Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties
Šio straipsnio 1 dalies 5, 6 punktai netaikomi pabėgėliui, o šio straipsnio 2 dalies 1 punktas – užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, jeigu jie gali nurodyti įtikinamas priežastis, atsirandančias atitinkamai dėl anksčiau patirto persekiojimo ar anksčiau patirtų šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų, dėl kurių jie atsisako naudotis savo kilmės valstybės apsauga.
Užsieniečiui suteikto pabėgėlio statuso ar suteiktos papildomos apsaugos panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
92 straipsnis. Sprendimo dėl laikinosios apsaugos užsieniečiams suteikimo priėmimas, užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą, atvykimas ir laikinosios apsaugos trukmė
Jeigu Europos Sąjungos Taryba priima sprendimą, kad yra užsieniečių antplūdis į Europos Sąjungą arba kyla tokio antplūdžio pavojus, vidaus reikalų ministro teikimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą dėl laikinosios apsaugos.
Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą dėl laikinosios apsaugos suteikimo, užsieniečiai, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą, į Lietuvos Respublikos teritoriją įleidžiami netaikant reikalavimų turėti galiojantį kelionės dokumentą, sveikatos draudimą ir kitus dokumentus, suteikiančius teisę jiems atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje, taip pat gali būti netaikomos nacionalinių vizų ar leidimų gyventi išdavimo sąlygos, jeigu šių reikalavimų užsienietis negali (negalėjo) užtikrinti dėl objektyvių priežasčių.
Laikinoji apsauga suteikiama vieneriems metams nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto Europos Sąjungos Tarybos sprendimo įsigaliojimo dienos. Jeigu Europos Sąjungos Taryba nepriėmė sprendimo panaikinti laikinąją apsaugą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu laikinoji apsauga gali būti pratęsta du kartus po 6 mėnesius.
Pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nurodytam laikinosios apsaugos laikotarpiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybė laikinosios apsaugos suteikimo laikotarpį gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, jeigu sprendimą pratęsti laikinosios apsaugos laikotarpį priima Europos Sąjungos Taryba.
Laikinosios apsaugos terminas baigiasi pasibaigus šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nustatytam laikinosios apsaugos laikotarpiui arba Europos Sąjungos Tarybai priėmus sprendimą panaikinti laikinąją apsaugą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nutarimą, paskiria valstybės institucijas ir įstaigas, atsakingas už laikinosios apsaugos suteikimo ir įgyvendinimo proceso valdymą, ir suteikia joms įgaliojimus.
93 straipsnis. Priežastys, dėl kurių laikinoji apsauga nesuteikiama
Jeigu užsienietis turi teisę gauti laikinąją apsaugą, tačiau yra rimtas pagrindas manyti, kad gali būti priežasčių, dėl kurių laikinoji apsauga nesuteikiama, Migracijos departamentas atlieka tyrimą šioms priežastims nustatyti.
Laikinoji apsauga užsieniečiui nesuteikiama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad:
1) užsienietis padarė nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus;
2) užsienietis padarė sunkų nepolitinį nusikaltimą už Lietuvos Respublikos ribų prieš priimant jį į Lietuvos Respubliką kaip asmenį, kuris naudojasi laikinąja apsauga;
3) užsienietis kaltinamas veika, prieštaraujančia Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams;
4) jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei.
Sprendimą nesuteikti užsieniečiui laikinosios apsaugos priima Migracijos departamentas. Toks užsienietis į Lietuvos Respubliką neįleidžiamas, o jeigu jis jau yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.
94 straipsnis. Užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, teisės ir pareigos
Užsieniečiai, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu, turi šias teises:
1) pateikti prašymus suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka;
2) ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo užsieniečio prašymo išduoti jam leidimą gyventi užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nemokamai gyventi valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, organizacijų, valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių ar įmonių, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, (toliau kartu – valstybės ar savivaldybių įstaigos) apgyvendinimo vietose (įskaitant ir savivaldybių panaudos teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą). Pasibaigus nemokamo apgyvendinimo terminui valstybės ar savivaldybių įstaigų apgyvendinimo vietose, teisė gyventi jose išlieka, jeigu už apgyvendinimą jose mokama šių įstaigų valdytojų ir naudotojų nustatyta tvarka;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-3065, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-14, i. k. 2024-19823
3) gauti visą reikiamą informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje gimtąja arba jiems suprantama kalba;
4) dirbti ir yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, taip pat vykdyti savarankišką veiklą;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2673, 2024-05-30, paskelbta TAR 2024-06-07, i. k. 2024-10549
5) pateikę prašymą išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 10 punkte nurodytu pagrindu, – dirbti (taip pat ir pagal laikinojo darbo sutartį) ir vykdyti savarankišką veiklą;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2673, 2024-05-30, paskelbta TAR 2024-06-07, i. k. 2024-10549
Nr. XIV-2784, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11777
6) pateikę prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, – dirbti ar vykdyti savarankišką veiklą nuo prašymo suteikti prieglobstį užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2673, 2024-05-30, paskelbta TAR 2024-06-07, i. k. 2024-10549
7) gauti Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą, taip pat, atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes, gauti receptinius vaistus sveikatos apsaugos ministro nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka;
8) gauti socialines paslaugas, kurių skyrimo sąlygas ir finansavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras;
9) naudotis Užimtumo įstatyme nustatytomis darbo rinkos paslaugomis ir užimtumo rėmimo priemonėmis;
10) kitas teises, kurios jiems garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.
Nepilnamečiai užsieniečiai, turintys teisę gauti laikinąją apsaugą, turi teisę mokytis pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga, laikinosios apsaugos laikotarpiu turi šias teises:
1) numatytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse;
2) gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, išmokas vaikams, laidojimo pašalpą, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, šalpos išmoką, pateikę prašymą nurodytos socialinės paramos skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;
3) gauti šio Įstatymo 108 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytas išmoką ir kompensaciją, kurių skyrimo ir finansavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Šio Įstatymo 108 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta kompensacija mokama ne daugiau kaip už 6 mėnesius nuo ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą pradžios ir neturi įtakos kitoms užsieniečiams pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ir (ar) kompensacijoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, paramai būstui įsigyti ar išsinuomoti arba apmokėjimui už socialines paslaugas;
4) kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl jiems jų kilmės valstybėje nustatytos negalios prilyginimo Lietuvos Respublikos teisės aktuose reglamentuojamam neįgalumui socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;
5) gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka. Siekiant gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, netaikomas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas reikalavimas dėl būsto nuomos sutarties termino, o būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal būsto nuomos sutartyje nurodytą kartu gyvenančių užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga, skaičių;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-3065, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-14, i. k. 2024-19823
6) būti įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, jeigu dėl objektyvių priežasčių negali deklaruoti gyvenamosios vietos;
7) kitas teises, kurios jiems garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.
Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta teisė gali būti įgyvendinama ir pasibaigus laikinosios apsaugos laikotarpiui.
Užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, nemokamo apgyvendinimo tikslais valstybės nekilnojamasis turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudoti gali būti perduodamas savivaldybių administracijoms, koordinuojančioms užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, apgyvendinimą savivaldybės teritorijoje. Su užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, nemokamu apgyvendinimu valstybės ar savivaldybių įstaigų pasiūlytose apgyvendinimo vietose susijusios išlaidos kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Informacijos apie valstybės ar savivaldybių įstaigų siūlomą nekilnojamąjį turtą užsieniečiams, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, apgyvendinti pateikimo ir šio turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudoti, taip pat išlaidų, susijusių su užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, apgyvendinimu, kompensavimo valstybės ir (ar) savivaldybės turto valdytojams arba naudotojams sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Už fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose teikiamą nemokamą apgyvendinimą gali būti skiriamos kompensacijos, kurių dydžius, skyrimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Šioje dalyje nurodyta kompensacija neturi įtakos kitoms fiziniam asmeniui pagal įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ir (ar) kompensacijoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, paramai būstui įsigyti ar išsinuomoti arba apmokėjimui už socialines paslaugas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-3065, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-14, i. k. 2024-19823
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skiria ir moka šio straipsnio 3 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytą socialinę paramą jos skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka užsieniečiams, nereikalaudamos iš jų ir (ar) užsienio valstybių institucijų pateikti informaciją, duomenis ir (ar) kitus dokumentus, reikalingus nustatyti užsieniečio teisę gauti šio straipsnio 3 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytą socialinę paramą, kai užsienietis jų pateikti negali.
Vienkartinė išmoka vaikui ir (ar) išmoka vaikui skiriama, jeigu vienam iš vaiko tėvų (įtėvių), globėjui (rūpintojui) arba vaikui suteikta laikinoji apsauga.
Užsieniečio, kuriam suteikta laikinoji apsauga, šeimos nariai turi teisę į laikinąją apsaugą. Ši teisė įgyvendinama tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad šeimos nariai buvo išskirti dėl įvykių, po kurių užsieniečiui buvo suteikta laikinoji apsauga. Įgyvendinant šias nuostatas, atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus.
Užsieniečiai, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, turi šias pareigas:
1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
2) leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę;
3) pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančią informaciją dėl savo asmens;
4) pateikti informaciją apie turimas lėšas ir Lietuvos Respublikoje turimą turtą Migracijos departamentui atliekant veiksmus, susijusius su laikinosios apsaugos suteikimu.
5) pranešti Migracijos departamentui, jeigu išvyksta gyventi į užsienio valstybę.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-2673, 2024-05-30, paskelbta TAR 2024-06-07, i. k. 2024-10549
Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytoms užsieniečių teisėms įgyvendinti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos fondų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek užsienietis, kuriam suteikta laikinoji apsauga, negali jų garantuoti turimomis lėšomis ir turtu.
Paaiškėjus, kad užsienietis, kuriam suteikta laikinoji apsauga, turėjo lėšų apmokėti už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų teisių įgyvendinimą, kai jo pagrindiniai poreikiai buvo tenkinami nemokamai, jis privalo apmokėti valstybės patirtas išlaidas.
95 straipsnis. Asmens dokumentų išdavimas užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga
Užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, Migracijos departamentas išduoda arba keičia leidimus laikinai gyventi ar šio Įstatymo 92 straipsnio 1 dalyje nurodytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nustatytomis sąlygomis išduoda arba keičia skaitmeninį dokumentą, suteikiantį užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantį suteiktą laikinąją apsaugą, kurio išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Šis skaitmeninis dokumentas prilyginamas leidimui laikinai gyventi.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2784, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11777
Užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, tačiau vis dar esantiems užsienio valstybės teritorijoje, Migracijos departamentas išduoda vidaus reikalų ministro nustatytos formos kelionės dokumentą atvykti į Lietuvos Respubliką.
98 straipsnis. Priežastys, dėl kurių Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir jo šeimos narys į Lietuvos Respubliką neįleidžiami
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir jo šeimos narys į Lietuvos Respubliką neįleidžiami, jeigu:
1) neturi galiojančio kelionės dokumento ir negali jo gauti ar pristatyti per pagrįstą laikotarpį, patvirtinti ar kitomis priemonėmis įrodyti, kad yra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip;
2) jų buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai;
3) jie serga epideminį potencialą turinčiomis ligomis, kurios apibrėžtos Pasaulinės sveikatos organizacijos dokumentuose, arba kitomis žmonių užkrečiamosiomis (infekcinėmis ar parazitinėmis) ligomis, kurioms pagal Lietuvos Respublikos įstatymus taikomi kontrolės reikalavimai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
102 straipsnis. Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir leidimo gyventi šalyje kortelės galiojimas
Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas ir leidimo gyventi šalyje kortelė išduodami ir keičiami 5 metams arba numatomam Europos Sąjungos valstybės narės piliečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu šis laikotarpis yra trumpesnis negu 5 metai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220
Nr. XIV-2673, 2024-05-30, paskelbta TAR 2024-06-07, i. k. 2024-10549
104 straipsnis. Nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje pagrindai
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus arba kuris turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka, arba kuris yra lietuvių kilmės asmuo, arba atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys, įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai taip pat įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jie Lietuvos Respublikoje teisėtai gyveno pastaruosius 5 metus su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba jie yra Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, turinčio teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka, arba lietuvių kilmės asmens šeimos nariai. Teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje taip pat įgyja šio Įstatymo 1011 straipsnio 1 dalyje nurodyti Europos Sąjungos piliečio šeimos nariai, kurie teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus.
Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduodamas teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas, kuris galioja 10 metų nuo jo išdavimo dienos. Teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjime elektroniniu būdu fiksuojami Europos Sąjungos valstybės narės piliečio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220
Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariui, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduodama leidimo nuolat gyventi šalyje kortelė, kuri galioja 10 metų. Leidimo nuolat gyventi šalyje kortelėje elektroniniu būdu fiksuojami Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2673, 2024-05-30, paskelbta TAR 2024-06-07, i. k. 2024-10549
Nebuvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpis, viršijantis 6 mėnesius per metus, gali būti pagrindas nesuteikti teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai nebuvimas Lietuvos Respublikoje yra susijęs su svarbiomis priežastimis (dėl nėštumo, gimdymo, sunkios ligos, studijų, profesinio mokymo arba paskyrimo į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ar trečiąją valstybę ar kitais pagal šio straipsnio 6 dalį nustatytais atvejais).
Tvarką, nustatančią teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir leidimo nuolat gyventi šalyje kortelės išdavimą, keitimą ir panaikinimą, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos nario teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimą, nustato vidaus reikalų ministras.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220
Nr. XIV-2673, 2024-05-30, paskelbta TAR 2024-06-07, i. k. 2024-10549
Sprendimus dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo, leidimo nuolat gyventi šalyje kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę išduoda, keičia ir panaikina Migracijos departamentas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220
Nr. XIV-2673, 2024-05-30, paskelbta TAR 2024-06-07, i. k. 2024-10549
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą 5 metų terminą nutraukia teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
Nr. XII-548, 2013-10-10, Žin., 2013, Nr. 111-5488 (2013-10-24)
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
106 straipsnis. Teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas
Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama, jeigu:
1) šio piliečio ir (ar) jo šeimos narių buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai;
2) teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje įgyta apgaulės būdu;
3) Europos Sąjungos valstybės narės pilietis neatitinka šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Ši nuostata netaikoma Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ir (ar) jo šeimos nariams, jeigu Europos Sąjungos valstybės narės pilietis buvo sudaręs darbo sutartį su darbdaviu ir pradės dirbti arba pateikia atitinkamus dokumentus, kad pradės veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo, arba yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis, ieško darbo ir turi realių galimybių įsidarbinti;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-943, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21629
4) yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas;
5) šeimos narys, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, nutraukia šeiminius santykius su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba šių santykių nebėra, išskyrus šio Įstatymo 1011 straipsnyje numatytus atvejus;
6) išvykstama iš Lietuvos Respublikos gyventi ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai nebuvimas Lietuvos Respublikoje yra susijęs su svarbiomis priežastimis (pavyzdžiui, dėl nėštumo, sunkios ligos, mokymosi).
Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos narių teisė nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama, jeigu:
1) šio piliečio ir (ar) jo šeimos narių buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti rimtą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai;
2) teisė nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įgyta apgaulės būdu;
3) išvykstama iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip 2 metų iš eilės laikotarpiui.
Nepilnamečio Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, jeigu tai atitinka geriausius jo interesus, arba Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, pragyvenusio Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 10 metų, teisė gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama tik tuo atveju, kai toks Europos Sąjungos valstybės narės pilietis kelia labai rimtą grėsmę valstybės ir visuomenės saugumui. Šioje dalyje nurodytą 10 metų terminą gali nutraukti teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas. Sprendžiant dėl šio termino nutraukimo, atsižvelgiama į šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir mastą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919
Jeigu panaikinama teisė gyventi Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, tokios teisės netenka ir jo šeimos nariai, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.
Sprendimą dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo priima Migracijos departamentas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1894, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11180
Netekus teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir (ar) jo šeimos nariai įpareigojami išvykti iš Lietuvos Respublikos, o šio įpareigojimo neįvykdę arba šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 1 punkte ir 3 dalyje numatytais atvejais jie yra išsiunčiami šio Įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
107 straipsnis. Užsieniečių integracija
Lietuvos Respublika sudaro sąlygas užsieniečių, kurie turi leidimą gyventi, integracijai į valstybės politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos valstybės politikos užsieniečių integracijos srityje nuostatoms įgyvendinti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos.
110 straipsnis. Lietuvos valstybės teikiamos paramos užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai sritys
Lietuvos Respublikos valstybės paramos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai sritys:
1) valstybinės kalbos mokymas;
2) švietimas;
3) užimtumas;
4) aprūpinimas gyvenamąja patalpa;
5) socialinė apsauga;
6) sveikatos apsauga;
7) visuomenės informavimas apie užsieniečių integraciją.
112 straipsnis. Užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimas
Užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
116 straipsnis. Kreipimasis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę
Jeigu yra šio Įstatymo nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje vietą kreipiasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas per 48 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento. Užsieniečio dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu jis turi teisę į Lietuvos valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220
Teismas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teikimą nagrinėja Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo nustatyta tvarka.
Teismo sprendimas sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę turi būti nedelsiant paskelbiamas užsieniečiui suprantama kalba, nurodant priežastis, dėl kurių jis sulaikomas arba jam skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė. Teismo sprendimas sulaikyti užsienietį arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę įsigalioja nuo paskelbimo momento.
Teismo sprendime sulaikyti užsienietį turi būti nurodytas sulaikymo pagrindas, taip pat sulaikymo terminas, apibrėžtas tikslia kalendorine data, ir sulaikymo vieta.
121 straipsnis. Šengeno viza
Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse.
Užsienietis, kuris pagal šio Įstatymo 621 straipsnį gavo leidimą dirbti sezoninį darbą ne ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui, šiuo pagrindu gali kreiptis dėl Šengeno vizos išdavimo.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-219, 2017-03-14, paskelbta TAR 2017-03-20, i. k. 2017-04613
Iš užsieniečio, pateikiančio dokumentus Šengeno vizai gauti, paimami ir į Užsieniečių registrą įrašomi biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dešimties pirštų atspaudai, išskyrus Vizų kodekse numatytus atvejus.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-219, 2017-03-14, paskelbta TAR 2017-03-20, i. k. 2017-04613
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
122 straipsnis. Neteko galios nuo 2013-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
123 straipsnis. Amžiaus nustatymo tyrimas
Amžiaus nustatymo tyrimas atliekamas, kai yra pagrįstų abejonių dėl užsieniečio nurodyto amžiaus, socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2673, 2024-05-30, paskelbta TAR 2024-06-07, i. k. 2024-10549
Amžiaus nustatymo tyrimas turi būti atliktas užsieniečio, kurio amžius nustatomas, sutikimu. Nepilnamečio užsieniečio amžiaus nustatymo tyrimas atliekamas tik gavus jo teisėto atstovo arba atstovo sutikimą.
Jeigu užsienietis nesutinka atlikti amžiaus nustatymo tyrimo ir nėra tam pateisinamų priežasčių, jam netaikomas šio Įstatymo 221 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir laikoma, kad jis neatitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje keliamų sąlygų.
Amžiaus nustatymo tyrimas atliekamas pateikus informaciją užsieniečiui, kurio amžius nustatomas, suprantama kalba apie patikrinimo procedūrą ir galimus rezultatų padarinius bei gerbiant asmens orumą ir pasirenkant mažiausiai invazinius tyrimus.
Jeigu prieglobsčio prašytojas atsisako atlikti amžiaus nustatymo tyrimą ir nėra tam pateisinamų priežasčių, jis yra laikomas pilnamečiu, o kiti duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, vertinami pagal šio Įstatymo 83 straipsnio 5 dalį.
Amžiaus nustatymo tyrimo išlaidas dengia Lietuvos Respublika, išskyrus atvejus, kai užsienietis amžiaus nustatymo tyrimą atlieka savo iniciatyva.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919
IX SKYRIUS
UŽSIENIEČIŲ IŠVYKIMAS IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS
127 straipsnis. Sprendimų dėl įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją vykdymo terminai ir tvarka
Sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220
Sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas gali būti sustabdytas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
Įpareigojime išvykti iš Lietuvos Respublikos nustatomas ne ilgesnis kaip30 dienų terminas, per kurį užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.
Jeigu yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba įpareigojime išvykti iš Lietuvos Respublikos jam gali būti nustatytas trumpesnis negu 7 dienų terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba terminas savanoriškai išvykti nesuteikiamas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
Šio straipsnio 1, 3 dalyse nurodytas terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pratęstas dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ir 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytų aplinkybių.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2673, 2024-05-30, paskelbta TAR 2024-06-07, i. k. 2024-10549
Sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos priima institucija, nustačiusi užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o jo įvykdymą kontroliuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220
Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima institucija, nustačiusi užsieniečio išsiuntimo pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o juos vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Prieš priimdamos sprendimą šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, šioje dalyje nurodytos institucijos dėl sprendimo vykdymo konsultuojasi su sprendimą užsienietį išsiųsti priėmusia valstybe.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1894, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11180
Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220
Sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja institucija, nustačiusi užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220
Jeigu užsieniečio neteisėtas buvimas Lietuvos Respublikoje nustatomas jam išvykstant per išorinę Europos Sąjungos sieną ir sprendimas dėl grąžinimo negali būti priimtas iki tarptautinio maršruto transporto priemonės išvykimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, apie tai informavusi užsienietį ir gavusi jo rašytinį sutikimą, gali priimti sprendimą dėl grąžinimo užsieniečiui nedalyvaujant. Toks sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo užsieniečio išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2673, 2024-05-30, paskelbta TAR 2024-06-07, i. k. 2024-10549
Tvarką, reglamentuojančią, sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, grąžinimo į užsienio valstybę ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimą ir jų vykdymą, nustato vidaus reikalų ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. XI-1786, 2011-12-08, Žin., 2011, Nr. 156-7384 (2011-12-22)
128 straipsnis. Aplinkybės, į kurias atsižvelgiama priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę ar išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos arba dėl kurių sprendimo išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas
Priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo:
1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką;
2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje;
3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas);
4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
Sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, jeigu:
1) Regionų administraciniam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – dėl jo keliamos labai rimtos grėsmės valstybės saugumui;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919
Nr. XIV-2784, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11777
2) užsienietį atsisako priimti užsienio valstybė, į kurią jis gali būti išsiųstas;
3) užsieniečiui reikia suteikti būtinąją medicinos pagalbą, kurios suteikimo reikalingumą patvirtina sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija;
4) jo negalima išsiųsti dėl objektyvių aplinkybių (užsienietis neturi galiojančio kelionės dokumento, nėra galimybės gauti kelionės bilietų ir kita);
5) gaunamas Europos Žmogaus Teisių Teismo nurodymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę pagal šio teismo Reglamento 39 taisyklę užsieniečio neišsiųsti.
Išnykus priežastims, nurodytoms šio straipsnio 2 dalyje, sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XI-1786, 2011-12-08, Žin., 2011, Nr. 156-7384 (2011-12-22)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
131 straipsnis. Išsiuntimo, įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos ar grąžinimo lėšos
Užsienietis iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas, įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti:
1) savo lėšomis;
2) fizinių ar juridinių asmenų, kurių jis buvo pakviestas į Lietuvos Respubliką, lėšomis;
3) vežėjų lėšomis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais;
4) darbdavio, pas kurį nelegaliai dirbo užsienietis, lėšomis.
Jeigu nėra lėšų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, užsienietis iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas valstybės lėšomis.
Valstybės išlaidos, patirtos dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos ar grąžinimo į užsienio valstybę (įskaitant apgyvendinimo ir išlaikymo), civilinio proceso tvarka išieškomos iš fizinių ar juridinių asmenų, kurių užsienietis buvo pakviestas į Lietuvos Respubliką, iš darbdavio, pas kurį nelegaliai dirbo užsienietis, arba iš vežėjų, kurių užsienietis buvo atvežtas į Lietuvos Respubliką, arba iš užsieniečio, jeigu jis į Lietuvos Respubliką atvyko be fizinio ar juridinio asmens kvietimo, arba kreipiamasi dėl lėšų grąžinimo į sprendimą užsienietį išsiųsti priėmusią kitą valstybę, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo, vadovaujantis 2004 m. vasario 23 d. Tarybos sprendimu 2004/191/EB, nustatančiu finansinių skirtumų, atsirandančių dėl Direktyvos 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo taikymo, kompensavimo kriterijus ir praktines priemones.
Savanoriškai grįžtančiam į užsienio valstybę užsieniečiui vieną kartą gali būti suteikiama pagalba grįžti į užsienio valstybę pagal savanoriško grįžimo ir reintegracijos programas, įgyvendinamas Lietuvos Respublikos valstybės, Europos Sąjungos fondų, tarptautinių organizacijų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšomis. Valstybės sienos apsaugos tarnyba arba Migracijos departamentas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali užsieniečiams teikti paramą savanoriškai grįžti ir reintegruotis kilmės valstybėje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-506, 2021-07-13, paskelbta TAR 2021-07-22, i. k. 2021-16266
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220
134 straipsnis. Užsieniečio perdavimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją
Užsienietis pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį ar Europos Sąjungos teisės aktą gali būti perduotas iš vienos užsienio valstybės per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu kitai užsienio valstybei, jeigu yra pateikiami įrodymai, kad jis turi teisę vykti į užsienio valstybę, ir duomenys dėl tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją būtinumo.
Perduoti užsienietį per Lietuvos Respublikos teritoriją neleidžiama, jeigu:
1) valstybėje, į kurią perduodamas užsienietis, nustatomos šio Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos priežastys;
2) užsienietis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra įtariamasis, kaltinamasis arba nuteistasis;
3) tranzitas per kitas valstybes arba įleidimas į paskirties valstybę yra neįmanomas;
4) Lietuvos Respublikoje būtina keisti oro uostą;
5) prašomos pagalbos tam tikru momentu dėl praktinių priežasčių neįmanoma suteikti;
6) jo perdavimas keltų grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai arba Lietuvos Respublikos tarptautiniams santykiams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
136 straipsnis. Sprendimo apskundimo teisė
Sprendimai, priimti pagal šį Įstatymą, gali būti skundžiami šio Įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-506, 2021-07-13, paskelbta TAR 2021-07-22, i. k. 2021-16266
Nr. XIV-816, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27706
141 straipsnis. Teisė gauti duomenis ir Migracijos departamento valstybės tarnautojų įgaliojimai
Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba turi teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių neatlygintinai gauti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, atlikti.
Siekdami nustatyti užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ar priimdami sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento valstybės tarnautojai:
1) turi teisę be išankstinio perspėjimo lankytis įmonės arba užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės patalpose ir atlikti jų apžiūrą, kai įtariama, kad jose gali būti laikomi ar gyventi neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, ar kai įtariama, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi;
2) turi teisę reikalauti ir gauti iš užsieniečio, jo sutuoktinio, įmonės arba kitų asmenų duomenis, dokumentus (jų nuorašus, išrašus), paaiškinimus, įrodymus, kviesti pokalbio užsienietį, įmonės atstovą, užsieniečio sutuoktinį arba kitą asmenį į Migracijos departamento tarnybines patalpas, fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, taip pat tvarkyti šiuos duomenis;
3) turi teisę patekti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas tik tuo atveju, jei šis fizinis asmuo sutinka;
4) turi kitas šiame Įstatyme nustatytas teises.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220
142 straipsnis. Užsieniečių registras
Užsieniečių registro objektai yra asmenys, kurių duomenys tvarkomi Užsieniečių registre:
1) užsieniečiai, kurių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus ir tarptautines sutartis;
2) e. rezidentai;
3) kiti užsieniečiai, nenurodyti šios dalies 1 ir 2 punktuose, turintys ekonominių ir (arba) socialinių interesų, ir (arba) prievolių Lietuvos Respublikoje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2348, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12439
Užsieniečių registras yra valstybės registras.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220
Užsieniečių registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Užsieniečių registro valdytoja yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, šio registro tvarkytojus paskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Užsieniečių registro duomenys tvarkomi vadovaujantis šiuo Įstatymu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, Europos Sąjungos teisės aktais bei tarptautinėmis sutartimis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
18 straipsnis. Neteko galios nuo 2013-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
21 straipsnis. Nacionalinės vizos išdavimas, atsisakymas išduoti nacionalinę vizą, konsultacijų vykdymas, nacionalinės vizos panaikinimas ir atšaukimas
Užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti nacionalinę vizą Migracijos departamentui gali pateikti per išorės paslaugų teikėją, o užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, – Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išduota nacionalinė viza.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2673, 2024-05-30, paskelbta TAR 2024-06-07, i. k. 2024-10549
Kriterijus, kuriais vadovaujantis parenkamos užsienio valstybės, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti nacionalinę vizą per išorės paslaugų teikėją, ir užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti nacionalinę vizą per išorės paslaugų teikėją, sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras. Išorės paslaugų teikėją, kuris veikia šiame sąraše nurodytose užsienio valstybėse, parenka Migracijos departamentas. Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti nacionalinę vizą per išorės paslaugų teikėją, sąrašas tvirtinamas ar keičiamas motyvuotu Migracijos departamento siūlymu, kuris pateikiamas vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtintais kriterijais ir pasikonsultavus su šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytomis institucijomis.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2673, 2024-05-30, paskelbta TAR 2024-06-07, i. k. 2024-10549
Sprendimus dėl nacionalinės vizos priima:
1) Migracijos departamentas – dėl išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, dėl panaikinimo ir atšaukimo;
2) Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos – dėl panaikinimo ir atšaukimo;
3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba – dėl panaikinimo ir atšaukimo.
Nacionalinė viza užsieniečiui išduodama tik po Migracijos departamento konsultacijų su šio Įstatymo 4 straipsnyje nurodytomis institucijomis.
Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, turi teisę reikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto pateiktą informaciją, taip pat prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis.
Dokumentų nacionalinei vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, nacionalinės vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, nacionalinės vizos panaikinimo ir atšaukimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220
Nr. XIV-1277, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15427
33 straipsnis. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, naujai įforminti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo ir leidimo gyventi išdavimo, pakeitimo arba atsisakymo išduoti ar pakeisti šį leidimą terminai
Užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi būti išnagrinėtas ir leidimas gyventi turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti:
1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus, – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;
2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ‒ ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos:
šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 42 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 442 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatytu pagrindu;
šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytas atvejis;
šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą pabaigęs Lietuvos Respublikoje;
3) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos:
kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą;
šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 42 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 442 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas atvejis;
šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51, 13 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais;
šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 21 ir 22 punktuose nustatytais pagrindais;
šio punkto a, b, c ir d papunkčiuose nurodyto užsieniečio šeimos nariui;
4) dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;
5) dėl leidimo laikinai gyventi keitimo, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytus atvejus, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1277, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15427
Užsieniečio prašymas dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo turi būti išnagrinėtas ir leidimas nuolat gyventi pakeistas arba atsisakyta jį pakeisti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos.
Šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais prašymas naujai įforminti leidimą laikinai gyventi turi būti išnagrinėtas ir leidimas laikinai gyventi naujai įformintas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nurodyto prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos.
Jeigu kyla pagrįstų įtarimų dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai ar nuolat gyventi arba naujai įforminti leidimą laikinai gyventi, gali kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl grėsmės valstybės saugumui įvertinimo. Tokiu atveju prašymo pakeisti leidimą laikinai ar nuolat gyventi arba naujai įforminti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2784, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11777
Jeigu nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, taip pat jeigu kyla abejonių dėl darbdavio pateiktos informacijos apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba darbo patirtį, Migracijos departamentas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gavimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo gavimo dienos – šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais raštu apie tai informuoja šį prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto rašto išsiuntimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo toje institucijoje dienos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2338, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12401
Jeigu nėra gauti prašymą pateikusio užsieniečio šeimos narių ar kitų asmenų paaiškinimai arba Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, užsienio valstybės institucijos atsakymas ir prašoma informacija (paaiškinimai), būtini sprendimui dėl leidimo gyventi ar naujai įforminti leidimą laikinai gyventi priimti, Migracijos departamentas sustabdo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminą iki prašomos informacijos (paaiškinimų) gavimo dienos, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Apie prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo termino sustabdymą užsienietis informuojamas raštu ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo termino sustabdymo dienos.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1277, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15427
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2784, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11777
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220
43 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai:
1) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio tėvai arba vienas iš jų, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai;
2) Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi;
3) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis;
4) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas ir išduotas leidimas nuolat gyventi;
4) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir išduotas leidimas gyventi;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
5) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi;
6) jis yra užsieniečio, turinčio leidimą gyventi, pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis;
7) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio tėvai, kurie yra nedarbingi dėl senatvės pensijos amžiaus arba neįgalumo ir turi leidimą nuolat gyventi;
8) atsiranda itin sunkių aplinkybių, susijusių su santuokos ar registruotos partnerystės nutraukimu arba šeimos nario mirtimi, reglamentuotų pagal šio Įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką. Šiuo atveju prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi turi būti pateiktas iki santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos, jeigu užsieniečiui dar nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi šeimos susijungimo atveju, arba ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos, jeigu užsienietis iki santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą šeimos susijungimo atveju. Leidimas laikinai gyventi pagal šį punktą gali būti išduotas vieneriems metams.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220
Nr. XIV-1277, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15427
Neteko galios nuo 2021-03-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIII-3412, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24582
Šio straipsnio 1 dalies 2, 4–7 punktuose numatytais atvejais užsieniečiui šeimos nariui leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatytas sąlygas (su šio straipsnio 3 dalyje nurodyta išimtimi) arba asmuo, pas kurį atvykstama šeimos susijungimo tikslu, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina, kad jo šeimos narys atitinka minėtas sąlygas.
Jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti įvertinama, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka arba fiktyvi registruota partnerystė, o jeigu nepilnametis užsienietis buvo įvaikintas, – ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įvaikinimas fiktyvus.
Užsieniečiui šeimos susijungimo atveju leidimas laikinai gyventi išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas užsieniečiui, pas kurį atvykstama šeimos susijungimo tikslu. Užsieniečiui, kuris šeimos susijungimo tikslu atvyksta pas užsienietį, turintį leidimą nuolat gyventi, arba pas Lietuvos Respublikos pilietį, leidimas laikinai gyventi išduodamas 2 metams, o keičiamas 4 metams.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1277, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15427
Šio straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktuose nurodytas užsienietis, kurio šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu, turi būti pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 2 metus, turėti ne mažiau kaip vienerius metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir turėti pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, reglamentuojamas pagal šio Įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką. Šis reikalavimas netaikomas, kai šeimos nariai atvyksta pas užsienietį:
1) kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje;
2) kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi arba turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1, 2, 41, 42, 51, 13 ar 16 punkte nustatytais pagrindais;
3) kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi arba turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu. Šia teise užsienietis gali pasinaudoti, jeigu šeima jau buvo sukurta toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje užsienietis įgijo ilgalaikio gyventojo statusą;
4) kuris yra atvykęs stažuoti mokslo ir studijų institucijose pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis arba pagal Europos Sąjungos akademinių mainų su trečiosiomis valstybėmis programas;
5) kuris tiesiogiai dalyvaudamas valstybei svarbiuose projektuose yra investavęs Lietuvos Respublikoje nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą ir naudojamą turtą;
6) kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi arba turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–22 punktuose nustatytais pagrindais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220
Nr. XIV-1277, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15427
Šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi:
1) kai šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu pas užsienietį, nurodytą šio straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi arba turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, ir studijuojantį magistrantūroje arba doktorantūroje, taip pat kai užsienietis kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 494 straipsnyje nustatytu pagrindu ir yra Lietuvos Respublikoje užbaigęs magistrantūros arba doktorantūros studijas arba mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus;
2) jeigu dėl leidimo laikinai gyventi kreipiasi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas nepilnametis užsienietis, kurio abu tėvai arba vienas iš tėvų, kuriam nustatyta užsieniečio globa, arba turimas vienintelis iš tėvų (įtėvių) ar globėjas (rūpintojas) kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba turi leidimą laikinai gyventi.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1277, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15427
Neteko galios nuo 2022-08-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-1277, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15427
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963
Šio straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos dėl šeimos susijungimo taikomos, kai abu užsieniečiai sutuoktiniai arba užsieniečiai, sudarę registruotos partnerystės sutartį, yra ne jaunesni kaip 21 metų, išskyrus atvejus, kai užsienietis, pas kurį atvyksta sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu.
Teisės į šeimos susijungimą neturi užsieniečiai:
1) pateikę prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje tol, kol dėl prieglobsčio suteikimo nepriimtas galutinis sprendimas;
2) kuriems suteikta laikinoji apsauga;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1277, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15427
3) kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, jeigu jų šeimos nariams nebūtų suteikiamas prieglobstis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 3–5 punktus arba 3 dalį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
492 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti kaip dėstytojas arba tyrėjas
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslo ir studijų institucija, dirbti kaip dėstytojas arba tyrėjas.
Neteko galios nuo 2021-03-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIII-3412, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24582
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas 2 metams arba, jeigu jo darbo dėstytoju arba tyrėju trukmė yra mažesnė negu 2 metai, 3 mėnesiais ilgesniam negu šių darbų trukmė laikotarpiui. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir tęsia mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus.
Užsienietis, dirbdamas tyrėju, turi teisę dirbti ir kaip dėstytojas.
Užsienietis, nutraukęs dėstytojo arba tyrėjo darbą arba pasibaigus užsieniečio darbo sutarčiai, sudarytai su mokslo ir studijų institucija, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3412, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24582
Leidimui laikinai gyventi išduoti pateikiami dokumentai, patvirtinantys, kad mokslo ir studijų institucija, pageidaujanti priimti tyrėją, įvertino mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų tikslą, trukmę ir užsieniečio kvalifikaciją, taip pat kad mokslo ir studijų institucija turi pakankamai finansinių išteklių moksliniams tyrimams ir eksperimentinės plėtros darbams vykdyti.
Tyrėjo darbo sutartyje, be kitų darbo sutarties sąlygų, taip pat turi būti nurodyta:
1) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų pavadinimas ar tikslas;
2) užsieniečio įsipareigojimas vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus;
3) mokslinių tyrimų organizacijos įsipareigojimas priimti užsienietį moksliniams tyrimams ir eksperimentinės plėtros darbams vykdyti;
4) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų pradžios ir pabaigos datos arba numatoma trukmė;
5) informacija apie numatomą judėjimą vienoje arba keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse, jeigu apie tyrėjo judėjimą žinoma.
Tyrėjas kartu su dokumentais, pateikiamais leidimui laikinai gyventi išduoti, pateikia ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu, jeigu tokie buvo išduoti.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963
100 straipsnis. Leidimo gyventi šalyje kortelės išdavimas ir keitimas
Prašymas išduoti ar pakeisti leidimo gyventi šalyje kortelę turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos.
Jeigu kyla pagrįstų įtarimų dėl Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, keliamos grėsmės valstybės saugumui, Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą dėl leidimo gyventi šalyje kortelės išdavimo ar pakeitimo, gali kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl grėsmės valstybės saugumui įvertinimo. Tokiu atveju Migracijos departamentas sustabdo sprendimo dėl leidimo gyventi šalyje kortelės išdavimo ar pakeitimo priėmimo terminą, kol bus gauta Valstybės saugumo departamento išvada dėl grėsmės valstybės saugumui, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Apie sprendimo priėmimo termino sustabdymą užsienietis informuojamas raštu ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo termino sustabdymo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220
Nr. XIV-2673, 2024-05-30, paskelbta TAR 2024-06-07, i. k. 2024-10549
Nr. XIV-2784, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11777
101 straipsnis. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir jo šeimos nario teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindai
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis turi teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jis:
1) yra darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis taip pat išlaiko darbuotojo arba savarankiškai dirbančio asmens statusą, kai nutraukta jo darbo sutartis (jos galiojimo laikas pasibaigęs) arba veikla ir jis laikinai nedirba ar nevykdo veiklos dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo; kai po ne mažiau negu vienų metų darbo jis nutraukė darbo sutartį arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir įsiregistravo Užimtumo tarnyboje; kai jis dirbo pagal terminuotą darbo sutartį trumpiau kaip vienus metus ar per pirmuosius 12 darbo mėnesių nutraukė darbo sutartį arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir įsiregistravo Užimtumo tarnyboje (tokiu atveju jis šį statusą išlaiko 6 mėnesius nuo nedarbo pradžios); arba kai jis nutraukė darbo sutartį (jos galiojimo laikas baigėsi) arba veiklą, įsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir pradėjo mokytis profesijos (jeigu darbo sutartis nutraukta (jos galiojimo laikas baigėsi) dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, jis turi mokytis profesijos, kuri susijusi su turėtu darbu);
2) turi sau ir savo šeimos nariams, jeigu jie atvyksta kartu su juo arba pas jį, pakankamai išteklių pragyventi Lietuvos Respublikoje ir turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą;
3) yra priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas), studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą, pakviestas stažuoti, tobulinti kvalifikacijos, turi sau ir savo šeimos nariams, jeigu jie atvyksta kartu su juo arba pas jį, pakankamai išteklių pragyventi Lietuvos Respublikoje ir turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą;
4) yra Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, turinčio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje pagal šios dalies 1, 2 ir 3 punktus, šeimos narys, kuris atvyksta kartu su juo arba pas jį.
Lietuvos Respublikos piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, turi teisę gauti leidimo gyventi šalyje kortelę, kai atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu, pasinaudojusiu laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise, ar pas jį.
Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, turi teisę gauti leidimo gyventi šalyje kortelę, kai atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu, turinčiu teisę gyventi Lietuvos Respublikoje pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus, arba pas jį.
Šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytam Lietuvos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariui leidimo gyventi šalyje kortelė išduodama kaip:
1) sutuoktiniui arba asmeniui, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis;
2) tiesioginiam palikuoniui, kuriam nesukakę 21 metai arba kuris yra išlaikytinis, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginį palikuonį, kuriam nesukakę 21 metai arba kuris yra išlaikytinis;
3) išlaikomam artimajam giminaičiui pagal tiesiąją aukštutinę liniją, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomą artimąjį giminaitį pagal tiesiąją aukštutinę liniją;
4) kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise.
Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, turi teisę apsigyventi tik sutuoktinis, asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi vaikai ir Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, jo sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi artimieji giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2673, 2024-05-30, paskelbta TAR 2024-06-07, i. k. 2024-10549
101(1) straipsnis. Teisės gyventi Lietuvos Respublikoje išsaugojimas Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams
Teisė gyventi Lietuvos Respublikoje išsaugoma Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams šiais atvejais:
1) mirus Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ar jam išvykus iš Lietuvos Respublikos, kai šeimos nariai turi Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę ir atitinka šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje nustatytus pagrindus;
2) mirus Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, kai šeimos nariai nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, jeigu jie, kaip šeimos nariai, gyveno Lietuvos Respublikoje bent vienerius metus iki Europos Sąjungos valstybės narės piliečio mirties;
3) pripažinus santuoką negaliojančia, nutraukus santuoką ar nutraukus registruotos partnerystės sutartį, kai šeimos narys turi Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę ir atitinka šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje nustatytus pagrindus;
4) pripažinus santuoką negaliojančia, nutraukus santuoką ar registruotos partnerystės sutartį, kai šeimos narys nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jeigu santuoka arba registruota partnerystė truko ne trumpiau kaip 3 metus, iš jų vienerius metus – Lietuvos Respublikoje, arba jeigu šeimos narys globoja ar rūpinasi Europos Sąjungos valstybės narės piliečio vaikais, arba santuokos nutraukimas įvyko dėl kito sutuoktinio (Europos Sąjungos valstybės narės piliečio) kaltės;
5) mirus Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ar jam išvykus iš Lietuvos Respublikos – jo vaikams, neatsižvelgiant į jų pilietybę, ir juos globojančiam vienam iš tėvų iki vaikų pradėtos atitinkamos formaliojo švietimo programos pabaigos.
Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nurodyti šeimos nariai, kreipdamiesi dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įgijimo, turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus pagrindus.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
132 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kai sprendimo dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas yra sustabdytas
Jeigu sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas yra sustabdytas dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, šios aplinkybės per vienerius metus nuo sprendimo išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdymo sustabdymo neišnyko ir užsienietis nėra sulaikytas, jam išduodamas leidimas laikinai gyventi.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju užsieniečiui šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Nr. XI-1786, 2011-12-08, Žin., 2011, Nr. 156-7384 (2011-12-22
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919
140 straipsnis. Skundų nagrinėjimas, sprendimo priėmimas ir jo apskundimas
Teismai skundus nagrinėja Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo nustatyta tvarka.
Teismas skundą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo teismo nutarties priimti skundą nagrinėti priėmimo dienos.
Išnagrinėjęs bylą, teismas priima vieną iš šių sprendimų:
1) atmesti skundą kaip nepagrįstą;
2) patenkinti skundą.
Priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-506, 2021-07-13, paskelbta TAR 2021-07-22, i. k. 2021-16266
Nr. XIV-816, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27706
Neteko galios nuo 2022-01-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-816, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27706
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-506, 2021-07-13, paskelbta TAR 2021-07-22, i. k. 2021-16266
Administracinės bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Valstybės saugumo departamentui, policijos generalinio komisaro įgaliotai policijos įstaigai ir (arba) Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Šiems duomenims netaikomos Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos nuostatos dėl išslaptinimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220
Straipsnio pakeitimas:
Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1894, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11180
1411 straipsnis. Neteko galios nuo 2014-11-01.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)
Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973
125 straipsnis. Grąžinimas į užsienio valstybę ir įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos
Sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai:
1) jam panaikintas ar atšauktas kelionės leidimas arba viza;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-893, 2022-01-11, paskelbta TAR 2022-01-19, i. k. 2022-00750
2) jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi;
3) jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus kelionės leidimo arba vizos galiojimui;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-893, 2022-01-11, paskelbta TAR 2022-01-19, i. k. 2022-00750
4) jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui;
5) į Lietuvos Respubliką jis atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo laikinai gyventi ar leidimo nuolat gyventi, jeigu privalo jį turėti;
6) jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo laiką;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471
Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963
Nr. XIII-3412, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24582
7) jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220
8) jis yra šio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, 1408 straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytas užsienietis ir prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-816, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27706
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2427, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25931
Jeigu yra bent vienas iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų grąžinimo į užsienio valstybę pagrindų, tačiau užsienietis turi galiojantį kitos Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės išduotą dokumentą, suteikiantį teisę joje būti ar gyventi, užsienietis yra įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos.
Apie galimybę pateikti prašymą leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę šio straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytą užsienietį jam suprantama kalba informuoja tokį užsienietį nustačiusi institucija – Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir (arba) Migracijos departamentas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2427, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25931
Sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos gali būti nepriimamas, jeigu pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantį užsienietį priima atgal:
1) Europos Sąjungos valstybė narė, jeigu ši sutartis įsigaliojo iki 2009 m. sausio 13 d.;
2) valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
Sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę nepriimamas, jeigu užsienietis išvyksta iš Lietuvos Respublikos per išorinę Europos Sąjungos sieną ir kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl šio užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas, perspėjime nurodytas savanoriško išvykimo laikotarpis nėra pasibaigęs ir jeigu nėra šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje nustatyto užsieniečio išsiuntimo pagrindo.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2673, 2024-05-30, paskelbta TAR 2024-06-07, i. k. 2024-10549
Sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos nepriimamas tol, kol nagrinėjamas jo pateiktas prašymas suteikti prieglobstį pagal šio Įstatymo IV skyrių.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-3412, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24582
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)
Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)
Nr. XI-1786, 2011-12-08, Žin., 2011, Nr. 156-7384 (2011-12-22)
Nr. XII-548, 2013-10-10, Žin., 2013, Nr. 111-5488 (2013-10-24)
129 straipsnis. Nelydimų nepilnamečių užsieniečių grąžinimas į užsienio valstybę
Nelydimas nepilnametis užsienietis, kuris yra neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje ar neteisėtai joje gyvena, grąžinamas tik tuo atveju, jeigu užsienio valstybėje, į kurią yra grąžinamas, jis bus tinkamai prižiūrimas, atsižvelgiant į jo poreikius, amžių ir savarankiškumo lygį.
Jeigu nelydimas nepilnametis užsienietis negrąžinamas į užsienio valstybę, jam išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923
Sprendžiant nelydimo nepilnamečio užsieniečio grąžinimo klausimą, bendradarbiaujama su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis pagal sudarytas tarptautines sutartis.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XI-1786, 2011-12-08, Žin., 2011, Nr. 156-7384 (2011-12-22)
113 straipsnis. Užsieniečio sulaikymo pagrindai
Užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais:
1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką;
2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra;
3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko;
4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais;
5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo;
6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti;
7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).