LegalizeLietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO
Į S T A T Y M A S
2003 m. lapkričio 25 d. Nr. IX-1842
Vilnius
(Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2002, Nr. 33-1255; 2003, Nr. 38-1730, Nr. 74-3431)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
Į S T A T Y M A S
PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šio Įstatymo paskirtis – nustatyti pinigų plovimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą.
Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais Įstatymo priede.
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
Asmuo – fizinis arba juridinis asmuo, užsienio valstybės įmonė.
Finansų įstaigos – Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme apibrėžtos kredito įstaigos ir finansų įmonės.
Kiti subjektai – šie asmenys:
1) auditoriai;
2) draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės;
3) investicinės kintamojo kapitalo bendrovės;
4) valdymo įmonės;
5) buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės;
6) notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys;
7) advokatai ir advokatų padėjėjai, kai veikia kliento vardu ar jam atstovauja finansiniuose arba nekilnojamųjų daiktų sandoriuose arba teikia pagalbą planuojant ar sudarant savo klientų sandorius, susijusius su nekilnojamųjų daiktų, įmonių arba teisių pirkimu ar pardavimu, kliento pinigų, vertybinių popierių arba kito turto valdymu, banko, taupomųjų arba vertybinių popierių sąskaitų atidarymu ir tvarkymu, įmonių steigimu, jų veiklos organizavimu, valdymu, steigimo įnašų tvarkymu;
8) asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, susijusia su prekyba nekilnojamaisiais daiktais, brangakmeniais, tauriaisiais metalais, meno kūriniais, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais;
9) azartinius lošimus organizuojančios bendrovės;
10) pašto paslaugų teikėjai, kurie teikia vidaus ir tarptautinio pašto perlaidų paslaugas.
Klientas – asmuo, atliekantis operacijas su pinigais arba sudarantis sandorius su finansų įstaiga ar kitu subjektu, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas, kitas biudžetines įstaigas, Lietuvos banką bei valstybės ar savivaldybių fondus, užsienio valstybių diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas.
Operacijos su pinigais – pinigų padėjimas ar priėmimas, paėmimas ar išdavimas, keitimas, taip pat pinigų skolinimas, dovanojimas bei kitoks pinigų mokėjimas ar gavimas civilinių sandorių ar kitu pagrindu, išskyrus įmokas valstybės ir savivaldybių institucijoms, kitoms biudžetinėms įstaigoms, Lietuvos bankui bei valstybės ar savivaldybių fondams, užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms ar atsiskaitymą su šiais subjektais.
Pinigai – Lietuvos banko išleidžiami banknotai, monetos ir lėšos sąskaitose, kitų valstybių išleidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos ir lėšos sąskaitose, esantys teisėta atsiskaitymo priemonė.
Pinigų plovimas – tyčia atliekamas:
1) turto teisinės padėties pakeitimas arba turto perdavimas, žinant, kad šis turtas yra įgytas nusikalstamu būdu, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekiant padėti bet kokiam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių;
2) turto tikrosios kilmės, šaltinio, vietos, judėjimo, nuosavybės teisių arba su nuosavybe susijusių teisių nuslėpimas arba užmaskavimas, žinant, kad šis turtas yra įgytas nusikalstamu būdu;
3) turto įgijimas, valdymas ar naudojimas, įgijimo (perdavimo) metu žinant, kad šis turtas įgytas nusikalstamu būdu;
4) rengimasis, pasikėsinimas padaryti, bendrininkavimas darant bet kurią iš šios dalies 1–3 punktuose nurodytų veikų.
Pinigų plovimo prevencija – šiame Įstatyme nurodytų priemonių įgyvendinimas.
Terorizmo finansavimas – veika, kuria siekiama nusikalstamu būdu ar kitaip gautus pinigus arba kitą turtą panaudoti terorizmui tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti.
Turtas – daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės.
ANTRASIS SKIRSNIS
UŽ PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJĄ ATSAKINGOS INSTITUCIJOS
3 straipsnis. Už pinigų plovimo prevenciją atsakingos institucijos
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba), Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas), Lietuvos bankas, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, Valstybinė lošimų priežiūros komisija ir Lietuvos advokatų taryba yra institucijos, kurios pagal kompetenciją atsakingos už šiame Įstatyme numatytą pinigų plovimo prevenciją.
4 straipsnis. Už pinigų plovimo prevenciją atsakingų institucijų pareigos
Lietuvos bankas patvirtina kredito įstaigoms skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui.
Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija patvirtina draudimo įmonėms ir draudimo brokerių įmonėms skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui.
Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija patvirtina finansų maklerio įmonėms, investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms, valdymo įmonėms ir depozitoriumui skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui.
Valstybinė lošimų priežiūros komisija priima azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui.
Lietuvos advokatų taryba patvirtina advokatams ir advokatų padėjėjams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui, ir užtikrina, kad advokatai ir jų padėjėjai būtų tinkamai pasirengę bei susipažinę su pinigų plovimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba patvirtina finansinės nuomos (lizingo) davėjams ir kitiems subjektams, išskyrus advokatus ir advokatų padėjėjus, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui.
Šio straipsnio 1–5 dalyse nurodytos institucijos privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame Įstatyme numatytų pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Apie šio straipsnio 7 dalyje nustatytų darbuotojų paskyrimą turi būti pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
5 straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos funkcijos įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos priemones
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pagal kompetenciją:
1) renka ir registruoja šiame Įstatyme nurodytą informaciją apie kliento operacijas su pinigais ir klientą, atliekantį šias operacijas;
2) renka ir analizuoja informaciją, susijusią su pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, bei teikia pasiūlymus institucijoms dėl pinigų plovimo prevencijos sistemos tobulinimo;
3) Vyriausybės nustatyta tvarka teikia teisėsaugos ir kitoms valstybės institucijoms informaciją apie kliento operacijas su pinigais;
4) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo;
5) bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo prevencijos priemones;
6) teikia finansų įstaigoms ir kitiems subjektams informaciją apie galimo pinigų plovimo ir įtartinų operacijų su pinigais ar sandorių atpažinimo kriterijus;
7) prižiūri finansų įstaigų ir kitų subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo prevencija.
6 straipsnis. Valstybės saugumo departamento funkcijos įgyvendinant terorizmo finansavimo prevencijos priemones
Valstybės saugumo departamentas:
1) renka ir analizuoja žvalgybos informaciją, susijusią su terorizmo finansavimu;
2) bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis, renkančiomis informaciją apie terorizmo finansavimą;
3) šio Įstatymo 4 straipsnyje išvardytoms institucijoms teikia informaciją apie galimus terorizmo finansavimo atpažinimo kriterijus.
Valstybės saugumo departamentas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba bendradarbiauja įgyvendinant terorizmo finansavimo prevencijos priemones.
7 straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos teisės įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos priemones
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba turi teisę:
1) gauti iš valstybės institucijų, finansų įstaigų, kitų subjektų, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, savo funkcijoms atlikti reikalingus duomenis ir dokumentus apie operacijas su pinigais;
2) gauti iš institucijų, finansų įstaigų, kitų subjektų informaciją, susijusią su pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimu;
3) koordinuoti institucijų veiklą, susijusią su pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimu;
4) nurodyti institucijų, finansų įstaigų ir kitų subjektų vadovams aplinkybes ir sąlygas, sudarančias galimybes pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimu. Vadovai privalo išnagrinėti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos nurodymus ir ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po nurodymo gavimo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie priimtas priemones;
5) nurodyti finansų įstaigoms ir kitiems subjektams, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, iki 48 valandų sustabdyti atliekamas įtartinas operacijas su pinigais.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų, atliekančių ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, teises reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas.
8 straipsnis. Valstybės institucijų bendradarbiavimas
Teisėsaugos ir kitos valstybės institucijos privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie pastebėtus galimo pinigų plovimo požymius, šio Įstatymo pažeidimus ir priemones, kurių buvo imtasi prieš pažeidėjus. Duomenis, kuriuos valstybės institucijos turi pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, ir šios informacijos pateikimo tvarką nustato Vyriausybė.
TREČIASIS SKIRSNIS
PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS PRIEMONĖS
9 straipsnis. Operacijų su pinigais įtartinumas
Finansų įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, nustatę, kad jų klientas atlieka įtartiną operaciją su pinigais, privalo tą operaciją sustabdyti ir ne vėliau kaip per 3 darbo valandas apie ją pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, nepaisant operacijos su pinigais sumos. Jeigu finansų įstaigos ir kiti subjektai per 48 valandas nuo pranešimo pateikimo negauna šio straipsnio 2 dalyje nurodyto Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos nurodymo, operacija su pinigais atnaujinama. Finansų įstaigos ir kiti subjektai nėra atsakingi klientui už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir žalą, padarytą atliekant šiame straipsnyje numatytas pareigas.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, kai yra pagrindas, per 48 valandas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo privalo Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka imtis priemonių dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo skyrimo.
Jeigu operacijos su pinigais sustabdymas gali trukdyti tyrimui dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo bei kitų nusikalstamų veikų, susijusių su pinigų plovimu, tyrimui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba privalo apie tai pranešti finansų įstaigai ir kitam subjektui.
Notarai ar asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, kai įtariama, kad jų kliento sudaromas sandoris gali būti susijęs su pinigų plovimu, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir kitą šio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai iš karto po sandorio sudarymo, nepaisant pagal sandorį kliento gaunamos ar mokamos pinigų sumos dydžio.
Advokatai ar advokatų padėjėjai, kai įtariama, kad jų kliento sudaromas sandoris gali būti susijęs su pinigų plovimu, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir kitą šio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją pateikti Lietuvos advokatų tarybai iš karto po sandorio sudarymo, nepaisant pagal sandorį kliento gaunamos ar mokamos pinigų sumos dydžio, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nustatytus atvejus.
Lietuvos advokatų taryba ne vėliau kaip per 3 darbo valandas nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos gavimo privalo ją perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
Advokatai ar advokatų padėjėjai, aiškindami savo klientui jo teisinę padėtį, gindami savo klientą arba atstovaudami jam teismo procese ar dėl jo, įskaitant konsultacijas dėl teismo proceso inicijavimo arba išvengimo, nesvarbu, ar ši informacija gaunama prieš teismo procesą, jo metu ar po jo, neprivalo laikytis šio straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.
Kai operacija su pinigais arba sandoris gali būti susiję su terorizmo finansavimu, šiame straipsnyje nurodytus duomenis ne vėliau kaip per 24 valandas nuo šių duomenų apie operaciją arba sandorį gavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba Vyriausybės nustatyta tvarka praneša Valstybės saugumo departamentui.
Kriterijus, kuriais vadovaujantis operacija su pinigais ar sandoris laikomi įtartinais, nustato Vyriausybė.
Šiame straipsnyje nurodytų įtartinų operacijų su pinigais sustabdymo ir informacijos pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tvarką nustato Vyriausybė.
10 straipsnis. Kliento tapatybės nustatymas
Finansų įstaigos ir kiti subjektai, prieš atidarydami sąskaitas, priimdami indėlius, teikdami vertybių saugojimo paslaugas arba sudarydami sutartis su klientu, privalo nustatyti kliento tapatybę dalyvaujant pačiam klientui arba jo atstovui. Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo nustatyti kliento tapatybę atlikdami vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias operacijas su pinigais arba sudarydami sandorius, kurių suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai kliento tapatybė jau yra nustatyta. Jeigu operacijos su pinigais atlikimo metu galutinė operacijos su pinigais suma nėra žinoma, finansų įstaigos ir kiti subjektai turi nustatyti kliento tapatybę iš karto po to, kai nustato, kad operacijų su pinigais suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Kelių tarpusavyje susijusių operacijų su pinigais atveju kliento tapatybė turi būti nustatyta iš karto po to, kai nustatoma, kad kelios operacijos su pinigais yra tarpusavyje susijusios.
Gyvybės draudimo šakos draudimo įmonės privalo nustatyti kliento ir draudžiamo asmens tapatybę, jeigu per metus kliento mokėtina vienkartinė draudimo įmoka viršija 8500 litų arba mokėtinų periodinių įmokų suma arba sumos viršija 3500 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo nustatyti kliento tapatybę, jeigu jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba įmoka ar laimi sumą, viršijančią 3500 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
Draudžiama atlikti šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytas operacijas, jeigu klientas šio Įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių jo tapatybę, taip pat jeigu pateikti ne visi duomenys arba jie yra neteisingi.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.