Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2024-11-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 110-3207, i. k. 0991010ISTAIII-1509
Nauja redakcija nuo 2017-01-01:
Nr. XII-2472, 2016-06-21, paskelbta TAR 2016-07-05, i. k. 2016-18827
LIETUVOS RESPUBLIKOS NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMAS
1999 m. gruodžio 23 d. Nr. VIII-1509
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
4 straipsnis. Asmenys, draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu
Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) 4 straipsnio 1–4 dalyse ir 6 straipsnio 4, 5, 8, 10 dalyse.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-3027, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-19, i. k. 2020-13465
15 straipsnis. Ligos išmokų dydis
Apdraustajam asmeniui tapus laikinai nedarbingam dėl įvykio, pripažinto draudžiamuoju šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka, jam mokama ligos išmoka, kurios dydis yra 77,58 procento kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos išmokoms skaičiuoti. Ši išmoka mokama pagal darbo dienų skaičių (taikoma 5 darbo dienų darbo savaitė).
Kol nelaimingas atsitikimas darbe ar profesinė liga bus pripažinti draudžiamaisiais įvykiais, ligos išmoka nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka. Pripažinus įvykį draudžiamuoju, ligos išmoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo atitinkamai nelaimingo atsitikimo darbe dienos arba nuo profesinės ligos nustatymo dienos perskaičiuojama šiame įstatyme nustatyta tvarka ir išmokamas mokėtinos pagal šį įstatymą ir išmokėtosios ligos išmokų skirtumas, tačiau tais atvejais, kai pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą išmokėta ligos išmoka yra didesnė negu pagal šį įstatymą apskaičiuota ligos išmoka (ar jai lygi), išmokėtoji ligos išmoka neperskaičiuojama.
TAR pastaba: 15 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos ir asmenims, iki įstatymo Nr. XIV-2363 įsigaliojimo (2024-01-01 tapusiems laikinai nedarbingiems dėl profesinės ligos, kuri draudžiamuoju įvykiu pripažįstama po įstatymo Nr. XIV-2363 įsigaliojimo (2024-01-01).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1339, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11434
18 straipsnis. Išmokų mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę jas gauti
Išmokų sumos, kurios priklausė nukentėjusiajam asmeniui ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas, pateikus paveldėjimo teisės liudijimą.
19 straipsnis. Netekto dalyvumo vienkartinė kompensacija
Jeigu nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio terminuotai netenka iki 20 procentų dalyvumo, jam išmokama netekto dalyvumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 7,76 procento jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti.
Jeigu nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio terminuotai netenka daugiau kaip 20, bet mažiau kaip 30 procentų dalyvumo, jam išmokama netekto dalyvumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 15,52 procento jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti.
Jeigu nukentėjusiajam nustatytas neterminuotas netektas dalyvumas, nurodytas šio straipsnio 1 ar 2 dalyje, netekto dalyvumo vienkartinė kompensacija išmokama trigubai didesnė, negu nurodyta atitinkamai šio straipsnio 1 ar 2 dalyje.
Kompensuojamasis uždarbis netekto dalyvumo vienkartinei kompensacijai apskaičiuojamas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka pagal nukentėjusiojo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos nustatymo mėnesį.
Mėnesio kompensuojamasis uždarbis netekto dalyvumo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti negali būti mažesnis už 15 procentų vidutinio šalies darbo užmokesčio (D) ir negali viršyti vidutinio šalies darbo užmokesčio (D), galiojančio nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo ūmia profesine liga nustatymo mėnesį, dviejų dydžių.
Jeigu nukentėjusiojo, kuriam jau buvo išmokėta netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) vienkartinė kompensacija (toliau kartu – netekto dalyvumo (darbingumo) vienkartinė kompensacija), netektas dalyvumas (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumas) pasikeičia ir neviršija šiame straipsnyje nustatytų dydžių, o naujai apskaičiuota netekto dalyvumo vienkartinė kompensacija yra didesnė už gautąją, išmokamas naujai apskaičiuotos ir jau išmokėtos kompensacijos skirtumas.
Netekto dalyvumo vienkartinė kompensacija skiriama pasibaigus Agentūros sprendimo apskundimo terminui Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616
7 straipsnis. Nedraudžiamieji įvykiai
Draudžiamaisiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie neatitinka šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytų sąlygų.
Draudžiamaisiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių:
1) apdraustasis asmuo nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu nusižengimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos norminių teisės aktų pažeidimus;
2) apdraustasis asmuo sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas;
3) apdraustasis asmuo sirgo liga, nesusijusia su darbu;
4) apdraustasis asmuo savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais);
5) prieš apdraustąjį asmenį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, išskyrus atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš darbo.
Draudžiamaisiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko, ūmi profesinė liga pasireiškė esant tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms ir juos lėmė apdraustojo asmens neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų, ir nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo, kuriuos ištyrus nustatoma, kad juos lėmė apdraustojo asmens neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šios dalies nuostatos netaikomos, jeigu apdraustojo asmens neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų buvo susijęs su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. KT15-N2/2024, 2024-02-13, paskelbta TAR 2024-02-13, i. k. 2024-02701
Nr. XIV-2708, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-20, i. k. 2024-11232
25 straipsnis. Draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo terminai
Ligos išmoka skiriama nuo laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo laikinojo nedarbingumo pabaigos.
Netekto dalyvumo vienkartinė kompensacija skiriama, jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo tos dienos, kai Agentūra nustato dalyvumo netekimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616
Netekto dalyvumo periodinė kompensacija skiriama nuo Agentūros netekto dalyvumo procentų nustatymo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos. Jeigu apdraustasis asmuo dėl netekto dalyvumo periodinės kompensacijos skyrimo kreipiasi praėjus 3 metams, nurodyta kompensacija už praėjusį laiką jam mokama už 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo kreipimosi dienos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616
Netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimas apdraustojo asmens prašymu Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka gali būti stabdomas, o sustabdytas – atnaujinamas, jeigu teisė gauti netekto dalyvumo periodinę kompensaciją jos gavėjui buvo išlikusi laikotarpiu, kuriuo jos mokėjimas buvo sustabdytas. Netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimas atnaujinamas nuo apdraustojo asmens prašyme atnaujinti netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimą nurodytos dienos, bet ne anksčiau negu nuo šios kompensacijos mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu dėl netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimo atnaujinimo kreipiamasi per 3 metus nuo šios kompensacijos mokėjimo sustabdymo dienos. Jeigu apdraustasis asmuo dėl netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimo atnaujinimo kreipiasi praėjus 3 ir daugiau metų nuo šios kompensacijos mokėjimo sustabdymo dienos, jos mokėjimas atnaujinamas ir nurodyta kompensacija išmokama už praėjusį, bet ne ilgesnį kaip už 12 mėnesių, laikotarpį, skaičiuojant atgal nuo kreipimosi atnaujinti netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimą dienos. Šioje dalyje nustatyta tvarka atnaujinus netekto dalyvumo periodinės kompensacijos mokėjimą, laikotarpiu, kai nurodytos kompensacijos gavėjui vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsniu asmeniui paskirta ir mokama išankstinė senatvės pensija, jam netekto dalyvumo periodinė kompensacija nėra skiriama ir mokama ir jos ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. paskirtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo terminas nepratęsiamas išankstinės pensijos gavimo laikotarpiu.
TAR pastaba: 25 straipsnio 31 dalis taikoma ir asmenims, iki įstatymo Nr. XIV-2363 įsigaliojimo (2024-01-01) įgijusiems teisę į netekto darbingumo periodinę kompensaciją, kuri, įsigaliojus šiam įstatymui, nėra baigta mokėti.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616
Apdraustajam asmeniui mirus, periodinė draudimo išmoka skiriama turinčiam teisę į ją asmeniui nuo teisės į draudimo išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos. Jeigu, apdraustajam asmeniui mirus, turintis teisę į periodinę draudimo išmoką asmuo dėl jos kreipiasi praėjus 3 metams nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos, išmoka už praėjusį laiką mokama už 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo kreipimosi dienos, jeigu ši išmoka nebuvo paskirta nė vienam iš 26 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų. Kai, apdraustajam asmeniui mirus, asmuo, turintis teisę į periodinę draudimo išmoką, kreipiasi dėl šios išmokos po to, kai ji buvo paskirta kitiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, periodinė draudimo išmoka perskaičiuojama ir mokama visiems gavėjams nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį gautas paskutinis prašymas, pirmos dienos.
Apdraustajam asmeniui mirus, vienkartinė draudimo išmoka skiriama asmeniui (asmenims), turinčiam (turintiems) teisę į šią išmoką, pagal jo (jų) prašymą (prašymus) dėl vienkartinės draudimo išmokos skyrimo, kuris (kurie) pateikiamas (pateikiami) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu dienos. Tuo atveju, kai kreipiamasi dėl vienkartinės draudimo išmokos skyrimo po apdraustojo asmens mirties gimusiam (gimusiems) jo vaikui (vaikams), kuris (kurie) gimė po nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu dienos, prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo vaiko (vaikų) gimimo dienos.
Netekto dalyvumo periodinės kompensacijos ar periodinės draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus mokėjimas stabdomas, kai netekto dalyvumo periodinės kompensacijos ar periodinės draudimo išmokos gavėjas įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažintas nežinia kur esančiu arba gauti duomenys apie aplinkybes, sudarančias pagrindą nuspręsti, kad netekto dalyvumo periodinės kompensacijos ar periodinės draudimo išmokos gavėjas prarado teisę gauti netekto dalyvumo kompensaciją ar periodinę draudimo išmoką. Netekto dalyvumo periodinės kompensacijos ar periodinės draudimo išmokos mokėjimas sustabdomas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį atsirado šioje dalyje nurodytos aplinkybės, pirmos dienos. Išnykus šioje dalyje nustatytoms aplinkybėms, netekto dalyvumo periodinės kompensacijos ar periodinės draudimo išmokos mokėjimas atnaujinamas nuo mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu teisė gauti netekto dalyvumo periodinę kompensaciją ar periodinę draudimo išmoką jos gavėjui buvo išlikusi. Jeigu paaiškėja, kad asmuo, kuriam netekto dalyvumo periodinės kompensacijos ar periodinės draudimo išmokos mokėjimas buvo sustabdytas, yra miręs (paskelbtas mirusiu), jo įpėdiniams, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio (paskelbto mirusiu) asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą, arba (ir) mirusį (paskelbtą mirusiu) netekto dalyvumo periodinės kompensacijos gavėją pergyvenusiam sutuoktiniui, pateikusiam nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą, išmokama mirusiam (paskelbtam mirusiu) asmeniui priklausiusi netekto dalyvumo periodinė kompensacija ar periodinė draudimo išmoka nuo jos mokėjimo sustabdymo dienos iki jo mirties (paskelbimo mirusiu) dienos, bet ne daugiau kaip už 3 metus.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-753, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-22, i. k. 2021-26585
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616
Periodinės draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus mokėjimas stabdomas, jeigu asmuo neatitinka šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų. Išmokų mokėjimas atnaujinamas atsiradus šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoms išmokų mokėjimo sąlygoms Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatytais terminais ir tvarka nuo teisės į šios išmokos mokėjimo atnaujinimą atsiradimo dienos.
TAR pastaba. 25 straipsnio 7 dalyje nustatyti periodinės draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus sustabdymas ir atnaujinimas taikomi ir tiems asmenims, kuriems šios išmokos buvo paskirtos, sustabdytos ar atnaujintos iki įstatymo Nr. XIV-753 įsigaliojimo (2022-01-01).
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-753, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-22, i. k. 2021-26585
24 straipsnis. Draudimo išmokos dydžio padidinimas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atitinkamai padidina išmokos dydį apdraustajam asmeniui, netekusiam dalyvumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, arba jeigu Agentūra iš naujo nustato, kad apdraustojo asmens netekto dalyvumo procentai padidėjo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616
23 straipsnis. Draudimo išmokos dydžio sumažinimas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atitinkamai sumažina nukentėjusiajam išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos profesinės ligos, jeigu Agentūra iš naujo nustato, kad nukentėjusiojo netekto dalyvumo procentai sumažėjo. Jeigu dalyvumo netekimas dėl draudžiamojo įvykio buvo nustatytas teismo sprendimu, draudimo išmoka šiame straipsnyje nustatytu atveju gali būti atitinkamai sumažinta tik teismo sprendimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2890, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10791
Nr. XIV-2363, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25616
26 straipsnis. Periodinė draudimo išmoka apdraustajam asmeniui mirus
Jeigu apdraustasis asmuo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, miršta, teisę į periodinę draudimo išmoką turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) po jo mirties. Periodinę draudimo išmoką taip pat turi teisę gauti mirusiojo vaikai (įvaikiai), kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba po jo mirties dienos įgijo teisę į jo išlaikymą. Išmoka mokama:
1) vaikams (įvaikiams) – kol jiems sukaks 18 metų, taip pat pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantiems mokiniams ir pagal nuolatinės formos studijų programą studijuojantiems studentams – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai;
2) mirusiojo sutuoktiniui ar tėvui (motinai), įtėviui (įmotei), nepaisant amžiaus ir dalyvumo, jeigu jis (ji) nedirba ir prižiūri mirusiojo vaikus (įvaikius), vaikaičius, brolius ar seseris, kol šiems sukaks 8 metai;
3) mirusiojo sutuoktiniui, sukakusiam Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą socialinio draudimo senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius), – iki gyvos galvos;
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.