LegalizeLietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS BRANDUOLINĖS SAUGOS ĮSTATYMAS
Suvestinė redakcija nuo 2021-05-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 91-4316; Žin. 2011, Nr.109-0; Žin. 2011, Nr.118-0, i. k. 1111010ISTA0XI-1539
LIETUVOS RESPUBLIKOS BRANDUOLINĖS SAUGOS ĮSTATYMAS
2011 m. birželio 28 d. Nr. XI-1539
Vilnius
PIRMASIS SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir reglamentavimo sritis
Šis įstatymas nustato branduolinės saugos užtikrinimo teisinius pagrindus, asmenų, vykdančių veiklą branduolinės energetikos srityje ir su branduolinėmis ir (arba) branduolinio kuro ciklo medžiagomis, pareigas, teises ir atsakomybę užtikrinant branduolinę saugą, taip pat valstybės institucijų funkcijas branduolinės saugos valstybinio reglamentavimo srityje.
Šiuo įstatymu įtvirtinami pagrindiniai branduolinės saugos principai, kuriais siekiama užtikrinti kiek įmanoma aukštesnį branduolinės saugos lygį ir kiek įmanoma mažesnę riziką žmonėms, jų turtui ir aplinkai dėl branduolinės energetikos objektų veiklos ir bet kurios kitos veiklos, susijusios su branduolinių ir (arba) branduolinio kuro ciklo medžiagų naudojimu.
Šis įstatymas taikomas visais branduolinės energetikos objekto gyvavimo etapais: vertinant statybos vietą (aikštelę), projektuojant, statant, pripažįstant branduolinės energetikos objektą tinkamu eksploatuoti, eksploatuojant, vykdant eksploatavimo nutraukimą, taip pat prižiūrint uždarytą radioaktyviųjų atliekų atliekyną, įsigyjant, turint, naudojant ar vežant branduolines ir (arba) branduolinio kuro ciklo medžiagas.
Šio įstatymo nuostatos suderintos su šio įstatymo 2 priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Branduolinė medžiaga – plutonis, uranas (gamtinis, įsodrintas urano 235 ar urano 233 izotopais arba nuskurdintas) ir toris, esantys metalų lydiniuose, cheminiuose junginiuose ar koncentratuose arba kitų medžiagų mišiniuose.
Branduolinė sauga – visuma teisinių, organizacinių ir techninių priemonių ir branduolinės energetikos objektą eksploatuojančios organizacijos ar kitą veiklą su branduolinėmis ir (arba) branduolinio kuro ciklo medžiagomis vykdančių asmenų ir (arba) jų darbuotojų kompetencijų, garantuojančių tinkamą branduolinės energetikos objektų eksploatavimo ar atitinkamos veiklos sąlygų užtikrinimą, branduolinių ir radiologinių avarijų išvengimą (prevenciją) ar jų padarinių sušvelninimą, įskaitant atitinkamas radiacinės saugos priemones, siekiant užtikrinti žmonių ir aplinkos apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-655, 2017-09-28, paskelbta TAR 2017-10-09, i. k. 2017-16012
Branduolinės energetikos objekto pripažinimas tinkamu eksploatuoti – pripažinimas, kad įrengti branduolinės energetikos objekto konstrukcijos, sistemos ir komponentai atitinka projektą ir saugos reikalavimus, o licencijos turėtojo normatyviniai techniniai dokumentai, organizacinė struktūra, darbuotojų skaičius ir jų kompetencijos yra tinkamos, kad branduolinės energetikos objektą būtų galima saugiai eksploatuoti.
Branduolinės energetikos objekto saugos analizės ataskaita – branduolinės energetikos objekto projekto dokumentas, kuriame pateikiami išsamūs branduolinės energetikos objekto saugos vertinimo rezultatai ir pagrindžiama branduolinės energetikos objekto sauga.
Dalioji medžiaga – cheminio elemento izotopas, kuris gali sudaryti kritinę masę ir dėl to gali vykti savaiminė grandininė branduolių dalijimosi reakcija.
Neįprastasis įvykis – bet koks nepageidaujamas atsitikimas (ar keli atsitikimai) vykdant licencijuojamą ir leidimais reguliuojamą veiklą, branduolinės energetikos objekto eksploatavimo pažeidimas, įskaitant branduolines ir (ar) radiologines avarijas, kurie daro arba gali daryti neigiamą poveikį saugai ir apie kuriuos pranešama teisės aktų nustatyta tvarka.
Pirmasis branduolinės (atominės) elektrinės energijos bloko arba neenergetinio branduolinio reaktoriaus paleidimas – branduolinės (atominės) elektrinės pripažinimo tinkama eksploatuoti etapas, kuris apima jos konstrukcijų, sistemų ir komponentų, įskaitant radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistemas, parengimą, branduolinio kuro įkrovimą į reaktorių, kritinės būsenos sudarymą, energijos gamybos pradžią, galios didinimą iki numatytosios pramoniniam branduolinės (atominės) elektrinės eksploatavimui, arba neenergetinio branduolinio reaktoriaus pripažinimo tinkamu eksploatuoti etapas, kuris apima jo konstrukcijų, sistemų ir komponentų, įskaitant radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistemas, parengimą, branduolinio kuro įkrovimą į reaktorių, kritinės būsenos sudarymą, galios didinimą iki numatytosios šiam branduoliniam reaktoriui eksploatuoti.
Saugai svarbūs branduolinės energetikos objekto konstrukcijos, sistemos ir komponentai – branduolinės energetikos objekto konstrukcijos, sistemos ir komponentai, kurių viena iš paskirčių yra apsaugoti žmones ir aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme (toliau – Branduolinės energijos įstatymas), Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme (toliau – Radiacinės saugos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas).
3 straipsnis. Pagrindiniai branduolinės saugos ir fizinės saugos užtikrinimo principai
Pagrindiniai branduolinės saugos užtikrinimo principai yra šie:
1) atsakomybės už branduolinės saugos užtikrinimą principas. Visiška atsakomybė už branduolinės saugos užtikrinimą tenka asmenims, atsakingiems už branduolinės energetikos objektą ar veiklą, keliančią jonizuojančiosios spinduliuotės riziką;
2) branduolinės saugos valstybinio reglamentavimo principas. Saugai užtikrinti turi būti sukurta ir palaikoma veiksminga teisinio reglamentavimo ir valstybinio valdymo struktūra, apimanti ir nepriklausomą branduolinės energetikos srities veiklos, kitos veiklos su branduolinėmis ir branduolinio kuro ciklo medžiagomis valstybinį reglamentavimą ir priežiūrą vykdančią instituciją;
3) branduolinės saugos prioriteto organizacijų, vykdančių branduolinės energetikos srities veiklą ir kitą veiklą su branduolinėmis ir branduolinio kuro ciklo medžiagomis, vadyboje principas. Veiksmingas vadovavimas ir vadyba saugai užtikrinti turi būti sukurti ir palaikomi visų su branduolinės energetikos objektų veikla bei branduolinių ir branduolinio kuro ciklo medžiagų naudojimu ir kita veikla susijusių asmenų. Šių asmenų vadybos sistemos aukščiausias prioritetas turi būti branduolinės saugos užtikrinimas. Išteklių skyrimas saugai užtikrinti turi būti proporcingas nagrinėjamo klausimo įtakai saugai;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-655, 2017-09-28, paskelbta TAR 2017-10-09, i. k. 2017-16012
4) veiklos pagrįstumo ir tikslingumo principas. Branduolinės energetikos objekto ar kitokios veiklos, susijusios su branduolinių ir (arba) branduolinio kuro ciklo medžiagų įsigijimu, turėjimu, naudojimu ar vežimu, teikiama ekonominė, socialinė ar kitokia nauda turi būti objektyviai didesnė negu galima veiklos rizika;
5) branduolinės saugos optimizavimo principas. Naudojamos tokios branduolinės saugos užtikrinimo priemonės, kurios leistų pasiekti aukščiausią, racionaliai įmanomą branduolinės saugos lygį, tačiau neturi būti keliami reikalavimai, kurie nepagrįstai užkirstų kelią eksploatuoti branduolinės energetikos objektą arba vykdyti kitokią su branduolinių ir (arba) branduolinio kuro ciklo medžiagų įsigijimu, turėjimu, naudojimu ar vežimu susijusią veiklą;
6) rizikos žmonėms mažinimo principas. Branduolinės saugos priemonės turi užtikrinti kiek įmanoma mažesnę riziką, kad bet kuris žmogus bus paveiktas jonizuojančiosios spinduliuotės ir dėl to patirs žalą. Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis turi būti kiek galima mažesnis ir neviršyti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų ribinių dozių;
7) dabarties ir ateities kartų apsaugos principas. Dabarties ir ateities žmonės ir aplinka turi būti apsaugoti nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio;
8) avarijų išvengimo (prevencijos) principas. Turi būti taikomos visos racionaliai įmanomos priemonės, leidžiančios užkirsti kelią branduolinėms ar radiologinėms avarijoms ir, jeigu jos įvyktų, sušvelninti jų padarinius;
9) avarinės parengties ir reagavimo principas. Turi būti taikomos avarinės parengties ir reagavimo užtikrinimo priemonės branduolinių ir radiologinių avarijų atveju, kitomis radiacinį pavojų keliančiomis situacijomis;
10) apsaugos nuo gamtinės arba dėl nereguliuojamos žmogaus veiklos susidariusios jonizuojančiosios spinduliuotės principas. Turi būti taikomos pagrįstos ir optimizuotos priemonės apsaugai nuo gamtinės arba dėl nereguliuojamos žmogaus veiklos susidariusios jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.
Užtikrinant fizinę saugą, vadovaujamasi principais, nustatytais 2005 m. Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvencijos pakeitime.
ANTRASIS SKYRIUS
BRANDUOLINĖS SAUGOS REGLAMENTAVIMO SRITYS, DOKUMENTŲ SISTEMA, ADMINISTRACINIAI SPRENDIMAI IR POVEIKIO PRIEMONĖS
4 straipsnis. Pagrindinės branduolinės saugos reglamentavimo sritys
Pagrindinės branduolinės saugos reglamentavimo sritys yra:
1) branduolinės energetikos objektų statybos vietos (aikštelės) vertinimas, branduolinės energetikos objekto projektavimas, statyba, pripažinimas tinkamu eksploatuoti, eksploatavimas, eksploatavimo nutraukimo vykdymas, uždarytų radioaktyviųjų atliekų atliekynų priežiūra;
2) branduolinės energetikos objektų, branduolinio kuro ciklo medžiagų, šio įstatymo 1 priede nurodytų branduolinių ir daliųjų medžiagų nustatytais kiekiais fizinė sauga;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-288, 2017-04-20, paskelbta TAR 2017-05-02, i. k. 2017-07283
3) branduolinės energetikos objektų saugai svarbių konstrukcijų, sistemų ir komponentų priešgaisrinė sauga;
4) pasirengimas galimoms branduolinėms ir radiologinėms avarijoms, jų prevencija, avarinė parengtis branduolinės energetikos objektuose ir vežant branduolines ir (arba) branduolinio kuro ciklo medžiagas;
5) branduolinio kuro ciklo medžiagų, šio įstatymo 1 priede nurodytų branduolinių ir daliųjų medžiagų nustatytais kiekiais vežimas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-288, 2017-04-20, paskelbta TAR 2017-05-02, i. k. 2017-07283
6) šio įstatymo 1 priede nurodytų branduolinių ir daliųjų medžiagų nustatytais kiekiais įsigijimas, turėjimas, naudojimas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-288, 2017-04-20, paskelbta TAR 2017-05-02, i. k. 2017-07283
7) radioaktyviųjų atliekų tvarkymas, įskaitant radioaktyviųjų atliekų klasifikavimą, nebekontroliuojamųjų lygių, kurių neviršijant radioaktyviosios atliekos nebekontroliuojamos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės žalingo poveikio požiūriu, nustatymą ir radionuklidų išmetimą į aplinką;
8) branduolinės energetikos objektą eksploatuojančios organizacijos ar kitą veiklą su šio įstatymo 1 priede nurodytomis branduolinėmis ir daliosiomis medžiagomis nustatytais kiekiais ir (ar) su branduolinio kuro ciklo medžiagomis vykdančių asmenų ir (ar) jų darbuotojų, taip pat branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais radiacinė sauga;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-288, 2017-04-20, paskelbta TAR 2017-05-02, i. k. 2017-07283
9) licencijuojamą veiklą vykdančių ir kitą su branduolinėmis ir (arba) branduolinio kuro ciklo medžiagomis susijusią veiklą, taip pat branduolinės energetikos objekto statybos vietos (aikštelės) vertinimą vykdančių asmenų vadybos sistemos.
5 straipsnis. Branduolinės saugos normatyvinių techninių dokumentų sistema
Branduolinės saugos normatyvinių techninių dokumentų sistemą sudaro:
1) branduolinės saugos reikalavimai;
2) branduolinės saugos taisyklės;
3) standartai ir standartizacijos leidiniai, nustatantys branduolinės, radiacinės, fizinės saugos, avarinės parengties, vadybos sistemų ir (ar) kitas branduolinę, radiacinę, fizinę saugą, avarinę parengtį, vadybos sistemas reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams įgyvendinti naudojamas technines specifikacijas;
4) licencijos ar leidimo turėtojo normatyviniai techniniai dokumentai, nustatantys branduolinės, radiacinės, fizinės saugos, avarinės parengties, tarptautinių branduolinio ginklo neplatinimo įsipareigojimų įgyvendinimo, vadybos sistemų ir (ar) kitas normas, skirtas branduolinės, radiacinės, fizinės saugos, avarinės parengties, tarptautinių branduolinio ginklo neplatinimo įsipareigojimų įgyvendinimą ir vadybos sistemas reglamentuojantiems teisės aktams įgyvendinti;
5) branduolinės energetikos objekto statybos vietos (aikštelės) vertinimą atliekančių asmenų normatyviniai techniniai dokumentai, nustatantys branduolinės, radiacinės, fizinės saugos, avarinės parengties, tarptautinių branduolinio ginklo neplatinimo įsipareigojimų įgyvendinimo, vadybos sistemų ir (ar) kitas normas, skirtas branduolinės, radiacinės, fizinės saugos, avarinės parengties, tarptautinių branduolinio ginklo neplatinimo įsipareigojimų įgyvendinimą ir vadybos sistemas reglamentuojantiems teisės aktams įgyvendinti.
Branduolinės saugos reikalavimų ir branduolinės saugos taisyklių rengimo tvarkos aprašą, taip pat parengtus branduolinės saugos reikalavimus ir branduolinės saugos taisykles tvirtina Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas.
Branduolinės saugos reikalavimai ir branduolinės saugos taisyklės yra privalomi visiems asmenims.
Branduolinės saugos taisyklės nustato branduolinės saugos reikalavimų įgyvendinimo būdus, metodus, tam tikro darbo ar proceso organizavimo ir vykdymo tvarką, dokumentų rengimo tvarką, darbo su konstrukcijomis, sistemomis ir komponentais tvarką.
Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti standartai ir standartizacijos leidiniai taikomi savanoriškai, išskyrus atvejus, kai privalomuosiuose teisės aktuose nurodoma, kad atitinkamą standartą ar standartizacijos leidinį taikyti privaloma.
Asmenims, savanoriškai pasirinkusiems taikyti šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus standartus ar standartizacijos leidinius, jie tampa privalomi.
Licencijos ar leidimo turėtojo normatyvinius techninius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, tvirtina pats licencijos ar leidimo turėtojas ir šių dokumentų nuostatų taikymas jam yra privalomas. Branduolinės energetikos objekto statybos vietos (aikštelės) vertinimą atliekančių asmenų normatyvinius techninius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte, tvirtina patys asmenys, atliekantys branduolinės energetikos objekto statybos vietos (aikštelės) vertinimą, ir šių dokumentų nuostatų taikymas jiems yra privalomas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-3332, 2020-10-15, paskelbta TAR 2020-10-26, i. k. 2020-22201
6 straipsnis. Administraciniai sprendimai, priimami vykdant priežiūrą, ir poveikio priemonės
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, atlikdama licencijuojamos ir leidimais bei kitais Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos išduodamais dokumentais reguliuojamos veiklos priežiūrą, derina dokumentus, kuriuos, vadovaujantis šiuo įstatymu, Branduolinės energijos įstatymu, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymu ir šiuos įstatymus įgyvendinančiais teisės aktais, privaloma su ja suderinti.
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija ūkio subjektams, kurių veiklos priežiūrą vykdo (šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų licencijų ir 22 straipsnio 2 dalyje nurodytų leidimų turėtojai, asmenys, nurodyti šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, ir kiti ūkio subjektai, kurių priežiūra vykdoma vadovaujantis šiuo įstatymu) (toliau – ūkio subjektai), teikia privalomus vykdyti nurodymus pašalinti nustatytus branduolinės saugos, fizinės saugos, radiacinės saugos vykdant branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir branduolinių medžiagų apskaitos ir kontrolės ir kitų reikalavimų, atsirandančių dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių branduolinio ginklo neplatinimo įsipareigojimų, vykdymo pažeidimus (toliau – pažeidimas) Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos privalomame vykdyti nurodyme nustatytais terminais, kai yra bent vienas iš šių atvejų:
1) išdavus licenciją ar leidimą, paaiškėja, kad paraiškoje ir (ar) kituose pateiktuose dokumentuose buvo pateikti klaidingi duomenys;
2) licencijos ar leidimo turėtojas nebeatitinka reikalavimų, kuriuos atitiko, kai licencija ar leidimas buvo išduoti;
3) ūkio subjektas pažeidžia branduolinę saugą, fizinę saugą, radiacinę saugą vykdant branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir (ar) branduolinių medžiagų apskaitą ir kontrolę ir reikalavimų, atsirandančių dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių branduolinio ginklo neplatinimo įsipareigojimų, vykdymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.