Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymas

Kredito unija – kooperatiniais pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių asmenų kartu su Lietuvos Respublikoje įregistruotomis visuomeninėmis organizacijomis, profesinių sąjungų organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, žemės ūkio kooperatyvais savanoriškai įsteigta ir šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių ir savo asocijuotų narių (toliau – narių) ir klientų pinigus narių ūkiniams bei socialiniams poreikiams, numatytiems kredito unijos įstatuose, tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.

Kredito unijos nario pajus (toliau – pajus) – vieno kredito unijos nario piniginė įmoka į kredito unijos pajinį kapitalą.

Savitarpio paskolos – iš kredito unijoje sukauptų pinigų savo nariams duodamos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos, už kurias imamos kredito unijos valdybos nutarimu nustatyto dydžio palūkanos.

Centrinė kredito unija – kooperatiniais pagrindais suorganizuota, juridinių asmenų kredito unijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos įsteigta ir Centrinės kredito unijos įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, veikianti kaip kooperatinė bendrovė. Centrinė kredito unija atlieka kredito unijų likvidumo palaikymo ir mokumo atkūrimo funkcijas, priima indėlius bei kitas grąžintinas lėšas ir teikia paskolas bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę, taip pat, atlikdama Centrinės kredito unijos įstatymo jai nustatytas funkcijas bei operacijas, verčiasi kita įstatymo nustatyta veikla.

Sutrikęs kredito unijos likvidumas – būklė, kai kredito unijos likvidumas pasidaro mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams iš dalies yra nesubalansuota ir gali sutrikdyti įvykdyti įsipareigojimus.

Sutrikęs kredito unijos mokumas – būklė, kai kredito unija nevykdo kapitalo pakankamumo normatyvo, taip pat kai yra požymių, kad kredito unijos turtas (grynąja verte) gali tapti mažesnis už jos balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus.

Stabilizacijos fondas – Centrinės kredito unijos įstatymo nustatytu būdu sudarytas fondas, skirtas kredito unijų veiklos stabilumui bei tęstinumui užtikrinti ir veikiantis kaip paskutinis skolinimosi šaltinis kredito unijos sutrikusiam mokumui atkurti.

Kredito unija yra juridinis asmuo nuo jos įregistravimo šio įstatymo nustatyta tvarka ir veikia pagal šį įstatymą, kitus Lietuvos Respublikos įstatymus bei teisės aktus ir savo įstatus.

Kredito unija turi savo turtą, gali savo vardu įgyti turtines bei neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovė ir atsakovė teisme arba trečiųjų teisme (arbitraže).

Kredito unija gali būti steigiama tik neribotam laikui.

Kredito unija pagal savo prievoles atsako tik savo turimu turtu ir neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su kredito unijos veikla. Kredito unijos nariai pagal kredito unijos prievoles atsako tik savo pajumi arba ta suma, kurią privalo įmokėti už savo pajų.

Kredito unija neatsako už valstybės prievoles, o valstybė neatsako už kredito unijos prievoles, išskyrus atvejus, kai valstybė pati prisiima tokius įsipareigojimus.

Kredito unija privalo įregistruoti savo pavadinimą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Kredito unijos pavadinime turi būti žodžiai „kredito unija“. Pavadinimo registravimo ir dėl to kilusių ginčų sprendimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Kredito unija negali pasirinkti tokio pavadinimo, kuris tiksliai sutaptų su kitos kredito unijos ar komercinio banko, įregistruotų Lietuvos Respublikoje, pavadinimu arba būtų toks panašus, kad sukeltų painiavą.

Kredito unijų stojimą į Centrinę kredito uniją bei dalyvavimą jos veikloje nustato Centrinės kredito unijos įstatymas, šis įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai, taip pat Centrinės kredito unijos įstatai.

Įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, kurios reglamentuoja bankų paskolas, kredito unijos nariams duodamų savitarpio paskolų santykiams taikomos tik tiek, kiek neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

Kredito unijos:

Šiame straipsnyje nustatytas operacijas bei veiklą, jei joms kredito unija yra gavusi priežiūros institucijos licenciją, gali atlikti tik šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito unija.

Kredito unija gali:

Kredito unija gali turėti ir kitų šio įstatymo nenustatytų civilinių teisių, jeigu jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams.

Kredito unijai tapus Centrinės kredito unijos nare, jos teises bei pareigas taip pat reglamentuoja Centrinės kredito unijos įstatymas.

Kredito unija privalo laikytis šio įstatymo nuostatų ir savo įstatų, Lietuvos Respublikos įstatymų, sudaryti sąlygas savo nariams naudotis jiems priklausančiomis teisėmis, laiku ir tinkamai vykdyti įsipareigojimus kredito unijos nariams ir tretiesiems asmenims.

Kredito unija privalo nustatyti savo paslapčių saugojimo tvarką.

Kredito unija duoda savo nariui ilgalaikę ar trumpalaikę paskolą kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui, buičiai reikalingiems daiktams įsigyti, buities paslaugoms apmokėti, narių ūkinei, profesinei veiklai ar smulkiam ir vidutiniam verslui pradėti ir plėtoti bei kitai tikslinei paskirčiai, kuri yra numatyta kredito unijos įstatuose.

Vienam kredito unijos nariui leidžiamų duoti savitarpio paskolų suma negali viršyti dešimteriopo to nario pajaus dydžio bei 10 procentų kredito unijoje sukauptų indėlių ir kredito unijos paimtų paskolų sumos, nustatytos paskutinio kredito unijos buhalterinio balanso pagrindu.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas apribojimas, kad savitarpio paskolos suma negali viršyti dešimteriopos to nario pajinės įmokos sumos, netaikomas kredito unijos nariui, kai paskolos išduodamos jo lavinimuisi apmokėti (išlaidoms už mokymąsi aukštosiose, specializuotose mokyklose, kursuose ir pan.) ir kai paskola yra garantuota įkeičiant kredito unijoje esantį terminuotą indėlį.

Paskola turi būti garantuota bent viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta prievolių užtikrinimo priemone: įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija.

Kredito unija gali suteikti savo nariui trumpalaikes paskolas, nereikalaudama jų grąžinimo garantuoti šio straipsnio 4 dalyje numatytomis priemonėmis, jei nario prašoma paskola (paskolos) ir palūkanos neviršija jo pajaus kredito unijoje dydžio. Nariui draudžiama disponuoti pajumi ar jo dalimi, ne mažesne už minėtą paskolą ir palūkanas tol, kol tokia paskola ir palūkanos bus grąžintos.

Gyventojų indėliai kredito unijose yra privalomai draudžiami Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Indėlių saugumo garantija taip pat yra kredito unijų narystė Centrinėje kredito unijoje, kuri atlieka savo narių kredito unijų likvidumo palaikymo ir sutrikusio mokumo atkūrimo funkcijas.

Kredito unija steigiama kaupiant jos steigimo išlaidų padengimo lėšas iš vienkartinio stojamojo mokesčio įmokų ir pajinį kapitalą – iš pajinių įmokų.

Kredito unijos steigėjai yra fiziniai ar fiziniai ir juridiniai asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka steigiantys kredito uniją. Kredito unijos steigėjais gali būti ne mažiau kaip 5 Lietuvos Respublikos fiziniai asmenys. Kiekvienas kredito unijos steigėjas kartu turi būti ir besisteigiančios kredito unijos narys.

Kartu su fiziniais asmenimis kredito uniją steigiančių juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, skaičius turi būti mažesnis už steigėjais esančių fizinių asmenų skaičių.

Steigėjai sudaro kredito unijos steigimo sutartį, kurioje turi būti nurodyta:

Steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai. Sutartis turi būti patvirtinta notaro.

Steigimo sutartis, sudaryta šio įstatymo nustatyta tvarka, yra viešas dokumentas ir suteikia teisę atidaryti lėšų kaupimo sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke.

Kredito unijos steigėjai parengia kredito unijos įstatus ir pateikia juos tvirtinti steigiamajam susirinkimui. Iki steigiamojo susirinkimo steigėjai turi užregistruoti asmenis, įmokėjusius steigiamos kredito unijos pajų, pajininkų registre.

Iki steigiamojo susirinkimo turi būti sukauptas minimalus pajinis kapitalas ir apmokėti ne mažiau kaip 50 asmenų pajai.

Iki steigiamojo susirinkimo bet kuris iš steigėjų turi teisę sudarinėti sandorius dėl steigiamos kredito unijos. Šie sandoriai kredito unijai sukuria prievoles po to, kai steigiamasis susirinkimas juos patvirtina. Jeigu susirinkimas tokių sandorių nepatvirtina, tai už prievoles, pagrįstas šiais sandoriais, atsako juos sudarę steigėjai. Steigėjo siūlymu kredito unijos steigiamasis susirinkimas gali perkelti kredito unijai prievoles, sukurtas sandoriais, kuriuos steigėjas sudarė savo vardu, ir atlyginti steigėjams kredito unijos steigimo išlaidas.

Kredito unijos steigėjai privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip per 60 dienų nuo steigimo sutarties notarinio patvirtinimo.

Steigiamasis susirinkimas:

Steigiamajame susirinkime turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 pajininkų registre įregistruotų asmenų. Steigėjų dalyvavimas yra būtinas.

Steigiamajam susirinkimui pirmininkauja kuris nors steigėjas arba steigiamojo susirinkimo išrinktas pirmininkas.

Steigiamajame susirinkime turi būti rašomas protokolas, kuriame turi būti nurodyta: susirinkime dalyvavusių asmenų skaičius, visi svarstyti klausimai ir priimti nutarimai. Protokolą pasirašo pirmininkas, sekretorius ir vienas susirinkimo įgaliotas pajininkas. Prie susirinkimo protokolo turi būti pridedamas visų steigiamos kredito unijos pajininkų sąrašas.

Steigėjai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo steigiamojo susirinkimo dienos privalo perduoti išrinktai valdybai kredito unijos steigimo dokumentus ir įgytą turtą.

Jeigu kredito unijos steigėjai per 60 dienų nuo steigimo sutarties notarinio patvirtinimo nesušaukia kredito unijos steigiamojo susirinkimo, tai visi pajininkai atleidžiami nuo įsipareigojimų kredito unijai ir turi teisę reikalauti, kad steigėjai grąžintų visas jų įmokas be jokių atskaitymų.