikalavimus:

1) šeimos arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės

teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 12 straipsnyje, vertė neviršija turto

vertės normatyvo;

2) išlaidos už būsto šildymą, kai būsto naudingasis

plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni

už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus normatyvus, viršija 20 procentų

skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų

pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio; arba (ir)

3) išlaidos už faktinį šalto vandens bei nuotekų

kiekį, bet ne didesnį už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą normatyvą,

viršija 2 procentus šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų; arba (ir)

4) išlaidos už karštą vandenį, kurio kiekis bei

atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už šio

įstatymo 10 straipsnyje nustatytus normatyvus, viršija 5 procentus šeimos arba

vieno gyvenančio asmens pajamų;

5) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys,

vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš

šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų sąlygų;

6) įsiskolinusieji už būsto šildymą, karštą ar

šaltą vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį dėl

dalies įsiskolinimo padengimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų

šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs padengti

įsiskolinimą.

7 straipsnis. Sąlygos, kurioms esant asmenys

turi teisę į piniginę socialinę paramą

1.

Sąlygos, kurioms esant asmenys turi teisę į

piniginę socialinę paramą:

1) vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per

laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius

maksimalios darbo laiko trukmės (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne

dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių

nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka), nustatytos Darbo

kodekso 144 straipsnio 1 dalyje arba 145 straipsnyje, arba dirba ne visą darbo

laiką Darbo

kodekso 146 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nustatytais atvejais, o jiems

darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimalią mėnesinę algą arba

minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;

2) asmenys mokosi dieninėse bendrojo lavinimo

mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems

sukaks 24 metai bei laikotarpiu nuo dieninės bendrojo lavinimo mokyklos

baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu kol

jiems sukaks 24 metai;

3) asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių arba

gaunantys bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas,

išskyrus pensijas, paskirtas netekus 45–55 procentų darbingumo (pensijas,

paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės

invalidais) bei našlių ar našlaičių pensijas;

4) asmenys yra bedarbiai, gaunantys nedarbo socialinio

draudimo išmoką arba mokymosi laikotarpiu – mokymosi stipendiją, arba dirbantys

viešuosius ar Užimtumo fondo remiamus darbus. Šių išmokų mokėjimo ir įdarbinimo

laikotarpiui pasibaigus, teisė į piniginę socialinę paramą išlieka iki šio

straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos sąlygos atsiradimo;

5) asmenys yra ne trumpiau kaip 6 mėnesius

įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje;

6) vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš šeimos narių

slaugo vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymo nustatyta tvarka nustatyta

globa (rūpyba) šeimoje, šeimos narį (narius), artimą savo ar sutuoktinio

giminaitį, jei jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų

tikslinės kompensacijos arba jie pripažinti neveiksniais;

7) asmuo ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi

sveikatos priežiūros įstaigos stacionare arba ne trumpiau kaip vieną mėnesį

turi nedarbingumo pažymėjimą;

8) yra nėščia moteris, kuriai yra likę 70 kalendorinių

dienų iki numatomos gimdymo datos;

9) teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę asmenys,

kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties likę ne daugiau kaip 5 metai;

10) asmenys yra įsiregistravę teritorinėje darbo

biržoje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių

atsiradimo: baigę formaliojo švietimo įstaigų dieninius skyrius abiturientai ir

absolventai; netekę 45–55 procentų darbingumo asmenys (III grupės invalidai); asmenys,

kuriems buvo nustatytas neįgalumo arba darbingumo lygis, nustatyto neįgalumo

arba darbingumo lygio terminui pasibaigus; motina (tėvas) arba globėja

(globėjas) jos (jo) auginamam vaikui sukakus 3 metus; asmenys, dirbę pagal

laikinąją ar patarnavimo (ne trumpiau kaip 1 mėnesį), terminuotą, sezoninę

darbo sutartį, šiai sutarčiai pasibaigus; asmenys, slaugę šeimos narį, vaiką,

kuriam įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, arba

artimąjį savo ar sutuoktinio giminaitį, kuriems buvo nustatytas nuolatinės

slaugos (pagalbos, priežiūros) būtinumas ar jie buvo pripažinti neveiksniais;

iš laisvės atėmimo vietų grįžę asmenys. Nutraukus registraciją teritorinėje

darbo biržoje, išskyrus įsidarbinimo atvejį, šiame punkte nurodytiems asmenims

taikoma šio straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata;

11) motina (tėvas) arba globėja (globėjas) namuose

augina: nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 3 metų; bent vieną nelankantį

ugdymo įstaigos vaiką iki 8 metų, kai šeimoje auginami 3 ir daugiau vaikų iki

14 metų; pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 8

metų arba dėl to, kad nėra vietų ikimokyklinėse ugdymo įstaigose arba šeima

gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo ikimokyklinio

ugdymo įstaigos;

12) motina

arba tėvas, kai vieno iš jų nėra arba jis (ji) dėl ligos, neįgalumo, bausmės

atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (vaikų), augina

namuose vaiką (vaikus) iki 14 metų ir dirba šeimai nuosavybės teise

priklausančius ar išsinuomotus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų;

13) vaikai nuo 16 iki 18 metų: mokosi; dirba; yra

įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje (šios dalies 5 ir 10 punkto sąlygos

netaikomos); įstatymų nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumas; nėštumo metu

(sukakus 18 metų teisė į piniginę socialinę paramą išlieka iki šios dalies 8

punkte nustatytos sąlygos atsiradimo).

2.

Auginančių vaikus iki 18 metų nesusituokusių

asmenų, nutraukusių santuoką ar gyvenančių skyrium sutuoktinių šeimos,

atitinkančios šio įstatymo 5 ir 6 straipsnių reikalavimus, teisę į socialinę

pašalpą turi:

1) sudarius teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko

(vaikų), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba

teismui priteisus šiam vaikui (šiems vaikams) išlaikymą;

2) tėvystės nustatymo, vaiko (vaikų) išlaikymo

priteisimo bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu.

3.

Piniginė socialinė parama šeimos nariui ar vienam

gyvenančiam asmeniui neteikiama, jei jis yra:

1) nuolat arba darbo dienomis išlaikomas (nemokamai

gauna nakvynę ir maistą) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje;

2) užsienio valstybėje besimokantis ir gyvenantis

mokinys ar studentas iki 24 metų;

3) atliekantis bausmę, sulaikytas ar suimtas, jam

paskelbta paieška ar teismo pripažintas nežinia kur esančiu;

4) atliekantis privalomąją pradinę karo tarnybą;

5) neturintis leidimo nuolat gyventi Lietuvos

Respublikoje, jei tokį leidimą privalo turėti pagal galiojančius teisės aktus.

4.

Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyta šeima nėra

sudariusi teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko materialinio išlaikymo arba

dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet

tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, ši šeima turi

teisę gauti kompensacijas, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas

(vaikai).

5.

Jei viename būste gyvenamąją vietą yra deklaravę

dvi ir daugiau šeimų ir (arba) vienų gyvenančių asmenų, kurie už komunalines

paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), tačiau bent

viena (vienas) iš jų neturi teisės į kompensacijas, jos neskiriamos nė vienai

iš šių šeimų ir nė vienam iš vienų gyvenančių asmenų.

6.

Jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina

valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo

(modernizavimo) projektą, asmenims, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų

kompensaciją pagal energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam

plotui, bet ne didesniam už šiame įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto

normatyvą, šildyti, šildymo ir nešildymo sezono metu apmokamas kreditas ir

palūkanos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį juos

pervedant bendrojo naudojimo objektų valdytojui Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-359,

2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 93-3963 (2009-08-04)

Nr. XI-1230,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7797 (2010-12-28)

TREČIASIS

SKIRSNIS

PINIGINĖS

SOCIALINĖS PARAMOS DYDŽIAI

12 straipsnis. Šeimos arba vieno gyvenančio

asmens turtas

1.

Skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos arba

vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas šis šeimos narių arba vieno gyvenančio

asmens nuosavybės teise turimas turtas:

1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai;

2) privalomos registruoti transporto priemonės;

3) privaloma registruoti žemės ūkio technika;

4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių;

5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jei

jų bendra vertė viršija 4 000 litų;

6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai

popieriai, pajai, jei jų bendra vertė viršija 2 000 litų;

7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai

dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 2 000 litų;

8) piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose

kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jei jų bendra

suma viršija 2 000 litų;

9) gautos (negrąžintos) paskolos, jei jų bendra suma

viršija 2 000 litų, išskyrus valstybės paskolas aukštųjų mokyklų studentams ir

kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jei daugiabučio namo butų savininkai

įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio

namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą;

10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos)

piniginės lėšos, jei jų bendra suma viršija 2 000 litų;.

11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą

nekilnojamąjį turtą bei atkuriamos santaupos ir kitos atkuriamos lėšos.

2.

Į šeimos arba vieno gyvenančio asmens turtą

įskaitoma per laikotarpį, praėjusį nuo paskutinio duomenų apie turtą pateikimo,

perleisto nuosavybėn kitam asmeniui šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose

nurodyto turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip šeimos arba vieno

gyvenančio asmens nuosavybėn įsigyto naujo turto vertė ar gautos piniginės

lėšos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-359,

2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 93-3963 (2009-08-04)

Nr. XI-1230,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7797 (2010-12-28)

13 straipsnis. Nekilnojamojo turto normatyvai

1.

Būsto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam

asmeniui yra 60 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto vienam iš jame

gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių, pridedant po 15 kvadratinių metrų

kiekvienam kitam šeimos nariui.

2.

Žemės sklypo normatyvas šeimai arba vienam

gyvenančiam asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:

1) namų valdos žemės sklypo ploto: miestuose – 6 arai,

miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;

2) žemės ūkio paskirties žemės sklypo, neviršijančio 1

hektaro (įskaitant jame esančią namų valdos žemę), ploto: miestuose – 6 arai,

miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;

3) didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės

sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, ir miškų ūkio

paskirties žemės sklypo ploto – 3,5 hektaro.

3.

Šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, gyvenamąją

vietą deklaravusiems (gyvenantiems) mieste, didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio

paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, ir

miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto normatyvas yra 6 arai.

4.

Jei šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi du ir

daugiau ne tos pačios paskirties žemės sklypų, taikomas vienos paskirties

didžiausios vertės žemės sklypo ploto normatyvas.

5.

Šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui,

neturintiems žemės sklypo, taikomas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas

žemės sklypo ploto normatyvas.

PENKTASIS SKIRSNISPAJAMŲ PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI APSKAIČIAVIMAS 17 straipsnis. Pajamos

1.

Skiriant

piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno

gyvenančio asmens gaunamos pajamos:

1) su darbo ar

tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant dienpinigius, butpinigius,

maistpinigius ir kitas pajamas;

2) autorinis

atlyginimas, pajamos, gautos iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos;

3) pensijos ir

(ar) pensijų išmokos, šalpos išmokos (išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos)

išlaidų tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą);

4) dividendai;

5) palūkanos;

6) individualios

įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno, ir (ar)

mažosios bendrijos narių, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės

bendrijos tikrųjų narių pajamos ir iš šių įmonių asmeniniams poreikiams gautos

lėšų sumos;

7) individualios

veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo

liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą;

8) pajamos

iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras

plotas neviršija 1 hektaro) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir

miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos

Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą

įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės

paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas),

viršijanti 6 000 litų per einamuosius kalendorinius metus;

9) išmokos žemės

ūkio veiklai;

10) piniginės

lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);

11) išmokos iš

Vaikų išlaikymo fondo;

12) socialinio

pobūdžio pajamos (išskyrus vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš

valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, subsidijas

užimtumui remti, mokamas iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, Europos

Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių

fondo,

ir

darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas

socialinio pobūdžio pajamas: transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems;

kompensacijas donorams; pagalbos pinigus, mokamus pagal Lietuvos Respublikos

socialinių paslaugų įstatymą);

13) išeitinė

išmoka, išmokama nutraukiant darbo sutartį;

14) išeitinė

išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;

15) ligos,

profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės)

pašalpos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos

sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės

atostogų ar vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais mokamos išmokos;

16) turtinės ar

neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo

kompensaciją);

17) turto

pardavimo pajamos (išskyrus pajamas, įskaitomas į turtą);

18) pajamos už

kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto nuomą;

19) loterijų ar

kitų žaidimų laimėjimai, prizai;

20) visų rūšių

stipendijos (išskyrus stipendijas ir kitą materialinę paramą, teikiamą aukštųjų

mokyklų pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir laipsnio nesuteikiančių

studijų (išskyrus rezidentūros studijų studentus) studentams, studijuojantiems

pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas (išskyrus

asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos

studijų programas ir laipsnio nesuteikiančių studijų programas, jeigu daugiau

kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis), ir stipendijas bei kitą materialinę paramą,

teikiamą profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio

mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti);

21) gautos

(negrąžintos) paskolos ar jų dalis (išskyrus paskolas ar jų dalis, įskaitomas į

turtą, aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės

remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio

namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės

remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas

(negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);

22) gautos

dovanų, paveldėtos, užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos arba kitos

faktiškai gaunamos piniginės lėšos (išskyrus pinigines lėšas, kuriomis

kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla

(savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos, ir labdarą piniginėmis

lėšomis).

2.

Jeigu iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pajamų yra išskaičiuojamas

gyventojų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo

sveikatos draudimo įmokos, šios pajamos įskaitomos išskaičiavus

gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo

sveikatos draudimo įmokas.

3.

Skiriant

socialinę pašalpą, kompensacijos ir socialinė pašalpa, taip pat papildomai

mokama socialinė pašalpa į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio

asmens pajamas neįskaitomos.

4.

Skiriant

kompensacijas, socialinė pašalpa, išskyrus papildomai mokamą socialinę pašalpą,

į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas įskaitoma, o

kompensacijos – neįskaitomos.

5.

Piniginės

lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai) į jas mokančio asmens pajamas

neįskaitomos.

6.

Darbo

užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, užmokestis už

kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, kas mėnesį

gaunamos išmokos ir (ar) pašalpos, ligos, profesinės reabilitacijos,

motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, statutiniams valstybės

tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo

nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar vaiko

priežiūros atostogų laikotarpiais mokamos išmokos, taip pat kitos kas mėnesį

gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos,

išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį.

7.

Darbo

užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, užmokestis už

kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, kas mėnesį

gaunamos išmokos ir (ar) pašalpos, ligos, profesinės reabilitacijos,

motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, statutiniams

valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams

laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar vaiko

priežiūros atostogų laikotarpiais mokamos išmokos, taip pat kitos

kas mėnesį gaunamos pajamos, kurios buvo išmokėtos ne mažiau kaip vieną mėnesį

pavėluotai, taip pat vienkartinės bei už du ar daugiau mėnesių iš karto

išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos ir piniginės lėšos, gautos vaikui

(įvaikiui) išlaikyti (alimentai), įskaitomos į pajamas tų mėnesių, kada jos

buvo išmokėtos.

8.

Kai vienas iš

tėvų vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams) išlaikyti gauna teismo priteistą

konkrečią pinigų sumą, vidutinė vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams)

išlaikyti skirta suma per mėnesį apskaičiuojama gautą pinigų sumą padalijus iš

mėnesių iki vaiko (įvaikio) pilnametystės skaičiaus.

9.

Pajamos iš

žemės ūkio veiklos nustatomos pagal šios veiklos apskaitos dokumentus. Jeigu

tokių dokumentų nėra, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus žemės ūkio veiklos

pajamų, įvertintų pagal sąlygines išlaidas, normatyvus. Jeigu nėra galimybės

nustatyti pajamų pagal šiuos normatyvus arba žemės ūkio veikla nevykdoma,

vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatytą pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų.

10.

Pajamos,

gautos teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir

miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Žemės ūkio ir

miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, apskaičiuojamos sumuojant einamaisiais

kalendoriniais metais gautą atlygį. Šis atlygis nelaikomas pajamų šaltinio

pasikeitimu.

11.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodytos pajamos, gautos užsienio valiuta,

perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko oficialų lito ir užsienio valiutos

kursą, galiojantį pajamų lyginimo dieną.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-2414,

2012-11-13, Žin., 2012, Nr. 136-6968 (2012-11-24)

Nr.

XII-329,

2013-05-16, Žin., 2013, Nr. 57-2861 (2013-06-01)

18

straipsnis. Pajamų socialinei pašalpai gauti apskaičiavimas

1.

Bendrai

gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos socialinei

pašalpai gauti apskaičiuojamos:

1) pagal

vidutines 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė

pašalpa, pajamas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnyje;

2) pagal

mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, jeigu bent vieno iš

bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis,

palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė arba tą mėnesį, nuo kurio

skiriama socialinė pašalpa, yra gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė

netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo

sutartį, išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos

faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas

atostogas) (toliau – vienkartinė išmoka) ar iš karto už 2 ir daugiau mėnesių

išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos arba pasikeitė bendrai gyvenančių asmenų

sudėtis ar vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis.

2.

Šio

straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka netaikoma, jeigu per 3 praėjusius

mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, buvo gauta

vienkartinė išmoka ar iš karto už 2 ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį

gaunamos pajamos.

3.

Jeigu vienam

iš bendrai gyvenančių asmenų socialinė pašalpa pagal šio įstatymo 8 straipsnio

5 dalies 2, 5 ar 6 punktą neteikiama, apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų

vidutines mėnesio pajamas, jam tenkanti pajamų dalis iš bendrai gyvenančių

asmenų pajamų atimama ir socialinė pašalpa skiriama likusiems bendrai

gyvenantiems asmenims.

4.

Jeigu vienam

iš bendrai gyvenančių asmenų socialinė pašalpa pagal šio įstatymo 8 straipsnio

5 dalies 1, 3 ar 4 punktą neteikiama, apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų

vidutines mėnesio pajamas, šio asmens gaunamos pajamos į bendrai gyvenančių

asmenų pajamas neįskaitomos ir jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o

socialinė pašalpa skiriama likusiems bendrai gyvenantiems asmenims.

19

straipsnis. Pajamų kompensacijoms gauti apskaičiavimas

1.

Būsto šildymo

išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos

apskaičiuojamos pagal visų bendrai gyvenančių asmenų vidutinių mėnesio pajamų

dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems ar būstą nuomojantiems

bendrai gyvenantiems asmenims, arba pagal gyvenamąją vietą deklaravusio ar būstą

nuomojančio vieno gyvenančio asmens vidutines mėnesio pajamas.

2.

Bendrai

gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos būsto šildymo

išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms

gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta

tvarka.

3.

Socialinę

pašalpą gaunantiems bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam

asmeniui būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens

išlaidų kompensacijos apskaičiuojamos pagal pajamas, kurios paskutinį kartą

buvo nurodytos skiriant socialinę pašalpą, įskaitant pagal šias pajamas

paskirtos socialinės pašalpos dydį, ir skiriamos paskirtos socialinės pašalpos

laikotarpiui.

4.

Jeigu bendrai

gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas

pagal šį įstatymą ir pagal Lietuvos Respublikos kompensacijų nepriklausomybės

gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS

agresijos, bei jų šeimoms įstatymą, taikomas tas įstatymas, kuris suteikia

teisę į didesnio dydžio piniginę socialinę paramą.

5.

Jeigu viename

būste gyvenamąją vietą yra deklaravę ar būstą nuomojasi bendrai gyvenantys

asmenys ir vienas gyvenantis asmuo ir (arba) dvi ar daugiau bendrai gyvenančių

asmenų grupių, ir (arba) du ar daugiau vienų gyvenančių asmenų, kurie už

komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę),

visų būste gyvenamąją vietą deklaravusių ar būstą nuomojančių asmenų vidutinės

mėnesio pajamos apskaičiuojamos sudedant kiekvienos bendrai gyvenančių asmenų

grupės šiame būste gyvenamąją vietą deklaravusiems ar būstą nuomojantiems

bendrai gyvenantiems asmenims tenkančią vidutinių mėnesio pajamų dalį ir (arba)

vienų gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, prieš tai atėmus jiems (jam)

tenkančių valstybės remiamų pajamų dydį.

6.

Jeigu vienam

iš bendrai gyvenančių asmenų būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų

ir karšto vandens išlaidų kompensacijos pagal šio įstatymo 8 straipsnio 5

dalies 2, 5 ar 6 punktą neteikiamos, apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų

vidutines mėnesio pajamas, jam tenkanti pajamų dalis iš bendrai gyvenančių

asmenų pajamų atimama ir kompensacijos skiriamos likusiems bendrai gyvenantiems

asmenims.

7.

Jeigu vienam

iš bendrai gyvenančių asmenų būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų

ir karšto vandens išlaidų kompensacijos pagal šio įstatymo 8 straipsnio 5

dalies 1, 3 ar 4 punktą neteikiamos, apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų

vidutines mėnesio pajamas, šio asmens gaunamos pajamos į bendrai gyvenančių

asmenų pajamas neįskaitomos ir jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o

kompensacijos skiriamos likusiems bendrai gyvenantiems asmenims.

8.

Jeigu viename

būste gyvenamąją vietą yra deklaravę ar būstą nuomojasi bendrai gyvenantys

asmenys ir vienas gyvenantis asmuo ir (arba) dvi ar daugiau bendrai gyvenančių

asmenų grupių, ir (arba) du ar daugiau vienų gyvenančių asmenų ir vienam

gyvenančiam asmeniui būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto

vandens išlaidų kompensacijos pagal šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalį

neteikiamos, jam vidutinės mėnesio pajamos nenustatomos, o kompensacijos

skiriamos likusioms būste gyvenamąją vietą deklaravusioms ar būstą

nuomojančioms bendrai gyvenančių asmenų grupėms ir (arba) vieniems gyvenantiems

asmenims.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

PINIGINĖS

SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMAS

19 straipsnis. Kreipimasis dėl piniginės

socialinės paramos

1.

Kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos,

pareiškėjas užpildo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą

prašymą-paraišką, nurodo duomenis apie save ir šeimos narius, veiklos pobūdį,

turimą turtą ir šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose bei 2 dalyje

nurodyto turto vertę, gaunamas pajamas, taip pat kitą piniginei socialinei

paramai gauti būtiną informaciją. Prie prašymo-paraiškos pridedamos šeimos

narių arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie šio įstatymo 15 straipsnyje

nurodytas pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio

skiriama piniginė socialinė parama, arba, jei pajamų šaltinis yra pasikeitęs,

pajamas to mėnesio, nuo kurio prašoma skirti piniginę socialinę paramą. Visų

prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą pareiškėjas patvirtina savo

parašu.

2.

Pareiškėjas pateikia duomenis apie mėnesio,

einančio prieš prašymo-paraiškos pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą

turtą, nurodytą šio įstatymo 12 straipsnyje, ir tai patvirtinančius dokumentus.

Šie duomenys, nesant pasikeitimų, pateikiami kas 12 mėnesių. Šiam terminui

pasibaigus, socialinės paramos teikimo laikotarpiu iki paramos teikimo

laikotarpio pabaigos naujų duomenų apie turimą turtą pateikti nereikia.

3.

Turto, nurodyto šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies

1–5 punktuose, vertę nustato savivaldybės administracija, vadovaudamasi

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos parengta metodika ir Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos patvirtintomis žemės ūkio produkcijos sąlyginėmis

vertėmis.

Pastaba. Devintasis skirsnis galioja iki 2014 m. gruodžio 31 d.DEVINTASIS SKIRSNISPINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMAS VYKDANT SAVARANKIŠKĄJĄ SAVIVALDYBIŲ FUNKCIJĄ  28 straipsnis. Piniginės socialinės paramos teikimo vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją ypatumai

1.

Akmenės

rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono

savivaldybės piniginę socialinę paramą teikia vykdydamos savarankiškąją

savivaldybių funkciją.

2.

Vykdant

savarankiškąją savivaldybių funkciją, piniginė socialinė parama teikiama

vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytais piniginės socialinės

paramos teikimo principais.

3.

Vykdant

savarankiškąją savivaldybių funkciją, piniginė socialinė parama teikiama

taikant šio įstatymo nuostatas tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skirsnio

nuostatos.

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

ir taikymas

1.

Šio įstatymo

paskirtis – nustatyti piniginės socialinės paramos teikimo principus,

finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir

pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems

gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo

galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas.

2.

Šis įstatymas

taikomas asmenims, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje,

o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje

gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą:

1) Lietuvos

Respublikos piliečiams;

2)

užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą

gyventi Europos Bendrijoje;

3) Europos

Sąjungos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems teisės aktų

nustatyta tvarka išduoti dokumentai, patvirtinantys jų teisę gyventi Lietuvos

Respublikoje, ir kurie ne mažiau kaip 3 mėnesius gyvena Lietuvos Respublikoje.

Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariais laikomi sutuoktinis

arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai,

įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės

sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra

išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, sutuoktinio ar asmens,

su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją;

4)

užsieniečiams, kuriems suteikta papildoma apsauga arba laikinoji apsauga

Lietuvos Respublikoje, išskyrus integracijos laikotarpiu gaunančius paramą iš

integracijai skirtų lėšų.

3.

Šio įstatymo

nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo

priede.

2

straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Artimieji

giminaičiai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame

kodekse (toliau – Civilinis kodeksas).

2.

Bendrai

gyvenantys asmenys – sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų;

susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų nepilnamečiai vaikai

(įvaikiai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikai (įvaikiai) iki 18 metų;

neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais

pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų.

Į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį taip pat įskaitomi dirbantys (taip pat

savarankiškai dirbantys), jeigu per mėnesį jų gaunamos pajamos yra mažesnės

kaip 1 valstybės remiamų pajamų dydis, arba nedirbantys (taip pat savarankiškai

nedirbantys) nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai

vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar

pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje

mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo

laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo

programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.

3.

Bendrojo

naudojimo objektų valdytojas – kaip ši sąvoka

apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti

ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme.

4.

Būstas

– vienbutis gyvenamasis namas, butas ar kitos gyvenamosios patalpos arba jų

dalys, tinkamos vienam asmeniui ar bendrai gyvenantiems asmenims gyventi ir

atitinkančios esminius statinio (higienos, gaisrinės saugos ir kitus)

reikalavimus.

5.

Būsto

šildymo išlaidos – pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės

komisijos rekomenduojamus ar su ja suderintus vartotojų siūlomus šilumos

paskirstymo metodus būstui šildyti priskirtų centralizuotai tiekiamos šilumos

sąnaudų arba pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos

patvirtintą metodiką būstui šildyti nustatytų kitų energijos rūšių ar

kuro sąnaudų, padaugintų iš jų kainos, suma, įskaitant pridėtinės vertės

mokestį.

6.

Geriamojo

vandens išlaidos – geriamojo vandens ir nuotekų kiekių, padaugintų iš jų

kainų bei pardavimo veiklos sąnaudų (išlaidų), suma, įskaitant pridėtinės

vertės mokestį.

7.

Karšto

vandens išlaidos – kai karštas vanduo ar šiluma karštam vandeniui ruošti

tiekiama centralizuotai, – pateikto apmokėti karšto vandens kiekio, padauginto

iš jo kainos, arba pateiktų apmokėti geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti

kiekio ir šilumos šiam vandeniui pašildyti kiekio, padaugintų iš geriamojo

vandens ir šilumos geriamajam vandeniui pašildyti kainų, arba, kai vanduo

šildomas naudojant kitas energijos rūšis ar kurą, – kitų energijos rūšių ar

kuro geriamajam vandeniui pašildyti kiekių, apskaičiuotų pagal Valstybinės

kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodiką, padaugintų

iš jų kainų, bei pateiktos apmokėti centralizuotai tiekiamos šilumos kiekio

arba pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą

metodiką apskaičiuotų kitų energijos rūšių ar kuro kiekių karšto vandens

temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai), padaugintų iš jų kainų, suma, įskaitant

pridėtinės vertės mokestį.

8.

Naudingasis

būsto plotas – bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių,

sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šiltų pagalbinių

patalpų) grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų,

rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas.

9.

Nepasiturintys

gyventojai – bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo,

kurie, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, šio įstatymo nustatyta tvarka turi

teisę gauti piniginę socialinę paramą.

10.

Pajamų

šaltinio pasikeitimas – įvairios prigimties pajamų, gautų iš fizinių ar

juridinių asmenų, įgijimas ir (ar) netekimas.

11.

Piniginė

socialinė parama nepasiturintiems gyventojams (toliau – piniginė

socialinė parama) – pinigine ar nepinigine formomis teikiama parama

nepasiturintiems gyventojams šio įstatymo nustatyta tvarka.

12.

Savarankiškai

dirbantys asmenys – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos

valstybinio socialinio draudimo įstatyme.

13.

Socialinė

kortelė – dokumentas, kuriuo nepasiturintiems gyventojams suteikiama teisė

pirkti maisto produktus ir kitas būtinas prekes, išskyrus alkoholinius gėrimus,

tabako gaminius, loterijos bilietus.

14.

Socialinė

rizika – veiksniai ir aplinkybės, dėl kurių asmenys patiria ar yra pavojus

patirti jiems socialinę atskirtį: suaugusiųjų socialinių įgūdžių tinkamai

prižiūrėti ir ugdyti vaikus (įvaikius) stoka ar nebuvimas; vaikų (įvaikių)

visapusiško fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygų

neužtikrinimas; psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta; smurtas;

įsitraukimas ar polinkis įsitraukti į nusikalstamą veiklą; piktnaudžiavimas

narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, alkoholiu, priklausomybė nuo

narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio, azartinių lošimų; elgetavimas,

valkatavimas, skurdas ir benamystė; motyvacijos dalyvauti darbo rinkoje stoka

ar nebuvimas.

15.

Vienas

gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų asmuo arba

veiksniu pripažintas nepilnametis, kuris yra nesusituokęs (įskaitant santuoką

nutraukusius asmenis), taip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu gyvenantis

skyrium, neturintis vaikų (įvaikių) arba jų turintis, tačiau teismo sprendimu

dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium ar dėl santuokos nutraukimo vaikai (įvaikiai)

yra likę gyventi su kitu sutuoktiniu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XII-329,

2013-05-16, Žin., 2013, Nr. 57-2861 (2013-06-01)

3

straipsnis. Piniginės socialinės paramos teikimo principai

Piniginė

socialinė parama teikiama vadovaujantis šiais principais:

1)

bendradarbiavimo ir dalyvavimo. Piniginės socialinės paramos teikimas

remiasi asmenų, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos, bendruomenės,

bendrojo naudojimo objektų valdytojų, nevyriausybinių organizacijų,

savivaldybės, valstybės institucijų ir įstaigų bendradarbiavimu ir tarpusavio

pagalba;

2) prieinamumo.

Piniginė socialinė parama teikiama taip, kad būtų užtikrintas piniginės

socialinės paramos prieinamumas nepasiturintiems gyventojams kuo arčiau jų

gyvenamosios vietos;

3) socialinio

teisingumo ir veiksmingumo. Piniginė socialinė parama teikiama siekiant

sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti

motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai

naudojant turimus išteklius;

4)

visapusiškumo. Piniginė socialinė parama teikiama derinant ją su socialinėmis

paslaugomis, vaiko teisių apsauga, užimtumu, sveikatos priežiūra, švietimu ir

ugdymu;

5) lygių

galimybių. Piniginė socialinė parama teikiama užtikrinant nepasiturinčių

gyventojų lygybę, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės,

socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės

orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XII-329,

2013-05-16, Žin., 2013, Nr. 57-2861 (2013-06-01)

4

straipsnis. Piniginės socialinės paramos finansavimas

1.

Piniginė

socialinė parama, išskyrus socialinę paramą, nurodytą šio įstatymo 23

straipsnio 4 dalyje ir devintajame skirsnyje, finansuojama ir šio įstatymo 8

straipsnio 8 dalyje numatytas kreditas ir palūkanos apmokami iš valstybės

biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams.

2.

Piniginei

socialinei paramai, nustatytai šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje, gali būti

panaudojama iki 4 procentų socialinei pašalpai ir kompensacijoms skirtų lėšų.

3.

Socialinė

parama šio įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje ir devintajame skirsnyje nurodytais

atvejais finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų.

4.

Piniginei

socialinei paramai administruoti iš valstybės biudžeto specialios tikslinės

dotacijos savivaldybių biudžetams skiriama:

1) 4 procentai

socialinei pašalpai ir kompensacijoms skirtų lėšų, iš jų socialinį darbą

dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti – 1,5 procento socialinei

pašalpai ir kompensacijoms skirtų lėšų. Piniginei socialinei paramai

administruoti panaudojama ne didesnė lėšų suma negu nustatytas piniginei

socialinei paramai administruoti skiriamų lėšų procento dydis nuo panaudotų

lėšų piniginei socialinei paramai mokėti;

Pastaba. 4

straipsnio 4 dalies 1 punktas galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d.

2) nuo 2 iki 4

procentų socialinei pašalpai ir kompensacijoms skirtų lėšų. Konkretų piniginei

socialinei paramai administruoti skiriamų lėšų procento dydį iki biudžetinių

metų pradžios nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Piniginei

socialinei paramai administruoti panaudojama ne didesnė lėšų suma negu

nustatytas piniginei socialinei paramai administruoti skiriamų lėšų procento

dydis nuo panaudotų lėšų piniginei socialinei paramai mokėti.

5.

Valstybės biudžeto lėšų, skirtų specialioms tikslinėms dotacijoms socialinei

pašalpai ir kompensacijoms administruoti, naudojimo ir atsiskaitymo tvarką

nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

6.

Nepanaudotos

valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams lėšos

piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti gali būti naudojamos kitai

socialinei paramai finansuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau –

Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

3 straipsnis.

Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems

asmenims rūšys

Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms

ir vieniems gyvenantiems asmenims (toliau – piniginė socialinė parama) rūšys

yra šios:

1) socialinė pašalpa;

2) būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir

išlaidų karštam vandeniui kompensacijos (toliau – kompensacijos).

8 straipsnis. Socialinės pašalpos dydis

1.

Socialinė pašalpa sudaro 90 procentų skirtumo tarp

valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių

šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį, išskyrus šio įstatymo 7

straipsnio 4 dalyje nurodytą socialinę pašalpą vaikui.

2.

Socialinė pašalpa vaikui sudaro 90 procentų

skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam šeimos nariui ir vidutinių šeimos

pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį.

15 straipsnis. Šeimos arba vieno gyvenančio

asmens pajamos

1.

Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų

šeimos narių arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos:

1) su darbo santykiais susijusios pajamos, išskyrus

mokinių, kurie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ar profesinio

mokymo įstaigose pagal bendrojo lavinimo programą ir (ar) pagal profesinio

mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, su darbo santykiais susijusias

pajamas;

2) autorinis atlyginimas;

3) pensijos ir (ar) pensijų išmokos, šalpos išmokos, išskyrus

slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas ir tikslinį

priedą;

4) dividendai;

5) palūkanos;

6) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš

šios įmonės apmokestinto pelno;

7) individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas,

gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą;

8) pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš

žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;

9) išmokos žemės ūkio veiklai;

10) piniginės lėšos, gautos vaikui išlaikyti (alimentai);

Punkto redakcija

iki 2012-01-01:

11) kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos,

išskyrus: transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas

donorams; išmoką vaikui, mokamą pagal Išmokų vaikams įstatymą; socialinę

stipendiją; pagalbos pinigus, mokamus pagal Socialinių paslaugų įstatymą;

Punkto redakcija

nuo 2012-01-01:

11) kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos,

išskyrus: transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas

donorams; išmoką vaikui, mokamą pagal Išmokų vaikams įstatymą; pagalbos

pinigus, mokamus pagal Socialinių paslaugų įstatymą;

12) išeitinė išmoka, išmokama nutraukiant darbo

sutartį;

13) išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės

tarnautojui;

14) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės

ir motinystės (tėvystės) pašalpa;

15) turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas

(įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją);

16) gautos dovanų piniginės lėšos;

17) paveldėtos piniginės lėšos;

18) užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos

piniginės lėšos;

19) turto pardavimo pajamos, išskyrus įskaitomas į

turtą;

20) turto nuomos pajamos;

21) loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;

22) kitos faktiškai gaunamos pajamos, išskyrus labdarą

piniginėmis lėšomis.

Dalis papildoma

nauju 22 punktu, buvęs 22 punktas laikomas 23 punktu nuo 2012-01-01:

22) visų rūšių stipendijos, išskyrus stipendijas ir

kitą materialinę paramą, teikiamą aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų,

vientisųjų ir laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijų

studentus) studentams, studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės ar

ištęstinės studijų formų programas (išskyrus asmenis, pakartotinai

studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas ir

laipsnio nesuteikiančių studijų programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų

programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis),

ir stipendijas bei kitą materialinę paramą, teikiamą profesinių mokymo įstaigų

mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai

kvalifikacijai įgyti;

23) kitos faktiškai gaunamos pajamos, išskyrus labdarą

piniginėmis lėšomis.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pajamos imamos

išskaičiavus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo

įmokas.

3.

Skiriant socialinę pašalpą, būsto šildymo

išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir karštam vandeniui kompensacijos bei

socialinė pašalpa į šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitomos.

4.

Skiriamos būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam

vandeniui ir karštam vandeniui kompensacijos į šeimos arba vieno gyvenančio

asmens pajamas neįskaitomos.

5.

Piniginės lėšos, mokamos vaikui išlaikyti

(alimentai), į jas mokančio asmens pajamas neįskaitomos.

6.

Darbo

užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už

kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, kas mėnesį

gaunamos pašalpos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir

motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos

įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos, išskyrus šio

straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį.

7.

Darbo

užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už

kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, kas mėnesį

gaunamos pašalpos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir

motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos,

kurios buvo išmokėtos ne mažiau kaip vieną mėnesį pavėluotai, taip pat

vienkartinės, už du ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtos mėnesinės išmokos ir

piniginės lėšos vaikui išlaikyti (alimentai) įskaitomos į pajamas tų mėnesių,

kuriais jos buvo išmokėtos.

8.

Vienam iš tėvų vaiko (vaikų) išlaikymui gavus

teismo priteistą konkrečią pinigų sumą, vidutinė vaikui (vaikams) išlaikyti

skirta suma per mėnesį apskaičiuojama gautą pinigų sumą padalijus iš mėnesių

iki vaiko pilnametystės skaičiaus.

9.

Išlaikymą vaikui (vaikams) priteisus tam tikru

turtu, į šeimos pajamas įskaitomos iš to turto naudojimo (nuomos) gaunamos

pajamos. Šias pajamas pareiškėjas pats nurodo prašyme-paraiškoje.

10.

Pajamos iš žemės ūkio veiklos nustatomos pagal

šios veiklos apskaitos dokumentus. Jei tokių dokumentų nėra, vidutinės mėnesio

pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

patvirtintus žemės ūkio veiklos pajamų, įvertintų pagal sąlygines išlaidas,

normatyvus. Jeigu nėra galimybės nustatyti pajamų pagal šiuos normatyvus arba

žemės ūkio veikla nevykdoma, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą pajamų normą hektarui žemės

ūkio naudmenų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1611,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2861 (2008-06-30)

Nr. XI-1230,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7797 (2010-12-28)

16 straipsnis. Pajamų socialinei pašalpai

gauti apskaičiavimas

1.

Šeimos arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos

socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos:

1) pagal vidutines 3 mėnesių, praėjusių iki mėnesio,

nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, nurodytas šio įstatymo 15

straipsnyje;

2) pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė

pašalpa, pajamas, jei bent vieno šeimos nario arba vieno gyvenančio asmens

pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė arba tą mėnesį

yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas

mėnesį gaunamos išmokos.

2.

Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka

netaikoma, jei per 3 mėnesius, praėjusius iki mėnesio, nuo kurio skiriama

socialinė pašalpa, buvo gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto

darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį,

išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos

faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas

atostogas) ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos

išmokos.

3.

Jei šeimos nariui socialinė pašalpa pagal šio

įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama, tačiau jis gauna šio įstatymo 15

straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas

jam tenkanti pajamų dalis iš šeimos pajamų atimama ir socialinė pašalpa

skiriama likusiems šeimos nariams.

4.

Jei šeimos nariui socialinė pašalpa pagal šio

įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama ir jis negauna šio įstatymo 15

straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas

jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o socialinė pašalpa skiriama likusiems

šeimoms nariams.

23 straipsnis. Savivaldybės

administracijos pareigos ir teisės teikiant piniginę socialinę paramą

1.

Savivaldybės

administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo:

1) derinti

socialinės pašalpos teikimo bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems

asmenims, patyrusiems socialinę riziką, formas – nepinigine forma ir pinigais –

savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Socialinės pašalpos dydis pinigais

negali viršyti 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio;

2) kompensacijas

bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems

socialinę riziką, teikti šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu

būdu;

3) 6 mėnesius

socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams),

įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo

programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų

pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą

(formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų 6 mėnesius

neteikti bendrai gyvenantiems asmenims ar 6 mėnesiams nutraukti

jų teikimą iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų

institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo

laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą,

neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;

4) 6 mėnesius

neteikti socialinės pašalpos ir kompensacijų ar 6 mėnesiams nutraukti jų

teikimą vienam gyvenančiam asmeniui iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją

vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės

paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar)

nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;

5)

kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui,

įsiskolinusiems už būsto šildymą, karštą ar geriamąjį vandenį, teikti šio

įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu būdu, jeigu bendrai

gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo atitinka šio įstatymo 7

straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimą;

6)

neskirti kompensacijų, nutraukti jų teikimą įsiskolinusiems už būsto šildymą,

geriamąjį ar karštą vandenį bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam

gyvenančiam asmeniui, kurie nevykdo šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte

nustatyto reikalavimo;

7) kilus

pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir

gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus pagrįstam įtarimui, kad yra

pateikti neteisingi duomenys arba jie nuslepiami, pareikalauti, kad bendrai

gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruotų turtą (įskaitant

gaunamas pajamas) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo

(toliau – Gyventojų turto deklaravimo įstatymas) nustatyta tvarka, ir

informuoti nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas dėl

galimai nelegaliai gautų ar gaunamų pajamų ir (ar) nelegalaus darbo ar

neteisėtos veiklos, susijusios su pajamų gavimu;

8) kilus

pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir

gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio

asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo

sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti

skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas.

2.

Savivaldybės

administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę:

1) darbingus

nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat

savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę,

nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą

bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą,

nustatytą šioje dalyje, šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse (dalyje), ir

nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai

atlikti;

2) 3 mėnesius

socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams),

įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo

programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų

pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas)

(pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų 3 mėnesius neteikti bendrai

gyvenantiems asmenims ar 3 mėnesiams nutraukti jų teikimą, jeigu bent vienas iš

bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte

nustatytos pareigos ir (ar) nevykdo 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos,

išskyrus atvejį, kai dėl šio punkto nuostatos nevykdymo nesusidarė piniginės

socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė negu apskaičiuota, įvertinus

atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama;

3) 3

mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos ar 3 mėnesiams nutraukti jos

teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu jis nevykdo šio įstatymo 25

straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) nevykdo 25 straipsnio 3 punkte

nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šio punkto nuostatos nevykdymo

nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė negu

apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama;

4) jeigu bent

vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5

ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinę pašalpą skirti tik vaikui

(įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai

jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo

programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar

derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma),

o kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki pareigos bus įvykdytos;

5) jeigu

vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6

punktuose nustatytų pareigų, socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar

nutraukti jų teikimą, iki pareigos bus įvykdytos;

6) 6 mėnesius

neteikti piniginės socialinės paramos, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba

vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis viršija šio įstatymo 16

straipsnio 5 dalyje nustatytą piniginių lėšų normatyvą;

7) 6 mėnesius

neteikti piniginės socialinės paramos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba

vienas gyvenantis asmuo per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl piniginės socialinės

paramos perleido nuosavybėn kitam asmeniui šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies

1–8 punktuose nurodytą turtą ir kreipdamiesi (kreipdamasis) dėl piniginės

socialinės paramos prašyme-paraiškoje nenurodė gautų piniginių lėšų ar už jas

įsigyto naujo turto;

8) 6 mėnesius

neteikti piniginės socialinės paramos ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą

vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, vykdantiems

individualią veiklą ir (ar) nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos

veiklą, kuriems ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiama piniginė socialinė parama,

jeigu jie prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos veiklos

gavo mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį. Šiuo

atveju socialinė pašalpa gali būti skiriama vaikams, įskaitant pilnamečius

vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu

nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1

dienos;

9) 12 mėnesių

neteikti piniginės socialinės paramos ar 12 mėnesių nutraukti jos mokėjimą,

jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginės

socialinės paramos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą

registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas,

nustatytas šio įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, arba nuosavybės teise turimą

privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą,

mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis šio įstatymo 20

straipsnio 5 dalimi;

10) patikrinusi

bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir

surašiusi buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, neteikti kompensacijų ar

nutraukti jų teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis

asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai

negyvena;

11) papildomai

apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar

gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų

duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę

į piniginę socialinę paramą;

12) siekdama

įvertinti piniginės socialinės paramos teikimo veiksmingumą, savivaldybės tarybos

nustatyta tvarka periodiškai tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno

gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;

13) nereikalauti

iš piniginę socialinę paramą gaunančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno

gyvenančio asmens iš naujo pateikti tų duomenų, kurie iki pakartotinio

kreipimosi yra nepasikeitę;

14) pasitelkti

bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių

bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovus ir (ar)

gyvenamosios vietovės bendruomenės narius, ir (ar) seniūnaičius, ir (ar) kitus

suinteresuotus asmenis dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės

paramos skyrimo ir teikti socialines paslaugas šio straipsnio 1 dalies 1

punkte, 2 dalies 3, 5 punktuose ir 3 dalyje numatytais atvejais.

3.

Patikrinus

bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir

surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, savivaldybės

administracijai suteikiama teisė savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš šio įstatymo

4 straipsnio 2 dalyje numatytų lėšų:

1) skirti

socialinę pašalpą, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens

pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems

asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, tačiau bendrai gyvenantys asmenys

arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 ar 3 punkte

nustatytų reikalavimų;

2) skirti

kompensacijas, jeigu išlaidos už būsto šildymą, už faktinį geriamojo vandens ir

(ar) karšto vandens kiekį atitinka šio įstatymo 11 straipsnio nustatytus

kompensuojamus dydžius, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas

gyvenantis asmuo neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte

nustatytų reikalavimų;

3) skirti būsto

šildymo išlaidų kompensaciją už didesnį, negu nustatyta šio įstatymo 12

straipsnio 1 dalies 1 punkte, naudingojo būsto ploto normatyvą;

4) skirti

socialinę pašalpą ir kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims, kurie

nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio

išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą

arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė

nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas;

5) skirti

socialinę pašalpą bendrai gyvenantiems asmenims, santuokos nutraukimo bylos

nagrinėjimo metu esant ginčui, atskirai;

6) skirti

socialinę pašalpą, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens

vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 20 procentų viršija valstybės

remiamų pajamų dydį ir bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo

atitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus:

vienam gyvenančiam asmeniui ir dviem bendrai gyvenantiems asmenims – 25

procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; trims ir keturiems bendrai

gyvenantiems asmenims – 50 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; penkiems

ir daugiau – 70 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio;

7) skirti

būsto šildymo išlaidų kompensaciją vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai

gyvenantiems asmenims, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės

teise turimame būste arba nuomojasi būstą, kuris Nekilnojamojo turto registre

nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos arba atskira gyvenamoji patalpa,

kai bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos;

8) skirti būsto

šildymo išlaidų kompensaciją, jeigu daugiabučio namo buto savininkas neatitinka

šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų;

9) skirti

socialinę pašalpą ir kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam

gyvenančiam asmeniui, kai jiems piniginė socialinė parama neskiriama šio

įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytu atveju;

10)

nemažinti socialinės pašalpos dydžio, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnio

2 dalies 1–5 punktuose, jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos

valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu

nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos

priemonėse.

4.

Savivaldybės

tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų socialinė parama gali

būti skiriama ir kitais atvejais (skiriama vienkartinė pašalpa; apmokama skola

už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį,

negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme

nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XII-329,

2013-05-16, Žin., 2013, Nr. 57-2861 (2013-06-01)

24

straipsnis. Informacijos teikimas

1.

Duomenis ir

informaciją apie asmens, pageidaujančio gauti piniginę socialinę paramą, turimą

turtą ir pajamas juridiniai ir fiziniai asmenys privalo pateikti nemokamai per

10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

2.

Valstybės ir

savivaldybių įmonės, institucijos, įstaigos ir organizacijos savivaldybių

administracijų prašymu privalo nemokamai teikti savivaldybių administracijoms

duomenis ir (ar) informaciją, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti.

3.

Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savivaldybių administracijos

teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai duomenis apie savivaldybės

teritorijoje gyvenantiems nepasiturintiems gyventojams suteiktą piniginę

socialinę paramą bei jos reikalavimu kitus duomenis apie šią paramą. Be to,

duomenis apie nepasiturinčius gyventojus, jiems teikiamą ar nepaskirtą piniginę

socialinę paramą, nurodant jos neskyrimo priežastis, teikia Socialinės paramos

šeimai informacinėje sistemoje (SPIS).

4.

Savivaldybių

administracijos užtikrina nepasiturinčių gyventojų pateiktų piniginei

socialinei paramai gauti duomenų konfidencialumą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XII-329,

2013-05-16, Žin., 2013, Nr. 57-2861 (2013-06-01)

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PINIGINĘ

SOCIALINĘ PARAMĄ GAUNANČIŲ ASMENŲ PAREIGOS

išskyrus 1 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2012-01-01; 2 straipsnis

galioja iki 2011-12-31.

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1772,

2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 155-7353 (2011-12-20)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija (keistas

įstatymo pavadinimas)

Šis įstatymas, išskyrus 1

straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems

gyventojams įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir šio įstatymo 2

straipsnio 2, 3, 4 dalis, ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 1 straipsnyje

išdėstyto Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems

gyventojams įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punktas galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Šio įstatymo 1 straipsnyje

išdėstyto Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems

gyventojams įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktas įsigalioja 2013 m. sausio

1 d.

Šio įstatymo 1 straipsnyje

išdėstyto Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems

gyventojams įstatymo devintasis skirsnis galioja iki 2014 m. gruodžio 31 d.

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2414,

2012-11-13, Žin., 2012, Nr. 136-6968 (2012-11-24)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2013 m.

balandžio 1 d.

16.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. XII-150,

2013-01-17, Žin., 2013, Nr. 10-421 (2013-01-26)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio

straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2013 m. kovo 1 d.

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XII-329,

2013-05-16, Žin., 2013, Nr. 57-2861 (2013-06-01)

PINIGINĖS

SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO 2, 3, 7, 8, 9, 10, 16,

17, 21, 23, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Piniginės socialinės paramos

skyrimas įsigaliojus šiam įstatymui:

1) jeigu sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo,

piniginės socialinės paramos dydis neperskaičiuojamas;

2) jeigu dėl piniginės socialinės

paramos buvo kreiptasi iki šio įstatymo įsigaliojimo, skiriant piniginę

socialinę paramą taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos

Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo

nuostatos. Jeigu dėl piniginės socialinės paramos kreipiamasi įsigaliojus šiam

įstatymui, skiriant piniginę socialinę paramą taikomos šio įstatymo nuostatos;

3) šio įstatymo 6 straipsnyje

išdėstyto Lietuvos Respublikos piniginės

socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 2

dalyje numatyti socialinės pašalpos gavimo laikotarpiai pradedami

skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Šis

įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2013 m. birželio

1 d.


Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2013-06-04)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

20 straipsnis. Kreipimasis dėl piniginės socialinės paramos

1.

Dėl piniginės

socialinės paramos bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo

kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba

savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją, o jei

bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos

neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje jie gyvena, administraciją.

2.

Kreipdamasis

dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį

dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos

prašymą-paraišką ir jos priedus (toliau – prašymas-paraiška) ir prašyme-paraiškoje

nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis

apie:

1) save ir

bendrai gyvenančius asmenis;

2) veiklos

pobūdį;

3) turimą turtą

ir šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto

turto vertę;

4) gaunamas

pajamas;

5) kitą

piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją.

3.

Prie

prašymo-paraiškos pridedamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio

asmens pažymos apie šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas, gautas per 3

praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama,

arba, jeigu pajamų šaltinis yra pasikeitęs arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama

piniginė socialinė parama, yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir

daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, pajamas to mėnesio, nuo

kurio skiriama piniginė socialinė parama, išskyrus atvejus, kai savivaldybės

administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės

informacinių sistemų. Visų prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą

prašymą-paraišką pateikęs asmuo patvirtina savo parašu.

4.

Prašymą-paraišką pateikęs asmuo pateikia duomenis apie mėnesio, einančio prieš

prašymo-paraiškos pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą, nurodytą šio

įstatymo 14 straipsnyje, ir tai patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus,

kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių

registrų bei valstybės informacinių sistemų. Šie duomenys, jeigu nėra

pasikeitimų, pateikiami kas 12 mėnesių. Šiam terminui pasibaigus, socialinės

paramos teikimo laikotarpiu iki paramos teikimo laikotarpio pabaigos naujų

duomenų apie turimą turtą pateikti nereikia.

5.

Turto,

nurodyto šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose, vertę nustato

savivaldybės administracija, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos parengta metodika ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

patvirtintomis žemės ūkio produkcijos sąlyginėmis vertėmis.

6.

Savivaldybės

administracija gautą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti

užregistruoja prašymo-paraiškos pateikimo dieną ir prašymą-paraišką pateikusiam

asmeniui įteikia informacinį lapelį. Jeigu pateikti ne visi reikiami

dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį

lapelį. Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne

vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, išskyrus

atvejus, kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos šio

įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Kai pajamos

piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1

dalies 2 punkte nustatyta tvarka, piniginei socialinei paramai gauti trūkstami

dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos

pateikimo dienos. Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų,

savivaldybės administracija per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti

piniginės socialinės paramos ir asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus.

7.

Prašymas-paraiška gali būti pateikti asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu, kai valstybės

elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, arba per

atstovą.

8.

Jeigu

valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga ir prašymas-paraiška pateikiami elektroniniu būdu, asmuo turi nurodyti, kokios įstaigos gali

patvirtinti jo prašyme-paraiškoje pateiktą informaciją. Asmuo,

pateikdamas prašymą-paraišką

elektroniniu

būdu, patvirtina savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitais būdais,

nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

9.

Buities ir

gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas yra vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti.

21

straipsnis. Piniginės socialinės paramos skyrimas

1.

Socialinė

pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos

dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys

arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą.

2.

Pasibaigus

paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui, dėl tolesnio jos skyrimo bendrai

gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę kreiptis per 2 mėnesius

su prašymu-paraiška ir pateikti naujus dokumentus ir duomenis apie bendrai

gyvenančius asmenis arba vieną gyvenantį asmenį bei jų (jo) pajamas. Socialinė

pašalpa skiriama nuo prašymą-paraišką pateikusio asmens nurodyto vieno iš 2

mėnesių, einančių po socialinės pašalpos gavimo

laikotarpio pabaigos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl socialinės

pašalpos ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriama

socialinė pašalpa, turi teisę gauti socialinę pašalpą.

3.

Jeigu

pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui kreipiamasi

vėliau kaip po 2 mėnesių nuo anksčiau paskirtos socialinės pašalpos teikimo

laikotarpio pabaigos, socialinė pašalpa skiriama nuo prašymo-paraiškos

pateikimo mėnesio pirmos dienos.

4.

Kompensacijos

skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį bendrai gyvenantys asmenys arba

vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne

daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio,

jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl

kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos

kompensacijos, turi teisę gauti kompensacijas.

5.

Jeigu

pasibaigus paskirtos kompensacijos teikimo laikotarpiui dėl tolesnio jos

skyrimo bendrai

gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 3 mėnesius kreipiasi su

prašymu-paraiška pateikdami naujus dokumentus ir duomenis apie bendrai

gyvenančius asmenis arba vieną gyvenantį asmenį bei jų (jo) pajamas,

kompensacijos skiriamos nuo prašymą-paraišką pateikusio asmens nurodyto vieno

iš 3 mėnesių, einančių po kompensacijų gavimo

laikotarpio pabaigos, jeigu bendrai gyvenantys

asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl

kompensacijų metu ir laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę

jas gauti.

6.

Jeigu pasibaigus paskirtos kompensacijos teikimo laikotarpiui kreipiamasi

vėliau kaip po 3 mėnesių nuo anksčiau paskirtos kompensacijos teikimo

laikotarpio pabaigos, kompensacija skiriama šio straipsnio 4 dalyje nustatyta

tvarka.

7.

Piniginė

socialinė parama gali būti skiriama ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui,

jeigu nesikeičia bendrai

gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, jų (jo)

pajamos ir turtas.

8.

Piniginė

socialinė parama gali būti skiriama trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui,

jeigu yra žinoma, kad per tą laikotarpį bendrai gyvenantys asmenys arba

vienas gyvenantis asmuo neteks teisės į piniginę socialinę paramą arba

piniginės socialinės paramos dydis pasikeis (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties

arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo

dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam

asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės

globos įstaigoje ir kita).

9.

Jeigu

piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl

bendrai

gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties,

pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui

arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos

paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita), paskirta piniginė socialinė

parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo.

10.

Jeigu

dėl piniginės socialinės paramos kreipiamasi tą mėnesį, kurį pasikeičia bent vieno iš

bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis arba yra

gauta vienkartinė išmoka ar už 2 ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtos kas

mėnesį gaunamos pajamos, piniginė socialinė parama bendrai gyvenantiems

asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui skiriama tik tam mėnesiui.

11.

Jeigu

vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų laikotarpiu, už kurį skiriama ir (ar) mokama piniginė

socialinė parama, nutraukė registraciją Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar

kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje, išskyrus įsidarbinimo

atvejį, arba registracija Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos

valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje jam buvo nutraukta, piniginė

socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui

neskiriama arba paskirtosios mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po šių

aplinkybių atsiradimo. Šiems asmenims, kai jie yra šio įstatymo 8

straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys, piniginė socialinė parama

skiriama, jeigu jie ne trumpiau kaip 3 mėnesius registruojasi Lietuvos

teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo

tarnyboje.

12.

Jeigu

bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo

administratorius savivaldybės administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius,

kad daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų

kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant

sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto

įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ateinantį šildymo

sezoną jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio

namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis

mažinama 50 procentų, nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų

kompensacija neskiriama, iki bus įgyvendintas daugiabučio namo atnaujinimo

(modernizavimo) projektas, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus,

įskaitant atvejį, kai dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo

atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti.

13.

Piniginė

socialinė parama šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose ir 23

straipsnio 2 dalies 2–11 punktuose nustatytais atvejais skiriama iš naujo nuo

kito mėnesio, kai pasikeitė aplinkybės, o nutraukiama nuo informacijos iš

atitinkamų institucijų gavimo mėnesio pirmos dienos.

14.

Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimamas nurodant šio įstatymo 8

straipsnio 1 dalies sąlygą (sąlygas), kuriai (kurioms) esant paskirta piniginė

socialinė parama, ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų

reikalingų dokumentų gavimo dienos savivaldybės administracijos nustatyta

tvarka.

15.

Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės

paramos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje

nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo

priėmimo dienos. Jeigu piniginė socialinė parama neskiriama, nurodoma neskyrimo

priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pateikti dokumentai grąžinami

prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui, o jo byloje paliekamos šių dokumentų

kopijos.

16.

Jeigu

valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga,

savivaldybės administracija, priėmusi sprendimą dėl elektroniniu būdu pateikto prašymo-paraiškos,

tą pačią dieną priimtą sprendimą pateikia elektroninių paslaugų sistemos

paslaugos teikimo eigos stebėsenos modulyje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XII-329, 2013-05-16,

Žin., 2013, Nr. 57-2861 (2013-06-01)

22

straipsnis. Piniginės socialinės paramos teikimas

1.

Socialinė

pašalpa gali būti teikiama:

1) pinigais;

2) nepinigine

forma (maisto produktais, drabužiais ir kitomis reikalingomis prekėmis,

socialinėmis kortelėmis, maitinimo talonais, apmokant vaikų (įvaikių) maitinimo

išlaidas mokyklose ar dienos centruose, apmokant suaugusių asmenų gydymosi nuo

priklausomybių ligų išlaidas ir kitais savivaldybės tarybos nustatytais

būdais);

3) pinigais ir

(ar) nepinigine forma teikiamą socialinę pašalpą derinant su socialinėmis

paslaugomis (bendrosiomis, socialinės priežiūros).

2.

Kompensacijos

gali būti teikiamos:

1) pinigais;

2) apskaičiuotų

kompensacijų sumą pervedant į energiją, kurą, geriamąjį ir karštą vandenį

tiekiančių įmonių ar fizinių asmenų atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose

savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

3.

Bendrai

gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui piniginės socialinės

paramos teikimo laikotarpiu pakeitus deklaruotą gyvenamąją vietą (jei

gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena) arba

nuomojamą būstą, ankstesnėje savivaldybėje piniginės socialinės paramos

teikimas nutraukiamas išmokėjus už tą mėnesį, kurį buvo pakeista deklaruota

gyvenamoji vieta (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybė, kurios

teritorijoje gyveno) arba nuomojamas būstas. Bendrai gyvenantiems asmenims arba

vienam gyvenančiam asmeniui, kurie dėl piniginės socialinės paramos nustatyta

tvarka kreipiasi į naujos deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę (jei

gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybę, kurios teritorijoje apsigyvena)

arba savivaldybę, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, ši parama teikiama

vadovaujantis šio įstatymo 21 straipsnio 2 ir 5 dalimis.

4.

Paskirta, bet

laiku neatsiimta socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos išmokamos, jeigu dėl

jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį

socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos buvo paskirtos.

5.

Mirus

asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama socialinė pašalpa ir

(ar) kompensacijos, šiems bendrai gyvenantiems asmenims paskirta ir iki kito

mėnesio po jo mirties neišmokėta pašalpa ir (ar) kompensacijos, jeigu dėl jų

buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po socialinę pašalpą ir (ar)

kompensacijas gavusio asmens mirties dienos, išmokamos

mirusįjį laidojusiam vienam iš bendrai gyvenančių asmenų,

pateikus laisvos formos prašymą ir mirties liudijimo

originalą,

o jeigu tokio bendrai gyvenančio asmens nėra, pervedamos į vaiko (įvaikio) ar

vaikų (įvaikių) vardu atidarytą sąskaitą banke. Mirus vienam gyvenančiam

asmeniui, socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijų teikimas nutraukiamas nuo jo

mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį paskirta ir neatsiimta

socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos neišmokamos.

6.

Socialinė

pašalpa išmokama už kiekvieną praėjusį mėnesį.

7.

Kompensacijos

teikiamos už kiekvieną praėjusį mėnesį savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

8.

Būstui

šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojant kietąjį ar kitokį kurą, kurio

faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos, kompensacijos teikiamos už

praėjusį mėnesį arba iš karto už visą kompensacijų skyrimo laikotarpį savivaldybės

tarybos nustatyta tvarka.

9.

Jeigu bendrai

gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuota socialinė

pašalpa yra mažesnė kaip 5 litai, o būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens

išlaidų ar karšto vandens išlaidų kompensacija – mažesnė kaip 1 litas,

socialinė pašalpa ir kompensacija neišmokamos.

21 straipsnis. Piniginės socialinės paramos

teikimas

1.

Socialinė pašalpa gali būti teikiama:

1) pinigais;

2) nepinigine forma (maisto produktais, drabužiais ir

kitomis reikalingomis prekėmis, kortelėmis, skirtomis pirkti maisto

parduotuvėse, maitinimo talonais, apmokant vaikų maitinimo išlaidas mokyklose

ar dienos centruose ir kt.).

2.

Kompensacijos gali būti teikiamos:

1) pinigais;

2) apskaičiuotų kompensacijų sumą pervedant į energiją,

kurą, šaltą bei karštą vandenį tiekiančių įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas

bankuose.

3.

Šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui pakeitus

deklaruotą gyvenamąją vietą (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybę,

kurioje gyvena), ankstesnėje savivaldybėje piniginės socialinės paramos

teikimas nutraukiamas išmokėjus už tą mėnesį, kurį buvo pakeista deklaruota

gyvenamoji vieta (jei gyvenamosios vietos neturi – savivaldybė, kurioje

gyveno). Šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie dėl piniginės

socialinės paramos nustatyta tvarka kreipiasi į naujos deklaruojamos

gyvenamosios vietos savivaldybę (jei gyvenamosios vietos neturi, – į

savivaldybę, kurioje apsigyvena), ši parama teikiama vadovaujantis šio įstatymo

20 straipsnio 2 ir 5 dalimis, bet ne anksčiau, kaip nuo kito mėnesio po

gyvenamosios vietos pakeitimo.

4.

Paskirta, bet laiku neatsiimta socialinė pašalpa

išmokama, jei dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo

paskutinio mėnesio, už kurį pašalpa priklausė.

5.

Mirus asmeniui, kurio vardu šeimai mokama socialinė

pašalpa, šiai šeimai paskirta ir iki mirties mėnesio neišmokėta pašalpa, jeigu

dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po pašalpos gavėjo mirties

dienos, išmokama mirusįjį

laidojusiam šios šeimos nariui, pateikus laisvos formos prašymą ir mirties liudijimo

originalą, o jei tokio šeimos

nario nėra, pervedama į vaiko (vaikų) vardu atidarytą sąskaitą banke. Mirus

vienam gyvenančiam asmeniui, socialinės pašalpos teikimas nutraukiamas nuo jo

mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį paskirta ir neatsiimta

socialinė pašalpa neišmokama.

6.

Socialinė pašalpa išmokama už kiekvieną praėjusį

mėnesį.

7.

Su energijos, kuro, vandens tiekėjais atsiskaitant

kiekvieną mėnesį, kompensacijos teikiamos už kiekvieną praėjusį mėnesį.

8.

Būsto šildymui ir karšto vandens ruošimui naudojant

kietąjį ar kitokį kurą, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos,

kompensacijos teikiamos už praėjusį mėnesį arba iš karto už visą kompensacijų

skyrimo laikotarpį savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

9.

Šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui

apskaičiavus socialinę pašalpą, mažesnę kaip 5 litai, o kompensaciją – mažesnę

kaip 1 litas, jos neišmokamos.

29 straipsnis. Piniginės socialinės

paramos vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją finansavimas

1.

Piniginė

socialinė parama finansuojama ir šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje numatytas

kreditas ir palūkanos apmokami iš savivaldybės biudžeto lėšų.

2.

Lėšos

piniginei socialinei paramai skiriamos vadovaujantis atitinkamų metų valstybės

biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu.

3.

Lėšų

piniginei socialinei paramai finansuoti suma 2012–2014 metams skiriama 2011

metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių

patvirtinimo įstatyme patvirtintos valstybės biudžeto specialiosios tikslinės

dotacijos socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti lygio.

30 straipsnis. Išimtinė savivaldybės

tarybos kompetencija ir savivaldybės administracijos kompetencija vykdant

savarankiškąją savivaldybių funkciją

1.

Savivaldybės

taryba:

1) tvirtina lėšų

piniginei socialinei paramai nustatymo metodiką;

2) priima

sprendimus dėl lėšų piniginei socialinei paramai įgyvendinti skyrimo;

3) tvirtina

piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustato: piniginės

socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką (prašymų-paraiškų priėmimo;

trūkstamų dokumentų pateikimo; pajamų vertinimo laikotarpio ir pajamų

apskaičiavimo; duomenų apie turtą pateikimo; piniginės socialinės paramos

skyrimo ir mokėjimo; prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo dėl

piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo; neteisėtai gautos ar

išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo; paskirtos, bet laiku

neatsiimtos socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijų, taip pat mirus asmeniui,

kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama socialinė pašalpa ir (ar)

kompensacijos, arba mirus vienam gyvenančiam asmeniui, paskirtos ir iki kito

mėnesio po jo mirties neišmokėtos socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijų

išmokėjimo procedūros); pagrindus, kuriems esant piniginė

socialinė parama didinama, mažinama, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas

jos mokėjimas, piniginė socialinė parama skiriama ne visiems bendrai

gyvenantiems asmenims arba ji skiriama kitais atvejais; socialinės pašalpos

teikimo nepinigine forma būdus; nepasiturinčių gyventojų grupes (patyrę

socialinę riziką, nevykdantys savivaldybės tarybos nustatytų pareigų ir pan.),

kurioms piniginė socialinė parama teikiama šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies

2 ar 3 punkte arba 2 dalies 2 punkte nustatytais būdais; minimalius neišmokamos

piniginės socialinės paramos dydžius; piniginę socialinę paramą gaunančių

asmenų teises ir pareigas; savivaldybės administracijos ir bendruomeninių

organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir

(ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų ir (ar) gyvenamosios vietovės

bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų

teises ir pareigas teikiant piniginę socialinę paramą.

2.

Savivaldybės

administracija:

1) skiria ir

moka piniginę socialinę paramą ir apmoka šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje

numatytą kreditą ir palūkanas savivaldybės gyventojams;

2) kontroliuoja

piniginės socialinės paramos teikimą;

3) pasitelkia

piniginę socialinę paramą gaunančius asmenis visuomenei naudingai veiklai

atlikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

4) teikia

duomenis apie nepasiturinčius gyventojus, jiems teikiamą ar nepaskirtą piniginę

socialinę paramą, nurodydama jos neskyrimo priežastis, Socialinės paramos

šeimai informacinėje sistemoje (SPIS).

DEŠIMTASIS SKIRSNISBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 31 straipsnis. Piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teisės į socialinę paramą užtikrinimas

1.

Jeigu socialinė pašalpa ar kompensacijos bendrai gyvenantiems

asmenims arba

vienam gyvenančiam asmeniui priklauso pagal dvi ar daugiau šio įstatymo

nuostatų, taikoma ta nuostata, kuri bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui

yra palankiausia.

2.

Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         ROLANDAS PAKSAS

Lietuvos

Respublikos

piniginės

socialinės paramos

nepasiturintiems

gyventojams

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

2004

m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl

Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių

narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir

naikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB,

75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 5 tomas, p. 46).

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1892,

2003-12-11, Žin., 2003, Nr. 123-5577 (2003-12-30)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO 26

IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1912,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)

PROKURATŪROS ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR

PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ

RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO,

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS

GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS

ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004

m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2217,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBĖS PARAMOS

BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS

PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO 1,

3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 20, 22, 26, 27

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004

m. spalio 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2539,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6299 (2004-11-26)

MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS PENSIJŲ IŠANKSTINIO MOKĖJIMO

ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS

(VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005

m. sausio 1 d.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-144, 2005-03-24,

Žin., 2005, Nr. 47-1555 (2005-04-12)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO 8

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-916, 2006-11-21,

Žin., 2006, Nr. 130-4889 (2006-11-30)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija (keistas įstatymo pavadinimas)

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. gruodžio 1 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1572,

2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2701 (2008-06-21)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS ĮSTATYMO 14

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1611,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2861 (2008-06-30)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS ĮSTATYMO 15 IR 22

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-359,

2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 93-3963 (2009-08-04)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINČIOMS

ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS ĮSTATYMO 2, 4, 7, 9, 12 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas, išskyrus 7 straipsnį, įsigalioja 2009 m. rugsėjo 1 d.

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1184,

2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 145-7437 (2010-12-11)

PINIGINĖS

SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS

ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2011 m.

sausio 1 d.

12.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. XI-1230,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7797 (2010-12-28)

PINIGINĖS

SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS

ĮSTATYMO 7, 12 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja 2011 m. vasario 1 d.

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1502,

2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 86-4144 (2011-07-13)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS ĮSTATYMO 15, 22

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS