Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas

Respublikos Prezidentą lydintis asmuo – nesant Respublikos Prezidento sutuoktinio ar negalint jam dalyvauti, kitas Respublikos Prezidento pasirinktas asmuo, atliekantis atitinkamas valstybinio ir (ar) diplomatinio protokolo nustatytas funkcijas.

Respublikos Prezidento rezidencija – pareigas einančio Respublikos Prezidento darbo ir (ar) gyvenamoji vieta.

Šeimos nariai – sutuoktinis, vaikai (įvaikiai).

Po Respublikos Prezidento rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) ne vėliau kaip per penkias darbo dienas išrinktam kandidatui išduoda Lietuvos Respublikos Prezidento pažymėjimą.

Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to, kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams – Seimo nariams, prisiekia Tautai.

Išrinkus Respublikos Prezidentą tais atvejais, kurie numatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje, išrinktas Respublikos Prezidentas penktą darbo dieną po Respublikos Prezidento rinkimų rezultatų paskelbimo pradeda eiti savo pareigas, kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams – Seimo nariams, prisiekia Tautai.

Tą dieną, kai išrinktas Respublikos Prezidentas pradeda eiti pareigas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė grąžina jam savo įgaliojimus.

Asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios. Pareiškimą dėl veiklos politinėse partijose ir politinėse organizacijose sustabdymo Respublikos Prezidentas turi paskelbti viešai kitą dieną po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija įteikia jam Lietuvos Respublikos Prezidento pažymėjimą.

Respublikos Prezidentas prisiekia Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, Seimo posėdyje.

Respublikos Prezidentas prisiekia stovėdamas priešais priesaiką priimantį Konstitucinio Teismo pirmininką, o kai jo nėra, – vieną iš Konstitucinio Teismo teisėjų ir skaitydamas priesaikos tekstą padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

Baigęs skaityti priesaiką, Respublikos Prezidentas pasirašo priesaikos aktą. Po to Respublikos Prezidento priesaikos aktą pasirašo Konstitucinio Teismo pirmininkas, o kai jo nėra, – vienas iš Konstitucinio Teismo teisėjų, kuris priėmė priesaiką. Respublikos Prezidento priesaikos aktas įteikiamas Seimo Pirmininkui ir saugomas Seimo kanceliarijoje.

Respublikos Prezidento priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas prisiekti Seimo posėdyje, pasirašyti priesaikos aktą arba pasirašymas su išlygomis reiškia, kad Respublikos Prezidentas neprisiekė ir todėl negali eiti savo pareigų.

Kai Respublikos Prezidento priesaikos aktas pasirašytas, giedamas valstybės himnas.

Respublikos Prezidento priesaikos priėmimo ceremoniją tiesiogiai transliuoja Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

Respublikos Prezidento priesaikos priėmimo ceremonijoje kviečiami dalyvauti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatai 1990 m. kovo 11 d. Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signatarai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, Lietuvoje akredituoti užsienio valstybių diplomatai, tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų aukščiausieji hierarchai, politinių partijų ir politinių organizacijų, asociacijų atstovai.

Respublikos Prezidentui, kaip valstybės vadovui, Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje suteikiamas laikas kalbėti šalies vidaus ir užsienio politikos klausimais.

Esant neatidėliotinam reikalui, Respublikos Prezidentui kalbėti turi būti suteikiamas laikas, nenumatytas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose.

Respublikos Prezidentas naudojasi apskrituoju antspaudu ir dokumentų blankais su Lietuvos valstybės herbu. Antspaude yra įrašyta „Lietuvos Respublikos Prezidentas“.

Respublikos Prezidentas turi vėliavą – valstybės vadovo simbolį.

Respublikos Prezidento vėliava – purpurinis audeklas, kurio abiejose pusėse centre vaizduojamas Lietuvos valstybės herbas, iš dešinės laikomas grifo, iš kairės – vienaragio. Respublikos Prezidento vėliavos pločio ir ilgio santykis – 1:1,2.

Respublikos Prezidento vėliava ir jos atvaizdas visada turi atitikti Respublikos Prezidento vėliavos spalvų etaloninį atvaizdą, kurį Lietuvos heraldikos komisijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.

Respublikos Prezidento vėliava iškeliama virš Respublikos Prezidento rezidencijos, kai Respublikos Prezidentas yra Lietuvos valstybės sostinėje Vilniuje, taip pat iškeliama laivuose ir ant kitų transporto priemonių, kai jose yra Respublikos Prezidentas.

Respublikos Prezidento vėliavos atvaizdu gali būti ženklinama transporto priemonė, kai joje yra Respublikos Prezidentas.

Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas: kol eina Respublikos Prezidento pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.

Respublikos Prezidentas gali būti prieš laiką pašalintas iš pareigų tik šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos Konstituciją arba sulaužęs priesaiką, taip pat paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas. Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą sprendžia Lietuvos Respublikos Seimas apkaltos proceso tvarka.

Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus – dekretus.

Respublikos Prezidento dekretai registruojami Respublikos Prezidento dekretų knygoje ir jiems suteikiamas eilės numeris.

Respublikos Prezidento kanceliarijos vidaus darbo organizavimo klausimais ir kitais teisės aktuose nustatytais atvejais Respublikos Prezidentas leidžia potvarkius.

Respublikos Prezidento dekretai oficialiai skelbiami ir įsigalioja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, dekretus pasirašo vienvaldiškai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Respublikos Prezidento dekretus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais taip pat pasirašo:

Po įteikiamu Respublikos Prezidentui pasirašyti ir oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos įstatymo tekstu Seimo statuto nustatyta tvarka turi būti įrašas apie Lietuvos Respublikos Seimo priimto įstatymo autentiškumą su Seimo Pirmininko arba jo pavaduotojo parašu.

Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie įteikiami Respublikos Prezidentui pasirašyti ir oficialiai paskelbti, registruojami specialioje knygoje, kurioje vėliau nurodoma jų pasirašymo ir paskelbimo data arba pažymima apie jų grąžinimą Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti.

Lietuvos Respublikos įstatymo teksto pabaigoje prieš Respublikos Prezidento parašą įrašoma: „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.“

Respublikos Prezidentui įteiktos dovanos, kurias jis gavo oficialių vizitų metu užsienio valstybėse, taip pat dovanos, kurias jam įteikė užsienio valstybių atstovai oficialių vizitų metu Lietuvoje, yra valstybės turtas, saugomas Respublikos Prezidento rezidencijoje. Šios dovanos nustatyta tvarka gali būti perduodamos saugoti muziejams, o ypač vertingos – Lietuvos bankui.

Šiame straipsnyje nustatyta tvarka taikoma ir tada, kai Respublikos Prezidentui, kaip valstybės vadovui, dovanos įteikiamos Lietuvoje.

Respublikos Prezidento kanceliarija yra valstybės įstaiga, padedanti Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas ir atliekanti Respublikos Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą.

Respublikos Prezidento kanceliarija yra viešasis juridinis asmuo, turintis atsiskaitomąją sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija“.

Respublikos Prezidento kanceliarijai vadovauja Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris. Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kurį priima į pareigas ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas.

Respublikos Prezidento kanceliarijos nuostatus ir struktūrą tvirtina Respublikos Prezidentas.

Respublikos Prezidento politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka nustato Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo.

Respublikos Prezidentui nustatomas toks valstybinis aprūpinimas:

Respublikos Prezidentui ir jo šeimos nariams apsauga skiriama ir užtikrinama teisės aktų nustatyta tvarka.

Jeigu Respublikos Prezidentas, eidamas pareigas žuvo, jo išlaikytiems asmenims (šio straipsnio 7 dalis) lygiomis dalimis išmokama 93,1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija.

Jeigu Respublikos Prezidento sveikata sutriko dėl jo sužalojimo ir jis tapo neįgalus, jam išmokama nuo 27,93 iki 46,55 mėnesio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija:

Jeigu Respublikos Prezidentas netapo neįgalus, tačiau neteko darbingumo, mokamos tokio dydžio vienkartinės kompensacijos: