Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties

Užsieniečio prašymu prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gali būti nagrinėjamas ir šis dokumentas gali būti išduodamas ar keičiamas skubos tvarka. Nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi ir šį dokumentą išduodant ar keičiant skubos tvarka, šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai trumpinami per pusę.

Šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais prašymas naujai įforminti leidimą laikinai gyventi užsieniečio prašymu išnagrinėjamas ir leidimas laikinai gyventi naujai įforminamas skubos tvarka per perpus trumpesnį terminą, negu nustatytas šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje.

Užsieniečio prašymu prašymas dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo gali būti nagrinėjamas ir leidimas nuolat gyventi keičiamas skubos tvarka per perpus trumpesnį terminą, negu nustatytas šio Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje.

Atvejus, kai užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi skubos tvarka nenagrinėjamas, nustato vidaus reikalų ministras.

Neteko galios nuo 2021-03-01

Užsienietis, gavęs šio Įstatymo 4 straipsnio 6, 7 arba 8 dalyje nurodytą sprendimą panaikinti jam išduotą leidimą gyventi ar jo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje arba panaikinti jam suteiktą pabėgėlio statusą, papildomą arba laikinąją apsaugą, turi teisę jį skųsti Regionų administraciniam teismui per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Bylos dėl leidimo gyventi ar teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo nagrinėjimas Regionų administraciniame teisme turi būti užbaigtas ir sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo skundo priėmimo dienos.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo.

Bylos dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto teismo sprendimo nagrinėjimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme turi būti užbaigtas ir sprendimas (nutartis) turi būti priimtas (priimta) ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos.

Skundas dėl sprendimo panaikinimo turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus.

Teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje įgyja į Lietuvos Respubliką atvykę užsieniečiai, kurie yra:

Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai ir prieglobsčio prašytojai teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi iki sprendimo dėl jų teisinės padėties priėmimo. Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo, prieglobsčio prašytojai teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi iki jų perdavimo už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neįgyjama, jeigu užsienietis pateikia naują paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kai dėl ankstesnio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį yra priimtas galutinis sprendimas, ir nėra šio Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių negalima jo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.

Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais.

Kai nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį iš esmės nustatoma, kad medicininės apžiūros rezultatai gali patvirtinti arba paneigti prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis, kurie gali turėti esminės įtakos nustatant, ar prieglobsčio prašytojas atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, Migracijos departamentas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka organizuoja ir apmoka prieglobsčio prašytojo medicininės apžiūros atlikimą.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta medicininė apžiūra gali būti atliekama tik prieglobsčio prašytojo sutikimu. Jeigu prieglobsčio prašytojas yra nepilnametis, tokia apžiūra atliekama tik gavus teisėto atstovo arba atstovo sutikimą.

Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyta medicininė apžiūra neatliekama, prieglobsčio prašytojas gali tokią apžiūrą atlikti savo iniciatyva ir lėšomis.

Užsieniečių perkėlimas vykdomas bendradarbiaujant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis.

Sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, priima sprendimą dėl kiekvieno perkėlimui atrinkto užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Migracijos departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo perkeliamo užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką, gavęs jo prašymą suteikti prieglobstį, pradeda šio Įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nurodytą tyrimą arba priima sprendimą suteikti prieglobstį.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, gali pripažinti pabėgėlio statusą, kurį perkeliamam užsieniečiui suteikė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba.

Atvykimui į Lietuvos Respublikos teritoriją perkeliamiems užsieniečiams Migracijos departamentas išduoda vidaus reikalų ministro nustatytos formos kelionės dokumentą.

Užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kelionės dokumentų išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Jeigu užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių, jam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas leidimas laikinai gyventi.

Jeigu dėl užsieniečio, kuris yra persekiojamas nedemokratinio režimo ir (ar) yra nukentėjęs ar gali nukentėti nuo šio režimo vykdomų represijų, atvykimo į Lietuvos Respubliką tarpininkavo Užsienio reikalų ministerija ir šis užsienietis dėl šių priežasčių negali grįžti į kilmės valstybę, jam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju išduodamas ne ilgiau kaip 3 metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti.

Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina Lietuvos Respublikoje steigti startuolį ir vykdyti jo veiklą, jeigu ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija raštu patvirtina, kad užsienietis įrodė, kad plėtoja startuolio veiklą, kurią ketina vykdyti Lietuvos Respublikoje, ir kad užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, ir kad šio užsieniečio, būsiančio numatomo įsteigti startuolio dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas startuolio veiklai. Startuolio dalyviais gali būti ne daugiau kaip 4 užsieniečiai.

Vertinimo tvarką, pagal kurią nustatoma, ar numatomo steigti startuolio veikla turi didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą ir ar užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, nustato ekonomikos ir inovacijų ministras, suderinęs su švietimo, mokslo ir sporto ministru ir vidaus reikalų ministru.

Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu, ne vėliau kaip per 120 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo įsteigti startuolį ir pradėti vykdyti jo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą. Jeigu startuolį įsteigė ne visi būsimos įmonės dalyviai, užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 51 punkte nustatytu pagrindu ir kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką ketindamas tapti jau įsteigto startuolio dalyviu, ne vėliau kaip per 60 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo tapti startuolio dalyviu.

Užsieniečiui, kuris ketina Lietuvos Respublikoje steigti startuolį ir vykdyti jo veiklą, leidimas laikinai gyventi išduodamas 2 metams. Šis leidimas, ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai patvirtinus, kad užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gali būti pakeistas 3 metams.

Užsienietis, nutraukęs startuolio veiklą, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.

Užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje sezoninį darbą, leidimas dirbti gali būti išduodamas, jeigu:

Užsienietis, turintis leidimą dirbti sezoninį darbą, arba šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas darbdavys ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti Užimtumo tarnybai apie užsieniečio pakeistą tinkamą gyvenamąją patalpą.

Užsieniečiui, kuris dirba Lietuvos Respublikoje sezoninį darbą, leidimo dirbti galiojimas gali būti pratęstas, jeigu jis pratęsia darbo sutartį su tuo pačiu darbdaviu, arba gali būti išduotas naujas leidimas dirbti, jeigu užsienietis pageidauja pakeisti darbdavį, kai nėra viršijamas šio Įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nurodytas ilgiausias leidimo dirbti galiojimo terminas. Užsienietis gali tik po vieną kartą pratęsti darbo sutartį su tuo pačiu darbdaviu arba pakeisti darbdavį.

Valstybinė darbo inspekcija prižiūri, ar užsieniečiui leidimo dirbti sezoninį darbą galiojimo laikotarpiu suteikta gyvenamoji patalpa atitinka šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus.

Leidimų dirbti sezoninį darbą užsieniečiams išdavimo tvarką ir sezoninių darbų sąrašą nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris perkeliamas įmonės viduje kaip:

Neteko galios nuo 2022-08-01

Leidimui laikinai gyventi išduoti pateikiami dokumentai, patvirtinantys, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtos įmonės atstovybė, filialas ar tai pačiai įmonių grupei priklausanti įmonė, taip pat užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtos įmonės su perkeliamu įmonės viduje užsieniečiu sudaryta darbo sutartis ir paskyrimo raštas, kuriame nurodoma perkėlimo įmonės viduje trukmė, priimančiosios (priimančiųjų) įmonės (įmonių) buveinės (buveinių) adresas (adresai), pareigos, į kurias užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ir jam paskirtas darbo užmokestis bei įsipareigojama, kad, pasibaigus perkėlimo įmonės viduje laikotarpiui, užsienietis bus perkeltas atgal į užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtą įmonę.

Jeigu užsienietis dirbs priimančioje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje, pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą.

Lietuvos Respublikoje teisėtai esantis užsienietis, pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu, turi teisę pradėti dirbti priimančiojoje įmonėje prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpiu nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nurodytu pagrindu pateikimo.

Jeigu numatytas perkeliamo įmonės viduje užsieniečio judėjimas tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi gali būti pateiktas, jeigu į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, jis atvyksta pirmiausia arba ilgiausiam laikotarpiui. Apie numatomą perkeliamo įmonės viduje užsieniečio judėjimą į priimančiąsias įmones, įsteigtas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse (nepaisant to, ar perkėlimas į priimančiąją įmonę, įsteigtą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, truks ne ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį ar ilgesnį laikotarpį), turi būti nurodyta pateikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi arba pagal šio Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytus reikalavimus, kai tokios aplinkybės paaiškėjo.

Užsieniečio perkėlimas įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, negali trukti ilgiau negu 3 metus, kai jis perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas arba kaip specialistas, ir negali trukti ilgiau negu vienerius metus, kai perkeliamas įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas. Pasibaigus šiam laikotarpiui, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu. Naujas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nustatytais pagrindais gali būti pateiktas ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams nuo užsieniečio išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos, jeigu jo perkėlimas įmonės viduje truko šioje dalyje nurodytą ilgiausią leidžiamą perkėlimo įmonės viduje laikotarpį.

Užsieniečiui, kuris perkeliamas įmonės viduje, leidimas laikinai gyventi išduodamas laikotarpiui, kuriam jis perkeliamas į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip 3 metams, kai jis perkeliamas kaip vadovas arba specialistas, ir ne ilgiau kaip vieniems metams, kai jis perkeliamas kaip darbuotojas – stažuotojas.

Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus ir jo perkėlimas įmonės viduje netruks ilgiau kaip šio straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis.

Užsieniečiui, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje ir atvyksta į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, ilgesniam negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpiui, leidimui laikinai gyventi išduoti taikomi šio straipsnio 2, 3, 4, 6 ir 7 dalyse nustatyti reikalavimai.

Užsieniečiui, Lietuvos Respublikoje užbaigusiam studijas arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas), arba mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi, kad jis galėtų ieškoti darbo ir pradėti dirbti arba pradėti veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo, jeigu jis pateikia mokslo ir studijų institucijos patvirtinimą, kad nuo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų užbaigimo nepraėjo vieneri metai, arba mokslo ir studijų institucijos ar švietimo įstaigos, ar kito švietimo teikėjo patvirtinimą, kad nuo kvalifikacijos įgijimo nepraėjo vieneri metai.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas 12 mėnesių laikotarpiui.

Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ir keičiamas Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiui, kuris Lietuvos Respublikoje:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas užsienietis, ketinantis dirbti ar užsiimti veikla pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi turėti dokumentą, patvirtinantį, kad atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas užsiimti reglamentuojama profesine veikla.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas trejiems metams, o jeigu jo darbas ar kita teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu trejus metus, – darbo ar kitos teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams.

Neteko galios nuo 2021-03-01

Remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze Užimtumo tarnybos direktorius socialinės apsaugos ir darbo ministrui teikia siūlymą dėl kvotos nustatymo.

Įvertinęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą siūlymą dėl kvotos nustatymo, kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis negu 1,4 procento Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 dieną paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio.

Kvota laikoma išnaudota, jeigu užsieniečių, kuriems tais metais buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, skaičius pasiekia kalendoriniams metams nustatytą kvotą.

Išnaudojus nustatytą kvotą, abi šakos kolektyvinės sutarties šalys kartu gali vieną kartą per kalendorinius metus siūlyti socialinės apsaugos ir darbo ministrui nustatyti papildomą kvotą, kurios dydis gali būti ne daugiau kaip 20 procentų darbuotojų, kuriems taikoma šakos kolektyvinė sutartis. Socialinės apsaugos ir darbo ministras, įvertinęs Užimtumo tarnybos direktoriaus pateiktą išvadą dėl šakos kolektyvinės sutarties šalių siūlymo pagal šio straipsnio 1 dalį ir suderinęs su vidaus reikalų ministru, priima sprendimą dėl papildomos kvotos nustatymo. Jeigu nustatoma papildoma kvota, ji taikoma siūlymo nustatyti papildomą kvotą teikimo metu kolektyvinę sutartį pasirašiusių darbdavių organizacijos nariams.

Kvotos nustatymo kalendoriniams metams ir papildomos kvotos nustatymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.

Migracijos departamentas skaičiuoja kvotos išnaudojimą ir apie išnaudotą kvotą skelbia viešai.

Užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą dėl e. rezidento statuso suteikimo Migracijos departamentui gali pateikti per išorės paslaugų teikėją, o užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, – Migracijos departamentui.

Kriterijus, kuriais vadovaujantis parenkamos užsienio valstybės, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą dėl e. rezidento statuso suteikimo per išorės paslaugų teikėją, ir užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą dėl e. rezidento statuso suteikimo per išorės paslaugų teikėją, sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras. Išorės paslaugų teikėją, kuris veikia šiame sąraše nurodytose užsienio valstybėse, parenka Migracijos departamentas. Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą dėl e. rezidento statuso suteikimo per išorės paslaugų teikėją, sąrašas tvirtinamas ar keičiamas motyvuotu Migracijos departamento siūlymu, kuris pateikiamas vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtintais kriterijais ir pasikonsultavus su šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytomis institucijomis.

Užsienietis, kuris siekia įgyti e. rezidento statusą, privalo pateikti savo biometrinius duomenis tapatybei patvirtinti (veido atvaizdą ir dviejų pirštų atspaudus), išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.

E. rezidento statusas užsieniečiui suteikiamas jį įregistravus Užsieniečių registre.

Užsieniečiui, kuriam suteiktas e. rezidento statusas, išduodama elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonė su joje įrašytais e. rezidento atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatu ir e. rezidento kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu.

Užsieniečiui išduodama elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonė suteikia galimybę jam naudotis Lietuvos Respublikoje teikiamomis administracinėmis, viešosiomis ar komercinėmis elektroniniu (nuotoliniu) būdu teikiamomis paslaugomis.

Elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonę parengia vidaus reikalų ministro įgaliota institucija, ją užsieniečiui išduoda šio Įstatymo 1402 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai.

Elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonės formą nustato vidaus reikalų ministras.

Užsieniečiui suteiktas e. rezidento statusas panaikinamas, jeigu:

E. rezidento statusas panaikinamas užsienietį išregistravus iš Užsieniečių registro. Sprendimą dėl e. rezidento statuso panaikinimo priima Migracijos departamentas.

Užsieniečių, sulaikytų ilgiau kaip 48 valandoms ir laikomų Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, laikymo sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras, o priėmimo sąlygų, kurias sulaikytiems užsieniečiams užtikrina priėmimą užtikrinanti įstaiga, apimtį ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ir vidaus reikalų ministras.

Užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Skundas dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, 86 straipsnio 3 dalyje ir 87 straipsnio 3 dalyje, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti paduotas Migracijos departamentui per 7 dienas nuo užsieniečio supažindinimo su sprendimu dienos.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą skundą dėl sprendimo, priimto nagrinėjant pagal šio Įstatymo 67 straipsnio 2 dalį pateiktą prašymą, gali paduoti užsienietis, pateikęs prašymą savo, kitų šeimos narių vardu, arba bet kuris pilnametis tos šeimos narys.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti skundai privalomai ikiteismine tvarka nagrinėjami Migracijos departamente.

Migracijos departamentas šio Įstatymo 1351 straipsnio 1 dalyje nurodytą skundą išnagrinėja ir dėl jo sprendimą priima vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka per 7 dienas nuo šio Įstatymo 1351 straipsnio 1 dalyje nurodyto skundo gavimo.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo apskundimas nesustabdo šio Įstatymo 1351  straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo vykdymo.

Šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

Jeigu įvestą karo padėtį ar nepaprastąją padėtį reglamentuojantys įstatymai nustato kitokias nuostatas, negu nustatyta šiame skyriuje, taikomos įvestą karo padėtį ar nepaprastąją padėtį reglamentuojančių įstatymų nuostatos.

Kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.

Užsieniečių buvimas tranzito zonose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai jie į ją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, taip pat užsieniečių, kurie į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, buvimas šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose 5 mėnesius nuo jų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai jis į ją pateko neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas per 48 valandas nuo šio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka neribojant jo teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus.

Migracijos departamentas, nustatęs, kad yra šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje arba 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių ir nėra individualių aplinkybių, susijusių su prieglobsčio prašytojo amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi ar kitų individualių aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti ribojama prieglobsčio prašytojo teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priima sprendimą laikinai apgyvendinti prieglobsčio prašytoją, pateikusį prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, priėmimą užtikrinančios įstaigos paskirtoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki priimamas sprendimas jį įleisti į Lietuvos Respubliką. Šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 5 mėnesius, o nelydimam nepilnamečiam prieglobsčio prašytojui, kai yra pagrįstų abejonių dėl užsieniečio nurodyto amžiaus, – iki bus nustatytas jo amžius, bet ne ilgiau kaip 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. Jeigu pasikeičia su prieglobsčio prašytoju susijusios aplinkybės ir Migracijos departamentas jas įvertinęs nustato, kad nėra šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje arba 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių ir (ar) atsirado individualių aplinkybių, dėl kurių negalėtų būti ribojama prieglobsčio prašytojo teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, Migracijos departamentas priima šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą.

Valstybės sienos apsaugos tarnybai nustačius, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu užsienietis, kuris į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, apgyvendinamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 5 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo. Ši dalis netaikoma nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, jie apgyvendinami šio Įstatymo 32 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.

Skundas dėl šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti užsienietį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas gali būti skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka.

Jeigu šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leidžiama laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kad gautų šias paslaugas ar įsigytų maisto produktų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant šioje dalyje nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas paslaugų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių laikino apgyvendinimo šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose sąlygas bei tvarką ir laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietų tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas jam pasibaigus, tačiau ne ilgiau kaip per 5 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, neribojant jo teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Prieglobsčio prašytojui pateikus prašymą, Migracijos departamento sprendimu jam gali būti leista apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Kai pagal šio straipsnio 2 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas jam pasibaigus, tačiau ne ilgiau kaip per 5 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.

Šio Įstatymo 5 straipsnio 2, 3, 31, 32, 4, 6, 7, 8 ir 9 dalių nuostatos dėl užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką ir laikino jų apgyvendinimo netaikomos.

Prieglobsčio prašytojai, nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai ir užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi, iki vadovaujantis šiuo Įstatymu bus priimtas sprendimas dėl jų teisinės padėties arba įvykdytas Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo. Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo, prieglobsčio prašytojai teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi iki jų perdavimo už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neįgyjama, jeigu užsienietis pateikia naują paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kai dėl ankstesnio paskesnio prašymo suteikti prieglobstį yra priimtas galutinis sprendimas, ir nėra šio Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių negalima jo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.

Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimų dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais.

Šio Įstatymo 221 straipsnio nuostatos dėl teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje netaikomos.

Užsieniečio registracijos pažymėjimą Migracijos departamentas išduoda:

Užsieniečio registracijos pažymėjimo formą ir jo išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas bet kokio amžiaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui.

Užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas arba pakeičiamas ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

Šio Įstatymo 78 straipsnio nuostatos dėl užsieniečio registracijos pažymėjimo netaikomos.

Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas:

Neteko galios nuo 2023-05-03

Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį pateikimą šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju, nustato užsienio reikalų ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.

Šio Įstatymo 67 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl prašymo suteikti prieglobstį pateikimo netaikomos.

Šio Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai turi:

Šio Įstatymo 71 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose. Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, šio Įstatymo 71 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos nedelsiant. Jeigu dėl pasikeitusių šiame straipsnyje nurodytų priežasčių visų šio Įstatymo 71 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų prieglobsčio prašytojų teisių visiems prieglobsčio prašytojams nedelsiant atkurti neįmanoma, jos pirmiausia atkuriamos pažeidžiamiems asmenims.

Šio Įstatymo 1408 straipsnio 4 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, turi:

Teisę dirbti arba vykdyti savarankišką veiklą įgijęs prieglobsčio prašytojas ar užsienietis, ketinantis dirbti arba vykdyti savarankišką veiklą, privalo turėti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę dirbti arba vykdyti savarankišką veiklą. Migracijos departamentas, gavęs prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio prašymą nurodyti jo teisę dirbti arba vykdyti savarankišką veiklą užsieniečio registracijos pažymėjime ir nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis tokią teisę įgijo, jam išduotame užsieniečio registracijos pažymėjime nurodo įgytą teisę dirbti arba vykdyti savarankišką veiklą.

Jeigu šio Įstatymo 1408 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, įgiję teisę dirbti, dėl objektyvių priežasčių neturi mokėjimo sąskaitos, jiems darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos gali būti mokami grynaisiais pinigais.

Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalies 2 punkte nurodytas terminas skaičiuojamas ir pasibaigus įvestai karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

Nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ir prieglobsčio prašytojų, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami prioriteto tvarka.

Šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos prieglobsčio prašytojams, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą. Šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikomos nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams, išskyrus atvejus, jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo amžiaus, – iki bus nustatytas jo amžius, arba jeigu nustatomos šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 8 punkte nurodytos aplinkybės.

Nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį, šio Įstatymo 76 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos netaikomos.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 14021 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

Šio Įstatymo 114 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl sprendimo sulaikyti užsienietį peržiūros netaikomos.

Jeigu yra šio Įstatymo nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą kreipiasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas per 48 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento. Užsieniečio dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu jis turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Šio Įstatymo 116 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl kreipimosi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę netaikomos.

Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį, išskyrus atvejus, kai užsienietis iš sulaikymo vietos paleidžiamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu. Jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.

Šio Įstatymo 118 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl sprendimo sulaikyti užsienietį pakartotinio svarstymo netaikomos.

Jeigu sprendimas dėl užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos neįvykdomas per 5 metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos, užsieniečiui išduodamas leidimas laikinai gyventi.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju užsieniečiui šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas ir pasibaigus įvestai karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

Šio Įstatymo 132 straipsnio nuostatos dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui netaikomos.

Kai įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, humanitarinę pagalbą užsieniečiams Lietuvos Respublikos teritorijoje teikia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, taip pat nevyriausybinės organizacijos, pagal su Vyriausybe arba jos įgaliota institucija sudarytą sutartį ar susitarimą dėl humanitarinės pagalbos teikimo, ir tarptautinės organizacijos. Sudarant sutartis ar susitarimus su nevyriausybinėmis organizacijomis dėl humanitarinės pagalbos teikimo, įvertinama nevyriausybinės organizacijos patirtis teikiant humanitarinę pagalbą užsieniečiams ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas humanitarinės pagalbos teikimo poreikis.

Nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinių organizacijų humanitarinės pagalbos užsieniečiams Lietuvos Respublikos teritorijoje teikimą koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis:

Šio Įstatymo 64 straipsnio 4 punkto nuostata dėl neteisėto darbo arba neteisėto užsiėmimo kita veikla Lietuvos Respublikoje netaikoma.

Skundas dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, 86 straipsnio 3 dalyje, 87 straipsnio 3 dalyje, 125, 126 ir 133 straipsniuose, gali būti paduotas Regionų administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos.

Teismo sprendimas, priimtas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo, gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais.

Šio straipsnio 1 dalyje nenustatytu atveju apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Teismas nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priima ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo taikyti tokias priemones gavimo dienos, o jeigu toks prašymas pateikiamas kartu su skundu, – nuo skundo gavimo dienos.

Jeigu įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, skiriant nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovu fizinį asmenį, kuris yra:

Fizinis asmuo, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, gali būti paskirtas nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovu, iki Vyriausybės tvirtinamų Vaiko globos organizavimo nuostatų nustatyta tvarka bus patikrintas jo pasirengimas tapti nelydimo nepilnamečio užsieniečio globėju (rūpintoju), jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.

Šengeno vizos išduodamos Vizų kodekse nustatytais atvejais. Dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Dokumentai Šengeno vizai gauti taip pat gali būti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai arba per Užsienio reikalų ministerijos pasirinktą išorės paslaugų teikėją. Dokumentai Šengeno vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatyta tvarka taip pat gali būti pateikti pasienio kontrolės punkte, Migracijos departamente arba Užsienio reikalų ministerijoje.

Lietuvos Respublika gali atstovauti kitai (kitoms) Šengeno valstybei (valstybėms) arba būti atstovaujama kitos (kitų) Šengeno valstybės (valstybių) Šengeno vizų išdavimo klausimais pagal su kita (kitomis) Šengeno valstybe (valstybėmis) sudarytus susitarimus.

Sprendimus dėl Šengeno vizos priima:

Vizų kodekse nustatytais atvejais sprendimas dėl Šengeno vizos išdavimo užsieniečiui priimamas tik po Migracijos departamento konsultacijų su kitomis Šengeno valstybėmis.

Konsultacijų dėl Šengeno vizų išdavimo su šio Įstatymo 4 straipsnyje nurodytomis institucijomis tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su užsienio reikalų ministru.

Išorės paslaugų teikėjų atrankos Vizų kodekso 43 straipsnio 6 dalyje nustatytoms užduotims atlikti tvarką nustato užsienio reikalų ministras.