Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

1994 m. lapkričio 17 d. Nr. I-662

Vilnius

I. Pakeisti ir papildyti 1961 m. birželio 26 d. įstatymu patvirtintą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (Žin., 1961, Nr. 18-148; 1962, Nr. 15-137; 1966, Nr. 3-21, Nr. 30- 219; 1967, Nr. 30-275; 1973, Nr. 15-132; 1980, Nr. 21-298; 1992, Nr. 3-31; 1993, Nr. 26-597; 1994, Nr. 60-1182):

„25 straipsnis. Pagrindinių šiame kodekse vartojamų terminų paaiškinimas

Šiame kodekse vartojami terminai, jeigu nėra specialių nurodymų, turi tokias reikšmes:

1) „Teismas“ reiškia Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą, apygardos teismą, apylinkės teismą;

2) „Pirmosios instancijos teismas“ reiškia apylinkės teismą ir apygardos teismą, kompetentingus priimti byloje nuosprendį, išskyrus apygardos teismą, kompetentingą nagrinėti bylą apeliacine tvarka;

3) „Apeliacinė instancija“ reiškia Lietuvos apeliacinį teismą ir apygardos teismą, kurie nagrinėja bylas pagal skundus dėl neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo nuosprendžių bei nutarčių;

4) „Kasacinė instancija“ reiškia Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir apygardos teismą, kurie nagrinėja bylas pagal skundus dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių;

5) „Teisėjas“ reiškia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką, Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką, Aukščiausiojo Teismo teisėją; Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką, Apeliacinio teismo skyriaus pirmininką, Apeliacinio teismo teisėją; apygardos teismo pirmininką, apygardos teismo skyriaus pirmininką, apygardos teismo teisėją; apylinkės teismo pirmininką, apylinkės teismo pirmininko pavaduotoją, apylinkės teismo teisėją;

6) „Prokuroras“ reiškia Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą ir jam pavaldžius visų grandžių prokurorus, veikiančius baudžiamajame procese pagal savo kompetenciją;

7) „Tardymo organo padalinio viršininkas“ reiškia Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Tardymo departamento vyriausiąjį prokurorą, jo pavaduotoją, departamento skyriaus vyriausiąjį prokurorą, jo pavaduotoją, apygardos prokuratūros tardymo valdybos vyriausiąjį prokurorą, jo pavaduotoją, valdybos skyriaus vyriausiąjį prokurorą, jo pavaduotoją, apylinkės prokuratūros tardymo skyriaus vyriausiąjį prokurorą, jo pavaduotoją, Tardymo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorių ir jo pavaduotojus bei skyrių viršininkus, tardymo valdybų, skyrių ir poskyrių prie policijos komisariatų viršininkus ir jų pavaduotojus, veikiančius pagal savo kompetenciją;

8) „Vertėjas“ reiškia asmenį, mokantį reikiamas vertimui kalbas arba suprantantį nebylio ar kurčiojo ženklus, kvotėjo, tardytojo, prokuroro ar teismo pakviestą dalyvauti byloje šio kodekso nustatyta tvarka;

9) „Specialistas“ reiškia asmenį, turintį specialių žinių ir įgūdžių, pakviestą dalyvauti byloje, kad šio kodekso nustatyta tvarka padėtų surasti, įtvirtinti bei paimti įrodymus ir duotų paaiškinimus arba išvadą specialiais klausimais;

10) „Įstatyminiai atstovai“ reiškia kaltinamojo, teisiamojo, nuteistojo tėvus, įtėvius, globėjus, rūpintojus, atstovus tų įstaigų ir organizacijų, kurių rūpyboje yra kaltinamasis, teisiamasis, nuteistasis;

11) „Atstovai“ reiškia asmenis, kurie įstatymo ar susitarimo yra įgalioti atstovauti baudžiamojoje byloje teisėtiems nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo interesams;

12) „Artimieji giminaičiai“ reiškia tėvus, vaikus, tikruosius brolius bei seseris, senolius, vaikaičius, taip pat sutuoktinį;

13) „Nutarimas“ reiškia kvotos, parengtinio tardymo organo ar prokuroro sprendimą, priimtą tiriant baudžiamąją bylą, išskyrus kaltinamąją išvadą;

14) „Protokolas“ reiškia dokumentą, kuriame šio kodekso nustatyta tvarka patvirtinamas tardymo ir teismo veiksmų atlikimo faktas, jų turinys bei rezultatai;

15) „Kaltinamoji išvada“ reiškia dokumentą, kuriuo užbaigiamas parengtinis tardymas ir kuriame išdėstomos nusikaltimo padarymo aplinkybės, vieta ir laikas, išanalizuojami pagrindiniai įrodymai ir nustatoma juridinė nusikaltimo kvalifikacija su išvada, kad reikia kaltinamąjį atiduoti teismui;

16) „Nuosprendis“ reiškia pirmosios instancijos teismo priimamą teisiamajame posėdyje sprendimą šiais klausimais: yra ar nėra nusikaltimas, kaltas ar nekaltas teisiamasis ir, jeigu kaltumas yra teismo nustatytas, skiriama ar neskiriama teisiamajam bausmė; apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo pakeičiamas arba panaikinamas nuosprendis;

17) „Nutartis“ reiškia bet kurį pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimamą baudžiamojoje byloje, išskyrus nuosprendį; apeliacinės instancijos teismo sprendimą, išskyrus tą, kuriuo pakeičiamas arba panaikinamas nuosprendis; kasacinės instancijos teismo sprendimą;

18) „Apeliacinis skundas“ reiškia skundą, paduodamą dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties;

19) „Apeliantas“ reiškia asmenį, padavusį apeliacinį skundą;

20) „Kasacinis skundas“ reiškia skundą, paduodamą dėl įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties;

21) „Kasatorius“ reiškia asmenį, padavusį kasacinį skundą;

22) „Nakties metas“ reiškia laiką nuo 22 iki 6 valandos.“

„Antrasis skirsnis

TEISMAS IR TEISMINGUMAS

26 straipsnis. Teismo sudėtis

Apylinkių teismuose ir šio kodekso 37 straipsnio antrojoje ir šeštojoje dalyse numatytais atvejais apygardų teismuose baudžiamąsias bylas pirmąja instancija teisėjas nagrinėja vienas. Nagrinėdamas bylas, teisėjas turi visus šiame kodekse numatytus teismo įgaliojimus.

Apygardų teismuose šio kodekso 37 straipsnio pirmojoje ir ketvirtojoje dalyse numatytais atvejais pirmąja instancija, Apeliaciniame ir Aukščiausiajame teismuose atitinkamai apeliacine ir kasacine tvarka baudžiamąsias bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

27 straipsnis. Teismo sudėties nekeičiamumas nagrinėjant baudžiamąją bylą

Kiekvieną baudžiamąją bylą turi išnagrinėti tos pačios sudėties teismas. Jeigu kuris nors iš teisėjų dėl kokios nors priežasties nebegali toliau dalyvauti posėdyje, jį turi pakeisti kitas teisėjas, ir byla turi būti pradedama nagrinėti iš pradžios, išskyrus šio kodekso 28 straipsnyje numatytus atvejus.

Jeigu nebegali toliau dalyvauti posėdyje apylinkės teismo teisėjas, bylos nagrinėjimas atidedamas.

28 straipsnis. Atsarginis teisėjas

Jeigu baudžiamajai bylai nagrinėti reikia ilgo laiko, gali būti kviečiamas atsarginis teisėjas. Atsarginis teisėjas būna teisiamojo posėdžio salėje nuo tos bylos nagrinėjimo pradžios ir, jeigu pasitraukia iš teismo sudėties teisėjas, jį pakeičia.

Jeigu atsarginis teisėjas, stojęs į pasitraukusiojo vietą, nereikalauja atnaujinti teismo veiksmų, byla toliau nagrinėjama be atnaujinimo.

29 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių teisėjas negali nagrinėti baudžiamosios bylos

Teisėjas negali nagrinėti baudžiamosios bylos bet kurioje proceso stadijoje, jeigu:

1) jis yra toje byloje nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovas, kurio nors iš šių asmenų giminaitis, kaltinamojo ar įstatyminio jo atstovo giminaitis, kito teisėjo toje byloje, prokuroro, visuomeninio kaltintojo, gynėjo, visuomeninio gynėjo, tardytojo ar kvotėjo toje byloje giminaitis;

2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, ekspertas, specialistas, revizorius, vertėjas, kvotėjas, tardytojas, prokuroras, visuomeninis kaltintojas, gynėjas, įstatyminis kaltinamojo atstovas, visuomeninis gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas;

3) jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;

4) byloje dalyvaują asmenys nurodo kitokias aplinkybes, keliančias abejonių teisėjo nešališkumu.

30 straipsnis. Neleistinumas teisėjui pakartotinai

nagrinėti tą pačią bylą

Teisėjas, dalyvavęs priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą pačią bylą apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat iš naujo nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas pradinis nuosprendis ar nutartis nutraukti bylą, kurie buvo priimti jam dalyvaujant.

Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant šią bylą kasacine tvarka.

Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka.

Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka, negali dalyvauti antrą kartą nagrinėjant tą pačią bylą tose pačiose instancijose, panaikinus nuosprendį ar nutartį, kurie buvo priimti jam dalyvaujant.

Teisėjas, dalyvavęs priimant nuosprendį ar nutartį panaikinti nuosprendį, negali dalyvauti iš naujo nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme.

31 straipsnis. Teisėjo nušalinimas

Esant šio kodekso 29 ir 30 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, teisėjas privalo nusišalinti. Tuo pačiu pagrindu gali pareikšti teisėjui nušalinimą prokuroras, visuomeninis kaltintojas, teisiamasis, įstatyminis jo atstovas, gynėjas, visuomeninis gynėjas, taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai.

Nušalinimas turi būti motyvuojamas ir pareiškiamas tuo metu, kai posėdžio pirmininkas arba teisėjas paskelbia teismo sudėtį ir išaiškina proceso dalyviams teisę pareikšti teisėjams nušalinimą. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai nušalinimo pagrindą teismas ar pareiškiantis nušalinimą asmuo sužino vėlesnio proceso metu.

32 straipsnis.       Teisėjui pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka, kai byla nagrinėjama kolegialiai

Teisėjui pareikštą nušalinimą išsprendžia kiti teisėjai, nesant nušalinamojo. Balsams pasidalijus pusiau, teisėjas laikomas nušalintu.

Dviems teisėjams ar visai teismo sudėčiai pareikštą nušalinimą išsprendžia tą bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija paprasta balsų dauguma.

Teisėjai, kuriems pareikštas nušalinimas, turi teisę viešai padaryti pareiškimą dėl šio nušalinimo.

Nusišalinimo ar nušalinimo klausimą teismas išsprendžia pasitarimo kambaryje.

33 straipsnis.       Teisėjui pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka, kai bylą teisėjas nagrinėja vienas

Kai teisėjas baudžiamąją bylą nagrinėja vienas, jam pareikštą nušalinimą išsprendžia pats. Jis turi teisę viešai padaryti pareiškimą dėl šio nušalinimo.

34 straipsnis. Teismo posėdžių sekretorius

Teismo posėdžių sekretorius rašo tvarkomojo ir teisiamojo posėdžių protokolus laikydamasis šio kodekso 116 ir 117 straipsnių reikalavimų.

35 straipsnis. Sekretoriaus, vertėjo, eksperto ir specialisto, revizoriaus nušalinimas

Šio kodekso 29 ir 31 straipsniuose išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir teismo posėdžių sekretoriui, vertėjui, ekspertui, specialistui bei revizoriui, tačiau su tuo apribojimu, kad pirmesnis jų dalyvavimas byloje kaip sekretoriaus, vertėjo, eksperto, specialisto ar revizoriaus negali būti pagrindas jiems nušalinti.

Vertėjas, ekspertas, specialistas ir revizorius negali dalyvauti byloje, jeigu paaiškėja, jog jie nekompetentingi.

Nušalinimą išsprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

36 straipsnis. Baudžiamosios bylos, teismingos apylinkės teismui

Apylinkės teismui teismingos visos baudžiamosios bylos, išskyrus tas, kurios teismingos apygardos teismui.

37 straipsnis. Baudžiamosios bylos, teismingos apygardos teismui

Apygardos teismui, kuriame bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, teismingos baudžiamosios bylos dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62-70, 72, 742, 75, 78, 84 straipsniuose, 85 straipsnio trečiojoje dalyje, 89, 105 straipsniuose, 1311 straipsnio antrojoje dalyje, 2031 straipsnyje, 2271 straipsnyje (su sąlyga, kad bent vienas nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikaltimas numatytas Baudžiamojo proceso kodekso 37 straipsnio pirmojoje dalyje), 2492 straipsnyje, taip pat numatytų Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“.

Apygardos teisme teisėjas vienas nagrinėja bylas dėl nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 73, 741 straipsniuose, 82 straipsnio antrojoje dalyje, 83 straipsnyje, 85 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 104, 107 straipsniuose, 111 straipsnio antrojoje dalyje, 118 straipsnio ketvirtojoje dalyje, 1311 straipsnio pirmojoje dalyje, 209, 222 straipsniuose, 2271 (išskyrus atvejus, numatytus Baudžiamojo proceso kodekso 37 straipsnio pirmojoje dalyje), 2272 straipsniuose, 2311 straipsnio antrojoje dalyje, 2312 straipsnio antrojoje dalyje, 2313 straipsnio antrojoje dalyje, 2322 straipsnio trečiojoje dalyje, 2341 straipsnio trečiojoje dalyje, 2342-2344 straipsniuose, 251 straipsnio antrojoje dalyje, 253, 254 straipsniuose, 256 straipsnio trečiojoje dalyje, 257, 261, 264 straipsniuose, 268 straipsnio antrojoje dalyje, 272 straipsnio trečiojoje dalyje, 273 straipsnio trečiojoje dalyje, 282 straipsnio antrojoje dalyje, 303 straipsnio antrojoje dalyje, 312 straipsnio antrojoje dalyje, 327 straipsnio antrojoje dalyje.

Priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo, numatyto šio kodekso dvidešimt devintajame skirsnyje, bylas nagrinėja apygardos teismas pagal šio straipsnio pirmosios ir antrosios dalių nustatytas teismingumo taisykles.

Apygardos teismui taip pat teismingos bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Lietuvos Respublikos Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais. Šias bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Apygardos teismo pirmininko arba baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patvarkymu šio straipsnio antrojoje dalyje numatytų nusikaltimų bylas gali nagrinėti trijų teisėjų kolegija.

Apygardos teismas gali išnagrinėti bet kurią bylą, priimtą savo žinion šio kodekso 38 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokią bylą apygardos teismo teisėjas nagrinėja vienas.

38 straipsnis.       Apygardos teismo teisė priimti savo žinion apylinkės teismui teismingą baudžiamąją bylą

Apygardos teismas turi teisę priimti savo, kaip pirmosios instancijos teismo, žinion bet kurią baudžiamąją bylą, teismingą šios apygardos apylinkės teismui.

39 straipsnis. Baudžiamosios bylos teismingumas pagal nusikaltimo padarymo vietą

Baudžiamoji byla nagrinėtina tame teisme, kurio veikimo rajone padarytas nusikaltimas. Jeigu nusikaltimo padarymo vietos negalima nustatyti, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje pabaigtas bylos parengtinis tyrimas.

40 straipsnis. Teismingumo nustatymas baudžiamųjų bylų sujungimo atvejais

Jeigu baudžiamoji byla, kurioje kaltinamas vienas ar keli asmenys, kartu yra teisminga dviems ar daugiau tokios pat rūšies teismų, ją nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje pabaigtas parengtinis tyrimas.

Jeigu byla, kurioje vienas asmuo arba asmenų grupė kaltinami kelių nusikaltimų padarymu, yra teisminga apygardos teismui bent dėl vieno nusikaltimo ar kaltinamojo, ji nagrinėjama apygardos teisme.

41 straipsnis. Baudžiamosios bylos perdavimas pagal teismingumą

Teisėjas arba teismas, kaltinamojo atidavimo teismui stadijoje nustatę, kad gautoji baudžiamoji byla neteisminga tam teismui, perduoda ją pagal teismingumą.

Teismas, nustatęs, kad esanti jo žinioje byla teisminga kitam tokios pat rūšies teismui, turi teisę palikti bylą savo žinioje tik tuo atveju, jeigu jis jau yra pradėjęs ją nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teismas, teisiamajame posėdyje išaiškinęs, kad byla teisminga aukštesniam teismui, visais atvejais perduoda ją pagal teismingumą.

Perduoti apylinkės teismui bylą, pradėtą nagrinėti apygardos teismo teisiamajame posėdyje, neleidžiama.

42 straipsnis.       Baudžiamosios bylos perdavimas iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui

Kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau, visapusiškiau, išsamiau ir objektyviau, tam tikrais atvejais ji gali būti nagrinėjama pagal nusikaltimo iškėlimo aikštėn vietą ar pagal nusikaltimo pasekmių kilimo vietą, taip pat pagal kaltinamojo ar daugumos liudytojų buvimo vietą.

Šiuo pagrindu perduoti bylą iš vieno teismo kitam tokios rūšies teismui leidžiama tik prieš pradedant ją nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Klausimą dėl bylos perdavimo šiais atvejais iš vieno teismo kitam išsprendžia: jeigu bylą norima perduoti iš apylinkės teismo kitam apylinkės teismui – apygardos teismo, kuriam priklauso šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, jeigu iš vienos apygardos apylinkės teismo kitos apygardos apylinkės teismui arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas arba šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.

43 straipsnis. Ginčų dėl teismingumo neleistinumas

Kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduodamą kitam šio kodekso 41 ir 42 straipsniuose nustatyta tvarka, privalo priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduodama, ir jokie ginčai šiuo reikalu tarp teismų neleidžiami.

Apylinkės teismas, gavęs iš kito teismo bylą, teismingą apygardos teismui, perduoda ją apygardos teismui.“

1) pirmojoje dalyje po žodžio „pirmosios“ įrašyti žodžius „ir apeliacinės“;

2) antrąją dalį išdėstyti taip:

„Protokolas gali būti rašomas ranka arba spausdinamas mašinėle. Protokolo išsamumui garantuoti gali būti stenografuojama arba daromas garso įrašas. Stenograma arba fonograma pridedama prie protokolo.“

„Proceso dalyvių prašymu asmenų parodymai, paaiškinimai arba pareiškimai ištisai arba atskiros jų dalys posėdžio pirmininko patvarkymu į teisiamojo posėdžio protokolą įrašomi pažodžiui. Tada asmenys, kurie byloje davė parodymus arba paaiškinimus, padarė pareiškimus arba pareiškė prašymus, turį teisę perskaityti teisiamojo posėdžio protokole savo parodymų, paaiškinimų, pareiškimų arba prašymų įrašus, prašyti papildyti protokolą ir padaryti jame pataisas bei patvirtinti parašu protokolo įrašų tikrumą.“

Šio straipsnio trečiąją ir ketvirtąją dalis laikyti ketvirtąja ir penktąja dalimis.

„118 straipsnis. Pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo

Per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo teisminio nagrinėjimo dalyviai gali su juo susipažinti ir pateikti savo pastabas, nurodydami jo neteisingumą ar neišsamumą. Pateiktąsias pastabas išnagrinėja posėdžio pirmininkas ir, jeigu su jomis sutinka, patvirtina jų teisingumą ir prideda prie teisiamojo posėdžio protokolo.

Jeigu posėdžio pirmininkas nesutinka su pateiktomis pastabomis, jos pateikiamos išnagrinėti teismo tvarkomajame posėdyje, kolegialiai išnagrinėtose bylose – tiems patiems teisėjams, kurie nagrinėjo bylą. Jeigu ta pati teismo sudėtis negalima, du iš teisėjų turi būti iš nagrinėjusiųjų bylą.

Reikiamais atvejais į tvarkomąjį posėdį šaukiami asmenys, pateikę pastabų dėl protokolo.